- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1816-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09411-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- „PlusPlus Capital“ AS, AB „Swedbank lizingas“, „PlusPlus Baltic“
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės „PlusPlus Capital“ AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams AB „Swedbank lizingas“, „PlusPlus Baltic“ Ou ir „PlusPlus Capital“ AS dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2020 m. gruodžio 10 d. „PlusPlus Baltic“ OU ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia dalyje, kuria perleistos reikalavimo teisės į ieškovę R. K.; pripažinti 2019 m. sausio 7 d. „PlusPlus Baltic“ OU ir „PlusPlus Capital“ AS sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia dalyje, kuria perleistos reikalavimo teisės į ieškovę R. K.. Taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese – vykdomojoje byloje Nr. 0092/11/00096, iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Grįsdama šį prašymą, ieškovė nurodė, jog vykdomojoje byloje buvo pakeista išieškotoja ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Vykdomojoje byloje, 2024 m. balandžio 16 d. patvarkymu yra paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, po ko bus skelbiamos turto, kuris yra ieškovės ir jos vaikų gyvenamoji vieta, viešos varžytynės. Iki bylos išnagrinėjimo ir galimai palankaus sprendimo priėmimo, jo įsiteisėjimo, vykdomojoje byloje pardavus areštuotą turtą, nebus galimybės jo susigrąžinti ir toliau laisvai disponuoti. Akivaizdu, jog šiuo atveju nagrinėjamas klausimas liečia vykdymo proceso veiksmus, t. y. išieškotojos teises reikšti atitinkamus reikalavimus išieškojimo proceso metu, išieškojimo veiksmų atlikimą išieškotojos naudai ir kt. Jeigu šioje byloje būtų priimtas palankus teismo sprendimas ieškovės atžvilgiu, akivaizdu, jog naujoji išieškotoja neturėtų teisės vykdymo proceso metu reikšti reikalavimų, o antstolė vykdyti išieškojimo šiai naujosios (pakeistos) išieškotojos naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 19 d. d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės N. J. vykdomoje byloje Nr. 0092/11/00096 vykdomus išieškojimo veiksmus iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.
4. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis preliminariai pagrįsti – ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo ir galimai palankaus sprendimo priėmimo, jo įsiteisėjimo, vykdomojoje byloje pardavus areštuotą turtą, nebus galimybės jo susigrąžinti ir toliau laisvai disponuoti. Nagrinėjamas klausimas liečia vykdymo proceso veiksmus, t. y. išieškotojos teises reikšti atitinkamus reikalavimus išieškojimo proceso metu, išieškojimo veiksmų atlikimą išieškotojos naudai ir kt. Todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra betarpiškai susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atsakovė „PlusPlus Capital“ AS pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį ir ieškovės prašymą atmesti.
6. Nurodė, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo preliminariai manyti, kad ieškinys gali būti patenkintas. Ieškovė ginčija reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuriomis buvo perleistos reikalavimo teisės į ieškovę, teigdama, kad tarp jos ir pradinio kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ (buvęs pavadinimas — UAB „Hansa lizingas“) pasirašytos laidavimo sutartys neleido to daryti. Galiojantis antstolio patvarkymas dėl išieškotojo pakeitimo sukuria ne tik procesinius padarinius vykdymo procese, bet kartu patvirtina ir šalies materialiniam teisiniam santykyje pasikeitimą ir tokio pasikeitimo materialinį pagrįstumą. Ieškovė niekada minėto patvarkymo dėl išieškotojo pakeitimo neskundė, kas leidžia daryti išvadą, kad vykdomojoje byloje išieškotoju nurodytas Plusplus Capital AS, turi galiojantį reikalavimą į skolininku byloje esančią R. K.. Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Plusplus Capital AS ieškinį R. K., 2023 m. spalio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 62-179-517/2023 konstatavo, jog vykdomojo dokumento Nr. 2-6955-565/2009 pagrindu ieškovės (Plusplus Capital AS) turimi reikalavimai yra neabejotini bei vykdytini. Areštuotas turtas nėra ieškovės nuosavybė, todėl neaišku, kaip ieškovei nepriklausančio turto realizavimas vykdymo procese galėtų apsunkinti jai galimai palankaus teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymą. Vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymas nėra niekaip tiesiogiai susijęs su būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo negalimumu. Vien siekis apsisaugoti nuo jau prasidėjusio priverstinio įsiteisėjusio sprendimo vykdymo skolininkui kylančių neigiamų padarinių negali būti besąlyginis pagrindas numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą tenkinti.
8. Nurodė, kad ieškovės tariamai pažeistos teisės negali būti ginamos ieškovės prašomu būdu. Ieškovė prašo pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, t .y. ieškovė reiškia reikalavimą dėl pripažinimo, toks reikalavimas (jo pagrindu priimtas teismo sprendimas) nereikalauja priverstinio vykdymo, todėl grėsmė tokio teismo sprendimo įvykdymui objektyviai negali atsirasti. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais. Ieškinio tenkinimo atveju ieškovės pareiga atsiskaityti pagal galiojančius vykdomuosius dokumentus neišnyktų, pasikeistų tik kreditorius, kurio naudai būtų vykdomas išieškojimas. Ieškovė nepaaiškino kaip jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su šioje byloje pareikštais reikalavimais.
9. Ieškovė R. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti.
10. Nurodė, kad ieškovė yra pasirinkusi leistiną savo teisių gynimo būdą, ieškinio dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimams patvirtinti pateikė įrodymus. Vadovavimasis Vilniaus regiono apylinkės teismo išvadomis civilinėje byloje Nr. e2-179-517/2023, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra tikslingas. Areštuotas turtas yra vienintelė ieškovės ir vaikų gyvenamoji vieta. Pardavus viešose varžytynėse, ieškovė ir jos vaikai būtų priversti palikti savo gyvenamąją vietą, iš naujo susikurti buitį. Ieškovė neturi galimybių kartu su vaikais apsistoti kitur. Panaikinus nutartimi pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo, ieškovei galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, taip išpildant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės N. J. vykdomoje byloje Nr. 0092/11/00096 vykdomus išieškojimo veiksmus iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Atsakovės „PlusPlus Capital“ AS vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl ji atskiruoju skundu prašo šias laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13. Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo iš esmės vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir neturi jokios prejudicinės galios bylos sprendimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo pripažinti 2020 m. gruodžio 10 d. „PlusPlus Baltic“ OU ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia dalyje, kuria perleistos reikalavimo teisės į ieškovę R. K. ir pripažinti 2019 m. sausio 7 d. „PlusPlus Baltic“ OU ir „PlusPlus Capital“ AS sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia dalyje, kuria perleistos reikalavimo teisės į ieškovę R. K., ieškinys grindžiamas jame nurodytais motyvais bei prie jo pridėtais įrodymais. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.
14. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011, yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis aptariamu atveju suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013).
15. Vykdymo veiksmų sustabdymu (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) realus vykdomojo dokumento įvykdymas yra nukeliamas neapibrėžtam laikui, todėl šiuo atveju ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis). Taigi teismas, nagrinėdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, o būtų užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga. Šios aplinkybės suponuoja vykdymo veiksmų sustabdymo išimtinį pobūdį. Todėl ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik tuomet, kai teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo būtinumą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-711-601/2019).
16. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis dalyse, susijusiose su reikalavimo perleidimu į ieškovę. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus tenkinti ieškovės ieškinį, Reikalavimo perleidimo sutartys dalyse būtų pripažintos negaliojančiomis ir išieškotojas vykdomojoje byloje būtų pakeistas iš dabartinio į pradinį UAB „Swedbank lizingas“. Tai reiškia, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovės pareiga atsiskaityti pagal galiojančius vykdomuosius dokumentus neišnyktų, pasikeistų tik kreditorius, kurio naudai būtų vykdomas išieškojimas. Taigi, atsižvelgiant į šioje byloje ieškovės iškeltus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesustabdžius vykdymo veiksmų nebūtų apsunkintas ar negalimas galimai palankus ieškovei sprendimo įvykdymas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus priimto teismo sprendimo įvykdymui apskritai nebus reikalingas priverstinis vykdymas. Teismų praktikoje pažymima, jog ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2498-661/2015). Be to, sustabdžius vykdymo veiksmus iki tol, kol bus priimtas nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas, kreditoriaus teisė atgauti skolą būtų atidėta neribotam laikui, dėl to vykdymo procedūrų sustabdymas reikštų nepagrįstą ir neproporcingą atsakovės teisių ribojimą, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, ieškovei suteiktų nepagrįstą pranašumą.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės „PlusPlus Capital“ AS atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės R. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.