- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-06
- Bylos Nr.
- eA2-3102-1089/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36389-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos architektų rūmai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Prašymo dėl proceso atnaujinimo ir atsiliepimų į jį esmė
1. Pareiškėja (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti bylą nagrinėjimui iš esmės. Pareikštą prašymą pareiškėja grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, dėl su (duomenys neskelbtini) išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Leidimas) išdavimo teisėtumu susijusių aplinkybių. (duomenys neskelbtini) kultūros paveldo tyrėja persiuntė pareiškėjai jos turimą ir gautą Lenkijos valstybės archyvų centrinio istorinių įrašų archyvo pažymą su priedais tarp kurių ir ginčo pastato dalies rūsio plano originalus brėžinys, kiti susiję dokumentai. Brėžinys patvirtina, kad toje vietoje, kur buvo atkurtas ginčo įėjimas į rūsį, buvo suprojektuota ir prieduobė.
1.2. Pareiškėja neturi galimybių ieškoti ir prieiti prie užsienio valstybės archyvinių dokumentų bei nežinojo, kad nurodyti dokumentai egzistuoja. Sužinojusi, kad yra kompetentingi paveldo specialistai, galintys rinkti oficialią informaciją iš užsienio valstybių archyvo įstaigų, pareiškėja pasiteiravo dėl tokios paslaugos. Dėl pareiškėjos pastangų nepriklausančių priežasčių dokumentai gauti po bylos išnagrinėjimo.
1.3. Bylos dalyje dėl Leidimo panaikinimo teismas nekonstatavo, kad rūsio durų su įėjimu (prieduobe) statyba (atkūrimas) buvo savavališka. Sprendime konstatuota tik tai, kad Leidimas išduotas neteisėtai. Rūsio brėžinio projekto kopija patvirtina, kad ginčo Leidimo sprendiniai, juos įteisinus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka, atkurtų tą būklę, kuri buvo iki Leidime numatytų ir teismo sprendime neteisėtai pripažintų pakeitimų atlikimo. Įėjimo į rūsį atkūrimas labiau atitinka pradinį projektavimą. Viešas interesas kultūros paveldo srityje būtų pirminės būklės, bet ne iki vadinamo pažeidimo padarymo buvusios būklės, atkūrimas kaip nuspręsta byloje.
1.4. Pateikta naujas esmines aplinkybes patvirtinanti medžiaga turės didelę įtaką bylos teisiniams rezultatams ginčo leidimo pripažinimo neteisėtu teisinių ir faktinių pasekmių klausimui spręsti. Pareiškėja po statybvietės sutvarkymo ateityje pakartotinai sieks gauti analogiškus ar panašius projektinius sprendinius turintį statybą leidžiantį dokumentą atitinkamai dėl buvusių rūsyje durų atkūrimo ir įėjimo prieduobės. Būtų neprotinga, nelogiška ir neracionalu spręsti pakartotinėje administracinėje procedūroje tą patį klausimą dėl statybos elementų, kurie didelėmis sąnaudomis turės būtų išardyti.
2. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į prašymą prašo prašymą atmesti. Ieškovas savo poziciją grindžia tokiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir neturi esminės reikšmės išnagrinėtai bylai. Pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina, kad projekte, kuriame įgyvendinti buvo išduotas Leidimas, numatytoje vietoje buto įėjimas (durys) į rūsį ir prieduobė laiptams į jį patekti. Brėžinyje nėra įrašų apie tai, kad brėžinys yra ginčo pastato rūsio. Nepaisant to, pateikti dokumentai liudija tik tai, kad pareiškėjos nurodytoje vietoje galėjo būti langas ir atitinkamo dydžio bei pločio prieduobė langui, o ne tai kad buvo įėjimas (durys) į rūsį ir laiptai. Be to, pateikti dokumentai nėra atestuotų specialistų atliktų tyrimų rezultatas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą prašo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja nepaaiškino, kaip bendrovės pateiktos aplinkybės gali turėti ir turi įtakos visoms teismo nustatytoms aplinkybėms. Pareiškėjos pateiktos dokumentų kopijos nėra patvirtintos Lenkijos centrinio istorinių įrašų archyvo antspaudais. Nustatyti, kokie galutiniai sprendiniai buvo įgyvendinti pastato statybos metu, gali būti nustatoma tik vykdant ardomuosius architektūrinius tyrimus.
4. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos atstovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į prašymą prašo prašymo netenkinti. Inspekcija remiasi tokiais esminiais argumentais:
4.1. Bylos nagrinėjimo dalyką, be kita ko, sudarė aplinkybės dėl įėjimo į pstato rūsį, kuriame buvo parengtas ginčo projektas, istorinio buvimo ir su tuo susijusių įrodymų vertinimas. Pareiškėja turėjo būti aktyvi bylos nagrinėjimo metu ir atsakingai rinkti bei teikti įrodymus. Tokia galimybe pareiškėja nepasinaudojo. Pareiškėja nenurodo, kokios objektyvios aplinkybės lėmė, kad bendrovė dėl papildomų dokumentų gavimo iš archyvų kreipėsi pasibaigus bylos nagrinėjimui.
4.2. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių durų, kurias siekiama atkurti parengtu projektu, kuriam išduotas Leidimas, buvimą.
5. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos atstovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į prašymą prašo prašymo netenkinti. Departamentas savo poziciją tokiais argumentais:
5.1. Pareiškėja nenurodo, kokios kliūtys buvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, oficialiai kreiptis į Lenkijos valstybės archyvo centrinio istorinių įrašų archyvą dėl duomenų gavimo. Vien neoficialios ištraukos iš istorinių įrašų archyvų pateikimas nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Be to, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir teisiškai nereikšmingos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, teismas patikrina prašyme išdėstytas aplinkybes atsižvelgdamas į nurodytą civilinės bylos atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino
7. Viena iš būtinųjų sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 24 punktas).
9. Nagrinėjamu atveju iš pareiškimo faktinio pagrindo galima spręsti, kad pareiškėja laikosi pozicijos, jog nauja aplinkybė, bendrovės manymu, sudaranti proceso atnaujinimo pagrindą, paaiškėjo (duomenys neskelbtini), kai bendrovė gavo Lenkijos valstybės archyvų centrinio istorinių įrašų archyvo dokumentų rinkinį. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėja, abstrakčiai nurodo, kad atsitiktinai sužinojo, jog yra kompetentingi paveldo specialistai, kurie gali rinkti, gauti oficialią informaciją ir dokumentus iš užsienio valstybių archyvo įstaigų. Taip pat pareiškėja teigia, kad kreipėsi į tokį specialistą dėl paslaugos, pagalbos ir paslaugą gavo gautų dokumentų forma.
10. Pareiškėja neatskleidžia nei kada sužinojo apie minimus paveldo specialistus, nei kada tiksliai kreipėsi dėl duomenų surinkimo. Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios procesas įskaitant apeliacinį procesą truko ilgiau nei vienerius metus, nagrinėjimo metu pareiškėja nereiškė prašymų, jog bendrovei būtų sudarytos galimybės teikti paveldo specialistų iš užsienio valstybės archyvo turimus gauti dokumentus. Taigi labiau tikėtina, kad tokių veiksmų atlikimo pareiškėja ėmėsi po to, kai baigtas bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimas iš esmės. Kartu su pareiškimu pareiškėja, be kita ko, pateikė Centrinio istorinių įrašų archyvo (duomenys neskelbtini) raštą, adresuotą I. B., kuriame nurodyta, kad archyve yra pastato (duomenys neskelbtini), projektas. Vadinasi, aplinkybė, kad Lenkijos centriniame istorinių įrašų archyve yra ginčo pastato rūsio brėžinys, bent I. B., į kurią, kaip galima spręsti iš pareiškimo turinio, pareiškėja kreipėsi dėl duomenų iš archyvo rinkimo, turėjo tapti žinoma ženkliai anksčiau nei (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad I. B. (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku atsiuntė pareiškėjos įgaliotam asmeniui projekto dokumentus, įvertinus minėto archyvo rašto parengimo datą, savaime nepatvirtina, jog pareiškėja apie aplinkybę, kurią pareiškėja įvardija kaip naujai paaiškėjusią, galėjo sužinoti tik (duomenys neskelbtini).
11. Priešingai, labiau tikėtina, kad atidus, rūpestingas ir apdairus asmuo apie pareiškėjos nurodomą naujai paaiškėjusią aplinkybę būtų sužinojęs anksčiau nei (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis). Tokį vertinimą, be kita ko, suponuoja pareiškėjos abstraktūs paaiškinimai dėl to, kaip ir kada buvo kreiptasi į specialistą dėl duomenų rinkimo. Pareiškėjos paaiškinimų neapibrėžtumas, aptarti faktiniai duomenys lemia išvadą, kad pareiškėja apie aplinkybę, kurią laiko pagrindu atnaujinti procesą, turėjo sužinoti anksčiau nei prieš tris mėnesius iki kreipimosi į teismą su pareiškimu. Dėl to prieitina prie išvados, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindo
12. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pateikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai naujai paaiškėja aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
13. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
14. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
15. Išanalizavus pareiškėjos pareikštą prašymą, konstatuotina, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti proceso. Visų pirma, pareiškėjai, jeigu bendrovė būtų veikusi atidžiai, rūpestingai ir apdairiai, aplinkybė apie archyve esančius duomenis, būtų tapusi žinoma bylos nagrinėjimo metu.
16. Antra, nėra prielaidų spręsti, kad egzistuotų protinga tikimybė, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jeigu būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų pakeitusi bylos išsprendimo rezultatą. Pareiškėjos pateiktoje pastato (duomenys neskelbtini), rūsio plano skaitmeninėje nepatvirtintoje kopijoje pavaizduota tik tai, kad galbūt toje vietoje, kur pareiškėja atliko durų įrengimo ir kitus darbus, buvo suprojektuota prieduobė. Tačiau akivaizdu, kad paminėtas dokumentas nepatvirtina, jog aptariamoje vietoje anksčiau buvo įrengtos durys, kurias pareiškėja siekė atkurti, ir prieduobė su laiptais, skirtais patekti į rūsį. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo 110 punkte, Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties 78 punkte konstatuota, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu neįrodė durų, kurias siekta atkurti, egzistavimo. Šios išvados, kaip pasisakyta, objektyviai negali paneigti pareiškėjos pateikta rūsio plano skaitmeninė kopija. Be to, pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo teikti įrodymai, susiję su tuo, jog ginčo darbų atlikimo vietoje galėjo egzistuoti langas ir prieduobė, ir juos teismas įvertino (Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties 78 punktas).
17. Akcentuodama teikiamo plano reikšmę, pareiškėja ignoruoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kad prieš atliekant kultūros tvarkybos projekto parengimą turi būti atlikti tyrimai. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjos dėstoma nuomonė taip pat nėra paremta atestuotų specialistų atliktų tyrimų rezultatais.
18. Pareiškėja taip pat ignoruoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Leidimas panaikintas dėl eilės padarytų pažeidimų, t. y. išduodant Leidimą nebuvo pateiktos architektūrinės dalys, techninis žiniaraštis, bendraturčių sutikimai, taip pat nurodytos neteisingos statybų rūšys. Priešingai nei teigia pareiškėja, pažeidimai, dėl kurių Leidimas panaikintas, buvo esminiai. Pareiškėjos pateikta medžiaga objektyviai negalėtų pakeisti teismo išvadų dėl, išduodant Leidimą, padarytų pažeidimų masto ir pobūdžio. Taigi nėra jokių preliminarių prielaidų manyti, kad, atnaujinus procesą, bylos išsprendimo baigtis būtų kitokia, nei buvo nuspręsta.
19. Aplinkybė, kad pareiškėja ateityje galimai sieks gauti analogiškus ar panašius projektinius sprendinius turintį statybą leidžiantį dokumentą dėl durų ir įėjimo prieduobės įrengimo, yra teisiškai nereikšminga. Klausimas, ar pareiškėja sieks tokią teisę realizuoti ir, jeigu taip, negalėjo patekti į bylos Nr. (duomenys neskelbtini) teisminio nagrinėjimo apimtį. Tai, kad pareiškėja iki šiol nesutinka su teismo taikytomis pasekmėmis, taip pat yra nereikšmingas faktas, nes pareiškėjos išskiriami teiginiai yra teisės, o ne fakto klausimas, su kuriuo pareiškėjos minimos tariamai naujos aplinkybės apskritai neturi jokio ryšio. Pastebėtina, kad pareiškėja prašymo dėl proceso atnaujinimo nemotyvuoja aiškios teisės normos taikymo klaidos faktu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
20. Taip pat pažymėtina, kad procesas išnagrinėtose bylose gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais. Aplinkybė, kad pareiškėja galimai nori šalinti neteisėtos statybos padarinius konkrečiu bendrovei naudingiausiu būdu, negali būti priežastis padaryti išimtį iš teisinio apibrėžtumo principo ir lemti proceso atnaujinimo poreikio. Pareiškėjos išskiriamas tariamas noras apginti viešąjį interesą kultūros paveldo apsaugos srityje taip pat yra nereikšmingas, nes pareiškėjos pateikti dokumentai objektyviai negali paneigti bendrovės prievolės pašalinti neteisėtų statybos darbų padarinių.
Dėl prašymo išnagrinėjimo rezultato
21. Apibendrinant išdėstytą, pareiškėjos prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, be atskiro papildomo procesinio sprendimo nustos galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi taikyta priemonė – Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo sustabdymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškėjos UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą