Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta A. M. pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje (MB „4“ turto iššvaistymas), ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje (MB „N.“ turto išvaistymas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 3 dalyje (UAB „L.“ turto išvaistymas), ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes nuspręsta subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2023 m. kovo 29 d. (vieną dieną).

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš A. M. nuspręsta priteisti 51 000 Eur UAB „L.“ turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur atstovo – advokato, paslaugoms apmokėti.

Procesas dėl AB „Luminor Lizingas“ byloje pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, ginčijamo nuosprendžio, apeliacinio skundo bei proceso dalyvių išsakytais argumentais, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąją bylą patikrino pateikto apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, apibrėžtų BPK 20 straipsnyje, t. y., kad būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertinęs šališkai, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, bylos įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Apkaltinamajame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalis, teismas išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo A. M. kaltę.

Dėl A. M. nusikalstamų veikų

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir A. M. neginčija, kad jis: 1) 2022 m. rugpjūčio 5 d., 9.30 val., (duomenys neskelbtini), sudarė transporto priemonės nuomos sutartį su MB“4“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu iki 2022 m. rugpjūčio 17 d., 20 val. išsinuomojo 34 969,38 Eur vertės automobilį „Toyota Proace Verso“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį valdytojui MB „4“ ir savininkui UAB „Luminor lizingas“, ir, pasibaigus nuomos laikui, transporto priemonės negrąžino; 2) 2022 m. lapkričio 11 d., 10 val., (duomenys neskelbtini), sudarė transporto priemonės nuomos sutartį su MB „N.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu iki 2022 m. lapkričio 25 d.,12 val. išsinuomojo 40 120 Eur vertės automobilį „Mercedes-Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį MB „N.“, ir pasibaigus nuomos laikui, transporto priemonės negrąžino; 3) 2023 m. sausio 22 d., 15 val., Vilniuje, sudarė transporto priemonės, nuomos sutartį su UAB „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu iki 2023 m. vasario 9 d. išsinuomojo 51 000 Eur vertės turistinį automobilį „Sunlight T68 Adventure Edition“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „L.“, ir pasibaigus nuomos laikui, transporto priemonės negrąžino.

11. Pagal 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Pagal šio straipsnio 3 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-152-303/2017, 2K-241-942/2022, 2K-220-511-2023, 2K-276-489/2024). Neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-303/2017). Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-241-942/2022).

12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-508-976/2015, 2K-46-699/2018). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, pavyzdžiui, be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2007, 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013, 2K-46-699/2018, 2K-241-942/2022, 2K-47-648/2025).

13. Iš byloje esančios automobilio „Toyota Proace Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio valdytojui MB „4“ (savininkas UAB „Luminor lizingas“), nuomos sutarties matyti, kad šis automobilis buvo išnuomotas A. M. nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. Išnuomotu automobiliu nuomininkas galėjo išvykti už Lietuvos Respublikos ribų iki 500 km atstumu. Iš šios sutarties matyti, jog nuomininkas A. M. užtikrina nuomotoją, kad iki visų šioje sutartyje numatytų sąlygų įvykdymo naudos turtą tausojančiai, pagal turto techninėje dokumentacijoje nurodytą paskirtį bei tiksliai vykdys turto gamintojo nustatytų turto techninės priežiūros ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus (5.2.1. punktas); įvykus draudiminiam įvykiui per 2 darbo dienas telefonu informuos nuomotoją apie turto vagystę, sugadinimo ar sunaikinimo aplinkybes ir kokių dėl to buvo imtasi priemonių. Automobilio vagystės atveju nuomininkas privalo pateikti automobilio techninį pasą ir užvedimo raktelį bei padengti 10 proc. automobilio rinkos vertės. Nepateikus automobilio techninio paso ar automobilio užvedimo raktelio nuomininkas įsipareigoja sumokėti visą automobilio rinkos vertės kainą (5.2.3.). A. M. įsipareigoja: neįkeisti, nemainyti, neužstatyti, neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, juo nelaiduoti, negarantuoti bei imtis visų priemonių tam, kad išvengtų nuomotojo nuosavybės teisės į turtą apribojimo iš trečiųjų asmenų pusės (7.1.1.); vykdyti visas draudimo sutarties su draudiku sąlygas bei užkirsti kelią sąlygų, kurios gali būti pagrindas draudikui atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ar sumažinti jos dydį atsiradimui (7.1.2.); kompensuoti visus nuomotojo nuostolius, jei turtas: sudaužomas, pažeidžiamas, pavagiamas, sugenda, suniokojamas, dingsta be žinios ar kitaip praranda savo vertę. Nuostolius pilnai pagal pateiktą sąskaitą arba sąmatą. Kompensuoti visą automobilio savininko pairtą žalą, kuri atsiras dėl: nuomininko veiksmų susijusių su naudojimusi turtu, arba netinkamo jo naudojimo, arba praradimo, arba konfiskavimo, taip pat baudas už KET, norminių aktų pažeidimus ir kt., taip pat visas turto transportavimo ir remonto išlaidas, jei turtas sugadintas nuomos laikotarpiu. Kompensuoti visą nuomotojo patirtą žalą, kuri atsiras: dėl nedraudiminių įvykių, ne laiku suteiktą informaciją apie įvykį, įvykio nuslėpimą (7.1.5.). Taip pat sutartyje nurodyta, kad automobilio draudimas galioja tik Europoje (5 t., b. l. 109). Iš A. M. telefono numerio išklotinės matyti, kad jis su R. D. kontaktavo 2022 m. rugpjūčio 2-5 d., tai yra iki nuomos sutarties sudarymo (sutartis sudaryta būtent 2022 m. rugpjūčio 5 d.), paskutinį kartą A. M. naudojamas telefono numeris buvo prisijungęs prie bazinės stoties bokšto Vilniuje 2022 m. rugpjūčio 10 d., po ko telefonas daugiau nebuvo naudojamas (2 t., b. l. 16). Iš MB „4“ vadovo pavaduotojo R. D. parodymų matyti, kad išnuomotame automobilyje buvo sumontuota GPS sekimo sistema, kurią naudodamas 2022 m. rugpjūčio 8 d. pamatė, kad automobilis „Toyota Proace Verso“ yra Sakartvele. Jis parašė nuteistajam SMS žinutę, taip pat parašė laišką A. M. nurodytu el. pašto adresu bei informavo, kad vykti į Rusijos Federaciją nuomotu automobiliu yra draudžiama. Nuolatos bandė prisiskambinti A. M., tačiau telefonas visą laiką buvo išjungtas. Naudodamas sekimo programą matė, kad nuteistasis automobiliu „Toyota Proace Verso“ keliavo per Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Serbiją, Bulgariją, Turkiją, kol galų gale kirto Turkijos – Sakartvelo sieną. Sakartvele automobilis prabuvo maždaug 5 dienas. 2022 m. rugpjūčio 14 d. vakare, GPS sistema prie Sakartvelo – Rusijos sienos nustojo rodyti automobilio „Toyota Proace Verso“ buvimo vietą ir tik 2022 m. rugpjūčio 17 d. apie 10 val. GPS vėl pradėjo veikti ir automobilio vietą jau rodė Kazachstane, Atyrau mieste. Nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. automobiliu „Toyota Proace Verso“ buvo važinėjama Kazachstane, o 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 11 val. „Toyota Proace Verso“ sustojo prie daugiabučio gyvenamojo namo (adresas: (duomenys neskelbtini)). Kaip nurodė liudytojas R. D., 2022 m. rugpjūčio 27 d. jis nuvyko minėtu adresu ir šalia gyvenamojo namo rado automobilį „Toyota Proace Verso“, kurio priekiniai valstybiniai numeriai buvo nuimti. Atsirakinęs automobilį atsarginiais raktais pamatė, kad „Toyota Proace Verso“ multimedija (technologija, vienijanti visą automobilio kompiuterinę informaciją, tame tarpe ir GPS) atjungta. Jis šiuo automobiliu nuvyko iki Almaty miesto Kazachstane ir paliko saugomoje aikštelėje. Neilgai trukus atvyko vietinė policija, pasiėmė automobilį „Toyota Proace Verso“ ir išvežė atgal į Šymkentą. Dar po kiek laiko šį automobilį iš Šymkento policijos nenustatytas asmuo, galimai A. M., pasiėmė. Sudarant nuomos sutartį nuteistajam buvo išaiškinta, kad automobiliu vykti už Europos Sąjungos ribų draudžiama. Nuteistasis A. M. baudžiamojo proceso metu aiškino, kad jis nuomotu automobiliu „Toyota Proace Verso“ turėjo tikslą nuvažiuoti iki Turkijos, ten įsigyti prekių ir jas nuvežti parduoti į Rusiją arba Sakartvelą, tačiau nepavykus parduoti (prekių), atsidūrė Kazachstane. Automobilį „Toyota Proace Verso“ paliko Šymkento mieste, stovėjimo aikštelėje, nes jam baigėsi Rusijos viza ir grįžo į Lietuvą. Būnant Lietuvoje, jam (A. M.) buvo pranešta, kad stovėjimo aikštelėje nebėra automobilio. Aikštelės prižiūrėtojas apie tai pranešė Kazachstano policijai. Jis teigia nuėjęs į Kretingoje esantį policijos komisariatą ir parašęs pareiškimą, kad Kazachstane pavogė automobilį „Toyota Proace Verso“. Gavęs Kazachstano policijos šaukimą, nuvyko į Šymkento policijos komisariatą rašyti pasiaiškinimą bei pasidomėti ikiteisminio tyrimo medžiaga.

15. Iš baudžiamojoje byloje esančios nuomos sutarties tarp MB „N.“ ir A. M. dėl automobilio „Mercedes-Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos matyti, kad A. M. išsinuomojo šį automobilį nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. Iš automobilio „Mercedes-Benz Vito“ nuomos sutarties taip pat matyti, kad į automobilio nuomos kainą įskaičiuotas ribotas kilometražas (14 dienų nuomos laikotarpio rida – 7 000 km), kad nuomininkas pasirašydamas sutartį sutinka sutarties galiojimo metu (įskaitant ir pratęsimus) prisiimti atsakomybę už išsinuomotą automobilį (2 t., b. l. 140). MB „N.“ darbuotojas D. M. apklaustas liudytoju paaiškino, kad bendraujant su A. M. dėl automobilio nuomos, nuteistasis paaiškino, kad nuomojamu automobiliu „Mercedes-Benz Vito“ su šeima vyks į Kroatiją slidinėti, atostogauti. Sutartyje yra numatyti apribojimai išvykti iš šalies, t. y. klientas turi nurodyti, kur planuoja vykti. Automobiliu naudotis galima ir draudimas galioja tik Europos Sąjungos teritorijoje. 2022 m. lapkričio 25 d. nuteistasis turėjo grąžinti automobilį „Mercedes-Benz Vito“, tačiau negrąžino, su A. M. nebuvo galimybės susisiekti, telefonas buvo išjungtas. Tuo metu automobilio „Mercedes-Benz Vito“ GPS siųstuvas rodė, kad automobilis galimai buvo Sakartvele. 2022 m. lapkričio 28 d. patikrinus išnuomoto automobilio GPS sistemos duomenis pamatė, kad akumuliatorius išsikrovęs, kas sukėlė įtarimą apie šios sistemos išmontavimą. Įmonės vadovas J. U., nuvykęs į Sakartvelą, minėto automobilio nerado, tačiau muitinės darbuotojai informavo, kad automobilis „Mercedes-Benz Vito“ kirto Rusijos Federacijos sieną ir galimai vyksta į Kazachstaną. MB „N.“ vadovas J. U. nurodė, kad A. M. jam nuomos laikotarpiu neskambino, nepranešė, kur jis yra, ar kur jis planuoja vykti. Vykstant į Sakartvelą, jam pavyko susisiekti su A. M.. Nuteistasis paaiškino, kad automobilis „Mercedes-Benz Vito“ sugedęs, tačiau automobilio buvimo vietos nenurodė, nepaaiškino, kad automobilis tuo metu jau buvo Kazachstane. Dar daugiau, liudytojas nurodė, kad su nuteistuoju apskritai sunkiai sekėsi susikalbėti, kadangi A. M. pokalbio metu buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai ir nelogiškai. Automobilį „Mercedes-Benz Vito“ pavyko rasti padedant pažįstamiems asmenims Kazachstano autoservise, kurio darbuotojai nurodė, kad automobilis „Mercedes-Benz Vito“ buvo paliktas su variklio gedimu, kuris nebuvo pašalintas. Automobilį pasiėmė ir parsigabeno į Lietuvą. Apie tai, kad automobilis sugedo nuteistasis taip pat neinformavo. Nėra gavęs iš A. M. jokių sąskaitų, kuriose būtų nurodyti automobilio „Mercedes-Benz Vito“ gedimai ir už juos patirtos išlaidos. Klientams jo įmonė leidžia vykti į Europos Sąjungos šalis, tačiau į Rusiją, Sakartvelą ar Kazachstaną A. M. vykti negalėjo. Kad į šias šalis vykti draudžiama numatyta ir nuomos sutartyje. Iš A. M. telefono išklotinės matyti, kad jis su MB „N.“ kontaktavo tik 2022 m. lapkričio 11 d. prieš išsinuomojant automobilį (2 t., b. l. 190–191).

16. Nuteistasis A. M. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad važiuojant automobilis pradėjo gesti, trūkčioti, o Vengrijoje, važiuojant į kalnus, sugedo. Tuomet nuomotu automobiliu „Mercedes-Benz Vito“ vyko į Turkiją, vėliau, dėl atsiradusių reikalų, nuvažiavo į Sakartvelą, o iš ten per Rusiją į Kazachstaną. Rusijoje, Volgogrado mieste, servise taisė automobilį, buvo pakeistas filtras. Sutaisius automobilį „Mercedes-Benz Vito“ vyko į Kazachstaną, kur automobilis sugedo ir tralu buvo nugabentas į Šymkentą, tačiau tai nebuvo jo galutinis kelionės tikslas. Automobilį paliko servise, kuriame jam paaiškino, kad automobilio „Mercedes-Benz Vito“ netaisys ir jis grįžo į Lietuvą. Įmonės, iš kurios nuomojosi automobilį, vadovui teigė nusiuntęs visus dokumentus, iš kurių matyti kur taisė automobilį, kiek pinigų sumokėjo (teigė sumokėjęs apie 5000 Eur). Paaiškino turįs šiuos dokumentus ir pažadėjo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams (4 t., b. l. 54–59). Pastebėtina, jog nuteistasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai nupasakoti visos savo kelionės eigos, kas kokiame mieste su automobiliu „Mercedes-Benz Vito“ buvo nutikę, taip pat negalėjo paaiškinti, kaip ir kodėl su sugedusiu automobiliu tęsė savo kelionę.

17. Pagal 2023 m. sausio 22 d. automobilio nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „L.“ ir A. M., nuteistasis išsinuomojo automobilį „Sunlight T68 Adventure Edition“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. sausio 22 d. iki 2023 m. vasario 2 d. nuomininkas automobiliu gali vykti už Lietuvos Respublikos teritorijos į Europą (sutarties 4.7 punktas). Remiantis sutarties 4.10 ir 4.11 punktais, sugedus automobiliui nuomos metu, jeigu remontas kainuoja daugiau nei 50 Eur, nuomininkas privalo, prieš atlikdamas remonto darbus, gauti nuomotojo sutikimą. Automobilio remontas privalo būti atliekamas įgaliotose automobilio markės servisuose (3 t., b. l. 129–135). Iš UAB „L.“ pateiktų susirašinėjimų matyti, kad 2023 m. sausio 30 d. A. M. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB „L.“ su prašymu pratęsti nuomos laiką porai dienų, taip pat nurodė, kad šiuo metu yra Graikijoje ir planuoja per išeigines grįžti (3 t., b. l. 113). 2023 m. vasario 5 d. M. D. per „Viber“ programėlę susisiekė su A. M. ir pasiteiravo, kada jis planuoja grąžinti automobilį, į ką A. M. nurodė, kad įvyko automobilio elektros gedimas. Toliau bandant išsiaiškinti, kas įvyko su automobiliu, A. M. tik perskaitydavo gautas žinutes, tačiau į jas neatsakydavo, taip pat neatsiliepdavo į skambučius. Iš UAB „L.“ pateiktos automobilio „Sunlight T68 Adventure Edition“ maršruto ataskaitos matyti, kad 2023 m. sausio 25 d. A. M. nuomotu automobiliu išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos, važiavo per Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Serbiją, Bulgariją, Graikiją. Į Graikiją A. M. atvyko 2023 m. sausio 29 d. ir 2023 m. sausio 30 d. apie 14 val. išvyko į Turkiją, vėliau vyko į Sakartvelą maitinimas buvo atjungtas 2023 m. vasario 1 d. 7:13:53 val. (Lietuvos laiku) ir įrangos prijungimas prie maitinimo atkurtas 2023 m. vasario 1 d. 7:37:16 val. (Lietuvos laiku) (3 t., b. l. 124). Iš Sakartvelo policijos departamento gauto rašto matyti, kad UAB „L.“ priklausantis automobilis 2023 m. vasario 3 d. kirto Sakartvelo sieną Kazbegio kontrolės punkte (4 t., b. l. 5–8). Liudytojas J. S., UAB „L.“ vadovas, be kita ko, paaiškino, kad 2023 m. vasario 2 d. A. M. kirtus Graikijos – Turkijos sieną, automobilio „Sunlight T68 Adventure Edition“ sekimas išsijungė, kadangi buvo nustatytas sekti automobilį tik Europos Sąjungos teritorijoje. UAB „Trackon“, kaip GPS sekimo sistemos administratoriaus, paprašius aktyvuoti automobilio sekimą visame pasaulyje nustatyta, kad buvo įvykęs GPS įrangos maitinimo atjungimas, kuris vėliau buvo atstatytas, tačiau automobilio paskutinė matoma buvimo vieta yra Sakartvele. Iš liudytojos M. D. parodymų matyti, kad A. M., sudarydamas automobilio „Sunlight T68 Adventure Edition“ nuomos sutartį, nurodė, kad su žmona vyks į Kroatiją, galbūt dar važiuos į Graikiją. Remiantis GPS sistemos duomenimis 2023 m. vasario 2 d. automobilis „Sunlight T68 Adventure Edition“ kirto Graikijos – Turkijos sieną ir GPS sistema neberodė automobilio buvimo vietos. Bandė susisiekti su A. M., tačiau adresatas buvo nepasiekiamas. 2023 m. vasario 9 d. parašė pareiškimą policijai dėl automobilio „Sunlight T68 Adventure Edition“ vagystės ir po kelių dienų A. M. su ja susisiekė per „Viber“ programėlę bei paaiškino, kad automobilis „Sunlight T68 Adventure Edition“ sugedęs, nėra vietinių, kurie galėtų automobilį pataisyti. Taip pat siuntė „Sunlight T68 Adventure Edition“ nuotraukas ir vaizdo įrašus, bet negalėjo nurodyti konkrečios savo ir automobilio „Sunlight T68 Adventure Edition“ buvimo vietos, tik teigė, kad yra kalnuose, vyksta žemės drebėjimas arba liūtis, todėl važiuoti su automobiliu, kuriame yra elektros gedimas, negali. Taip pat nurodė, kad jį apvogė, pavogė pinigus ir kailinius. Liudytoja pastebėjo, kad iš A. M. atsiųstų nuotraukų ir vaizdo įrašų nebuvo matomi jokie automobilio gedimai. Ji toliau siuntė A. M. priminimus apie skolą ir automobilio „Sunlight T68 Adventure Edition“ grąžinimą, tačiau nuo kovo mėnesio A. M. dingo, su juo susisiekti nebebuvo galimybių.

18. A. M. pripažino, kad sudarant nuomos sutartį jam buvo paaiškinta, kad su automobiliu „Sunlight T68 Adventure Edition“ negalima vykti už Europos Sąjungos ribų. Paaiškino, kad Graikijoje prasidėjo automobilio gedimai, tačiau toliau važiavo į Turkiją, Sakartvelą. Kutaisio mieste nuvežė automobilį „Sunlight T68 Adventure Edition“ pas elektriką, tačiau šis tik išjungė įspėjamąją lemputę „Check“ ir nurodė, kad automobilio toliau netaisys. A. M. teigia toliau važiavęs, pakeliui paėmė pavežti pakeleivį, kuris jį apvogė, paliko tik pasą. Tuomet nuvyko į Grozno miestą, rado autoservisą, tačiau „Sunlight T68 Adventure Edition“ rastame autoservise neremontavo, todėl išsinuomotą automobilį paliko su rakteliais aikštelėje Grozno mieste „Lukoil“ servise. Automobilio buvimo adresą nusiuntė M. D. per „Viber“ programėlę, tačiau šios žinutės pateikti negali, kadangi telefonas, iš kurio siuntė žinutę, dingo. Kadangi ėjo į pabaigą vizos galiojimas, negalėjo laukti, kol automobilį sutaisys, todėl grįžo į Lietuvą. Kai buvo Turkijoje, Ankaroje įvyko žemės drebėjimas, todėl nenorėjo važiuoti atgal per Turkiją, todėl vyko toliau už Europos Sąjungos ribų. Nuteistasis patvirtino, kad nuomodamasis automobilį „Sunlight T68 Adventure Edition“, jau žinojo, jog nuomos sutarties sąlygų nesilaikys ir automobiliu „Sunlight T68 Adventure Edition“ keliaus už Europos Sąjungos ribų, t. y. vyks į Turkiją ir Sakartvelą. Nuteistojo teigimu, automobilis sugedo dar būnant Graikijoje (tačiau iš jo 2023 m. sausio 30 d. siųsto laiško M. D. matyti, jog A. M. nurodo, kad jam viskas sekasi gerai ir nori pratęsti nuomos sutartį, nes nespės sugrįžti), nors kaip matyti iš automobilio maršruto, nuteistasis grįžti net neketino, automobilis „Sunlight T68 Adventure Edition“ ir toliau judėjo tolyn, išvyko už Europos Sąjungos ribų.

19. A. M., remiantis 2022 m. rugpjūčio 5 d., 2022 m. lapkričio 11 d., 2023 m. sausio 22 d. sudarytomis transporto priemonių nuomos sutartimis atitinkamai su MB „4“, MB „N.“ ir UAB „L.“ buvo išnuomoti automobiliai „Toyota Proace Verso“, „Mercedes-Benz Vito“ ir „Sunlight T68 Adventure Edition“. Tokiu būdu nuteistasis nuomos periodu įgijo teisę naudotis šiais automobiliais. Ir kaip matyti iš šioje nutartyje jau aptartų nuomos sutarčių turinio, A. M. įsipareigojo laikytis sutartyse nurodytų sąlygų, tai yra turtu naudotis kaip geras šeimininkas (atidus, rūpestingas, apdairus), saugoti, tausoti išsinuomotus automobilius, pranešti nuomotojams apie automobilių gedimus, reikalingą remontą atlikti suderinus su nuomotoju, informuoti nuomotoją jei turtas dingsta, sugadinamas, iš dalies ar visiškai pražūva ir kokių dėl to buvo imtasi priemonių, neišvykti už Europos (ar Europos Sąjungos) ribų, netgi nuvažiuoti limituotą atstumą (automobiliu „Mercedes-Benz Vito“). Nuteistasis A. M. asmeniškai pasirašė visose paminėtose nuomos sutartyse. Todėl teismas konstatuoja, kad pasirašydamas po sutartimis nuteistasis kartu pripažino, kad šių sutarčių sąlygos jam žinomos, kad jis sutinka su šiomis sąlygomis. Kad šių sutarčių sąlygos A. M. buvo išaiškintos ir žinomos patvirtino ir apklausti liudytojai nuomos įmonių darbuotojai. Tai reiškia, kad nuteistajam A. M. išnuomoti automobiliai buvo patikėti, šių automobilių atžvilgiu nuteistasis turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Tuo pačiu būtent nuteistajam perėjo ir visa valdytojo atsakomybė, taip pat turto praradimo, sugadinimo ar sužalojimo rizika.

20. Taigi, nuomos sutartis pasirašęs, betarpiškai bendravęs su nuomos įmonių atstovais ir išklausęs nuomos sutarčių sąlygas A. M. neabejotinai žinojo ir suprato ne tik tai, kad automobiliai „Toyota Proace Verso“, „Mercedes-Benz Vito“ ir „Sunlight T68 Adventure Edition“ jam nepriklauso, bet ir tai, kad jis tapo atsakingas už šiuos automobilius, kad išvykti su išsinuomotais automobiliais už Europos ribų negalėjo, jam patikėtą turtą palikti (o pats grįžti į Lietuvą) galėjo tik apie tai informavęs nuomotojus ir su jais suderinęs visas automobilio palikimo aplinkybes (vietą, sąlygas ir pan.). Tuo tarpu iš šioje byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nuteistasis A. M., veikdamas savavališkai, neturėdamas jokios teisės išvykti su išsinuomotais automobiliais už Europos ribų, nesilaikydamas nuomos sutarčių sąlygų, netgi nuomos įmonių darbuotojams sąmoningai nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad vyks į Vengriją atostogauti (slidinėti) ar parodyti žmonai Kroatiją, Graikiją, kitas ES šalis, jam patikėtu svetimu turtu – išsinuomotais automobiliais kirto Bulgarijos – Turkijos valstybių sieną ir toliau per Sakartvelą, Rusiją vyko į Kazachstaną (išskyrus automobilį „Sunlight T68 Adventure Edition“, kuris, kaip matyti kirto Sakartvelo – Rusijos sieną ir tolesnės automobilio buvimo vietos nėra galimybės nustatyti). Dar daugiau, išsinuomavęs automobilius A. M. vengė bendrauti su nuomos įmonių atstovais arba, jei (retais atvejais) pavykdavo susisiekti su nuteistuoju, šiuos atstovus sąmoningai klaidindavo, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, nenurodydavo nei savo, nei automobilio buvimo vietos. Nuteistasis nors ir teigė sumokėjęs už automobilio „Mercedes-Benz Vito“ remontą apie 5000 Eur ir turintis tai patvirtinančius dokumentus bei įsipareigojęs juos pateikti pareigūnams, nei ikiteisminio bylos tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu to nepadarė. A. M. taip pat tvirtino, kad UAB „L.“ darbuotoją M. D. informavo, jog automobilis „Sunlight T68 adventure edition“ sugedo ir nurodė adresą, kur automobilį su rakteliais paliko. Tačiau liudytoja M. D. paneigė gavusi informaciją apie automobilio „Sunlight T68 adventure edition“ buvimo (palikimo) vietą. Pats nuteistasis tokios informacijos irgi patvirtinti negalėjo, nurodęs, kad dingo telefonas, iš kurio buvo siųsta tokia informacija (žinutė siųsta per programėlę „Viber“ (nors savo „Viber“ paskyrą galima atkurti ir naudojant kitą telefoną)). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad A. M. nuomodamasis skirtingus automobilius nurodydavo vis kitokį savo telefono numerį (2 t., b. l. 15-17), taip pat kitą savo elektroninio pašto adresą ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata reiškia ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko parodymai dėl kito asmens neva neteisėtų veiksmų turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, ir tokios gynybinės versijos nepatikrinimas negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Pažymėtina ir tai, kad netgi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. M., nors ir aiškino, kad žino, kur yra negrąžintos transporto priemonės, tačiau jų buvimo vietos nenurodė (nors to buvo prašoma ne vieną kartą).

21. Nuomos sutartis yra civilinė sutartis, kurios sąlygas ir atsakomybę už jos sąlygų pažeidimą reguliuoja Civilinio kodekso normos. Kaip jau minėta šioje nutartyje, sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra priešingas teisei (neteisėtas) elgesys, apsunkinantis galimybę kitai šaliai ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba kai tokių teisių įgyvendinimas tampa neperspektyvus, neįmanomas. Tokiais atvejais laikoma, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Nagrinėjamoje byloje yra būtent taip: nuteistojo A. M. neteisėti, prieštaraujantys nuomos sutarčių nuostatoms veiksmai, jam patikėtus, išnuomotus automobilius ne sugrąžinant savininkams, o paliekant šalyse su kuriomis teisinis bendradarbiavimas apsunkintas (netgi atjungiant GPS sistemas), ar net neįmanomas (Rusija), o pačiam nuteistajam grįžtant į Lietuvą, su bendrovių atstovais nebendradarbiaujant, automobilių buvimo (palikimo) vietų nenurodant (nors tokios vietos A. M. buvo žinomos), vertinami ne tik kaip priešingi teisei, bet ir apsunkinę nuomos įmonių MB „4“, MB „N.“ ir UAB „L.“ atstovų galimybes ginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tokią išvadą patvirtina tai, kad visų nuomos įmonių atstovams aktyviais veiksmais ieškant išnuomotų automobilių, netgi nuvykus į Kazachstaną, Sakartvelą, pasitelkus teisėsaugos institucijas, pavyko susigrąžinti tik vieną automobilį – „Mercedes-Benz Vito“. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė,, kad grįžęs į Lietuvą po išvykimo automobiliu „Toyota Proace Verso“, kurį paliko Kazachstane, A. M. apie šio automobilio dingimą pranešė Kretingos r. PK pareigūnams. Toks nuteistojo elgesys, vertinant jį visame byloje ištirtų įrodymų kontekste, leidžia spręsti, kad tokiais savo veiksmais A. M. siekė suklaidinti nuomotoją, išvengti atsakomybės už automobilio praradimą – jis su MB „4“ atstovais nebendradarbiavo, nepadėjo jiems susigrąžinti automobilio, slėpė „Toyota Proace Verso“ buvimo vietą, be to, atvirkščiai, kelių mėnesių laikotarpyje išsinuomavo dar du automobilius, kuriuos prarado tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

22. Toks sąmoningas A. M. nesirūpinimas turtu, jau aptartos nutartyje šio turto palikimo aplinkybės, nebendradarbiavimas su nuomos įmonių atstovais rodo, jog apeliantas buvo visiškai abejingas kilsiančioms pasekmėms. Būtent tokie nusikalstami nuteistojo A. M. veiksmai su jam patikėtu turtu ir tapo automobilių „Toyota Proace Verso“, „Mercedes-Benz Vito“ ir „Sunlight T68 Adventure Edition“ praradimo priežastimi. Laikytina, kad A. M., iššvaistydamas jam patikėtą turtą (automobilius), veikė netiesiogine tyčia.

23. Apeliantas, taip abejingai elgdamasis, negalėjo nenumatyti, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti turtinė žala ir nors jos nenorėjo, tačiau sąmoningai nieko nedarė, kad nuomos sutarties pagrindu paimtas turtas nebūtų prarastas. Jo padaryta veika, atsižvelgiant į iššvaistyto turto vertę teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (automobiliai „Toyota Proace Verso“, „Mercedes-Benz Vito“) ir BK 184 straipsnio 3 dalį (automobilis „Sunlight T68 Adventure Edition“).

24. Pirmosios instancijos teismo motyvai parenkant bausmes ir jų dydžius pagrįsti byloje surinktais duomenimis, tinkamai įvertinus tiek nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki nusikaltimų ir po jų padarymo, tiek ir nusikaltimų pobūdį, padarymo aplinkybes. Bausmės tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek ir galutinė, subendrinta, bausmė A. M. paskirta teisingai, įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežtos. Atsižvelgus į tai, šiuo aspektu po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d., įsigalioję BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, neturi realios įtakos nuteistajam A. M. paskirtų baudos bausmių dydžio parinkimo skaičiavimo teisingumui.

Dėl proceso išlaidų

25. Civilinio ieškovo MB „4“ atstovė advokatė Aušra Degulytė atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą prašo priteisti civilinio ieškovo patirtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme – 1 452 Eur. Advokatė taip pat pateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus – PVM sąskaitą-faktūrą, ataskaitą ir patvirtinimą apie lėšų įskaitymą (7 t., b.. l. 78–80).

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020), nuteistojo turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2018, 2K-54-628/2021). Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018). Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis nenustato ribų, proporcijų, kiek teismas, priimdamas nuosprendį, gali sumažinti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo už advokato pagalbą patirtų išlaidų dydį, tačiau teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo už advokato pagalbą patirtų išlaidų dydį visais atvejais turi būti motyvuotas.

27. Proceso išlaidų, susidariusių už teiktą teisinę pagalbą atstovaujant civilinio ieškovo interesus, dydžio apskaičiavimo klausimas BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

28. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

29. Nagrinėjamu atveju, atstovės pateiktoje PVM sąskaitos-faktūros ataskaitoje nurodyta, kad advokatė atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė 8 valandas. Atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą yra 8 lapai (7 t., b. l. 69–76). Apeliacinės instancijos teismo posėdis truko 1 valandą, kuriame civilinio ieškovo atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu. Nors civilinio ieškovo atstovė nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jai reikėjo susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą yra pateikta nuteistojo padarytos veikos analizė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio procesinio dokumento, kuris nėra būtinas baudžiamojoje byloje, parengimo trukmė nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje yra akivaizdžiai per didelė, baudžiamoji byla nėra ypač sudėtinga ar didelės apimties, todėl prašomų atstovavimo išlaidų dydis mažintinas ir civilinio ieškovo MB „4“ naudai iš nuteistojo A. M. išieškotina 900 Eur išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti.

30. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. kovo 19 d. gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą A. M. apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 135,42 Eur (7 t., b. l. 131–135). Nors baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama nuteistojo iniciatyva, dėl jo paduoto apeliacinio skundo, kuris yra nepagrįstas ir apeliacinio teismo atmestas, tačiau įvertinus tai, kad nuteistajam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgus į tai, kad civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkinti pilna apimtimi, taip pat priteistos atstovavimo išlaidos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

31. 2025 m. balandžio 30 d. gautas civilinio ieškovo MB „4“ atstovės advokatės Aušros Degulytės prašymas dėl civilinio ieškovo patirtų išlaidų atstovei dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje priteisimo. Prašyme ir priede prie jo nurodyta, kad civilinė ieškovė patyrė 272,25 Eur išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis prašymas gautas teisėjų kolegijai jau išėjus priimti sprendimo, tai yra jau po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, taip pat į tai, kad proceso dalyviai neturėjo galimybės su juo susipažinti ir pasisakyti, prašymas dėl išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija palieka nenagrinėtą.

32. Civilinio ieškovo UAB „L.“ atstovas advokatas Justas Vilys atsiliepime į apeliacinį skundą (rezoliucinėje dalyje) prašo priteisti civiliniam ieškovui patirtas proceso išlaidas (už suteiktas advokato paslaugas), tačiau jokių tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nedalyvavo, todėl toks prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš A. M. 900 Eur civilinio ieškovo MB „4“ naudai atstovo advokato paslaugoms apmokėti. MB „4“ atstovės prašymą dėl civilinio ieškovo patirtų išlaidų atstovei dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje priteisimo palikti nenagrinėtu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Civilinio ieškovo UAB „L.“ atstovo advokato Justo Vilio prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas paliktini nenagrinėtu.