- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2YT-2751-868/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25107-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Ius positivum“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – UAB „Ius positivum“, antstolis Rimantas Vižainiškis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. P. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama grąžinti visas neteisėtai nurašytas lėšas ir panaikinti neteisėtus patvarkymus.
Pareiškėja nurodė, kad raginimas pareiškėjai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 657 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nebuvo įteiktas. Pareiškėjos gyvenamoji vieta yra žinoma ir nepasikeitusi, antstolio atlikti veiksmai neįteikus raginimo yra neteisėti. Pareiškėjos teigimu, antstolis imitavo, kad pareiškėjos buvimo vieta nežinoma iš savanaudiškų paskatų. Nurodė, kad antstoliai naudojasi pašto siuntėjų paslaugomis, kurie garsėja pašto siuntų neįteikimu ir kurie nurodo, jog pašto siuntas savo žinioje laiko tik 2 dienas.
Antstolis Rimantas Vižainiškis patvarkymu pareiškėjos skundo nepatenkino, nurodydamas, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasis įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo UAB „Ius positivum“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.
Nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0128/24/02156 priimdamas procesinius dokumentus nepažeidė imperatyvių vykdymo proceso teisės normų, tokių argumentų bei įrodymų nepateikė ir pati pareiškėja (CPK 178 straipsnis). Antstoliui nepavykus įteikti raginimo įvykdyti sprendimą CPK 567 straipsnyje nustatyta tvarka, raginimas pareiškėjai buvo įteiktas CPK 660 straipsnio tvarka. Daugiau jokių papildomų pareigų įteikti raginimą įvykdyti sprendimą, teisės aktai antstoliui nenustato. Pažymėjo, kad antstolis savo iniciatyva dėjo ir papildomas pastangas – raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjai buvo išsiųstas jos aktyviai darbinėje veikloje naudojamu elektroninio pašto adresu. Juo labiau, pareiškėja, būdama advokate, turėjo ir privalėjo žinoti apie visą vykdomąjį procesą. Teismų informacinėje sistemoje pareiškėja neabejotinai matė, kad teismas išdavė vykdomąjį raštą, todėl jai buvo aišku, kad byla bus perduota antstoliams vykdymui. Advokatei, kaip teisės profesionalei, yra žinoma, kad vykdomasis procesas neišvengiamai apima raginimo pateikimą, lėšų areštą bei išieškojimą, todėl ji privalėjo imtis aktyvių veiksmų stebėti procesą ir užtikrinti, kad su juo susiję dokumentai ją pasiektų. Taigi antstolis, siųsdamas raginimą tiek teisės aktų nustatyta tvarka, tiek elektroniniu paštu, kuris viešai nurodytas kaip pareiškėjos profesinės komunikacijos priemonė, tinkamai įvykdė visas savo pareigas. Tuo tarpu pažymėjo, kad visi pareiškėjos skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjai, kaip advokatei, turėtų būti žinomos CPK nuostatos, o būtent tai, kad nepakanka nurodyti faktinių aplinkybių, būtina pridėti ir įrodymus pagrindžiančius faktines aplinkybes.
Teisme 2025 m. sausio 9 d. gauti pareiškėjos R. P. rašytiniai paaiškinimai.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vykdė vykdomąją bylą Nr. 0128/24/02156 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1889-1102/2024 dėl 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. P., išieškotojo UAB „Ius Positivum“ naudai. 2024 m. spalio 14 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-128-22605, pagal kurį priėmė vykdyti išieškotojo UAB „Ius Positivum“ pateiktą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1889-1102/2024. 2024 m. spalio 15 d. priimtas raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-128-22714 ir 2024 m. spalio 15 d. d. priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-128-22715. 2024 m. spalio 16 d. priimtas išieškotojo apmokėtų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-24-128-22807. 2024 m. lapkričio 4 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-128-24000. 2024 m. lapkričio 4 d. priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-128-24001. 2024 m. lapkričio 4 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-128-24002. Antstolis 2024 m. lapkričio 21 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-128-25734. 2024 m. lapkričio 24 d. gautas skolininkės R. P. skundas dėl antstolio veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo grąžinti visas neteisėtai nurašytas lėšas ir panaikinti neteisėtus patvarkymus. Pareiškėja pateiktu skundu nesutinka su tuo, jog nebuvo tinkamai įteiktas raginimas. Nurodė, kad visi antstolio veiksmai atlikti neįteikus raginimo yra neteisėti. Pareiškėjos teigimu, lėšos nuo sąskaitos nurašytos – neteisėtai, vykdymo išlaidos priskaičiuotos ir nurašytos – neteisėtai, be to, vykdymo išlaidos apskaičiuotos neteisingai. Pažymėjo, jog antstolis imitavo, kad buvimo vieta nežinoma iš savanaudiškų paskatų ir savo naudai priskaičiavo ir nurašė vykdymo išlaidas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).
CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Pagal CPK 660 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje SVI nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2124-430/2022).
Iš vykdomojoje byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2024 m. spalio 15 d. registruotąja siunta skolininkei vykdomajame dokumente nurodytu skolininkės adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, tačiau pašto kurjeriui dokumentų įteikti nepavyko ir siunta grąžinta siuntėjui. Pažymėtina, kad būtent tokį savo gyvenamosios vietos adresą pareiškėja nurodė ir savo skunde dėl antstolio veiksmų. Kartu raginimas įvykdyti sprendimą buvo išsiųstas skolininkei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Taip pat, raginimas buvo paskelbtas ir viešai interneto svetainėje www.anstoliai.lt. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad raginimas registruotąja pašto siunta jai nebuvo tinkamai įteiktas, tačiau, kaip minėta, vykdomosios bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad raginimas skolininkei buvo išsiųstas, tačiau pareiškėja jo neatsiėmė. Įvertinus vykdomojoje byloje esančius duomenis, galima spręsti, kad antstolis išnaudojo visas įmanomas priemones ir tinkamai informavo skolininkę apie pradėtą priverstinio vykdymo procesą. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas būtent iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), į kurį ir buvo siųstas antstolio raginimas įvykdyti sprendimą, kas patvirtina, jog elektroninio pašto adresas yra naudojamas. Suėjus raginimo geruoju įvykdyti sprendimą terminui, antstolis pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Todėl darytina išvada, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų dėl raginimo skolininkei siuntimo ir įteikimo tvarkos bei priverstinių priemonių taikymo tvarkos.
Skolininkė (šiuo atveju pareiškėja) yra vykdymo proceso dalyvė, dėl kurios veiksmų apskritai kyla poreikis pradėti priverstinį teismo sprendimo ir (ar) kito vykdomojo dokumento vykdymą. Skolininkas vykdymo procese turi tam tikras teises (CPK 643 straipsnis), tarp jų – skųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, ir pareigas (CPK 644 straipsnis), tarp jų – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, taip pat yra aktyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę galimybės vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28- 378/2021).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.