- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-03
- Bylos Nr.
- 2YT-2250-1149/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00390-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Pareiškėjas
- T. M. H.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. M. H. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. R. Ž., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, N. H..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas panaikinti 2023 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. S-23-75-1267 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2023 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. S-23-75-1273 dėl reikalavimo pateikti informaciją bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Skunde nurodoma, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui ir N. H. pateikė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Reikalavimas). Reikalavimu Inspekcija nurodė ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 5 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius 2021 m. kovo 31 d. priėmė potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo papildymo (toliau – ir Potvarkis), kuriuo papildė Reikalavimą, įrašydamas Reikalavimo nevykdymo pasekmes – Inspekcijos teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens lėšomis. Pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. sausio 16 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-75-1267 bei reikalavimas pateikti informaciją (patvarkymas Nr. S-23-75-1273), kuriuo antstolė įpareigojo pareiškėją ir N. H. per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą. Nurodė, jog pareiškėjui įteikti antstolės patvarkymai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir yra naikintini. Reikalavimas pateiktas vykdyti kaip privalomasis nurodymas. Tokia teisinė galia, nors ir aiškiai neteisėtai, suteikta Potvarkiu. Atsižvelgiant į tai, kad Reikalavimas pateiktas vykdyti kaip privalomasis nurodymas, jo pateikimo vykdyti terminus numato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Priežiūros įstatymas), kuriuo remiantis (įstatymo 26¹ straipsnis) reikalavimas galėjo būti pateiktas vykdyti vėliausiai 2017 m. balandžio 5 d. Reikalavimas priimtas vykdyti tik po 2023 metų, t. y. po beveik penkerių metų nuo įstatyme įtvirtinto termino pabaigos. Akivaizdu, kad antstolė, esant akivaizdžioms kliūtims, Reikalavimą priėmė vykdyti ir vykdomąją bylą pradėjo neteisėtai. Antstolė, patvarkymu Nr. S-23-75-1273 reikalaudama pateikti informaciją, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nes nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalis, nei kitos dalys neįtvirtina antstolės teisės reikalauti raštu pateikti informaciją apie Reikalavimo įvykdymą bei tai pagrindžiančius įrodymus. Papildomai nurodė, jog net jei minėtas patvarkymas būtų surašytas neviršijant įgaliojimų, jis bet kokiu atveju naikintinas, kadangi vykdomoji byla pradėta neteisėtai.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė A. R. Ž. CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2023 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. S-23-75-2413 skundo netenkino ir perdavė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Patvarkyme nurodoma, kad išieškotojai pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti, vadovaujantis CPK 651 straipsniu, nustačius, kad nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, parengtas 2023 m. sausio 16 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvesta vykdomoji byla. Terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nėra praleistas, nes dėl vykdomojo dokumento teisėtumo vyko teisminiai ginčai, ką argumentuotai savo prašyme nurodė išieškotoja (informavo, kad skolininkai 2011 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui ieškinį dėl Inspekcijos 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Reikalavimo panaikinimo, Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-103-995/2020 ieškinys atmestas, sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-106-618/2021 pagrindu ir kt.). Atsižvelgdama į išieškotojos prašyme nurodytas aplinkybes, priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nėra pagrindo jo naikinti. Papildomai nurodė, jog pagal CPK 585 straipsnį antstolė turi teisę gauti ne tik informaciją apie skolininko turtinę padėtį, bet ir išreikalauti vykdymui būtinus dokumentus. 2023 m. sausio 16 d. patvarkymu buvo pareikalauta informacijos ne apie skolininkų turtinę padėtį, o paprašyta raštu pateikti informaciją apie savavališkos statybos padarinių pašalinimo vykdymą. Išieškotoja nurodė, jog savavališkai pastatyta tvora nėra nugriauta. Tam, kad galėtų tinkamai įvykdyti CPK 771 straipsnio reikalavimus, t. y. išspręsti neįvykdymo akto surašymo klausimą, ir buvo paprašyta suteikti informaciją apie Reikalavimo vykdymą, todėl panaikinti patvarkymo dėl reikalavimo pateikti informaciją nėra pagrindo.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo su skundu nesutiko. Nurodė, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. surašytame Reikalavime buvo nurodyta, kad iš pareiškėjo ir N. H. reikalaujama iki 2012 m. balandžio 5 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. vasario 18 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą tvorą adresu (duomenys neskelbtini), kurios aukštis yra kintantis – nuo 1,29 m iki 1,96 m ir sutvarkyti statybvietę. Reikalavimas teismo sprendimu nebuvo panaikintas ir yra galiojantis. Inspekcija, vadovaudamasi Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175, 25 punkto nuostata, 2021 m. kovo 31 d. priėmė potvarkį, kuriuo papildė 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašė į jį šiuos žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas reikalavimas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.“ Nurodė, jog Reikalavimo, kaip vykdomojo dokumento, teisinė galia atsirado Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtinus šio akto teisėtumą, t. y. vykdomojo dokumento galią šis reikalavimas įgijo jau galiojant naujos redakcijos įstatymui. Inspekcija Reikalavimą perdavė vykdyti antstoliui tik po to, kai įsigaliojo teismo galutinis sprendimas dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 31 d. priimto potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo, kadangi Potvarkis yra vykdomojo dokumento dalis. Atsižvelgiant į tai, mano, kad nepraleido teisės aktuose nustatyto vykdomojo dokumento pateikimo termino, todėl antstolės 2023 m. sausio 16 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-75-1267 surašytas pagrįstai ir teisėtai. Remdamasi CPK 771 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, mano, kad antstolė turi teisę CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka paprašyti skolininko pateikti informaciją apie reikalavimo įvykdymą, o jei skolininkas per protingą terminą antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje. Mano, jog antstolė atsižvelgė į teisinį reglamentavimą, visapusiškai įvertino aplinkybes ir savo kompetencijos ribose priėmė pagrįstus patvarkymus.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas teismui 2023 m. kovo 1 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais palaikė skunde dėl antstolio veiksmų nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, jog antstolė ir išieškotoja procesiniuose dokumentuose neteisingai interpretuoja ir aiškina teisės normas dėl termino privalomąjį nurodymą pateikti priverstinai vykdyti. Pažymėjo, kad vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus reglamentuoja CPK 606 straipsnis, kurio 3 dalis nustato, kad terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Terminas pateikti vykdomąjį nurodymą priverstiniam vykdymui yra įtvirtintas Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnyje. Antstolė ir išieškotoja tapatina skirtingas teisines kategorijas, t. y. skirtingos prigimties terminus – Reikalavimo įvykdymo (Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas terminas) ir Reikalavimo pateikimo priverstinai vykdyti (Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnis). Reikalavimo įvykdymo terminas yra skirtas Reikalavime nurodytiems veiksmams – neteisėtų statybos padarinių šalinimui. Tuo tarpu antrasis – pateikimo priverstinai vykdyti terminas nurodo laikotarpį, per kurį Reikalavimas gali būti priverstinai vykdomas antstolės. Tai yra privalomojo nurodymo pateikimo vykdyti senaties terminas. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis įtvirtina ne pateikimo antstoliui senaties terminą, bet reglamentuoja atvejus, kada teikiami vykdymui privalomieji nurodymai teisminių ginčų atveju. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis nėra lex specialis Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnio atžvilgiu ir jo nedetalizuoja. Bylos iškėlimas teisme dėl privalomojo nurodymo panaikinimo ar vykdymo termino pratęsimo savaime nesustabdo privalomojo nurodymo pateikimo vykdyti senaties termino. Tai įtvirtinančios teisės normos neegzistuoja. Teigė, jog privalomasis nurodymas (Reikalavimas) gali būti pateikiamas priverstiniam vykdymui per penkis metus nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino suėjimo, o pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nei bylos dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, nei dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iškėlimas nestabdo pateikimo vykdyti senaties termino. Todėl akivaizdu, kad Reikalavimą priverstinai vykdyti antstolė priėmė nepagrįstai. Be to, palaikė poziciją, jog antstolė, įpareigodama pareiškėją ir N. H. per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę apie Reikalavimo įvykdymą bei pateikti to įrodymus, viršijo įgaliojimus. Nei CPK 585 straipsnis, nei joks kitas teisės aktas nesuteikia antstolei teisės įpareigoti pareiškėją informuoti antstolę. Kaip nurodė išieškotoja, antstolė gali prašyti pateikti tokią informaciją ir imtis atitinkamų teisinių veiksmų, jei tokia informacija nebūtų pateikta, tačiau tai jokiu būdu nereiškia antstolės teisės įpareigoti pareiškėją atlikti nurodytus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
7. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
8. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė A. R. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pradėta 2023 m. sausio 16 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-75-1267, priėmus Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, kurio vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. priimtas Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalavimas parengtas pagal 2011 m. vasario 18 d. Inspekcijos savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 8-9, 45). Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkai T. M. H. ir N. H. įpareigoti nugriauti adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą tvorą, kurios aukštis yra kintantis nuo 1,29 m iki 1,96 m ir sutvarkyti statybvietę.
9. Antstolė 2023 m. sausio 16 d. priėmė patvarkymą dėl reikalavimo pateikti informaciją Nr. S-23-75-1273, kuriuo įpareigojo skolininkus per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus (v. b. l. 46). Skolininkai dėl antstolės veiksmų pateikė 2023 m. sausio 20 d. skundą (v. b. l. 48-50).
10. Rašytine bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo N. H. dėl Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti Inspekcijos 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-103-995/2020 ieškinys atmestas. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-106-618/2021, pagrindu.
11. Inspekcija 2021 m. kovo 31 d. priėmė potvarkį, kuriuo papildė 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašė į jį šiuos žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas reikalavimas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.“ Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo N. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl minėto potvarkio panaikinimo, prašydami panaikinti Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011-09-29 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo”. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-94-973/2022 ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-791-538/2022, Plungės apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, jog tiek reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, priimtas pagal Statybos įstatymo 28 straipsnyje iki 2014 m. sausio 1 d. įtvirtintą reglamentavimą, tiek privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, priimtas pagal po 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo nuostatas, savo turiniu ir teisine galia yra tapatūs dokumentai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog Priežiūros įstatymo nuostatos negali būti taikomos iki jo įsigaliojimo priimtiems administraciniams aktams (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties 3.1, 3.2, 9-12 punktai). Be to, nustatyta, kad Reikalavimas vykdomojo dokumento galią įgavo 2021 m. vasario 25 d. (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties 3.4, 3.5, 9, 18 punktai).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-1075/2023, išnagrinėtoje pagal pareiškėjo ir N. H. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties teisėtumo, priimtoje 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje buvo pasisakyta dėl teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomojo nurodymo pašalinti statybos padarinius vykdymą, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėtoje civilinėje byloje susiklostė situacija, kai savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas, prasidėjęs Inspekcijai 2011 m. vasario 18 d. surašius savavališkos statybos aktą, dėl inicijuotų teisminių ginčų užsitęsė ir nebuvo užbaigtas galiojant teisės normoms, reglamentavusioms savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą tuo metu, kai šios aplinkybės buvo konstatuotos (nutarties 24 punktas), nurodė, jog šiuo atveju aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-684/2018, kadangi šioje byloje susiklosčiusi situacija atitinka minėtoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje nurodytas aplinkybes (nutarties 25, 26 punktai).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-684/2018 išaiškinta, kad teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu, o procesiniams veiksmams taikomos jų atlikimo metu galiojančios proceso teisės normas, t. y. civilinio proceso dalyvių elgesys turi atitikti tuo metu galiojančias proceso normas. Vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi (šiuo metu CPK 3 straipsnio 9 dalis), taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (nutarties 19 punktas). Tuo atveju, kai privalomasis nurodymas yra ginčijamas teisme, jo kaip vykdomojo dokumento galia atsiranda teismui patvirtinus šio akto teisėtumą. Vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui vykdyti yra procesinis veiksmas, atliekamas vykdymo procese, todėl procesiniai veiksmai dėl tokio vykdomojo dokumento turi būti atliekami pagal tuo metu galiojančias proceso teisės normas (nutarties 20 punktas).
14. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, nurodytais šios nutarties 13 punkte, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. e3K-3-198-1075/2023 pagal pareiškėjo ir N. H. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties (dėl Potvarkio panaikinimo) konstatavo esant pagrindą taikyti anksčiau surašytiems aktams dėl savavališko statybos padarinių pašalinimo po 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą dėl tokio pobūdžio aktų vykdymo tvarkos (nutarties 26 punktas).
15. Minėta, jog Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis (teisės akto redakcija, galiojusi vykdomojo dokumento pateikimo antstolei vykdyti metu) numato, jog jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis). Pagal Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnio nuostatas, privalomieji nurodymai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino suėjimo.
16. CPK nuostatos, reglamentuojančios vykdomojo dokumento pateikimą vykdyti, numato, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai (CPK 606 straipsnio 3 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojo dokumento galią įgijo 2021 m. vasario 25 d. Reikalavimas priimtas vykdyti antstolės A. R. Ž. kontoroje 2023 m. sausio 16 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-75-1267. Vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje gautas 2023 m. sausio 16 d. Taigi vykdomasis dokumentas (Reikalavimas) pateiktas vykdyti nepraleidus Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnyje įtvirtintų terminų.
18. CPK 651 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Nenustatęs nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
19. Šiuo atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja, jog akivaizdžių kliūčių priimti Inspekcijos pateiktą vykdomąjį dokumentą nenustatyta, todėl antstolė per įstatymo nustatytą terminą priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tai atitinka vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjo argumentai, jog antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti esant akivaizdžioms kliūtims priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir (ar) vykdomasis dokumentas pateiktas praleidus įstatyme įtvirtintus jo pateikimo vykdyti terminus atmestini kaip nepagrįsti.
20. Pareiškėjas, be kita ko, prašo panaikinti antstolės 2023 m. sausio 16 d. patvarkymą dėl reikalavimo pateikti informaciją Nr. S-23-75-1273, kuriuo antstolė įpareigojo skolininkus per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus. Tvirtina, jog priimdama šį patvarkymą antstolė viršijo savo įgaliojimus.
21. CPK 585 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.
22. Antstolių įstatymo 22 straipsnis numato, jog atlikdamas įstatymo jam pavestas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog įstatymo nuostatos, įtvirtinančios antstolio teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolio funkcijoms atlikti, neriboja šaltinių, iš kurių ši informacija gali būti gaunama, išskyrus bendrąjį antstolio veiklai taikytiną reikalavimą laikytis teisėtumo principo ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-823/2021 31 punktą).
23. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą).
24. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog antstolė vykdo nepiniginio pobūdžio išieškojimą – Reikalavimą, kuriuo skolininkai įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Antstolės kontoroje buvo gautas išieškotojo prašymas vykdomąjį dokumentą vykdyti priverstinai, kadangi skolininkai per Reikalavime nustatytą terminą jo neįvykdė. Pastebėtina, jog nepiniginio pobūdžio reikalavimų nevykdymo pasekmės yra įtvirtintos CPK 771 straipsnyje, pagal kurį jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Jei privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną pradelsta įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 4 dalis, 6 dalis). Iš bylos duomenų matyti, jog siekdama tinkamai išspręsti CPK 771 straipsnio taikymo klausimą antstolė įpareigojo skolininkus informuoti antstolę raštu apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus. Šiuo atveju antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, veikė įstatymų nustatyta tvarka pateikto vykdyti vykdomojo dokumento pagrindu ir neperžengdama jo ribų, t. y. laikydamasi antstolio veiklos teisėtumo principo reikalavimų.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į šios nutarties 21-23 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, pareiškėjo argumentai, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, viršijo savo įgaliojimus, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
26. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti bei įpareigodama skolininkus informuoti apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą bei pateikti to įrodymus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas ir netenkinamas (CPK 185, 513 straipsniai).
27. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1955-1149/2023 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas pareiškėjo T. M. H. skundas dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų. Netenkinus pareiškėjo skundo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Pareiškėjas byloje pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš antstolės A. R. Ž. pareiškėjo naudai 3 810,05 Eur bylinėjimosi išlaidas.
29. Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas .
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir juo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-701/2018).
31. Šiuo atveju netenkinus pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui T. M. H. neatlygintinos, todėl prašymas netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo T. M. H. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1955-1149/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones - vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei A. R. Ž..
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.