Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-612-880/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-16
Bylos Nr.: e2S-612-880/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36389-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Linas Zinkevičius
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“
Ieškovas: Vilniaus apygardos prokuratūros
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos

Kategorijos

3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-612-880/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36389-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.3.4.2.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos architektų rūmai.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4020-1099/2021 ir perduoti bylą nagrinėjimui iš esmės. Nurodo, kad po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, dėl su 2017 m. vasario 7 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSPR-01-170207-00008 (toliau – Leidimas) išdavimo teisėtumu susijusių aplinkybių. 2022 m. lapkričio 21 d. kultūros paveldo tyrėja persiuntė pareiškėjai jos turimą ir gautą Lenkijos valstybės archyvų centrinio istorinių įrašų archyvo pažymą su priedais tarp kurių ir ginčo pastato dalies rūsio plano originalus brėžinys, kiti susiję dokumentai. Brėžinys patvirtina, kad toje vietoje, kur buvo atkurtas ginčo įėjimas į rūsį, buvo suprojektuota ir prieduobė. Pareiškėja sužinojusi, kad yra kompetentingi paveldo specialistai, galintys rinkti oficialią informaciją iš užsienio valstybių archyvo įstaigų, ji pasiteiravo dėl tokios paslaugos. Dėl pareiškėjos pastangų nepriklausančių priežasčių dokumentai gauti po bylos išnagrinėjimo. Bylos dalyje dėl Leidimo panaikinimo teismas nekonstatavo, kad rūsio durų su įėjimu (prieduobe) statyba (atkūrimas) buvo savavališka. Sprendime konstatuota tik tai, kad Leidimas išduotas neteisėtai. Rūsio brėžinio projekto kopija patvirtina, kad ginčo Leidimo sprendiniai, juos įteisinus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka, atkurtų tą būklę, kuri buvo iki Leidime numatytų ir teismo sprendime neteisėtai pripažintų pakeitimų atlikimo. Įėjimo į rūsį atkūrimas labiau atitinka pradinį projektavimą. Viešas interesas kultūros paveldo srityje būtų pirminės būklės, bet ne iki vadinamo pažeidimo padarymo buvusios būklės, atkūrimas kaip nuspręsta byloje. Pateikta naujas esmines aplinkybes patvirtinanti medžiaga turės didelę įtaką bylos teisiniams rezultatams ginčo leidimo pripažinimo neteisėtu teisinių ir faktinių pasekmių klausimui spręsti. Pareiškėja po statybvietės sutvarkymo ateityje pakartotinai sieks gauti analogiškus ar panašius projektinius sprendinius turintį statybą leidžiantį dokumentą atitinkamai dėl buvusių rūsyje durų atkūrimo ir įėjimo prieduobės. Būtų neprotinga, nelogiška ir neracionalu spręsti pakartotinėje administracinėje procedūroje tą patį klausimą dėl statybos elementų, kurie didelėmis sąnaudomis turės būti išardyti.

Atsiliepimas

2. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į prašymą prašo prašymą atmesti. Ieškovė nurodo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir neturi esminės reikšmės išnagrinėtai bylai. Pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina, kad projekte, kuriame įgyvendinti buvo išduotas Leidimas, numatytoje vietoje buto įėjimas (durys) į rūsį ir prieduobė laiptams į jį patekti. Brėžinyje nėra įrašų apie tai, kad brėžinys yra ginčo pastato rūsio. Nepaisant to, pateikti dokumentai liudija tik tai, kad pareiškėjos nurodytoje vietoje galėjo būti langas ir atitinkamo dydžio bei pločio prieduobė langui, o ne tai kad buvo įėjimas (durys) į rūsį ir laiptai. Be to, pateikti dokumentai nėra atestuotų specialistų atliktų tyrimų rezultatas.

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą prašo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja nepaaiškino, kaip bendrovės pateiktos aplinkybės gali turėti ir turi įtakos visoms teismo nustatytoms aplinkybėms. Pareiškėjos pateiktos dokumentų kopijos nėra patvirtintos Lenkijos centrinio istorinių įrašų archyvo antspaudais. Kokie galutiniai sprendiniai buvo įgyvendinti pastato statybos metu, gali būti nustatoma tik vykdant ardomuosius architektūrinius tyrimus.

4. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos atstovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į prašymą prašė prašymo netenkinti. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo dalyką, be kita ko, sudarė aplinkybės dėl įėjimo į pastato rūsį, kuriame buvo parengtas ginčo projektas, istorinio buvimo ir su tuo susijusių įrodymų vertinimas. Pareiškėja turėjo būti aktyvi bylos nagrinėjimo metu ir atsakingai rinkti bei teikti įrodymus. Tokia galimybe pareiškėja nepasinaudojo. Pareiškėja nenurodė, kokios objektyvios aplinkybės lėmė, kad bendrovė dėl papildomų dokumentų gavimo iš archyvų kreipėsi pasibaigus bylos nagrinėjimui. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių durų, kurias siekiama atkurti parengtu projektu, kuriam išduotas Leidimas, buvimą.

5. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos atstovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į prašymą prašė prašymo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja nenurodė, kokios kliūtys buvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, oficialiai kreiptis į Lenkijos valstybės archyvo centrinio istorinių įrašų archyvą dėl duomenų gavimo. Vien neoficialios ištraukos iš istorinių įrašų archyvų pateikimas nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Be to, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir teisiškai nereikšmingos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.

7. Teismas nurodė, kad kartu su pareiškimu pareiškėja, be kita ko, pateikė Centrinio istorinių įrašų archyvo 2022 m. birželio 30 d. raštą, adresuotą I. B., kuriame nurodyta, kad archyve yra pastato (duomenys neskelbtini), projektas. Vadinasi, aplinkybė, kad Lenkijos centriniame istorinių įrašų archyve yra ginčo pastato rūsio brėžinys, bent I. B., į kurią, kaip galima spręsti iš pareiškimo turinio, pareiškėja kreipėsi dėl duomenų iš archyvo rinkimo, turėjo tapti žinoma ženkliai anksčiau nei 2022 m. lapkričio 21 d. Pareiškėjos paaiškinimų neapibrėžtumas, aptarti faktiniai duomenys lemia išvadą, kad pareiškėja apie aplinkybę, kurią laiko pagrindu atnaujinti procesą, turėjo sužinoti anksčiau nei prieš tris mėnesius iki kreipimosi į teismą su pareiškimu. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

8. Išanalizavęs pareiškėjos pareikštą prašymą, teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti proceso. Visų pirma, pareiškėjai, jeigu bendrovė būtų veikusi atidžiai, rūpestingai ir apdairiai, aplinkybė apie archyve esančius duomenis, būtų tapusi žinoma bylos nagrinėjimo metu.

9. Antra, nėra prielaidų spręsti, kad egzistuotų protinga tikimybė, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jeigu būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų pakeitusi bylos išsprendimo rezultatą. Pareiškėjos pateiktoje pastato (duomenys neskelbtini), rūsio plano skaitmeninėje nepatvirtintoje kopijoje pavaizduota tik tai, kad galbūt toje vietoje, kur pareiškėja atliko durų įrengimo ir kitus darbus, buvo suprojektuota prieduobė. Tačiau akivaizdu, kad paminėtas dokumentas nepatvirtina, jog aptariamoje vietoje anksčiau buvo įrengtos durys, kurias pareiškėja siekė atkurti, ir prieduobė su laiptais, skirtais patekti į rūsį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo 110 punkte, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties 78 punkte konstatuota, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu neįrodė durų, kurias siekta atkurti, egzistavimo. Šios išvados, kaip pasisakyta, objektyviai negali paneigti pareiškėjos pateikta rūsio plano skaitmeninė kopija. Be to, pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo teikti įrodymai, susiję su tuo, jog ginčo darbų atlikimo vietoje galėjo egzistuoti langas ir prieduobė, ir juos teismas įvertino (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties 78 punktas).

10. Pareiškėja taip pat ignoruoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Leidimas panaikintas dėl eilės padarytų pažeidimų, t. y. išduodant Leidimą nebuvo pateiktos architektūrinės dalys, techninis žiniaraštis, bendraturčių sutikimai, taip pat nurodytos neteisingos statybų rūšys. Priešingai nei teigia pareiškėja, pažeidimai, dėl kurių Leidimas panaikintas, buvo esminiai. Pareiškėjos pateikta medžiaga objektyviai negalėtų pakeisti teismo išvadų dėl, išduodant Leidimą, padarytų pažeidimų masto ir pobūdžio. Taigi nėra jokių preliminarių prielaidų manyti, kad, atnaujinus procesą, bylos išsprendimo baigtis būtų kitokia, nei buvo nuspręsta.

11. Taip pat teismas pažymėjo, kad procesas išnagrinėtose bylose gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais. Aplinkybė, kad pareiškėja galimai nori šalinti neteisėtos statybos padarinius konkrečiu bendrovei naudingiausiu būdu, negali būti priežastis padaryti išimtį iš teisinio apibrėžtumo principo ir lemti proceso atnaujinimo poreikio. Pareiškėjos išskiriamas tariamas noras apginti viešąjį interesą kultūros paveldo apsaugos srityje taip pat yra nereikšmingas, nes pareiškėjos pateikti dokumentai objektyviai negali paneigti bendrovės prievolės pašalinti neteisėtų statybos darbų padarinių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-29481-1089/2022, klausimą išspręsti iš esmės - procesą atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pagal formuojamą teismų praktiką yra protinga ir pakankama nurodyti pagrindinius faktus dėl naujų aplinkybių atsiradimo, o įrodymų teikimas apie net teorinę galimybę gauti įrodymus viena ar kita data, kuri minima nutartyje, galimai yra perteklinis, tikrovėje neįvykdomas proceso šaliai. Idėja apie paieškas užsienio valstybės archyvuose apeliantei atsirado atsitiktinių privačių pokalbių ir aplinkybių dėka, ne oficialiai, todėl rašytinio įrodymo gavimo detalių, aplinkybių smulkus atskleidimas ar įrodinėjimas nedera oficialiam teisminiam procesui.

12.2. Proceso atnaujinimas gali turėti įtakos ieškinio reikalavimo dėl Leidimo panaikinimo teisinių pasekmių patenkinimo teisėtumui ta apimtimi, kad, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes (dokumentus) kartu su kitais byloje, esančiais įrodymais, galutinis sprendimas ieškinio reikalavimo dalyje dėl neteisėtai išduoto Leidimo pasekmių galėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.

12.3. Viešas interesas pagrįstai ir teisėtai byloje būtų pakankamai apgintas įpareigojant statytoją per nustatytą protingą terminą įrengti įėjimą į rūsį su prieduobe. Apeliantė gautų statybą leidžiantį dokumentą, pašalinantį statybos pagal neteisėtai išduotą Leidimą padarinius, o ne atkurtų aptariamoje kultūros paveldo pastato dalyje pradinę būklę, o tada iš naujo vėl inicijuotų analogiško įėjimo į rūsį atkūrimo statybos leidimo gavimą, ir, jį gavusi, vėl pradėtų vykdyti atitinkamus darbus.

12.4. Pažymėtina, pradinėje, t.y. iki ginčo statybos darbų atlikimo, stadijoje, aptariamoje Pastato vietoje buvo tik plokščia gatvės danga ir užmūryta anga, tai yra, nebuvo nei lango, nei prieduobės, kurių buvimą patvirtina naujai iš Lenkijos valstybės archyvų centrinio istorinių įrašų archyvo gauta originalaus pastato rūsio brėžinio kopija. Vadinasi, „pradinė būklė“, yra ne pradinė, o buvo sukurta vėliau, bet iki apeliantės tapimo pastato savininke, ir yra daug tolimesnė nuo originalaus pastato projektuotojų sprendinio būtent aptariamoje vietoje.

12.5. Teismui nuosekliai laikantis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos principų, dėl kurių ir inicijuota byla dėl viešo intereso gynimo, siekiamybė turėtų būti ne vien formalūs procesiniai nutartyje aptarti pagrindai, bet toliau tęsiamas viešo intereso prioritetinis akcentavimas ir vertinimas, kuris yra byloje išskirtiniu, sprendžiant kiekvieną klausimą. Prokuroras nebūtų inicijavęs viešo intereso gynimo dėl rūsio įėjimo durų į statinį, jeigu pastatas būtų nekilnojamojo kultūros (architektūros) paveldo statuso neturintis statinys.

12.6. Viena vertus, nutartyje neanalizuotos naujos aplinkybės visų susijusių bylos įrodymų kontekste, tačiau atsietai įvertinta pati aplinkybė (t.y. naujų dokumentų turinys). Tokioje kompleksinėje, sudėtingoje pagal ieškinio reikalavimų struktūrą, pagrindus, ginčo apimtį ir taikytiną teisę viešo intereso byloje neatnaujinus proceso visapusiškos, motyvuotos išvados, jog nauja aplinkybė būtų pakeitusi bylos išsprendimo rezultatą, padaryti neįmanoma. Šiuo aspektu apeliacine tvarka peržiūrėtinas nutarties pagrįstumas. Kita vertus, šioje individualioje byloje, kaip ir jos nagrinėjimo iš esmės metu, taip ir sprendžiant dėl proceso atnaujinimo nurodyto pagrindo egzistavimo, turėtų būti išlaikomas nuoseklus išimtinio viešo intereso prioriteto apgynimo pagrindinis jos tikslas.

12.7. Kita vertus, šioje individualioje byloje, kaip ir jos nagrinėjimo iš esmės metu, taip ir sprendžiant dėl proceso atnaujinimo nurodyto pagrindo egzistavimo, turėtų būti išlaikomas nuoseklus išimtinio viešo intereso prioriteto apgynimo pagrindinis jos tikslas. Viešas interesas aktualioje srityje bus tikrai labiau saugomas, puoselėjamas teismui įpareigojant statytoją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kuris profesionaliai atkuria artimiausią originaliam projektiniam brėžiniui sprendinį dėl lango (durų), vietoje dabar esamo šaligatvio prie pastato įrengimo (tokia buvo pradinė būklė) anksčiau buvusioje prieduobės vietoje. Apeliantė jos prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo teismą peržiūrėti ne Leidimo panaikinimo teisėtumą, tačiau išimtinai tik Leidimo panaikinimo padarinių pašalinimo klausimo pagrįstumą, teisėtumą ir teisingumą ir bylos rezultato galimą pakeitimą įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes tik šioje dalyje, o ne dėl Leidimo išdavimo teisėtumo apskritai.

12.8. Proceso atnaujinimo prašymas nebuvo ir nėra pateiktas kaip siekis išvengti sprendimo vykdymo. Aplinkybė, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas turi būti protingas ir adekvatus tikrai atitinka įstatymus ir formuojamą teismų praktiką, yra teisėtas. Proceso atnaujinimo prašymu siekiama ekonomiškumo ir protingumo, kas užtikrintų realų, o ne formalų teisingumo įgyvendinimą aptariamoje bylos ginčo dalyje, kurio šiuo metu nėra.

Atsiliepimas

13. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties panaikinimo atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Ieškovas sutinka su nutarties motyvais, jog pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atskirajame skunde pareiškėja apsiriboja tik teiginiais apie teismo nutarties motyvus formaliai vertinant praleistą terminą, tačiau jokių papildomų argumentų ar reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos kitokiems nutarties motyvams dėl praleisto termino apskritai neteikė. Bendrovė neįrodė, kad su prašymu į teismą kreipėsi nepraleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

13.2. Atskirajame skunde apeliantė naujai paaiškėjusias aplinkybes laiko tas, kurios gautos po bylos sprendimo įsiteisėjimo iš oficialios Lenkijos valstybės archyvo įstaigos (atskirojo skundo 9 punktas). Su tokiu vertinimu ieškovas nesutinka, kadangi nepaisant to, kad tam tikro turinio dokumentai gauti po bylos išnagrinėjimo, juose esančios aplinkybės savaime nelaikomos naujomis, jei jos patvirtina tas pačias, jau žinomas proceso šalims ir teisme išnagrinėtas aplinkybes. Bendrovės prašyme nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės ir neturi esminės reikšmės išnagrinėtai bylai, kitokio sprendimo priėmimui.

13.3. Atsakovės iš Lenkijos archyvo pateikti dokumentai, tame tarpe priede Nr. 13 rūsio brėžinys, taip ir nepatvirtina, kad 2017 m. Projekte, kuriam įgyvendinti buvo išduotas Leidimas, numatytoje vietoje buvo įrengtas įėjimas (durys) į rūsį ir prieduobė laiptams į jį patekti. Pateiktas rūsio brėžinys yra tik atsakovo įvardintas rūsio plano brėžiniu, tačiau jame nėra įrašų apie tai, kad brėžinys yra Pastato rūsio. Nepaisant to, jame yra įėjimą (duris) atspindintis žymėjimas: priešais atsakovo akcentuojamą angą langui, tik kitoje Pastato pusėje, dešiniau matyti įėjimą (duris) į Pastatą žymintis braižymas. Bendrovės, neva, naujai pateikti dokumentai liudija, kad nurodytoje vietoje galėjo būti langas ir atitinkamo dydžio ir pločio prieduobė langui, tačiau apie šias aplinkybes - galimai buvusį langą jau buvo žinoma iš ieškovo pateikto brėžinio „BR3. Rūsio II inventorinis planas 1985 m.“ iš Kultūros vertybių registro, dėl to ginčo bylos nagrinėjimo metu nebuvo. Ši aplinkybė teismo buvo įvertinta kartu su visais duomenimis ir buvo priimtas atitinkamas teismo sprendimas.

13.4. Bendrovės pateikti dokumentai (brėžiniai, atvaizdai) nepatvirtino buvus įėjimą į rūsį iš lauko Pastato fasade (ar pamate), jie nėra ir atestuotų specialistų atliktų tyrimų rezultatas. Atsakovė tas pačias, teisme jau nagrinėtas ir proceso šalims žinomas aplinkybes dėl projektuotos lango angos Pastato fasade, tik nurodytas kituose dokumentuose, pateikė teismui kaip naujai paaiškėjusias.

13.5. Atsakovė prašymą atnaujinti procesą grindžia aplinkybėmis ir panašaus pobūdžio argumentais, kurie byloje buvo vertinami abiejų instancijų teismuose, naujas jų vertinimas pasitelkiant kitus dokumentus negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Prieduobės langui nurodymas niekaip neįtakoja išvados, kad statiniais neužstatytame plote projektuojant Pastato išorėje ( ir už sklypo ribos) naujus betoninius laiptus su jiems tinkančia 3,15 m aukščio atramine sienute (ir tokio gylio duobe), įrengiant įėjimą į rūsį, turėjo būti parengtas tinkamas projektas ir gautas atitinkamas leidimas statybos darbams, o projektas patikrintas atitinkamos srities specialistų ir todėl Leidimas išduotas neteisėtai. Tyrimų dėl atkūrimo galimybės trūkumas, kaip nurodyta aukščiau, nebuvo vienintelis pažeidimas, dėl kurio buvo priimtas Sprendimas panaikinti Leidimą.

13.6. Atskirajame skunde kartojama, kad viešas interesas būtų apgintas įpareigojant statytoją per protingą terminą įrengti įėjimą į rūsį su prieduobe, o ne atkurtų kultūros paveldo pastato dalyje pradinę būklę, o tada iš naujo vėl inicijuotų įėjimo į rūsį statybos leidimo procesą. Šie apeliantės teiginiai buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, pakartoti keliuose kasaciniuose skunduose, kurie nebuvo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimti nagrinėti. Nurodyti teiginiai tik patvirtina, kad bendrovės netenkina teismo sprendimas, tačiau jie nėra reikšmingi sprendžiant dėl proceso atnaujinimo. Proceso atnaujinimo institutu Bendrovė negali naudotis kaip pakartotiniu bylos nagrinėjimu nenustačius atitinkamų CPK 366 straipsnio pagrindų, kurių atsakovė nenurodė.

14. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašė dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. Apeliantė pateikė dokumentus iš Lenkijos archyvo, tačiau savo prašyme nenurodė, kaip šios pateiktos aplinkybės gali turėti ir turi įtakos visoms teismo nustatytoms aplinkybėms, lėmusioms priimtus procesinius sprendimus. Pažymėtina, kad tuo atveju jei pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje būtent dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai būtent pareiškėjas turi ir įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

14.2. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog idėja apie paieškas užsienio valstybės archyvuose apeliantei atsirado atsitiktinių privačių pokalbių ir aplinkybių dėka, ne oficialiai, todėl rašytinio įrodymo gavimo detalių, aplinkybių smulkus atskleidimas ar įrodinėjimas nedera oficialiam teisminiam procesui (14 punktas). Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika būtent subjektui (pareiškėjui) siekiančiam atnaujinti procesą naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu tenka įrodinėjimo pareiga; būtent pareiškėjas turi įrodyti tokias aplinkybes kaip, pavyzdžiui, tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas ir kt.

Atsiliepimas

15. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodoma aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti proceso. Jei pareiškėja būtų veikusi atidžiai, rūpestingai ir apdairiai, aplinkybė apie archyve esančius duomenis, būtų tapusi žinoma bylos nagrinėjimo metu.

15.2. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra prielaidų spręsti, kad egzistuotų protinga tikimybė, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jeigu būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų pakeitusi bylos išsprendimo rezultatą. Pareiškėjos pateiktoje pastato (duomenys neskelbtini), rūsio plano skaitmeninėje nepatvirtintoje kopijoje pavaizduota tik tai, kad galbūt toje vietoje, kur pareiškėja atliko durų įrengimo ir kitus darbus, buvo suprojektuota prieduobė. Tačiau akivaizdu, kad paminėtas dokumentas nepatvirtina, jog aptariamoje vietoje anksčiau buvo įrengtos durys, kurias pareiškėja siekė atkurti, ir prieduobė su laiptais, skirtais patekti į rūsį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo 110 punkte, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties 78 punkte konstatuota, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu neįrodė durų, kurias siekta atkurti, egzistavimo. Šios išvados, kaip pasisakyta, objektyviai negali paneigti pareiškėjos pateikta rūsio plano skaitmeninė kopija. Be to, pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo teikti įrodymai, susiję su tuo, jog ginčo darbų atlikimo vietoje galėjo egzistuoti langas ir prieduobė, ir juos teismas įvertino (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties 78 punktas).

Šalies argumentai

15.3. Apeliantės nurodyti teiginiai nepaneigia, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, kad prieš atliekant kultūros tvarkybos projekto parengimą turi būti atlikti tyrimai. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjos dėstoma nuomonė taip pat nėra paremta atestuotų specialistų atliktų tyrimų rezultatais.

Atsiliepimas

16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

16.1. Apeliantė nei pateiktame prašyme atnaujinti procesą nei atskirajame skunde nepateikia argumentų, kurie pagrįstų, kodėl bylos nagrinėjimo metu apeliantė nesiėmė veiksmų su prašymu pateiktiems dokumentams gauti ir kodėl prašyme nurodomos aplinkybės objektyviai negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju akivaizdu, kad apeliantės pateikiamas naujai paaiškėjusių aplinkybių vertinimas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir LAT formuojamos praktikos, kuria aiškiai įvardijami kriterijai, apibūdinantys naujai paaiškėjusias aplinkybes, taip pat tikslo, kad proceso atnaujinimo institutas būtų naudojamas kaip išimtinė priemonė bylai išnagrinėti pakartotinai.

16.2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl apeliantės argumentų, kuriais teigiama, kad įvertinus su prašymu pateiktus dokumentus būtų pagrindas spręsti dėl kito neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo parinkimo ir atsirastų galimybė netaikyti griežčiausio įpareigojimo, t. y. nugriauti neteisėtai pastatytų statinio dalių, pagrįstumą, Inspekcija palaiko atsiliepime į prašymą išsakytą poziciją, kad nagrinėtos bylos ribos buvo apibrėžtos ieškovo, kuris prašė būtent įpareigoti statytoją – apeliantę, savo ir kitų atsakovų lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius, t. y. nugriauti (pašalinti) visus pagal rašytinį pritarimą ir statybos leidimą atliktus darbus ir atstatyti (atkurti) buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę. Būtent dėl nurodyto ieškinio dalyko byloje vyko įrodinėjimo procesas. Teismas, spręsdamas nurodyto reikalavimo pagrįstumą, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių durų, kurias siekiama atkurti parengtu projektu, kuriam išduotas statybos leidimas, buvimą, atitinkamai tenkindamas nurodytą ieškovo reikalavimą ir nesuteikdamas termino įteisinti neteisėtai atliktų statybos darbų. Tos pačios nuomonės laikėsi apeliacinės instancijos teismas.

16.3. Vertinant bylos nagrinėjimo metu tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, galima teigti, kad teismo sprendimas byloje buvo priimtas įvertinus visas bylos nagrinėjimo dalykui svarbias aplinkybes, inter alia ir įrodymus dėl durų buvimo ginčo statinyje, t. y. tas aplinkybes, kurias apeliantė siekia pagrįsti į bylą su prašymu pateikiamais dokumentais.

16.4. Apeliantė atskirajame skunde nepaneigė teismo padarytos išvados dėl praleisto CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir net nebandė reikšti dėl jos prieštaravimų, tuo tarpu siekį atnaujinti bylos nagrinėjimą siejo su tikslu tęsti viešojo intereso gynimo procesą byloje. Šiuo atveju pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tikslas apginti viešąjį interesą buvo įgyvendintas būtent teismo sprendimu, kuris priimtas teisingai ir visapusiškai išnagrinėjus bylą, tuo tarpu teismo padarytos išvados dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo laikytinos pagrįstomis ir nepaneigtomis apeliantės jokiais atskirajame skunde pateikiamais argumentais.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

19. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 ir 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008; 2) įpareigojo atsakovę UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, lėšomis (lygiomis dalimis) per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinius, t. y. nugriauti (pašalinti) visus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140820-00886 ir 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008 atliktus darbus ir atstatyti (atkurti) buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę; 3) įpareigojo atsakovę UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai atliktus darbus, statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, t. y. nugriauti (pašalinti) tarp pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kolonų išlietą pamatą, plytelių dangą, stiklo sienas (blokus), su durimis, ir sutvarkyti statybvietę, atstatyti (atkurti) į buvusią padėtį; 4) atsakovei UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas neįvykdžius šiuo teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų (pašalinti statybos padarinius) per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovę mokėti 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo valstybės naudai; 5) priteisė iš atsakovės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ valstybei 1 444,74 Eur žalą; 6) priteisė iš atsakovės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ valstybei 87,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

21. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ apeliacinius skundus atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

22. Lietuvos Aukščiausis Teismas 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. gegužės 27 d., 2022 m. birželio 22 d., 2022 m. birželio 30 d. priimtomis nutartimis atsisakė priimti atsakovų UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinius skundus.

23. 2022 m. gruodžio 9 d. pareiškėja (atsakovė) UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4020-1099/2021 ir perduoti bylą nagrinėjimui iš esmės.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.

25. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir procesą atnaujinti.

Dėl termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo

26. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

27. Viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020).

28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Tiek sprendžiant dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžios, tiek dėl pagrindo šį terminą atnaujinti, kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

29. Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus.

30. Kaip jau buvo minėta, prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pateikė 2022 m. gruodžio 9 d. Prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad nauja aplinkybė, sudaranti proceso atnaujinimo pagrindą, jai paaiškėjo 2022 m. lapkričio 21 d., kai bendrovė gavo Lenkijos valstybės archyvų centrinio istorinių įrašų archyvo dokumentų rinkinį. Pareiškėja teigia atsitiktinai sužinojusi, jog yra kompetentingi paveldo specialistai, kurie gali rinkti, gauti oficialią informaciją ir dokumentus iš užsienio valstybių archyvo įstaigų. Taip pat pareiškėja teigia, kad kreipėsi į tokį specialistą dėl paslaugos, pagalbos ir paslaugą gavo gautų dokumentų forma.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kartu su prašymu pateiktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėja nesilaikė pareigos pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Pažymėtina, kad tiek prašyme atnaujinti procesą, tiek ir atskirajame skunde pareiškėja neatskleidė, kada jai tapo žinoma apie paveldo specialistus, galinčius rinkti, gauti oficialią informaciją ir dokumentus iš užsienio valstybių archyvo įstaigų, nei kada tiksliai kreipėsi dėl duomenų surinkimo. Iš kartu su prašymu pateikto Centrinio istorinių įrašų archyvo 2022 m. birželio 30 d. rašto, adresuoto I. B., matyti, kad juo informuojama apie tai, kad archyve yra pastato (duomenys neskelbtini), projektas. Taigi aplinkybė, kad Lenkijos centriniame istorinių įrašų archyve yra ginčo pastato rūsio brėžinys I. B., į kurią, kaip galima spręsti iš pareiškimo turinio, pareiškėja kreipėsi dėl duomenų iš archyvo rinkimo, turėjo tapti žinoma ženkliai anksčiau nei 2022 m. lapkričio 21 d.

32. Pažymėtina, kad pareiškėja žinodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino praleidimo, kartu su atskiruoju skundu taip pat nepateikė jokių kitų duomenų ar argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Pareiškėja tik deklaratyviai nurodė, kad idėja apie paieškas užsienio valstybės archyvuose jai kilo atsitiktinių privačių pokalbių ir aplinkybių dėka, ne oficialiai, todėl rašytinio įrodymo gavimo detalių, aplinkybių smulkus atskleidimas ar įrodinėjimas nedera oficialiam teisminiam procesui. Vis tik apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreipiantis į oficialias institucijas paprastai yra pildomi prašymai, siunčiamos užklausos, paklausimai, todėl apeliantei neturėjo sukelti papildomų sunkumų pateikti minėtus duomenis.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.

34. Nors CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino ir pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą, grindžiamą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pagrįstumą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, remdamasis atskirojo skundo argumentais, pasisako ir dėl šios skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą

35. Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje pareiškėja grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad procesas byloje gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

36. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 44 punktą). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

37. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).

38. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo, taip pat jos atskiruoju skundu, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, daro išvadą, kad pareiškėjos prašyme nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. e2-4020-1099/2021 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

39. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis įvardija gautą Lenkijos valstybės archyvų centrinio istorinių įrašų archyvo pažymą su priedais - oficialiomis dokumentų skaitmeninėmis kopijomis, susijusiomis su Pastatu, tarp kurių yra ir ginčo Pastato dalies rūsio plano skaitmeninis originalus brėžinys bei kiti susiję dokumentai, iš kurių matyti, kad kultūros paveldo objektu esančiame Pastato originaliame projekte ginčo Leidimo sprendiniais suprojektuotoje rūsio vietoje egzistavo ir pamato anga, ir prieduobė.

40. Vis tik apeliacinio teismo vertinimu pareiškėjos nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojamų kriterijų, o būtent pirma, kad ji pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, ir antra, kad ji turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas.

41. Pareiškėja nei prašyme atnaujinti procesą, nei atskirajame skunde nepateikė argumentų, kurie pagrįstų, kodėl bylos nagrinėjimo metu ji nesiėmė veiksmų su prašymu naujai pateiktiems dokumentams gauti ir kodėl prašyme nurodomos aplinkybės objektyviai negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme gauta 2020 m. gruodžio 21 d., o ieškinys teisme priimtas 2020 m. gruodžio 22 d. Vis tik viso teisminio proceso metu pareiškėja nesikreipė į užsienio valstybių archyvus, neprašė to padaryti teismo, siekdama pagrįsti jos atsiliepimo argumentus. Atsižvelgiant į Centrinio istorinių įrašų archyvo 2022 m. birželio 30 d. rašto datą, darytina išvada, kad galimai naujų įrodymų pareiškėja pradėjo ieškoti tik kasaciniam teismui atsisakius priimti jos kasacinį skundą.

42. Minėta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti pagrindas atnaujinti procesą tik tuo atveju, jei šios aplinkybės yra esminės, t. y. turinčios neabejotiną reikšmę nagrinėjamos bylos rezultatui. Kai bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje civilinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad jei pareiškėjos nurodyta aplinkybė būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas, t. y. ji neturi esminės reikšmės.

44. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjos iš Lenkijos archyvo pateikti dokumentai, o būtent pastato (duomenys neskelbtini), rūsio plano skaitmeninė kopija, nepatvirtina, kad šioje vietoje anksčiau buvo įrengtos durys, kurias pareiškėja siekė atkurti, ir prieduobė su laiptais, skirtais patekti į rūsį.

45. Nors pareiškėja nurodo, kad naujai pateikti dokumentai liudija, kad nurodytoje vietoje buvo langas ir atitinkamo dydžio ir pločio prieduobė langui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybes susijusias su lango egzistavimu nurodytoje vietoje išnagrinėjo tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas, nes duomenys apie buvusį langą egzistavo ir anksčiau. Teismai pažymėjo, kad iš kadastrinių matavimų 1985 m. Rūsio II inventorinio plano (lapas BR3) nenustatyta, kad 2017 m. Projekte numatytoje rūsio (durų) vietoje buvo durys su minimu įėjimu. Kadastrinių matavimų plane, nurodytoje vietoje yra pažymėta anga langui, nesant atitinkamo įėjimui žymėjimo. Durys žymimos atitinkamu žymėjimu, perskiriant brūkšniu. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad nurodytoje vietoje menkai tikėtina buvus duris žemiau žemės paviršiaus lygio ir nebuvus laiptų, kurie būtini siekiant naudotis nurodytu įėjimu į rūsį. Pastato kadastriniuose planuose yra aiškiai nurodyti patekimai į pastatą, kurie atitinkamai pažymėti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo 110 punktas, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties 78 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje net ir nebuvo ginčo dėl galimai rūsyje toje vietoje buvusio lango.

46. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytai pozicijai, kad naujas tų pačių aplinkybių vertinimas pasitelkiant kitus dokumentus negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe.

47. Nors apeliantė nurodo, kad viešas interesas pagrįstai ir teisėtai byloje būtų pakankamai apgintas įpareigojant statytoją per nustatytą protingą terminą įrengti įėjimą į rūsį su prieduobe, t. y. pakeičiant galutinį sprendimą ieškinio reikalavimo dalyje dėl neteisėtai išduoto leidimo pasekmių, tačiau su tuo nesutiktina. Pirmiausia sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja galimai nori šalinti neteisėtos statybos padarinius konkrečiu bendrovei naudingiausiu būdu, tačiau tai negali būti priežastis padaryti išimtį iš teisinio apibrėžtumo principo ir lemti proceso atnaujinimo poreikį. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad nagrinėtos bylos ribos buvo apibrėžtos ieškovo ieškiniu, o šis būtent ir siekė, kad būtų pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai, t. y. nugriauti (pašalinti) visi pagal rašytinį pritarimą ir statybos leidimą atlikti darbai ir atstatyta (atkurta) buvusi padėtis, sutvarkyta statybvietė. Tuo būtent užtikrinant viešojo intereso apsaugą.

48. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir pareiškėjos nurodomi teiginiai, kad ji ketina iš naujo kreiptis į institucijas dėl statybos leidimo dėl rūsio įrengimo pastate gauti ir tokiems statybos darbams atlikti, o pakartotinių statybos darbų atlikimas yra neekonomiškas. Pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į kultu?ros paveldo vertybių registrą. Teritorijų planavimą ir statybų procesą, vienoje žinomiausių Vilniaus gatvių – Gedimino prospekte, reglamentuojančiuose teisės aktuose yra išreikštas viešasis interesas, kad teritorijų planavimas ir statybos bu?tų vykdomi griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad bu?tų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai ir įgyvendinami tokios vietovės paskirčiai nustatyti tikslai. Kaip savo nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu leidimas panaikintas dėl eilės padarytų pažeidimų, kurie nebuvo techninio pobūdžio ar mažareikšmiai procedūriniai pažeidimai, o esminiai pažeidimai, dėl kurių statybą leidžiantys dokumentai, tame tarpe leidimas, apskritai negalėjo būti išduoti. Priešingas aiškinimas padarytų beprasmę statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrą bei su tuo susijusių viešosios teisės aktų, skirtų užtikrinti imperatyvių statybos reikalavimų, laikymąsi.

49. Proceso atnaujinimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, jos neatitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių požymių, todėl nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

50. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl atskirojo skundo argumentai dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Zinkevičius