Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2; 2.6.3; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

2025 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Žilvino Jaramino ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-993-1134/2025 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, PlusPlus Baltic Ou ir PlusPlus Capital AS dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia atsakovių PlusPlus Baltic OU ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Swedbank lizingas“ 2020 m. gruodžio 10 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties dalį, kuria perleistos reikalavimo teisės į ieškovę; pripažinti negaliojančia atsakovių PlusPlus Baltic OU ir PlusPlus Capital AS 2019 m. sausio 7 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties dalį, kuria perleistos reikalavimo teisės į ieškovę; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Ermilgė“ buvo sudarytos Lizingo sutartys. Laiduotojai V. V. ir ieškovė pagal su UAB „Swedbank lizingas“ sudarytas Laidavimo sutartis laidavo už UAB „Ermilge“ įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis tinkamą įvykdymą. UAB „Ermilgė“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2009 m. sausio 14 d. UAB „Swedbank lizingas“ nutraukė Lizingo sutartis ir kreipėsi į teismą dėl neįvykdytų įsipareigojimų priteisimo iš lizingo gavėjos UAB „Ermilgė“ bei laiduotojų V. V. ir ieškovės, kaip solidariai atsakingų asmenų. Priverstinis skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolės N. J. kontorai.

3. Teigė, kad 2020 m. gruodžio 10 d. atsakovė PlusPlus Baltic OU ir kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kurios pagrindu atsakovė PlusPlus Baltic OU perleido reikalavimo teises į sutartyje nurodyto skolininko neįvykdytus įsipareigojimus, taip pat ir reikalavimo teises į UAB „Ermilgė“ laiduotojus V. V. ir ieškovę. 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, 2020 m. gruodžio 17 d. sudarant atskirą priedą prie sutarties pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, įgytos reikalavimo teisės į ieškovę atsakovės PlusPlus Baltic OU perleistos atsakovei PlusPlus Capital AS. Ieškovė nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimą naujiesiems kreditoriams, nedavė rašytinio sutikimo tretiesiems asmenims perleisti teisių, kylančių iš Laidavimo sutarčių. Negavusi rašytinio sutikimo iš ieškovės perleisti reikalavimo teisių, kylančių iš Laidavimo sutarčių, atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ neteisėtai atsakovei PlusPlus OU perleido reikalavimo teises į ieškovę. Teigė, kad toks Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas pažeidžia ieškovės teises ir ginčo šalių susitarimą.

4. Nurodo, kad atsakovė PlusPlus Capital AS kreipėsi į teismą ginčydama ieškovės (duomenys neskelbtini) sudarytą sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po ieškovės motinos mirties. Teismas patikslintą ieškinį patenkino, apeliacinis skundas buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus, todėl toje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo. Šiuo atveju atsakovė PlusPlus Capital AS neturėjo teisės ginčyti ieškovės sandorio, kadangi jai negalėjo būti perleistos reikalavimo teisės į ieškovę. Atsakovė PlusPlus OU neturėjo teisės perleisti reikalavimo teisių PlusPlus Capital AS.

5. Atsakovė AB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Swedbank lizingas“ perleido PlusPlus Baltic OU reikalavimo teises, kylančias iš 2010 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismo išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-6955-565/2009, į skolininkus V. V. ir ieškovę. Reikalavimo teisės į UAB „Ermilgė“ perleistos nebuvo, nes Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu ši bendrovė jau buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

6. Teigė, kad reikalavimai perleisti nepažeidžiant Reikalavimo perleidimo sutartyje įtvirtinto ribojimo. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą už akių atsirado nauji prievoliniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Ieškovės pareiga vykdyti Laidavimo sutartis buvo pakeista pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo ieškovei buvo nustatytos ir papildomos pareigos, – pareiga mokėti procesines palūkanas ir atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Laidavimo sutartyse ir įstatymuose nėra įtvirtintas ribojimas atsakovei perleisti turimas reikalavimo teises pagal teismo sprendimą už akių ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, todėl sutarties ar įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos.

7. Atsakovės PlusPlus Baltic Ou ir PlusPlus Capital AS pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės PlusPlus Capital AS, kaip ieškovės kreditorės, teisinis statusas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Laidavimo sutarties nuostatų pažeidimas (jeigu toks būtų konstatuotas) nesudaro pagrindo ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinti iš dalies negaliojančiomis (niekinėmis). Sutarties pažeidimo atveju atsiranda sutartį pažeidusios šalies sutartinė atsakomybė, tačiau nagrinėjamoje byloje jokie reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo nėra pareikšti.

8. Ieškovė pateiktame dublike nurodė, kad prievolės ieškovei atsirado iš su UAB „Swedbank lizingas“ sudarytų Laidavimo sutarčių. UAB „Swedbank lizingas“ neginčija fakto, kad apie prievolės perleidimą neinformavo ieškovės. Teigė, kad atsakovės pateiktame atsiliepime į ieškinį taip pat neginčijo fakto, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę. Anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose nebuvo nagrinėtas klausimas dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo. Nuginčijus Reikalavimo perleidimo sutartis, antstolė nebegalės tęsti ieškojimo veiksmų pakeistam kreditoriui.

9. Atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ teismui pateiktame triplike nurodė, kad Laidavimo sutartimis įtvirtintas ribojimas perleisti reikalavimo teises nebuvo pažeistas, nes reikalavimai perleisti ne pagal šias sutartis, o pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą už akių ir šio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.

10. Atsakovės PlusPlus Baltic Ou ir PlusPlus Capital AS teismui pateiktame triplike nurodė, kad Laidavimo sutartyse įtvirtinta sąlyga, neleidžianti be kitos šalies sutikimo perduoti savo teises ir pareigas tretiesiems asmenims nėra imperatyvi. Galimybė sudaryti tęstinio vykdymo sutartis numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.160 straipsnio 1 dalyje. Bylą nagrinėję teismai sprendė ir vertino, ar PlusPlus Capital AS yra ieškovės kreditorė, kuri turi galiojančią reikalavimo teisę. Ši aplinkybė buvo vienu iš įrodinėjimo dalykų actio Pauliana civilinėje byloje Nr. e2-179-517/2023, todėl šios teismų (tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos) nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

12. Teismas padarė išvadą, kad kreditorė PlusPlus Capital AS turi galiojančią reikalavimo teisę skolininkei (ieškovei), kadangi ši aplinkybė buvo vienu iš įrodinėjimo dalykų actio Pauliana byloje, todėl šios teismų (t. y. tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos) nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje. Padarė išvadą, kad ieškovė pateiktu ieškiniu siekia kvestionuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytus prejudicinius faktus (atsakovės PlusPlus Capital AS, kaip ieškovės, kreditoriaus teisinį statusą ir reikalavimo teisių į ieškovę teisėtumą), tokiu būdu siekdama sukurti situaciją, kai galiotų du vienas kitam prieštaraujantys ir vienas kitą paneigiantys teismų sprendimai.

13. Teismas konstatavo, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo Reikalavimo perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Nors Laidavimo sutartyse buvo sąlyga, neleidžianti be kitos šalies sutikimo perduoti savo teises ir pareigas tretiesiems asmenims, tačiau teismas nusprendė, kad ši sutarties sąlyga nėra imperatyvi. Padarė išvadą, kad reikalavimo teisių į ieškovę perleidimas nepažeidžia CK 6.101 straipsnio 1 dalies. Reikalavimo perleidimo sutartimis buvo perleidžiami tik piniginio pobūdžio reikalavimai, todėl ieškovės interesai nebuvo pažeisti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė R. K. (toliau – apeliantė) prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas ginčas dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teigia, kad reikalavimo teisės perleidimas yra neteisėtas, nes buvo pažeistas Laidavimo sutarčių 17 punktas, draudžiantis reikalavimo perleidimą be ieškovės rašytinio sutikimo. Laidavimas buvo duotas konkrečiam kreditoriui – UAB „Swedbank lizingas“, kurio asmuo ir reputacija apeliantei turėjo esminę reikšmę, todėl kreditorės pasikeitimas į skolų išieškojimo bendrovę pakeitė prievolės pobūdį ir panaikino šalių pasitikėjimą. Reikalavimo teisės perleidimas yra niekinis.

14.2. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nepagrįstai grindė kitos bylos (actio Pauliana, civilinė byla Nr. e2-179-517/2023) išvadomis, kuriose, anot jo, jau esą buvo nustatyta, kad atsakovė PlusPlus Baltic Ou turi teisėtą reikalavimo teisę į ieškovę. Tačiau toje byloje nebuvo nagrinėtas nei reikalavimo teisės perleidimo teisėtumas, nei Reikalavimo perleidimo sutarčių atitiktis sutarčių sąlygoms ir įstatymams. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniu faktu, o ieškovės teismui pateiktas ieškinys nėra pakartotinis tų pačių faktų kvestionavimas.

14.3. Teigia, kad naujoji kreditorė PlusPlus Capital AS prieš ieškovę vykdo agresyvius išieškojimo veiksmus, inicijavo išieškojimą be tinkamo pagrindo, kurio metu buvo areštuotas ieškovės vaikų paveldėtas turtas. Naujoji kreditorė kreipėsi į antstolę ir ignoravo ieškovės prašymus sudaryti taikos sutartį. Pastaroji bendrovė net nėra įpareigota veikti pagal tas pačias finansines ir etines prievoles kaip lizingo bendrovė, todėl jos elgesys iš esmės pakeitė prievolės vykdymo pobūdį. Reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė, nes tuo metu reikalavimo teisė į apeliantė neegzistavo, atsakovė PlusPlus Baltic OU neturėjo jokio pagrindo ją perleisti.

14.4. Apeliantės teigimu, nebuvo įvertintas vaikų interesų pažeidimas. Apeliantės dukra yra nepilnametė, o ji kartu su apeliante gyvena vieninteliame gyvenamajame būste, į kurį yra nukreiptas išieškojimas. Atsakovė UAB „Swedbank lizingas“, prieš perleisdama reikalavimo teisę atsakovėms, turėjo pasiūlyti apeliantei įvykdyti prievolę, ypač jei reikalavimas buvo perleistas už mažesnę ar simbolinę kainą. Teigia, kad tokio pasiūlymo nepateikimas ir reikalavimo perleidimo sąlygų slėpimas pažeidė CK 6.4 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą, todėl reikalavimo teisės perleidimas yra nesąžiningas ir pažeidžia apeliantės teises.

15. Atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Nurodo, kad CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nėra imperatyvi, todėl net ir jos pažeidimas nesudaro pagrindo sandorį pripažinti niekiniu. Sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartį atsakovė nepažeidė sutartinių įsipareigojimų, nes gauti ieškovės sutikimą šios sutarties sudarymui nebuvo reikalinga. Teigia, kad reikalavimo teisės perleistos ne pagal Laidavimo sutartis, o pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-6955-565/2009 ir šio sprendimo pagrindu 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą. Nurodo, kad jei kreditoriaus asmuo iš tiesų būtų turėjęs esminę reikšmę ieškovei, tai prašymas pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia būtų buvęs pateiktas nedelsiant po kreditorės pasikeitimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti nėra būtina susipažinti su Laidavimo sutarčių sąlygomis, tačiau to apeliantė nepadarė. Nurodo, kad išieškojimo veiksmus vykdo antstolis, kuris turi užtikrinti išieškojimo veiksmų teisėtumą. Ieškovė turi teisę skųsti antstolio veiksmus, jei mano, kad jie nėra tinkami, tačiau visi šie veiksmai yra susiję su vykdomąja byla, o ne su šia civiline byla.

16. Atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą atsakovės PlusPlus Baltic Ou ir PlusPlus Capital AS prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teigia, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia ne apginti neva pažeistas teises, tačiau piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis bando užvilkinti priverstinį vykdymo procesą. Antstolė 2021 m. vasario 19 d. patvarkymu pakeitė pradinę išieškotoją UAB „Swedbank lizingas“ naujuoju išieškotoju – Plusplus capital AS. Šio patvarkymo ieškovė neginčijo ir neginčija nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju jokios imperatyvios materialinės teisės normos, sudarant ginčijamas Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, nebuvo pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

19. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y., jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Konkrečiu atveju apeliantė prašė bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, anot jos, tik tokiu būdu ji galės išsamiai paaiškinti visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, tai, kad bylos dalyviai pirmosios instancijos teismo posėdyje pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

20. Ieškovė apeliaciniame skunde suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas ginčas dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-993-1134/2025 nutarė ieškovės prašymo dėl paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovės atskirojo skundo netenkino, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą, todėl apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau yra išspręstas.

Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Ermilgė“ buvo sudarytos Lizingo sutartys. Laiduotojai V. V. ir ieškovė R. K. pagal su UAB „Swedbank lizingas“ sudarytas Laidavimo sutartis laidavo už UAB „Ermilgė“ įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis tinkamą įvykdymą. UAB „Ermilgė“ nevykdant įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. 18 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6955-565/2009, iš atsakovų UAB „Ermilgė“, V. V. ir R. K. UAB „Swedbank lizingas“ priteisė 36 285,98 Eur (125 288,22 Lt) skolą, 12,70 procento metines palūkanas iš UAB „Ermilgė“, 5 procentų metines palūkanas iš atsakovų R. K. ir V. V. už priteistą 36 285,98 Eur (125 288,22 Lt) sumą nuo 2009 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat nusprendė priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 1 597,54 Eur (5 516 Lt) bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad kreditorei UAB „Swedbank lizingas“ Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 4 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurį kreditorė perdavė vykdyti antstolei N. J.. Antstolė užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 10 d. atsakovė PlusPlus Baltic OU ir kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią PlusPlus Baltic OU perleido reikalavimo teises į sutartyje nurodytus UAB „Ermilgė“, laiduotojus V. V. ir R. K. (ieškovę). Nustatyta, kad 2019 m. sausio 7 d. juridiniai asmenys PlusPlus Baltic OU ir PlusPlus Capital AS sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu buvo sudarytas 2020 m. gruodžio 17 d. atskiras priedas prie 2019 m. sausio 7 d. sutarties, pagal kurį PlusPlus Baltic OU perleido reikalavimo teisės į ieškovę PlusPlus Capital AS. Nustatyta, kad antstolė 2021 m. vasario 19 d. patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo pakeitė išieškotoją į PlusPlus Capital AS.

Dėl prejudicinių faktų

23. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nepagrįstai grindė actio Pauliana, civilinės bylos Nr. e2-179-517/2023 išvadomis. Minimoje byloje nebuvo nagrinėtas nei reikalavimo teisės perleidimo teisėtumas, nei Reikalavimo perleidimo sutarčių atitiktis įstatymams. Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra pagrįsti.

24. CPK 182 straipsnyje numatytas atleidimas nuo įrodinėjimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

25. Aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą teismo sprendimo prejudicinę galią, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines nuostatas: prejudiciniais, t. y. kitoje byloje neįrodinėtinais, faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2012).

26. Iš LITEKO esančių duomenų matyti, kad ieškovė užsienio bendrovė PlusPus Capital AS kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovės R. K. (duomenys neskelbtini) sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovės motinos Zitos M. Č. mirties; leisti nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6955-565/2009 iš atsakovės ieškovės naudai į trečiųjų asmenų M. K. ir Milesos E. V. valdomą nekilnojamąjį turtą; leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai iš atsakovės pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6955-565/2009, į 82,92 Eur piniginių lėšų, sudarančių Zitos M. Č. palikimą, sumą, esančią trečiųjų asmenų valdyme; pranešti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojai valstybės įmonei VĮ Registrų centrui apie civilinės bylos, susijusios su nekilnojamojo turto teisiniu statusu ir daiktinių teisių į jį, iškėlimą; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Vilniaus regiono apylinkės teismas Ukmergės rūmai 2023 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-179-517/2023 patikslintą ieškovės PlusPus Capital AS ieškinį patenkino. Šioje byloje teismas padarė išvadą, kad tiek ginčijamo vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą sudarymo metu, tiek ieškovės ieškinio pateikimo teismui metu pradinės kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ ir PlusPlus Baltic OU, kurių teises vykdymo procese vėliau perėmė ieškovė PlusPus Capital AS, turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę R. K.. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6955-565/2009 yra priteistas įsiskolinimas iš atsakovės R. K., jo pagrindu 2010 m. kovo 4 d. išduotas vykdomasis raštas. Vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, yra įsiteisėjęs, nėra ginčijamas teismine ar neteismine tvarka, šio vykdomojo dokumento pagrindu ieškovės PlusPus Capital AS turimi reikalavimai yra neabejotini bei vykdytini.

28. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimą skundė. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-160-863/2024 skundžiamą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors civilinėse bylose Nr. e2-179-517/2023 ir Nr. e2A-160-863/2024 nagrinėjamo ginčo šalys buvo tos pačios, t. y. ieškovė minėtose bylose buvo atsakovė, o atsakovė šioje byloje yra ieškovė PlusPlus Capital AS. Ankstesnėje byloje (actio Pauliana) ginčo dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo nebuvo ir šis klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl prejudicinių faktų dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo nebuvo nustatyta. Sprendžiant dėl prejudicijos CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme svarbu pažymėti, kad ankstesnės bylos išvados, kad kreditorė turi reikalavimo teisę skolininkei, neturi prejudicinės galios šiam ginčui dėl sandorių ir reikalavimas dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo gali būti nagrinėjamas teisme.

Dėl Reikalavimo teisės perleidimo sutarčių teisėtumo

30. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad 2019 m. sausio 7 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė, nes tuo metu reikalavimo teisės į ją dar nebuvo. Atsakovė PlusPlus Baltic OU neturėjo pagrindo perleisti reikalavimo teisės į ieškovę atsakovei PlusPlus Capital AS. Apeliantės nuomone, tokia sutartis pažeidžia CK 1.80 straipsnį ir turi būti laikoma negaliojančia. Apeliantės vertinimu, atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ neteisėtai perleido reikalavimo teises atsakovei PlusPlus Baltic OU, todėl, pasak apeliantės, toks reikalavimo teisės perleidimas taip pat yra negaliojantis.

31. Iš 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties turinio matyti, kad sutarties galiojimo laikotarpiu kartkartėmis šalims sudarant atskirą Priedą perleidėjas (PlusPlus Buitie OU) parduoda ir perleidžia perėmėjui (PlusPlus Capital AS), kaip nustatyta šioje sutartyje ir atitinkamame Priede, o perėmėjas perka perleidėjui nuosavybės teise priklausančius Reikalavimus. Nuo nuosavybės teisės į Reikalavimus perleidimo momento pagal šios sutarties 2.3 punktą visi Reikalavimai ir susijusios perleidėjo teisės, atsirandantys iš atitinkamų Kredito sutarčių (įskaitant, bet neapsiribojant įkaitais, visais esamais ir galimais būsimais reikalavimais dėl piniginio reikalavimo teisės sumokėti pagrindinę sumą, palūkanas, baudas ir bet kokius kitus mokėjimus), laikomos perleidėjo automatiškai perduotomis perėmėjui (sutarties 2.1 punktas). Jeigu atitinkamame Priede šalys nesusitars kitaip, nuosavybės teisė į Reikalavimus ir susijusios teisės laikomos perduotomis perėmėjui nuo to momento, kai abi šalys pasirašys Priedą dėl atitinkamų Reikalavimų perleidimo. Nuo nuosavybės teisės į Reikalavimus perleidimo momento perėmėjas įgyja visas esamas ir būsimas teises, kylančias dėl šių Reikalavimų ir susijusias su jais (sutarties 2.3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši sutartis yra dvišalis sandoris tarp dviejų juridinių asmenų, kurių veikla susijusi su reikalavimo teisių į tretiesiems asmenims skolingus asmenis įsigijimu ir skolų išieškojimu.

32. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad PlusPlus Buitie OU reikalavimo teisės į ieškovę buvo perleistos PlusPlus Capital AS pagal 2020 m. gruodžio 17 d. atskirą priedą prie 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė PlusPlus Baltic OU turėjo kreditoriaus teises į ieškovę jų perleidimo metu, kadangi šias teises ji įgijo pagal 2020 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su pradine kreditore UAB „Swedbank lizingas“, todėl galėjo pagal 2020 m. gruodžio 17 d. atskirą priedą prie 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties perleisti atsakovei PlusPlus Capital AS reikalavimo teises į ieškovę.

33. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 10 d. atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovė PlusPlus Baltic OU sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius (UAB „Swedbank lizingas“) perleidžia, o naujasis kreditorius (PlusPlus Baltic OU) įgyja Reikalavimus į Skolininkus pagal dokumentus, esančius kiekvieno Skolininko, reikalavimas į kurį perleidžiamas, dokumentų byloje, kuriuos pradinis kreditorius šios sutarties pasirašymo dieną turi. Iš byloje esančio priedo prie 2020 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ perleido reikalavimo teises atsakovei PlusPlus Baltic OU į skolininkę UAB „Ermilgė“ ir laiduotojus V. V. ir R. K. (ieškovę). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ turėjo galiojančią ir vykdytiną kreditorės reikalavimo teisę į ieškovę, kuri kaip laiduotoja atsako už pagrindinio skolininko – UAB „Ermilgė“ – neįvykdytas prievoles pagal Lizingo sutartis. Byloje nėra duomenų, jog perleidžiama prievolė į UAB „Ermilgė“ ir laiduotojus V. V. ir R. K. (ieškovę) jos perleidimo metu būtų buvusi negaliojanti arba pasibaigusi, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti tarp atsakovių sudarytos Reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumu.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, konstatuoja, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų nenustatyta, todėl apeliantės teiginiai, jog 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartis ar jos pagrindu sudaryti sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys, laikytini nepagrįstais.

35. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies punktą sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia tuomet, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: 1) teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; 2) ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).

36. CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas imperatyviai draudžiamas įstatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki jos perleidimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-723/2013). Kitaip tariant, CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

37. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015).

38. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad laiduotojai V. V. ir ieškovė R. K. pagal su atsakove UAB „Swedbank lizingas“ sudarytą (duomenys neskelbtini) Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjo – UAB „Ermilgė“, už kurį laiduojama (toliau – Klientas), neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas Kliento pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais tolesniais jos papildymais ir pakeitimais. Nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laiduotojai įsipareigojo įvykdyti Kliento neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais tolesniais jos papildymais ir pakeitimais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotojai pagal (duomenys neskelbtini) Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo įvykdyti Kliento neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Laiduotojai taip pat pagal (duomenys neskelbtini) Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo įvykdyti Kliento neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal Lizingo sutartį (duomenys neskelbtini). Visomis keturiomis Laidavimo sutartimis laiduotojai įsipareigojo įvykdyti Kliento (UAB „Ermilgė“) neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal Lizingo sutartis. Šiomis laidavimo sutartimis buvo užtikrinami Lizingo sutarčių objektai – turtas, įsigytas lizingo būdu.

39. Pagal Laidavimo sutartis šalys sutarė, kad laiduotojas už Kliento įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį atsako Lizingo bendrovei visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip ir Klientas (Turto išpirkimo įmokos, palūkanų įmokos ir PVM nuo anksčiau nurodytų mokėjimų bei baudos ir delspinigiai, pažeidus Lizingo sutarties sąlygas) (sutarties 4 punktas). Klientui neįvykdžius prievolių ar jų dalies pagal Lizingo sutartį, Laiduotojas įsipareigoja patenkinti Lizingo bendrovės reikalavimus pirmumo tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytus privalomus mokėjimus (sutarties 5 punktas).

40. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad, UAB „Ermilgė“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2009 m. sausio 14 d. atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ nutraukė Lizingo sutartis ir kreipėsi į teismą dėl neįvykdytų įsipareigojimų priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6955-565/2009 ieškovės ieškinys dėl skolos pritesimo patenkintas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 4 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuris perduotas vykdyti antstolei. Nustatyta, kad antstolė išieško iš skolininkės ieškovės 36 818,49 Eur dydžio įsiskolinimą.

41. Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą, pasikeičia prievolės kreditorius, o prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014). Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Pastarasis yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį kaip cedentas gali tik reikalavimo teisę turintis asmuo. Taigi, cesija nėra savarankiškas sandoris, o yra susietas su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu atsirado perduodama reikalavimo teisė. Dėl to visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu.

42. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą ir dėl to nedavė rašytinio sutikimo, kaip buvo nustatyta šalių sudarytų Laidavimo sutarčių 17 punktuose.

43. Iš byloje esančių Laidavimo sutarčių 17 punktų matyti, kad šalių susitarimu buvo nustatyta, jog nė viena iš šalių neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims šioje sutartyje numatytų teisių ir pareigų be raštiško kitos šalies sutikimo. Ši sąlyga yra identiška visose tarp šalių sudarytose Laidavimo sutartyse.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-684/2019 19 ir 21 punktuose, kuriais rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, yra išaiškinęs, kad CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šioje normoje vartojama loginė žodžių konstrukcija „jeigu tai neprieštarauja sutarčiai“ parodo normos dispozityvumą, bet ne jos imperatyvumą. Tokia įstatymo nuostata formuluojama bendroji taisyklė dėl kreditoriaus teisės perleisti savo reikalavimą ir leidžiama sutarties šalims susitarti kitaip, t. y. sutartimi nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir nustatyti, kad draudžiama perleisti reikalavimą arba perleisti jį be skolininko sutikimo. Pažymėtina, kad ne CK 6.101 straipsnio 1 dalies, o būtent CK 6.102 straipsnio norma, įtvirtinanti konkrečius atvejus, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą, laikytina imperatyviąja, nuo kurios šalys negali nukrypti. Taigi net ir tuo atveju, kai sutarties šalys susitaria dėl reikalavimo teisės perleidimo tik esant skolininko sutikimui, toks šalių susitarimas a priori negali būti prilyginamas imperatyviajai įstatymo normai. Sutartyje nustatyto draudimo pažeidimas yra sutarties sąlygos pažeidimas, dėl kurio gali kilti sutartinė atsakomybė. Sutarties sąlygos pažeidimas negali reikšti pačios sutarties negaliojimo.

45. Atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Laidavimo sutarčių 17 punkte numatytas draudimas perleisti teises ir pareigas be kitos šalies sutikimo nėra imperatyvus ir pats savaime nesuponuoja reikalavimo teisės perleidimo neteisėtumo.

46. Apeliantė teigia, kad atsakovė UAB „Swedbank lizingas“, prieš sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartį su atsakove PlusPlus Baltic OU, nepasiūlė ieškovei įsigyti perleidžiamos reikalavimo teisės už simbolinę kainą. Pasak apeliantės, iš Reikalavimo perleidimo sutarties turinio nėra aišku, už kokią sumą atsakovės susitarė perleisti reikalavimo teises į ieškovę. Apeliantės vertinimu, toks sandoris yra nesąžiningas, pažeidžiantis viešąją tvarką, ieškovės teises ir gali būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnį.

47. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2020 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, nenustatė šioje normoje įtvirtintų pažeidimų, todėl neturi pagrindo jos taikyti. Apeliantės nurodomi argumentai nelaikytini pakankamais sandorio pripažinti negaliojančiu CK 1.81 straipsnio prasme. Pirmiausia, apeliantė nepagrįstai teigia, kad šalys, sudarydamos 2020 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, nenurodė perleidžiamos reikalavimo teisės vertės pinigine išraiška. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad perleidžiama reikalavimo teisė į ieškovę yra identifikuota ir aiški, skola priteista Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių ir antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės išieško 36 818,49 Eur, o prie sutarties pridėtame priede aiškiai identifikuojamas ieškovės, kaip laiduotojos pagal Lizingo sutartis, statusas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Reikalavimo perleidimo sutarties šalių susitarimas dėl reikalavimo teisės perleidimo dalyko buvo konkretus, pagrįstas turimais kreditorės reikalavimais.

48. Ieškovė taip pat akcentuoja tai, kad ji nebuvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą. Pagal teisinį reglamentavimą, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, kreditorė, ketindama perleisti reikalavimo teisę, neprivalo iš anksto apie tai raštu pranešti skolininkui, pakanka, kad apie sudarytą reikalavimo perleidimo sandorį skolininkas būtų informuotas po jo sudarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės argumentas, kad ji nebuvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą jo sudarymo metu, nesudaro pagrindo pripažinti Reikalavimo teisės perleidimo sandorį neteisėtu ar negaliojančiu.

Dėl CK 6.101 straipsnio 5 dalies taikymo

49. Apeliantė nurodo, kad laidavimas buvo suteiktas konkrečiai atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ – prižiūrimai finansų įstaigai, o reikalavimas perleistas užsienio skolų išieškotojai PlusPlus Capital AS, kurios veikla Lietuvoje nereglamentuota. Pasikeitus kreditorei, pasikeitė ir prievolės pobūdis – vietoje konstruktyvaus bendradarbiavimo taikomas agresyvus išieškojimas, keliantis grėsmę vieninteliam ieškovės būstui. Apeliantės vertinimu, tokie veiksmai pažeidžia sąžiningumo principą, jos teisėtus lūkesčius ir CK 6.101 straipsnio 5 dalį, kuri draudžia reikalavimo perleidimą be skolininko sutikimo, kai kreditoriaus asmuo yra reikšmingas.

50. CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Šiuo atveju apeliantė laidavo už juridinio asmens (UAB „Ermilgė“) prievoles pagal komercinio pobūdžio Lizingo sutartis su kita juridine įmone – UAB „Swedbank lizingas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio santykiuose kreditorės pasikeitimas nekeičia prievolės turinio ar pobūdžio, nes reikalavimo perleidimo objektas lieka aiškus – piniginė prievolė yra kilusi iš Lizingo sutarčių ir užtikrinta laidavimu, priteista teismo. Pats faktas, kad pradinė kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ yra prižiūrima finansų įstaiga, nesudaro pagrindo teigti, jog šis juridinis asmuo buvo esminis ieškovei CK 6.101 straipsnio 5 dalies prasme. Apeliantė nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad tik su konkrečia kreditore – UAB „Swedbank lizingas“ – ji būtų sutikusi prisiimti laidavimo prievolę ar kad jos pasikeitimas iš esmės pakeitė prievolės vykdymo sąlygas. Teisėjų kolegijos nuomone, vien aplinkybė, kad naujoji kreditorė PlusPlus Capital AS kreipėsi į antstolę dėl įsiskolinimo išieškojimo iš apeliantės, ar yra registruota kitoje valstybėje, savaime nesuponuoja, jog tai pažeidžia sąžiningumo principą ar kad kreditorės pasikeitimas būtų neteisėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo perleidimas tokiomis aplinkybėmis, kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju, yra teisėta ir plačiai taikoma kreditoriaus teisė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti CK 6.101 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto draudimo, nes ginčo atveju kreditoriaus asmuo ieškovei neturi esminės reikšmės.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą pakeisti ar panaikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

53. Atsakovės Plusplus Capital AS ir Plusplus Baltic OU prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: teisinė konsultacija – 150 Eur, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas ? 450 Eur, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ? 1 400 Eur. Iš viso atsakovės patyrė 2 000 Eur išlaidų. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus: 2025 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymą, kad yra sumokėta 2 000 Eur, ir sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini).

54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktą, kuriame nurodyta 450 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, mano, jog ši suma negali būti įskaityta, nes nėra aišku, už kokio atskirojo skundo surašymą prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi šiuo atveju nagrinėjamas ieškovės pateiktas apeliacinis skundas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija nusprendžia, kad prašoma priteisti 450 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą nepagrįsta, todėl ji atsakovėms nepriteistina.

55. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. IV ketvirtis – bruto 2 335,90 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 3 036,67 Eur (1,3 × 2 335,90 Eur). Šiuo atveju atsakovių prašomas priteisti 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus.

56. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas 0,1 koeficientas. Nagrinėjamu atveju taikytina suma sudaro 233,59 Eur (0,1 × 2 335,90 Eur), todėl atsakovių prašymas priteisti 150 Eur už teisines konsultacijas yra pagrįstas ir priteistinas. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš ieškovės atsakovėms Plusplus Capital AS ir Plusplus Baltic OU priteistina po 775 Eur (150 Eur + 1 400 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės R. K. atsakovėms PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui ir Plusplus Capital AS po 775 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.