Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Artusgrupė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos mažosios bendrijos „Artusgrupė“ prašymas pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Termostatyba“ bankrotą tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Termostatyba“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB ,,Reniva“.

2. Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – MB) „Artusgrupė“ kreipėsi į teismą, prašydama UAB„Termostatyba“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad kaip užsakovė 2019 m. balandžio 11 d. su UAB „Termostatyba“ (rangove) pasirašė dvi statybų rangos darbų sutartis dėl rangos darbų atlikimo gyvenamųjų namų dalyse, esančiose Barškių g. 18 F, ir 18 E, Klaipėdoje. Tačiau UAB „Termostatyba“ savo įsipareigojimų neįvykdė, jai pareiškėjos pervestus pinigus panaudojo ne pagal jų paskirtį, dėl ko vėliau ir bankrutavo. Didžiausias pinigines lėšas buvęs atsakovės vadovas suinteresuotas asmuo A. F. pervedė į susijusią įmonę UAB „Termoblokeliai“, tačiau pervestų piniginių lėšų tikslas nebuvo pasiektas. Suinteresuotas asmuo A. F. buvo ir UAB „Termostatyba“ ir UAB „Termoblokeliai“ vadovas bei akcininkas. Bendra pareiškėjos ir atsakovės sutarčių suma pagal sudarytas statybos rangos darbų sutartis yra 240 257,58 Eur be PVM. Pareiškėja sumokėjo UAB „Termostatyba“ 215 314,56 Eur be PVM. Bendrai UAB „Termostatyba“ atlikta darbų suma sudaro 159 606,24 Eur be PVM. Taigi, pareiškėja yra permokėjusi atsakovei UAB „Termostatyba“ 55 708,32 Eur be PVM.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. rugsėjo 10 d. viešai skelbiamais draudėjo duomenimis UAB „Termostatyba“ dirbo tik vienas darbuotojas (pats vadovas), bendrovė visada turėjo įsiskolinimą socialinio draudimo biudžetui. Taigi, UAB „Termostatyba“ neturėjo žmogiškųjų išteklių vykdyti veiklą, uždirbti lėšų, įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir atsiskaityti su kreditoriais. Juridinių asmenų registrui buvo pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys tik už 2018 m. laikotarpį, o 2018 m. finansinės atskaitomybės duomenimis atsakovė jau buvo nemoki.

4. Atsakovė BUAB „Termostatyba“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Reniva“, su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. atsakovė atliko 12 mokėjimų per banką į UAB „Termoblokeliai“ sąskaitą bendrai 148 100 Eur sumai. Per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. vasario 10 d. buvo atlikti dar 8 mokėjimai, kurių suma yra 12 050 Eur. Nemokumo administratorė 2021 m. gegužės 19 d. išsiuntė pretenziją UAB „Termoblokeliai“ dėl įgytų lėšų, kurioje nurodė grąžinti lėšas arba pateikti dokumentus, pagrindžiančius atliktus mokėjimus 160 150 Eur sumai. Nemokumo administratorė 2021 m. gegužės 19 d. išsiuntė pretenziją ir UAB „Oridanas“ dėl 27 320 Eur pavedimų. Išsiuntus pretenzijas galimiems debitoriams bei atsakovės vadovui, trūkstami dokumentai buvo pateikti. Visos UAB „Termoblokeliai“ ir UAB „Oridanas“ pateiktos sąskaitos faktūros buvo deklaruotos Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos MB „Artusgrupė“ prašymą pripažinti UAB „Termostatyba“ bankrotą tyčiniu.

6. Teismas, išanalizavęs bendrovės 2018 metų finansinės atskaitomybės duomenis, sprendė, kad nepaisant finansinių problemų, bendrovė turėjo perspektyvų jas išspręsti ir tai patvirtina byloje pateikti BUAB „Termostatyba“ bankroto administratorės duomenys.

7. Teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 19 d. administratorė išsiuntė pretenziją UAB „Termoblokeliai“ dėl įgytų lėšų, kur nurodyta grąžinti lėšas arba pateikti dokumentus, pagrindžiančius atliktus mokėjimus 160 150 Eur sumai. Išsiuntus pretenzijas galimiems debitoriams bei atsakovės vadovui, trūkstami dokumentai buvo pateikti. Visos UAB „Termoblokeliai“ pateiktos sąskaitos faktūros buvo deklaruotos Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje. Teismo vertinimu, subjektyvus pareiškėjos nuomonės išreiškimas, kad bankrotas yra tyčinis, yra abstraktus ir niekuo nepagrįstas, todėl negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su bendrovės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu.

8. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorės pateikti duomenys paneigia pareiškėjos argumentus, jog pareiškėjas pervedė pinigus atsakovei ir atsakovė šiuos panaudojo ne pagal paskirtį, todėl vėliau bankrutavo. Teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo MB „Artusgrupė“ pirmo mokėjimo atlikimo, UAB „Termostatyba“ priėmė 172 PVM sąskaitas faktūras bendrai 334 848,90 Eur sumai. Gautų PVM sąskaitų faktūrų registras per nurodytą laikotarpį yra pateiktas, taip pat pateikti duomenys apie UAB „Termostatyba“ mokėjimus, atliktus po 2019 m. balandžio 15 d. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. UAB „Termostatyba“ atliko 12 mokėjimų per banką į UAB „Tremoblokeliai“ sąskaitą bendrai 148 100 Eur sumai. Per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. vasario 10 d. buvo atlikti 8 mokėjimai, kurių suma yra 12 050 Eur. Iš atliktų darbų akto matyti, kad šiame akte išvardintus statybos darbus priėmė UAB „Termostatyba“ buvęs vadovas.

9. Teismas nurodė, kad pagal UAB „Termostatyba“ perduotus dokumentus nemokumo administratorė sudarė lenteles, kuriose nurodytas banko piniginių lėšų judėjimas 2019-2020 m. Iš minėtų duomenų teismas nustatė, kad UAB „Termostatyba“ 2019-2020 m. atlikti mokėjimai buvo skirti Sodros įmokų dengimui, atlyginimams, banko mokesčiams bei įmonėms, kurių veikla susijusi su statybų veikla (UAB BALTIC ROOFS SYSTEMS, UAB „Lindestus“, UAB „Litimbera“). Didžiausios pavedimų sumos buvo atliktos UAB „Termoblokeliai“.

10. Teismas sprendė, kad UAB „Termostatyba“ turimos lėšos buvo pervestos pagal paskirtį, tai pagrindžia pateikti dokumentai, sąskaitų deklaravimas Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje. Nenustatytas priežastinis ryšys tarp įmonės valdymo 2018 – 2020 metais, tai yra, vykdytų atsiskaitymų su kreditoriais bei sandorių sudarymo ir įmonės nemokumo, kuris buvo objektyvi verslo rizikos pasekmė. Taigi, konstatuoti faktą, kad atsakovė tyčia siekė neįgyvendinti savo įsipareigojimų ar sudarė sandorius, siekiant sužlugdyti įmonę, ar perkelti jos veiklą, pagrindo nėra ir byloje nėra nustatyta požymių, kurie leistų pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Pareiškėja MB „Artusgrupė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas nenagrinėjo pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad iš pareiškėjos gautus pinigus atsakovė panaudojo ne pagal paskirtį, už gautas lėšas nesukūrė turto, kuris turėjo būti gautas, t. y. nepastatė nekilnojamo turto objekto, o gautas lėšas panaudojo ne pagal paskirtį (kur, kokiais tikslais, ir kokią naudą už tai gavo administratorius duomenų nepateikė), dėl ko vėliau ir bankrutavo. Pareiškėjos reikalavimas bankroto byloje yra didžiausias ir iš esmės nulėmęs bankroto bylos iškėlimą.

11.2. Bendra atsakovės ir pareiškėjos sudarytų statybos rangos sutarčių darbų suma yra 240 257,58Eur be PVM. Pareiškėja sumokėjo UAB „Termostatyba“ 215 314,56 Eur be PVM, tačiau atsakovė atliko darbų tik už 159 606,24 Eur sumą.

11.3. Pagal viešai skelbiamus draudėjo duomenis laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. UAB „Termostatyba“ dirbo tik vienas darbuotojas (pats vadovas), bendrovė visada turėjo įsiskolinimą socialinio draudimo biudžetui. Taigi, UAB „Termostatyba“ neturėjo žmogiškųjų išteklių vykdyti veiklą, uždirbti lėšų, įvykdyti įsipareigojimų.

12. Atsakovė UAB „Termostatyba“ su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie argumentai:

12.1. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jos pervestos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį. Administratorė pateikė įrodymus, kad PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu buvo pervesti pinigai, yra deklaruotos Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje. Taip pat pati pareiškėja nurodė, kad didžioji dalis darbų yra atlikti (iš pareiškėjo sumokėtų 215 314,56 Eur be PVM yra atlikta darbų už 159 606,24 Eur be PVM).

12.2. Faktas, kad įmonėje dirbo tik venas darbuotojas, nėra įrodymas, jog įmonė tyčia siekia neįgyvendinti savo įsipareigojimų. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. taip pat dirbo tik vienas darbuotojas, tačiau tai netrukdė atlikti darbų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

14. Atsakovė BUAB „Termostatyba“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – informaciją apie BUAB „Termostatyba“ darbuotojus iš www.rekvizitai.lt tinklapio.

15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie BUAB „Termostatyba“ darbuotojus yra vieša informacija, kuria prireikus teismas gali naudotis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindo jų prijungti prie bylos.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

17. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktą). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktą).

18. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens A. F. veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti tiek iki ĮBĮ įsigaliojimo, tiek ir po 2020 m. sausio 1 d., todėl klausimas dėl UAB „Dimeksas“ bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti sprendžiamas ir pagal JANĮ, ir pagal galiojusio ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi tik ĮBĮ nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad ginčo teisinių santykių reguliavimas bei teismų praktika, įsigaliojus JANĮ, išliko iš esmės panaši, nustatytas pažeidimas nelaikytinas esminiu, savaime sąlygojančiu skundžiamos nutarties nepagrįstumą.

Dėl tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo

19. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

20. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

21. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

22. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

23. Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja MB „Artusgrupė“ nenurodė konkretaus IBĮ 20 straipsnio 2 dalyje ir / ar JANĮ 70 straipsnio 2 dalies taikymo pagrindo, tik nurodė faktinę aplinkybę, kad 2018-2019 metais su atsakove sudarytų sandorių pagrindu pervedė jai lėšas už statybos rangos darbus, tačiau atsakovė šių darbų neatliko, o vėliau didžiąją dalį pinginių lėšų pervedė į susijusią įmonę UAB „Termoblokeliai“ ir tai sąlygojo bankroto bylos iškėlimą.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė, konstatavęs, kad nors atsakovė UAB „Termostatyba“ turėjo finansinių sunkumų, tačiau byloje neįrodyta, kad įmonės sudarytais sandoriais ir jos vykdoma veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o neatsiskaitymas su pareiškėja to neįrodo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Termostatyba“ turimos lėšos buvo pervestos pagal paskirtį ir konstatavo, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp įmonės valdymo 2018 – 2020 metais, t. y. vykdytų atsiskaitymų su kreditoriais bei sandorių sudarymo ir įmonės nemokumo, kuris buvo objektyvi verslo rizikos pasekmė.

26. Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jos nurodytų aplinkybių, jog už apeliantės pervestas lėšas atsakovė nepastatė nekilnojamo turto objekto, o šias lėšas panaudojo ne pagal paskirtį. Tačiau su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas išsamiai išanalizavo nemokumo administratorės pateiktus duomenis apie atsakovės BUAB „Termostatyba“ gautus ir atliktus mokėjimus 2018-2020 metais ir, remdamasis šiais duomenimis, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė tyčia siekė neįgyvendinti savo įsipareigojimų ar sudarė sandorius, siekiant sužlugdyti įmonę ar perkelti jos veiklą.

27. Kaip jau buvo minėta, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad pareiškėja MB „Artusgrupė“ neįrodė ir byloje nenustatyta aukščiau aptartų sąlygų tyčiniam bankrotui konstatuoti.

28. Byloje yra pateikti duomenis apie visus MB „Artusgrupė“ atsakovei atliktus mokėjimus, kurie nurodyti administratorės sudarytoje lentelėje. Bendra MB „Artusgrupė“ atliktų mokėjimų suma – 215 314,56 Eur, tuo tarpu atsakovės mokėjimų suma UAB „Termoblokeliai“ – 160 150 Eur. Pagal nemokumo administratorės pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Termostatyba“ 2019-2020 m. atlikti mokėjimai buvo skirti valstybinio socialinio draudimo įmokų dengimui, darbuotojų atlyginimams, banko mokesčiams bei įmonėms, kurių veikla susijusi su statybų veikla (UAB BALTIC ROOFS SYSTEMS, UAB „Lindestus“, UAB „Litimbera“). Didžiausios pavedimų sumos buvo atliktos UAB „Termoblokeliai“.

29. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2021 m. gegužės 19 d. administratorė išsiuntė pretenziją UAB „Termoblokeliai“ dėl įgytų lėšų, kurioje nurodė grąžinti lėšas arba pateikti dokumentus, pagrindžiančius atliktus mokėjimus 160 150 Eur sumai. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Termoblokeliai“ pateikė nemokumo administratorei įrodymus, jog lėšos buvo pervestos pagal jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras, deklaruotas Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje. Pažymėtina, kad pati apeliantė neginčijo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo teisėtumo ir neįrodė (neįrodinėjo), kad mokėjimai pagal šias PVM sąskaitas faktūras buvo atliekami bendrovei ekonomiškai nenaudingų sandorių pagrindu ar pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, taip pat kad būtent šie mokėjimai sąlygojo bendrovės nemokumą. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl vertinti šiuos mokėjimus kaip tyčinius bendrovės vadovo veiksmus, siekiant privesti bendrovę prie bankroto, nėra jokio pagrindo.

30. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė neatliko visų sutartyje numatytų jos su apeliante sudarytose sutartyse nurodytų rangos darbų, taip pat negali būti vertinama kaip siekis privesti atsakovę prie bankroto tyčia. Pažymėtina, kad, kaip nurodė ir pati apeliantė, didžioji dalis apeliantės užsakytų darbų yra atlikti (iš apeliantės sumokėtų 215 314,56 Eur be PVM yra atlikta darbų už 159 606,24 Eur be PVM). Vien tai, kad atsakovė dėl pablogėjusios finansinės situacijos nebebuvo pajėgi vykdyti finansinių įsipareigojimų, nesant jokių pagrįstų įrodymų apie tyčinius bendrovės vadovo veiksmus, siekiant pabloginti bendrovės finansinę padėtį, neįrodo tyčinio bendrovės bankroto.

31. Apeliantė taip pat nurodo, kad 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. rugsėjo 10 d. viešai skelbiamais draudėjo duomenimis UAB „Termostatyba“ dirbo tik vienas darbuotojas (pats vadovas), todėl, pasak apeliantės, bendrovė neturėjo galimybių vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Tačiau pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog sutarčių su apeliante sudarymo metu bendrovėje taip pat dirbo tik vienas darbuotojas, ir didžioji dalis apeliantės užsakytų darbų vis tiek buvo atlikti. Todėl šiuo atveju vien aplinkybė, kad apeliantės nurodomais laikotarpiais bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepagrindžia tyčinių bendrovės vadovo veiksmų, siekiant privesti bendrovę prie bankroto tyčia.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė ir aiškino įmonės tyčinį bankrotą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką ginčo klausimu, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.