- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- 2-14142-944/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15594-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- S. B.
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.1.7.7Nuostolių atlyginimas kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padariniai
dalyvaujant ieškovei S. J., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui Z. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui S. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiams vaikams bei atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei S. J. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukros I. B. ir S. B. periodinėmis kasmėnesinėmis 130 Eur piniginėmis išmokomis, mokamomis kiekvienai dukrai nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukrų pilnametystės, po 4 680 Eur išlaikymo dukroms įsiskolinimą už trejus metus, dukrų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisme paskirti ieškovę. Nurodė, kad atsakovas neprisideda prie dukrų išlaikymų. Teismo posėdžio metu reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažino iki 1560 Eur, t. y. už vienerius metus, skaičiuojant po 130 Eur. Paaiškino, kad nepilnamečiai vaikai laikinai buvo paimti globoti valstybėms, todėl už šį laikotarpį iš atsakovo nereikalauja priteisti išlaikymo įsiskolinimo. Nesutiko su priešieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo. Paaiškino, kad tuo metu, kai susipažino su atsakovu jau laukėsi kūdikio, šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos. Teigia, kad atsakovas laisva valia pripažino save dukters I. B. tėvu, nurodydamas tai vaiko gimimo liudijime. Paaiškina, kad, kol ieškovė su atsakovu gyveno, atsakovas rūpinosi abiem dukromis, dukra I. B. kito asmens kaip tėvo nepažįsta.
Atsakovas padavė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad atsakovas nėra vaiko I. B., tėvas ir panaikinti įrašą apie tėvą vaiko gimimo akto įraše. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti išlaikymą I. B., nes jis nėra biologinis jos tėvas. Paaiškina, kad visą laiką galvojo, kad jis yra biologinis I. B. tėvas, todėl visuomet rūpinosi dukromis, net tuomet, kai ieškovė išsikraustė gyventi su vaikais atskirai, susitikdavo su mergaitėmis, jas prižiūrėdavo. Pažymi, kad aplinkybę, kad jis nėra I. B. tėvas sužinojo 2015 m. gegužę, iš savo draugės, kuriai ieškovė nurodė, kad I. B. nėra atsakovo dukra. Kadangi atsakovas nėra biologinis I. B. tėvas, todėl nesutinka su reiškiamais reikalavimais dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šiam nepilnamečiui. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo S. B. sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad jis turi teikti išlaikymą, tačiau ne tokio dydžio, kurio prašo ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. B. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina nurodyta S. T., tėvas – S. B. (t. 1 b. l. 5). S. B. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina nurodyta S. T., tėvas – S. B. (t. 1, b. l. 6). S. B. nustatytas lengvas neįgalumas (t. 1, b. l. 9). Ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių (t. 1, b. l. 13). Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto dalis, t. y. 1/6 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/24 pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16–18). Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 45). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 47). Atsakovas paėmęs vartojimo kreditą iš UAB „MCB finance“ (t. 1, b. l. 51), UAB „4finance“ (t. 1, b. l. 57–67). Atsakovas turi įsiskolinimą už E. B. išlaikymą (t. 1, b. l. 69–71). Atsakovas šuo metu yra įkalinimo įstaigoje (t. 2, b. l. 17). Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, bei išlaikymo įsiskolinimą, atsakovas nesutinka dėl išlaikymo I. B., nes ji nėra jo biologinė dukra, bei ginčija prašomą priteisti išlaikymo dydį.
Dėl tėvystės nuginčijimo.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (LR CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad, kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (LR CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str.). Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas tėvystės nuginčijimo bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bylos Nr. 3K-3-169/2010).
Išaiškintina, kad tokiu atveju, kai asmens, pripažinto vaiko tėvu, ir paties vaiko požiūriai į jų santykius skiriasi, būtina įvertinti tai, kad dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys. Taigi vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (LR CK 3.146 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju nepilnamečiui vaikui yra keturiolika metu. Duomenų apie biologinį mergaitės tėvą nėra pateikta. Pagal bylos duomenis matyti, kad iki šios bylos iškėlimo ji nežinojo, kad atsakovas galimai nėra jos tikrasis tėvas. Byloje esantys duomenys, t. y. prašymas dėl psichologo pagalbos suteikimo nepilnamečiui vaikui, siuntimas į socialinių paslaugų centro skyriaus krizių centrą, patvirtina, kad nepilnamečiui vaikui, žinia, kad atsakovas nėra jos biologinis tėvas, turėjo stiprų emocinį poveikį. Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis vaikas nurodė, kad jos tėvas jos atsisako, kad nereikėtų mokėti išlaikymo. Apklausos metu nepilnametis vaikas atsakovą ir toliau įvardija, kaip tėvą, kitų asmenų, kurie galimai galėtų užimti tėvo vietą nemini. Apklausos metu, teismo vertinimu nepilnametis vaikas jaučiasi įžeistas, įskaudintas atsakovo poelgio, todėl nurodo, kad jai tėvas neegzistuoja, kad ji nieko jam nejaučia, nurodė, kad šiuo metu su atsakovo nebendrauja. Kur kas atviriau ir šilčiau kalba apie atsakovą, prisiminus praeitį, t. y., kai jis rūpinosi atvažiuodavo jas pasiimti ir pan. Atsakovo paaiškinimų dėl tėvystės nuginčijimo aplinkybių tiesiogiai teisme nėra galimybės išklausyti, nes atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, Prancūzijoje.
Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal LR CK 3.152 str. kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas apie duomenis vaiko gimimo įraše, kuriame tėvu nurodomas atsakovas, sužinojo nuo įrašo padarymo dienos. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali antra aplinkybė – kada atsakovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas priešieškiniu nurodo, kad jis nežinojo, kad I. B. nėra jo dukra, o šias aplinkybes sužinojo tik 2015 m. gegužę. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (LR CK 3.142 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovas turėjo save pripažinti tėvu, kad nepilnamečio vaiko gimimo liudijime jis būtų nurodytas, kaip tėvas. Darytina išvada, kad I. B. gimimo liudijime nurodytą įrašą dėl tėvo, atsakovas turėjo žinoti nuo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5). Teismo vertinimu atsakovui galimai kilus abejonių dėl savo tėvystės, prieš prisiimdamas tėvo pareigas, jis šias abejones galėjo pašalinti. Prisiimtų tėvo pareigų negalima lengvabūdiškai atsisakyti. Konkrečių aplinkybių kaip ir kokiu būdu jam paaiškėjo, kad galimai I. B. nėra jo dukra nenurodė, liudytojų neprašė apklausti, rašytinių duomenų nepateikė. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad jis tik 2015 m. gegužę sužino aplinkybes leidžiančias abejoti, kad jis nėra I. B. tėvas (LR CPK 178 str.). Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje turėtų būti skaičiuojamas nuo gimimo liudijimo išdavimo dienos, t. y. 2002 m., tad minėtas ieškinio senaties terminas yra praleistas, o jo atnaujinimui nėra teisinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys buvo sudariusios taikos sutartį dėl byloje reiškiamų reikalavimų, kuria atsakovas atsisakė priešieškinio reikalavimų, taip pat susitarė dėl išlaikymo abiems nepilnamečiams vaikams. Teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, skundė tik ieškovė dėl per mažo išlaikymo dukroms, tuo tarpu atsakovas šios nutarties neskundė. Teismo vertinimu ši aplinkybė svarbi, vertinant atsakovo elgesį: pasiryžimą ir siekį nuginčyti tėvystę, t. y. kategoriško nusistatymo nuginčyti tėvystę nėra.
Atsižvelgiant į nurodytą teisminį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad nuo nepilnamečio vaiko I. B. gimimo asmuo, kurį ji suvokė kaip tėvą, su juo siejo tarpusavio tėvo ir vaiko santykius, buvo atsakovas. Kitų asmenų, kuriuos galiami laikytų, ar pripažintų, kaip savo tėvą ji neidentifikuoja. Šiuo atveju, esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o atsakovui kaip tėvui bendravus su vaiku tokį ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesnis tampa paties vaiko suvokiamas tėvo įvaizdis. Esant minėtoms aplinkybėms priešieškinis atmestinas, kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškinys pareikštas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra pareikšta, tačiau šeimos byloje teismo vaidmuo yra aktyvus, todėl teismas gali viršyti ir reiškiamus reikalavimus. Pagal LR CK 3.190 str. 1 d. jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Kadangi šiuo atveju pagal pateiktus duomenis matyti, kad nepilnamečiai vaikai visą laiką gyvena su ieškove, t. y. nuo to laiko kai buvo grąžinti iš valstybės globos, tuo tarpu nepilnamečių vaikų tėvas gyvena skyrium, t. y. neveda bendro ūkio, todėl turi būti išspręstas ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Duomenų, kad šiuo metu ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismo vertinimo šiuo atveju būtina nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, todėl ji nustatytina su ieškove. Be to atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, Prancūzijoje, todėl nėra net teorinių galimybių jam rūpintis nepilnametėmis dukromis.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Ieškinyje nurodyta, jog kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos per mėnesį sudaro virš 200 EUR. Ieškinyje nurodyti nepilnamečio abiejų nepilnamečių vaikų poreikiai, iš kurių daugiausia lėšų reikia maistui, aprangai, higienos priemonėms, laisvalaikiui, medikamentams ir pan. atsakovas šių dydžių neginčijo, tačiau, nurodė, kad turėtų mokėti tik ½ šių išlaidų, t. y. 100 Eur per mėnesį, tuo tarpu ieškovė prašo priteisti po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas dabartinis ieškovės sutuoktinis nurodė, kad 200 Eur suma nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra per maža, realiai vaikų poreikiai yra didesni. Dabartinis ieškovės sutuoktinis nurodė, kad padeda išlaikyti ieškovės nepilnamečius vaikus, todėl žino realius poreikius, t. y. nepilnametėms reikia aprangos, mokymosi priemonių, lėšų laisvalaikiui, išlaikymui būtina skirti daugiau nei 200 Eur. Pažymėjo, kad S. B. turi neįgalumą, todėl ją reikia vežti pas gydytojus, pirkti medikamentus ir pan. Sprendimo priėmimo metu I. B. yra keturiolika metu, o S. B. trylika. Tokio amžiaus vaikams būtinos lėšos ne tik maistui, aprangai, tačiau ir jų lavinimui, laisvalaikiui ir kt. Teismo posėdžio metu I. B. nurodė, kad vyksta į ekskursijas, jai duodami kišenpinigiai, lėšų reikia mokyklai. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad vaikų poreikiams patenkinti 200 Eur išlaikymas kiekvienam nepilnamečiui vaikui per mėnesį būtų minimalus ir galimai patenkintų tik būtiniausius vaikų poreikius, todėl pripažintina, kad realūs vaikų poreikiai, kurie užtikrintų ne tik būtiniausius poreikius maistui aprangai ir būstui, yra didesni nei 200 Eur (LR CK 3.192 str. 2 d.).
Teismas įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti tėvų turinę padėti ir pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovei priklauso nekilnojamojo turto dalis (b. l. 15–16), tuo tarpu atsakovas neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Duomenų, kad ieškovė ar atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar darbo galimybės būtų ribotos taip pat nėra pateikta. Ieškovė šiuo metu nedirba, atsakovas atlieka yra įkalinimo įstaigoje. Pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovas dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi, šiuo metu nedirba dėl galimos nusikalstamos veikos, t. y. dėl savo paties veiksmų. Duomenų, kad atsakovas šiuo metu turėtų kitų išlaikomų asmenų, byloje nėra pateikta. Atsakovo vardu pasiimti greitieji kreditai ir esami įsipareigojimai nesudaro pagrindo pripažinti, mažinti prašomą priteisti išlaikymą. Ieškovės sutuoktinis nurodė, kad ieškovė turi ir daugiau nepilnamečių vaikų, t. y. dar tris: G., V., A., šias aplinkybes nurodė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, tačiau ji turi daugiau išlaikomų asmenų. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovei. Išaiškintina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, o vien ta aplinkybė, kad atsakovas atlieka įkalinimo bausmę pati savaime nepanaikina pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistinas mažesnis nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, t. y. 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-08-06) iki vaiko pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185 straipsniai, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išaiškintina, kad po ieškinio teismui padavimo dienos atsakovo mokėtos sumos gali būti įskaitomos vykdymo procese.
Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.200 str., 3.208 str.). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama motina S. J..
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. l p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
Ieškinyje buvo prašoma už 3 metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos priteisti iš atsakovo po 4680 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui. Teismo posėdžio metu šią sumą sumažino, t. y. išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti už vienerius metus, t. y. po 1560 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui.
Pagal LR CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo už metus laiko iki ieškinio teismui pateikimo dienos. atsakovas nesutiko su išlaikymo įsiskolinimu, tačiau leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad teisė išlaikymą (LR CPK 178 str.).
Teismas pažymi, jog prašomas priteisti išlaikymas po 130 Eur, už pastaruosius 12 mėn., yra minimalus, atitinkantis vaikų amžių ir jų poreikius. Teismo vertinimu, išlaikymo įsiskolinimas susidarė tuo metu, kai atsakovas dirbo ir gavo pajamas, tačiau išlaikymo neteikė savo valia, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą.
Nustačius, kad atsakovas savo vaikui būtino išlaikymo neteikė, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas, iš atsakovo priteistina po 1560 Eur išlaikymo įsiskolinimas už vienerius metus iki ieškinio pateikimo dienos (2015-08-06), skaičiuojant po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui (LR CK 3.200 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį tenkinus visiškai, priešieškinį atmestus iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą – 500 Eur. Teismas nurodo, kad ieškovei buvo suteikta teisinė pagalba, tačiau ši aplinkybe neriboja asmens teisės kreiptis ir sudaryti atstovavimo susitarimą su kitu advokatu, todėl nėra pagrindo mažinti pairtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.
Tenkinus reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteistino ir išlaikymo įsiskolinimo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė nuo jų mokėjimo buvo atleista (LR CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteistinas 187 Eur dydžio žyminis mokestis dėl gyvenamosios vietos nustatymo 41 Eur dydžio žyminis mokestis, t. y. 228 Eur žyminis mokestis valstybei (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečių vaikų I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-08-06) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 1560 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-08-06 iki ieškinio padavimo teismui dienos. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-08-06) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 1560 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-08-06 iki ieškinio padavimo teismui dienos. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Eur išlaidų už teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 228 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.