Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo kreditoriaus mažosios bendrijos „Artusgrupė“ prašymą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Termostatyba“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Termostatyba“, A. F., uždaroji akcinė bendrovė „Termoblokeliai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas kreditorius mažoji bendrija (toliau – MB) „Artusgrupė“ prašo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Termostatyba“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodo, kad kreipiasi į teismą dėl UAB „Termostatyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nes kreditoriaus suteiktos tikslinės piniginės lėšos rangos darbams atlikti kreditoriaus interesais buvo panaudotos ne pagal paskirtį ir tai sąlygojo bankroto bylos iškėlimą. Atlikęs tokius veiksmus buvęs bendrovės vadovas iš esmės nutraukė bendrovės veiklą, kaupėsi tik skolos kreditoriams. Didžiausias pinigines lėšas buvęs vadovas pervedė į susijusią įmonę UAB „Termoblokeliai“, tačiau kreditoriaus pervestų piniginių lėšų tikslas nebuvo pasiektas, jokie rangos darbai nebuvo atliekami, kreditoriaus pinigai nukeliavo nežinomais tikslais ir ne bendrovės interesais. Suinteresuotas asmuo A. F. buvo ir UAB „Termostatyba“ ir UAB „Termoblokeliai“ vadovas, akcininkas.

2. Pažymi, kad administratorius vengia imtis veiksmų dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl kreditorius inicijuoja pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškėjas (užsakovas pagal statybos rangos darbų sutartį) 2019 m. balandžio 11 d. su UAB „Termostatyba“ (rangovas pagal statybos rangos darbų sutartį) pasirašė dvi statybų rangos darbų sutartis dėl rangos darbų atlikimo adresais (duomenys neskelbtini). Pagal šias sutartis UAB „Termostatyba“ buvo įsipareigojusi atlikti statybos rangos darbus gyvenamojo namo dalių, esančių (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip yra pagrindžiama pateikiamais įrodymais byloje, UAB „Termostatyba“ savo įsipareigojimų neįvykdė, nes pervestus pinigus panaudojo ne pagal jų paskirtį, dėl ko vėliau ir bankrutavo. Bendra sutarčių suma pagal sudarytas statybos rangos darbų sutartis yra 240 257,58 Eur be PVM. Pareiškėjas sumokėjo UAB „Termostatyba“ 215 314,56 Eur be PVM. Bendrai UAB „Termostatyba“ atlikta darbų suma 159 606,24 Eur be PVM. Bendra pagal sutartį neatliktų darbų suma 80 651,34 Eur be PVM. Kreditorius MB „Artusgrupė“ permoka UAB „Termostatyba“ yra 55 708,32 Eur be PVM (215.314,56-159.606,24). Visas nurodytas aplinkybes pasirašytinai yra patvirtinęs UAB „Termostatyba“ galutiniuose atliktų darbų aktuose, pareiškėjo sumokėtos piniginės lėšos yra patvirtinamos pateikiamais bankiniais mokėjimo pavedimais. Pažymėjo ir tai, kad 2020-06-29 ir 2020-09-10 viešai skelbiamais draudėjo duomenimis UAB „Termostatyba“ dirbo tik vienas darbuotojas (pats vadovas), bendrovė visada turėjo įsiskolinimą socialinio draudimo biudžetui. Iš šių duomenų seka, kad UAB „Termostatyba“ neturėjo žmogiškųjų išteklių vykdyti veiklą, uždirbti lėšų, įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir atsiskaityti su kreditoriais. Juridinių asmenų registrui buvo pateikti atsakovo finansinės atskaitomybės duomenys tik už 2018 m. laikotarpį, o 2018 m. finansinės atskaitomybės duomenimis atsakovas jau buvo nemokus ūkio subjektas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020).

3. Suinteresuotas asmuo BUAB „Termostatyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Reniva“, nurodo, kad nesutinka su pareiškimu ir mano, jog jis yra nepagrįstas. 2021 m. vasario 12 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu, kartu su balsavimo raštu biuleteniu, pareiškėjo atstovas buvo pateikęs prašymą administratoriui dėl informacijos pateikimo. 2021 m. kovo 1 d. administratorius rašte nurodė, kad nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. bendrovė atliko 12 vnt. mokėjimų per banką į UAB „Termoblokeliai“ sąskaitą bendrai 148 100 Eur sumai. Per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. vasario 10 d. buvo atlikti dar 8 vnt. mokėjimų, kurių suma yra 12 050 Eur. UAB „Termoblokeliai“ ir atsakovo vadovų pareigas per nagrinėjamą laikotarpį ėjo tas pats asmuo. 2021 m. gegužės 19 d. buvo išsiųsta pretenzija UAB „Termoblokeliai“ dėl įgytų lėšų, kur nurodyta grąžinti lėšas arba pateikti dokumentus, pagrindžiančius atliktus mokėjimus 160 150 Eur sumai. 2021 m. gegužės 19 d. išsiųsta pretenzija UAB „Oridanas“ dėl 27 320 Eur pavedimų. Išsiuntus pretenzijas galimiems debitoriams bei atsakovo vadovui, trūkstami dokumentai buvo pateikti. Visos UAB „Termoblokeliai“ ir UAB „Oridanas“ pateiktos sąskaitos-faktūros buvo deklaruotos VMI sistemoje.

4. Pažymi, kad pareiškėjas nėra pateikęs aiškių ir konkrečių argumentų bei motyvų, kurie leistų teigti, kad atsakovo bankrotas pripažintinas tyčiniu. Administratorius, atlikęs duomenų analizę, nenustatė požymių, kurie leistų daryti prielaidą, kad atsakovo bankrotas galimai yra tyčinis (JANĮ 59 str. 6 p.). Tokių argumentų nenurodė ir pareiškėjo atstovas. Pareiškėjas teigia, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Administratorius nurodo, kad pinigai buvo pervesti pagal paskirtį, pagrindžiantys dokumentai yra, sąskaitos-faktūros yra deklaruotos VMI sistemoje. Mano, kad konstatuoti faktą, jog atsakovo tyčia siekė neįgyvendinti savo įsipareigojimų, pagrindo nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1196-934/2022).

5. Administratoriaus vertinimu, pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis bei nepagrįstai vilkina bankroto procesą. Pareiškimą dėl tyčinio bankroto pateikė 2022 m. gruodžio 22 d., iškart po to, kai administratorius kreipėsi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Rašytinis teismo posėdis dėl atsakovo pabaigos buvo paskirtas 2022 m. gruodžio 29 d. Taigi, pareiškėjas turėjo beveik pusės metų laikotarpį, nuo to laiko, kai Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-681-464/2022 2022 m. birželio 21 d. nutartyje pasakė, jog patys kreditoriai pagal JANĮ nuostatas turi teisę kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Kitaip tariant, įstatymo leidėjas tiek nemokumo administratoriui, tiek kreditoriams yra suteikęs vienodą tyčinio bankroto bylos iniciatyvos teisę, kurios įgyvendinimas nėra siejamas su turinčio tokią pačią teisę kito subjekto valia. Todėl nemokumo administratoriaus sprendimas šiuo konkrečiu atveju nesikreipti į teismą su prašymu dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu neapribojo ir jokių kreditorių teisių, įskaitytinai teisės inicijuoti tokio pobūdžio procesą savo pačių iniciatyva, kai galėjo kreiptis į tesimą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau tą delsė padaryti ir paskutiniu momentu pateikė pareiškimą, kuris yra nepagrįstas bei deklaratyvus. Pareiškėjas vilkina bankroto procesą, piktnaudžiauja savo teisėmis, nes pateikė niekuo nepagrįstą pareiškimą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu. Prašo netenkinti MB „Artusgrupė“ pareiškimo dėl BUAB „Termostatyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

6. Suinteresuotas asmuo BUAB „Termoblokeliai“, atstovaujama bankroto administratorius UAB „Mindas“, nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d., civilinėje byloje Nr. eB2-582-730/2022, suinteresuotam asmeniui iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 15 d., bankrutavusios įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Mindas“. Mano, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos IBĮ įstatymo normos, kadangi veiksmai (mokėjimai ir užsakymai), kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas ir finansiniai atsakovo duomenys yra 2018-2019 metų, t. y. atlikti (sudaryti) IBĮ galiojimo laikotarpiu. Pareiškėjas kaip esminius tyčinio bankroto požymius nurodo neatsiskaitymą su pareiškėju, skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir 2018 metų finansinės atskaitomybės duomenis. Pagal 2018 metų atsakovo balansą, atsakovo skolos viršijo atsakovo turtą, tačiau 2018 metų atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovas veiklą vykdė sėkmingai ir metus užbaigė su 36 428 Eur pelnu. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad atsakovas turėjo finansinių sunkumų, tačiau pareiškėjas neįrodo, kad įmonės sudarytais sandoriais ir jos vykdoma veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Vien neatsiskaitymas su pareiškėju ir socialinio draudimo fondo valdyba to neįrodo. Prašo MB „Artusgrupė“ 2022-12-22 pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti.

7. Suinteresuotas asmuo A. F. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

prašymas BUAB „Termostatyba“ bankrotą pripažinti tyčiniu netenkinamas.

8. Pareiškėjas kreditorius MB „Artusgrupė“ nurodo, kad yra pagrindas UAB „Termostatyba“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nes kreditoriaus suteiktos tikslinės piniginės lėšos rangos darbams atlikti kreditoriaus interesais, buvo panaudotos ne pagal paskirtį ir tai sąlygojo bankroto bylos iškėlimą. Atlikęs tokius veiksmus buvęs bendrovės vadovas iš esmės nutraukė bendrovės veiklą, kaupėsi tik skolos kreditoriams. Didžiausias pinigines lėšas buvęs vadovas pervedė į susijusią įmonę UAB „Termoblokeliai“, tačiau kreditoriaus pervestų piniginių lėšų tikslas nebuvo pasiektas, nes jokie rangos darbai nebuvo atliekami, kreditoriaus pinigai nukeliavo nežinomais tikslais ir ne bendrovės interesais. Taigi, tyčinio bankroto požymiais laiko neatsiskaitymą su pareiškėju, skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir 2018 metų finansinės atskaitomybės duomenis (finansinės atskaitomybės duomenų neperdavimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ).

9. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Taigi JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021, 18 punktas).

10. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas). Taigi, tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo klausimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sąmoningo blogo valdymo pasekmė.

11. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277- 313/2016, 24 punktas). Pagal galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir galimai pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

12. Įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas). Pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, atsiranda ĮBĮ nurodytos teisinės pasekmės, tokios kaip administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis); teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis); žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriams prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmenys, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šių asmenų veikimo ar neveikimo ir šie kreditoriai CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, 29 punktas).

13. Atsižvelgiant į tyčinio bankroto tikslą, galima teigti, kad šis bankroto teisės institutas yra skirtas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus. Tačiau savaime įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra susijęs su pagrindinio bankroto proceso tikslo – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus – pasiekimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei teismas nustato įstatyme nurodytus tyčinio bankroto požymius. Tokie tyčinio bankroto požymiai nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalyse. Pažymėtina, kad, nagrinėjant prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno ĮBĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui tyčiniu pripažinti. JANĮ tyčinio bankroto požymiai reglamentuojami šio įstatymo 70 straipsnio 1–2 dalyse.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto procesas buvo inicijuotas galiojant ĮBĮ ir pareiškėjas tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus galiojant ĮBĮ. Taigi, šioje byloje įrodinėjamas tinkamo įmonės valdymo pareigos pažeidimas, kuris, kaip įrodinėjama, buvo atliktas galiojant ĮBĮ, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigojo įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas).

15. ĮBĮ redakcijos 2 straipsnio 12 dalyje pateikta tyčinio bankroto sąvoka. Tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnyje) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma.

17. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, ir 4 punktai numato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Būtinas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas tyčinio bankroto elementas – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

18. Pareiškėjas MB „Artusgrupė“ nenurodė konkretaus IBĮ 20 straipsnio taikymo pagrindo, tik nurodė faktinę aplinkybę, jog 2018-2019 metų, t. y. atlikti (sudaryti) sandoriai, didžiausios piniginės lėšos pervestos į susijusią įmonę UAB „Termoblokeliai“, kreditoriaus MB „Artusgrupė“ suteiktos tikslinės piniginės lėšos rangos darbams atlikti kreditoriaus interesais, buvo panaudotos ne pagal paskirtį, ir tai sąlygojo bankroto bylos iškėlimą, atlikus tokius veiksmus buvęs bendrovės vadovas iš esmės nutraukė bendrovės veiklą, kaupėsi tik skolos kreditoriams.

19. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovei UAB „Termostatyba“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Reniva“. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi UAB „Termostatyba“ buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto, patvirtinti kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai (pirmos eilės kreditorių – 520,15 Eur, antros eilės kreditorių – 76 852,79 Eur suma).

20. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartyje nurodė, kad atsakovės UAB „Termostatyba“ skola ieškovei MB „Artusgrupė“ sudaro 55 708,32 Eur sumą. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovė juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi už 2018 metus. Pagal 2018 metų balansą atsakovės turtas sudarė 5 817 Eur (ilgalaikis turtas – 0 Eur, trumpalaikis turtas – 7 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos 5 824 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 44 745 Eur. Pagal 2018 metų pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė gavo 36 428 Eur pelno. Pagal Rekvizitai.Lt duomenis atsakovė nuo 2020-04-03 turėjo vieną darbuotoją (apdraustąjį), nuo 2020-09-16 iki 2020-10-08 turėjo 477,30 Eur socialinio draudimo skolą. Byloje pateiktais dokumentais nustatyta kad UAB „Termostatyba“ įregistruota VĮ Registrų centre 2018-01-04, atsakovo direktoriumi paskirtas A. F. (juridinių asmenų registro išrašas).

21. Įmonė, nepaisant finansinių problemų, turėjo perspektyvų jas išspręsti ir tai patvirtina byloje pateikti BUAB „Termostatyba“ bankroto administratoriaus duomenys. Administratorius, nesutikdamas su pareiškėju, nurodo, kad nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. bendrovė atliko 12 vnt. mokėjimų per banką į UAB „Termoblokeliai“ sąskaitą bendrai 148 100 Eur sumai, per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. vasario 10 d. buvo atlikti 8 vnt. mokėjimų, kurių suma yra 12 050 Eur.

22. Negalima teigti, kad egzistavo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, ir 4 punktuose ar 5 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo, galbūt, nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą patikrinti įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Kitų atvejų, teikiančių pagrindą teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įstatymas nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad (1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; (2) pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo.

26. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, taip pat yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Teismas sprendžia, kad kreditorius MB „Artusgrupė“ neįrodė ir byloje nenustatyta aukščiau aptartų sąlygų tyčiniam bankrotui konstatuoti.

27. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 19 d. administratorius išsiuntė pretenziją UAB „Termoblokeliai“ dėl įgytų lėšų, kur nurodyta grąžinti lėšas arba pateikti dokumentus, pagrindžiančius atliktus mokėjimus 160 150 Eur sumai. 2021 m. gegužės 19 d. išsiųsta pretenzija UAB „Oridanas“ dėl 27 320 Eur pavedimų. Išsiuntus pretenzijas galimiems debitoriams bei atsakovo vadovui, trūkstami dokumentai buvo pateikti. Visos UAB „Termoblokeliai“ ir UAB „Oridanas“ pateiktos sąskaitos-faktūros buvo deklaruotos VMI sistemoje. Subjektyvus pareiškėjo nuomonės išreiškimas, jog bankrotas yra tyčinis, yra abstraktus ir niekuo nepagrįstas, todėl negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su bendrovės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu.

28. Suinteresuotas asmuo BUAB „Termoblokeliai“ administratorius UAB „Mindas“ nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-582-730/2022 suinteresuotam asmeniui iškėlė bankroto bylą. Neatsiskaitymas su pareiškėju, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir 2018 metų finansinės atskaitomybės duomenys nėra pagrindu pripažinti bankrotą tyčiniu, nes atsakovas 2018 metais veiklą vykdė sėkmingai ir metus užbaigė su 36 428 Eur pelnu.

29. Teismas pažymi, kad UAB „Termostatyba administratorius pateikė duomenų analizę, kuri paneigia prielaidas apie tyčinį bankrotą. Pareiškėjas teigia, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo ir tai grindžia tuo, jog pareiškėjas su atsakovu pasirašė dvi statybų rangos darbų sutartis, pareiškėjas pervedė pinigus atsakovui ir atsakovas šiuos panaudojo ne pagal paskirtį ir dėl to vėliau bankrutavo.

30. Byloje administratorius pateikė dokumentus paneigiančius pareiškėjo argumentus. Per laikotarpį nuo MB „Artusgrupė“ pirmo mokėjimo atlikimo, UAB „Termostatyba“ priėmė 172 vnt. PVM sąskaitų faktūrų bendrai 334 848,90 Eur sumai. Gautų PVM sąskaitų faktūrų registras per nurodytą laikotarpį yra pateiktas, taip pat pateikti duomenys apie UAB „Termostatyba“ mokėjimus, atliktus po 2019-04-15. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nuo 2019-04-15 iki 2019-12-30 UAB „Termostatyba“ atliko 12 vnt. mokėjimų per banką į UAB „Tremoblokeliai“ sąskaitą bendrai 148 100,00 Eur sumai. Per laikotarpį nuo 2020-01-09 iki 2020-02-10 buvo atlikti 8 mokėjimai, kurių suma yra 12 050,00 Eur. Iš atliktų darbų akto matyti, kad šiame akte išvardintus statybos darbus priėmė UAB „Termostatyba“ buvęs vadovas.

31. 2020 m. lapkričio 18 d. nemokumo administratorius priėmė, o UAB „Termostatyba“ buvęs vadovas A. F. perdavė įmonės buhalterinius dokumentus. Taigi, buvo perduoti šie dokumentai: personalo dokumentai, aktai, sutartys, steigimo dokumentai 2018-2020 m., gautos ir išrašytos sąskaitos faktūros, kuro čekiai, banko išrašai, darbo užmokesčio apskaita, SODROS ataskaitos 2019 m., gautos sąskaitos faktūros, išrašytos sąskaitos faktūros, darbo užmokesčio dokumentai, SODROS ataskaitos, banko išrašai, kuro čekiai, kasos dokumentai, skolų suderinimo aktai 2020 m., gautos ir išrašytos sąskaitos, kasos dokumentai, banko išrašai, darbo užmokesčio apskaita, SODROS ataskaitos. 2018 m. 2020 m. balandžio 8 d. UAB „Lycosa Electronics“ išdavė stalinio kompiuterio HP ProDesk 600 g2 SFF defektavimo aktą, kuriame nurodyta, jog sugedo minėto kompiuterio pagrindinė plokštė ir kietasis diskas. Remiantis perimtais dokumentais, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo R. D., veikdama pagal 2018-08-01 sudarytą Apskaitos paslaugų tiekimo sutartį Nr. 2018-08-01/03.

32. Byloje yra pateikti UAB „Termostatyba“ perduoti dokumentai, iš kurių nustatyta, kad MB „Artusgrupė“ pirmą mokėjimą UAB „Termostatyba“ naudai atliko 2019-04-15. Visi MB „Artusgrupė“ mokėjimai nurodyti lentelėje, bendra MB „Artusgrupė“ atliktų mokėjimų suma – 215 314,56 Eur. Pagal UAB „Termostatyba“ perduotus dokumentus, nemokumo administratorius sudarė lenteles, kuriose nurodyti banko piniginių lėšų judėjimai 2019-2020 m. Pagal minėtus duomenis, nustatyta, kad UAB „Termostatyba“ 2019-2020 m. atlikti mokėjimai buvo skirti Sodros įmokų dengimui, atlyginimams, banko mokesčiams bei įmonėms, kurių veikla susijusi su statybų veikla (UAB BALTIC ROOFS SYSTEMS, UAB „Lindestus“, UAB „Litimbera“). Didžiausios pavedimų sumos buvo atliktos UAB „Termoblokeliai“.

33. Kaip minėta, atsakovo nemokumo administratorius išsiuntė pretenziją UAB „Termoblokeliai“, kurioje paprašė pateikti pirminius dokumentus, kurių pagrindu buvo pervestos lėšos iš UAB „Termostatyba“ sąskaitos. UAB „Termoblokeliai“ pateikė trūkstamus dokumentus, t. y. PVM sąskaitas-faktūras bei atliktų darbų perdavimo aktus, kurie pagrindė visus atliktus mokėjimus. Visos pateiktos sąskaitos-faktūros yra deklaruotos VMI sistemoje.

34. Administratorius nurodo, kad vykdant bankroto procesą ir perėmus UAB „Termostatyba“ dokumentus, nerado pirminių dokumentų, pagrindžiančių UAB „Termostatyba“ piniginių lėšų pervedimus UAB „Oridanas“. Vėliau trūkstami dokumentai buvo pateikti, tai yra, pateiktos PVM sąskaitos-faktūros kartu su atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktais. Nemokumo administratorius, gavęs minėtus dokumentus, patikrino juos VMI sistemoje, visos sąskaitos-faktūros buvo deklaruotos, todėl nemokumo administratorius neturi jokio pagrindo teikti, jog šie dokumentai galėtų būti negaliojantys.

35. Kaip matyti, UAB „Termostatyba“ turimos lėšos buvo pervestos pagal paskirtį, tai pagrindžia pateikti dokumentai, sąskaitų deklaravimas VMI sistemoje. Nenustatytas priežastinis ryšys tarp įmonės valdymo 2018 – 2020 metais, tai yra, vykdytų atsiskaitymų su kreditoriais bei sandorių sudarymo ir įmonės nemokumo, kuris buvo objektyvi verslo rizikos pasekmė. Taigi, konstatuoti faktą, jog atsakovas tyčia siekė neįgyvendinti savo įsipareigojimų, ar sudarė sandorius siekiant sužlugdyti įmonę ar perkelti jos veiklą, pagrindo nėra ir byloje nėra nustatyta požymių, kurie leistų pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu.

36. Teismas daro išvadą, kad iš pateiktų įrodymų aptartu laikotarpiu akivaizdu, jog atsakovas UAB „Termostatyba“ turėjo finansinių sunkumų, tačiau byloje neįrodyta, kad įmonės sudarytais sandoriais ir jos vykdoma veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Neatsiskaitymas su pareiškėju to neįrodo, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo nėra įrodyti. Aplinkybė, kad finansinės atskaitomybės dokumentai (2020 metais) už 2019 metus nebuvo pateikti registrui, įvertinus turimus duomenis, negali lemti atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas sprendžia, kad įvertinus byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad pagal byloje esančius finansinius duomenis A. F. vadovavimo laikotarpiu nebuvo nustatyti veiksmai, kurie būtų sąmoningai nukreipti prieš įmonės gerovę, t. y. nėra nustatyta tyčinio bankroto požymių, pareiškėjo MB „Artusgrupė“ reikalavimai dėl UAB „Termostatyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu yra atmetami.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo mažosios bendrijos „Artusgrupė“ prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Termostatyba“ bankrotą tyčiniu atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.