Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui Simonai Dervinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei E. V. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Išvadą teikianti institucija nurodė, kad su ieškovui ir atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovui, teikiant socialines paslaugas, buvo ne kartą nurodyta, kad jis reikštų reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Teismo posėdyje nurodė, kad reiškiamas reikalavimas neatitinka vaiko interesų, nes nėra jokių duomenų apie biologinį vaiko tėvą, be to, ieškovui buvo išaiškinta teisė operatyviai ginti savo teises ir reikšti reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvas P. M., motina E. V. (b. l. 5). ieškovas 2008-04-018 pareiškimu pripažino tėvystę (b. l. 80), šio pareiškimo pagrindu duomenys įrašyti nepilnamečio vaiko gimimo įraše (b. l. 81).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (LR CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad, kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (LR CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str.). Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas tėvystės nuginčijimo bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bylos Nr. 3K-3-169/2010).

Išaiškintina, kad tokiu atveju, kai asmens, pripažinto vaiko tėvu, ir paties vaiko požiūriai į jų santykius skiriasi, būtina įvertinti tai, kad dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys. Taigi vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (LR CK 3.146 str. 2 d.).

Šiuo atveju nepilnamečiui vaikui yra beveik devyneri metai. Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki vaiko gimimo žinojo, kad nėra biologinis nepilnamečio vaiko tėvas, t. y. tuo metu, kai susipažino su atsakove, ji jau laukėsi nepilnamečio vaiko. Teismo posėdžio metu nurodė, kad tikėjosi su atsakove kartu gyventi, todėl sutiko būti nurodytas, kaip nepilnamečio vaiko tėvas. Kadangi bendras gyvenimas su atsakove nesusiklostė, kartu su atsakove nebegyvena, nuo to laiko, kai nepilnamečiui vaikui buvo treji metai, todėl prašo nuginčyti tėvystę. Šiuo atveju su nepilnamečiu vaiku jis gyveno iki trejų metų, duomenų apie kitą asmenį, kuris galėtų būti biologinis vaiko tėvas nėra. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas nusišalino nuo savo, kaip tėvo pareigų, t. y. neprižiūri, neteikia išlaikymo ir kt. nepilnamečiui vaikui A. M., nesudaro pagrindo laikyti, kad egzistuota teisinis pagrindas tėvystės nuginčijimui. Išaiškintina, kad netinkamas tėvo pareigų vykdymas sudaro prielaidas reikšti reikalavimus dėl tėvystės apribojimo, o ne tėvystės nuginčijimo. Kadangi nėra jokių duomenų, apie biologinį vaiko tėvą, todėl galimai nuginčijus tėvystę, susidarytų teisinis vakuumas, nes vaikas liktų be tėvo. Esant šioms aplinkybės pripažintina, kad reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal LR CK 3.152 str. kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju nepilnamečiui vaikui aštuoneri metai, nuo vaiko gimimo ieškovas žinojo, kad nėra biologinis vaiko tėvas, t. y. ieškinio senaties terminas ženkliai praleistas. Byloje esantys duomenys pateikti iš vaiko teisių apsaugos skyriaus patvirtina, kad ieškovas žinojo, kad nėra nepilnamečio vaiko tėvas (b. l. 19–20, 22–23, 28, 29). Konkrečių aplinkybių, duomenų dėl šio termino praleidimo negalėjo nurodyti ieškovas, ar pateikti termino praleidimo priežastis pateisinančius duomenis. Teismo vertinimu aplinkybės, kad tikėjosi ieškovas bendro gyvenimo su nepilnamečio vaiko motina, nesudaro pagrindo vertinti, kad šis terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių. Esant šioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino (LR CPK 178 str.). Ieškinio senaties termino praleidimas sudaro pagrindą atmesti reiškiamą reikalavimą, tačiau šiuo atveju nėra teisinių prielaidų ieškinio tenkinimui.

Atsižvelgiant į nurodytą teisminį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad nuo nepilnamečio vaiko A. M. gimimo asmuo, kurį ji suvokė kaip tėvą, su juo siejo tarpusavio tėvo ir vaiko santykius, buvo ieškovas, nes kitų asmenų, kuriuos galimai laikytų, ar pripažintų, kaip savo tėvą jis neidentifikuoja. Šiuo atveju, esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesnis tampa paties vaiko suvokiamas tėvo įvaizdis. Esant minėtoms aplinkybėms priešieškinis atmestinas, kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo P. M. ieškinį atsakovei E. V. dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.