Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovei A. M., ieškovės atstovui advokatui R. K., atsakovei B. M., atsakovės atstovei advokatei R. S., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei G. M., A. R. ir J. L., trečiojo asmens 1-osios sodininkų bendrijos „Girios aidas“ atstovui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo, pareikštą atsakovei B. M., tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir 1-oji sodininkų bendrija „Girios aidas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad nesutarimai su kaimynais tęsiasi 30 – 40 metų, t. y. nuo to laiko kai prasidėjo statybos. Atsakovės tėvas statė namus ir įvažiavimus. Įvažiavimas yra blogas ieškovei, o sau atsakovai gerą padarė. Dabar žino, kad ir ieškovė, ir atsakovė užėmė valstybinę žemę. Darė įvažiavimus tam, kad įvažiuotų į sklypus, o ribų nežinojo. Po matavimų savo sklypą sutvarkė taip, kaip turi būti. Padarė laikiną tvorą. Kreipimąsi į teismą iniciavo dukra, nes ieškovė sklype negyvena. Traktoriaus sklype nematė, su dukra nekalbėjo. Patvirtino, kad trukdo kaimynų tvora ir tujos. Vėliau paaiškino, kad traktorius buvo tam, kad sklypą sutvarkyti taip, kaip reikia. Viską tvarko dukra. Žinojo, kad bus ekspertizė dukra, todėl sugalvojo plyteles išimti. Su kaimynais nebendrauja jau daug metų. Paaiškino, kad sklype darbus atlikdavo jos sutuoktinis, o ji sklype lankydavosi retai. Tvora yra nuo visko, nuo atsakovės. Nežino, kas statė tvorą. Pašalino plyteles, nes to pareikalavo Nacionalinė žemės tarnyba, tvoros negalėjo pašalinti, nes ji yra atsakovės žemėje. Tai kaimynų tvora, tvorą statė atsakovės tėvas, o tujas sodino atsakovės sutuoktinis. Mašina paliekama ant kelio.

Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad tvora atsirado gal prieš 40 metų ir ją statė ieškovė. Tvora skiria abu sklypus. Tvora netrukdo, o tvoros atsakovė nestatė. Sklypas iki 2014 metų priklausė tėvams gal nuo 1994 metų. Tvoros statybos nematė, o tėvai sakė, kad tvorą statė ieškovės sutuoktinis. Tujas pasodino atsakovė ir jos sutuoktinis. Tvora tarp ieškovės ir atsakovės sklypų skiriasi nuo tvoros prieš namą. Tvorą prieš namą statė atsakovės tėvas. Tvorą, kuri yra valstybinėje žemėje, statė ieškovės sutuoktinis. Trinkeles atsakovų pusėje įrenginėjo atsakovės tėvas, o prieš dešimt metų naujas trinkeles, latakus paklojo atsakovė ir jos sutuoktinis. Valstybiniu žemės plotu naudojasi: važiuoja, prižiūri.

Teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė G. M. papildomai paaiškino, kad tyrimas dėl 2022-04-07 nustatytų aplinkybių nėra baigtas. Išdėstė poziciją, kad ieškovė neturi teisės ginti viešo intereso. Valstybė objektų esančių ginčo valstybės žemės sklype nešalina, nes nėra baigtas tyrimas. Paaiškino, kad buvo užfiksuoti vartai ir užimta valstybės žemė. Fiksavimą nulėmė faktinis žemės ploto naudojimas. Tam, kad būtų pareikštas ieškinys ginant viešąjį interesą reikalinga atlikti tyrimą. Teismo posėdyje, vykusiame 2023-09-06, dalyvavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vyr. specialistė J. L. paaiškino, kad gavus pranešimą iš prokuratūros buvo atvykta į vietą žemės naudojimui patikrinti. Atsakovė prisistatė kaip vieno sklypo savininkė, o ieškovės dukra kaip kito. Naudojant prietaisą buvo atlikti matavimai, fiksuotos tvoros, atlikta fotofiksacija. Ieškovės dukra nurodė, kad 79 ir 81 sklypus skirianti tvora yra jų tvora. Prie 81 sklypo buvo medinė tvora, vartai. Nėra sprendimo, koks asmuo turi šalinti tvoros dalį valstybinėje žemėje. Yra duotas terminas pažeidimams pašalinti. Žemės sklypą, kurio numeris 81, atstovavo D. P. Ji sakė, kad pamatą įrengė tėvas, o toliau įrengė kaimynas. Tvoros dalį einančią valstybine žeme priskyrė 81 žemės sklypui, nes jis buvo apribotas vartais.

Trečiasis asmuo 1-oji sodininkų bendrija „Girios aidas“ palaikė atsakovės B. M. argumentus. Atsakovės A. M. ieškinį prašė atmesti. Trečiojo asmens 1-oji sodininkų bendrijos „Girios aidas“ atstovas M. B. teismo posėdyje paaiškino, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl valstybinės žemės gabaliuko. Jo nuomone, įvažiavimas yra pakankamas, ieškovė į jai priklausantį žemės sklypą gali patekti. Sodų bendrijoje yra tokia situacija, kad gaisrinės automobilis negali pateikti nei į vieną sklypą. Nurodė, kad sodų bendrijos pirmininko pareigas eina vienerius metus. Prieš 3-5 metus sodų bendrijos pirmininku buvo ieškovės sutuoktinis T. M. Bendrijai tvora ant valstybinės žemės kelio netrukdo. Ieškovė sodų bendrijai jokių pretenzijų nėra reiškusi. Ginčo plotas nėra gatvė yra tik keliukas.

Liudytojas A. K. davė parodymus, kad jis yra UAB „Minties kelias“ direktorius, kad parengė atsakovės pateiktą išvadą. Kelias atitinka D kategorijos gatvę, ties pravažiavimu yra 3,5 m. Ataskaita parengta remiantis užsakovės paaiškinimais, sklypų ribos nebuvo nustatinėjamos. Kelias tenkina tiek sodų, tiek priešgaisrinius reikalavimus. Nesiaiškino, ar tai akligatvis, nes jo buvo klausiama ar yra pakankamas įvažiavimas į 81 sklypą. Matavo kelio plotį. Tiriamas kelias nebuvo naujai formuojamas. Betoninė sienutė sulaiko vandenį, ją pašalinus į 79 sklypą tekės vanduo. Abu sklypai turi interesą betoninės atraminės sienutės buvimu: į 79 sklypą nebėga vanduo, o į 81 yra lygus įvažiavimas.

Liudytoja D. P. davė parodymus, kad yra ieškovės dukra, kad ji yra 83 sklypo savininkė. Pagal išduotą įgaliojimą ji atstovauja ieškovę visur, dalyvavo matavimuose. Aplinkybė, kad užimta valstybinė žemė, tapo žinoma padarius matavimus. Nepamena kaip buvo statoma tvora. Bortelis buvo pastatytas 2005 – 2006 metais. Patvirtino, kad šalindama pažeidimą pašalino 81 sklypo vartus, stulpelius ir plyteles, pastatė laikiną tvorą. Įvažiuoti į 81 sklypą trukdo atraminė sienelė, tujos ir tvora. Planuoja daryti vartus. Sužinojusi, kad yra užimta valstybinė žemė ragino kaimynus susitvarkyti, bet kaimynai nesutiko. Mašiną palikdavo ant kelio. Kaimynai nereiškė pretenzijų dėl tvoros. Visas atramines sienelės statė liudytojos tėtis. Betoninį pamatą kaimynai darė. Patvirtino, kad žemės sklypo matavimus darė 2014 metais. Tvora valstybinėje žemėje padaryta apie 2005 metus.

Liudytojas K. Š. davė parodymus, kad yra atsakovės tėvas, kad žemės sklypą, kurio numeris 79, įsigijo 1988 – 1989 metas. Žemės sklypas buvo drėgnas, todėl reikėjo jį kelti. Sodų bendrijos teritoriją buvo nuspręsta aptverti tvora. Tuo metu tvoros tarp sklypų nebuvo. T. M. tarp sklypų įrengė tvorą. Atraminės sienelės tiesi dalis buvo pastatyta 2002 metais, likusi dalis – 2003 metais, nes reikėjo vartus užkabinti. Liudytojas atvežė priekabą kuolų ir sakė tvorą tvertis kartu. Tinklą pirko, bet darė (duomenys neskelbtini). Tarėsi dėl tvoros kartu. Tvorą tvėrė ir jis. Betoninę dalį darė (duomenys neskelbtini) ne iš karto. Kėlė įvažiavimus. Iki kaimynų garažo sunkvežimiai važiavo. Atsivežtus kuolus pats naudojo ir (duomenys neskelbtini)davė. Jis siūlė aptverti tvorą skiriamojoje dalyje. Nežinojo, kad tai valstybinė žemė. Garažo duobės sienelė buvo padaryta 1994 – 1995 metais, kai namo rūsį darė. Ji buvo iš blokų. Blokus išėmė dukra ir išbetonavo, nes pradėjo griūti. Įvažiavimas buvo padarytas, kai pradėjo namą statyti. Nuo vartų link prūdo jis blokelius dėjo, o šone nedarė nieko, nes (duomenys neskelbtini) jau buvo pradėjęs daryti. Jis pasakė (duomenys neskelbtini), kad darytų taip, kad vartus būtų galima padaryti. Vartai ir įstriža dalis atsirado gal metų bėgyje. Su (duomenys neskelbtini) buvo kalba: jei pradėjai betonuoti, tai tverkis tvorą. Su (duomenys neskelbtini) santykiai buvo geri. Tujas sodino dukra. Kol tvoros nebuvo vanduo pildavosi nuo kalno.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-27 nutartimi byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismo ekspertai E. L. ir G. K. dalyvavo 2023-09-07 teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė atsakovei pareiškė negatorinį ieškinį, kuriuo siekia, kad atsakovė savo lėšomis pašalintų valstybinės žemės (kelyje) dalyje esančius: atraminę sienelę, tvorą, augalus, trinkeles, latakus, vartus t. y. pakeistų esamą kelią taip, kad jis būtų toks, koks buvo suprojektuotas 1987 metais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o atsakovė - žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Nurodytą patvirtina ir šalių pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, sudaryti 2017-10-16, 2022-10-02, 2023-02-12, iš kurių matyti, kad 0,0734 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priklauso 2017-09-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-09-22 nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patektų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, sudarytų 2022-11-14, matyti, kad 0,0761 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei 2015-01-30 sudarytos dovanojimo sutarties Nr. 1-493 pagrindu. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra vieno anksčiau nurodytų sklypų savininkė, ji gali reikšti negatorinį ieškinį, gindama savo kaip žemės sklypo savininkes teises nuo pažeidimų, trukdančių naudotis nuosavybės teise jai priklausančiu žemės sklypu.

Minėta, kad negatoriniu ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei, kuri yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, prašydama įpareigoti atsakovę pašalinti valstybinės žemės (kelio) dalyje, esančius atraminę sienelę, tvorą, augalus, trinkeles, latakus, vartus ir teigdama, kad valstybinėje žemėje esančių daiktų buvimu yra pažeidžiamos jos kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės teisės, kadangi daiktai trukdo į ieškovei priklausantį žemės sklypą įvažiuoti transporto priemonėms.

Byloje nėra ginčo, kad valstybinė žemė, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų, tame tarpe ir teritorijoje esantys keliai, yra valdoma trečiojo asmens 1-osios sodininkų bendrijos “Girios aidas”. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra kelias, kuris baigiasi ties šiais žemės sklypais ir yra skirtas privažiuoti prie šių sklypų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė to, kad ji ir jos sutuoktinis ginčo valstybinės žemės dalyje pasodino tujas, įrengė betono trinkelių dangą ir latakus. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, koks asmuo ir kada ginčo valstybinės žemės (kelio) dalyje įrengė 6,80 m ilgio betoninės sienelės dalį ir 6,49 m ilgio metalinio vielos tinklo tvoros dalį, taip padalindami 6 metrų pločio kelią, ir dėl to, ar padalinto kelio plotis yra pakankamas transporto priemonėms įvažiuoti į ieškovės žemės sklypą.

Trečiojo asmens 1-osios sodininkų bendrijos “Girios aidas” ir ieškovės pateiktas LTSR Miškų ūkio ir miško pramonės ministerijos eksperimentinio projektavimo, konstravimo ir technologijos biuro parengtas komplekso 87-II-07 Vilniaus MŪGS kolektyviniai sodai Liepybės girininkijoje (duomenys neskelbtini) gatvėje genplano išplanavimo projektas, o taip pat ieškovės pateikta sodininkų bendrijos „Girios aidas“ sodo sklypų schema, suderinta 1992-06-14, patvirtina, kad nurodytuose dokumentuose buvo numatyta, kad sodininkų bendrijoje tarp sklypų esantys keliai bus 6 metrų pločio. Pagal nurodytus dokumentus kelio, suprojektuoto šalia sklypų Nr. 14 (atitinka žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 17 (atitinka žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)), plotis - 6 metrai, įsiterpimo į žemės sklypą Nr. 17 numatyti 4 metrai.

Teismo ekspertizės akto Nr. 23/08/01-01 išvada patvirtina, kad valstybinės, sodų bendrijos naudojamos, žemės (kelio) dalyje, ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra 6,80 m ilgio betoninės sienelės (plotis 0,20 m, aukštis nuo 012 m iki 0,37 m nuo žemės paviršiaus) dalis; 6,49 m ilgio metalinio vielos tinklo tvoros dalis; 5,94 m tujų gyvatvorės dalis; 24 kv. m betono trinkelių dangos dalis ir 1,62 kv. m ploto lietaus vandens surinkimo latakas.

Teismo ekspertizės akte esantys brėžiniai, nuotraukos patvirtina, kad betoninės sienelės, metalinės vielos tvoros, tujų gyvatvorės dalys, esančios valstybinės žemės (kelio), dalyje yra žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ribojančios betoninės sienelės, metalinės tvoros ir tujų gyvatvorės tęsiniai valstybinėje žemėje (kelyje), dalijantys ginčo kelio atkarpą į dvi dalis. Atsakovės pateiktoje statybos specialisto konsultacinėje išvadoje, sudarytoje 2023-01-31, esanti pirmoji nuotrauka, atsakovės 2023-01-09 pateiktos nuotraukos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kartu su 2022-04-11 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-177-(14.49.81.) pateiktos nuotraukos patvirtina, kad aukščiau nurodytu būdu ginčo valstybinės žemės (kelio) dalis buvo padalinta tam, kad būtų suformuoti du atskiri įvažiavimai tiek į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minimose nuotraukose fiksuota faktinė situacija ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pakeista (nukelti vartai, pastatyta laikina tvora, pašalintos kelio plytelės, kita kelio danga ir tujos augusios sklype) bylos nagrinėjimo metu (2023-05-11) prieš teismo ekspertams atvykstant į ginčo teritoriją, todėl teismo ekspertizės akte fiksuota situacija neatspindi tos situacijos, kuriai esant ieškovė, gindama savo teises, kreipėsi į teismą. Aplinkybę, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype buvo padaryti pakeitimai patvirtina atsakovės pateiktas 2023-08-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ieškovės paaiškinimai, liudytojos D. P. parodymai.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patekti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014-08-19 sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1481, IĮ „Geotinklas“ 2014-06-16 sudarytas 734 m² ploto žemės sklypo planas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014-12-02 sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-2230, IĮ „Geotinklas“ 2014-06-16 sudarytas 761 m² ploto žemės sklypo planas, patvirtina, kad 2014 metais, atliekant nurodytų žemės sklypų matavimus, ginčo valstybinės žemės (kelio) dalyje buvo fiksuota tokios pačios konfigūracijos kaip ir teismo ekspertizės akte, tvora. Faktinę aplinkybę, kad valstybinės žemės (kelio) dalyje aptariama tvora buvo pastatyta iki 2014 metų patvirtina ir jau minėtos atsakovės 2023-01-09 pateiktos nuotraukos, darytos 2007 metais. Nurodytos aplinkybės yra pakankamos tam, kad daryti išvadą, jog betoninės sienelės (atraminės sienelės) dalis ir metalo vielos tvoros dalis, kurias ieškovė prašo įpareigoti pašalinti ieškovę, valstybinės žemės (kelio) dalyje yra daugiau nei dešimt metų. Taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad šiuos daiktus įrengė ne esami žemės sklypų savininkai, o tie asmenys, kuriems žemės sklypai nuosavybės teise priklausė iki 2014 metų ir kurių teisų ir pareigų perėmėjais yra ieškovė ir atsakovė.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patekti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014-08-19 sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1481 ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014-12-02 sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-2230, atsakovės pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, sudarytas 2023-02-12, patvirtina, kad iki ieškovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku buvo registruotas T. M., kurio nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota 1994-06-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3572 ir 2014-08-19 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1481 pagrindu, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke buvo įregistruota A. Š.. Byloje nėra ginčo, kad liudytojas K. Š. yra atsakovės tėvas, o T. M. iki mirties buvo ieškovės sutuoktinis.

Teismo posėdyje ieškovė teigė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esant gyvam sutuoktiniui ji lankėsi retai, sklypu rūpinosi, statybas vykdė jos sutuoktinis T. M. Byloje išklausyta trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė J. L. paaiškino, kad liudytoja D. P. patikrinimo metu nurodė, kad ginčo kaimyninius sklypus ribojanti tvora yra ieškovės tvora. Byloje dalyvavęs liudytojas K. Š. nurodė, kad betoninį pamatą, kuris skiria ginčo žemės sklypų teritorijas, pradėjo statyti ir pastatė ieškovės sutuoktinis T. M., kad tvoros įrengimui betoninius kuolus kaimynui davė jis. Toros dalis (atraminė betoninė sienelė ir metalinės vielos tinklo dalis) skirianti kaimyninius sklypus buvo pastatyta 2002 metais, o tvoros dalis (atraminė betoninė sienelė ir metalinės vielos tinklo dalis), esanti valstybinėje žemėje – 2003 metais. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad ir jis taip pat buvo suinteresuotas tvoros įrengimu, ragino kaimyną baigti pradėtos statyti tvoros įrengimo darbus, nes tvoros pratęsimas buvo reikalingas tam, kad žemės sklypų savininkai galėtų įsirengti vartus. Byloje esančios išvažiuojamojo teismo posėdžio metu darytos nuotraukos, atsakovės pateiktame 2023-09-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančios nuotraukos patvirtina, kad žemės sklype, priklausančiame ieškovei, yra įrengtos ir kitos atraminės sienelės, metalo vielos tvoros. Dar viena betoninė sienelė su metalo vielos tvora yra įrengta ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (prieš namą). Tiek ginčo tvoros įrengimui, tiek kitos atsakovei priklausančiame žemės sklype esančios tvoros (prieš namą) įrengimui panaudoti tie patys betoniniai stulpai, metalo vielos tvoros tvirtinimo elementai. Ginčo tvoros betoninės atraminės sienelės įrengimas labiau panašus į tas atramines sieneles, kurios yra įrengtos ieškovės žemės sklype, nei tą, kuris yra ties atsakovei priklausančiu namu. Taigi, nurodyta sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo valstybinės žemes (kelio) dalyje atraminė sienelė ir metalo vielos tvora buvo įrengta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkų bendru sprendimu ir bendromis pastangomis maždaug prieš dvidešimt metų.

CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Byloje nėra ginčo, kad iki 2017 metų ieškovė ir T. M. buvo sutuoktiniai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), T. M. priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl yra pagrindas išvadai, kad betoninės atraminės sienelės ir tvoros pastatymo valstybinės žemės (kelio) dalyje metu ieškovė taip pat buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininke ir yra tiek pat atsakinga už atraminės sienelės ir tvoros pastatymą valstybinio žemės sklypo (kelio) dalyje, kiek dėl to atsakingas jos miręs sutuoktinis ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Kadangi ieškovė ir jos sutuoktinis T. M., bendru sprendimu kartu su gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais įrengė atraminę sienelę ir metalinės vielos tvorą, šie objektai daugiau nei dvidešimt metų tarnavo abiem žemės sklypams, atskirdami įvažiavimus į kiekvieną sklypą, nėra pagrindo laikyti pagrįstais ieškovės argumentus, kad valstybinės žemės (kelio) dalyje esančią atraminę sienelę turi pareigą pašalinti tik atsakovė, o taip pat laikyti pagrįstais ieškovės argumentus, kad valstybinės žemės (kelio) dalyje bendru sprendimu įrengta atraminė (betoninė) sienelė ir metalo vielos tvora savo būvimu pažeidžia ieškovės teises.

Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių nuotraukų nustatyta, kad tujas, trinkeles, latakus įrengė (pasodino) ieškovė. Šie daiktai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pusėje ir atsirado jau po to, kai buvo įrengta atraminė sienelė ir metalo vielos tvora valstybinės žemės (kelio) dalyje, todėl nustačius, kad valstybinės žemės (kelio) dalyje bendru sprendimu įrengta atraminė (betoninė) sienelė ir metalo vielos tvora savo būvimu nepažeidžia ieškovės teisių, tujų, trinkelių, latakų buvimu ieškovės teisės taip pat negali būti pažeidžiamos.

IĮ „Geotinklas“ 2014-06-16 sudarytuose žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), planuose yra Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos derinimo žymos, todėl trečiajam asmeniui nuo 2014 metų buvo žinoma apie valstybinėje žemėje esančias tvoras. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad valstybinės žemės valdytojai 1-ajai sodininkų bendrijai „Girios aidas”, kurios valdyboje nuo 2002-10-28 iki 2017-06-17 buvo T. M. (Juridinių asmenų registro išrašas, sudarytas 2022-10-28), taip pat buvo žinoma apie valstybinės žemės (kelio) dalyje pastatytą atraminę sienelę ir tvorą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl ginčo valstybinės žemės (kelio) dalyje pastatytos atraminės betoninės sienelės ir tvoros, pasodintų tujų, įrengtos kelio dangos ir latakų būtų reiškiamos pretenzijos. O tai leidžia daryti išvadą, jog iki 2022 metų nei žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkai, nei byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nei bet kurie kiti asmenys nelaikė, kad aptariamos atraminės sienelės, tvoros, tujų, kelio dangos, latakų, vartų buvimas valstybinėje žemėje pažeidžia jų tieses ar yra kliūtimi naudotis nuosavybės teise (kitais pagrindais) priklausančiu turtu.

Ieškovės su ieškiniu pateikti Nacionalinės žemės tarnybos 2022-03-15 sprendimai 49ŽNS-89-(14.49.145E), Nr. 49ŽNS-90-(14.49.145E), Nr. 49ŽNS-91-(14.49.145E), Nr. 49ŽNS-92-(14.49.145E), Nr. 49ŽNS-94-(14.49.145E) Nr. 49ŽNS-95-(14.49.145E), Nr. 49ŽNS-96-(14.49.145E), Nr. 49ŽNS-97-(14.49.145E), Nr. 49ŽNS-98-(14.49.145E), Nr. 49ŽNS-99-(14.49.145E), Nr. 49ŽNS-100-(14.49.145E), Nr. 49ŽNS-101-(14.49.145E), Nr. 49ŽNS-102-(14.49.145E), Nr. 49ŽNS-103-(14.49.145E), Nr. 49ŽNS-104-(14.49.145E) patvirtina, kad trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos, gavusi byloje nedalyvaujančių asmenų prašymus dėl viešo intereso gynimo ir informaciją, kad galimai užimta valstybinė žemė 1-ojoje sodininkų bendrijoje „Girios aidas“, priėmė sprendimus 2022-04-04 – 2022-04-07 atlikti 15 žemės sklypų neplaninį patikrinimą, apie kurio rezultatus 2022-05-13 raštu Nr. 49 SD-5004-(14.49.136E) informavo prašymą pateikusius asmenis. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad tarp tikrintų žemės sklypų buvo ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patekti 2022-04-11 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-177-(14.49.81.) ir 2022-04-11 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-178-(14.49.81.) patvirtina, kad žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), 2022-04-07 vyriausioji specialistė J. L. atliko patikrinimą, kurio rezultatai buvo fiksuoti nurodytuose aktuose, padarytose nuotraukose ir nustatytų faktinių aplinkybių schemoje. Iš prie žemės naudojimo patikrinimų aktų pridėtų kadastro žemėlapių ištraukų (faktinių aplinkybių schemų) matyti, kad kelio plotis toje dalyje, kurioje buvo abiejų sklypų vartai yra tokio pločio, koks numatytas planuose, sudarytuose 1987 metais ir siekia 6 metrus. Aptariami įrodymai patvirtina ir tai, kad valstybinės žemės naudojimo pažeidimai ginčo valstybinės žemės dalyje aiškiai yra fiksuoti tik 2022-04-11 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-178-(14.49.81.), sudarytame patikrinus ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Iš 2022-04-11 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-177-(14.49.81.) ir jo priedų matyti, kad šiame akte ir jo priede (kadastro žemėlapio ištraukoje) nėra aiškiai įvardinta, kad atsakovė taip pat yra atsitvėrusi ir užėmusi valstybinės žemės (kelio) dalį. Nurodytuose žemės naudojimo patikrinimo aktuose fiksuota situacija, kuri ne visai tiksliai atspindi realiai susiklosčiusią faktinę situaciją, gretimų sklypų savininkams galėjo sukelti ne vienodas pasekmes. Taigi, nurodyta situacija paaiškina ir 2022-07-21 elektroninio laiško, išsiųsto iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), elektroniniais pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriame pirmąjį kartą kalbama apie ieškovės kaip žemės sklypo savininkės teisių pažeidimą, atsiradimo priežastį, - siekį išvengti tų pasekmių, kurias gali sukelti tik ieškovei skirtame žemės naudojimo patikrinimo akte fiksuotas 15 m² ginčo valstybinės žemės (kelio) dalies užėmimas, ieškovei skirtame žemės naudojimo patikrinimo akte aiškiai nefiksavus apie 10 m² ginčo valstybinės žemės (kelio) dalies užėmimo.

Aukščiau nurodyta išvada paaiškina ieškovės elgesį ir 2022-07-21 elektroninio laiško atsiradimo priežastis, tačiau nepagrindžia ieškovės teiginių apie pažeidžiamas teises, nes ieškovė buvo žemės sklypo bendrasavininke su asmeniu, kuris valstybinės žemės (kelio) dalyje kartu su gretimo sklypo savininku bendrai nusprendė įrengti ir įrengė ieškovės parašomus pašalinti daiktus, nes ieškovė apie dvidešimt metų nelaikė, kad prašomi pašalinti objektai, esantys valstybinės žemės (kelio) dalyje, pažeidžia jos teises, ir tik po to, kai buvo sudarytas jai nepalankus žemės naudojimo patikrinimo aktas, pareiškė reikalavimą pašalinti objektus, kurie dvidešimt metų tarnavo tam, kad gretimų sklypų savininkai turėtų atskirus įvažiavimus, skirtus įvažiuoti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

Byloje esančios nuotraukos, kuriose iki pašalinimo fiksuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vartai, įvažiavimas ir kelias, išklotas plytelėmis ir skalda, ieškovės sklype augusios tujos, taip pat atsakovės pateiktas elektroninis laiškas, rašytas 2023-07-31 iš pašto adreso (duomenys neskelbtini), sudaro pagrindą abejoti ieškovės argumentų, kad transporto priemonės negalėjo, negali įvažiuoti į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pagrįstumu. Ieškovės argumentų, kad valstybinės žemės (kelio) dalyje esantys objektai trukdo ieškovei naudotis žemės sklypu nepatvirtina ir atsakovės pateikta 2023-01-31 statybos specialisto A. K. parengta konsultacinė išvada bei teismo ekspertizės akto Nr. 23/08/01-01 išvados, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė argumentų, kuriais grindžia savo kaip nekilnojamojo daikto savininkės teisių pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, t. y. į tai, kad atraminę sienelė ir tvorą valstybinės žemės (kelio) dalyje įrengė gretimų žemės sklypų savininkai bendru sprendimu ir pajėgomis, į tai, kad atramine sienele ir tvora valstybinės žemės (kelio) dalyje buvo (yra) suformuoti du atskiri įvažiavimai į gretimus ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir taip suformuotais įvažiavimais abiejų žemės sklypų savininkai naudojosi apie dvidešimt metų, nelaikydami to jų teisų pažeidimu, bei į tai, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės argumentų, kad valstybinės žemės (kelio) dalyje esantys objektai yra kliūtimi transporto priemonėms patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, yra pagrindas išvadai, kad ieškovė, pareiškusi negatorinį ieškinį, neįrodė antrosios šio ieškinio tenkinimo sąlygos – ieškovės teisių pažeidimo. Kadangi ieškovė neįrodė vienos iš dviejų negatoriniam ieškiniui tenkinti sąlygų buvimo, ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis, CK 4.98 straipsnis).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 4065,60 EUR už suteiktą teisinę pagalbą, 443,60 EUR išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą bei išlaidos susijusios su konsultacinės išvados parengimu, 1634 EUR išlaidos už teismo ekspertizę ir teismo ekspertų dalyvavimą teismo posėdyje, viso – 6143,20 EUR (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu patirta 139,60 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos yra didesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (5 EUR) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ieškinį atmetus valstybei iš ieškovės priteisiamos 140 EUR bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei B. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), 6143,20 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 140 EUR bylinėjimosi išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.