- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-04
- Bylos Nr.
- eAN2-322-817/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00045-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- M. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. (M. J.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalį, M. J. paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams, kitą nutarimo dalį paliekant nepakeista.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucijos 2025 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis, 2024 m. spalio 17 d., apie 17.26 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam bei aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiais savo veiksmais M. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą M. J. paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesių terminui.
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, M. J. jį apskundė teismui. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutartimi pakeistas Institucijos 2025 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, M. J. paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams, kitą nutarimo dalį paliekant nepakeista. Nutartimi konstatuota, jog bylos duomenų visuma leidžia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu M. J. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutartį, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino jo padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių; jo, kaip vairuotojo, asmenybę charakterizuojančių duomenų; poreikio vairuoti transporto priemones būtinumo; neigiamų pasekmių, kilusių dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo; proporcingumo tarp padaryto administracinio nusižengimo ir jo asmenybės, padarydamas išvadą, jog byloje esančios aplinkybės nėra ypatingos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą apelianto atžvilgiu taikyti administracinio poveikio priemonę – teisę vairuoti transporto priemones atėmimą – žymiai trumpesniam terminui.
5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog M. J. labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, itin kritiškai vertina savo tokį poelgį, išgyvena šį įvykį labai smarkiai, nes šis įvykis tikrai nėra sistemiškas jo elgesys. Apelianto teigimu, jis pažeidimą padarė dėl to, kad išsigando būti sulaikomas policijos pareigūnų, nes tuo metu jam buvo paskirta arešto bausmė. Apimtas stiprios baimės būti sulaikomas, apeliantas užvedė automobilį ir išvažiavo iš kiemo. Nuvažiavęs maždaug 1 kilometrą, sustojo, išlipo iš automobilio ir nubėgo link upelio. Vėliau jam paskambino policijos pareigūnai ir ragino grįžti jį, tačiau labai bijojo dėl sulaikymo ir negrįžo. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės nebuvo vertinamos skiriant administracinio poveikio priemonę ir nustatant jos terminą.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog M. J. yra ypatingai drausmingas vairuotojas. Jis vairuoja transporto priemones jau apie 7 metus, per paskutinius 5 metus yra padaręs kelis smulkius pažeidimus, tačiau anksčiau jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, visos baudos sumokėtos laiku, neturi galiojančių nuobaudų. Apeliantas pažymi, jog jis veda sveiką ir tvarkingą gyvenimo būdą. M. J. nerūko, neturi priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, daug sportuoja, buvo kraujo donoras. Apeliantas po šio pažeidimo padarymo KET reikalavimų nepažeidė ir nepadarė kitų teisės pažeidimų, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi traktorininko pažymėjimą. Apelianto teigimu, jis stengiasi būti visiems geranoriškas, jaučiasi atsakingas tiek už save, tiek už artimuosius, teikia labdarą ir paramą žmonėms iš savo asmeninių lėšų, MB „A.“ bei (duomenys neskelbtini) seniūno P. S. charakterizuojamas teigiamai. Apeliantas viliasi, kad aukščiau nurodytos aplinkybės leis daryti išvadą apie jį kaip pakankamai atsakingą, rūpestingą ir ateityje sugebėsiantį būti atidesniu vairuotoju bei kad prevencinį bei auklėjamąjį poveikį gali daryti ir trumpesnio termino administracinio poveikio priemonė.
7. Apeliaciniame skunde pažymima, jog M. J. reikalinga teisė vairuoti transporto priemones rūpinimuisi dviem savo vaikais, iš kurių mažiausiam tik (duomenys neskelbtini) metai ir kuris dažnai serga bei reikia jį vežioti po gydymo įstaigas. Jis turi kartu su sutuoktine kreditinių įsipareigojimų (apie 10 000 Eur), todėl kas mėnesį mokamos reguliarios įmokos. Taip pat jis šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, jo gyvenamojoje vietoje rasti darbo yra beveik neįmanoma, o darbo paiešką dar labiau komplikuoja tai, kad beveik kiekvienas darbdavys reikalauja turėti teisę vairuoti transporto priemones. Pažymi, jog dėl ekonominio sunkmečio, remiantis viešai prieinamu Užimtumo tarnybos duomenų registru, užfiksuota 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų, o per mėnesį užregistruota 23 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Esant tokiai sunkiai šiandieninei ekonominei situacijai, apelianto teigimu, jis tikrai negaus darbo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl ilgas tokio apribojimo taikymas reiškia ir itin griežtą atsakomybę, kuri šiuo atveju nebūtų proporcinga jo padaryto administracinio nusižengimo ir jo asmenybės pavojingumui. Pažymima ir tai, kad šiuo atveju viešasis transportas nėra alternatyva, kadangi apeliantas turi daug įsipareigojimų ir neįmanoma fiziškai spėti, o ir viešasis transportas nuo jo gyvenamosios vietos iki kur yra maisto prekių parduotuvės, gydymo įstaiga ir pan., nėra išvystytas.
8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog ANK ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) įtvirtinta galimybė naudoti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tačiau ši administracinio poveikio priemonė taikytina tik asmenims, vairavusiems esant neblaiviems. Taigi, apelianto vertinimu, asmenys, vairavę būdami neblaivūs, atsiduria geresnėje padėtyje nei jis, padaręs ANK 426 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą, ir jam, priešingai nei asmenims, vairavusiems būnant neblaiviems, nėra suteikiama kitokių priemonių sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, apart tikėtis teismo visapusiško ir išsamaus bylos išnagrinėjimo ir, kad priimant sprendimą bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, o ne žvelgiama vien per rūšinio grubaus pažeidimo prizmę. Taip pat akcentuojama ir tai, kad atsakomybė už ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą, administracinio poveikio priemonės taikymo dydžiu, prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatytas nusikalstamas veikas, nors veiksmų pavojingumas skiriasi. Kaip matyti, BK 68 straipsnyje numatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui gali būti taikomas uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų, o dažnu atveju asmenims skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones) minimaliam – 1 metų ar panašiam – terminui (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-18 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2190-961/2020, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-09-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1264-834/2020, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2415-978/2020 ir kt.). Apeliantas supranta, jog pirmosios instancijos teismų sprendimai baudžiamosiose bylose negali būti precedentu šioje byloje, tačiau M. J. atėmus galimybę naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 2 metų terminui, nebus teisinga ir proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas – nubaudimas, juolab, kad apeliantui paskirta ir pakankamai didelė piniginė bauda. M. J. teigimu, stresas dalyvaujant bylos nagrinėjime, nerimas dėl proceso baigties, dėl padaryto pažeidimo ir gresiančių didelių finansinių netekimų, dėl suvaržymų kylantys nesutarimai šeimoje sąlygoja tvirtą pasiryžimą daugiau nebenusižengti. Apelianto įsitikinimu, nuobaudos tikslas – nubausti pažeidėją – jau pasiektas.
9. M. J. žinoma, kad vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą, tačiau atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nagrinėjamu atveju, apelianto nuomone, būtų pagrindas jo skundą tenkinti ir dar labiau sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo M. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutartį nepakeistą.
11. Atsiliepime akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismo sutrumpintas apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir pagrįstas. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas jau įvertino apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes – pažeidėjo gailėjimąsi, jo teigiamą charakteristiką, socialinį atsakingumą ir pan. – ir būtent dėl jų taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpindamas paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Tolesnis švelninimas, Institucijos vertinimu, neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
M. J. apeliacinis skundas atmestinas.
12. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vis tik to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022, 2AT-4-511/2023).
13. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktas, jo kvalifikavimas, jį padariusio M. J. kaltė bei už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka tik su jam už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 24 mėnesiams, ir prašo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, šį terminą sutrumpinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas skundo ribose – paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.
14. ANK 426 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Kaip minėta, Institucijos 2025 m. balandžio 1 d. nutarimu M. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesių terminui. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutartimi pakeistas Institucijos 2025 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, M. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminas sutrumpintas iki 24 mėnesių.
15. Esminės administracinių poveikio priemonių trukmės nustatymo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
16. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).
17. Priešingai nei apeliaciniame skunde dėsto administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skundžiamoje nutartyje šį sprendimą tinkamai argumentavo ir teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė, įvertino apelianto elgesį įvykio metu, taip pat apeliantą ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančius duomenis, nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl sprendė, jog administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakaks pritaikyti švelnesnę nei Institucijos nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams.
18. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl to, kad jis išsigando būti sulaikomas policijos pareigūnų, nes tuo metu jam buvo paskirta arešto bausmė, neleidžia M. J. veiksmus vertinti kaip nepavojingus, juo labiau skirti administracinio poveikio priemonę trumpesniam nei 24 mėnesių terminui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, išties Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė M. J. pakeista 90 parų arešto bausme (nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 16 d.) ir nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu šios bausmės apeliantas nebuvo atlikęs. Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo nuosprendžiai ir nutartys yra privalomos visiems asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Tačiau M. J., žinodamas apie jam įsiteisėjusia teismo nutartimi skirtą areštą, ne tik, kad pats nevyko šios bausmės atlikti, bet, jo paties teigimu, ir bėgo nuo, jo manymu, arešto atlikimo bausmę jį pristatyti atvykusių policijos pareigūnų. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja M. J.. Be to, vertinant apelianto asmenybę, svarbu ir tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė M. J. pakeista arešto bausme dėl to, kad M. J. viso bausmės atlikimo metu sistemingai pažeidinėjo probacijos priežiūros sąlygas, nedarė tinkamų išvadų ir iš esmės laisvės apribojimo bausmės nevykdė. Šios aplinkybės rodo neigiamą apelianto požiūrį į jam skiriamas bausmes bei jų vykdymo būtinybę.
19. Nors pateiktu apeliaciniu skundu M. J. bando save pateikti itin teigiamai, kaip drausmingą vairuotoją, tačiau Administracinių nusižengimo registro duomenys leidžia teigti, kad šis asmuo sistemingai daro administracinius nusižengimus, pažeisdamas ir KET reikalavimus. Kaip matyti iš šių duomenų, M. J. per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas 19 kartų, iš kurių daug kartų už KET pažeidimus. Nors apeliantas už itin šiurkščius KET pažeidimus baustas nebuvo, tačiau tokia informacija neigiamai charakterizuoja apelianto asmenybę, kas nagrinėjamu atveju laikytina reikšminga aplinkybe individualizuojant skiriamą administracinio poveikio priemonę. Iš surinktų duomenų matyti, kad M. J. reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, o jo elgesys rodo, kad šioje byloje įrodytą administracinį nusižengimą padarė neatsitiktinai. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sumokėjo jam paskirtas baudas, tačiau, nepaisydamas skirtų administracinių nuobaudų, jis toliau darė KET reikalavimų pažeidimus, kas akivaizdžiai parodo, jog paskirtos baudos nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė.
20. Atsakant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina jo būsimoms darbinėms funkcijoms atlikti, užtikrinti turimų finansinių įsipareigojimų įvykdymą bei rūpinantis nepilnamečiais vaikais, akcentuotina, jog šios aplinkybės teismų praktikoje nelaikomos išimtinėmis, kurios leistų daryti išvadą apie taikomos priemonės neproporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024).
21. M. J. teigiama charakteristika, jo šeiminės aplinkybės ir galimas būsimo darbo pobūdis, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, taip pat tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis. Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės M. J. kurį laiką bus sunkiau organizuoti jau susiformavusią įprasto gyvenimo rutiną, tačiau šie nepatogumai nelaikyti išskirtiniais bei turi prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Suprantama, kad specialiosios teisės neturėjimas apsunkins šeimos poreikių tenkinimą bei galimo darbo funkcijų vykdymą, tačiau tai galimybės rūpintis šeima, vykdyti turimus įsipareigojimus ar ieškoti darbo nepanaikina. Neabejotina, kad neturint teisės vairuoti, M. J. bus nepatogiau užtikrinti kasdienes veiklas, tačiau tai netaps neįmanoma. Juo labiau, kad specialiosios teisės atėmimas yra laikinas. Be to, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių M. J. reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo ir tai jis privalėjo įvertinti prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.
22. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama teismų praktika, susijusi su neblaiviems asmenims taikomos tiek administracinio poveikio priemonės, tiek baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminais, kurie trumpesni nei nagrinėjamu atveju, tačiau pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika negali būti laikoma precedentu šioje byloje, kadangi skiriasi apeliantą ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančios aplinkybės.
23. Taip pat pažymėtina, kad visos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, jokių naujų aplinkybių, kurios būtų neįvertintos bylą nagrinėjant Institucijoje ir pirmosios instancijos teisme, apeliantas nepateikė, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Vien tai, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismas įvertino ne taip kaip tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o teismo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati jo veiksmams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, ką teisingai pažymėjo ir Institucija atsiliepime, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtaką įprastiniam M. J. asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra atsakingas pats M. J..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutartį nepakeistą ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.