- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- e2-1555-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00032-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Išskirtinio būsto statyba“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 56 549,49 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (toliau – Rangovas) ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – Užsakovas arba Ieškovas) sudarė 2019-05-29 statybos rangos sutartį Nr. J9-1735 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį rangovas įsipareigojo atlikti Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos, Galinio Pylimo g. 17, vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų remonto darbus pagal parengtą techninį projektą per 18 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Pagal Sutartį statybos darbai turėjo būti baigti iki 2020-12-04.
3. Konkurso sąlygos (4 priedo 19.1 p.) bei Sutartis numatė, kad Rangovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos privalo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą – pirmo pareikalavimo Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą – 5 proc. nuo Sutarties vertės (su PVM). Jeigu Rangovas pateikia draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, tai kartu su šiuo laidavimo draudimo raštu Rangovas turi pateikti ir mokestinio pavedimo kopiją, kad draudimo įmoka už išduotą laidavimo draudimo raštą yra sumokėta. Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas ir turi galioti visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. 19 mėn. nuo Sutarties pasirašymo dienos. Sutartis įsigalioja tik Rangovui pateikus reikalaujamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą.
4. Rangovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai remiantis konkurso sąlygomis yra pateikęs atsakovo išduotą 2019-05-23 Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 545856549.
Motyvuojamoji dalis
5. Atsižvelgiant į tai, kad kalendoriniame-finansiniame grafike nurodytų tarpinių darbų atlikimo terminų praleidimas yra esminis Sutarties pažeidimas, o jis buvo didesnis nei 8 mėnesiai ir vadovaujantis Sutarties 16.1 p., 16.2 p., 21.2 p., civilinio kodekso (toliau - CK) 6.217 str. 2 d., 5 d., nuo 2020-10-01 Sutartis buvo vienašališkai nutraukta.
6. Atsižvelgiant į tai, kad Rangovas nevykdė tinkamai sutartinių įsipareigojimų, ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų sumokėti 2019-05-23 Atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. 545856549 nurodytą sumą – 56 549,49 Eur.
7. 2020-11-06 gavo atsakovo atsakymą raštu Nr. 2494446, kuriame teigiama, kad draudimo išmoka nebus mokama, kadangi draudėjas (Rangovas) nesutinka su savivaldybės (Užsakovas) pateikta pretenzija ir todėl neva yra reikalingas teismo sprendimas, kurio pagrindu būtų išmokama draudimo išmoka.
8. Kadangi sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo pirmo pareikalavimo ir besąlyginis, tokį pateiktą raštą ieškovas vertino kaip nesusipratimą ir pakartotinai paprašė apsvarstyti reikalavimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kartu buvo nurodyta, jog įvykdymo užtikrinimas buvo pirmo pareikalavimo ir besąlyginis, kuomet ieškovas, kaip naudos gavėjas, neprivalo net įrodinėti Sutarties pažeidimo, tik jį įvardinti. Pačiame Atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. 545856549 yra nurodyta ne tik tai, kad jis yra neatšaukiamas ir besąlyginis, bet dar ir tai, jog naudos gavėjas savo reikalavime turi tik pažymėti tai, kurios iš paminėtų sąlygų Draudėjas neįvykdė, tačiau neprivalo pagrįsti savo reikalavimų.
9. Visgi 2020-12-04 raštu atsakovas galutinai apsisprendė nemokėti draudimo išmokos ir dar net bandė tikinti, kad Sutartis nutraukta dėl netinkamo ieškovo elgesio Sutarties vykdymo metu, ir dėl šio klausimo yra nagrinėjama civilinė byla.
10. Tarp šalių susiklostė laidavimo draudimo teisiniai santykiai, kurie savo esme artimi besąlyginei garantijai, kurių pagrindu atsiradusios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Kadangi atsakovas neišmokėjo Draudimo rašte nurodytos sumos, ieškovas įgijo reikalavimo teisę dėl šios sumos priteisimo.
11. Nurodė, kad nagrinėjimo ribas ir nagrinėjimo dalyką sudaro šių faktų tyrimas ir nustatytas – ar laidavimo draudimo raštas yra galiojantis, ar naudos gavėjas pateikė rašytinį reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, naudos gavėjas rašytiniame reikalavime nurodė, kurios iš sąlygų neįvykdė Draudėjas, ar reikalavimas pateiktas per Rašte nustatyta terminą. Ieškovas įrodinėja, kad jis įvykdė visas minėtas sąlygas, sudarančias pagrindą reikalauti draudimo išmokos išmokėjimo pagal šį dokumentą. Klausimas dėl Draudėjo prievolių pagal rangos sutartį tinkamas vykdymas/nevykdymas, nekeliamas.
12. Nagrinėjamos bylos faktinį pagrindą sudaro išimtinai aplinkybės, susijusios su laidavimo draudimo sutarties turinio nustatymu, t. y. sąlygų, apibrėžiančių draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas, turinio nustatymu, siekiant atsakyti į klausimą dėl draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką Naudos gavėjui egzistavimo pagal besąlyginį pirmo pareikalavimo Raštą. Ieškovo šiuo atveju suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas lemia, kad aplinkybės, susijusios su Draudėjo ir/ar Naudos gavėjo pareigų pagal Rangos sutartį (ne)pažeidimo faktu, nenustatytinos nagrinėjamoje byloje.
13. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Laidavimo raštas yra išduodamas ir vykdomas pagal Laidavimo draudimo taisykles Nr. 058 (2015-12-15 redakcija, galioja nuo 2016-01-04) (toliau – Taisyklės). Šiuo Laidavimo raštu draudikas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė, kad besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigoja, naudos gavėjui tinkamai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus, sumokėti naudos gavėjui sumą, gavęs raštišką reikalavimą, dėl draudėjo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, neviršijant 56 549,49 Eur draudimo sumos. Laidavimo rašte taip pat nurodoma, kokiomis sąlygomis išmoka gali būti išmokėta.
14. Nurodė, kad norint tinkamai įvertinti, (I) ar toks įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju pagal Taisyklių nuostatas, (II) ar nepatenka į nedraudžiamųjų įvykių apimtį, reikšmingas šių santykių reglamentavimas, numatytas Taisyklių 39.1 p., Taisyklių 39.2 p., Taisyklių 6 p., 15.2 p. , 16 p. ,CK 6.987 straipsnio 1 dalyje.
15. Pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą įvykis yra laikomas draudžiamuoju, kai yra (I) nustatomas, (II) pagrindžiamas ir (III) įrodomas Draudėjo prievolės ar prievolių neįvykdymas arba netinkamas vykdymas pagal Draudėjo su Naudos gavėju pasirašytos Sutarties sąlygomis prisiimtus įsipareigojimus, už kurių įvykdymą Draudikas laidavo atlikimo laidavimo draudimo rašte (Taisyklių 11 p).
16. Iš pateikto ieškinio galima daryti prielaidą, kad ieškovas draudimo išmokos reikalauja Taisyklių 11.2. p. pagrindu, kur nurodyta, kad įvykis laikomas draudžiamuoju, kai Draudėjas dėl savo kaltės pažeidžia darbų atlikimui, paslaugų teikimui ir/arba prekių tiekimui su Naudos gavėju sudarytoje Sutartyje nustatytus įvykdymo terminus.
17. Iš į bylą pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog yra nustatytas, pagrįstas ir įrodytas draudėjo prievolės netinkamas vykdymas.
18. Pagal žalos administravimo metu surinktą informaciją ir dokumentus matyti, kad ieškovas netinkamai vykdė numatytus įsipareigojimus pagal Sutartį ir pats Draudėjas nesutinka su ieškovo reikalavimu. Draudėjas atliko darbus laikantis visų teisės aktų bei pateikto projekto reikalavimų. Draudėjas nuolat informuodavo ieškovą apie padėtį objekte bei apie atsiradusias nenumatytas aplinkybes, o būtent apie poreikį atlikti papildomus darbus bei būtinybę inicijuoti Sutarties kainos keitimo procedūras. Tačiau ieškovas vengė spręsti papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo klausimus. Draudėjas paaiškino, jog neatlieka tik tų darbų, kuriuos būtina atlikti patikslinus projektą, kurio pats ieškovas netikslina. Buvo atlikta ir statinio dalinė ekspertizė, kurioje nurodyta, jog būtina tikslinti projektą, kad būtų tenkinami esminiai statinio reikalavimai. Taigi, paties ieškovo veiksmai sąlygojo situaciją, jog ne visus darbus rangovas galėjo atlikti.
19. Draudėjas nurodė, jog išdėstytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai įrodo ieškovo vengimą bendradarbiauti su Draudėju, sprendžiant visus su sutarties vykdymu susijusius klausimus, todėl ieškovo vienašalis sutarties nutraukimas yra neteisėtas bei Draudėjas kreipėsi su ieškiniu į teismą.
20. Nurodė, jog šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-548-265/2021, kur UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (šioje byloje vadinamas Draudėju) yra ieškovas ir Klaipėdos apygardos teismo prašo pripažinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (šioje byloje Ieškovo) 2019-09-16 pranešimą „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“ Nr. (4.39)-R2-2477, pateiktą ieškovui UAB „Išskirtinio būsto statyba“, apie nutraukiamą 2019-05-29 rangos sutartį Nr. J9-1735, nuo 2020-10-01, neteisėtu, pripažįstant, jog 2019-05-29 rangos sutartis Nr. J9-1735 nutraukta neteisėtai ir laikyti, kad sutartis nutraukta ne dėl UAB „Išskirtinio būsto statyba“ kaltės.
21. Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad tai yra pirmo pareikalavimo laidavimo raštas. Netgi pagal ieškovo pridedamą Konkurso sąlygų aprašą matyti, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimui turi būti pateikiamas pirmo pareikalavimo Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimo raštas (iš draudiko nėra reikalaujamas pirmo pareikalavimo raštas).
22. Laidavimo draudimas yra draudimo teisinis santykis, pasižymintis draudiko pareiga tirti įvykį, kuriam tik įsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu, kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką. Remiantis Draudimo įstatymo 98 str. 3 d., draudimo bendrovė neturi teisės išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinus, kad draudžiamasis įvykis iš tikrųjų įvyko bei nepatikrinus visos draudimo bendrovei prieinamos informacijos apie draudžiamojo įvykio faktines aplinkybes.
23. Taigi, laidavimo draudimo, kitaip nei banko garantijų atveju, draudimo bendrovė prieš išmokėdama laidavimo draudimo sutarties pagrindu nustatytą išmoką, privalo būti įsitikinusi, kad draudimo išmokos reikalaujantis naudos gavėjas iš tikrųjų patyrė nuostolių (kaip ir nurodyta laidavimo rašte, Naudos gavėjas turi pagrįsti savo reikalavimą), o įvykis laikomas draudžiamuoju įvykiu pagal laidavimo draudimo sutarties sąlygas.
24. Be kita ko nurodė, jog pagal Taisyklių 71.3. p. nuostatas, Draudikas turi teisę atidėti sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo priėmimą iki teisminio proceso, tiesiogiai susijusio su draudžiamuoju įvykiu, pabaigos.
25. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neturėtų tirti įvykio, tikrinti reikalavimo pagrįstumo ar nesivadovauti draudimo taisyklių nuostatomis, nes tai paprasčiausiai neatitiktų draudimo teisinių santykių esmės.
26. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad Konkurso sąlygos (4 priedo 19.1 p.) bei Sutartis numatė, kad Rangovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos privalo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą – pirmo pareikalavimo Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą – 5 proc. nuo Sutarties vertės (su PVM). Jeigu Rangovas pateikia draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, tai kartu su šiuo laidavimo draudimo raštu Rangovas turi pateikti ir mokestinio pavedimo kopiją, kad draudimo įmoka už išduotą laidavimo draudimo raštą yra sumokėta. Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas ir turi galioti visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. 19 mėn. nuo Sutarties pasirašymo dienos. Sutartis įsigalioja tik Rangovui pateikus reikalaujamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą.
27. Rangovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai remiantis konkurso sąlygomis yra pateikęs atsakovo išduotą 2019-05-23 Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 545856549.
28. Atsižvelgiant į tai, kad kalendoriniame-finansiniame grafike nurodytų tarpinių darbų atlikimo terminų praleidimas yra esminis Sutarties pažeidimas, o jis buvo didesnis nei 8 mėnesiai ir vadovaujantis Sutarties 16.1 p., 16.2 p., 21.2 p., CK 6.217 str. 2 d., 5 d., nuo 2020-10-01 Sutartis buvo vienašališkai nutraukta.
29. Atsižvelgiant į tai, kad Rangovas nevykdė tinkamai sutartinių įsipareigojimų, ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų sumokėti 2019-05-23 Atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. 545856549 nurodytą sumą – 565 49,49 Eur.
30. 2020-11-06 gavo atsakovo atsakymą raštu Nr. 2494446, kuriame teigiama, kad draudimo išmoka nebus mokama, kadangi draudėjas (Rangovas) nesutinka su savivaldybės (Užsakovas) pateikta pretenzija ir todėl neva yra reikalingas teismo sprendimas, kurio pagrindu būtų išmokama draudimo išmoka.
31. 2020-12-04 raštu atsakovas galutinai apsisprendė nemokėti draudimo išmokos ir dar net bandė tikinti, kad Sutartis nutraukta dėl netinkamo ieškovo elgesio Sutarties vykdymo metu, ir dėl šio klausimo yra nagrinėjama civilinė byla.
32. Nurodė, kad laidavimas ir laidavimo draudimas yra skirtingi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Be to, skiriasi laidavimo sutarties ir laidavimo draudimo sutarties šalys. Taip pat skiriasi prievolės įvykdymą užtikrinančio subjekto pobūdis. Nevienodas iš laidavimo ir laidavimo draudimo sutarčių atsirandančių prievolių santykis su užtikrinta prievole. Laidavimo ir laidavimo draudimo sutartys sudaromos skirtingais būdais. Laidavimo ir laidavimo draudimo sutarčių forma taip pat nevienoda. Pabrėžė, kad pagal vėliausią kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose laidavimo draudimo teisiniai santykiai suprantami kaip draudimo, bet ne kaip laidavimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo, bet ne laidavimo sutarties pagrindu.
33. Ginčo atveju tiek konkurso sąlygos, tiek ir rangos sutartis numatė, kad reikalavimo užtikrinimas, t. y. banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštas turi būti: A) pirmo pareikalavimo B) besąlyginis C) neatšaukiamas ir D) turi galioti visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Draudikui prieš sudarant sutartį su Draudėju buvo pateiktos Pirkimo sąlygos, todėl jis negali teisintis, kad buvo suklaidintas ir nežinojo kokios užtikrinimo priemonės yra iš jo prašoma.
34. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl prievolių tarp naudos gavėjo ir Draudėjo tinkamo vykdymo ar nevykdymo. Šioje byloje nustatinėtina tik tai, ar Naudos gavėjas įvykdė Laidavimo rašto sąlygas – reikalavimą pateikti per nustatytą terminą ir nurodyti konkrečia sąlygą, kuria remiantis yra reikalaujama draudimo išmokos.
35. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad laidavimo draudimo, kitaip nei banko garantijų atveju, draudimo bendrovė prieš išmokėdama laidavimo draudimo sutarties pagrindu nustatytą išmoką, privalo būti įsitikinusi, kad įvykis laikomas draudžiamuoju įvykiu pagal laidavimo draudimo sutarties sąlygas, įsitikinti, kad yra įgyvendinti prisiimtos rizikos padariniai, draudimo išmokos išmokėjimui negali pakakti tik pranešimo apie įvykį. Taigi, akivaizdu, kad atsakovo išduotas laidavimo raštas negali būti įvardinamas kaip „pirmo pareikalavimo“, nes (I) tokio reikalavimo nei konkurso sąlygose, nei rangos sutartyje nebuvo, (II) atsakovas, kaip draudikas, tokių raštų išduoti neturi teisės pagal Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą.
36. Pačiame Laidavimo rašte yra įvardinta, kad „Šis Laidavimo raštas yra išduodamas ir vykdomas pagal Laidavimo draudimo taisykles Nr. 058 (2015-12-15 redakcija, galioja nuo 2016-01-04).
37. Esant tokiai įvardintai sąlygai Laidavimo rašte, kurį ieškovas priėmė, negali būti laikoma, kad ieškovas nežinojo ar nesuprato, pagal kokias sąlygas bus vykdomas laidavimas. Ieškovas yra ne fizinis asmuo, o biudžetinė įstaiga, kuri, pagal viešai prieinamą informaciją, turi atskirą teisės skyrių, t. y. kvalifikuotus teisininkus, kurie, tikėtina, kuruoja sutarčių sudarymo ir/ar sutarčių vykdymo užtikrinimo procesus, todėl jam taikomi aukštesni nei įprasti atidumo reikalavimai.
38. Laidavimo rašto turinys ir atsakovo prisiimta rizika turi būti aiškinama sistemiškai, taigi, svarbu kartu vertinti ir kitas nuostatas, taip pat, jog atsakovas įsipareigoja „Naudos gavėjui tinkamai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus, sumokėti Naudos gavėjui sumą, gavęs raštišką reikalavimą, dėl Draudėjo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, neviršijant 56 549,49 Eur draudimo sumos“.
39. Pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą įvykis yra laikomas draudžiamuoju, kai yra (I) nustatomas, (II) pagrindžiamas ir (III) įrodomas Draudėjo prievolės ar prievolių neįvykdymas arba netinkamas vykdymas pagal Draudėjo su Naudos gavėju pasirašytos Sutarties sąlygomis prisiimtus įsipareigojimus, už kurių įvykdymą Draudikas laidavo atlikimo laidavimo draudimo rašte (Taisyklių 11 p).
40. Šiuo atveju tai, ar naudos gavėjas (ieškovas) tinkamai vykdė sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, ar galima konstatuoti draudžiamąjį įvykį, t. y. konstatuoti, kad yra nustatytas, pagrįstas ir įrodytas Draudėjo prievolės nevykdymas, yra sprendžiama Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-548-265/2021.
41. Trečiais asmuo UAB „Išskirtinio būsto statyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas visos sutarties vykdymo metu nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Trečiasis asmuo nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio dėsningai informuodavo ieškovą apie esamas problemas: negalima atlikti kai kurių darbų, nes tam būtina tikslinti projektą, būtina didinti sutarties kainą ir t. t. Ieškovas trečiojo asmens nurodytas problemas, o būtent, jog būtina tikslinti projektą, didinti Sutarties kainą, tiesiog ignoravo. Ieškovas į trečiojo asmens argumentus sureagavo beveik po metų laiko, nes užsakė statinio dalinę ekspertizę. Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 20-15E aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino trečiojo asmens argumentus apie tai, kad projektas yra tikslintinas ir tik patikslinus projektą mokslo pastato adresu Galinio Pylimo g. 17, Klaipėda, statinio konstrukcijos tenkins esminius statinio reikalavimus. Ekspertizės akte nurodyta, jog remiantis Rangovo (UAB „Išskirtinio būsto statyba") pateiktu defektiniu aktu, Užsakovas išsirinko kelias skirtingų defektų pozicijas, kuriomis suformavo Statinio dalinės ekspertizės techninę užduotį. Statinio ekspertizės pagrindinis tikslas: nurodyti, kokie esminiai statinių reikalavimai pažeisti ir pažeidimų sukeltų neigiamų (esamų ir prognozuojamų) pasekmių charakteristikas, aprašyti kiekvieno esminio statinių reikalavimo pažeidimo įtaką statinio sprendiniams, susijusiems su esminiais reikalavimais, numatyti priemones bei sprendimo būdus pažeidimams šalinti. Ieškovas net ir po ekspertizės akto išvadų nepripažino savo kaltės, jog pateiktas projektas, kuriuo visų darbų atlikimo metu buvo vadovautasi, yra tikrai su trūkumais, apie kuriuos beveik metus laiko teikė pastabas trečiasis asmuo.
42. Ieškovo 2020-09-16 raštas „dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo“, kuriuo ieškovas vienašališkai nutraukė 2019-05-29 statybos rangos sutartį Nr. J 9-1735 teisėtumo – vienašalis sutarties nutraukimas – yra neteisėtas. Ieškovas 2020-09-29 rašte Nr. (4.39)-R2-2594 kaip argumentą nutraukti su trečiuoju asmeniu Sutartį nurodo kalendoriniame-finansiniame grafike nurodytų tarpinių darbų atlikimo terminų praleidimą ir tai traktuoja kaip esminį sutarties pažeidimą. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovo argumentais, nes darbų atlikimo grafikas ieškovui buvo pateiktas 2019-10-17, tačiau tai buvo tik tarpinis grafikas, nes galutinis darbų atlikimo terminas yra 2020-12-03.
43. Ieškovas 2019-10-17 atliktų darbų grafiką atmetė 2020-03-17 elektroniniu laišku, nurodydamas, jog trečiasis asmuo nespės darbų atlikti iki 2020-09-01 ir prašė patikslinti grafiką. Ieškovas 2019-10- 17 grafiku niekada nesivadovavo ir darbų atlikimo termino pabaiga laikė 2020-12-03. Pastebėjo, jog buvo tariamasi dėl galimybės darbus baigti iki 2020-09-01, tačiau iki galo nesuderinus darbų atlikimo termino iki 2020-09-01, terminas liko toks, kokį šalys Sutartimi suderino, t. y. iki 2020-12- 03. 2020-04-22 pokalbio telefonu metu ieškovas nurodė trečiajam asmeniui, jog darbų atlikimo terminas toks, koks nurodytas Sutartyje.
44. 2020-05-04 ieškovas elektroniniu paštu nurodė, jog trečiasis asmuo turi vadovautis 2019-10-17 darbų grafiku. Tokie ieškovo veiksmai, kai dėl 2019-10-17 pateikto grafiko pasisakoma tik 2020- 03-17, patvirtina trečiojo asmens argumentus apie ieškovo nebendradarbiavimą. Sutartimi šalys susitarė galutinį darbų atlikimo terminą iki 2020-12-03, ieškovas šio termino nepažeidė ir darbus atlikinėjo dėsningai, nepažeidžiant Sutarties sąlygų. Sutartyje nėra susitarta, jog rangovo tarpinių darbų atlikimo grafiko nesilaikymas yra esminis sutarties pažeidimas, be to, trečiojo asmens sutartinio termino, iki 2020-12-03, nepažeidė. Šiuo konkrečiu atveju jokio esminio Sutarties pažeidimo iš trečiojo asmens pusės nėra.
Ieškinys atmestinas.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-05-29 trečiasis asmuo UAB „Išskirtinio būsto statyba“ su ieškovu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sudarė Rangos sutartį Nr. J9-1735, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos, Galinio Pylimo g. 17, vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų remonto darbus pagal parengtą techninį projektą per 18 mėnesių terminą nuo sutarties įsigaliojimo dienos.
46. Sutarties 19.1 punktu šalys sulygo, jog trečiasis asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos privalo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą – pirmo pareikalavimo Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą – 5 proc. nuo Sutarties vertės (su PVM). Jeigu trečiasis asmuo pateikia draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, tai kartu su šiuo laidavimo draudimo raštu trečiasis asmuo turi pateikti ir mokestinio pavedimo kopiją, kad draudimo įmoka už išduotą laidavimo draudimo raštą yra sumokėta. Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas ir turi galioti visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. 19 mėn. nuo Sutarties pasirašymo dienos. Sutartis įsigalioja tik Rangovui pateikus reikalaujamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą.
47. Trečiasis asmuo pateikė ieškovui atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ išduotą 2019-05-23 Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 545856549.
48. 2020-10-09 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad trečiajam asmeniui atlikus esminį Rangos sutarties pažeidimą, nuo 2020-10-01 Rangos sutartis su trečiuoju asmeniu buvo nutraukta. Savo veiksmus ieškovas motyvavo tuo, kad trečiasis asmuo tinkamai nevykdo sutartinių įsipareigojimų bei pareikalavo atsakovo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų sumokėti 2019-05-23 Atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. 545856549 nurodytą sumą – 56 549,49 Eur.
49. 2020-11-05 raštu Nr. 2494446 atsakovas kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad draudimo išmoka nebus mokama, kadangi ieškovas pats netinkamai vykdė Rangos sutartį; trečiasis asmuo nesutinka, kad jis atsakingas už netinkamą Rangos sutarties vykdymą; nurodė, kad draudžiamojo įvykio pripažinimui yra reikalingas teismo sprendimas, kurio būtų nuspręsta, jog trečiasis asmuo yra atsakingas dėl ieškovo patirtų finansinių nuostolių dėl prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
50. 2020-11-11 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą ir pareikalavimo persvarstyti sprendimą dėl draudimo išmoko nemokėjimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovas įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką to pareikalavus ieškovui, nevertindamas Rangos sutarties nevykdymo priežasčių.
51. 2020-12-04 raštu Nr. 2494446 atsakovas pakartotinai atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui.
Dėl ginčo ribų
52. Vadovaujantis CK 1.137 straipsnio 1 dalimi bei CPK 5 straipsnio nuostatomis, asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybą, pasirinkdami bet kurį CK 1.38 straipsnyje nurodomą civilinių teisių gynimo būdą. Proceso įstatyme įtvirtinta pareiga ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis remiantis reiškiamas materialusis reikalavimas, ir šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p.). Procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktinis reikalavimo pagrindas teismui yra privalomas, teismą įpareigojantis ginčo ribas apibrėžti taip, kaip pati šalis tą nurodo ar pasirenka, ir nenagrinėti ginčo tais pagrindais, kurių ieškovas nenurodo, o sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 13 str., 265 str. 2 d.) (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-325-464/2019).
53. Remiantis aptarta teismų praktika, vadovaujantis šalių dispozityvumo bei rungimosi principais, būtent ieškovo ieškinio faktinis pagrindas apibrėžia ginčo ribas.
54. Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo veiksmų – atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ieškovui pagal 2019-05-23 Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 545856549 – teisėtumo ir pagrįstumo.
55. Tiek ieškinyje, tiek triplike ieškovas nurodė, kad draudimo išmoką prašo priteisti iš atsakovo motyvuodamas tuo, kad pagal 2019-05-23 Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 545856549 atsakovas įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką ieškovui besąlygiškai, t. y. nevertindamas priežasčių, dėl ko Rangos sutartis (kurios įvykdymui užtikrinti išduotas laidavimo draudimo raštas), nebuvo tinkamai įvykdyta, pagrįstumo.
56. Tokios pozicijos ieškovas laikėsi ir teismui pateiktame prašyme dėl ieškinio faktinio pagrindo patikslinimo, kuriame nurodė, kad ieškovas byloje įrodinėja, jog jis įvykdė visas laidavimo rašte nurodytas sąlygas, sudarančias pagrindą reikalauti draudimo išmokos išmokėjimo pagal šį dokumentą; klausimas dėl trečiojo asmens (t. y. draudėjo) prievolių pagal rangos sutartį tinkamas vykdymas/nevykdymas, nekeliamas. Ieškovas reikalavimo priteisti draudimo išmoką nesiejo su trečiojo asmens neteisėtu veikimu/neveikimu, tokių trečiojo asmens veiksmų/neveikimo neįrodinėjo, taigi, nesirėmė aptartomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ieškinio faktiniu pagrindu.
57. Tuo tarpu atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, privalėjo įrodyti atsakovui aplinkybes, jog jis pats tinkamai vykdė Rangos sutartį bei kad būtent trečiasis asmuo šią sutartį pažeidė.
58. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad būtent ieškovas, kreipdamasis į teismą ir pasirinkdamas galimai pažeistų teisių gynimo būdą, sprendžia, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis įrodinėti ieškinio reikalavimo pagrįstumą, ir nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio faktiniu pagrindu nurodo tik aplinkybes, jog atsakovui kilo besąlyginė pareiga išmokėti draudimo išmoką pagal ieškovo pirmą pareikalavimą, teismas sprendžia, kad atsakovo bei trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su tuo, ar ieškovas tinkamai vykdė Rangos sutartį, kuri šalis yra atsakinga už Rangos sutarties nevykdymą, peržengia šio ginčo nagrinėjimo ribas. Nurodytų motyvų pagrindu, aplinkybės, susijusios su Rangos sutarties šalių įsipareigojimų pagal Rangos sutartį tinkamu vykdymu, nenustatytinos ir nenagrinėtinos šioje civilinėje byloje.
Dėl laidavimo draudimo rašto aiškinimo
59. Ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus, nurodo, kad atsakovas išduotu laidavimo draudimo raštu įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką ieškovui to pareikalavus, nevertindamas Rangos sutarties nevykdymo priežasčių, atsakovas nesiejo savo pareigos išmokėti draudimo išmoką su papildomomis sąlygomis. Tuo tarpu atsakovo manymu, jis laidavimo draudimo raštu įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką ieškovui tik tokiu atveju, jei ieškovas įrodys aplinkybes, jog įvyko draudžiamasis įvykis, t. y. ieškovas pats tinkamai vykdė Rangos sutartį; trečiasis asmuo pažeidė Rangos sutartį. Taigi, bylos šalys skirtingai aiškina laidavimo draudimo rašto sąlygas.
60. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys skirtingai aiškina laidavimo draudimo rašto sąlygas, pripažintina, kad byloje yra kilęs ginčas dėl vienašalio sandorio - laidavimo draudimo - aiškinimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai sutarties šalys nesutaria dėl tam tikros sutarties sąlygos turinio, šalių teisių ir pareigų apimties ir pan., tokia sutarties sąlyga laikytina neaiškia, jos turinys turi būti nustatomas remiantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).
61. Pagal CK 1.63 straipsnio 5 dalį, vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Teismo vertinimu, aiškinantis vienašalio sandorio – laidavimo draudimo - turinį, taikytinos CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės. Tokios pozicijos dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, aiškinant vienašalio sandorio sąlygas, laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).
62. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 1-2 dalimis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.
63. Taigi, tik nustačius, kad šalys turėjo bendrus ketinimus, nesutampančius su lingvistine sutarties (vienašalio sandorio) teksto prasme, taikomas subjektyvusis sutarties aiškinimo principas, tačiau tokių aplinkybių nenustačius, iš esmės remiamasi objektyviuoju sutarčių aiškinimo principu (sutartis aiškinama pagal tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys). Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sutarčių aiškinimo klausimu, taip pat pasisakyta, kad kai nėra duomenų apie tikruosius šalių ketinimus, teismas turi remtis pažodiniu sutarties aiškinimo principu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007). Nagrinėjamu atveju duomenų apie atsakovo, kaip vienašalį sandorį sudariusio asmens, ketinimus, besiskiriančius nuo sandorio teksto dėl sandorio sąlygų aiškinimo, byloje nėra, todėl sandorio sąlygas aiškinant, remiamasi objektyviuoju sutarčių aiškinimo principu.
64. Pažymėtina, ir tai, kad pagal CK 6.193 straipsnio 3-5 dalis, aiškinant sutartis (vienašalius sandorius), jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
65. Iš laidavimo draudimo rašto teksto matyti, kad atsakovas laidavimo draudimo raštu besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigojo, ieškovui tinkamai vykdant Rangos sutartyje numatytus įsipareigojimus, sumokėti ieškovui draudimo išmokos sumą, neviršijančią 56 549,49 Eur, gavęs ieškovo raštišką reikalavimą dėl trečiojo asmens prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo, tokiomis sąlygomis: jei trečiasis asmuo atsisakys atlikti Rangos sutartyje numatytus darbus; jei trečiasis asmuo praleis darbų atlikimui su ieškovu sudarytoje Rangos sutartyje nustatytus terminus; jei trečiojo asmens pagal su ieškovu sudarytą Rangos sutartį atlikti darbai neatitiks Rangos sutartyje nustatytų reikalavimų.
66. Laidavimo draudimo rašte taip pat nurodyta, kad ieškovas savo reikalavime turi pažymėti, kurios iš aukščiau paminėtų sąlygų trečiasis asmuo neįvykdė, tačiau neprivalo pagrįsti savo reikalavimų; laidavimo draudimo raštui taikoma Lietuvos Respublikos teisė, tame tarpe, bet neapsiribojant CK 6.987-6.1018 straipsniais; laidavimo draudimo raštas yra išduodamas ir vykdomas pagal Laidavimo draudimo taisykles Nr. 058 (2015-12-15 redakcija, galioja nuo 2016-01-04).
67. Iš atsakovo išduoto laidavimo draudimo rašto lingvistinės formuluotės („ieškovas savo reikalavime turi pažymėti, kurios iš aukščiau paminėtų sąlygų trečiasis asmuo neįvykdė, tačiau neprivalo pagrįsti savo reikalavimų“), matyti, kad ieškovas, siekdamas gauti draudimo išmoką, neturėjo pareigos pagrįsti aplinkybių, jog trečiasis asmuo atliko konkretų Rangos sutarties pažeidimą (pvz. atsisakė atlikti Rangos sutartyje numatytus darbus; praleido darbų atlikimui su ieškovu sudarytoje Rangos sutartyje nustatytus terminus; trečiojo asmens pagal su ieškovu sudarytą Rangos sutartį atlikti darbai neatitiko Rangos sutartyje nustatytų reikalavimų). Pakako vien to, kad ieškovas pažymėtų, kokį iš aukščiau nurodytų sutarties pažeidimų atsakovas atliko.
68. Vis dėlto, atsakovo pareiga išmokėti draudimo išmoką ieškovui nebuvo susieta vien tik su ieškovo formalaus veiksmo atlikimu, t. y. su prašymo išmokėti draudimo išmoką, kuriame būtų pažymėtas trečiojo asmens atliktas Rangos sutarties pažeidimas, pateikimu atsakovui. Kaip minėta, laidavimo draudimo rašte buvo nurodyta, jog atsakovas įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką, jei: 1) ieškovas pažymi, kurios iš Rangos sutarties sąlygų trečiasis asmuo neįvykdė; 2) ieškovas pats tinkamai vykdė Rangos sutartyje numatytus įsipareigojimus.
69. Priešingai nei aptariant trečiojo asmens atliktus Rangos sutarties pažeidimus, aptariant ieškovo tinkamą Rangos sutarties vykdymą, laidavimo draudimo rašte nėra nurodyta, kad aplinkybių, susijusių su ieškovo tinkamu Rangos sutarties vykdymu, ieškovas neprivalo pagrįsti. Nenumatyta ir tai, kad siekiant įgyvendinti tokį įpareigojimą ieškovui pakanka vien pažymėti ar nurodyti, kad jis tinkamai vykdė Rangos sutartyje įtvirtintus įpareigojimus.
70. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu teismas vertina, kad laidavimo draudimo rašte nurodytas atsakovo įsipareigojimas išmokėti ieškovui draudimo išmoką buvo susietas su ieškovo tinkamu Rangos sutarties sąlygų vykdymu, taigi, priklausomas nuo papildomos aplinkybės, kuri turėtų būti atskirai nustatinėjama ir vertinama.
71. Pagal laidavimo draudimo raštą, tik nustačius ir įvertinus nurodytas aplinkybes, t. y. pripažinus, kad ieškovas tinkamai vykdė Rangos sutartį, ieškovui būtų išmokėta draudimo išmoka. Akivaizdu, kad tokiu atveju draudimo išmokos mokėjimas priklauso ne vien nuo ieškovo formalaus veiksmo (prašymo išmokėti draudimo išmoką, kuriame pažymėtas trečiojo asmens atliktas Rangos sutarties pažeidimas, pateikimo) atlikimo, tačiau ir nuo atsakovo atlikto Rangos sutarties vykdymo aplinkybių vertinimo rezultatų (nustatant, ar ieškovas pats tinkamai vykdė Rangos sutartį), tokiu būdu apsunkinant ieškovo galimybę be jokių papildomų veiksmų, t. y. neįrodinėjant aplinkybių, kad jis tinkamai vykdė Rangos sutartį, gauti draudimo išmoką.
72. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad atsakovo pateiktame laidavimo draudimo rašte įtvirtinta prievolė išmokėti draudimo išmoką ieškovui yra priklausoma nuo pagrindinės prievolės (kilusios iš Rangos sutarties). Prievolės išmokėti draudimo išmoką ieškovui vykdymas, be kita ko, priklauso nuo atsakovo atlikto pagrindinės sutarties vykdymo vertinimo rezultatų.
73. Ieškovas nurodė, kad Rangos sutarties 19.1 punkte buvo nurodyta, jog prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė turi būti pirmo pareikalavimo, besąlyginė ir neatšaukiama; atsakovas laidavimo draudimo rašte taip pat nurodė, kad jo prievolė išmokėti draudimo išmoką yra besąlyginė ir neatšaukiama, dėl ko laikytina, kad siekdamas gauti draudimo išmoką, ieškovas neturėjo pareigos įrodinėti jokių papildomų aplinkybių (pvz. įskaitant aplinkybes, kad ieškovas tinkamai vykdė Rangos sutartį).
74. Teismas pažymi, kad kaip minėta, pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, aiškinant sutartį (vienašalį sandorį), visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovas pernelyg suabsoliutino laidavimo rašte pavartotus žodžius „besąlygiškai ir neatšaukiamai“, neatsižvelgdamas į kitas laidavimo draudimo rašte nurodytas sąlygas ir jų tarpusavio ryšį. Pažymėtina, kad tame pačiame sakinyje, kuriame panaudoti žodžiai „besąlygiškai ir neatšaukimai“, taip pat nurodoma, kad atsakovas įsipareigoja ieškovui išmokėti draudimo išmoką ieškovui tinkamai vykdant Rangos sutartyje numatytus įpareigojimus. Kaip minėta, laidavimo draudimo rašte nenurodyta ir tai, kad tinkamo įsipareigojimų įvykdymo pagal Rangos sutartį ieškovas neturi pareigos įrodyti. Vertinant atsakovo įsipareigojimo turinį visų laidavimo rašte nurodytų sąlygų kontekste, darytina išvada, kad laidavimo draudimo rašte atsakovo prievolė išmokėti draudimo išmoką nebuvo nepriklausoma nuo papildomų aplinkybių, taigi, besąlyginė ieškovo nurodyta prasme.
75. Teismo vertinimu, laidavimo draudimo rašte pavartoti žodžiai „besąlygiškai ir neatšaukiamai“ išreiškė ne atsakovo valią išmokėti draudimo išmoką, nevertinant jokių papildomų aplinkybių, tačiau tai, kad ieškovui pateikus prašymą, kuriame pažymėtas trečiojo asmens atliktas Rangos sutarties pažeidimas, ir pagrįstos aplinkybės, jog ieškovas pats tinkamai vykdė Rangos sutartį, atsakovas nevertins jokių papildomų laidavimo draudimo rašte nenurodytų sąlygų ir išmokės ieškovui draudimo išmoką.
76. Iš laidavimo draudimo rašto turinio matyti ir tai, kad rašte nėra vartojama sąvoka „pirmo pareikalavimo“, dėl ko teismas neturi pagrindo vertinti, ką ši sąvoka reiškė laidavimo draudimo rašto kontekste.
77. Paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas vertina tai, kokios prievolės pagal atsakovo pateiktą laidavimo draudimo raštą buvo sukurtos tarp ieškovo ir atsakovo, tačiau nenagrinėja aplinkybių, ar laidavimo draudimo raštas atitiko Rangos sutarties 19.1 punkto reikalavimus, dėl ko ieškovo argumentai, kuriais įrodinėjamos aplinkybės, jog pagal Rangos sutarties 19.1 punkto reikalavimus atsakovo prievolė pagal laidavimo draudimo raštą išmokėti draudimo išmoką turėjo būti nepriklausoma nuo jokių papildomų aplinkybių, atmestini, kaip peržengiantys šio ginčo ribas.
78. Vertinant tai, kokią prasmę laidavimo draudimo raštui tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys bei vertinant laidavimo draudimo rašto paskirtį ir tikslą (CK 6.193 str. 1-2 d.), atsižvelgtina ir į laidavimo draudimo rašto esmę, jo skirtumus nuo besąlyginio prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo – besąlyginės (nepriklausomos, banko) garantijos.
79. Tiek pagal įstatymą (CK 6.70 str. 1 d., 6.90-6.96 str., 6.78-6.89 str., Draudimo įstatymo 7 str. 3 d. 15 p.), tiek pagal teismų praktiką, laidavimo draudimas ir banko garantija yra skirtingos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2117/2013). Tai reiškia, kad skiriasi šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių pobūdis, jų suteikiamos apsaugos ribos bei sąlygos.
80. Laidavimo draudimas yra prievolės užtikrinimo būdas, turintis laidavimo bei draudimo teisinių santykių požymių. Draudiko prievolė pagal laidavimo draudimą siejama su draudimo teisiniuose santykiuose taikoma draudžiamojo įvykio sąvoka, taigi, draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla tuo atveju, kai įvyksta laidavimo draudimo sandoryje nurodytas draudžiamasis įvykis. Tuo tarpu banko garantija pripažįstamas banko ar kitos kredito įstaigos (garanto) besąlygiškas raštiškas įsipareigojimas sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 str. 1 d.). Garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta (CK 6.90 str. 2 d.).
81. Teismo vertinimu, besąlyginė (nepriklausoma, banko) garantija esmingai skiriasi nuo kito prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo – laidavimo draudimo, kadangi banko garantija yra nepriklausoma nuo pagrindinės prievolės, kitų asmenų veiksmų, tuo tarpu draudimo išmokos gavimas pagal laidavimo draudimą priklauso nuo pagrindinės prievolės, kitų asmenų atlikto sutarties vykdymo aplinkybių vertinimo.
82. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal banko garantiją kreditorius gali kreiptis į garantą ir reikalauti sumokėti garantijoje nurodytą pinigų sumą, nepateikdamas jokių reikalavimo teisės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, o garantas negali atsisakyti išmokėti finansinėje garantijoje nurodytos pinigų sumos kreditoriui. Tuo tarpu draudimo bendrovės suteiktas laidavimo draudimas turi tiek CK 6.76 - 6.89 straipsniuose reglamentuojamo laidavimo bruožų, tiek yra viena iš negyvybės draudimo šakos grupių (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 7 str. 3 d. 15 p.). Laidavimo draudimo sutartis suprantama kaip sutartis, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių. Taigi, laidavimo draudimas iš esmės reiškia, kad jei draudėjas tinkamai neįvykdys savo prievolių trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), tuomet draudimo bendrovė (draudikas) atlygins naudos gavėjui dėl tokio draudėjo prievolių neįvykdymo/netinkamo įvykdymo patirtus nuostolius iki laidavimo liudijime (polise) nurodytos sumos, tačiau draudimo išmokos išmokėjimas pagal sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį paprastai yra siejamas su draudimo taisyklėmis, o tai reiškia, kad tokiu atveju gali būti reikalaujama įrodyti, jog tikrai buvo pažeisti naudos gavėjo turtiniai interesai, kad naudos gavėjo pretenzija yra draudiminis įvykis ir t. t., kas akivaizdu, jog apsunkina kreditoriaus padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1005-302/2016).
83. Banko garantija ženkliai geriau užtikrina perkančiosios organizacijos interesus nei laidavimo draudimas: banko garantija nėra priklausoma nuo pagrindinės (užtikrinamos) prievolės ir garantijos sumos išmokėjimas nesiejamas su skolininko ir kreditoriaus ginčo dėl garantija užtikrintų įsipareigojimų vykdymo išsprendimu (CK 6.90 str. 2 d., 6.93 str.); laidavimo savybės yra visiškai priešingos (pavyzdžiui, CK 6.76, 6.82 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2117/2013).
84. Remiantis išdėstytu, teismo vertinimu, atsakovo išduotas laidavimo draudimo raštas aiškintinas tokiu būdu, jog laidavimo draudimo raštu atsakovas įsipareigojo išmokėti ieškovui draudimo išmoką šiam pateikus prašymą, kuriame būtų pažymėtas trečiojo asmens atliktas Rangos sutarties pažeidimas ir nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad ieškovas pats tinkamai vykdė Rangos sutartį. Taigi, pagal laidavimo draudimo raštą atsakovas turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką ieškovui tik tokiu atveju, jei šis pagrįs aplinkybes, jog jis pats tinkamai vykdė Rangos sutartį.
Dėl ieškinio reikalavimo
85. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė vien tuo, kad jo prašymo pateikimo fakto pakako tam, jog atsakovui atsirastų pareiga išmokėti draudimo išmoką. Bylos šalys sutinka ir byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė atsakovui aplinkybių, susijusių su tuo, ar jis pats tinkamai vykdė Rangos sutartį.
86. Byloje nustatyta, kad atsakovo prievolė išmokėti išmoką ieškovui buvo sąlyginė, t. y. atsakovas turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką ieškovui tik tokiu atveju, jei ieškovas pagrįs aplinkybes, jog jis pats tinkamai vykdė Rangos sutartį.
87. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė būtinosios sąlygos (t. y. nepagrindė aplinkybių, jog jis pats tinkamai vykdė Rangos sutartį), draudimo išmokos gavimui, spręstina, kad atsakovas, neturėdamas duomenų, pagrindžiančių ieškovo tinkamą Rangos sutarties vykdymą, pagrįstai, remdamasis laidavimo draudimo rašto sąlygomis, vertino, jog ieškovas neįgyvendino sąlygos, būtinos draudimo išmokos išmokėjimui bei pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką.
88. Apibendrinant išdėstytą, spręstina, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo, dėl ko ieškovo ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
89. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
90. Ieškovo ieškinį atsakovo atžvilgiu atmetus visiškai, o atsakovui nepateikus duomenų apie bylinėjimosi išlaidų patyrimą, bylinėjimosi išlaidos šalims neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.