- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-124-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00032-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1555-779/2021 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Išskirtinio būsto statyba“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 56 549,49 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Išskirtinio būsto statyba“ (toliau – rangovė) ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – užsakovė) 2019 m. gegužės 29 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. J9-1735 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį rangovė įsipareigojo atlikti Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos, esančios Galinio Pylimo g. 17, vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų remonto darbus pagal parengtą techninį projektą per 18 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, darbai turėjo būti baigti iki 2020 m. gruodžio 4 d. Pagal Konkurso sąlygas rangovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. gegužės 23 d. išduotą Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 545856549 (toliau – ir Laidavimo draudimo raštas).
3. Atsižvelgiant į tai, kad kalendoriniame-finansiniame grafike nurodytų tarpinių darbų atlikimo terminų praleidimas buvo esminis Sutarties pažeidimas (daugiau nei 8 mėnesiai), vadovaujantis Sutarties 16.1, 16.2 ir 21.2 papunkčiais bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Sutartis nuo 2020 m. spalio 1 d. buvo vienašališkai nutraukta. Kadangi rangovė nevykdė tinkamai sutartinių įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų sumokėti Laidavimo draudimo rašte nurodytą sumą, t. y. 56 549,49 Eur. 2020 m. lapkričio 6 d. rašte atsakovė nurodė, kad draudimo išmoka nebus mokama, kadangi draudėja (rangovė) nesutinka su savivaldybės pateikta pretenzija, todėl yra reikalingas teismo sprendimas, kurio pagrindu būtų galima išmokėti draudimo išmoką. Pakartotiniame prašyme išmokėti draudimo išmoką buvo paaiškinta, kad įvykdymo užtikrinimas yra pirmo pareikalavimo ir besąlyginis, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti Sutarties pažeidimo, tačiau atsakovė vis tiek informavo, jog draudimo išmoka nebus mokama.
Šalies argumentai
4. Ieškovės teigimu, kadangi atsakovė neišmokėjo Laidavimo draudimo rašte nurodytos sumos, ji įgijo reikalavimo teisę dėl šios sumos priteisimo. Ieškovė pažymėjo, kad ji įvykdė visas sąlygas, sudarančias pagrindą reikalauti draudimo išmokos pagal Laidavimo draudimo raštą išmokėjimo (laidavimo draudimo raštas yra galiojantis; ieškovė pateikė rašytinį reikalavimą išmokėti draudimo išmoką; reikalavime išmokėti draudimo išmoką buvo nurodyta, kurių sąlygų neįvykdė draudėjas; reikalavimas pateiktas per nustatytą terminą), o aplinkybės, susijusios su draudėjo ir / ar naudos gavėjo pareigų pagal Sutartį (ne) pažeidimo faktu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jos neturi būti vertinamos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ieškinio faktiniu pagrindu nurodė tik tai, jog atsakovei kilo besąlyginė pareiga išmokėti draudimo išmoką pagal ieškovės pirmą pareikalavimą, teismas sprendė, kad faktinės aplinkybės, susijusios su tuo, ar ieškovė tinkamai vykdė Sutartį ir kuri šalis yra atsakinga už Sutarties nevykdymą, peržengia šio ginčo nagrinėjimo ribas, todėl aplinkybių susijusių su šalių įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamu vykdymu, nevertino.
7. Teismas nurodė, kad iš Laidavimo draudimo rašto matyti, jog atsakovė Laidavimo draudimo raštu besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigojo, ieškovei tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, sumokėti ieškovei draudimo išmoką, neviršijančią 56 549,49 Eur, esant tokioms sąlygoms: jei trečiasis asmuo atsisakys atlikti Sutartyje numatytus darbus; jei trečiasis asmuo praleis darbų atlikimui Sutartyje nustatytus terminus; jei trečiojo asmens atlikti darbai neatitiks Sutartyje nustatytų reikalavimų.
8. Iš Laidavimo draudimo rašto lingvistinės formuluotės teismas darė išvadą, kad ieškovė, siekdama gauti draudimo išmoką, neturėjo pareigos pagrįsti to, jog trečiasis asmuo atliko konkretų Sutarties pažeidimą (pvz., atsisakė atlikti Sutartyje numatytus darbus; praleido darbų atlikimui Sutartyje nustatytus terminus; atlikti darbai neatitiko Sutartyje nustatytų reikalavimų), pakako vien to, jog ieškovė įvardintų, koks iš pirmiau nurodytų Sutarties pažeidimų buvo padarytas. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovės pareiga išmokėti draudimo išmoką ieškovei nebuvo susieta vien tik su prašymo išmokėti draudimo išmoką, kuriame būtų pažymėtas trečiojo asmens atliktas Sutarties pažeidimas, pateikimu atsakovei, kadangi atsakovė buvo įsipareigojusi išmokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jei ieškovė pati tinkamai vykdė Sutartyje numatytus įsipareigojimus.
9. Teismo vertinimu, Laidavimo draudimo rašte pavartoti žodžiai „besąlygiškai ir neatšaukiamai“ reiškia ne atsakovės valią išmokėti draudimo išmoką, nevertinant jokių papildomų aplinkybių, o tai, kad, ieškovei pateikus prašymą, kuriame nurodomas trečiojo asmens atliktas Sutarties pažeidimas, ir pagrįstos aplinkybės, jog ieškovė pati tinkamai vykdė Sutartį, atsakovė, nevertindama jokių papildomų Laidavimo draudimo rašte nenurodytų sąlygų, išmokės draudimo išmoką.
10. Teismas nurodė, kad besąlyginė (nepriklausoma) banko garantija skiriasi nuo kito prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo – laidavimo draudimo, kadangi banko garantija yra nepriklausoma nuo pagrindinės prievolės ir kitų asmenų veiksmų, tuo tarpu draudimo išmokos gavimas pagal laidavimo draudimą priklauso nuo pagrindinės prievolės bei kitų asmenų atlikto sutarties vykdymo aplinkybių vertinimo.
11. Remdamasis sutarčių aiškinimo principais, įvertinęs Laidavimo draudimo rašto nuostatų visumą ir laidavimo draudimo esmę, teismas darė išvadą, kad atsakovės išduotas Laidavimo draudimo raštas aiškintinas tokiu būdu, jog Laidavimo draudimo raštu atsakovė įsipareigojo išmokėti ieškovei draudimo išmoką šiai pateikus prašymą, kuriame būtų pažymėtas trečiojo asmens atliktas Sutarties pažeidimas, ir nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, jog pati ieškovė tinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
12. Kadangi ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad ji pati tinkamai vykdė Sutartį, teismas sprendė, jog atsakovė, neturėdama duomenų, pagrindžiančių pačios ieškovės tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, pagrįstai, remdamasi Laidavimo draudimo rašto nuostatomis, konstatavo, kad ieškovė neįgyvendino sąlygos, būtinos draudimo išmokai išmokėti, bei pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad, teikdama atsakovei reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, ieškovė privalėjo įrodyti, jog pati tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Byloje nėra jokių domenų, kuriais remiantis būtų galima suabejoti tuo, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Nesuprantama, kaip apskritai galima įrodyti tai, ko nėra. Įrodinėjimo pareiga nėra beribė, tai reiškia, kad asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą.
13.2. Savo interpretacijomis ir pasvarstymais pirmosios instancijos teismas paneigė Laidavimo draudimo rašte aiškiai nurodytą sąlygą, kad draudikas įsipareigoja besąlygiškai ir pagal pirmą pareikalavimą išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė šiuo atveju neturi įrodinėti to, kad pati nepažeidė Sutarties, nes Laidavimo draudimo rašte aiškiai nurodyta, jog ieškovė neprivalo pagrįsti savo reikalavimų.
13.3. Vertinant Laidavimo draudimo rašto turinį, reikia atsižvelgti ne tik į jame pavartotas lingvistines formuluotes, bet ir į Konkurso sąlygų, pagal kurias jis buvo išduotas, turinį. Konkurso sąlygose ir pačioje Sutartyje nėra užsiminta apie tai, kad draudimo išmoka pagal besąlyginį draudimo laidavimo raštą turi būti išmokama tik pačiai perkančiajai organizacijai įrodžius, jog ji tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Sistemiškai analizuojant viešojo pirkimo dokumentus, būtent jų turinys turi lemti užtikrinimo priemonės turinio išaiškinimą, o ne priešingai. Jei Konkurso sąlygose nebuvo numatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama pasinaudoti sutarties užtikinimu, privalės įrodyti, jog tinkamai vykdė Sutartį, tai taip ir yra. Priešingas aiškinimas pažeistų imperatyvius viešųjų pirkimų principus – lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, nes tiems tiekėjams, kurie norėjo dalyvauti pirkime, bet negalėjo pateikti besąlyginio prievolės įvykdymo užtikrinimo, buvo atimta galimybė varžytis dėl Sutarties sudarymo.
13.4. Teismas pernelyg sureikšmino sutarčių aiškinimo taisykles ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nebuvo sutarties, sudarytos tarp draudiko ir draudėjo, šalis, be to, ieškovė nebuvo supažindinta su draudiko vidinėmis taisyklėmis, todėl šiuo atveju besąlygiškai remtis sutarčių aiškinimo taisyklėmis nebuvo galima, o Laidavimo draudimo rašto turinys negalėjo būti pagrindas naudos gavėjos (ieškovės) valios turiniui nustatyti. Ieškovė Konkurso sąlygose aiškiai buvo išreiškusi valią, kad Sutarties įvykdymui užtikrinti turi būti išduotas būtent besąlyginis įvykdymo užtikrinimas. Civilinėje teisėje galioja civilinės apyvartos dalyvių sąžiningumo prezumpcija, todėl preziumuotina, kad draudikas yra sąžiningas ir išdavė tokį laidavimo draudimo raštą, kokio buvo reikalaujama Sutartyje ir Konkurso sąlygose.
13.5. Sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju būtų nepateisinamas bei nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo. Tuo tarpu teismas skundžiamame sprendime būtent taip ir padarė – išaiškino, kad besąlyginė užtikrinimo priemonė yra sąlyginė, o pagal tokį vertinimą tokia užtikrinimo priemonė neatitinka nei Sutarties, nei Konkurso sąlygų reikalavimų.
13.6. Konkurso sąlygose numatytos įprastinės užtikrinimo priemonės – garantija ir laidavimo atlikimo draudimas, yra panašios, o išmokos išmokėjimo kriterijai – besąlygiškai pagal pirmą pareikalavimą, yra identiški ir taikomi abiem užtikrinimo priemonėms. Nebūtų prasmės Konkurso sąlygose numatyti dvi prievolės užtikrinimo priemones, kurios savo esme būtų labai skirtingos – viena besąlyginė, o kita sąlyginė, kadangi teikėjas rinktųsi pačią pigiausią ir tą, kuria pasinaudoti ieškovei būtų sudėtingiau.
Atsiliepimas
14. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
14.1. Laidavimo draudimo rašte AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė, kad, gavus raštišką reikalavimą dėl draudėjo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, ji besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigoja, naudos gavėjai tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, išmokėti jai draudimo išmoką, neviršijančią 56 549,49 Eur sumos. Sutarties 7.1–7.2 papunkčiuose ieškovė buvo įsipareigojusi sudaryti rangovei visas sąlygas, suteikti informaciją ar dokumentus, reikalingus Sutartyje numatytiems darbams atlikti bei priimti ir sumokėti už tinkamai atliktus darbus Sutartyje nustatytais terminais. Šias aplinkybes yra paprasta įrodyti, pateikiant statybos žurnalus, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus ir galutinį atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus, tačiau tai padaryta nebuvo. Pagal žalos administravimo metu surinktą informaciją ir dokumentus buvo nustatyta, kad būtent naudos gavėja (ieškovė) netinkamai vykdė Sutartyje numatytus įsipareigojimus (vengė spręsti papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo klausimus). Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-548-265/2021 yra pateiktas reikalavimas pripažinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimą „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“ Nr. (4.39)-R2-2477, kuriuo buvo pranešta apie Sutarties nutraukimą nuo 2020 m. spalio 1 d., neteisėtu, pripažįstant, jog sutartis nutraukta ne dėl UAB „Išskirtinio būsto statyba“ kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė pagrįstai nesutiko su ieškovės reikalavimu išmokėti draudimo išmoką.
14.2. Laidavimo draudimo, kitaip nei banko garantijų atveju, draudimo bendrovė prieš išmokėdama laidavimo draudimo sutarties pagrindu nustatytą išmoką, privalo būti įsitikinusi, kad draudimo išmokos reikalaujantis naudos gavėjas iš tikrųjų patyrė nuostolių ir kad įvykis laikomas draudžiamuoju įvykiu pagal laidavimo draudimo sutarties sąlygas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė neturėtų tirti įvykio, tikrinti reikalavimo pagrįstumo ar nesivadovauti draudimo taisyklių nuostatomis, nes tai neatitiktų draudimo teisinių santykių esmės bei įstatymų nuostatų. Teismas šiuo atveju tinkamai įvertino atsakovės, kaip draudikės, prisiimtą draudimo apsaugą, nesuabsoliutino žodžio „besąlyginis“ ir pagrįstai nesuteikė jam tokios prasmės, kokią bando suteikti ieškovė.
14.3. Iš Konkurso sąlygų ir Sutarties 19.1 papunkčio matyti, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimui turėjo būti pateikiama pirmo pareikalavimo Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimo raštas (iš draudiko nebuvo reikalaujama pirmo pareikalavimo rašto). Daugiau sąlygų, kurias turi atitikti laidavimas nei Konkurso sąlygų apraše, nei Sutartyje, nenurodoma. Kadangi buvo prašoma draudimo bendrovės laidavimo rašto, toks ir buvo išduotas. Jeigu ieškovė buvo įsitikinusi, kad turėjo būti išduotas pirmo pareikalavimo garantinis raštas, ji, gavusi Laidavimo draudimo raštą, galėjo jo nepriimti. Kadangi Sutartis įsigaliojo, darytina išvada, kad ieškovė Laidavimo draudimo raštą vertino kaip tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą.
14.4. Laidavimo draudimo rašte expressis verbis (tiesiogiai) buvo įvardinta, kad: „Šis Laidavimo raštas yra išduodamas ir vykdomas pagal Laidavimo draudimo taisykles Nr. 058 (2015-12-15 redakcija, galioja nuo 2016-01-04).“. Esant tokiai įvardintai sąlygai, negali būti laikoma, kad ieškovė nežinojo ar nesuprato, pagal kokias sąlygas bus vykdomas laidavimas. Laidavimo raštas ir Laidavimo draudimo taisyklės Nr. 058 (toliau – Taisyklės) yra sudėtinė draudimo sutarties dalis.
14.5. Naudos gavėja neprivalo pagrįsti savo reikalavimo – naudos gavėja turi tik informuoti apie įsipareigojimų nevykdymo faktą, o atsakovė, vykdydama savo, kaip draudiko, pareigą, tiria įvykį ir aiškinasi jo aplinkybes. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad dėl pačios ieškovės veiksmų ne visi darbai buvo atlikti. Kadangi ši aplinkybė šiuo metu nagrinėjama kitoje civilinėje byloje, atsakovė privalėjo vadovautis Taisyklių 15.2 papunktyje numatyta nuostata, kad, jei draudėjas nesutinka su naudos gavėjo pateikta pretenzija pagal išduotą laidavimo raštą, draudžiamojo įvykio pripažinimui reikalingas įsiteisėjęs teismo sprendimas, patvirtinantis, jog draudėjas yra atsakingas dėl naudos gavėjo patirtų finansinių nuostolių dėl prievolių nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ieškovės apibrėžtos ginčo ribos šiuo atveju lėmė tai, kad minėtos aplinkybės, susijusios su Sutarties vykdymu, šioje byloje nebuvo nagrinėjamos.
14.6. Jeigu ieškovė laikė, kad Laidavimo draudimo raštas neatitiko Konkurso sąlygų ir jį priėmė, tai būtent pati ieškovė pažeidė Konkurso sąlygas priimdama tokį raštą. Pačiame Laidavimo draudimo rašte yra atskleistos visos esminės sąlygos, be to, yra nuoroda į Taisykles, todėl nesuprantamas ieškovės nustebimas dėl to, kad atsakovė savo veiklą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir Taisyklių nuostatomis.
Šalies argumentai
14.7. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmojo pareikalavimo banko garantija ir draudimo bendrovės išduotas laidavimo raštas turi tokiu pačiu būdu užtikrinti naudos gavėjos interesus. Šie užtikrinimo būdai yra iš esmės skirtingi, todėl draudimo bendrovės išduotas laidavimo raštas negali būti prilyginamas pirmo pareikalavimo banko garantijai. Laidavimo draudimo, kitaip nei banko garantijų atveju, draudimo bendrovė, prieš išmokėdama laidavimo draudimo sutarties pagrindu nustatytą išmoką, privalo būti užtikrinta, kad įvykis laikomas draudžiamuoju įvykiu pagal laidavimo draudimo sutarties sąlygas, bei įsitikinti, jog yra įgyvendinti prisiimtos rizikos padariniai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. gegužės 29 d. trečiasis asmuo UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ir ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sudarė Rangos sutartį Nr. J9-1735, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos, esančios Galinio Pylimo g. 17, vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų remonto darbus pagal parengtą techninį projektą per 18 mėnesių terminą nuo sutarties įsigaliojimo dienos.
17. Sutarties 19.1 papunktyje šalys sulygo, kad rangovė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos privalo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą – pirmo pareikalavimo Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą – 5 proc. nuo Sutarties vertės (su PVM). Jeigu rangovė pateikia draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, tai kartu su šiuo laidavimo draudimo raštu rangovė turi pateikti ir mokestinio pavedimo kopiją, kad draudimo įmoka už išduotą laidavimo draudimo raštą yra sumokėta. Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas ir turi galioti visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. 19 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo dienos. Jei prievolių įvykdymo terminas būtų pratęstas, Sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimas taip pat turi būti pratęstas tam pačiam laikotarpiui. Sutartis įsigalioja tik rangovei pateikus reikalaujamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą.
18. UAB „Išskirtinio būsto statyba“ pateikė ieškovei atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ išduotą 2019 m. gegužės 23 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 545856549.
19. 2020 m. spalio 9 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad, UAB „Išskirtinio būsto statyba“ padarius esminį Sutarties pažeidimą, nuo 2020 m. spalio 1 d. Sutartis buvo nutraukta. Sprendimas nutraukti Sutartį grindžiamas tuo, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė reikalavo, kad atsakovė ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų sumokėtų Laidavimo draudimo rašte nurodytą sumą – 56 549,49 Eur.
20. 2020 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. 2494446 atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad draudimo išmoka nebus mokama, kadangi pati ieškovė netinkamai vykdė Sutartį. UAB „Išskirtinio būsto statyba“ nesutinka, kad ji atsakinga už netinkamą Sutarties vykdymą, todėl draudžiamojo įvykio pripažinimui yra reikalingas teismo sprendimas, kuriuo būtų nuspręsta, jog būtent UAB „Išskirtinio būsto statyba“ yra atsakinga dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
21. 2020 m. lapkričio 11 d. ieškovė vėl kreipėsi į atsakovę ir prašė persvarstyti sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo. Prašymą motyvavo tuo, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ Laidavimo draudimo raštu įsipareigojo, ieškovei pareikalavus, išmokėti draudimo išmoką, nevertindama Sutarties nevykdymo priežasčių.
22. 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 2494446 atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pakartotinai atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
Dėl Laidavimo draudimo rašto turinio aiškinimo ir atsisakymo išmokėti draudimo išmoką (ne)pagrįstumo
23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas dėl Laidavimo draudimo rašto sąlygų, susijusių su draudimo išmokos mokėjimu, aiškinimo. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ Laidavimo draudimo raštu įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką jai to pareikalavus, nevertindama Sutarties nevykdymo priežasčių. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad ji Laidavimo draudimo raštu, ieškovei pareikalavus, įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką tik tokiu atveju, jei ieškovė įrodytų tai, jog ji pati tinkamai vykdė Sutartį.
24. Laidavimo draudimo raštas yra vienašalis sandoris. CK 1.63 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Aiškinantis vienašalio sandorio turinį, taikytinos CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartie s civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017 25 punktas).
25. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018 31 punktas ir kt.). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018 73 punktas).
26. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 49 punktas; 2019 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019 57 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Laidavimo draudimo rašte nurodyta, kad: „Šiuo laidavimo draudimo raštu Draudikas besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigoja, Naudos gavėjui tinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus, sumokėti Naudos gavėjui sumą, gavęs jo raštišką reikalavimą, dėl Draudėjo prisiimtų Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, neviršijant 56 549,49 Eur (penkiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt devyni eurai 49 ct) draudimo sumos, tokiomis Draudėjo Sutartinių įsipareigojimų vykdymo sąlygomis: 1. jeigu Draudėjas atsisakys atlikti Sutartyje numatytus darbus; 2. jeigu Draudėjas praleis darbų atlikimui su Naudos gavėju sudarytoje Sutartyje nustatytus terminus; 3. jeigu Draudėjo pagal su Naudos gavėju sudarytą Sutartį atlikti darbai neatitiks Sutartyje nustatytų reikalavimų. <...> Naudos gavėjas savo reikalavime turi pažymėti kurios iš aukščiau paminėtų sąlygų Draudėjas neįvykdė, tačiau neprivalo pagrįsti savo reikalavimų.“.
28. Iš minėtų Laidavimo draudimo rašto nuostatų turinio matyti, kad, siekiant gauti draudimo išmoką, ieškovei pakako tik nurodyti, kokį konkretų Sutarties pažeidimą atliko UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (atsisakė atlikti Sutartyje numatytus darbus; praleido darbų atlikimui Sutartyje nustatytus terminus; atlikti darbai neatitiko Sutartyje nustatytų reikalavimų), tačiau atsakovės pareiga išmokėti draudimo išmoką nebuvo susieta vien tik su prašymo išmokėti draudimo išmoką, kuriame būtų pažymėtas UAB „Išskirtinio būsto statyba“ atliktas Sutarties pažeidimas, gavimu. Laidavimo draudimo rašte aiškiai nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jei pati ieškovė tinkamai vykdė Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, priešingai nei aptariant UAB „Išskirtinio būsto statyba“ atliktus Sutarties pažeidimus, kalbant apie ieškovės tinkamą Sutarties vykdymą, Laidavimo draudimo rašte nebuvo nurodyta, kad aplinkybių, susijusių su tinkamu Sutarties vykdymu, ieškovė neprivalo pagrįsti.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai, neatsižvelgdama į Laidavimo draudimo rašte nurodytų sąlygų visumą ir jų tarpusavio ryšį, suabsoliutina Laidavimo draudimo rašte nurodytus žodžius „besąlygiškai ir neatšaukiamai“. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju minėti žodžiai reiškia tai, jog, tik tuo atveju, jei ieškovė pateiks prašymą, kuriame bus nurodytas trečiojo asmens UAB „Išskirtinio būsto statyba“ atliktas Sutarties pažeidimas ir pagrįstos aplinkybės, kad pati ieškovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, atsakovė, nevertindama jokių kitų papildomų sąlygų, besąlygiškai išmokės ieškovei draudimo išmoką.
30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal ginčo Laidavimo draudimo rašto sąlygas atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką įsipareigojo išmokėti tik tuo atveju, jeigu naudos gavėja (ieškovė) įrodytų, jog ji pati tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus.
31. Kaip nepagrįstas vertintinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad Laidavimo draudimo raštas, aiškinant jį taip, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, neatitinka Konkurso sąlygų ir Sutarties turinio.
32. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais (CK 6.70 straipsnio 1 dalis).
33. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią normą pažymėta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015).
34. Iš Konkurso sąlygų aprašo (ieškinio priedas Nr. 1) ir Sutarties 19.1 papunkčio matyti, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimui turėjo būti pateikta pirmo pareikalavimo Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimo raštas – 5 proc. nuo Sutarties vertės (su PVM). Jokių kitų sąlygų, kurias turi atitikti laidavimas nei Konkurso sąlygų apraše, nei Sutartyje nebuvo numatyta.
35. Taigi nagrinėjamu atveju aktualūs yra du prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai: banko garantija ir laidavimo draudimas. Banko garantija reglamentuojama CK 6.90–6.96 straipsniuose, o draudimo bendrovės suteiktas laidavimo draudimas turi CK 6.76–6.89 straipsniuose reglamentuojamo laidavimo bruožų, be to, tai yra viena iš negyvybės draudimo šakos grupių (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 15 punktas).
36. Pagal CK 6.90 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas, prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Taigi pasiūlymo užtikinimo garantija reiškia perkančiosios organizacijos galimybę ne ginčo tvarka gauti nuostolių atlyginimą dėl tiekėjo nesąžiningų veiksmų. Pagal banko garantiją kreditorius gali kreiptis į garantą ir reikalauti sumokėti garantijoje nurodytą pinigų sumą nepateikdamas jokių reikalavimo teisės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, o garantas negali atsisakyti išmokėti garantijoje nurodytos pinigų sumos kreditoriui.
37. Tuo tarpu laidavimo draudimo sutartis suprantama kaip sutartis, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-611/2022 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
38. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad banko garantija nėra priklausoma nuo pagrindinės (užtikrinamos) prievolės ir garantijos sumos išmokėjimas nėra siejamas su skolininko ir kreditoriaus ginčo dėl garantija užtikrintų įsipareigojimų vykdymo išsprendimu, tuo tarpu laidavimo savybės yra priešingos, kadangi draudimo išmokos gavimas pagal laidavimo draudimą priklauso nuo pagrindinės prievolės.
39. Teismų praktikoje taip pat yra laikomasi pozicijos, kad laidavimo draudimas ir banko garantija yra skirtingos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kadangi skiriasi šių priemonių pobūdis bei jų suteikiamos apsaugos sąlygos. Banko garantijos vykdymo sąlygos yra labiau formalaus pobūdžio (raštiško reikalavimo, įrodymų dėl garantijoje nustatytų aplinkybių egzistavimo pateikimas) ir nesusijusios su pagrindinės prievolės įvykdymo aplinkybėmis. Tuo tarpu laidavimo draudimo atveju kreditoriaus galimybės gauti prievolės įvykdymo užtikrinimą yra labiau apsunkintos – priklauso nuo užtikrinamos prievolės įvykdymo, be to, draudimo išmokos išmokėjimas pagal sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį paprastai yra siejamas su draudimo taisyklėmis, o tai reiškia, kad tokiu atveju gali būti reikalaujama įrodyti naudos gavėjo turtinių interesų pažeidimą, tai, jog naudos gavėjo pretenzija yra draudžiamasis įvykis ir t. t. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2117/2013, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1005-302/2016; 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1260-553/2019 34 punktas).
40. Nurodytų argumentų pagrindu, atsižvelgiant į minėtų institutų esmę ir tikslus, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ieškovės skunde pateikti samprotavimai, kad šiuo atveju tiek garantija, tiek laidavimo draudimas turėjo tokiu pačiu būdu užtikrinti jos, kaip naudos gavėjos, interesus.
41. Kaip jau nustatyta, vykdydamas Sutarties 19.1 papunktyje įtvirtintą reikalavimą pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą (pirmo pareikalavimo banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą), trečiasis asmuo UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškovei pateikė atsakovės išduotą Laidavimo draudimo raštą, kuriame nebuvo vartojama sąvoka „pirmo pareikalavimo“, todėl ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad tam, jog būtų išmokėta draudimo išmoka, jai užteks tik pateikti prašymą draudikui.
42. Jeigu ieškovė būtų laikiusi, kad trečiasis asmuo pateikė netinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuris neatitinka Konkurso ir Sutarties sąlygų, ji galėjo Laidavimo draudimo rašto nepriimti, dėl ko Sutartis nebūtų įsigaliojusi (Sutartis įsigaliojo tik rangovei pateikus Sutarties įvykdymo užtikrinimą (Sutarties 19.1 papunktis)). Kadangi ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta Sutartis įsigaliojo, darytina išvada, kad pati ieškovė Laidavimo draudimo raštą vertino kaip tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę.
43. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu ir tai, kad Laidavimo draudimo rašte buvo aiškiai nurodyta, jog šis raštas buvo išduotas ir turi būti vykdomas pagal Laidavimo draudimo taisykles Nr. 058 (2015 m. gruodžio 15 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 4 d.). Įvertinus tai, atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovės argumentas, kad ji nebuvo supažindinta su minėtomis Taisyklėmis, todėl Taisyklių nuostatos jos atžvilgiu netaikytinos.
44. Taisyklių 11 punkte numatyta, kad pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą įvykis yra laikomas draudžiamuoju, kai yra nustatomas, pagrindžiamas ir įrodomas draudėjo prievolės ar prievolių neįvykdymas arba netinkamas vykdymas pagal draudėjo su naudos gavėju pasirašytos sutarties sąlygomis prisiimtus įsipareigojimus, už kurių įvykdymą draudikas laidavo atlikimo laidavimo draudimo rašte, kai: 1) draudėjas neteisėtai atsisako vykdyti sutartyje numatytus darbus, teikti paslaugas ir / arba patiekti prekes; 2) draudėjas dėl savo kaltės pažeidžia darbų atlikimui, paslaugų teikimui ir / arba prekių tiekimui su naudos gavėju sudarytoje sutartyje nustatytus įvykdymo terminus; 3) draudėjo pagal su naudos gavėju sudarytą sutartį atlikti darbai ir / arba suteiktos paslaugos neatitinka sutartyje nustatytų reikalavimų, ir draudėjas atsisako ištaisyti dėl savo kaltės atsiradusius defektus; 4) draudėjo pagal su naudos gavėju sudarytą sutartį patiektos prekės neatitinka sutartyje nustatytų reikalavimų, ir draudėjas atsisako ištaisyti atsiradusius defektus; 5) kitais, jei tai numatyta laidavimo rašte, atvejais.
45. Ieškovė reikalavimą išmokėti draudimo išmoką grindžia Taisyklių 11.2 papunkčiu, pagal kurį įvykis laikomas draudžiamuoju, kai draudėjas dėl savo kaltės pažeidžia darbų atlikimui, paslaugų teikimui ir / arba prekių tiekimui su naudos gavėju sudarytoje sutartyje nustatytus įvykdymo terminus. Kaip jau buvo konstatuota, ieškovė šiuo atveju reikalavime išmokėti draudimo išmoką turėjo tik nurodyti, kurios sąlygos trečiasis asmuo neįvykdė, o reikalavimas pagrįsti šį reikalavimą nebuvo keliamas, tačiau tai nereiškia, kad, gavusi naudos gavėjo prašymą išmokėti draudimo išmoką, atsakovė neturėjo pareigos tirti ir aiškintis įvykio aplinkybes.
46. Atsakovės teigimu, tyrimo metu buvo nustatyta, kad būtent dėl pačios ieškovės veiksmų ir vengimo bendradarbiauti ne visi darbai buvo atlikti. Be to, ir trečiasis asmuo UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (rangovė) laikėsi pozicijos, kad vienašalis Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, todėl 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos teisme inicijavo civilinę bylą Nr. e2-212-265/2022, kurioje prašė pripažinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimą „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“ Nr. (4.39)-R2-2477, kuriuo jis buvo informuotas apie Sutarties nutraukiamą nuo 2020 m. spalio 1 d., neteisėtu, konstatuojant, jog Sutartis nutraukta ne dėl UAB „Išskirtinio būsto statyba“ kaltės. Taigi, priešingai nei skunde nurodo ieškovė, tuo metu, kai ji kreipėsi į atsakovę su prašymu išmokėti draudimo išmoką, atsakovė turėjo objektyvų pagrindą abejoti tuo, kad pati ieškovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus.
47. Sutarties 7.1 ir 7.2 papunkčiuose numatyta, kad užsakovė (ieškovė) įsipareigoja: sudaryti rangovei visas sąlygas, suteikti informaciją ar dokumentus, reikalingus Sutartyje numatytiems darbams atlikti; priimti ir sumokėti už tinkamai atliktus darbus Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šių įsipareigojimų vykdymą ieškovei nebuvo sudėtinga įrodyti, tačiau ieškovė, prašydama atsakovės išmokėti draudimo išmoką, tai atsisakė padaryti.
48. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, prašydama priteisti draudimo išmoką, o taip pat ir apeliaciniame skunde, prašydama panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, ieškovė taip pat akcentavo tik tai, jog atsakovei kilo besąlyginė pareiga išmokėti jai draudimo išmoką pagal pirmą jos pareikalavimą, o aplinkybėmis, susijusiomis su jos pačios sutartinių įsipareigojimų vykdymu, ieškinio reikalavimo negrindė ir jų neįrodinėjo. Pažymėtina, kad procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktinis reikalavimo pagrindas teismui yra privalomas ir įpareigojantis teismą ginčo ribas apibrėžti taip, kaip pati šalis tą pasirenka. Teismas negali nagrinėti ginčo tais pagrindais, kurių ieškovas nenurodo.
49. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad, ieškovei teisme nusprendus neįrodinėti vienos iš sąlygų, būtinų draudimo išmokai išmokėti, t. y. kad ji pati tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškinio reikalavimą priteisti draudimo išmoką atmetė kaip neįrodytą.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
51. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas, kurių ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
53. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau pastaroji iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.