Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-364-656/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-15
Bylos Nr.: e2A-364-656/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36389-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
Ieškovas: Vilniaus apygardos prokuratūros
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.31.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-364-656/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36389-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.31.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Ingos Staknienės, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovų (apeliantų) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ (toliau UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas”) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 (toliau – Rašytinis pritarimas) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008 (toliau – Leidimas); 2) įpareigoti statytoją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinius, t. y. nugriauti (pašalinti) visus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008 atliktus darbus ir atstatyti (atkurti) buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo atsakovams neįvykdžius, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento; 3) įpareigoti UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai atliktus darbus, statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, kuriais dalyje šaligatvio vietoje tarp pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), kolonų yra išlietas pagrindas ir suformuotos grindys, paklotos plytelės, įrengtos stiklo sienos (blokai), tame tarpe su durimis, t. y. nugriauti (pašalinti) pamatą, plytelių dangą, stiklo sienas (blokus), tame tarpe su durimis, ir sutvarkyti statybvietę, atstatyti (atkurti) į buvusią padėtį, o UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ nepašalinus neteisėtos statybos padarinių, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“; 4) įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atlyginti valstybei (visuomenei) padarytą 10 968,65 Eur žalą (nuostolius) dėl sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės.

2. Ieškovas nurodė, kad Pastatui nustatytos vertingosios savybės, tame tarpe, 1.1.3 - kapitalinės sienos - kapitalinių plytų mūro sienų tinklas; kolonos - apvalios gelžbetoninės kolonos P korpuso 1 a. PR kampe; sienų angos - stačiakampės langų ir durų angos; 1.1.4 - fasadų architektūrinis sprendimas - funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūrinės tūrinės detalės - išsikišusi kampinė pastato dalis PR pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis; P korpuso R dalies fasadų 1 a sienų ir kolonų bei R korpuso PR fasado cokolinės dalies apdaila juodo mozaikinio betono tinklu; kitos fasadų funkcinės detalės - cokolinio aukšto prieduobes dengiančios autentiškos metalinės grotelės; 1.1.5 konstrukcijos - pamatai; plytų mūro išorinės ir gelžbetonio karkaso su plytų mūro užpildu vidinės sienos“.

3. 2014 m. Projekto Aiškinamajame rašte nurodyta - projekto pavadinimas „Administracinio pastato, (duomenys neskelbtini), lauko terasos įstiklinimo projektas“, statinio kategorija „Ypatingas (kultūros paveldo) statinys, statybos darbų rūšis - „paprastasis remontas“. Nurodyta, kad projektu numatoma nekeičiant pastato tūrio, įstiklinti atvirą, pastato pirmo aukšto dalį, nuo gatvės ribojamą kolonomis; įstiklintoje pastato dalyje planuojama įrengti sezoninę kavinę; įstiklinimo elementai numatomi lengvų konstrukcijų, tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų; esama kolonų ir sienų apdaila pažeidžiama minimaliai; esant būtinybei, demontavus įstiklinimo konstrukcijas, pažeista apdaila atstatoma, nepadarant žalos nekilnojamajai kultūros vertybei - administraciniam pastatui; patekimui į numatomą kavinės erdvę, dalyje esamo kampinio lango planuojama įrengti duris. Pastato konstrukcijos neliečiamos. Žemės judinimo darbai nenumatomi.

4. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017-02-07 išdavė leidimą Nr. LSPR-01- 170207-00008 (toliau - Leidimas) pagal projektuotojo R. A. parengtą (projekto vadovas R. A.) projektą „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų unik. Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio įėjimo į rūsį atstatymo, paprastojo remonto projektas (projekto Nr. 2017-01/05-TP, parengimo metai 2017 metai)( toliau - 2017 m. Projektas).

5. 2017 m. Projekto sprendiniais buvo numatyta, kad paprastojo remonto darbai atliekami tik rūsyje. Atstatant durų angą, esama pastato apdaila pažeidžiama minimaliai, nepadarant žalos nekilnojamajai kultūros vertybei - administraciniam pastatui. Patalpų viduje neatliekami remonto ar statybos darbai, patalpų rodikliai nesikeičia. Atlikus darbus, atstatomos angos į pirminę padėtį ir sutvarkoma teritorija. Pastato aukštingumas, užstatymas, išorės matmenys, automobilių parkavimas nesikeičia. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis nesikeičia. Trečiųjų asmenų interesai nepažeidžiami. Brėžinyje (mastelis 1:150) nurodyta, kad fasade nuo (duomenys neskelbtini) gatvės įrengiamas (atstatomas) įėjimas į rūsį. Išardomas plytų mūras, kuris įrengtas lygiai su išorine siena, paliekant angą langui. Įrengiama atraminė sienutė - prieduobė ir betoniniai laiptai į rūsį. Atliekant žemės darbus - įrengiant prieduobę ir laiptus, darbų vykdymo metu privalo dalyvauti atitinkamą kvalifikaciją turintis archeologas arba prieš darbų pradžią, darbų vykdymo zonoje būtina atlikti archeologinius tyrimus.

6. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai 2018-07-11 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje (akto reg. Nr. FAK-1838) ir nustatė, kad statinio paprastojo remonto darbai vykdomi nukrypstant nuo 2014 m. Projekto sprendinių ir 2017 m. Projekto sprendinių, nes statinio projekte buvo numatyta stiklines atitvarines konstrukcijas su minimaliu dalinimu įrengti už administracinio pastato kolonų, tačiau faktiškai stiklinės atitvarines konstrukcijos sumontuotos tarp pastato kolonų; įstiklinimo elementai numatyti lengvų konstrukcijų, tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų, tačiau faktiškai stiklinės atitvarines konstrukcijos sumontuotos ant suformuoto pamato, pakelto 10-15 cm nuo šaligatvio; taip pat įrengtos projekte nenumatytos durys bei akmens masės plytelių grindys virš buvusio šaligatvio grindinio. Inspekcija nustatė, kad 2017 m Projekte buvo numatyta įrengti laipus į administracinės paskirties Pastato rūsį viena linija pagal pastatą, tačiau faktiškai buvo įrengti laiptai į pastato rūsį, dalinant juos kampu.

7. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau ir - Departamentas) Vilniaus skyrius atliko patikrinimą vietoje ir 2018-06-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. AAV-304 nurodė, kad atlikti darbai neatitinka 2014 m. Projekto sprendinių:

1) Įrengtos grindys, apie 10-15 cm virš buvusio šaligatvio grindinio, paklotos grindų plytelės, Įrengti pogrindžio (vidaus) šildymo tinklai, išvesti prijungimai radiatoriams; 2) stiklinės atitvarinės konstrukcijos įrengtos per vidurį kolonų, taip kolonos matomos kaip piliastrai, didėja salės plotas; 3) stiklinės konstrukcijos įrengtos ant suformuoto pamato, pakelto apie 10-15 cm nuo šaligatvio grindinio. Vietoje įstiklintos erdvės po konsole įrengta patalpa, kurioje numatytas šildymas; 4) rytinėje dalyje įrengtos durys, nenumatytos 2014 m. Projekte; 5) 2017 m. Projekte numatyta, kad laiptai į rūsį bus palei pastatą, viena linija, tačiau laiptai suformuoti dalinant juos kampu.

8. Departamento laikinosios komisijos 2018-07-05 išvadose Nr. RG-43 nurodyta, kad pastato (duomenys neskelbtini), vertingoji savybė - funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma pažeista minimaliai, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAĮ) 2 straipsnio 28 dalies nuostatas; tačiau numačius keisti ginčo pastato vertingąją savybę (fasadų architektūrinį sprendimą - funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visumą) neatlikta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAĮ) 9 straipsnyje numatyta inicijavimo skelbti saugomu procedūra, ko pasėkoje netaikyti NKPAĮ 19 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti reikalavimai, sprendžiant dėl pastato pritaikymo pagal tai, kaip ši sąvoka apibrėžta NKPAĮ 2 straipsnio 28 dalyje.

9. Departamento atnaujinta laikinoji komisija 2019-01-07 pateikė išvadas Nr. RG-1, kuriose komisija nurodė, kad stiklinių konstrukcijų įrengimas, iškraipantis pastato tūrinę-erdvinę ir jo fasadų kompoziciją, jau pats savaime sunaikina vertingąją savybę, todėl vertingosios savybės pažeidimo nustatymui nesvarbu, jog išardžius minėtas stiklines konstrukcijas pastato apdaila būtų lengvai atstatoma ir taip, neva, nepadaroma žala kultūros vertybei. Pateikta išvada, kad Projekto Nr. 1 ir Projekto Nr. 2 (šiame ieškinyje 2014 m. Projektas ir 2017 m. Projektas) sprendiniais sunaikinama vertingoji savybė - funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma ir siūloma įvertinti padarytą žalą pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 straipsnio nustatytas procedūras.

10. Departamentas 2020-12-17 rašte NrTS-195-(11.48 E) nurodė, kad Departamentas neturi duomenų apie ankstesnį durų buvimą ir galimą jų atkūrimą. Norint atlikti tokio pobūdžio darbus būtina juos pagrįsti atestuotų specialistų atliktais tyrimais, kaip tai nurodyta NKPAĮ 2 straipsnio 28 dalyje apibrėžiant sąvoką „pritaikymas“. Pritaikymas - kultūros paveldo objekto ar jo sudedamųjų dalių pertvarkymas naudoti, suderinant valdytojo ir visuomenės poreikius, minimaliai keičiant vertingąsias savybes ir sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Tokių tyrimų nebuvo pateikta nei 2017 m. Projekte, nei atskirai Departamentui, todėl negalima objektyviai teigti, kad laiptai ir įėjimas į rūsį buvo ir galėtų būti atkuriami apskritai. Reikalavimas atlikti archeologinius tyrimus nurodytas ir specialiojoje paveldosaugos ekspertizėje, pateiktoje 2017 m. Projekte. Tačiau jokių pagrindžiančių duomenų, kad archeologiniai tyrimai atlikti, nebuvo pateikta (archeologinių tyrimų leidimo, sutarties su archeologu ar pan), todėl daroma išvada, kad projektas įgyvendintas neatsižvelgiant į šį privalomą reikalavimą. Įstiklinus erdvę po išsikišusia kampine pastato dalimi PR pusėje suformuojamas naujas tūris, to pasėkoje pasikeičia tūrinė erdvinė viso pastato kompozicija, suformuojamos naujos įstiklintos plokštumos tose vietose kur turi būti atvira erdvė, o įtraukta ir užapvalinta bei įstiklinta 1 a dalis tampa jau nebe fasadų, o pastato interjero dalimi. Taryba pateikė išvadą, jog administracinio pastato (duomenys neskelbtini), vertingosios savybės yra pažeistos, projektų rengimo etape architektas nedalyvavo, dėl ko buvo pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 25 straipsnio 1 punktas, projektų autorinė vykdymo priežiūra nebuvo vykdoma, tokiu būdu pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnio 1 punktas.

11. Kultūros paveldo departamento direktorius 2021 m. vasario 8 d. priėmė įsakymą Nr. Į-41 Dėl sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės –Pastato atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisijos sudarymo, kurio pagrindu sudaryta atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisija. Minėta komisija 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. RG-5 (patikslintu) pateikė savo išvadas ir paskaičiuotą nuostolių dydį – 10 968,65 Eur, kurį sudaro 9 523,91 Eur nuostolių dydis, patirtas dėl to, jog savavališkai atliktais tvarkomaisiais statybos darbais buvo sužalota Pastato vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; taip pat 1 444,74 Eur nuostolių dydis, patirtas praradus nepažinto mokslinio duomenų šaltinį.

II. Teismo sprendimo esmė

12. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:

12.1. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 ir 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008;

12.2. įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšomis (lygiomis dalimis) per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinius, t. y. nugriauti (pašalinti) visus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 ir 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008 atliktus darbus ir atstatyti (atkurti) buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę;

12.3. įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo lėšomis per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai atliktus darbus, statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, t. y. nugriauti (pašalinti) tarp pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kolonų išlietą pamatą, plytelių dangą, stiklo sienas (blokus), su durimis, ir sutvarkyti statybvietę, atstatyti (atkurti) į buvusią padėtį;

12.4. atsakovei UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ neįvykdžius šiuo teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų (pašalinti statybos padarinius) per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovę mokėti 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo valstybės naudai.

12.5. Priteisti iš atsakovės UAB„Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ valstybei 1 444,74 Eur žalą;

12.6. Priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas” valstybei 87,33 Eur bylinėjimosi išlaidų;

12.7. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

13. Teismas konstatavo, kad ieškovas turi konstitucinę teisę, o kartu ir pareigą, neribojamą įstatymuose nurodytais būdais ginti viešą interesą, nustatęs jo pažeidimą, ginčijamų administracinių aktų prieštaravimą imperatyviosioms teisės normoms. Teismas konstatavo viešojo intereso buvimo faktą.

14. Teismo nuomone, buvo neteisingai nustatyta statybos rūšis. abiem ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo (ir Rašytinio pritarimo, ir Leidimo), atvejais buvo vykdoma Pastato rekonstrukcija. Tokia išvada daroma sutinkamai su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - SĮ) 2 straipsnio 72 punktu "Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Teismas padarė išvadą, kad nebuvo privaloma architektūrinė dalis 2014 m. ir 2017 m. projektuose.

15. Teismas įvertino, kad ginčo statybos darbai yra rekonstrukcija, bet bendraturčiai sutikimo Pastato rekonstrukcijai nedavė, vadinasi, reikalavimas pateikti bendraturčių sutikimą pažeistas.

16. Analizuojant į bylą pateiktų ginčo Pastato, įrašyto į kultūros paveldo objektų registrą, paprastojo remonto projekto sprendinius, juose nurodoma, kad bus daroma minimali žala kultūros paveldo vertybe pripažintam pastatui. Kita vertus, Kultūros paveldo departamentas, atlikęs nurodytų darbų patikrinimą, 2018 m. liepos 5 d. išvadoje Nr. RG-43 nurodė, kad 2014 m. paprastojo remonto sprendiniais keičiama Pastato vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma. Komisijos vertinimu, nurodoma, kad įstiklinama lauko terasa, tačiau ir aiškinamajame rašte ir kadastrinių matavimų byloje ši vieta vadinama atvira pirmo aukšto dalis, ji nėra suformuota kaip patalpa-terasa, stiklinių konstrukcijų įrengimas, iškraipantis pastato tūrinę-erdvinę ir jo fasadų kompoziciją. Sezoninei lauko kavinei buvo galima ieškoti kitų sprendinių – pritaikyti laikinąsias mobilias atitvaras nuo vėjo, lietaus ir pan. Be to, išvadoje nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė L. Č., pritarusi 2014 m. Projektui, neatliko visų (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo – toliau NKPAĮ) nustatytų procedūrų. Išvadoje nurodyta, kad Pastato vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma, pažeista minimaliai, tačiau numačius keisti ginčo pastato vertingąją savybę (fasadų architektūrinį sprendimą – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visumą) neatlikta NKPAĮ 9 straipsnyje numatyta inicijavimo skelbti saugomu procedūra, dėl ko netaikyti NKPAĮ 19 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti reikalavimai. Taip pat Kultūros paveldo departamento atnaujinta laikinoji komisija 2019 m. sausio 7 d. išvadoje Nr. RG-1 nurodė, kad stiklinių konstrukcijų įrengimas, iškraipantis pastato tūrinę-erdvinę ir jo fasadų kompoziciją, jau pats savaime sunaikina vertingąją savybę, todėl vertingosios savybės pažeidimo nustatymui nesvarbu, jog išardžius minėtas stiklines konstrukcijas pastato apdaila būtų lengvai atstatoma ir taip, neva, nepadaroma žala kultūros vertybei. Teismas iš esmės pritaria nurodytoms išvadoms ir jas vertina kaip didesnę įrodomąją galią turintiems dokumentams.

17. Apie kitokią įtaką, kurią akcentuoja ieškovas – suardomą pastato tūrinę – erdvinę kompoziciją, nei paprastojo remonto projekto sprendiniuose, nei ekspertizės aktuose nekalbama ir nevertinama. Šie klausimai priskirtini architektūrai, kuri Architektūros įstatymas (AĮ) apibrėžiama kaip funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas (AĮ 2 straipsnio 3 dalis). Tai pagal savo kompetenciją gali ir turi atlikti architektas (AĮ 2 straipsnio 1, 5 dalys, 1 straipsnio 1 dalis). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Pastatui buvo parengti paprastojo remonto projektai, kurie neturi architektūrinės dalies, kuri, kaip minėta anksčiau, yra privaloma ir tai numatyta įstatymu; statinio projekto architektūrinė dalis buvo privaloma ir pagal reglamentavimą, galiojusį statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu.

18. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - TPSVPĮ) 15 straipsnio 1 dalimi, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija, kuri statinio ar jo dalies savininko, valdytojo ar naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininko, valdytojo ar naudotojo lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus neįvykdomi teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes (TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalis). Taigi, Inspekcija nėra įgaliota rekonstruoti savavališkai pastatytų statinių, jei statytojas pats nesiima veiksmų savavališkos statybos padariniams šalinti.

19. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neteisėtai įstiklintos erdvės, pamato, laiptų šalinimo darbai taip pat būtų laikomi rekonstrukcijos darbais, nes šalinant neteisėtos statybos padarinius būtų pakeičiami (sumažinami) statinio matmenis (šiuo atveju tūris) iki tokio dydžio, kokie buvo iki atliktos rekonstrukcijos. Tokiu atveju Inspekcijai tektų atlikti ne pastato dalies statinio griovimo darbus, o atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, o, kaip minėta, Inspekcija tokių statybos padarinių šalinti neturi teisės.

20. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Inspekcija neturi teisės pašalinti pastato rekonstrukcijos padarinių, kadangi tai prieštarautų CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl Pastato rekonstrukcijos padarinius pašalinti gali tik pati atsakovė (statytoja). Atsižvelgiant į tai, dėl pastato rekonstrukcijos padarinių pašalinimo turi būti taikomos CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios tai, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Jei atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ per teismo nustatytą terminą neįvykdys nustatytų įpareigojimų – nepašalins nurodytų statybos padarinių, atsakovė įpareigotina sumokėti 100 Eur/d. baudą valstybės naudai, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

21. Teismas pažymėjo, kad iš esmės visi statybos padariniai, kuriuos atsakovė (statytoja) įpareigota pašalinti, faktiškai susiję, todėl, siekiant teismo sprendimo aiškesnio, paprastesnio ir operatyvesnio vykdymo, netikslinga Inspekcijai suteikti teisės dėl atraminės sienutės griovimo/šalinimo (ką pagal teisinį reglamentavimą Inspekcija turėtų kompetenciją atlikti), nustatant būtent statytojai pareigą pašalinti visus neteisėtos statybos padarinius ir atkurti buvusią padėtį, o šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą nevykdant, kaip minėta, statytojai skirtina aukščiau nurodyto dydžio bauda.

22. Kultūros paveldo departamento direktorius 2021 m. vasario 8 d. priėmė įsakymą Nr. Į-41 Dėl sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės – pastatų komplekso administracinio pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisijos sudarymo, kurio pagrindu sudaryta atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisija. Minėta komisija 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. RG-5 (patikslintu), kurį patvirtino Kultūros paveldo departamento direktorius, pateikė savo išvadas ir paskaičiuotą nuostolių dydį – 10 968,65 Eur, kurį sudaro 9 523,91 Eur nuostolių dydis, patirtas dėl to, jog savavališkai atliktais tvarkomaisiais statybos darbais buvo sužalota Pastato vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; taip pat 1 444,74 Eur nuostolių dydis, patirtas praradus nepažinto mokslinio duomenų šaltinį.

23. Teismas nustatė, kad 9 523,91 Eur nuostolių dydis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, jog visi statybų padariniai būtų pašalinti ir viskas grąžinta į buvusią iki statybos padėtį, t. y. paskaičiuotos dangos (ir jos pagrindo) išardymo išlaidos, šaligatvio remonto ir metalinių nevarstomų langų blokų demontavimo išlaidos. Kita vertus, nei komisijos išvadoje, nei bylos nagrinėjimo metu Kultūros paveldo departamentas (ar ieškovas) nenurodė, kad ši suma bus iš tikrųjų panaudota būtent Pastato ir jo aplinkos tvarkybai, priešingai, iš esmės pripažino, jog iš atsakovės (statytojos) priteistinos lėšos nebūtų skirtos konkrečiam kultūros paveldo objektui atkurti, bet būtų patekę į bendrą biudžetą.

24. Teismas pritarė ieškovo pozicijai, kad statybos padariniai, atsiradę pagal neteisėtai išduotus ir šiuo sprendimu panaikintus statybą leidžiančius dokumentus, šiuo atveju šalinami ir buvusi padėtis atkuriama, sutvarkoma statybvietė kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis – nagrinėjamu atveju atsakovų UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo lėšomis (lygiomis dalimis). Teismas nurodė, kad atsakovė (statytoja) nepateikė visų privalomų dokumentų, siekdama gauti statybą leidžiančius dokumentus, klaidingai nurodė statybų rūšis, tuo tarpu institucijos tinkamai neatliko savo pareigų, t. y. Kultūros paveldo departamentas iš esmės tinkamai neįsigilinęs/nepatikrinęs pateiktų projektų, jiems pritarė (tik po statybą leidžiančių dokumentų išdavimo pakeitęs poziciją), o Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai nepatikrinusi jai pateiktų projektų ir kitų susijusių dokumentų neteisėtai išdavė statybą leidžiančius dokumentus, dėl ko statytoja atliko statybos darbus pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus.

25. Teismas nusprendė, kad reikalavimas priteisti nuostolius, kurie apskaičiuoti kaip darbų, reikalingų atkurti iki sužalojimo buvusią būklę, kaina, nurodant, kad priteista suma nebus panaudota to konkretaus sužaloto objekto tvarkybai, tuo labiau šiuo sprendimu įpareigojant atsakingus asmenis pašalinti statybos padarinius ir atkurti iki sužalojimo buvusią būklę, neatitinka NKPAĮ 29 straipsnio reikalavimų ir žalos atlyginimu siekiamų tikslų, todėl ieškovo reikalavimas dėl 9 523,91 Eur nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentai

Šalies argumentai

26. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti 2021 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas įpareigojami savo lėšomis lygiomis dalimis per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visus pagal 2014-08-20 Rašytinį pritarimą ir 2017-02-07 Leidimą atliktus darbus ir atstatyti buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, pakeičiant sprendimą dalyje dėl padarinių šalinimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis – ieškovo patikslintą skundą šioje dalyje atmesti.

27. Nagrinėjamu atveju per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ visi reikalingi dokumentai paprastojo remonto darbams, išvardinti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme, buvo pateikti.

28. Už projekte pateiktų duomenų tikrumą yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir/ar kiti asmenys, derinę projektą – tad atsakingi tarnautojai tik patikrina, ar projekte nurodyti sprendiniai ir kiti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Neteisingų, netinkamų, nepilnų rodiklių, sprendinių nurodymas projekte ir/ar nepilnos, netinkamos dokumentacijos pateikimas sudaro pagrindą spręsti ne dėl tikrinančiojo, bet dėl tokius duomenis pateikusio asmens veiksmų teisėtumo ir atsakomybės. Prieš išduodant Rašytinį pritarimą ir Leidimą, Administracija patikrino pateiktą paprastojo remonto projektą savo kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo teigti, esą pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai Administracija būtų nevykdžiusi.

29. Atsakingu už neteisėtos statybos faktą (t. y. kaltu) laikytina ne Administracija, o statinio projektuotojas/projekto vadovas, kuriems teisės aktai nustato pareigą užtikrinti, kad statinio projektas, kurio pagrindu vėliau yra atliekami statybos darbai, atitiktų teisės aktų reikalavimus. Už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka (SĮ 16 str.). Pagal SĮ 2 straipsnio 71 punktą, statinio projektuotojas - Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai (tarp jų statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija), turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statinio projektavimu. Pagal to paties straipsnio 69 punktą, statinio projekto vadovas - architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius ir statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.

30. Būtent statinio projektuotojas netinkamai atliko Statybos įstatyme nustatytas pareigas, t. y. parengė netinkamą, neatitinkantį įstatymų, kitų teisės aktų ir kitų dokumentų reikalavimų statinio projektą, todėl nėra jokio pagrindo teigi, kad dėl rašytinio pritarimo ir leidimo panaikinimo yra atsakinga Administracija, nes taip būtų paneigti teisės aktuose nustatyti civilinės atsakomybės principai.

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismas sprendime neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentų dėl statytojo veiksmų. Kaip jau minėjome, pagal minėtą projektą, statytojas buvo įsipareigojęs ginčo pastate atlikti paprastojo remonto darbus. Bylos duomenys patvirtina, kad statytojas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, įgyvendindamas 2014 m. Paprastojo remonto projekto tvarkomųjų statybos darbų sprendinius, nukrypo nuo projekto, kurio metu buvo įrengtos grindys apie 10-15 cm virš buvusio šaligatvio grindinio, paklotos grindų plytelės, įrengti pogrindžio (vidaus) šildymo tinklai, išvesti prijungimai radiatoriams; pagal 2014 m. Paprastojo remonto projekte pateiktus brėžinius stiklinės atitvarinės konstrukcijos su minimaliu dalinimu turėjo būti vidinėje Pastato pusėje, už Pastato kolonų, tačiau faktiškai įrengtos per kolonų vidurį, taip kolonos matomos kaip įstiklintos plokštumos dalis, piliastrai, didėja salės plotas; 2014 m. Paprastojo remonto projekte įstiklinimo elementai buvo numatyti lengvų konstrukcijų, fasaduose parodyti netgi kaip berėmio stiklo, minimaliai tvirtinami prie pastato sienų ir kolonų. Patikrinimo metu nustatyta, jog stiklinės konstrukcijos su masyviu rėmu įrengtos ant suformuoto pamato, pakelto apie 10-15 cm nuo šaligatvio grindinio. Vietoj įstiklintos erdvės po konsole įrengta patalpa, kurioje yra numatytas šildymas; rytinėje dalyje įrengtos durys, nenumatytos 2014 m. Paprastojo remonto projekte. Tuo būdu buvo iš esmės pakeista pastato projekte numatyta įstiklinamos pastato dalies išraiška, stiklo plokštumos skaidymas, fasado tektonika. Nesilaikant projekte numatytų sprendinių, įstiklinimas tapo pastato fasado plokštumos dalimi ir taip buvo iš esmės pažeistos pastato vertingosios savybės, paveiktos (duomenys neskelbtini) gatvės išklotinės. Šiuo atveju pats statytojas savavališkai nukrypęs nuo Paprastojo remonto projekto atliko darbus nesuderintus su jokia institucija.

32. Inspekcijos specialistai 2018-07-11 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad statinio paprastojo remonto darbai vykdomi nukrypstant nuo 2014 m. Projekto sprendinių ir 2017 m. Projekto sprendinių, todėl statytojui UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ 2018-07-16 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, t. y. pakeisti statinio Projektą ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų Projekto, pagal kurį išduotas Rašytinis pritarimas, sprendinius. Inspekcija nurodė, kad statytojo veiksmai yra neteisėti, nes jo vykdomi darbai neatitiko projekto sprendinių, kurių pagrindu buvo išduotas rašytinis pritarimas ir leidimas. Byloje taip pat nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius taip pat atliko patikrinimą vietoje ir 2018- 06-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodė, kad atlikti darbai neatitinka 2014 m. projekto sprendinių. Šis vienas iš šiame apeliaciniame skunde nurodytų faktų šalina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltę ir įpareigojimą Administracijos lėšomis šalinti neteisėtos statybos padarinius, ko rezultate, dėl netinkamai įvertinų bylos argumentų ir įrodymų, teisės aktų ir teismų praktikos, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas turėtų būti peržvelgtas.

33. Šioje byloje turėjo būti vertinama statytojo ir projektuotojo kaltė, kurie parengė ir pateikė Administracijos vertinimui paprastojo remonto projektą prašydami išduoti Rašytinį pritarimą ir Leidimą paprastojo remonto darbams. Tik šios teisminės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog pagal statytojo ketinamus ir atliktus darbus ginčo pastate, turėjo būti išduotas leidimas rekonstrukcijai, bet ne paprastojo remonto darbams. Įvertinus neteisėtus statytojo ir projektuotojo veiksmus statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros metu, kuomet pateiktas paprastojo remonto projektas neatitiko realių statytojo ketinimų bei neteisėtus statybos rezultatus ir įvertinus teismų praktiką, Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali būti laikoma kalta dėl statytojo ir projektuotojo atliktų neteisėtų veiksmų ir neturėtų būti įpareigojama šalinti statybos padarinius savo lėšomis, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-27 sprendimas priimtas dalyje dėl statybos padarinių šalinimo turi būti pakeistas.

Atsakovo UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ apeliacinio skundo argumentai

34. Atsakovas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti sprendimą jo dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduoto rašytinio pritarimo Nr. RPP-01-140820-00886 ir 2017 m. vasario 7 d. išduoto leidimo Nr. LSPR-01-170207-00008 ir priimti naują Sprendimą, kuriuo ieškinį ir su juo susijusius reikalavimus dėl statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių pašalinimo ir savavališkai atliktų darbų pašalinimo, buvusios padėties atkūrimo, atmesti. Prašė sprendimą civilinėje jo dalyje dėl priteisimo iš UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ valstybei 1 444,74 EUR žalą palikti nepakeistu.

35. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad sprendime nurodyti administraciniu? aktu? panaikinimo pagrindai, kuriais iš dalies pritarta ieškovo nurodytiems, vertinamiems kaip paz?eidimai, nepriskirtini prie esminiu?, paz?eidz?ianc?iu? pagrindines procedu?ras. Administraciniu? aktu? priėmimo metu padarytu? paz?eidimu? bu?tent nez?ymus pobu?dis, ju? teisiniu? pasekmiu? reikšmė yra pakankama teismui spre?sti, kad viešas interesas, kaip konstituciškai reikšmingas paz?eidimas, nesusiformavo, nes imperatyviu? prieštaravimu? teisės normoms nenustatyta, o dėl nereikšmingu? procedu?riniu? taisykliu?, kurios konstatuotos, jis neatsiranda nei pagal įstatymą (ABTI? 91 straipsnio 1 d. 1 punktas, 3 punktas), nei pagal jurisprudenciją.

36. Sprendimo išvada dėl ginčijamos statybos rūšies nustatymo šiuo atveju padaryta nesivadovaujant SĮ, kitais teisės aktais, išskyrus be konteksto pateikiamos sąvokos, išvada nėra pagrįsta bylos įrodymais ir padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo procesines taisykles. Pirmiausiai, tokią išvadą turėtų padaryti specialių žinių turintys asmenys, įvertinę SĮ ir atitinkamus susijusius statybos techninius normatyvinius dokumentus. Tokių dokumentų Byloje nėra. Skundžiamo sprendimo išvada dėl ginčijamos statybos rūšies nustatymo buvo padaryta nesivadovaujant SĮ bei kitais teisės aktais. Nurodoma, kad reikėtų vadovautis Inspekcijos 2021-03-24 statybos leidimo teisėtumo patikrinimo akte Nr. SLD-00-210324-00025 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. 1) ir Nr. SLD-00-210324-00026 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. 2) pateiktomis išvadomis.

37. Tiek Akte 1, tiek Akte 2, kuriuose buvo tiriami projektų sprendiniai dėl Rašytinio pritarimo ir Leidimo nurodyta, kad statinio statybos rūšis yra nurodyta teisingai (žr. 2021-04-22 DOK-75796 priede). Aktų 1 ir 2 lydraštyje Nr. 2S-758 (žr. 2021-04-22 DOK-75796 priede) pateiktas atsakymas, kad projektuose dėl Rašytinio pritarimo ir Leidimo suprojektuoti Pastato paprastojo remonto darbai atitinka STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" 12 punkte nurodytą statybos rūšį - paprastąjį remontą, dėl Leidimo yra suprojektuotas kitos paskirties inžinerinis statinys - atraminė sienutė - prieduobė laiptams į rūšį įrengti, kurios statybos rūšis - nauja statyba. Leidime turėjo būti įrašyti duomenys, kad leidžiama atlikti Pastato "paprastojo remonto darbus ir statyti kitos paskirties inžinerinį statinį - atraminę sienutę - prieduobę laiptams į rūšį įrengti". Apibendrinant, retrospektyviai patikrinus statybą leidžiančius dokumentus rasta, kad projektai dėl Rašytinio pritarimo ir Leidimo parengti tinkamai, tačiau Leidime neįrašyta, kad leidžiama statyti dar ir kitos paskirties inžinerinį statinį - atraminę sienutę - prieduobę laiptams į rūšį įrengti, kuri suprojektuota. Vien leidimo statyti suprojektuotą prieduobę neįrašymas Leidime ir sudaro ginčo esmę.

38. Apeliantė mano, kad visuomenės interesas nepažeistas. Rašytinio pritarimo atveju teiginiai dėl tariamai suformuotos atskiros patalpos, pastato tūrio padidinimo ir pan., įvertinus juos vadovaujantis normatyvinių statybos dokumentų reikalavimais, Akte 1 nepasitvirtino. Leidimo atveju nustatytas ne projektavimo trūkumas, o administracinės procedūros trūkumas - inžinerinio statinio nepaminėjimas Leidimo turinyje. Apeliantė mano, kad Aktas 1 ir Aktas 2 yra rašytiniai įrodymai, kurie gali būti teismų pripažinti oficialiais (lot. prima facie), ir jų pagrindu lydraštyje Nr. 2S-758 pateikta išvada turi būti vadovaujamasi sprendžiant dėl statybos rūšies tinkamo nustatymo.

39. Atsiz?velgiant į Pastato kultu?ros vertybės statuso byloje paz?ymimą reikšmingumą, šios faktinės aplinkybės nustatymas yra labai svarbus ir todėl apeliantė prašo leisti jai, nors ir apeliaciniame Bylos procese, pateikti atsikirtimą, tai yra dar kartą paneigti manipuliatyvius atsakovo Kultu?ros paveldo departamento klaidinanc?ius argumentus, jog ru?sio durys tikrovėje neva neegzistavo. Dalinio įrodymu? tyrimo (CPK 314 straipsnis) atlikimo metu nors apeliacinėje instancijoje apklaustini liudytojai apeliantės darbuotojai J. S., L. S., G. V., kurie dalyvavo vykdant statybos darbus pagal Leidimą, o taip pat buvusi Kultu?ros paveldo departamento darbuotoja L. C?., atlikusi apz?iu?rą vietoje, prieš atsakovui Kultu?ros paveldo departamentui suderinant Leidimą, kurios įrašai atsakovo Kultūros paveldo departamento dokumentuose taip pat buvo padaryti.

Atsiliepimas

40. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime atsakovo UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ apeliacinį skundą prašė spręsti atsižvelgiant į atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

41. Atsakovas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atsiliepime Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-27 sprendimo pakeitimo skundžiamoje dalyje spręsti teismo nuožiūra.

42. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė atsakovo UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ apeliacinį skundą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija ir apeliantas 2008-12-16 sudarė susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

43. Trečiasis asmuo Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė apeliacinius skundus atmesti. Išnagrinėjus statinio projektą, manytina, kad statinio projekte „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas“, Nr. 2014-08/19-SP, parengimo metai 2014 m., (Projektas Nr. 1), bei Rašytiniame pritarime nurodyta statybos rūšis atitinka statybos techninio reglamento ,,Statinio statybos rūšys“ 12 punkte nurodytą paprastojo remonto tikslą. Atlikusi patikrinimą, Inspekcija nenustatė pažeidimų dėl statinio statybos rūšies dėl Rašytinio pritarimo. Tačiau, buvo nustatyta kitų Rašytinio pritarimo trūkumų, kurių pagrindu konstatuotas jo neteisėtumas.

44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Rašytinio pritarimo ir Leidimo projektai parengti tinkamai, tačiau papildomai leidime turėjo būti įrašyta, kad leidžiama statyti kitos paskirties statinį – atraminę sienutę, ir apeliantė tai vertina tik kaip administracinės procedūros trūkumą, o ne Leidimo neteisėtumo pagrindą. Paaiškintina, kad atliekant Leidimo teisėtumo patikrinimą buvo nustatyta ir Patikrinimo akte Nr. 2 užfiksuota, kad pagal projektuotojo R. A. parengtą statinio projektą „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio įėjimo atstatymo, paprastojo remonto projektas“, Nr. 2017-01/05-TP, parengimo metai 2017 m (toliau – Projektas Nr. 2) projektuojama kitos paskirties inžinerinio statinio – atraminės sienutės – prieduobės nauja statyba laiptams į rūsį įrengti, kuri pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalį priskiriama neypatingųjų statinių kategorijai, ir kuriai Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies punkto pagrindu yra reikalingas leidimas statyti statinį.

45. Statybos įstatymo (redakcija galiojusi metu nuo 2017-01-01 iki 2017-06-30) 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų statinio projekto dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma. Patikrinimo akte Nr. 2 buvo konstatuota, kad kartu su prašymu išduoti Leidimą turėjo būti pateikta ir statinio projekto bendroji bei architektūros dalys (1.5. ir 2.7. papunkčiai). Atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuota jog architektūrinė dalis pateikta nebuvo, kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl tokios dalies egzistavimo.

46. Statinio bendraturčių sutikimas buvo privalomas norint gauti Rašytinį pritarimą, todėl Patikrinimo akte Nr. 1 konstatuota, kad statytoja kartu su prašymu išduoti Rašytinį pritarimą pateikė ne visus privalomus dokumentus (1.5. papunktis).Žemės sklypo bendraturčių sutikimo suformuotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Projekte Nr. 2 nėra. Nesuformuotame žemės sklype yra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017-01-19 sutikimas dėl laiptų įrengimo valstybinėje žemėje Nr.49SJN-128-(14.49-105.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes Patikrinimo akte Nr. 2 konstatuota, kad kartu su prašymu išduoti Leidimą nebuvo pateikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), bendraturčių sutikimai (1.5 papunktis).

47. Inspekcijos patikrinimo aktai (Patikrinimo aktas Nr. 1 ir Patikrinimo aktas Nr. 2), surašyti įgyvendinant vykdant įstatymu suteiktas funkcijas laikytini didesniais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, byloje jų konstatuojamoji galia nebuvo nuneigta kitais įrodymais (CPK 179 str.). Šie dokumentai yra vientisi, todėl teisinio pagrindo, skirstyti jų įrodomąją galią, pagal savo pageidavimus, vertinant tik atskirus pažeidimus ir administracinių aktų išdavimo teisėtumo epizodus, kaip tai siekia padaryti apeliantė, nėra.

48. Nustatyta, kad tiek Rašytinis pritarimas, tiek leidimas buvo išduoti neįvertinus, kad kartu su prašymu išduoti šiuos dokumentus buvo pateikti ne visi privalomi pateikti dokumentai. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo 1 punktą, savivaldybių administracijos tikrina visus projektus – vienas iš privalomų tikrintinų aspektų, be kita ko, yra tai ar buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai. Nustačius priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrindo sutikti su jame nurodytais argumentais nėra.

Žemesnės instancijos teismas

49. Lietuvos architektų rūmai prašė apelianto UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ 2021-11-23 apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nustatė, kad pagal Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą buvo nustatyta, kad visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų statinio projekto dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma. Analogiškas reglamentavimas buvo numatytas ir išduotų Rašytinio pritarimo bei Leidimo paprastojo remonto projektų sprendiniams (tuo metu galiojusios SĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies).

50. Projektai buvo rengti neatestuotų architektų, o projektuotojų be reikiamos kvalifikacijos), tačiau pirmosios instancijos teismas papildomai teisingai nustatė, kad nors Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – STR), 33 p. ir nebuvo įsakmiai nurodyta, kad rengiant paprastojo remonto projektą privaloma statinio projekto architektūrinė dalis, tačiau kadangi byla yra grindžiama reikalavimais bei nurodytais jų pažeidimais, kurių pagrindai yra numatyti aukštesnės galios pagal teisės aktų hierarchiją teisės akte (Statybos įstatyme), todėl teisės normų, reglamentuojančių statinio projektavimą, galimos kolizijos klausimas buvo sprendžiamas prioritetą teikiant teisės normai, įtvirtintai aukštesnės teisinės galios teisės akte – Statybos įstatyme, o ne įtvirtintai įstatymo lydimajame teisės akte – STR. Taigi atsižvelgiant į tai, Statybos įstatyme įtvirtinta teisės norma buvo teisingai kvalifikuojama kaip turinti viršenybę prieš įstatymo lydimajame teisės akte įtvirtintą teisės normą, taikant minėto Statybos įstatymo 21 str. ir atitinkamai 25 str. 1 d. tvirtintas elgesio taisykles, kurios vienareikšmiškai įpareigojo statinio projekte numatyti architektūrinę dalį, tačiau kurios objektyviai nebuvo.

51. Rūmų kompetencija neapsiriboja vien architektūros sritimi, jam suteikti įgaliojimai veikti ir teritorijų planavimo bei urbanizacijos srityse. Todėl Rūmai Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų atlieka eksperto funkcijas architektūros, miestų planavimo ir teritorijų planavimo klausimais, taip pat rengia teisės aktų, reglamentuojančių architektūrinę, urbanistinę ir teritorijų planavimo veiklą, projektus (Architektų rūmų įstatymo 3 str. 1 d. 6 ir 7 p.).

52. Į bylą buvo pateikta Rūmų Vilniaus regioninė architektūros tarybos (iš įvairių institucijų ekspertų sudarytas institutas, turintis kompetenciją pasisakyti architektūros srities klausimais), kuri yra įsteigta architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo sričių ir kitiems su architektūra susijusiems klausimams nagrinėti, rekomendacijoms ir pasiūlymams valstybės ir savivaldybių institucijoms, priimančioms su architektūra susijusius sprendimus, teikti, taip pat architektūros kokybei vertinti (Architektūros įstatymo 18 str. 1 d.), 2019-01-16 išvada, kurioje buvo konstatuota, kad byloje aktualaus pastato fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma pasikeičia iš esmės, nes įstiklinus erdvę po išsikišusia pastato dalimi PR pusėje suformuojamas naujas tūris, to pasėkoje pasikeičia tūrinė erdvinė viso pastato kompozicija, be to suformuojamos naujos įstiklintos plokštumos tose vietose kur turi būti atvira erdvė, panaikinamas fasadų daugiaplaniškumas, po išsikišusia kampine fasado dalimi esanti įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1a dalis tampa jau nebe fasadų, o pastato interjero dalimi“. Regioninės architektūros tarybos yra sudarytos iš Rūmų narių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos narių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

53. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl liudytojų apklausos ir specialių žinių turinčių asmenų išvadų

54. Apeliantas prašo žodinio proceso tvarka nagrinėjant apeliacinį skundą apklausti apeliantės darbuotojus, kurie dalyvavo vykdant statybos darbus pagal Leidimą, o taip pat buvusią Kultu?ros paveldo departamento darbuotoją L. C?., atlikusią apz?iu?rą vietoje, prieš atsakovui Kultu?ros paveldo departamentui suderinant Leidimą. Minėti liudytojai patvirtintų aplinkybę, kad rūsio durys buvo dar iki statybos projektavimo darbų pradžios.

Motyvuojamoji dalis

55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pastato geometriniai duomenys ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengti planai yra kadastrinės bylos duomenys, kurie nustatomi iš oficialių rašytinių įrodymų. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnis).Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.).

56. Teisėjų kolegija atmeta apelianto UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodine tvarka apklausiant liudytojus, nes aplinkybė, ar buvo rūsio durys buvo ginčo objektu dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateikti kadastrinių matavimų duomenys. Todėl prašymas apklausti naujus liudytojus pateiktas pavėluotai (CPK 314 straipsnis). Be to, pastato kadastriniai duomenys gali būti įrodinėjami oficialiais dokumentais – į bylą pateiktos ginčo pastato kadastrinių matavimų bylos brėžiniais.

57. Apeliantas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas” teigia, kad išvadą dėl statybos norminių aktų pažeidimo turėtų padaryti specialių žinių turintys asmenys, įvertinę SĮ ir atitinkamus susijusius statybos techninius normatyvinius dokumentus. Tokių dokumentų byloje nėra. Skundžiamo sprendimo išvada dėl ginčijamos statybos rūšies nustatymo buvo padaryta nesivadovaujant Statybos įstatymo bei kitais teisės aktais. Nepagrįstai nurodoma, kad reikėtų vadovautis Inspekcijos 2021-03-24 statybos leidimo teisėtumo patikrinimo akte Nr. SLD-00-210324-00025 (Patikrinimo aktas Nr. 1) ir Nr. SLD-00-210324-00026 (Patikrinimo aktas Nr. 2) pateiktomis išvadomis.

58. Teisėjų kolegija nesutinka, kad Patikrinimo aktai Nr.1 ir Nr.2 surašyti asmenų, neturinčių specialių žinių ir reikėjo pasitelkti kitus specialių žinių turinčius asmenis. Inspekcijos specialistai ir yra specialių žinių turintys asmenys. Atsakovas, disponuodamas savo galimybėmis pasirinkti įrodinėjimo priemones, galėjo inicijuoti kitų asmenų, turinčių specialių žinių išvadų gavimą (pavyzdžiui, prašyti skirti teismo ekspertizę ir pan.), tačiau tokia galimybe nesinaudojo. Be to, bylai aktualių faktinių aplinkybių ir teisės aktų aiškinimas yra teisės taikymo ir įrodymų vertinimo klausimas.

Dėl viešojo intereso gynimo

59. Apeliantė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ skunde nurodė, kad sprendime nurodyti administraciniu? aktu? panaikinimo pagrindai, kuriais iš dalies pritarta ieškovo nurodytiems, vertinamiems kaip paz?eidimai, nepriskirtini prie esminiu?, paz?eidz?ianc?iu? pagrindines procedu?ras. Administraciniu? aktu? priėmimo metu padarytu? paz?eidimu? bu?tent nez?ymus pobu?dis, ju? teisiniu? pasekmiu? reikšmė yra pakankama teismui spre?sti, kad viešas interesas, kaip konstituciškai reikšmingas paz?eidimas, nesusiformavo, nes imperatyviu? prieštaravimu? teisės normoms nenustatyta, o dėl nereikšmingu? procedu?riniu? taisykliu?, kurios konstatuotos, jis neatsiranda.

60. Bendrąja prasme viešasis interesas suprantamas kaip teisiniai gėriai, reikšmingi visuomenei ar jos daliai, kurių apsauga bu?tina Konstitucijoje įtvirtintų pamatinių visuomenės vertybių užtikrinimui. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lu?kestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. geguz?ės 6 d., 2001 m. balandz?io 2 d., 2005 m. geguz?ės 13 d. nutarimai). Taip pat Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodz?io 30 d., 2004 m. gruodz?io 13 d., 2004 m. gruodz?io 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali bu?ti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti.

61. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą – konstitucinė (Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus); prokuroras turi teisę, o kartu ir pareigą, ginti viešąjį interesą Lietuvos Respublikos prokuratu?ros įstatymo (toliau – Prokuratu?ros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis (kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra) ir bu?dais. Kompetencija spręsti dėl viešojo intereso pažeidimo neribojama konkrečiais atvejais (Lietuvos Aukšc?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus teisėju? kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010). Prokuroras, kaip universali institucija viešajam interesui ginti, yra išimtis tarp kitų viešojo intereso gynimo subjektų – institucijų, kurios yra įgaliotos ginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas pasireiškia tik tam tikrų teisių ir teisėtų interesų, kurių apsauga yra institucijos kompetencija, pažeidimu (Lietuvos Aukšc?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus teisėju? kolegijos 2013 m. geguz?ės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 291/2013).

62. Įstatymų leidėjas suteikia prokurorui teisę pačiam spręsti, pažeistas konkrečiu atveju viešasis interesas, kurį ginant inicijuotina byla, ar ne. Prokurorui kreipusis į teismą, siekiant apginti galimai pažeistą viešąjį interesą, galutinį sprendimą ar pažeistas, ar ne viešasis interesas priima bylą pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą, prašymą nagrinėjantis teismas, t. y. teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo faktą.

63. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultu?ros paveldo departamentas prie Kultu?ros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiu?ros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratu?rą arba į teismą. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 149 punkte nustatyta prokuratu?ros teisė ginčyti statybą leidžiantį dokumentą (Lietuvos Aukšc?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus teisėju? kolegijos 2010 m. balandz?io 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 143/2010; 2013 m. birz?elio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2013; 2020 m. gruodz?io 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, ir kt.).

64. Ginčo pastatas esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į kultu?ros paveldo vertybių registrą, byloje vertinama, ar nebuvo pažeistos (sunaikintos) vertingosios Pastato sąvybės, egzistuoja visuomenės interesas, kad bu?tų išsaugotas šis unikalus Pastatas su savo architektu?ra. Teritorijų planavimą ir statybų procesą, vienoje žinomiausių (duomenys neskelbtini), reglamentuojančiuose teisės aktuose yra išreikštas viešasis interesas, kad teritorijų planavimas ir statybos bu?tų vykdomi griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad bu?tų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai ir įgyvendinami tokios vietovės paskirčiai nustatyti tikslai, todėl prokuroro nurodyti pažeidimai negali būti vertinami kaip nez?ymaus pobu?džio ir nepažeidžiantys viešojo intereso.

Dėl statybos rūšies nustatymo

65. Apelianto UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ teigimu, teismo sprendimo išvada dėl ginčijamos statybos rūšies nustatymo konstatuojant, kad vykdoma pastato rekonstrukcija, padaryta nesivadovaujant SĮ, kitais teisės aktais, išskyrus be konteksto pateikiamos sąvokos, išvada nėra pagrįsta bylos įrodymais ir padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo procesines taisykles. Teigiama, kad tokią išvadą turėtų padaryti specialių žinių turintys asmenys, įvertinę SĮ ir atitinkamus susijusius statybos techninius normatyvinius dokumentus. Tokių dokumentų byloje nėra. Nurodoma, kad reikėtų vadovautis Inspekcijos 2021-03-24 statybos leidimo teisėtumo patikrinimo akte Nr. SLD-00-210324-00025 (Patikrinimo aktas Nr. 1) ir Nr. SLD-00-210324-00026 (Patikrinimo aktas Nr. 2) pateiktomis išvadomis.

66. Apeliaciniame skunde teigiama, kad statybos rūšis yra paprastasis remontas. Rašytinio pritarimo ir Leidimo projektai parengti tinkamai, tačiau papildomai leidime turėjo būti įrašyta, kad leidžiama statyti kitos paskirties statinį – atraminę sienutę, ir apeliantas tai vertina tik kaip administracinės procedūros trūkumą, o ne Leidimo neteisėtumo pagrindą. Atliekant Leidimo teisėtumo patikrinimą buvo nustatyta ir Patikrinimo akte Nr. 2 užfiksuota, kad pagal projektuotojo R. A. parengtą statinio projektą „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio įėjimo atstatymo, paprastojo remonto projektas“, Nr. 2017-01/05-TP, parengimo metai 2017 m (Projektas Nr. 2) projektuojama kitos paskirties inžinerinio statinio – atraminės sienutės – prieduobės nauja statyba laiptams į rūsį įrengti, kuri pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalį priskiriama neypatingųjų statinių kategorijai, ir kuriai Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies punkto pagrindu yra reikalingas leidimas statyti statinį.

67. Byloje nustatyta, kad Pastatas įtrauktas į kultūros vertybių registrą, priklauso dviejų pastatų kompleksui (kodas (duomenys neskelbtini)), taip pat yra dviejų saugomų teritorijų dalis: Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), ir Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais (kodas 25504). Ginčo pastatui nustatytos vertingosios savybės, be kita ko, fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūrinės tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalis PR pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis.

68. Pagal SĮ 2 straipsnio 72 punktą statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (identiška nuostata SĮ buvo nustatyta ir ginčui aktualiu laikotarpiu). Rekonstravimo tikslas yra iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas); iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas <…>.

69. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal 2014 m. Projektą ir jo pagrindu išduotą Rašytinį pritarimą buvo numatytas ne paprastasis remontas, kuris numatytas SĮ 2 straipsnio 72 punkte (Rašytinio pritarimo išdavimo metu SĮ galiojusios redakcijos 2 straipsnio 18 punktas), o būtent statinio rekonstravimas. Kaip minėta, nors 2014 m. Projekte buvo numatyta, kad projektu numatoma nekeičiant pastato tūrio įstiklinti atvirą pastato pirmo aukšto dalį, nuo gatvės ribojamą kolonomis, kurioje planuota įrengti sezoninę kavinę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktiškai pastato tūris šiuo atveju neabejotinai padidintas (stacionariais atitvarais įstiklinus atvirą erdvę pirmame aukšte po kolonomis suformuojama nauja patalpa), iš esmės pakeista ir Pastato fasado išvaizda, suformuota atskira patalpa, kurios anksčiau nebuvo, o tai labiau atitinka ne paprastojo remonto, o rekonstravimo požymius. Teismo kolegijos vertinimu, nurodyta teismo išvada yra teisės taikymo klausimas ir šiai išvadai, kaip teigia apeliantas, specialių žinių nereikia, o užtenka teismo kvalifikacijos, nes iš esmės keičiama Pastato išvaizda ir matmenys.

70. Analizuojant į bylą pateiktų ginčo Pastato, įrašyto į kultūros paveldo objektų registrą, paprastojo remonto projekto sprendinius, juose nurodoma, kad bus daroma minimali žala kultūros paveldo vertybe pripažintam pastatui. Kita vertus, Kultūros paveldo departamentas, atlikęs nurodytų darbų patikrinimą, 2018 m. liepos 5 d. išvadoje Nr. RG-43 nurodė, kad 2014 m. paprastojo remonto sprendiniais keičiama Pastato vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma. Komisijos vertinimu, nurodoma, kad įstiklinama lauko terasa, tačiau ir aiškinamajame rašte ir kadastrinių matavimų byloje ši vieta vadinama atvira pirmo aukšto dalis, ji nėra suformuota kaip patalpa-terasa, stiklinių konstrukcijų įrengimas, iškraipantis pastato tūrinę-erdvinę ir jo fasadų kompoziciją. Sezoninei lauko kavinei buvo galima ieškoti kitų sprendinių – pritaikyti laikinąsias mobilias atitvaras nuo vėjo, lietaus ir pan. Be to, išvadoje nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė L. Č., pritarusi 2014 m. Projektui, neatliko visų NKPAĮ nustatytų procedūrų. Išvadoje nurodyta, kad Pastato vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma, pažeista minimaliai, tačiau numačius keisti ginčo pastato vertingąją savybę (fasadų architektūrinį sprendimą – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visumą) neatlikta NKPAĮ 9 straipsnyje numatyta inicijavimo skelbti saugomu procedūra, dėl ko netaikyti NKPAĮ 19 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti reikalavimai. Taip pat Kultūros paveldo departamento atnaujinta laikinoji komisija 2019 m. sausio 7 d. išvadoje Nr. RG-1 nurodė, kad stiklinių konstrukcijų įrengimas, iškraipantis pastato tūrinę-erdvinę ir jo fasadų kompoziciją, jau pats savaime sunaikina vertingąją savybę, todėl vertingosios savybės pažeidimo nustatymui nesvarbu, jog išardžius minėtas stiklines konstrukcijas pastato apdaila būtų lengvai atstatoma ir taip, neva, nepadaroma žala kultūros vertybei. Teismas iš esmės pritaria nurodytoms išvadoms ir jas vertina kaip didesnę įrodomąją galią turintį oficialų įrodymą.

71. Apeliantas klaidingai nurodo, kad portiko (atviro prieangio su kolonomis) plotas priskirtas Pastato plotui, VĮ „Registrų centras“ 2020-12-18 rašte 2.s-4320 nurodė, kad jis priskirtas Pastatu užstatytam Žemes sklypo plotui. VĮ „Registrų centras“ 2021-01-07 rašte Nr. S-1646 (9.IE) nurodė, kad atlikus administracinio pastato skaičiavimus pagal archyvinėje kadastro duomenų byloje esančius duomenis, nustatė, kad prie Pastato pristatytas portikas pagal galiojančius teisės aktų nustatytus reikalavimus yra pastato sudėtinė dalis, kurios plotas įskaičiuotas į Pastato užstatytą plotą, tačiau portiko tūris yra neįskaičiuotas į Pastato tūrį. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad kadastrinių matavimų byloje Pastato pirmame aukšte esanti erdvė tarp penkių kolonų apibrėžta, nurodytas jos ilgis ir plotis, tačiau plotas neskaičiuotas, vieta nepažymėta jokiu numeriu, kas leidžia teigti, jog ši teritorija į Pastato bendrą plotą nepatenka.

72. Esminę reikšmę turi aplinkybė, kad Paprastojo remonto 2014 m. Projekto sprendiniais statytojui atsirado galimybe suformuoti atskirą jo valdomą patalpą, kurios Pastate nebuvo, konkrečiai paskirčiai - kavinei. 2014 m. Projekte, „Brėžinyje. Patalpų plane“ nurodyta, kad įrengiama Kavinės lankytojų salė, kurios plotas 88,90 kv.m. Iš 2014 m. Projekto brėžinių daroma išvada, kad buvo suderintas ištisinis, aklinas ploto įstiklinimas, kas atitinka naujos patalpos suformavimą (patalpa, kaip apibrėžiama Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė). Tokiais statytojo veiksmais buvo padidintas nekilnojamojo kultūros paveldo objekto - pastato tūris ir atsirado prielaida asmeniui, neturinčiam tam teises, atlikus kadastrinius matavimus, atskiram nekilnojamojo turto objektui sukurti.

Dėl architektūrinės projekto dalies

73. UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas” apeliaciniame skunde teigiama, kad padarytos nepagrįstos išvados apie žinomai privalomą architektūrinės dalies projektuotojo R. A. parengtame statinio, teigiama, kad abu projektai turi atitinkamos apimties architektūrinę dalį.

74. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (redakcija galiojusi nuo 2014-03-06 - 2014-12-31) (STR „Statinio projektavimas“) 1 dalyje nurodyta, kad šis reglamentas nustato statinio projekto (statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, supaprastinto griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto); projekto sudedamąsias dalis; ypatingo statinio projekto, į valstybės investicijų programą įrašyto statinio projekto ir tipinio statinio projekto tvirtinimo tvarką; visuomenei svarbių statinių sąrašą, informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant šių statinių ir statinių, kuriems Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame sklype leidžiama, projektinius pasiūlymus, tvarką; statinio projekto vadovo ir statinio projekto dalies vadovo teises ir pareigas. STR „Statinio projektavimas“ 34 punkte nurodyta, kad paprastojo remonto projektą sudaro: aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma statinio naudojimo paskirtis, adresas, kiti reikalingi duomenys; paprastojo remonto darbų kiekių žiniaraštis su technine specifikacija. Pažymėtina, kad atlikus Rašytinio pritarimo teisėtumo patikrinimą, buvo nustatyta ir Patikrinimo akte Nr. 1 konstatuota, kad statinio projekto sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų – statinio projekte nėra paprastojo remonto darbų kiekių žiniaraščio su technine specifikacija (2.7 papunktis).

75. Statybos įstatymo (redakcija galiojusi metu nuo 2017-01-01 iki 2017-06-30) 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų statinio projekto dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma.

76. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 33 punkte nėra nurodyta, kad privaloma statinio projekto architektūrinė dalis, tačiau to paties reglamento 25 punktas numato, kad tipiniam statinio projektui rengiamos šios techninio darbo projekto dalys: architektūros; konstrukcijų; technologijos; vandentiekio ir nuotekų šalinimo; šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo; elektrotechnikos; pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo (reglamento 8 priedo 46 papunktis); kitos dalys atsižvelgiant į pastatų tipo specifiką. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, atliekant Leidimo teisėtumo patikrinimą buvo nustatyta ir Patikrinimo akte Nr. 2 užfiksuota, kad Projektu Nr. 2 projektuojama kitos paskirties inžinerinio statinio – atraminės sienutės – prieduobės nauja statyba laiptams į rūsį įrengti, kuri pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalį priskiriama neypatingųjų statinių kategorijai. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies punktas numatė, kad neypatingojo statinio statybos atveju yra reikalingas leidimas statyti statinį, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, Patikrinimo akte Nr. 2 buvo konstatuota, kad kartu su prašymu išduoti Leidimą turėjo būti pateikta ir statinio projekto bendroji bei architektūros dalys (1.5. ir 2.7. papunkčiai). Atsižvelgiant į tai, architektūrinė dalis pateikta nebuvo, kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl tokios dalies egzistavimo.

77. Tiek Patikrinimo akte 1, tiek Patikrinimo akte 2, kuriuose buvo tiriami projektų sprendiniai dėl Rašytinio pritarimo ir Leidimo nurodyta, kad statinio statybos rūšis yra nurodyta teisingai. Aktų 1 ir 2 lydraštyje Nr. 2S-758 (žr. 2021-04-22 DOK-75796 priede) pateiktas atsakymas, kad projektuose dėl Rašytinio pritarimo ir Leidimo suprojektuoti Pastato paprastojo remonto darbai atitinka STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" 12 punkte nurodytą statybos rūšį - paprastąjį remontą, dėl Leidimo yra suprojektuotas kitos paskirties inžinerinis statinys - atraminė sienutė - prieduobė laiptams į rūšį įrengti, kurios statybos rūšis - nauja statyba. Leidime turėjo būti įrašyti duomenys, kad leidžiama atlikti Pastato „paprastojo remonto darbus ir statyti kitos paskirties inžinerinį statinį - atraminę sienutę - prieduobę laiptams į rūšį įrengti”.

78. Ieškovas nurodė, kad NKPAĮ 2 straipsnio 28 dalyje nurodyta, kad kultūros paveldo objekto ar jo sudedamoji dalis pertvarkymas naudoti, suderinant valdytojo ir visuomenės poreikius, minimaliai keičiant vertingąsias savybes ir sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, atliekant tyrimais pagristus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus yra pritaikymas. 2017 m. projekto darbai galėjo būti vertinami kaip pritaikymo darbai, kurie pagal įstatymo nuostatas privalėjo būti pagrįsti atestuotų specialistų atliktais tyrimais. Iš kadastrinių matavimų1985 m. Rūsio II inventorinio plano (lapas BR3) nenustatyta, kad 2017 m. Projekte numatytoje rūsio (durų) vietoje buvo durys su minimu įėjimu. Kadastrinių matavimų plane, nurodytoje vietoje yra pažymėta anga langui, nesant atitinkamo įėjimui žymėjimo. Durys žymimos atitinkamu žymėjimu, perskiriant brūkšniu. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad nurodytoje vietoje menkai tikėtina buvus duris žemiau žemės paviršiaus lygio ir nebuvus laiptų, kurie būtini siekiant naudotis nurodytu įėjimu į rūsį. Pastato kadastriniuose planuose yra aiškiai nurodyti patekimai į pastatą, kurie atitinkamai pažymėti. Apelianto pateiktos senų metalinių durų nuotraukos niekaip nesusietos su konkrečia Pastato vieta (patalpa ar siena), todėl neįrodo durų buvimo aplinkybių.

79. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodyta, kad iki ginčo egzistavo durys į rūsį, o ne langas, todėl ginčijami projektiniai sprendiniai, skirti atraminę sienutę - prieduobę laiptams į rūšį įrengti, yra neteisėti.

80. Kaip pagrįstai nurodė Kultūros paveldo departamentas, laiptų ir laiptų įrengimo darbai, kurie iki Leidimo išdavimo nebuvo pagrįsti NKPAĮ 2 straipsnio 2 dalies 28 dalyje nurodytais tyrimais, ir nesant Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta būtinųjų dokumentų, negalėjo būti atliekami, o tai sąlygoja imperatyvių paveldosaugos reikalavimų nepaisymą, lemia 2017 m. Projekto dokumentų trūkumą bei išduoto Leidimo neteisėtumą.

Dėl bendraturčių sutikimo

81. Apeliantas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas” teigia, kad skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai konstatavo bendraturčių (pastato ir sklypo) sutikimų privalomumą, o tokių dokumentų nepateikimą vertinimo kaip skundžiamų administracinių aktų neteisėtumo požymį.

82. Pagal Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2013-07-16 iki 2014-12-31) 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą statybą leidžiantys dokumentai yra – kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad būtinas statinio bendraturčių sutikimas. Taigi, statinio bendraturčių sutikimas buvo privalomas norint gauti Rašytinį pritarimą, todėl Patikrinimo akte Nr. 1 konstatuota, kad statytoja kartu su prašymu išduoti Rašytinį pritarimą pateikė ne visus privalomus dokumentus (1.5. papunktis).

83. Statybos įstatymo (redakcija galiojusi metu nuo 2017-01-01 iki 2017-06-30) 27 straipsnis 7 punktas numatė, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija.

84. Pastate yra keturi patalpų savininkai. Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas”. Projekte Nr. 2 yra pateikti statinio bendraturčių balsavimo protokolas ir biuleteniai, kuriuose nurodyta, kad pritaria įėjimo į rūsio patalpas iš (duomenys neskelbtini) gatvės atstatymui ties rūsyje esančiomis autentiškomis durimis, tačiau Žemės sklypo bendraturčių sutikimo dėl statybos darbų suformuotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Projekte Nr. 2 nėra. Nesuformuotame žemės sklype yra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017-01-19 sutikimas dėl laiptų įrengimo valstybinėje žemėje Nr.49SJN-128-(14.49-105.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes Patikrinimo akte Nr. 2 pagrįstai konstatuota, kad kartu su prašymu išduoti Leidimą nebuvo pateikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), bendraturčių sutikimai (1.5 papunktis).

85. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei patalpų savininkų, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017-01-19 sutikimuose neišreikštas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas padidinti pastato tūrį (įstiklinus atvirą erdvę pirmame aukšte po kolonomis), panaudojant viešo naudojimo šaligatvį ((duomenys neskelbtini) gatvės kampas).

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo

86. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad vien statybos leidimo panaikinimas nereiškia nei Savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumo, nei kaltės dėl neteisėtos statybos“. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ visi reikalingi dokumentai paprastojo remonto darbams, išvardinti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme, buvo pateikti, todėl prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl šios apeliantės kaltės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijamus administracinius aktus išdavė teisėtai, ir mano, kad neturėtų būti atsakinga dėl neva kitų asmenų (projektuotojo, statytojos) pateiktų neteisingų dokumentų.

87. Teisėjų kolegija sutinka su Inspekcijos atliktu Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijamų administracinių aktų vertinimu. Buvo nustatyta, kad tiek Rašytinis pritarimas, tiek leidimas buvo išduoti neįvertinus, kad kartu su prašymu išduoti šiuos dokumentus buvo pateikti ne visi privalomi pateikti dokumentai. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo 1 punktą, savivaldybių administracijos tikrina visus projektus – vienas iš privalomų tikrintinų aspektų, be kita ko, yra tai ar buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai. Nustačius priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrindo sutikti su jame nurodytais argumentais nėra.

88. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad statybos padariniai, atsiradę pagal neteisėtai išduotus ir šiuo sprendimu panaikintus statybą leidžiančius dokumentus, šiuo atveju šalinami ir buvusi padėtis atkuriama, sutvarkoma statybvietė kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis – nagrinėjamu atveju atsakovų UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo lėšomis (lygiomis dalimis).

89. Kasacinis teismas suformavo praktiką, pagal kurią šalinant neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento padarinius, padariniai šalinami ne tik statytojo, bet ir institucijų atsakingų už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus lėšomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 išaiškino, kad „Statybos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, o 33 straipsnyje reglamentuota statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka. Toks padarinių šalinimo tvarkų įstatymo straipsniais atskyrimas ir Statybos įstatymo 32 straipsnyje esanti blanketinė norma, kuri nukreipia į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo taikymą, patvirtina, kad savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniams šalinti taikytinas skirtingas teisinis reglamentavimas. Pirmiau nurodytų teisės normų atskyrimas, nors pačios savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės yra tapačios (žr. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 9 dalį), yra svarbus išlaidų už statybos padarinių šalinimą paskirstymo aspektu. Savavališkos statybos padariniai šalinami statytojo lėšomis (tokie padariniai šalinami kitų įstatyme nurodytų asmenų lėšomis tik tais išskirtiniais atvejais, kai nėra aiškus statytojas) (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 9 dalies 2–5 punktai), o statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai).”

90. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakomybę taikė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

91. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl kiti argumentai nevertinami.

92. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas” apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasInga Staknienė