Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danveta“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Henkoo“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danveta“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Henkoo“, ieškinį atsakovei D. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

5. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei – buvusiai bendrovės vadovei – dėl žalos, grindžiamos įstatyme įtvirtintos pareigos, iškėlus bendrovei bankroto bylą teismo paskirtai nemokumo administratorei perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, neįvykdymu, atlyginimo. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė kilusio ginčo faktines aplinkybes, ar šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojama bendrovės vadovo civilinė atsakomybė už pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus ir turtą pažeidimą, taip pat civilinio proceso normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl naujo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme

7. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurių nebuvo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

9. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktu įrodymu siekia pagrįsti į bendrovės balansus įrašytą reikalavimo teisę į UAB „EP2 investicija“ skolą.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikta sutarties kopija iš esmės nesuteikia informacijos, reikšmingos nagrinėjamai bylai, nes šioje byloje nesprendžiama dėl nurodytos reikalavimo teisės perėmimo pagrįstumo. Be to, atsakovė nenurodė, kad šio naujo įrodymo neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto naujo įrodymo į bylą nepriima (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

11. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1569-614/2022 pagal pareiškėjos (nagrinėjamoje byloje – atsakovės) D. Z., kaip UAB „Danveta“ direktorės, 2022 m. sausio 21 d. pareiškimą UAB „Danveta“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Henkoo“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 15 d. Nurodyta nutartimi teismas, be kita ko, nustatė 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (1 t. b. l. 20–23, 24–25).

12. Nutartyje iškelti UAB „Danveta“ nemokumo (bankroto) bylą teismas nurodė, kad pagal pateiktus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus 2021 m. rugsėjo 30 d. bendrovė neturi ilgalaikio ir trumpalaikio turto, 2020 m. patyrė 247 655 Eur, o 2021 m. rugsėjo 30 d. – 7 345 Eur nuostolį.

13. Atsakovė D. Z. UAB „Danveta“ vadovės pareigas ėjo nuo 2013 m. vasario 6 d. iki nemokumo (bankroto) bylos bendrovei iškėlimo (1 t., b. l. 11–15, 34–36).

14. Iš byloje esančio 2022 m. kovo 8 d. priėmimo–perdavimo akto matyti, kad atsakovė D. Z. perdavė, o BUAB „Danveta“ nemokumo administratorė UAB „Henkoo“ priėmė bendrovės dokumentus; akte pažymėta, kad trūksta 2022 m. kovo 4 d. finansinės atskaitomybės dokumentų ir visos kitos bendrovės dokumentacijos pagal teismo nutartį bei 2022 m. kovo 7 d. reikalavimą Nr. 1 (1 t., b. l. 188).

15. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1569-614/2022 patvirtino BUAB „Danveta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, kurių bendra suma – 99 317,46 Eur, sąrašą (1 t., b. l. 179–180). Šis sąrašas patikslintas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, kuria taip pat nutarta likviduoti bendrovę dėl bankroto (1 t., b. l. 181–183), bei 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, kuria patvirtintas patikslintas BUAB „Danvita“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų (bendra suma – 98 324,51 Eur) sąrašas (1 t., b. l. 184–185).

16. Bendrovės 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodyta, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė – 4 222 Eur, trumpalaikio turto – 279 229 Eur, iš jo atsargos – 228 380 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 67 110 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 739 Eur (1 t. b. l. 210–211; 214-216). Iš 2020 m. lapkričio 23 d. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. bendrovė patyrė 11 198 Eur nuostolį (1 t., b. l. 212, 213).

17. Bendrovės 2020 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės ilgalaikio turto vertė – 5 133 Eur, trumpalaikio turto – 36 605 Eur, iš jo atsargos – 41 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 34 505 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 059 Eur (1 t. b. l. 219-220, 224-226). Iš 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2020 m. patyrė 247 166 Eur nuostolį (1 t., b. l. 222, 223).

18. Pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. balansą bendrovė 2021 m. rugsėjo 30 d. neturėjo ilgalaikio turto; trumpalaikio turto vertė – 3 Eur, iš jo pinigai ir pinigų ekvivalentai – 3 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 239 250 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 239 250 Eur; atsargų ir per vienerius metus gautinų sumų nenurodyta (1 t., b. l. 30–32, 229–231). Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. bendrovė patyrė 7 345 Eur nuostolį (1 t., b. l. 33).

19. Iš byloje esančios ieškovės BUAB „Danveta“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Henkoo“, ir atsakovės D. Z. 2023 m. kovo 29 d. pasirašytos taikos sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl žalos bendrovei, neperdavus jos 2020 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto ilgalaikio turto, kurio vertė – 5 133 Eur, atlyginimo (2 t., b. l. 39).

20. Iš byloje esančių bendrovės medžiagų nurašymo aktų už 2020 m. gruodžio mėn. matyti, kad buvo nurašyta medžiagų už 275 688,81 Eur ir 30 188,44 Eur (2 t., b. l. 96–99, 100–102).

21. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 netenkino BUAB „Danveta“ nemokumo administratorės UAB „Henkoo“ prašymo pripažintinti UAB „Danveta“ bankrotą tyčiniu. Šioje byloje nemokumo administratorė, be kita ko, įrodinėjo aplinkybes, kad bendrovės vadovė D. Z. iššvaistė ir nemokumo administratorei neperdavė 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodyto turto.

22. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu BUAB „Danveta“ nemokumo administratorė UAB „Henkoo“ prašo priteisti iš buvusios bendrovės vadovės D. Z. 98 324,51 Eur žalos atlyginimą. Atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia pareigos veikti sąžiningai ir protingai bei perduoti nekomumo administratorei bendrovės turtą nevykdymu, turto išvaistymu.

23. Vilniaus apygardos teismas apskųstu sprendimu nemokumo administratorės ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad: 1) ieškovė nepaneigė atsakovės į bylą pateiktų 2020 m. gruodžio 31 d. atsargų nurašymo aktų teisingumo bei prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 nustatytų faktų; 2) ieškovė neįrodė, kad atsakovė pažeidė juridinio asmens vadovo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje.

24. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais: 1) teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 kaip turinčiu prejudicinę reikšmę; 2) teismas sprendimą grindė iš esmės tik atsakovės pateiktais atsargų nurašymo aktais, nors neaišku, kokių dokumentų pagrindu šie sudaryti, nepatvirtina, kad balanse nurodytas atsargas sudarė būtent maisto produktai; 3) teismas netyrė ir nevertino bendrovei padarytos žalos, kilusios dėl gautinų sumų neperdavimo nemokumo administratorei.

Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

25. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CPK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

26. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 41 punktas).

27. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

28. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta juridinio asmens vadovo pareiga atlyginti žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

29. Pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).

30. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 30 punktas).

31. Apeliantė (ieškovė), prašydama iš atsakovės priteisti bendrovei padarytą žalą, atsakovės, kaip buvusios bendrovės vadovės, neteisėtus veiksmus grindžia tuo, kad ji neišsaugojo bendrovės turto ir, iškėlus bendrovei bankroto bylą, neperdavė jo paskirtai nemokumo administratorei. Apeliantė akcentuoja tai, kad tarpiniame 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 23 d. bendrovė turėjo turto, kurio vertė – 301 451 Eur (4 222 Eur vertės ilgalaikio ir 297 229 Eur vertės trumpalaikio turto), 2020 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės turto vertė – 41 738 Eur (5 133 Eur vertės ilgalaikis turtas, 36 605 Eur vertės trumpalaikis turtas), tuo tarpu 2021 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyta, kad bendrovės turto vertė – tik 3 Eur, tai – trumpalaikis turtas (pinigai ir pinigų ekvivalentai). Apeliantė, remdamasi tuo, kad nėra dokumentų, kurie galėtų pagrįsti tokį bendrovės turto vertės sumažėjimą, teigia, jog atsakovė šį turtą galbūt iššvaistė ar pasisavino.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad apeliantė Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu įrodinėjo, jog bendrovės vadovė D. Z. iššvaistė ir nemokumo administratorei neperdavė 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodyto bendrovės turto, dėl to Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 nustatytas aplinkybes dėl bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodyto turto apskaitos bei realaus buvimo pripažino prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.

33. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, tvirtina, kad nepaisant to, jog civilinėje byloje Nr. e2B-1466-614/2023 dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo nagrinėjamas klausimas dėl bendrovės trumpalaikio turto – atsargų, tačiau nebuvo vertinami bendrovės trumpalaikio turto įsigijimo pagrindai, kiekis ir rūšis, šios aplinkybės reikšmingos nagrinėjamoje byloje, t. y. įrodinėjimo dalykas tyčinio bankroto byloje ir nagrinėjamoje byloje dėl bendrovės valdymo organų veiksmais padarytos žalos atlyginimo skiriasi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

34. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

35. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tais atvejais, kai nėra pakankamo pagrindo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažinti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013).

36. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tai, ar tyčinio bankroto byloje nustatyta faktinė aplinkybė laikytina prejudicine byloje dėl žalos atlyginimo, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tyčinio bankroto byloje įrodinėtus tyčinio bankroto nustatymo pagrindus ir byloje dėl tyčinio bankroto priimtų teismo procesinių sprendimų turinį (inter alia (be kita ko), į tai, ar nurodyta aplinkybė buvo teismo nustatyta kaip turinti esminę reikšmę sprendžiant dėl bendrovės tyčinio bankroto, ar buvo tik paminėta kaip šalutinė aplinkybė, neturinti esminės reikšmės teismo išvadoms) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).

37. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad BUAB „Danveta“ tyčinio bankroto byloje dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir nagrinėjamoje byloje dėl žalos priteisimo iš buvusios BUAB „Danveta“ vadovės. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 turinys patvirtina, kad byloje dėl BUAB „Danveta“ bankroto pripažinimo tyčiniu apeliantė, be kitų, įrodinėjo ir aplinkybes, jog, remiantis UAB „Danveta“ balanso, sudaryto 2020 m. lapkričio 23 d. duomenimis (kai bendrovė jokios veiklos jau nebevykdė), bendrovė turėjo 301 451 Eur vertės turto, vėliau bendrovės turtas sumažėjo, o 2021 m. rugsėjo 30 d. turto bendrovėje faktiškai neliko; dokumentų, kurie pagrįstų bendrovės turto vertės ženklų sumažėjimą nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nėra; nemokumo administratorei neperduota turto. Be to, tyčinio bankroto byloje apeliantė kėlė klausimus dėl turto nurašymo aktų pagrįstumo, tais pačiais argumentais remiasi ir nagrinėjamoje byloje. Atsakovė, gindamasi nuo jai pareikštų reikalavimų, tiek byloje dėl BUAB „Danveta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad tarpiniame 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodytos atsargos buvo sunaudotos bendrovės ūkinėje veikloje; mirus bendrovės buhalteriją tvarkiusiai buhalterei, naujoji buhalterė nustatė, jog bendrovėje tam tikrą laiką nebuvo sudarinėjami atsargų nurašymo aktai, todėl buvo atlikta inventorizacija, parengti medžiagų nurašymo aktai, dėl šios priežasties bendrovės 2020 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta atsargų suma liko tik 41 Eur, o vėliau – 0 Eur. Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 turinio matyti, kad priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, teismas, spręsdamas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su bendrovės 2020 m. lapkričio 23 d. tarpiniame balanse nurodyto 301 451 Eur vertės turto nurašymu 2020 m. gruodžio 31 d. atsargų nurašymo aktais, šių aktų sudarymo aplinkybes. Aptarti bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovės turto pokyčio aplinkybės, lyginant 2020 m. lapkričio 23 d., 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. rugsėjo 30 d. balansų duomenis, buvo įrodinėjimo dalykas (jo dalis) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023. Apeliantė tiek civilinėje byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek nagrinėjamoje byloje nurodė bei įrodinėjo analogiškas aplinkybes.

38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi nagrinėjama byla buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1466-614/2023. Bylos sustabdymas argumentuotas tuo, kad abiejose bylose nemokumo administratorė įrodinėja tuos pačius juridinę reikšmę turinčius faktus, susijusius su bendrovės turtu (3 t., b. l. 1-5). Nurodytos teismo nutarties apeliantė atskiruoju skundu neskundė.

39. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad apeliantė neskundė ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023, šis sprendimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 20 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

40. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 nustatytas aplinkybes dėl bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodyto turto apskaitos ir realaus buvimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, nes šiomis aplinkybėmis apeliantė rėmėsi abiejose bylose, šių aplinkybių įrodinėjimas abiejose bylose sudarė įrodinėjimo dalyko dalį (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl trumpalaikio turto (atsargų) (ne)perdavimo

41. Pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės apibrėžtą ieškinio dalyką nustatė, kad byloje turi būti tiriama, ar 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodytas 301 451 Eur vertės bendrovės turtas buvo pasisavintas arba iššvaistytas, taip atsakovei pažeidžiant bendrovės vadovės pareigas. Remdamasis aptartame prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčiame sprendime nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodytas trumpalaikis turtas (atsargos) buvo sunaudotas bendrovės veikloje, o ieškovė nepaneigė atsakovės pateiktų 2020 m. gruodžio 31 d. atsargų nurašymo aktų teisingumo ir nurodytame teismo sprendime nustatytų prejudicinę reikšmę turinčių faktų.

42. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2020 m. gruodžio 31 d. atsargų nurašymo aktus, nes, kai nėra pirminių prekių įsigijimo dokumentų, taip pat inventorizacijos rezultatus patvirtinančių dokumentų, negalima išvada, jog nurašymo aktais buvo nurašytas būtent 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodytas turtas – atsargos, kad nurašytos prekės realiai buvo ir būtent už 305 877,25 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams.

43. Iš ieškovės (apeliantės) procesinių dokumentų matyti, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas tuo, jog atsakovė neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos, iškėlus bendrovei bankroto bylą, paskirtai nemokumo administratorei perduoti bendrovės turtą. Žala grindžiama tik bendrovės balansais: 2020 m. lapkričio 23 d. balansu, kuriame nurodyta, kad bendrovė 2020 m. lapkričio 23 d. turėjo 301 451 Eur vertės turto, iš jo – 4 222 Eur vertės ilgalaikio, 297 229 Eur vertės trumpalaikio (atsargos – 228 380 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 67 110 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 739 Eur (1 t., b. l. 210–211); 2020 m. gruodžio 31 d. balansu, kuriame nurodyta, kad bendrovė 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo 41 738 Eur vertės turto, iš jo – 5 133 Eur vertės ilgalaikio, 36 605 Eur vertės trumpalaikio (atsargos – 41 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 34 505 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 059 Eur) (1 t., b. l. 223–225); 2021 m. rugsėjo 30 d. balansu, kuriame nurodyta, kad bendrovė 2021 m. rugsėjo 30 d. turėjo 3 Eur vertės turto, kurį sudarė trumpalaikis turtas (1 t., 229–231). 2021 m. rugsėjo 30 d. balansas buvo pateiktas teismui su pareiškimu iškelti bendrovei bankroto bylą (2 t., b. l. 132–134).

44. Byloje nėra ginčo dėl neperduoto 5 133 Eur vertės ilgalaikio turto, nes dėl šio turto ieškovė BUAB „Danveta“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Henkoo“, ir atsakovė D. Z. 2023 m. kovo 29 d. pasirašė taikos sutartį (1 t., b. l. 39). Į bylą yra pateikti 2020 m. gruodžio 31 d. medžiagų nurašymo aktai, pagal kuriuos buvo nurašyta atsargų už 275 688,8131 Eur (maisto produktai) ir 30 188,44 Eur (gėrimai), iš viso nurašyta atsargų už 305 877,25 Eur (2 t., b. l. 96–99, 100–102).

45. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bendrovės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant balanse esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

46. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmiau nurodytų atsargų nurašymo aktų pagrįstumo, rėmėsi įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 nustatytomis šių atsargų nurašymo aktų sudarymo aplinkybėmis, t. y. kad dėl bendrovėje tam tikrą laiką netinkamai tvarkytų buhalterinių dokumentų nebuvo nurašomi bendrovės veikloje sunaudoti maisto produktai ir gėrimai, dėl to balansuose įrašyti neteisingi duomenys apie atsargas, sunaudotas restorano veikloje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, priėjo prie išvados, kad 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodytas trumpalaikis turtas buvo atsargos, sunaudotos bendrovės veikloje, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra duomenų, kad 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodytas turtas (atsargos) realiai buvo šio balanso sudarymo metu, nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė neišsaugojo bendrovės turto, jį iššvaistė ar pasisavino.

47. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

48. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

49. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenų visumą, pažymi, kad 2020 m. lapkričio 23 d. balansas nevertintinas kaip tikslus ir objektyviai atspindintis realią padėtį, nes jo parengimo metu nebuvo visų buhalterinei apskaitai reikšmingų duomenų, nebuvo parengti bendrovės vykdytoje restorano veikloje faktiškai sunaudotų produktų nurašymo aktai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad bendrovės buhalteriją tvarkiusi buhalterė sunkiai sirgo ir 2020 m. spalio mėn. mirė. Dėl šios priežasties atsakovė 2020 m. gruodžio 1 d. ir UAB „Denaura“ sudarė sutartį Nr. 2020/8 dėl buhalterinių paslaugų bendrovei teikimo (2 t., b. l. 91–95). Prejudicinę reikšmę turinčiame Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023, be kita ko, nustatyta, kad bendrovės apskaitoje buvo klaidų, nes bendrovės buhalteriją tvarkiusi darbuotoja sunkiai sirgo, dėl to atsirado spragų, o maistas ir gėrimas (atsargos), sunaudoti restorano veikloje, nebuvo nurašomi laiku bene trejus metus ir figūravo apskaitoje. Aplinkybę, kad 2020 m. gruodžio 31 d. medžiagų nurašymo aktais buvo nurašytos atsargos už maždaug trejus metus, teismo posėdyje nurodė ne tik atsakovė, bet patvirtino ir šiuos aktus parengusios buvusios bendrovės darbuotojos, apklaustos teisme kaip liudytojos. Aptartų aplinkybių, nustatytų iš įvairių įrodinėjimo priemonių, analizė suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad 2020 m. gruodžio 31 d. medžiagų nurašymo aktų sudarymo metu juose nurodytos vertės atsargų realiai nebuvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai).

50. Pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog bendrovė vykdė restoranų veiklą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2022 m. kovo 8 d. perdavė bendrovės nemokumo administratorei bendrovės dokumentų dalį (detalizuotus bendrinius dokumentus bei 65 segtuvus įvairių dokumentų). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 padarytą išvadą, kad bendrovės nemokumo administratorei atsakovės nepateikti bendrovės dokumentai sudarė kritinę masę ir dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nemokumo administratorė turėjo galimybę įvertinti jai perduotus bendrovės dokumentus ir pateikti teismui konkrečius įrodymus savo argumentams pagrįsti, tačiau to nepadarė, t. y. nepateikė įrodymų, jog 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodytas trumpalaikis turtas šio balanso parengimo metu realiai buvo, taip pat įrodymų, kad balanse nurodytą trumpalaikį turtą sudarė kitas turtas, nei nurodytas 2020 m. gruodžio 31 d. medžiagų nurašymo aktuose (CPK 12, 178 straipsniai).

51. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė (apeliantė) neįrodė, kad atsakovė neišsaugojo bendrovės turto, jį iššvaistė ar pasisavino (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai).

Dėl trumpalaikio turto (gautinų sumų) (ne)perdavimo

52. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl gautinų sumų (ne)perdavimo nemokumo administratorei, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad balanso eilutėje „Per vienerius metus gautinos sumos“ nurodyta suma savaime nėra nemokumo administratoriui perduotinas turtas – tokio pobūdžio turtas yra reikalavimo teisė į skolininką, kurią įgyvendinti tiek teisę, tiek pareigą turi bendrovės nemokumo administratorė. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, teigia, jog teismas iš esmės netyrė ir nevertino dėl gautinų sumų neperdavimo nemokumo administratorei bendrovei padarytos žalos. Pasak apeliantės, kai nėra pirminių dokumentų, aplinkybė, kad UAB „EP2 investicijos“ skola įtraukta į sąskaitų apyvartą, nepatvirtina fakto, jog gautinas sumas sudaro būtent ši skola.

53. Bendrovės 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodyta, kad per vienerius metus gautinos sumos yra 67 110 Eur, iš jų – 53 095 Eur pirkėjų skolos ir 14 015 Eur kitos gautinos sumos (1 t., b. l. 210–211). Iš 2020 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrovės per vienerius metus gautinos sumos – 34 505 Eur, iš jų – 5 113 Eur pirkėjų skolos ir 29 391 Eur kitos gautinos sumos (1 t., b. l. 223–225). 2021 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytos per vienus metus gautinos sumos sutampa su 2020 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytomis sumomis (1 t., b. l. 229–231). Iš byloje esančios sąskaitų apyvartos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. matyti, kad į per vienerius metus gautinas sumas yra įtraukta iš UAB „EP2 investicija“ gautina 29 391,31 Eur suma (1 t. b. l. 226–228). Bylos duomenimis, UAB „EP2 investicija“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro dar 2015 m. (3 t., b. l. 75–76). Taigi nurodyta skola yra beviltiška. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šios skolos įsigijimo teisėtumo patikrinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

54. Iš byloje esančio sąskaitos 2411 pirkėjai apyvarta pagal klientus nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. matyti, kad pirkėjų skolas sudaro nedidelės klientų skolos (3 t., b. l. 66–73). Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 23 d., metu atsakovė paaiškino, kad pirkėjams sąskaitos būdavo išrašomos klientams papietavus ir susimokėjus, t. y. po atsiskaitymo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dalis nurodytų skolų galėjo būti faktiškai sudengtos, tačiau dėl bendrovės buhalterės ligos, vėliau – mirties faktinė bendrovės veiklos padėtis nebuvo laiku užfiksuota buhalteriniais dokumentais, bendrovės buhalterijoje buvo klaidų, dėl to sąskaitos ir pagal juos atlikti mokėjimai liko nesuvesti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai).

55. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal įrodymų vertinimo taisykles ir priėjo prie bylos duomenimis pakankamai pagrįstos išvados, jog ieškovė neįrodė, kad bendrovės 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodytas turtas realiai egzistavo tiek šio tarpinio balanso sudarymo metu, tiek ir vėliau, taip pat neįrodė, kad šiame tarpiniame balanse nurodytos vertės turto atsakovė, būdama bendrovės vadovė, neišsaugojo, jį pasisavino ar iššvaistė (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai).

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

57. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama bendrovės vadovo civilinė atsakomybė už pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą bei dokumentus neįvykdymą, vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

59. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

60. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 1 815 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2024 m. kovo 4 d. suminė darbų ataskaita, 2024 m. kovo 4 d. PVM sąskaita faktūra serija Nr. NOOR-2403-0024, 2024 m. kovo 19 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą).

61. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.11 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo atlyginti maksimalaus atlygio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, šios išlaidos – 1 815 Eur – atsakovei priteisiamos iš ieškovės BUAB „Danveta“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danveta“ (juridinio asmens kodas 302843041) bankroto administravimui skirtų lėšų.