- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-660-861/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18918-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Renatos Volodko, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- B. M.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei B. M. dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir 1-oji sodininkų bendrija „Girios aidas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei B. M., prašydama įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti naudojimosi ieškovės sklypu kliūtis – atkurti tokio ploto (pločio ir ilgio) tarp ieškovės ir atsakovės sklypų esantį kelią, kaip jis nurodytas Mėgėjų sodo teritorijos (1oji sodininkų bendrija „Girios aidas“) išplanavimo projekte (generaliniame plane)? atsakovei neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per nustatytą laiką, pripažinti ieškovės teisę atlikti šiuos veiksmus pačiai atsakovės lėšomis? priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė dar vieną patikslintą ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį - atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą apie 20-25 m² ploto valstybinės žemės dalį (nurodytą NŽT 2022-04-11 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)), skirtą 1-osios sodininkų bendrijos „Girios aidas“ gatvei, tenkančią įvažiuoti į ieškovės žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis demontuojant šioje užimtoje valstybės žemėje įrengtą tvorą, tvoros pamatus, vartus, įvažiavimą į garažą su betoninėmis sienelėmis ir nuolydžio duobės dalį bei pašalinant želdinius (medžius, krūmus ir kt.) bei sutvarkyti atlaisvintą valstybinės žemės plotą; atsakovei neįvykdžius teismo sprendime numatyto įpareigojimo per nustatytą laiką, skirti atsakovei iki 300 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismą sprendimą dieną, išieškant šią baudą ieškovės naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Abu žemės sklypai yra 1-osios sodininkų bendrijos „Girios aidas“ teritorijoje. Ieškovės žemės sklypas pietrytine dalimi ribojasi su atsakovės žemės sklypo šiaurės vakarine dalimi. Ieškovės žemės sklypas pietrytiniu kampu taip pat ribojasi su sodininkų bendrijos keliu (gatve), šioje dalyje/kampe yra ir įvažiavimas į ieškovės žemės sklypą. Atsakovės žemės sklypas su sodininkų bendrijos gatve ribojasi šiaurės vakariniu kampu. Sodininkų bendrijos keliai (gatvės) buvo numatyti 1-osios sodininkų bendrijos ,,Girios aidas“ išplanavimo projekte (generaliniame plane). Šiame plane ieškovės žemės sklypas pažymėtas 14 numeriu, o atsakovės - 17 numeriu. Plane esantys 6 m pločio tarpai tarp sklypų yra valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė, skirta sodininkų bendrijos keliams - gatvėms. Šalių ginčo esmę sudaro tai, kad atsakovė, neteisėtai užimdama valstybinės žemės plotą, skirtą sodininkų bendrijos gatvei, o kartu – ir įvažiavimui į ieškovės žemės sklypą, žemės plote pastatė tvorą su vartais, įrengė įvažiavimą į garažą su betoninėmis sienelėmis ir nuolydžio duobe, pasodino medžius, krūmus, kitus želdinius, paklojo trinkeles, tokiu būdu apie 20-25 m² žemės sklypo plotą, skirtą pravažiavimui, faktiškai prijungdama prie atsakovės žemės sklypo. Atsakovės įrengtos konstrukcijos ir pasodinti želdiniai toje vietoje, kuris pagal planą turi būti skirtas sodininkų bendrijos keliui, o pagal faktinę padėtį – pravažiavimui į ieškovės žemės sklypą, iš dalies apriboja ir gerokai apsunkina transporto priemonių patekimo į ieškovės žemės sklypą galimybes. Paaiškino, kad pagal planą įvažiavimas į ieškovės žemės sklypą yra nišoje, kurios didžiąją dalį šiuo metu yra užėmusios atsakovės įrengtos konstrukcijos ir pasodinti želdiniai. Atsakovei pastačius statinius ir pasodinus augalus iš turinčio būti 5-6 metrų kelio ploto per visą nišos perimetrą, plačiausioje pravažiavimo vietoje lieka tik apie 3,5 m įvažiavimas, kuris visiškai susiaurėja iki 40 cm pločio ties įvažiavimu į ieškovės žemės sklypą. Esant nurodytai faktinei situacijai, per siaurėjantį įvažiavimą įvažiuoti kampu į ieškovės žemės sklypą sudėtinga net ir lengvajam automobiliui. Tuo tarpu sunkesnis transportas (kurio ilgis viršija 6 metrus) įvažiuoti neturėtų galimybių. Atkreipė dėmesį, kad pagal STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ 33 punktą minimalus pravažiavimų eismo juostos plotis – 3,50 m (3,00 m siaurose vietose). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovės sodininkų bendrijos kelio (gatvės) plote įrengtos konstrukcijos (tvora su betoniniu pamatu, vartai, įvažiavimas į garažą su betoninėmis sienelėmis ir nuolydžio duobe, trinkelės) ir pasodinti želdiniai – neteisėti ir tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022-04-11 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad atsakovė nuo 2015-03-09 yra 0,0761 ha dydžio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė nurodytu nekilnojamuoju turtu faktiškai naudojasi ir jame nuolat gyvena nuo 2005 metų. Ieškovė nuo 2017-09-22 yra kaimyninio 0,0734 ha dydžio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau jame faktiškai negyvena. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ieškovės dukra D. P.. Ieškovei ir atsakovei priklausantys žemės sklypai yra 1-osios sodininkų bendrijos „Girios aidas“ teritorijoje, o ieškovė ir atsakovė yra bendrijos narės. Nacionalinė žemės tarnyba atliko neplaninį bendrijoje esančių žemės sklypų naudojimo patikrinimą ir žemės naudojimo patikrinimo 2022-04-11 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė atsakovei priklausančio žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimus: tvora (A), malkinė, gyvatvorė (3-5), sodininkų bendrijos tvora (1-2) yra valstybinėje žemėje ir valstybinio miško žemėje. Ieškovės žemės sklype taip pat buvo nustatyti pažeidimai: vartai (A), tvoros (B), malkinės, sodininkų bendrijos tvora (1-2) yra valstybinėje žemėje ir valstybinio miško žemėje. Atsakovė Nacionalinei žemės tarnybai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nėra savavališkai užėmusi valstybinės žemės. Atsakovė yra pateikusi prašymą dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pirkimo, ši procedūra nėra baigta, o jai pasibaigus atsakovė taps bendrijos teritorijoje esančios valstybinės žemės, kuri ribojasi su ieškovės, savininke. Atsakovei tapus įsiterpusio valstybinio žemės sklypo savininke, įpareigojimas šalinti tvorą, augalus, trinkeles iš atsakovei priklausančio sklypo nebegalės būti reiškiamas. Tvorą, kurios dalis išeina į bendrijos teritorijoje esančią valstybinę žemę, o taip pat skiriančią ieškovei ir atsakovei priklausančius sklypus statė ieškovės sutuoktinis. Ši tvora, kurią ieškovė prašo nugriauti, yra atsakovei priklausančiame žemės sklype. Prieš tai buvę sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai neprieštaravo, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų statyta tvora, pažeidžianti jų sklypo ribą, liktų. Atsakovė nežino, ar buvo sklypų savininkų susitarimas dėl tvoros, tačiau 2005 metais, kuomet atsakovė jau faktiškai gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), tvoros jau buvo pastatytos ir ji, siekdama išlaikyti draugiškus santykius, klausimo dėl tvoros, pastatytos jos sklype, nekėlė. Pažymėjo, kad ieškovė, reaguodama į pažeidimus, kuriuos nustatė Nacionalinė žemės tarnyba, pašalino vartus, stovėjusius ant valstybinės žemės, kurie anksčiau užtvėrė įvažiavimą į jos sklypą, tačiau tvora, kurios tąsa yra įsiterpusi į bendrijos teritorijoje esančią valstybinę žemę, liko. Atkreipė dėmesį, kad iš ieškinio reikalavimų nėra aišku, kokias kliūtis turi pašalinti atsakovė, tam, kad ieškovė netrukdomai galėtų įvažiuoti į nuosavybės teise priklausantį sklypą, kokio ploto (pločio ir ilgio) kelią reikėtų atkurti, nes ieškovės pateiktas dokumentas yra sudarytas 1992 metais. Atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė, jog jai ar tretiesiems asmenims trukdoma įvažiuoti į ieškovės sklypą, nes kelias yra 6 m pločio, o įvažiavimas į ieškovės sklypą yra 4,40 m pločio. Pažymėjo, kad bendrija savo nariams leido naudotis bendrijos teritorijoje esančia valstybine žeme, nes bendrijos reikmėms ji nereikalinga. Nurodė, kad patenkinus ieškovės reikalavimą, būtų pažeistos atsakovės teisės, nes ieškovė yra dirbtinai iškėlusi savo įvažiavimo lygį apie 20-30 cm virš atsakovei priklausančio sklypo ir demontavus sklypus skiriančios tvoros pamatus visas vanduo bėgtų į atsakovės sklypą ir užlietų garažą.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime paaiškino, kad 734 kv. m ploto žemės ūkio paskirties, mėgėjų sodo teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovei 2017-09-22 nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-09-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-08-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl žemės sklypo Nr. 14 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys pagal IĮ ,,Geotinklas“ matininkės S. P. 2014-06-16 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2022-04-07 atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą bei 2022-04-11 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo pietrytinėje ir pietvakarinėje pusėje įrengtos malkinės. Vietovėje atliktus fotofiksaciją bei pamatavus tvoras, juosiančias žemės sklypą, nustatyta, kad vartai (A), tvoros (B), malkinės, sodininkų bendrijos tvora (1-2) įrengtos valstybinio miško žemėje; užimamas valstybinės žemės plotas – 15 kv. m ir 103 kv. m. Žemės ūkio paskirties, mėgėjų sodo teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas, kurio plotas - 761 kv. m, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei 2015-01-30 dovanojimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-12-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo Nr. 17 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys pagal IĮ ,,Geotinklas“ matininkės S. P. 2014-07-10 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2022-04-07 atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą bei 2022-04-11 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas aptvertas tvoromis; vakarinėje ir šiaurinėje pusėje šalia tvoros auga tujų gyvatvorės; pietvakarinėje pusėje pastatyta malkinė. Vietovėje atlikus fotofiksaciją bei pamatavus tvorą juosiančią žemės sklypą, malkinę bei gyvatvores nustatyta, kad tvoros (A), malkinė, gyvatvorė (3-5), sodininkų bendrijos tvora (1-2) yra valstybinio miško žemės sklype bei valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas A – 632 kv. m, gyvatvorės ilgis 35,45 kv. m. Patvirtino, kad trečiasis asmuo 2022-06-13 gavo atsakovės atstovės 2022-06-10 rašytinius paaiškinimus dėl akte užfiksuotų aplinkybių (dokumento registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Atkreipė dėmesį, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė naudojasi žemės sklypais, kurie yra didesni nei suformuoti, todėl kartu naudojasi ir valstybine žeme.
6. Trečiasis asmuo 1-oji sodininkų bendrija „Girios aidas“ palaikė atsakovės B. M. argumentus. Ieškovės A. M. ieškinį prašė atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
7.1 pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė atsakovei pareiškė negatorinį ieškinį, kuriuo siekia, kad atsakovė savo lėšomis pašalintų valstybinės žemės (kelyje) dalyje esančius: atraminę sienelę, tvorą, augalus, trinkeles, latakus, vartus, t. y. pakeistų esamą kelią taip, kad jis būtų toks, koks buvo suprojektuotas 1987 metais;
7.2 pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o atsakovė - žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Nurodytą patvirtina ir šalių pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, sudaryti 2017-10-16, 2022-10-02, 2023-02-12, iš kurių matyti, kad 0,0734 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priklauso 2017-09-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-09-22 nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patektų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, sudarytų 2022-11-14, matyti, kad 0,0761 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei 2015-01-30 sudarytos dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra vieno anksčiau nurodytų sklypų savininkė, ji gali reikšti negatorinį ieškinį, gindama savo kaip žemės sklypo savininkes teises nuo pažeidimų, trukdančių naudotis nuosavybės teise jai priklausančiu žemės sklypu;
7.3 byloje nėra ginčo, kad valstybinė žemė, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų, tame tarpe ir teritorijoje esantys keliai, yra valdomi trečiojo asmens 1-osios sodininkų bendrijos ,,Girios aidas”. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra kelias, kuris baigiasi ties šiais žemės sklypais ir yra skirtas privažiuoti prie šių sklypų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė to, kad ji ir jos sutuoktinis ginčo valstybinės žemės dalyje pasodino tujas, įrengė betono trinkelių dangą ir latakus. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, koks asmuo ir kada ginčo valstybinės žemės (kelio) dalyje įrengė 6,80 m ilgio betoninės sienelės dalį ir 6,49 m ilgio metalinio vielos tinklo tvoros dalį, taip padalindami 6 metrų pločio kelią, ir dėl to, ar padalinto kelio plotis yra pakankamas transporto priemonėms įvažiuoti į ieškovės žemės sklypą;
7.4 teismo ekspertizės akto Nr. 23/08/01-01 išvada patvirtina, kad valstybinės, sodų bendrijos naudojamos, žemės (kelio) dalyje ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra 6,80 m ilgio betoninės sienelės (plotis 0,20 m, aukštis nuo 012 m iki 0,37 m nuo žemės paviršiaus) dalis; 6,49 m ilgio metalinio vielos tinklo tvoros dalis; 5,94 m tujų gyvatvorės dalis; 24 kv. m betono trinkelių dangos dalis ir 1,62 kv. m ploto lietaus vandens surinkimo latakas. Teismo ekspertizės akte esantys brėžiniai, nuotraukos patvirtina, kad betoninės sienelės, metalinės vielos tvoros, tujų gyvatvorės dalys, esančios valstybinės žemės (kelio) dalyje yra žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ribojančios betoninės sienelės, metalinės tvoros ir tujų gyvatvorės tęsiniai valstybinėje žemėje (kelyje), dalijantys ginčo kelio atkarpą į dvi dalis;
7.5 atsakovės pateiktoje statybos specialisto konsultacinėje išvadoje, sudarytoje 2023-01-31, esanti pirmoji nuotrauka, atsakovės 2023-01-09 pateiktos nuotraukos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kartu su 2022-04-11 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos nuotraukos patvirtina, kad aukščiau nurodytu būdu ginčo valstybinės žemės (kelio) dalis buvo padalinta tam, kad būtų suformuoti du atskiri įvažiavimai tiek į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minimose nuotraukose fiksuota faktinė situacija ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pakeista (nukelti vartai, pastatyta laikina tvora, pašalintos kelio plytelės, kita kelio danga ir tujos augusios sklype) bylos nagrinėjimo metu (2023-05-11) prieš teismo ekspertams atvykstant į ginčo teritoriją, todėl teismo ekspertizės akte fiksuota situacija neatspindi tos situacijos, kuriai esant ieškovė, gindama savo teises, kreipėsi į teismą. Aplinkybę, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype buvo padaryti pakeitimai, patvirtina atsakovės pateiktas 2023-08-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ieškovės paaiškinimai, liudytojos D. P. parodymai;
7.6 nurodė, jog faktinę aplinkybę, kad valstybinės žemės (kelio) dalyje aptariama tvora buvo pastatyta iki 2014 metų patvirtina ir jau minėtos atsakovės 2023-01-09 pateiktos nuotraukos, darytos 2007 metais. Nurodytos aplinkybės yra pakankamos tam, kad daryti išvadą, jog betoninės sienelės (atraminės sienelės) dalis ir metalo vielos tvoros dalis, kurias ieškovė prašo įpareigoti pašalinti ieškovę, valstybinės žemės (kelio) dalyje yra daugiau nei dešimt metų. Taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad šiuos daiktus įrengė ne esami žemės sklypų savininkai, o tie asmenys, kuriems žemės sklypai nuosavybės teise priklausė iki 2014 metų ir kurių teisių ir pareigų perėmėjais yra ieškovė ir atsakovė;
7.7 teismas, įvertinęs liudytojų duotus paaiškinimus, sprendė, kad ginčo tvoros betoninės atraminės sienelės įrengimas labiau panašus į tas atramines sieneles, kurios yra įrengtos ieškovės žemės sklype, nei į tą, kuris yra ties atsakovei priklausančiu namu. Vertino, kad ginčo valstybinės žemės (kelio) dalyje atraminė sienelė ir metalo vielos tvora buvo įrengta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkų bendru sprendimu ir bendromis pastangomis maždaug prieš dvidešimt metų;
7.8 byloje nėra ginčo, kad iki 2017 metų ieškovė ir T. M. buvo sutuoktiniai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), T. M. priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl yra pagrindas išvadai, kad betoninės atraminės sienelės ir tvoros pastatymo valstybinės žemės (kelio) dalyje metu ieškovė taip pat buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininke ir yra tiek pat atsakinga už atraminės sienelės ir tvoros pastatymą valstybinio žemės sklypo (kelio) dalyje, kiek dėl to atsakingas jos miręs sutuoktinis ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti pagrįstais ieškovės argumentus, kad valstybinės žemės (kelio) dalyje esančią atraminę sienelę turi pareigą pašalinti tik atsakovė, o taip pat laikyti pagrįstais ieškovės argumentus, kad valstybinės žemės (kelio) dalyje bendru sprendimu įrengta atraminė (betoninė) sienelė ir metalo vielos tvora savo buvimu pažeidžia ieškovės teises;
7.9 trečiajam asmeniui nuo 2014 metų buvo žinoma apie valstybinėje žemėje esančias tvoras. Teismas nenustatė, jog dėl ginčo valstybinės žemės (kelio) dalyje pastatytos atraminės betoninės sienelės ir tvoros, pasodintų tujų, įrengtos kelio dangos ir latakų būtų reiškiamos pretenzijos. O tai leidžia daryti išvadą, jog iki 2022 metų nei žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkai, nei byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nei bet kurie kiti asmenys nelaikė, kad aptariamos atraminės sienelės, tvoros, tujų, kelio dangos, latakų, vartų buvimas valstybinėje žemėje pažeidžia jų teises ar yra kliūtimi naudotis nuosavybės teise (kitais pagrindais) priklausančiu turtu;
7.10 iš prie žemės naudojimo patikrinimų aktų pridėtų kadastro žemėlapių ištraukų (faktinių aplinkybių schemų) matyti, kad kelio plotis toje dalyje, kurioje buvo abiejų sklypų vartai, yra tokio pločio, koks numatytas planuose, sudarytuose 1987 metais ir siekia 6 metrus;
7.11 byloje esančios nuotraukos, kuriose iki pašalinimo fiksuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vartai, įvažiavimas ir kelias, išklotas plytelėmis ir skalda, ieškovės sklype augusios tujos, taip pat atsakovės pateiktas elektroninis laiškas, rašytas 2023-07-31 iš pašto adreso (duomenys neskelbtini), sudaro pagrindą abejoti ieškovės argumentų, kad transporto priemonės negalėjo ar negali įvažiuoti į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pagrįstumu. Ieškovės argumentų, kad valstybinės žemės (kelio) dalyje esantys objektai trukdo ieškovei naudotis žemės sklypu nepatvirtina ir atsakovės pateikta 2023-01-31 statybos specialisto A. K. parengta konsultacinė išvada bei teismo ekspertizės akto Nr. 23/08/01-01 išvada, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė argumentų, kuriais grindžia savo kaip nekilnojamojo daikto savininkės teisių pažeidimą;
7.12 atsižvelgiant į tai, kad atraminę sienelę ir tvorą valstybinės žemės (kelio) dalyje įrengė gretimų žemės sklypų savininkai bendru sprendimu ir pajėgomis, į tai, kad atramine sienele ir tvora valstybinės žemės (kelio) dalyje buvo (yra) suformuoti du atskiri įvažiavimai į gretimus ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir taip suformuotais įvažiavimais abiejų žemės sklypų savininkai naudojosi apie dvidešimt metų nelaikydami to jų teisų pažeidimu, bei į tai, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės argumentų, kad valstybinės žemės (kelio) dalyje esantys objektai yra kliūtimi transporto priemonėms patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, sprendė, kad ieškovė, pareiškusi negatorinį ieškinį, neįrodė antrosios šio ieškinio tenkinimo sąlygos – ieškovės teisių pažeidimo;
7.13 ieškovė neįrodė vienos iš dviejų negatoriniam ieškiniui tenkinti būtinų sąlygų, todėl teismas ieškinį atmetė.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1 nurodo, kad ekspertizės aktu yra nustatyta, jog į ieškovės žemės sklypą negali įvažiuoti specialiosios transporto priemonės (priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, greitosios pagalbos ir t. t.) bei kitos transporto priemonės, kurių gabaritai atitinka specialiųjų transporto priemonių gabaritus (pvz., statybinė technika);
8.2 ieškovė taip pat turi turėti galimybę į tai, kad prie jos žemės sklypo galės privažiuoti sunkusis transportas (sunkvežimiai) tam, kad būtų atgabentos statybinės medžiagos, stambiagabaričiai daiktai, įvairi technika. Ieškovė ketina savo žemės sklype įsirengti gręžinį (nes jokios vandens bei nuotekų sistemos šiuo metu sklype nėra įrengta), taigi minėtų transporto priemonių patekimas į žemės sklypą yra būtinas, tačiau jis taip pat nebus galimas;
8.3 nurodo, kad A. K. išvados nagrinėjamoje byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes jis neturi reikiamų specialiųjų žinių ginčo srityje;
8.4 teismas visiškai neįvertino svarbios aplinkybės, jog ieškovė turi teisę ant savo sklypo ribos prie įvažiavimo įrengti tvorą ir vartus (šiuo metu ten įrengta laikina vielinė tvora ir varteliai). Įrengus šias konstrukcijas nebeliks galimybės įvažiuojant į sklypą naudotis visu ekspertizės akto 14 pav. nurodytu 8,42 m ieškovės sklypo perimetru, kas dar labiau apsunkins didesnių gabaritų transporto priemonių patekimą į ieškovės sklypą;
8.5 nebuvo jokio pagrindo teigti, kad prašomos pašalinti kliūtys buvo įrengtos ankstesnių žemės sklypų savininkų (t. y. ieškovės mirusio sutuoktinio T. M. ir atsakovės tėvo K. Š.) susitarimu. Teismas, sprendime pasisakydamas dėl šios aplinkybės, vertino Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojos J. L., vykdžiusios patikrinimą ieškovės ir atsakovės žemės sklypuose bei šalia jų, parodymus, taip pat atsakovės tėvo K. Š., apklausto liudytoju, parodymus;
8.6 priešingai nei nurodė teismas, ginčo tvoros betoninės atraminės sienelės įrengimas atitinka tas atramines sieneles, kurios yra įrengtos atsakovės žemės sklype, nei tą, kuris yra ties ieškovei priklausančiu namu. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo atraminė sienutė įrengta žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendru sutarimu, todėl ieškovės interesų nepažeidžia;
8.7 net jeigu žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendras sutarimas dėl ginčo konstrukcijų įrengimo egzistavo (su kuo ieškovė nesutinka), toks susitarimas prieštarautų viešajai tvarkai ir gerajai moralei, taigi būtų negaliojantis. Jeigu kažkoks susitarimas tarp ankstesnio ieškovei priklausančio žemės sklypo savininko ir atsakovės tėvo ir egzistavo (su kuo ieškovė nesutinka), toks susitarimas yra visiškai niekinis ir negali sukelti jokių teisių ir pareigų. Atitinkamai ir teismas, sprendime pasisakydamas dėl tariamo ieškovės teisių pažeidimo nebuvimo, negalėjo remtis tokio susitarimo faktu;
8.8 teismas neįvertino, kad ieškovė, būdama eismo dalyve bei sodininkų bendrijos nare, turi teisę naudotis keliu, kurio dalį (akligatvį) užima ginčo statiniai, kurie tokią teisę riboja.
Atsiliepimas
9. Atsakovė B. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
9.1 nurodo, jog valstybinė žemė, esanti bendrijos teritorijoje, yra užimta ne tik atsakovės, kaip nurodo ieškovė, bet ir ieškovė yra padariusi pažeidimus, ką konstatavo Nacionalinė žemės tarnyba;
9.2 Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, kuri atliko patikrinimą vietoje, 2023-09-07 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo tvorą įtraukė į sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimus, kadangi ieškovės atstovė D. P. jai nurodė, kad tvora priklauso ieškovei A. M.. Be to, vaizdas vietoje leido manyti, kad ginčo tvora priklauso būtent sklypui Nr. (duomenys neskelbtini);
9.3 byloje esantys duomenys patvirtina, kad patikrinimų procedūra nėra baigta, sprendimų dėl įpareigojimo šalinti pažeidimus nėra. Atsakovė pateikė paaiškinimą, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė savavališkai užėmė bendrijos teritorijoje esančią valstybinę žemę;
9.4 akcentuoja, kad ieškovės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) juosianti tvoros dalis (su atramine sienele (kuri nėra šio ginčo objektas ir žemėlapiuose apibraukta juodai ir pažymėta juodai), kurią tvėrė/statė ieškovė/jos sutuoktinis (kuri atskiria sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra atsakovės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios tvoros (ir atraminės sienelės) tęsinys (kuris yra ginčo objektas) išeina į bendrijos teritorijoje esančią valstybinę žemę, kurią ieškovė dabar prašo teismo įpareigoti atsakovę pašalinti, nors ją statė ieškovės sutuoktinis ir ilgus metus iki teisminio ginčo nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos;
9.5 nurodo, kad atraminę sienelę ir tvorą statė ieškovė/jos sutuoktinis, todėl jei, kaip teigia ieškovė, yra ribojamas įvažiavimas į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tai toks ribojimas buvo sukurtas pačios ieškovės (jos sutuoktinio) ir ieškovė negali reikalauti įpareigoti atsakovę šį pažeidimą šalinti, tuo labiau, kad ginčo objektai šioje vietoje stovi daugiau kaip 20 metų ir iki tol nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos;
Šalies argumentai
9.6 ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismo ekspertizės aktas patvirtina, kad transporto priemonės negali įvažiuoti į ieškovės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė tikslingai nutyli, kad teismo ekspertai buvo kviečiami į teismo posėdį paaiškinti savo išvadas ir atsakyti į užduodamus klausimus. Teismo ekspertizės aktas ir teismo ekspertų paaiškinimai 2023-09-07 teismo posėdyje patvirtina atsakovės teiginį, kad transporto priemonės gali patekti į ieškovės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), o specialios tarnybos gali atlikti savo pareigas, dėl ko ieškovės teisės niekaip nėra pažeidžiamos. Teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu. Teismo ekspertizės akte atsakant į 3 klausimą ekspertas patvirtino, kad valstybinės žemės (kelio) dalies plotis, kuris yra reikalingas saugiam transporto priemonių (visų rūšių automobilių) įvažiavimui (išvažiavimui) į (iš) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 3,5 metro. Šis atstumas yra išlaikomas ir užtikrinamas lengvųjų automobilių eismas. Specialisto A. K. išvada ir jo paaiškinimai teismo posėdyje, kurie iš esmės atitinka teismo ekspertų išvadas, patvirtina, kad įvažiavimas į ieškovės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka reikalavimus, todėl akivaizdu, kad esant įvažiavimo atitikimams negalima konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo, nes jis nepagrįstas;
9.7 ieškovė nevykdo įrodinėjimo pareigos ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginį dėl jos teisių pažeidimo ir kad ji patyrė faktinį nepatogumą, kad dėl, kaip ji nurodo, esamų kliūčių, į jos sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kažkas negalėjo įvažiuoti. Priešingai, pati ieškovė patvirtino, kad jos sklype stovi transporto priemonės;
9.8 byloje nėra jokių tiesioginių rašytinių įrodymų, kas yra faktinis tvoros/atraminės sienelės statytojas. Teismas sprendime išvadas padarė įvertinęs visą byloje esančių įrodymų visumą, kuri patvirtina, kad faktinis statytojas buvo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai – ieškovė/jos sutuoktinis;
9.9 nurodo, kad visą šį laiką ieškovei ir jos sutuoktiniui T. M. esama situacija tiko, jie nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad jų teisės pažeidžiamos, kad kažkas negali įvažiuoti į jų sklypą ar yra kažkokių kitokių pažeidimų, tuo labiau, kad šią ginčo tvorą jie statė patys ir atraminė sienelė bei tvora pastatyta jau daugiau kaip 20 metų;
9.10 nagrinėjama byla nėra tokios kategorijos, kurioje teismas galėtų savo iniciatyva peržengti ieškinio ribas, ginti viešą interesą. Byloje esantys įrodymai ir Nacionalinės žemės tarnybos procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija patvirtina, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje yra pradėtas procesas dėl sodininkų bendrijoje esančios valstybinės žemės užėmimo ir jis dar nėra baigtas. Taigi teismas, tenkindamas tokius ieškovės reikalavimus, pažeistų įstatyminę Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją kontroliuoti valstybinės žemės naudojimą, nes šioje srityje būtent ji priima atitinkamus sprendimus. Tuo atveju, jeigu baigus pradėtą procesą ieškovės netenkins priimti sprendimai, ji turės teisę kreiptis į teismą ir tokius sprendimus skųsti, o ne apeiti teisės aktų nustatytas procedūras tiesiogiai teismo prašant įgyvendinti Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, ginant viešąjį interesą. Ieškovės reikalavimai gali būti susiję tik su negatorinio ieškinio institutu, tačiau kaip pagrindžia argumentai aukščiau, negatorinio ieškinio sąlygų ieškovė neįrodė;
9.11 pažymi, jog tenkinus ieškinį, atsakovės interesai būtų pažeisti, nes demontavus sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skiriančią ir valstybinėje žemėje esančią tvorą/atraminę sienelę, visas vanduo (po lietaus, sniego ištirpimo) nuolat subėgtų į atsakovės sklypą ir užlietų garažą ir pastatą. Tą patvirtino teismo ekspertizės aktas.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
10.1 nurodo, jog šiame ginče administracinio nusižengimo teisena, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 str., nėra pasibaigusi (dar nesuėjęs administracinio nusižengimo teisenos senaties terminas). Todėl tik konstatavus faktą, kad atsakovė padarė administracinį nusižengimą ir neteisėtai pastatė tvorą, pasodino želdinius, galima inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūrą nagrinėjamu atveju;
10.2 vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas, siekiant nustatyti galimą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą;
10.3 ieškovei ir atsakovei nepriklauso žemė, kurioje žemės naudojimo patikrinimo aktuose užfiksuoti žemės naudojimo pažeidimai, be to ieškovė turėjo įrodyti, kaip valstybinėje žemėje užfiksuoti pažeidimai pažeidžia jos, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini)savininkės teises. Ieškovė pagal įstatymą nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą;
10.4 vertina, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atraminę sienelę ir tvorą valstybinės žemės dalyje įrengė gretimų žemės sklypų savininkai bendru sprendimu ir pajėgomis, atramine sienele ir tvora valstybinės žemės (kelio) dalyje buvo (yra) suformuoti du atskiri įvažiavimai į gretimus ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir taip suformuotais įvažiavimais abiejų žemės sklypų savininkai naudojosi apie dvidešimt metų (tą patvirtino byloje atliktos liudytojų apklausos, proceso šalių žodiniai paaiškinimai, bylos rašytinė medžiaga, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu konstatuotos aplinkybės), tačiau manytina, kad byloje nebuvo įrodytos visos negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos.
11. Trečiasis asmuo 1-oji sodininkų bendrija „Girios aidas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
11.1 nurodo, jog šio ginčo atveju, teritorija/valstybinė žemė, kurioje yra ginčo objektai, kuriuos ieškovė reikalauja šalinti, nėra reikalinga bendrijos ir jos narių reikmėms, todėl bendrijos visuotinis narių susirinkimas davė sutikimą sklypų savininkams pagal teisės aktus išsipirkti laisvą ir įsiterpusią valstybinę žemę. Ieškovė šio visuotinio narių susirinkimo sprendimo neskundė. Nė vienas bendrijos narys iki šiol nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl ginčo teritorijos ir joje esančių objektų, taip pat nėra jokių duomenų, kad T. M. ar jo sutuoktinė A. M. buvo kažkada reiškusi pretenzijas ar reikalavimus, kad bendrija imtųsi priemonių dėl ginčo objektų šalinimo iš ginčo teritorijos, nes neva į ieškovės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) negali patekti transporto priemonės. Priešingai, byloje esantys ir bendrijos turimi duomenys patvirtina, kad T. M. ilgą laiką buvo bendrijos pirmininkas (nuo 2002 m. iki mirties), jis taip pat nesiėmė jokių veiksmų dėl objektų šalinimo, todėl visiškai pagrįstai galima teigti, kad ginčo teritorijoje esantys ginčo objektai, kuriuos ieškovė prašo šalinti, buvo įrengti paties T. M. ir jos sutuoktinės, neprieštaraujant nė vienam kitam bendrijos nariui, taip pat neprieštaraujant ir atsakovės sklypo savininkams ir jokios ieškovės ar jos sutuoktinio teisės niekada nebuvo pažeistos. Taip pat niekada nebuvo jokių pretenzijų, kad į bendrijos teritoriją ar į kažkokį konkretų, taip pat ir pačios ieškovės sklypą negali patekti spec. transportas, t. y. greitosios, priešgaisrinės tarnybos automobilis ar statybų metu į bendrijos teritoriją vykstantis kitas sunkusis transportas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – sodininkų bendrijos ,,Girios aidas“ pirmininko ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento susirašinėjimą; 2023 m. lapkričio 16 d. specialisto išvados papildymą. Atsakovės teigimu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik susipažinus su apeliacinio skundo argumentacija. Taip pat nurodė, jog teikiami įrodymai, kurie buvo teikiami pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovės 2023 m. lapkričio 17 d. prašymu ir pačios atsakovės papildomais paaiškinimais, tačiau teismo buvo nepriimti ir neprijungti prie bylos.
15. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygų kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Taigi siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, yra pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti bei įvertinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad įrodymai, kuriuos ji prašo priimti apeliacinės instancijos teisme, buvo pirmosios instancijos teismo nepagrįstai atsisakyti priimti, taip pat neįrodė, kad prašomų priimti įrodymų pateikimo būtinybė objektyviai iškilo vėliau, todėl nauji įrodymai, kaip netenkinantys jų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, nepriimami.
Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių
17. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Abu žemės sklypai yra 1-osios sodininkų bendrijos „Girios aidas“ teritorijoje. Apeliantės sklypas pietrytine dalimi ribojasi su atsakovės sklypo šiaurės vakarine dalimi. Ieškovės sklypas pietrytiniu kampu taip pat ribojasi su Sodininkų bendrijos keliu (gatve).
18. Negatoriniu ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei, kuri yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, prašydama įpareigoti atsakovę pašalinti valstybinės žemės (kelio) dalyje, esančius atraminę sienelę, tvorą, augalus, trinkeles, latakus, vartus ir teigdama, kad valstybinėje žemėje esančių daiktų buvimu yra pažeidžiamos jos kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės teisės, kadangi daiktai trukdo į ieškovei priklausantį žemės sklypą įvažiuoti transporto priemonėms.
19. Byloje nustatyta, kad, valstybinė žemė, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų, tame tarpe ir teritorijoje esantys keliai, yra valdoma trečiojo asmens 1-osios sodininkų bendrijos „Girios aidas”. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra kelias, kuris baigiasi ties šiais žemės sklypais ir yra skirtas privažiuoti prie šių sklypų. Atsakovė ir jos sutuoktinis ginčo valstybinės žemės dalyje pasodino tujas, įrengė betono trinkelių dangą ir latakus. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, koks asmuo ir kada ginčo valstybinės žemės (kelio) dalyje įrengė 6,80 m ilgio betoninės sienelės dalį ir 6,49 m ilgio metalinio vielos tinklo tvoros dalį, taip padalindami 6 metrų pločio kelią, ir dėl to, ar padalinto kelio plotis yra pakankamas transporto priemonėms įvažiuoti į ieškovės žemės sklypą.
20. Nacionalinė žemės tarnyba atliko neplaninį Bendrijoje esančių žemės sklypų, tarp jų ir sklypo (duomenys neskelbtini) bei sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą ir 2022-04-11 Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė atsakovės sklype (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. NŽT kartu su patikrinimo aktu pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje nurodyta, kad tvoros (A), malkinė, gyvatvorė (3-5), sodininkų bendrijos tvora (1-2) yra valstybinėje žemėje ir valstybinio miško žemėje. Ieškovės sklype (duomenys neskelbtini) taip pat nustatyti pažeidimai. Nurodyta, kad vartai (A), tvoros (B), malkinės, sodininkų bendrijos tvora (1-2) yra valstybinėje žemėje ir valstybinio miško žemėje.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
21. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95 – 4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas pažeistas teises gali ginti reikšdamas negatorinį ieškinį.
22. Byloje nustatyta, kad ieškovė reiškė negatorinį ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovę savo lėšomis pašalinti valstybinės žemės (kelyje) dalyje esančius atraminę sienelę, tvorą, augalus, trinkeles, latakus, vartus, t. y. pakeistų esamą kelią taip, kad jis būtų toks, koks buvo suprojektuotas 1987 metais.
23. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-403/2023). Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog atraminę sienelę ir tvorą valstybinės žemės (kelio) dalyje įrengė gretimų žemės sklypų savininkai bendru sprendimu ir pajėgomis, rėmėsi liudytojų, šalių paaiškinimais, byloje esančiais duomenimis. Teismas įvertino, kad atramine sienele ir tvora valstybinės žemės (kelio) dalyje buvo (yra) suformuoti du atskiri įvažiavimai į gretimus ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir taip suformuotais įvažiavimais abiejų žemės sklypų savininkai naudojosi apie dvidešimt metų, nelaikydami to jų teisių pažeidimu. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės argumentų, kad valstybinės žemės (kelio) dalyje esantys objektai yra kliūtimi transporto priemonėms patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybinė žemė, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų, tame tarpe ir teritorijoje esantys keliai, yra valdoma trečiojo asmens 1-osios sodininkų bendrijos ,,Girios aidas”. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, koks asmuo ir kada ginčo valstybinės žemės (kelio) dalyje įrengė 6,80 m ilgio betoninės sienelės dalį ir 6,49 m ilgio metalinio vielos tinklo tvoros dalį, taip padalindami 6 metrų pločio kelią ir dėl to, ar padalinto kelio plotis yra pakankamas transporto priemonėms įvažiuoti į ieškovės žemės sklypą.
26. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nurodo, kad nebuvo jokio pagrindo teigti, jog prašomos pašalinti kliūtys buvo įrengtos ankstesnių žemės sklypų savininkų (t. y. ieškovės mirusio sutuoktinio ir atsakovės tėvo) susitarimu. Net jeigu žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendras sutarimas dėl ginčo konstrukcijų įrengimo egzistavo (su kuo ieškovė nesutinka), toks susitarimas prieštarautų viešajai tvarkai ir gerajai moralei, taigi būtų negaliojantis. Taip pat nurodo, jog ekspertizės aktu yra nustatyta, jog į ieškovės žemės sklypą negali įvažiuoti specialiosios transporto priemonės (priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, greitosios pagalbos ir t. t.) bei kitos transporto priemonės, kurių gabaritai atitinka specialiųjų transporto priemonių gabaritus (pvz., statybinė technika). Teigia, jog atraminė sienelė ir tvora būtinos ir reikalingos būtent atsakovei, nes jos tarnauja tam, kad į atsakovės sklypą (duomenys neskelbtini) nepatektų lietaus nuotekos. Ginčo atraminė sienelės įrengimas labiau atitinka tas atramines sieneles, kurios yra įrengtos atsakovės žemės sklype, o ne tas, kurios įrengtos ieškovės sklype.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs liudytojų, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atraminę sienelę ir tvorą valstybinės žemės (kelio) dalyje įrengė gretimų žemės sklypų savininkai bendru sprendimu ir pajėgomis.
28. Teismo ekspertas E. L. nurodė, jog ginčo atraminė sienelė atlieka savo funkcinę paskirtį, ji sulaiko/sutvirtina šlaitą, kuris yra suformuotas esant skirtingoms įvažiavimo į sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukščių altitudėms. Sklypas (duomenys neskelbtini) yra aukštesniame lygmenyje, todėl vanduo nubėga į sklypą (duomenys neskelbtini), o nesant atraminės sienelės vanduo bėgtų per šlaitą ir jis suirtų ir visas vanduo patektų į sklypą (duomenys neskelbtini). Ekspertas paaiškino, kad ieškovė turi naudotis sklypu taip, kad nuo jo nenutekėtų vanduo į sklypą (duomenys neskelbtini), todėl turi pasirūpinti apsauginėmis priemonės, kad žemesnio sklypo savininkai nepatirtų nuostolių dėl vandens nuo jos sklypo nubėgimo. Ekspertas taip pat paaiškino atraminės sienelės medžiagiškumo skirtumus, nurodydamas, kad būtent ta atraminės sienelės dalis, kuri yra ant valstybinės žemės galimai yra betoninė (be akmenų) nes tokia ji tvirtesnė ir geriau sulaiko šlaitą ir vandenį. Iš teismo ekspertizės akto nustatyta, kad betoninės sienelės, metalinės vielos tvoros, tujų gyvatvorės dalys, esančios valstybinės žemės (kelio), dalyje yra žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ribojančios betoninės sienelės, metalinės tvoros ir tujų gyvatvorės tęsiniai valstybinėje žemėje (kelyje), dalijantys ginčo kelio atkarpą į dvi dalis. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patekti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014-08-19 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), IĮ „Geotinklas“, 2014-06-16 sudarytas 734 m2 ploto žemės sklypo planas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014-12-02 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), IĮ „Geotinklas“ 2014-06-16 sudarytas 761 m2 ploto žemės sklypo planas, patvirtina, kad 2014 m. ginčo valstybinės žemės (kelio) dalyje buvo fiksuota tokios pačios konfigūracijos kaip ir teismo ekspertizės akte, tvora. Vadinasi Valstybinės žemės (kelio) dalyje aptariama tvora buvo pastatyta iki 2014 m. Pritariant pirmosios instancijos teismui, minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad šiuos daiktus įrengė ne esami žemės sklypų savininkai, o tie asmenys, kuriems žemės sklypai nuosavybės teise priklausė iki 2014 m.
Žemesnės instancijos teismas
29. Apeliantė nurodo, kad ginčo atraminė sienelė labiau atitinka atsakovės sklype įrengtas betono konstrukcijos sieneles nei ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu darytos nuotraukos, taip pat atsakovės pateiktame 2023-09-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančios nuotraukos patvirtina, kad žemės sklype, priklausančiame ieškovei, yra įrengtos ir kitos atraminės sienelės, metalo vielos tvoros.
30. Bylos duomenys patvirtina, kad betoninė sienelė su metalo vielos tvora yra įrengta ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (prieš namą). Tiek ginčo tvoros įrengimui, tiek kitos atsakovei priklausančiame žemės sklype esančios tvoros (prieš namą) įrengimui panaudoti tie patys betoniniai stulpai, metalo vielos tvoros tvirtinimo elementai. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ginčo tvoros betoninės atraminės sienelės įrengimas labiau panašus į tas atramines sieneles, kurios yra įrengtos ieškovės žemės sklype, nei tą, kuris yra ties atsakovei priklausančiu namu. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė J. L. paaiškino, kad liudytoja D. P. patikrinimo metu nurodė, jog ginčo tvora yra ieškovės tvora. Byloje dalyvavęs liudytojas K. Š. nurodė, kad betoninį pamatą, kuris skiria ginčo žemės sklypų teritorijas, pradėjo statyti ir pastatė ieškovės sutuoktinis T. M., kad tvoros įrengimui betoninius kuolus kaimynui davė jis. Nors apeliantė nurodo, jog negalima remtis liudytojo K. Š. paaiškinimais, tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl liudytojų parodymų vertinimo, konstatuota, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008; 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016). Pažymėtina, jog liudytojo K. Š. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, kaip teigia apeliantė, todėl apeliantės argumentai dėl liudytojo paaiškinimų vertinimo, atmestini kaip nepagrįsti.
31. Bylos duomenys patvirtina, kad iki 2017 metų ieškovė ir T. M. buvo sutuoktiniai. Pritariant pirmosios instancijos teismui, ieškovė taip pat buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininke ir yra tiek pat atsakinga už atraminės sienelės ir tvoros pastatymą valstybinio žemės sklypo (kelio) dalyje, kiek dėl to atsakingas jos miręs sutuoktinis ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad valstybinės žemės valdytojai 1-ajai sodininkų bendrijai „Girios aidas”, kurios valdyboje nuo 2002-10-28 iki 2017-06-17 buvo T. M., taip pat buvo žinoma apie valstybinės žemės (kelio) dalyje pastatytą atraminę sienelę ir tvorą. Byloje nėra duomenų, jog dėl ginčo valstybinės žemės (kelio) dalyje pastatytos atraminės betoninės sienelės ir tvoros, pasodintų tujų, įrengtos kelio dangos ir latakų būtų reiškiamos pretenzijos.
32. Trečiasis asmuo 1-oji sodininkų bendrija „Girios aidas“ nurodė, kad teritorija/valstybinė žemė, kurioje yra ginčo objektai, nėra reikalinga bendrijos ir jos narių reikmėms, todėl bendrijos visuotinis narių susirinkimas davė sutikimą sklypų savininkams pagal teisės aktus išsipirkti laisvą ir įsiterpusią valstybinę žemę. Ieškovė šio sprendimo neskundė. Nė vienas bendrijos narys iki šiol nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl ginčo teritorijos ir joje esančių objektų. Atkreipė dėmesį, kad nėra jokių duomenų, jog T. M. ar jo sutuoktinė A. M. buvo kažkada reiškę pretenzijas ar reikalavimus, kad bendrija imtųsi priemonių dėl ginčo objektų šalinimo iš ginčo teritorijos, nes neva į ieškovės sklypą (duomenys neskelbtini) negali patekti transporto priemonės. Akcentavo, jog taip pat niekada nebuvo jokių pretenzijų, kad į bendrijos teritoriją ar į kažkokį konkretų, taip pat ir pačios ieškovės sklypą negali patekti spec. transportas, t. y. greitosios, priešgaisrinės tarnybos automobilis ar statybų metu į bendrijos teritoriją vykstantis kitas sunkusis transportas.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog atramine sienele ir tvora valstybinės žemės (kelio) dalyje buvo (yra) suformuoti du atskiri įvažiavimai į gretimus ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, įvažiavimais abiejų žemės sklypų savininkai naudojosi apie dvidešimt metų (tokias aplinkybes neabejotinai patvirtina liudytojų bei šalių paaiškinimai, byloje esantys duomenys), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad atraminę sienelę ir tvorą valstybinės žemės dalyje įrengė gretimų žemės sklypų savininkai bendru sprendimu ir pajėgomis.
34. Apeliantė teigia, kad ji įrodė, jog transporto priemonės negali įvažiuoti į ieškovės sklypą. Šią aplinkybę patvirtina teismo ekspertizės aktas, kurio atsakyme į 4 klausimą nurodyta, kad valstybinės žemės (kelio, akligatvio) dalyje, ties žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nustatyti objektai (statiniai, augalai, kelio danga, kitos kelio savybės) ar dalys netrukdo lengvosioms transporto priemonėms patekti (įvažiuoti, išvažiuoti) į (iš) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes užtikrinamas minimalus atstumas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai" numato „9.6.1. mažiausias automobilių privažiavimo plotis – 3,5 m.“, tačiau būtų ribojama galimybė atlikti pareigą ir specialiosiomis transporto priemonėmis patekti į sklypą, prie sklypo priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojams, su sunkiuoju transportu.
35. Išanalizavus teismo ekspertizės aktą, matyti, kad atsakant į 3 klausimą ekspertas nurodė, jog valstybinės žemės (kelio) dalies plotis, kuris yra reikalingas saugiam transporto priemonių (visų rūšių automobilių) įvažiavimui (išvažiavimui) į (iš) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra 3,5 metro. Šis atstumas yra išlaikomas ir manevravimas užtikrinamas lengvųjų automobilių eismui. Nurodyta, kad senai susiformavusiose mėgėjų sodo teritorijose eismo juostos plotis turi būti 3,5 m. Teismo posėdžio metu ekspertas E. L. nurodė, kad nėra jokių ribojimų nei lengvosioms transporto priemonėms nei greitosios pagalbos automobiliui įvažiuoti/išvažiuoti iš sklypo (duomenys neskelbtini). Ekspertas paaiškino, kad reikalavimas dėl minimalaus 4,50 m kelio pločio sodininkų bendrijose taikomas tik naujai projektuojant susisiekimo komunikacijas, o senai susiformavusiems keliams bendrijose nėra taikomas.
36. Teismo ekspertizės akte atsakant į 4 klausimą ekspertas nurodė, kad objektai netrukdo lengvosioms transporto priemonėms patekti (įvažiuoti, išvažiuoti) į (iš) sklypo (duomenys neskelbtini). Faktiškai ginčo situacijoje nustatytas kelio plotis yra 3,96 m. Ekspertizės akte nurodyta, kad būtų ribojama galimybė atlikti pareigą ir specialiosiomis transporto priemonėms patekti į sklypą priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojams. Tačiau įvertinus tai, jog teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, apie tai, jog faktinis 3,96 m įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini) plotis atitinka 2010 m. gruodžio 7 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-338 patvirtintus „Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus“, jų 148.6 punktą, kuriame įtvirtinta, jog kelių, skirtų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti, projektavimo reikalavimai yra tokie, kad kelių plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,50 m. Ekspertas pažymėjo, jog esamas privažiavimas prie sklypo (duomenys neskelbtini) neriboja gaisrinės patekimo prie sklypo. Ekspertas taip pat pažymėjo, jog praktikoje gaisrai gesinami ir iki 300 m ilgio šlangomis, todėl nebūtų jokių kliūčių gesinti gaisrą ir sklypo (duomenys neskelbtini) kitoje pusėje tolimiausioje vietoje nuo įvažiavimo esančiame name. Apeliantė nurodo, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog vidaus kelių (gatvių) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m, tačiau sutiktina su atsakovės argumentais, kad minėtas įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo 2015 m., o ginčo sodininkų bendrijoje keliai istoriškai buvo susiformavę kuomet 4,5 metro pločio reikalavimo nebuvo. Specialisto A. K. išvados iš esmės sutampa su teismo ekspertų išvadomis, kad įvažiavimas į ieškovės sklypą (duomenys neskelbtini) atitinka reikalavimus. Specialistas nurodė, kad įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini) plotis tenkina STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus ir 2010 m. gruodžio 7 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-338 patvirtintus „Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus“.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino teismo ekspertizės aktą bei ekspertų paaiškinimus, kitus byloje esančius duomenis ir teisingai sprendė, kad ieškovė neįrodė argumentų, kuriais grindžia savo kaip nekilnojamojo daikto savininkės teisių pažeidimą.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi visetą aukščiau aptartų įrodymų, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir juos pagrindžiančius kitus byloje esančius įrodymus, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovės teisės nėra pažeidžiamos, transporto priemonės gali patekti į ieškovės sklypą, o esamas privažiavimas prie sklypo (duomenys neskelbtini) neriboja gaisrinės ar kitų transporto priemonių patekimo prie sklypo.
39. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pažeidė civilinio proceso normas, nes priėmė sprendimą neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų.
Dėl bylos baigties
40. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
41. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
42. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
43. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jos patirtas 2 178,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš ieškovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą priteistina iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (ieškovės) A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei B. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2 178,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.