Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-866-1123/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-23
Bylos Nr.: II-866-1123/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00928-2024-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Aušra Ragelienė
Pažeidėjas: O. S.
Advokatai: Kęstutis Leimonas

Kategorijos

9.38Kontrabanda (ANK 208 str.)
19.18Duomenų, žinant, kad jie melagingi, pateikimas kelių transporto priemones ir kelių transporto priemonių vairuotojus registruojančioms įstaigoms (ANK 513 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Skundas Nr. II-866-1123/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00928-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 19.18; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai O. S., ir jos įgaliotam atstovui advokatui Kęstučiui Leimonui,

dalyvaujant Vilniaus teritorinės muitinės atstovei R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-847-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 23 d. nutarimu MD-VM00-ANR_N-847-2024 (toliau – ir Nutarimas) O. S. buvo pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 3 dalyje (2021 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. XIV-9365 redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 3 d. iki 2023 m. gegužės 23 d.) ir 515 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d. 2023 m. kovo 30 d. įstatymas Nr. XIV-1867), o būtent už tai, kad ji 2023 m. kovo 7 d., (duomenys neskelbtini), būdama UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstove 2023 m. vasario 24 d. muitinės duomenų apdorojimo sistemoje (MDAS) priemonėms pateikė eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos į Rusijos Federaciją, kurioje buvo deklaruotos prekės – skirstomasis agentas (duomenys neskelbtini), kuris turi atskyrimo ir tepimo savybių bei naudojamas elastomerų gamyboje, prekės kodas – 3910.0000 00. Atlikus krovinio tikrinimą buvo nustatyta, kad deklaracijos (duomenys neskelbtini) 33 langelyje neteisingai nurodytas prekės kodas. Paėmus prekės mėginį ( Mėginio ėmimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad deklaruotos prekės kombinuotosios nomenklatūros kodas (KN) yra 3403198000 (2023-03-03 Prekės klasifikavimo aktas Nr. PKA (duomenys neskelbtini)). Prekė klasifikuojamą (KN) 340319 pozicijoje yra įrašyta į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje ( toliau- Reglamentas(ES) Nr. 833/2014) XXIII priedą (3k straipsnyje nurodytų prekių (tepimo priemonių) sąraše), todėl vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3k straipsnio 1 dalimi, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. O. S. pateiktoje elektroninėje eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingai nurodydama eksportuojamos į Rusijos Federaciją prekės kombinuotosios nomenklatūros kodą pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje 3k straipsnio 1 dalį bei 2015-07-28 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatas ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 202 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-810 patvirtintų Muitinės deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių 27 punktą. Tokia veika ji padarė nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje (įstatymo Nr. XIV-9365 redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 23 d.), kadangi netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė O. S., atstovaudama prekių siuntėją pateikė eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos į Rusijos Federaciją. Nustatyta, kad eksporto deklaracija prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos į Rusijos Federaciją, buvo pateikta prekėms, kurias Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3k straipsnis draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje ( 3k straipsnio 1 dalis) ir tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis ir su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu ( 3k straipsnio 2 dalies a) punktas). Tokia veika O. S. padarė nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnyje Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas ( įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.)

Už numatytus administracinius nusižengimus O. S. paskirta galutinė 300 Eur dydžio bauda (1 t., b. l. 37-40). Nutarime nurodyta, jog nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti ( ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. gynėjas Kęstutis Leimonas pateikė skundą dėl Nutarimo, kuriuo prašoma šį Nutarimą panaikinti. Skundas motyvuojamas tuo, kad:

Pirma, mėginys buvo paimtas pažeidžiant teisės aktus, tokiu būdu pažeidžiant įrodymų leistinumo principą (ANK 569 straipsnis), todėl, anot advokato, Muitinės laboratorijos 2023 m. kovo 3 d. tyrimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti pripažintas įrodymu ir naikina pareiškėjos atsakomybę, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Skunde nurodoma, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B- 443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 22 punkte yra nurodyta, kad „Mėginį paėmęs muitinės pareigūnas užpildo Mėginio etiketę (2 priedas), kurioje turi būti nurodytas komercinis prekės pavadinimas, atitinkantis nurodytąjį Protokolo langelyje „Prekės aprašymas (komercinis prekės pavadinimas)“. Mėginio etiketė pritvirtinama (priklijuojama arba prikabinama) prie kiekvieno mėginio ar jo pakuotės.“ Tuo tarpu, 2023 m. vasario 27 d. prekės „(duomenys neskelbtini)“ mėginį paėmė ne Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnė J. B., kuri buvo apklausta teismo posėdžio metu, o pareiškėja kartu su vairuotoju panaudojant prekių mėginių paėmimui nepritaikytus naudotus įrankius (t. y. naudotą vamzdelį).

Antra, Nenustatyta subjektyviosios pusės (kaltės) pareiškėjos veiksmuose ir neatsižvelgta į prekių siuntėjo Italijos bendrovės (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), vadovo A. F. prisipažinimą teismo posėdžio metu nagrinėjant pareiškėjos skundą Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl tyčinio klaidingos informacijos pateikimo pareiškėjai dėl pakeisto prekės kodo tikslu išvengti tarptautinių sankcijų ir draudimų. Skunde teigiama, jog Pareiškėja ginčo prekę klasifikavo pagal prekės siuntėjo pateiktus duomenis ir informaciją. Italijos bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas parodė teismo posėdžio metu, kad jis pakeitė prekės kodą iš 3403 į 3910, kuris yra deklaruotas muitinės dokumentuose, prekių gavėjo Rusijos bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymu, ir informaciją apie pakeistą prekės kodą nuslėpė nuo pareiškėjos, todėl, anot advokato, jam ir turi būti taikoma atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus, o ne pareiškėjai. Pasak advokato, Pareiškėja atlikusi išsamią rizikos analizę, tai yra, išanalizavo jai pateiktus prekių dokumentus (kontraktą tarp prekių siuntėjo ir gavėjo, prekių gabenimo važtaraštį, prekių analizės sertifikatą),-atliko vizualinę prekių apžiūrą ir padarė fotonuotraukas ir pastebėjo, kad ant prekių talpų yra nurodytas analogiškas kodas kaip ir prekių dokumentuose, firminės prekių talpos yra supakuotos ir užplombuotos originaliais bei nepažeistais prekių siuntėjo apsauginiais lipdukais,-atliko prekių klasifikavimo kodo paiešką ES Privalomosios Tarifinės Informacijos duomenų bazėje, patikrino ar gabenama prekė nėra įtraukta į Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 sankcionuojamų prekių sąrašą, užklausė bendradarbių ar prekių siuntėjas anksčiau gabeno šią prekę KN kodu 39100000 00, kadangi ji siuntėjo gabenamas prekes deklaravo pirmą kartą, ir sužinojo, kad Italijos bendrovė (duomenys neskelbtini) gabena skirstomąjį agentą „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ tam pačiam gavėjui nuo 2017 m. birželio mėnesio, kuomet šios šalys sudarė kontraktą (pareiškėja pateikė kontraktą Vilniaus teritorinei muitinei kartu su eksporto deklaracija 2023 m. vasario 24 d., ir dėl to Pareiškėja, advokato įsitikinimu, neturėjo pagrindo imti prekių mėginio.

Trečia, Neatsižvelgta į aplinkybę, kad pareiškėja prekių siuntėją Italijos bendrovę (duomenys neskelbtini) atstovavo muitinėje tiesioginio atstovavimo principu, kuris numato prekių siuntėjo, o ne muitinės tarpininko atstovo atsakomybę dėl teisingos informacijos pateikimo muitinei. Skunde nurodyta, jog Pareiškėja Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato oficialų išaiškinimą ir Italijos bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliojimą UAB (duomenys neskelbtini) dėl tiesioginio atstovavimo muitinėje pateikė Vilniaus teritorinei muitinei 2023 m. gegužės 18 d. ir paaiškino žodžiu 2023 m. gegužės 22 d. administracinio nusižengimo protokolo nagrinėjimo metu, o taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau į šią aplinkybę administracinio nusižengimo protokolą nagrinėjęs pareigūnas ir teismas neatsižvelgė ir jos nevertino ( 1 t, b.l. 3-9).

Žemesnės instancijos teismas

Kartu su skundu pateikta 2023 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria O. S. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 212 straipsnio 4 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje paskirta 300 Eur bauda (1 t. b. l. 20-28) ir 2024 m. sausio 11d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria teismas, išnagrinėjęs Vilniaus teritorinė muitinės skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį ir Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR N-995- 2023 bei bylą grąžino Vilniaus teritorinei muitinei ( 1 t., b. l. 29-35).

Atsiliepimas

Institucija pateiktame atsiliepime į O. S. atstovo advokato K. Leimono skundą nurodė, kad Atstovas kaltę ir atsakomybę dėl neteisingai deklaracijoje nurodyto prekės kodo nepagrįstai bando perkelti eksportuotojui, kuris krovinio dokumentuose nurodė neteisingą prekių KN kodą. Institucija pabrėžia, jog vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 15 straipsnio 2 dalimi, asmuo, pateikdamas deklaraciją, prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaracijų, papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. 2015-07-28 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje numatyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Institucia nurodė, jog skunde nepagrįstai teigiama, kad O. S. administracinėn atsakomybėn patraukta nenustačius subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių (kaltės). Byloje nėra ginčo, kad O. S. jos pateiktoje eksporto deklaracijoje nurodė prekių kodą, kurį buvo nurodęs prekių siuntėjas Italijos bendrovė (duomenys neskelbtini). Bendros kompetencijos apygardų teismai savo nutartyse ne kartą yra pasisakę ir laikosi nuostatos, jog „<...> tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus <...>“ (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019, Nr. AN2-343-493/2022, Nr. AN2-82-876/2023).

Muitinė atsiliepime pažymi, kad prekių siuntėjas negali būti vertinamas, kaip kompetentingas trečiasis asmuo, galintis nustatyti teisingą prekės kodą. O. S., būdama muitinės tarpininko atstove, yra įgijusi tam tikras specifines kompetencijas, tarp jų ir kompetenciją prekių klasifikavimo klausimais, priešingai nei eksportuotojas. Be to, SMK 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turėdamas galimybę įsitikinti KN kodo teisingumu, to nepadarė ir veikdamas savo rizika, nepagrįstai pasitikėjo prekių siuntėjo pateikta informacija. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad O. S., apart siuntėjo nurodyto prekės kodo, neturėjo jokių kitų prekės kodą objektyviai pagrindžiančių duomenų, pvz. laboratorijos išvadų, eksportuotojui išduotos Privalomosios tarifinės informacijos ir pan., todėl elgdamasi rūpestingai privalėjo imtis veiksmų ir išnaudoti visas teisės aktų leidžiamas priemones teisingam prekių kodui nustatyti, o jį nustačius įvertinti, ar prekėms taikomi draudimai ir apribojimai. Muitinė pažymi ir tai, kad, kad šiuo atveju, Italijos ir Rusijos Federacijos įmonių ilgalaikiai verslo santykiai negalėjo būti laikomi patikimumo kriterijumi, kadangi didelė dalis prekių, klasifikuojamų atitinkamais kodais, buvo įtrauktos į draudžiamų parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti Rusijai prekių sąrašą tik po 2022 m. vasario 24 d. ir iki draudimų įsigaliojimo galėjo būti tiekiamos Rusijai. Pradėjus taikyti tam tikrų prekių tiekimo Rusijai draudimus, iškilo rizika, kad šių draudimų bus bandoma išvengti parenkant prekėms KN kodus, kurie neįtraukti į draudžiamų tiekti prekių sąrašus, todėl bet kokių prekių eksportas į Rusijos Federaciją O. S. turėjo būti vertintinas kaip padidintos rizikos, eksportuotojo pateikta informacija, taip pat ir eksportuojamų prekių kodas, turėjo būti tikrinami su ypatingu atidumu, pasinaudojant visomis teisės aktuose numatytomis galimybėmis, o eksportuotojų pateikiama informacija negalėjo būti vertinama, kaip patikima, kadangi eksportuotojas yra suinteresuotas įvykdyti anksčiau pasirašytas sutartis ir parduoti savo prekes( 2 t. b.l. 93-94).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta O. S. parodė, kad po to, kai ji pateikė į sistemą deklaraciją per muitinės programą buvo užklausta, kodėl ji deklaruoja šitą prekę tokiu kodu, nors anksčiau ši prekė buvo deklaruota kitu kodu. Ilgalaikiai santykiai UAB (duomenys neskelbtini) siejo dėl pervežimų, o prekių eksporto forminimą šiai įmonei vykdė pirmą kartą. Po tokios muitinės užklausos, ji pradėjo aiškintis. Automatiškai buvo paskirtas inspektoriaus, kad reikalingas mėginio paėmimas, buvo susisiekta su muitine, buvo pasakyta, kad reikia paimti mėginį. Parduotuvėje „Depo“ ji įsigijo dvi talpas, kurias su vairuotojo pagalba pripildė. Tos dvi talpos buvo nuneštos inspektorei ir priduotos. O. S. teigė, kad tiek imant prekės mėginį, tiek ir deklaruojant prekes ji buvau visiškai tikra, 100 procentų įsitikinusi, kad deklaravo būtent tai kas yra nurodyta dokumentuose, tai ką pateikė siuntėjas, ji buvo patikrinusi, ar nėra pažeistos pakuotės, patikrino lipdukus, buvo nufotografuota. Teisės skyrius patikrino, ar įmonės nėra pažeidėjos, ar yra patikimos. Dokumentai buvo originalūs, pačiuose dokumentuose buvo nurodyta visa informacija ir medžiagos artikulai ir prekės kodas, kas nesukėlė visiškai jokių abejonių. Savo iniciatyva mėginius ima tada, kai atvažiuoja krovinys be žymėjimų, kai statinės be artikulų ir be žymėjimų, kai dokumentai kelia įtarimą, kai jie būna atsiųsti tik el. paštu ir nėra nurodyta sąskaitose faktūrose visos informacijos: artikulo, prekės kodo, pilno pavadinimo, tada tokie kroviniai automatiškai sukelia abejones ir tada mėginiai paimami iki deklaracijos pateikimo. Ji apie tai, kad neteisingas prekės kodas sužinojo tik po to, kai muitinė inicijavo mėginio paėmimą ir ji pati pradėjo aiškintis, tai yra sužinojo, kad jai sąmoningai buvo pateikti neteisingi duomenys.

Bylos medžiagoje esančioje 2023 m. vasario 24 d. eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad siuntėjas yra (duomenys neskelbtini), Milanas, gavėjas (duomenys neskelbtini), Sankt Peterburgas, 14 langelyje deklarantas nurodytas skaičius (2) UAB (duomenys neskelbtini). Prekių kodas 39100000. Prekių aprašymo grafoje nurodyta, kad yra skirstomasis agentas „(duomenys neskelbtini)“, turi atskyrimo ir tepimo savybių, naudojamas elastomerų gamyboje. Deklaranto ir atstovo grafoje nurodyta, kad parengė O. S. (1 t., b. l. 178).

Iš 2023 m. gegužės 17 d. Prašymu ( 1 t., b.l. 106) Vilniaus teritorinei muitinei pateiktų dokumentų :

O. S. ir FLLC (duomenys neskelbtini) 2 skyriaus, esančio Minske, Baltarusijos Respublikoje, susirašinėjimo elektroninėje erdvėje matyti, kad O. S. kreipėsi į minėtą bendrovę su prašymu pateikti paaiškinimą ir patvirtinantį dokumentą, kad prekei suteiktas 3910 kodas. Į ką jai buvo atsakyta ar negalima pakeisti į 3409, pasiteirauta ar toks paaiškinimas negali būti siuntėjo laiškas. O. S. buvo patektas atsakymas, kad anksčiau buvo naudotas kodas 340319 10, kuris buvo susijęs su tepalais. Jų gaminys yra silikono pagrindo atpalaidavimo priemonė poliuretano formavimui ir visiškai nesusijusi su tepalu. Neseniai atnaujinus tarpinius kodus, jie peržiūrėjo visų gaminių kodus. Šiuo konkrečiu atveju jie pakeitė į kodą 39100000, kuris yra tinkamesnis gaminiui, kai silikonas yra veiklioji formulės sudedamoji dalis. O. S. kartotinai prašė pateikti visus turimus sertifikatus, į ką buvo atsakyta, kad tarp dokumentų yra analizės sertifikatas, o daugiau nieko nebuvo atsiųsta. 2023-02-28 O. S. rašo: galite susidurti su konfiskacija, o jei aš gausiu baudą, ji bus perduota jums, nes nuslėpėte informaciją, kad krovinys anksčiau buyo deklaruojamas kitu kodu.(1 t., b. l. 107-118).

(duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 9 d. rašte dėl Vilniaus muitinėje laikomų prekių pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad produktas „(duomenys neskelbtini)“ yra mažo klampumo polidimetilsiloksano dispersija (CAS 63148-62-9) lengvame, degiame angliavandenilio tirpiklyje (EC 927-241-2). Jie teikė produktui kodą 39100000 (pirminės formos silikonai), nes šis kodas yra geriausiai apibūdinantis cheminę produkto prigimtį, kurį galėjo rasti Suderintoje sistemoje. Iš techninės pusės šis produktas yra formų atlaisvinimo priemonių plastikinių dalių gamybai. Jo cheminė sudėtis ir panaudojimas visiškai skiriasi nuo tepalo. Tepalas yra mineralinio arba augalinio ar gyvūninio aliejaus arba riebalų tepimo produktas, kuris sumažina trintį tarp dviejų paviršių ir negali būti nei degus, nei greitai išgaruojantis. Polimerų formų atlaisvinimo priemonė yra vaško arba silikono pagrindu pagamintas preparatas, naudojamas plastikinei daliai atskirti nuo formos. „(duomenys neskelbtini)“ negali būti naudojamas kaip tepalas, nes yra degus, mažai klampus ir greitai išgaruoja. Be to, nė viena jo sudedamoji dalis neturi tepimo savybių (1 t., b.l . 122-123) .

Iš 2017 m. birželio 2 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 149-155) ir jos vertimo( 2 t., b. l. 47-50) matyti, kad 2017 m. birželio 2 d. buvo sudaryta sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Sutarties dalykas – pardavėjas (duomenys neskelbtini), parduota, o pirkėjas (duomenys neskelbtini) perka sutarties prieduose nurodytas prekes, sutartyje nurodytomis sąlygomis.

Iš 2023 m. sausio 9 d. susitarimo, sudaryto tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 156-157) ir jos vertimo( 2 t., b. l. 5-52) matyti, kad minėtos šalys susitarė dėl prekės „(duomenys neskelbtini)“, muitinės kodas 3910000 polisilikonų mišinio organiniuose tirpikliuose, bendra kaina 47 600 Eur (b. l. 63-67).

(duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 6 d. sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 183-185) ir jos vertime( 2 t., b. l. 57-64) nurodyta, kad pirkėjas yra (duomenys neskelbtini), o pirkėjas (duomenys neskelbtini). Prekė yra 281286175, 32 vienetai, 47600 Eur vertės .

Produkto „(duomenys neskelbtini)“ analizės sertifikate ( 1 t., b. l. 188) ir jo vertime ( 2 t., b. l. 54) nurodyta, kad specifikacija yra 0.810-0.830, rezultatas 0.826. Partijos numeris 019523, pagaminimo data – 2023 m. vasario 6 d..

(duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 7 d. rašte ( 1 t., b. l. 187) ir jo vertime( 2 t., b. l. 65) nurodyta, kad A. F., būdamas (duomenys neskelbtini) pirmininku, pareiškia, kad siuntoje esančios prekės su 2023 m. vasario 6 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), skirtos (duomenys neskelbtini) yra neįtrauktos į tarptautinių konvencijų pagrindu ribojamų prekių sąrašus.

(DUOMENYS NESKELBTINI) važtaraštyje ( 1 t., b. l. 191) ir jos vertime( 2 t., b. l. 55) nurodyta, kad siuntėjas yra (duomenys neskelbtini), Milanas, gavėjas (duomenys neskelbtini), Sankt Peterburgas, prekių pristatymo vieta – UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 20 d. prekės gautos UAB (duomenys neskelbtini) .

Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. kovo 3 d. prekių klasifikavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad mėginį paėmė pareigūnė J. B., mėginio ėmimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) data 2023 m. vasario 24 d., deklaruotas prekių nomenklatūros kodas 3910000000, prekės aprašymas – skirstamasis agentas „(duomenys neskelbtini)“ turi atskyrimo ir tepimo savybių, naudojamas elastomerų gamyboje, gavėjas – (duomenys neskelbtini), Sankt Peterburgas, siuntėjas – (duomenys neskelbtini), deklarantas UAB (duomenys neskelbtini), mėginio aprašymas – preparatas „(duomenys neskelbtini)“, skaidrus, neklampus, bespalvis specifinio kvapo skystis, 1 L plastikiniame butelyje, mėginys pateiktas specialiame vienkartiniame muitinės mėginių maišelyje su mėginio etikete. Maišelis nepažeistas. Mėginio klasifikavimo motyvai – Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas nustatytas, vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2022/1998, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais (HSENSs, 2022), Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (OL C 119/1, 2019). Muitinės laboratorijos 2023 m. kovo 3 d. tyrimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). TARIC kodas nustatytas vadovaujantis ES integruoto tarifo duomenimis. Produkto duomenų saugos lape nurodyta, kad preparato „(duomenys neskelbtini)“ sudėtyje esantys angliavandeniliai sudaro 60 -70 procentų produkto masės, produkto paskirtis – išėmimo iš formų palengvinimas. KN 3403 pozicijoje klasifikuojamos tepimo priemonės (įskaitant pjovimo įrankių aušinimo skysčius, varžtų ir veržlių atpalaidavimo preparatus, priemones nuo rūdijimo arba antikorozinius preparatus ir preparatus, skirtus išėmimui iš formų palengvinti, daugiausiai pagamintus iš tepalų), taip pat preparatai, naudojami tekstilės medžiagoms, odoms, kailiams arba kitoms medžiagoms apdoroti alyvomis arba riebalais, bet išskyrus preparatus, kurių pagrindinės sudėtinės dalys, sudarančios ne mažiau kaip 70 procentų masės, yra naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų. 3403 pozicijoje klasifikuojami išėmimui iš formų palengvinti skirti preparatai – alyvų ar kitų riebalinių medžiagų mišiniai su kitomis medžiagomis, KSS paaiškinimų 3403 pozicijos paaiškinimai (F) (HSENs, 2022). Remiantis tyrimo rezultatais, pateiktais duomenimis, pateikto mėginio, preparato „(duomenys neskelbtini)“, sudaryto iš organinių silicio junginių ir naftos produktams būdingų angliavandenilių (mažiau kaip 70 procentų masės), nustatytas TARIC kodas yra 3403 19 8000. Nustatytas prekės kodas – 3403 19 80 00 (2 t., b. l. 42).

Muitinės laboratorijos 2023 m. kovo 3 d. tyrimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad užsakovas yra Vilniaus teritorinė muitinė, užsakymas – 2023 m. kovo 1 d. mėginio judėjimo lapas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Pateikti dokumentai – 2023 m. vasario 27 d. mėginio ėmimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 14 d. saugos duomenų lapas preparatui „(duomenys neskelbtini)“. Mėginio aprašymas – preparatas „(duomenys neskelbtini)“, skaidrus, neklampus, bespalvis specifinio kvapo skystis, 1 l plastikiniame butelyje. Mėginys pateiktas specialiame vienkartiniame muitinės mėginių maišelyje su mėginio etikete. Maišelis nepažeistas. Sudėtis – naftos angliavandenilių ir silicio organinių junginių mišinys. Etilo alkoholio neaptikta. Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas nustatytas, vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2022/1998, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais (HSENSs, 2022), Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (OL C 119/1, 2019). Muitinės laboratorijos 2023 m. kovo 3 d. tyrimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). TARIC kodas nustatytas vadovaujantis ES integruoto tarifo duomenimis. Produkto duomenų saugos lape nurodyta, kad preparato „(duomenys neskelbtini)“ sudėtyje esantys angliavandeniliai sudaro 60 -70 procentų produkto masės, produkto paskirtis – išėmimo iš formų palengvinimas. KN 3403 pozicijoje klasifikuojamos tepimo priemonės (įskaitant pjovimo įrankių aušinimo skysčius, varžtų ir veržlių atpalaidavimo preparatus, priemones nuo rūdijimo arba antikorozinius preparatus ir preparatus, skirtus išėmimui iš formų palengvinti, daugiausiai pagamintus iš tepalų), taip pat preparatai, naudojami tekstilės medžiagoms, odoms, kailiams arba kitoms medžiagoms apdoroti alyvomis arba riebalais, bet išskyrus preparatus, kurių pagrindinės sudėtinės dalys, sudarančios ne mažiau kaip 70 procentų masės, yra naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų. 3403 pozicijoje klasifikuojami išėmimui iš formų palengvinti skirti preparatai – alyvų ar kitų riebalinių medžiagų mišiniai su kitomis medžiagomis, KSS paaiškinimų 3403 pozicijos paaiškinimai (F) (HSENs, 2022). Remiantis tyrimo rezultatais, pateiktais duomenimis, pateikto mėginio, preparato „(duomenys neskelbtini)“, sudaryto iš organinių silicio junginių ir naftos produktams būdingų angliavandenilių (mažiau kaip 70 procentų masės), nustatytas TARIC kodas yra 3403 19 8000. Nustatytas prekės kodas – 3403 19 80 00 (2 t., b. l. 43-44).

2015 m. sausio 14 d. Saugos duomenų lape „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad įmonės pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“, pavojų identifikavimas – labai degi, kenksminga, pavojinga aplinkai, toksiška vandens organizmams, kenksminga – prarijus, gali pakenkti plaučiams, pakartotinis poveikis gali sukelti odos džiūvimą arba skilinėjimą, garai gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigimą. Sudėtis skirsnyje nurodyta – 60 – 70 procentų angliavandeniliai, C7-C9 n-alkanai, izoalkanai, cikliniai junginiai ( 2 t., b. l. 26-40).

(duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 25 d. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. Italijos muitinės išduota Privalomoji tarifinė informacija ir „(duomenys neskelbtini)“ HS kodo analizės ataskaita (duomenys neskelbtini), kurią išsiuntė, yra susijusi su 2023 m. kovo 7 d. sulaikytu „(duomenys neskelbtini)“ išleidimo agentu ir 2023 m. vasario 24 d. eksporto deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Analizė atlikta su „(duomenys neskelbtini)“ pavyzdžiu, kuris atitinka Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytą medžiagą (2 t., b. l. 4-5).

Muitinės ir Mopololio agentūros – muitinės direkcijos 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendime dėl informacijos apie privalomus tarifus nurodyta, kad kreipėsi (duomenys neskelbtini), prašymo registravimo data – 2023 m. kovo 31 d. Gaminys yra bespalvis skystis. Tai yra polidimetilsiloksano angliavandelinio C9-C10 ciklinis N-izoalkanas (EC 927-241-2), naudojamą poliuterano štampus ir plastikines formas padedančią išimti medžiagą. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus ir atliktą analizę, 50 procentų tirpiklio svorio viršija visos medžiagos svorį pagal 39 straipsnio 2 dalies e punktą, gaminys negali būti klasifikuojamas pagal šias nuostatas, o turi būti klasifikuojamas pagal 3280 skyriaus 32 straipsnio 4 dalį. Prekės kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 200-201, 2 t., b. l. 1-3) .

2023 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje (1 t. b. l. 20-28) yra duomenys, jog teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. S. parodė, kad muitinės laboratorijos vaidmuo šitame procese yra toks, kad tai yra eilinis mėginys pateiktas iš jų užsakovo. Užsakovas yra Vilniaus teritorinė muitinė, kuri kovo 1 d. pristatė mėginį su prašymu skubia tvarka ištirti prekę ir patikrinti prekės kodą - kokiu kodu deklaruota prekė ir kokiu kodu važiuoja per sieną. Atlikus tyrimus ir patikrinus prekės paskirtį, aprašymą, duomenų saugos lapus ir sudėtį, muitinės laboratorija remiantis išvada, analizės rezultatais ir pateiktais dokumentais, parašė rekomenduojamą kodą. Yra toks muitinės klasifikatorius, kuriame surašytos visos prekės, susistemintos. Prekės yra klasifikuojamos pagal sudėtį, pagal jų paskirtį, pagal pateikimo būdą. Priklausomai nuo to kokią gauni prekę, pasižiūri į kokią klasifikatoriaus dalį tą prekę galima priskirti. Šiuo atveju preparatas buvo žinomas, jo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pateiktas prekės duomenų saugos lapas, nurodyta prekės paskirtis. Duomenų saugos lape yra nurodyta prakės dalinė sudėtis. Buvo parašyta, kad yra daugiau negu 60, mažiau negu 70 proc. tirpiklio ir kad tai yra skaidrus, neklampus skystis. Buvo atlikti tyrimai. Ir patvirtinta, kad iš tikrųjų prekės sudėtyje yra naftos angliavandeniliai. Remiantis jų tyrimais, tuo kad prekė yra atpalaiduojantis agentas, tepimo agentas, jie žiūri kurioje vietoje turi būti klasifikuojama ta prekė. Šį kartą prekė buvo rekomenduota Vilniaus teritorinei muitinei klasifikuoti 3403 pozicijoje. Nekilo abejonių, kad ši prekės pozicija yra pati tinkamiausia. Importo metu, postas paima mėginį, kuris atkeliauja į muitinės laboratoriją su tikslu patikrinti ar prekė atitinka. Prekė buvo nupilta, užplombuota muitinės mėginių maišelyje. Jiems pakanka to kiekio. Paima muitinės pareigūnai ir pristato į muitinės laboratorijas. Šiuo metu jai nekilo įtarimo dėl to, kad yra pateiktas duomenų saugos lapas ir patikrinus cheminiais tyrimais, jie rado visus dalykus. Jie neturėjo abejonių dėl kodo, kurį jie nustatė. Klasifikatorius yra viešai prieinamas, internete galima pamatyti. Buvo užuominų, kad prekė 3403 pozicijoje labiau tinkamesnė. Paskyrimas yra aiškus, nes tiesiai yra paminėtas pavadinime. Duomenų saugos lapas privalo būti pateiktas. Mėginio ėmimo protokolo numeris 2023-02-27 (duomenys neskelbtini). 1B333 mėginių ėmimo tvarka. Dokumentuose nurodoma kas paima mėginį. Kiti asmenys, deklarantai neturi teisės imti mėginį, bet turi teisę dalyvauti. Mėginio ėmimo protokole yra O. S. parašas, kad dalyvavo imant mėginį ir neturi pretenzijų. Mėginį paėmė J. B.. Analizės sertifikatas nebuvo pateiktas, buvo pateiktas prekės duomenų saugos lapas. Duomenų saugo lape yra dalinai nurodyta sudėtis. Rodiklių specifikacija nėra vertinama. Yra atliekami tyrimai, kurie būtini prekės kodui nustatyti. Analizė atliekam dujų chromatografu ir yra atliekama infraraudonųjų spindulių spektrometrija. Šiuo atveju duomenų saugos lape nebuvo pateikta, kad sudėtyje yra silikono. Suprantama buvo tik iš pavadinimo. Muitinės pareigūnai gali kreiptis į juos su klausimais. Liudytoja papildomai paaiškino, kad pasitaiko atvejų, kai skirtingų Europos Sąjungos valstybių muitinės laboratorijos teikia skirtingus kodus dėl prekių klasifikavimo rūšies. Yra tikrinami visi duomenys ar atitinka nurodyta preke. Tačiau būna, kad atitinka, bet nuomonės nesutampa, tai muitinės departamento atstovai kreipiasi į tos šalies tarifų skyrių dėl tam tikrų paaiškinimų. Šiuo atveju nėra atliktas toks kaip cheminis tyrimas ir informacija šiame dokumente yra apibendrinta ten, kur pateikė šio dokumento užsakovas. Tai ką jis pateikė, remiantys tais duomenimis, parengiamas šis dokumentas. Šiuo atveju nesutampa su jai pateiktu duomenų saugos lapu. Nėra išsamaus aprašymo kam yra skirta prekė. Visoms prekėms gali būti suteiktas kodas, jeigu užtenka popierinių duomenų, tačiau ji nemato pilnos sudėties. Neatliekamas tyrimas, jeigu pateikti visi duomenys. Muitinės laboratorija atliko tyrimus. Iš išvados nesimato ar Italijos muitinė atliko tyrimus. Muitinės departamento tarifų skyrius turi teisę pateikti prašymą Italijos muitinei, jeigu nesutampa nuomonės. Ji iš dokumentų nėra tikra, ar tai yra tas pats produktas, nes kai gavo mėginiui, tarifinės informacijos nebuvo. Iš pateiktų duomenų surašė savo tyrimo dokumentą. Nėra aišku ar tai yra visiškai ta pati prekė. Mėginį yra galimybė tirti, bet turi būti išsamus prekės aprašymas. Remiantis visais paaiškinimais ir pastabomis, jeigu tai yra ta pati prekė, tai jie galėtų kreiptis į Italijos muitinę. Ji negali garantuoti kitų institucijų veiksmų, bet tas, kas jiems buvo pateikta, galvoja, kad Lietuvos muitinės nurodytas kodas yra teisingas. Teisiškai Lietuvos muitinės dokumentas yra išduotas gerokai anksčiau, negu išduotas tas velėsis dokumentas. Ar kodas patenka į sankcionuotų prekių sąrašą, ar ne, vis tiek tas kodas yra nustatinėjamas remiantis paaiškinimais ir tyrimais. Laboratorija gavo mėginį tyrimui kovo 1 d., muitinės deklaracija buvo vasario 24 d., todėl ji ir toliau lieka prie savo nuomonės. Prekė turėtų būti klasifikuota ten, kur ir ji suklasifikavo. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. F. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) atstovas, šių metų sausį, vasario pradžioje šias prekes tiekė į Sankt Peterburge esančią įmonę. Jis pakeitė tarifą, kuris yra deklaruotas. Gaminis vadinasi „(duomenys neskelbtini)“. Šitą produktą jie tiekė tai įmonei maždaug nuo 2014/2015 metų. Nuo 2015 metų tiekė šį gaminį, jo kodas buvo 39.10. Tai buvo pirminiu silikono pagrindu. Pats klientas paprašė 2017 m. pakeisti tą kodą į 3403 dėl to, kad importuojant tas prekės buvo sustabdytos muitinėje. Vežėjas paprašė kliento pakeisti kodą, dėl to klientas kreipėsi į Italų įmonę ir paprašė pakeisti kodą 3403. 3910 pakeitė į 3403 birželį 2018 metais. 2018 metais naudojome 3403 kodą, o šiais metais klientas dar kartą paprašė pakeisti kodą. Šiais metais, kai gabeno prekes, nebuvo pateikti to kodo pakeitimą paaiškinantys duomenys. Galbūt jų atsakomybė, kad jie netenkino kliento prašymo pakeisti kodą iš 3910, nes visada tą kodą naudojo dėl to, kad tai yra medžiaga silikono pagrindu. Tai visiškai nėra tepalo funkciją atliekanti medžiaga. Iš esmės gamina serijas įvairių gaminių, kurie yra dažniausiai panašūs. Silikono pagrindo gaminiai neparduodami vien tik šitam klientui, o ir kitiems. Šiai grupei gaminių mes visada naudojo 3910 kodą. 3910 yra tikrasis kodas. Jie kreipėsi į Italijos Respublikos muitinę, nusiuntė jiems pavyzdį su prašymu ištirti, kad nustatytų tą tikslų kodą. Tai, kad muitinė labai lėtai dirba, gausi atsakymą tik rugsėjo mėnesį šiais metais. Tikisi gauti atsakymą iš muitinės su analizėmis, kad nebūtų daugiau jokių abejonių. Pirmas kartas kai pakeitė kodą į 3403, tai buvo tam, kad atblokuotų tas prekes, kurios buvo muitinėje. Grįžimas į seną kodą buvo jiems natūralus dalykas. Gal ir jų kažkiek kaltės yra, kad nesigilino pakankamai į šį klausimą. Dar negavo atsakymo iš muitinės. Turėjo ateiti iki rugsėjo 4 d., bet tikriausiai užtruks ilgiau. Šiuo metu jis žino, kad vienas tarifinis kodas yra ribojamas, bet kai keitė kodą šiais metais, to nežinojo. Advokatui jis davė dokumentus, ten yra el. paštas su kliento prašymu pakeisti kodą. Jeigu nebūtų prašymo pakeisti prekės kodą, jie būtų naudoję 3403, nes nuo 2018 metų jie visada naudojo jį. „(duomenys neskelbtini)“ produktas, kuris deklaruojamas muitinėje kodu 3910 ir 3403 visiškai sutampa, nieko nesiskiria. Ta pati etiketė, tas pats įpakavimas. Yra integruoti paruošti kodai pagal du kriterijus: sudėtis ir taikymas. Specifikacija ir rezultatas sutampa. Dėl tų pasaulio problemų, buvo didelis darbo krūvis. Visų problemų jis negalėjo išspręsti. Žmogus, kuris užsiima deklaracija, neturi visų žinių apie tuos tarifus ir muitinės klasifikatorių. Kažkiek ir jų atsakomybės yra. Tam kam duoda įgaliojimą, turi suteikti kuo tikslesnę informaciją apie visus dokumentus. Mėginių analizės procesas susijęs su konkrečiais užblokuotais duomenimis. Yra pridedami papildomi duomenys, kuriuose yra apibūdinama prekės specifikacija. Saugos dokumentas pridedamas. Jeigu nebūtų prašoma iš gavėjo, kodas būtų nurodytas šiai siuntai 3403.Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. B. parodė, kad mėginio paėmimas yra jos kasdieninis darbas. Konkrečių atvejų negali tiksliai atsiminti. Yra iškviečiamas deklarantas, šiuo atveju tai buvo nurodymas iš Klaipėdos. Kuo gero jie turi daugiau informacijos. Buvo nurodymas paimti prekės mėginį, kadangi ši įmonė anksčiau veždavo prekes kitu prekės kodu, kuris papuola į sankcijas. Muitinės pareigūnai nustatė, kad anksčiau prekė buvo gabenta kitu kodu. Būtina fiziška paimti mėginį, tada pristato muitinės laboratorijai ir jie nustato. Be mėginio protokolo negalima forminti deklaracijos kol nebus atsakymo. Mėginio ėmimo protokole yra mano parašas ir O. S. parašas. Ji dalyvavo ir pasirašė. Pastabų neatsimena. Deklarantai galbūt patys ir gali vežti į laboratoriją, kad įsitikinti, bet šiuo atveju nebuvo deklarantų iniciatyvų. Kadangi šita įmonė kažkada veždavo ir šis kodas papuldavo į sankcijas, jai buvo nurodymas paimti prekės mėginį. Į šį komandorą, ji turėjo įrašyti prekės numerį ir datą. Tai yra ta pati prekė, bet skirtingų kriterijų. Ne vienas pareigūnas nagrinėjo. Muitinės kriminalinės tarnybos rizikos valdymo skyrius, kuris labai dažnai griežtina jiems patikrinimus. Gali ir patys savo iniciatyva susigriežtinti. Deklarantas turėtų kreiptis į muitinės laboratoriją, jeigu kyla klausimų. Deklarantai gal kreiptis į muitinės laboratoriją, bet tai nėra dokumentas. Fiziškai pats asmuo negali paimti mėginį. Ji pati privalo dalyvauti mėginio ėmimo procese. Mėginys imamas ne iš vienos talpos, o iš kelių. Kol nėra pateikta deklaracija, deklarantas gali daryti ką nori. Asmuo gali įsitikinti, jeigu kyla neaiškumų. Ji negali prisiminti minučių tikslumu. Tas automobilis stovėjo 3 dienas, bet kada galima įlipti į jį. Jie ne stovi prie kiekvieno automobilio. Aikštelėje stovi apie 100 automobilių. Ji gali mėginį imti savo rankomis, gali imti ir deklaranto atstovas, bet faktas yra, kad ji stovėjo šalia. Kitaip ir būti negali. Galbūt ji (O. S.) ir nupirko talpas, galbūt pas juos trūko tuo metu. Plastikinė talpa buvo sudėta į muitinės mėginių ėmimo maišelius. Deklarantė pasirašė, nebuvo taip, kad atsisakė pasirašyti. Tai, kad pasikeitė kodas, čia sprendžiu ne ji, o muitinės laboratorija. Gal tuo metu ji nebuvo į mašiną įlipus, bet ji stebėjo. Mėginius privalo imti muitinės pareigūnas, kartu dalyvaujant deklarantui. Reikia laiko surašyti protokolą, po to deklarantas atvažiuoja pasirašyti. Jie negali siųsti į laboratoriją, jei nėra parašo. Neprisimena ar tą pačią dieną pasirašė protokolą. Deklarantas negali nieko daryti su prekėmis, kai prekė yra pateikta eksporto deklaracijai ir prekės tampa muitinės prižiūrimos. Gal ji ir nebuvo įlipus į mašiną mėgino paėmimo metu, bet buvo šalia. Į transporto priemonę galėjo įlipti ne tik ji, bet ir kiti asmenys. Tranzitinis krovinis muitinės prižiūrimas būna su plomba, be muitinės pareigūnų plombos deklarantas nuimti negali. Kadangi čia buvo eksportas, tai ką jie norėjo, tą galėjo daryti per tiek laiko. Galėjo be muitinės pareigūno įlipti. Pareigūnas privalo dalyvauti mėginių ėmimo procese. Tuo metu ji pati galbūt ir kitą krovinį tikrino. Negali prisiminti smulkmenų todėl, kad kiekvieną dieną pas juos didžiulis darbo krūvis. Ji negalėjo nedalyvauti. Pareiškėjai gresia didelė bauda, todėl ji gali bet ką sakyti. Prekės turi būti muitinės prižiūrimoje teritorijoje. Visa muitinės tvarka turi praeiti tam tikrą sistemą. Jai buvo nurodymas paimti mėginį, ji tai ir padarė, mėginio paėmimo metu buvo prie automobilio. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. I. parodė, kad tą dieną, kai buvo išsiųstas eksportas, buvo pareikalauta atvykti į muitinę ir nupirkti talpas, kas labai nustebino, nes ji 13 metų dirbo (duomenys neskelbtini) ir niekada muitinės darbuotojos neprašė pateikti mėginį. Ji nuvyko kartu su O. į „Depo“ ir nupirko įmonės vardu tarą, buvo duotas direktoriaus leidimas nupirkti. Jas atvežus į muitinę, buvo paprašyta paimti mėginį. Jas labai nustebino, ji su O. kartu ir paėmė mėginį. Nebuvo labai paprasta jį paimti dėl to, kad gavo leidimą tos įmonės ar tikrai tą cheminę medžiagą galima paimti plikomis rankomis. Muitinės darbuotojai apie tai net nesusirūpino. O. įlipo į mašiną. Jos fotografuotas buvo pats ėmimas tam, kad pateikti klientui. Jie turėjom labai didelę problemą, kai atidarė tą talpą, ji labai siaura buvo. Joms padėjo dar ir vairuotojas, kuris matosi nuotraukoje. Kitas vairuotojas paėmę geležinį įrankį, įdėję į tą talpą, ištraukė du buteliukus ir pripylė joms to skysčio. Kai sistema išmeta tikrinimą, jie mato ir juos kviečia. Tarkim „jūsų mašina yra tikrinama“. Jie matome sistemoje, kad ta mašina yra tikrinama, paskambina į mutinę arba muitinė pati paskambina ir juos pakviečia, kad yra išmestas kanalas. Tą mašiną turi atidaryti arba vairuotojas, jie turi sudalyvauti, ką ji kartu su O. ir padarė. Atvyko į muitinės postą, klausė ką daryti, nes mašina sulaikyta. Kai ėmė mėginį, jokių darbuotojų prie jų nebuvo. Kai jos atvyko, bendravo su ten dirbančia moteriške, ji jas ir nusiuntė. Ji pati tiesiogiai nebendravo, tik šalia stovėjo ir tylėjo, bendravo O.. Ji visą laiką buvo, kai buvo imamas mėginys. Bačkos sveria iki 1 tonos, buvo sudėtingai paimama. Muitinės darbuotojai nebuvo šalia transporto, nes ji pati buvo prie mašinos ir fotografavo. Kai atvežė talpas, liepė paimti mėginį. Niekas nebuvo išaiškinta. Mėginiai buvo atiduoti muitinei. Ji žino, kad O. atidavinėjo mėginius. Ji pati dalyvavo, kai tik atidavė per langelį. Paėmė kita darbuotoja. Ji negali tiksliai prisiminti datos kada tai buvo. O. pasakojo, kad pasirašė, kad pridavė mėginius, pastabų nerašė. Jos praktikoje tai vyko pirmą kartą, anksčiau nėra tekę imti mėginio, niekada to nereikalavo. Ji pati yra skyriaus vadovė, jos kolegės su O. S.. Deklaracija teikė O.. Ji pati gavo direktoriaus leidimą pirkti tas talpas. Tai ir darė, nes įmonės pinigus valdo ji. Ji fotografavo, buvo pareikalauta klientui Italui. Tai cheminė medžiaga, jeigu jie atidarys, ta bačka bus jau nebenaudojama. Nuotrauka yra jos telefone. Žodžiu buvo pasakyta paimti mėginius, antrame aukšte patalpoje, muitinės poste. Ji O. paklausė ar taip vyksta, nes jai pačiai nėra taip buvę. Kas pasakė, negali pasakyti vardu, nes dirba pirmus metus (duomenys neskelbtini), pažįsta tik iš veidų. Liepė įsigyti talpas dėl to, kad muitinė neturi. Jos iš karto nuvažiavo į „Depo“ nusipirkti ir grįžo atgal. Ėjo toliau atiduoti jiems tuščias talpas, bandė ir buvo nusiųstos imti mėginį. Bandė atiduoti tuos buteliukus, tikėjosi, kad jie patys ir paims. Galvojo, kad jos pasirūpins talpa, o jie mėginius paims, bet taip neatsitiko. Ji pati turėjo galimybę stebėti aplinką, nes vaikščiojo aplink mašiną. Kitų asmenų šalia transporto nebuvo. Buvo tik tas vairuotojas, kuris parūpino tą geležinį įrankį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Skundžiamu Institucijos Nutarimu O. S. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje bei 515 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad muitinei pateiktoje eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė neteisingą deklaruojamų prekių kodą, kai tai turėjo įtakos draudimų ir apribojimų taikymui, o taip pat ir už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, kadangi prekės, kurioms ji pateikė eksporto deklaraciją ir kurias norėta eksportuoti į Rusijos Federaciją, yra įtrauktos į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 833/2014), XXIII priedą ir, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3k str. 1 d., jas draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui.

ANK 212 straipsnio 3 dalyje (nagrinėjamai bylai aktuali 2021 m. gegužės 27 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 3 d. iki 2023 m. gegužės 23 d.) nustatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimams ar draudimams taikyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas akcentuoja, kad pagal šiuo metu galiojančio ANK 515 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. O. S. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. vasario 24 d., galiojo ankstesnė ANK redakcija, kurios 515 straipsnyje buvo numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 15 d.). Atsižvelgiant į tai, Skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje, nepagrįstai nurodyta, kad O. S. nustatyta administracinė atsakomybė numatyta ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Vis tik, nurodyta aplinkybė Skundžiamo nutarimo nekeičia, o šiame procesiniame sprendime aptariama administracinio nusižengimo sudėtis bus nurodoma galiojusi inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu, t. y. ANK 515 straipsnis.

Šios administracinių nusižengimų sudėtys yra blanketinės, kiekvienu konkrečiu atveju nukreipiančios į teisės aktus, reglamentuojančius prekių deklaravimo ir (ar) gabenimo (įvežimo, išvežimo ar tranzito) tvarką.

Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad: „pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Šiame kontekste paminėtina ir Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa, kurioje nurodyta, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Šios nuostatos apibrėžia ne vien tik subjektą, kuris atsakingas už deklaracijos turinio teisingumą. Nors jose nenustatyta nei konkreti prekių deklaravimo tvarka, nei už jos pažeidimą taikytinos sankcijos, tačiau jose nustatyta subjekto prisiimama atsakomybė ir jo pareiga deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateikti tikslią informaciją, o šios pareigos pažeidimas ir sudaro ANK 212 straipsnio 3 dalies sudėtį.

2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuota padėtis Ukrainoje“ 3k straipsnyje numatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Taip pat draudžiama bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis ir su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu; bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis susijusį finansavimą arba finansinę paramą, skirtą toms prekėms ir technologijoms parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti arba susijusiai techninei pagalbai, tarpininkavimo paslaugoms ar kitoms paslaugoms teikti.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-6-2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad LAT yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 212 straipsnio 3 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.

Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame O. S. skunde, taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu, administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. įgaliotas atstovas ir pati O. S. prašė panaikinti skundžiamą nutarimą iš esmės tokiais argumentais:

Pirma, mėginys buvo paimtas pažeidžiant teisės aktus, tokiu būdu pažeidžiant įrodymų leistinumo principą (ANK 569 straipsnis), todėl, Muitinės laboratorijos 2023 m. kovo 3 d. tyrimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti pripažintas įrodymu ir naikina pareiškėjos atsakomybę;

Antra, nenustatyta subjektyviosios pusės (kaltės) pareiškėjos veiksmuose ir neatsižvelgta į prekių siuntėjo Italijos bendrovės (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), vadovo A. F. prisipažinimą teismo posėdžio metu nagrinėjant pareiškėjos skundą Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl tyčinio klaidingos informacijos pateikimo pareiškėjai dėl pakeisto prekės kodo tikslu išvengti tarptautinių sankcijų ir draudimų.

Dėl prekės mėginio paėmimo procedūros ir prekės kodo nustatymo

Skunde nurodyta, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B- 443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 22 punkte yra nurodyta, kad „Mėginį paėmęs muitinės pareigūnas užpildo Mėginio etiketę (2 priedas), kurioje turi būti nurodytas komercinis prekės pavadinimas, atitinkantis nurodytąjį Protokolo langelyje „Prekės aprašymas (komercinis prekės pavadinimas)“. Mėginio etiketė pritvirtinama (priklijuojama arba prikabinama) prie kiekvieno mėginio ar jo pakuotės.“ Tuo tarpu, 2023 m. vasario 27 d. prekės „(duomenys neskelbtini)“ mėginį paėmė ne Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnė J. B., kuri buvo apklausta teismo posėdžio metu, o pareiškėja kartu su vairuotoju panaudojant prekių mėginių paėmimui nepritaikytus naudotus įrankius (t. y. naudotą vamzdelį). Nepaisant šio fakto, teismo posėdžio Vilniaus miesto apylinkės teisme metu muitinės pareigūnė klaidingai informavo teismą, kad ji dalyvavo imant prekių mėginį, nors iš tikrųjų prekių mėginio ėmimo vietoje ji nebuvo ir tik vėliau pasirašė ant prekių mėginių paėmimo protokolo (pareigūnė buvo pasirašytinai supažindinta teisme dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą). Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė šią faktinę aplinkybę išnagrinėjęs pareiškėjos 2023 m. birželio 9 d. skundą, tačiau nepagrįstai nepripažino pareiškėjos atsakomybę šalinančia aplinkybe. Kadangi buvo pažeista prekių mėginio paėmimo tvarka, Muitinės laboratorijos 2023 m. kovo 3 d. tyrimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti pripažintas įrodymu ir naikina pareiškėjos atsakomybę, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Pažymėtina, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių (toliau – ir Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklės) aktualios redakcijos, galiojančios nuo 2021 m. lapkričio 5 d., bendrosiose nuostatuose numatyta, kad minėtas teisės aktas reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų ir deklarantų (jų atstovų) veiksmus imant ir administruojant neatlyginamai paimtus prekių mėginius arba pavyzdžius dėl jų tarifinio klasifikavimo. Nors minėtame teisės akte nėra konkretizuota kuris subjektas yra atsakingas už prekių mėginių paėmimą, tačiau sistemiškai aiškinant Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių turinį, akivaizdu, kad už šių veiksmų atlikimą yra atsakingas būtent Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnas, kadangi jis pasirenka mėginio dydį (kiekį, svorį), mėginio ėmimo vietas, būdą ir priemones, o taip pat paėmęs mėginį, užpildo visus su tuo susijusius dokumentus (Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 17, 19, 22 punktai). Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pareiškėjos atstovo skundo argumentais, jog 2023 m. vasario 27 d. prekės „(duomenys neskelbtini)“ mėginį paėmė ne kompetentingas Institucijos atstovas, o muitinės deklarantas, todėl pripažintina, jog šiai bylai aktuali mėginio paėmimo procedūra buvo atlikta nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ko pasėkoje įrodymų leistinumo kategorijos dėl netinkamai atlikto prekės mėginio paėmimo neatitinka ir Muitinės laboratorijos 2023 m. kovo 3 d. tyrimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas pirmiau aptarto ir 2023 m. vasario 27 d. paimto mėginio pagrindu. Tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nepanaikina administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. atsakomybės ir nesuponuoja išvados, kad pastaroji 2023 m. vasario 24 d., pateikdama elektroninę deklaraciją, tinkamai klasifikavo (duomenys neskelbtini) gabentas prekes.

Visų pirma, minėtina tai, kad viso proceso metu pati O. S. neginčijo, kad 2023 m. vasario 24 d. eksporto deklaracijoje nurodė netinkamą prekės kodą – 3910 000000. Pastaroji apeliavo tik į tai, kad apie kitą bei anksčiau taikytą prekės klasifikavimo kodą nežinojo, prekės siuntėjas jos apie tai neinformavo, todėl ji pati buvo suklaidinta. Nors ikiteisminio administracinio nusižengimo tyrimo metu prekių siuntėjas (duomenys neskelbtini) teikė raštus, neva patvirtinančius tinkamą prekės kodo pasirinkimą aptariamoje eksporto deklaracijoje, tačiau duodamas paaiškinimus teisme Italijos Respublikos bendrovės atstovas A. F. nurodė, jog jie „(duomenys neskelbtini)“ prekės kodą 3910 000000 nusprendė taikyti tik dėl jų klientų – (duomenys neskelbtini) pateikto prašymo pakeisti prekės kodą iš 3403 19 8000 į 3910 000000. Visą laiką iki 2023 m. vasario mėnesio įvykių jie taikė 3403 19 8000 prekės klasifikavimo kodą, tačiau, atsižvelgę į prekės užsakovo prašymą, susijusi su tuo, kad jų gabentos ir būtent pagal 3403 19 8000 kodą klasifikuotos prekės ankščiau buvo blokuojamos, nusprendė šį prekės kodą pakeisti. Faktą, kad anksčiau analogiškos 2023 m. vasario 24 d. deklaruotoms (duomenys neskelbtini) prekės buvo klasifikuojamos pagal kitą nei deklaracijoje nurodytą prekės kodą, patvirtino ir pačios O. S. bei FLLC (duomenys neskelbtini) 2 skyriaus, esančio Minske, Baltarusijos Respublikoje, susirašinėjimo elektroninėje erdvėje turinys, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) bendrovės prekės gavėjui buvo gabentos ne kartą ir anksčiau buvo taikomas visiškai kitas kodas nei tas, kuris buvo nurodytas 2023 m. vasario 24 d. deklaracijoje. Be to 2023 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje yra duomenys, jog bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta Muitinės laboratorijos atstovė E. S. patvirtino, jog atliko 2023 m. vasario 27 d. paimto prekės mėginio tyrimą bei nustatė, kad preparatui „(duomenys neskelbtini)“ būtina taikyti ne eksporto deklaracijoje nurodytą prekės klasifikavimo kodą, bet jau anksčiau šiai prekei taikytą kodą - 3403 19 8000. Šioje nutartyje nurodyta, jog savo paaiškinimus liudytoja grindė ne tik jos atliktu medžiagos laboratoriniu tyrimu, bet ir gabentos prekės Saugos duomenų lapu, pridėtu prie gabento (duomenys neskelbtini) krovinio, kuriame, pasak liudytojos, buvo nurodyta visa būtina informacija tinkamam prekės kodui klasifikuoti – prekės sudėtis, jos pobūdis. Juo labiau, net prekės pavadinimas suponavo išvadą, dėl šios prekės klasifikavimo pagal kitą prekės kodą, nei tas, kuris buvo nurodytas siuntėjo duomenyse ir 2023 m. vasario 24 d. eksporto deklaracijoje.

Kaip matyti iš byloje esančios užsienio valstybės 2023 m. rugsėjo 18 d. surašytos išvados, (duomenys neskelbtini) į Italijos Respublikos muitinės kompetentingą instituciją kreipėsi tik 2023 m. kovo 31 d. (1 t., b. l. 200-201, 2 t., b. l. 1-3). Tai reiškia, kad prašymas įvertinti šios bendrovės produkcijos klasifikavimą buvo pateiktas po to, kai Institucija inicijavo bei atliko 2023 m. vasario 24 d. deklaruotų (duomenys neskelbtini) prekių tyrimą bei jų vertinimą. Nors (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 25 d. pareiškime nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. Italijos muitinės išduota Privalomoji tarifinė informacija ir „(duomenys neskelbtini)“ HS kodo analizės ataskaita (duomenys neskelbtini), kurią išsiuntė, yra susijusi su 2023 m. kovo 7 d. sulaikytu „(duomenys neskelbtini)“ išleidimo agentu ir 2023 m. vasario 24 d. eksporto deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš aptariamos užsienio valstybės muitinės įstaigos išvados turinio negalima nustatyti ar (duomenys neskelbtini) nurodyta klasifikuoti prekė buvo ta pati, kurią deklaravo O. S.. Iš pateikto Italijos Respublikos muitinės dokumento nėra galimybės nustatyti kokiu būdu buvo atliktas prekės tyrimas – ar tai buvo atliekamas laboratorinis tyrimas ar lydimųjų dokumentų tyrimas, todėl teismas neturi pagrindo remtis minėta išvada ir pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta O. S. 2023 m. vasario 24 d. eksporto deklaracijoje pateikė tinkamą „(duomenys neskelbtini)“ prekės kodą.

Taigi, visi pirmiau aptarti, įvertinti tiek kartu, tiek atskirai įrodymai, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta O. S. 2023 m. vasario 24 d. elektroninėje eksporto deklaracijoje nurodė teisingą (duomenys neskelbtini) prekės kodą. Priešingai, nepaisant teismo pripažinto prekės mėginio procedūros pažeidimo, šią pastarajai inkriminuotą aplinkybę patvirtina tiek duomenys apie ankstesnį 2023 m. vasario 24 d. deklaruotos prekės klasifikavimą, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustos Muitinės laboratorijos atstovės pateikti paaiškinimai, paremti ne tik anksčiau nurodyto prekės mėginio tyrimo rezultatais, bet ir pačią prekę lydinčiais ir jos pobūdį atskleidžiančiais dokumentais.

Dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. kaltės

Administracinėn atsakomybėn patraukta O. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtino, kad ji jai inkriminuotų administracinių nusižengimų nepadarė, kadangi 2023 m. vasario 24 d. teikdama elektroninę deklaraciją, negalėjo žinoti, kad deklaruojamos prekės „(duomenys neskelbtini)“ kodas yra kitoks nei tą nurodė šios prekės siuntėjas – (duomenys neskelbtini), ji buvo įsitikinusi prekės kodo tinkamumu, tiek imant prekės mėginį, tiek ir deklaruojant prekes ji buvo visiškai tikra, kad deklaravo būtent tai kas yra nurodyta dokumentuose, tai ką pateikė siuntėjas, ji buvo patikrinusi, ar nėra pažeistos pakuotės, patikrino lipdukus, buvo nufotografuota. Teisės skyrius patikrino, ar įmonės nėra pažeidėjos, ar yra patikimos. Dokumentai buvo originalūs, pačiuose dokumentuose buvo nurodyta visa informacija ir medžiagos artikulai ir prekės kodas, kas nesukėlė visiškai jokių abejonių. Ji apie tai, kad neteisingas prekės kodas sužinojo tik po to, kai muitinė inicijavo mėginio paėmimą ir ji pati pradėjo aiškintis, tai yra sužinojo, kad jai sąmoningai buvo pateikti neteisingi duomenys.

Minėtų administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, formuojamą ANK 212 straipsnyje ir 515 straipsnyje numatytų administracinų nusižengimų subjektyviosios pusės kontekste. Tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019). Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė.

Iš byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad O. S. jai inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė jos veiksmuose esant neatsargiai kaltės formai, o būtent - nerūpestingumui – ji nors ir nenumatė, kad jos veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti.

Nors viso proceso metu O. S. apeliavo į tai, jog jos skundžiamame Nutarime nurodytą ir jai inkriminuotų administracinių nusižengimų neatsargią kaltės formą neva paneigia būtent prekių siuntėjo – (duomenys neskelbtini) atliktų veiksmų pobūdis – neteisingo prekės kodo nurodymas, siunčiant prekes eksporto procedūrai įforminti, tačiau teismas su šia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija neturi pagrindo sutikti tiek dėl šiuo argumento aspektu aktualaus teisinio reguliavimo, tiek ir teismų praktikos.

Pažymėtina, kad muitinės deklaracijos užpildymas nėra formalus, nesukeliantis jokių teisinių padarinių veiksmas. Kaip jau buvo minėta, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Todėl akivaizdu, jog O. S., pateikusi elektroninę eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. Asmuo, pateikdamas deklaraciją, prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaracijų, papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Prekės turi būti deklaruotos taip, kad pasirinktas prekių kodas atitiktų faktiškai gabenamos prekės parametrus. Taigi atsakomybė, priešingai, nei skunde bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė administracinėn atsakomybėn patraukta O. S., kyla ne prekių importuotojui ir/ar jų savininkui, nurodančiam, kokiai procedūrai deklaruoti prekes ir su kokiu prekės kodu, tačiau asmeniui, teikiančiam deklaraciją su į ją įtrauktais pirmiau aptartais netiksliais ar neteisingais duomenimis.

Be to, skundo argumentai, kad O. S. duomenis deklaracijoje nurodė pagal pateiktą informaciją ir neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, jo atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, būtent ji, būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal pateiktus duomenis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pripažįstama, kad tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019). Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis, jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-148-806/2022).

Be to, teisės aktų nuostatos numato deklarantams galimybę prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), jeigu kyla abejonių dėl prekių tarifinio klasifikavimo teisingumo. O. S., būdama muitinės tarpininko atstove, yra įgijusi tam tikras specifines kompetencijas, tarp jų ir kompetenciją prekių klasifikavimo klausimais. Nagrinėjamu atveju O. S., neturėjo prekės kodą objektyviai pagrindžiančių duomenų, pvz. laboratorijos išvadų, eksportuotojui išduotos Privalomosios tarifinės informacijos ir pan., todėl elgdamasi rūpestingai privalėjo imtis veiksmų ir išnaudoti visas teisės aktų leidžiamas priemones teisingam prekių kodui nustatyti, o jį nustačius įvertinti, ar prekėms taikomi draudimai ir apribojimai. Pažymėtina ir tai, kad pradėjus taikyti tam tikrų prekių tiekimo Rusijai draudimus, iškilo rizika, kad šių draudimų bus bandoma išvengti parenkant prekėms kodus, kurie neįtraukti į draudžiamų tiekti prekių sąrašus, todėl bet kokių prekių eksportas į Rusijos turi būti vertintinas kaip padidintos rizikos, eksportuotojo pateikta informacija, taip pat ir eksportuojamų prekių kodas, turėjo būti tikrinami su ypatingu atidumu, pasinaudojant visomis teisės aktuose numatytomis galimybėmis, o eksportuotojų pateikiama informacija negalėjo būti vertinama, kaip patikima, kadangi eksportuotojas yra suinteresuotas įvykdyti anksčiau pasirašytas sutartis ir parduoti savo prekes. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turėdamas galimybę įsitikinti prekės kodo teisingumu, to nepadarė ir veikdamas savo rizika, nepagrįstai pasitikėjo prekių siuntėjo pateikta informacija. Todėl teismui nekyla abejonės dėl to, jog O. S. žinojo apie tai, jog būtent jai, kaip deklarantei, kyla pareiga tinkamai deklaruoti prekes muitinėje bei atsakomybė už eksporto deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis. Akivaizdu, kad O. S., kaip asmuo, besiverčiantis profesionalia muitinės tarpininko veikla, privalėjo elgtis rūpestingai bei atidžiai patikrinti jai pateiktus duomenis, tačiau, kaip jau buvo minėta, ji to nepadarė, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius. Visa tai rodo, kad jos veiksmuose pagrįstai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 212 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymiai.

Dėl tiesioginio atstovavimo

Skunde nurodoma, jog Pareiškėja nėra administracinės atsakomybės pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį (suvestinė redakcija iki 2023-05-23) ir 515 straipsnio 1 dalį subjektas dėl prekių siuntėjo atstovavimo muitinėje tiesioginio atstovavimo būdu, nurodytu Sąjungos muitinės kodekso 18 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte: „tiesioginio atstovavimo atvejais atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais“. Tiesioginio atstovavimo turinys yra išaiškintas Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato internetinėje svetainėje (nuoroda https://taxation-customs.ec.europa.eu/deleqations-carrv-out-customs- formalities lt?etrans=lt), kur yra nurodyta, kad tiesioginio atstovavimo muitinėje atvejais ekonominis operatorius (pareiškėjos byloje - prekių siuntėjas) yra atsakingas už įgaliotojo subjekto (pareiškėjos) veiksmus muitinėje. Pareiškėja pateikė šią informaciją (Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato oficialus išaiškinimą ir Italijos bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliojimą UAB (duomenys neskelbtini) dėl tiesioginio atstovavimo muitinėje) Vilniaus teritorinei muitinei 2023 m. gegužės 18 d. ir paaiškino žodžiu 2023 m. gegužės 22 d. administracinio nusižengimo protokolo nagrinėjimo metu.

Byloje esančiame Italijos bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliojime UAB (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 158), kurį pareiškėja pateikė Vilniaus teritorinei muitinei 2023 m. gegužės 18 d., tai yra po to, kai buvo surašytas 2023 m kovo 7 d. administracinio nusižengimo protokolas, pažymėta, jog UAB (duomenys neskelbtini) Italijos bendrovei (duomenys neskelbtini) muitinėje atstovauja tiesiogiai. Būtent tai nurodė ir pareiškėjos atstovas savo skunde bei tvirtino teisme. Analizuojant 2023 m. vasario 24 d. eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis matyti, jog siuntėjas yra (duomenys neskelbtini), Milanas, gavėjas (duomenys neskelbtini), Sankt Peterburgas, 14 langelyje deklarantas nurodytas skaičius (2) UAB (duomenys neskelbtini).(1 t., b. l. 178), kas taip pat patvirtina, jog vadovaujantis Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymu patvirtintų Muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių nuostatomis, muitinės tarpininkas, tai yra O. S. veikė atstovaujamojo asmens vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų (tiesioginis atstovavimas).

Pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 24 straipsnį Lietuvos Respublikos teritorijoje teikti atstovavimo muitinėje (muitinės tarpininko) paslaugas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 952/2013 18 straipsnyje, turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs asmuo, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus, kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens vardu ir interesais arba savo vardu, tačiau kito asmens interesais; 2) Sąjungos muitų teritorijoje neįsisteigęs asmuo, atitinkantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus, kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens arba savo vardu, tačiau kito asmens, kuris Reglamento (ES) Nr. 952/2013 170 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais neprivalo būti įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje, interesais. Pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 18 straipsnį muitinės tarpininko funkcijos yra laikomos atstovavimu muitinėje: toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais, arba netiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais

2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Kaip jau buvo minėta to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Iš aptartų teisės normų sisteminės analizės akivaizdu, kad tiesioginio ar netiesioginio atstovavimo muitinėje atvejai niekaip neįtakoja administracinės atsakomybės taikymo už neteisingų duomenų pateikimą muitinės deklaracijoje, kadangi už deklaracijoje pateikiamų duomenų teisingumą yra atsakingas ją pateikęs asmuo.

Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdama eksporto deklaraciją, O. S. pagal SMK 15 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintą deklaranto pareigą pateikti tikslią ir išsamią informaciją prisiėmė atsakomybę, kad faktiniai duomenys apie deklaruojamą prekę, įskaitant ir prekės kombinuotosios numenklatūros (KN) kodą, atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. Būdamas profesionalus muitinės tarpininkas, t. y. savo srities specialistas, ir turėdamas pareigą tinkamai atlikti su muitiniu įforminimu susijusias pareigas, O. S. privalėjo elgtis rūpestingai ir įsitikinti, kad jos teikiamoje deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, juolab kad atsižvelgus į ekonomines ir geopolitines realijas, t. y., kad įsigaliojo naujas tarptautinių sankcijų Rusijos Federacijai paketas, O. S. turėjo kilti abejonių, kad į Rusijos Federaciją gali būti eksportuojamos sankcionuojamos prekės, todėl esant tokioms aplinkybėms, deklaranto atstovas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, galėjo patikrinti, ar dokumentuose nurodytas prekės KN kodas parinktas tinkamas, tačiau O. S. to nepadarė.

Dėl administracinėn atsakomybėn patrauktai O. S. paskirtos administracinės nuobaudos

Įstatymų leidėjas už ANK 212 straipsnio 3 dalyje (nagrinėjamai bylai aktuali 2021 m. gegužės 27 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 3 d. iki 2023 m. gegužės 23 d.) numatyto administracinio nusižengimo padarymą numato baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.

Tuo tarpu už ANK 515 straipsnyje (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 15 d.) numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmenims yra numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Šioje administracinio nusižengimo byloje skundžiamu Nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktai O. S. už ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali 300 Eur dydžio bauda, o už ANK 515 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta minimali 200 Eur bauda, galutinę administracinę nuobaudą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskiriant – 300 Eur dydžio baudą.

Pabrėžtina, jog konkreti administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jį priėmusi institucija, skirdama administracinę nuobaudą O. S., atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tačiau įvertinus O. S. paduoto skundo turinį, abejotina, kad jos poziciją dėl nagrinėjamų nusižengimų padarymo galima laikyti prisipažinimu, nuoširdžiu gailėjimusi ir padėjimu išsiaiškinti nusižengimą. Tai reiškia, kad priimant skundžiamą nutarimą nepagrįstai O. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, atsižvelgiant į asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principą (ANK 566 straipsnio 1 dalį), teismas nešalina šios skundžiamame nutarime nustatytos O. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi, sprendžiant klausimą, ar institucija teisingai parinko nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

O. S. padaryti administraciniai nusižengimai pasižymėjo neatsargia kaltės forma, esminiai neigiami padariniai įstatymo saugomiems gėriams nebuvo padaryti – netinkamai deklaruotos prekės nebuvo išsiųstos jų gavėjui. O. S. anksčiau už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą nėra bausta, administracine tvarka nebausta apskritai, taip pat nėra teista. Teismo vertinimu O. S. paskirta administracinė nuobauda už padarytus administracinius nusižengimus parinkta tinkamai, sankcijos ribose – jai skirtos minimalaus dydžio piniginės baudos. O. S. skunde bei teisme nurodyta aplinkybė, kad ji galvojo, kad veikia teisėtai, kadangi buvo įsitikinusi, kad siuntėjas Italijos bendrovė (duomenys neskelbtini) dokumentuose nurodė teisingą prekės kodą, nešalina pareiškėjos atsakomybės, nes, kaip jau buvo minėta, O. S., būdama muitinės tarpininko atstove, turėjo specifines kompetencijas, tarp jų ir kompetenciją prekių klasifikavimo klausimais, priešingai nei eksportuotojas, todėl, turėdama galimybę įsitikinti KN kodo teisingumu, to nepadarė ir veikdama savo rizika, nepagrįstai pasitikėjo prekių siuntėjo pateikta informacija.

Teismas, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutarimą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. įgalioto atstovo advokato Kęstučio Leimono skundą dėl Vilniaus teritorinės 2024 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-847-2024 panaikinimo atmesti.

Patikslinti Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-847-2024 rezoliucinę dalį, kurioje nepagrįstai nurodyta, kad O. S. nustatyta administracinė atsakomybė numatyta ANK 515 straipsnio 1 dalyje nurodant, kad O. S. nustatyta administracinė atsakomybė numatyta ANK 515 straipsnyje (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 15 d.). Kitą Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-847-2024 dalį palikti nepakeistą

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjaAušra Ragelienė