- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-29
- Bylos Nr.
- e2-1468-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01646-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- D. Z.
- Advokatai
- Tadas Katauskas
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Danveta“ ieškinį atsakovei D. Z. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas BUAB „Danveta“ prašo priteisti iš atsakovės D. Z. 98 324,51 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BUAB „Danveta“, naudai. Nurodo, kad:
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2022-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1569-614/2022 BUAB „Danveta“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Henkoo“. Nutartis įsiteisėjo 2022-03-15. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė bendrovės (duomenys neskelbtini) D. Z.. Vilniaus apygardos teismo 2022-05-19 nutartimi patvirtintas BUAB „Danveta“ kreditorių sąrašas;
1.2. Vilniaus apygardos teismas 2022-03-04 nutartimi iškėlęs BUAB „Danveta“ bankroto bylą, įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. BUAB „Danveta“ (duomenys neskelbtini) D. Z. perdavė dalį bendrovės dokumentų. Nebuvo perduota BUAB „Danveta“ finansinės atskaitomybės dokumentacija ir didelė dalis kitų bendrovės dokumentų. Vilniaus apygardos teismo 2022-06-27 nutartimi BUAB „Danveta“ buvusiai (duomenys neskelbtini) D. Z. skyrė 100 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai ir turtas nebuvo perduoti;
1.3. BUAB „Danveta“ nuo 2020-11-14 nevykdė jokios veiklos. Remiantis BUAB „Danveta“ 2020-11-23 balanso duomenimis, bendrovės turtą sudarė 301 451 Eur. Nėra dokumentų, pagrindžiančių ženklų BUAB „Danveta“ turto vertės sumažėjimą, laikotarpiu nuo 2020-11-23, kai bendrovė realios veiklos nevykdė, iki 2021-09-30, kai bendrovėje turto neliko. Turtas turėjo būti perduotas nemokumo administratoriui. 2020-11-23 dienai buvęs BUAB „Danveta“ turtas 301 451 Eur sumai buvo pasisavintas ar išvaistytas;
Šalies argumentai
1.4. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri kilo dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniais, tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pažeidė ne vieną CK 6.246 straipsnio 1 dalyje jai, kaip įmonės vadovei, nustatytą pareigą;
1.5. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Atsakovė pažeidė ne tik bendrąją CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą pareigą veikti sąžiningai ir protingai, tačiau ir Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatas, susijusias su buhalterinės apskaitos vedimu;
1.6. turtinių prievolių kreditoriams BUAB „Danveta“ nevykdė nuo 2019-08-16, nuo 2020-11-14 nevykdė jokios veiklos, patalpų nuomos sutartis nutraukta 2021-01-14. BUAB „Danveta“ (duomenys neskelbtini) dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kreipėsi tik 2022-01-21, praėjus daugiau nei metams nuo veiklos sustabdymo. Nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai bendrovėje buvo neapmokamose atostogose likę 16 darbuotojų. Laikotarpiu nuo 2020-11-14 iki 2021-07-19 BUAB „Danveta“ gavo 74 548,31 Eur dydžio subsidijas darbo užmokesčiui mokėti dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino. Įsiskolinimas VSDFV didėjo, tačiau darbuotojai nebuvo atleisti, galimai siekiant gauti išmokas ir iš Garantinio fondo;
1.7. dėl vadovės neteisėtų veiksmų (turto neišsaugojimo ar galimo pasisavinimo / iššvaistymo) BUAB „Danveta“ neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė neatitinka rūpestingo ir apdairaus vadovo kriterijų. Atsakovė pažeidė ne vieną jai įstatymu nustatytą pareigą, atsakovės neteisėti veiksmai akivaizdūs;
1.8. neperduoto turto vertė (301 451 Eur) yra didesnė už bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, todėl žala skaičiuojama pagal atsakovės neperduoto bankroto administratoriui įmonės turto vertę, kuris galėjo būti panaudotas įmonės kreditorių interesams tenkinti. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų neperdavus paskirtam nemokumo administratoriui bendrovės turto, jo neišsaugojimo ir galimai iššvaistymo / pasisavinimo, BUAB „Danveta“ negali atsiskaityti su kreditoriais, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 98 324,51 Eur ir ši suma laikytina dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bendrovei padaryta žala;
1.9. tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys – jei atsakovė būtų veikusi pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, išsaugojusi BUAB „Danveta“ turtą ir perdavusi jį nemokumo administratoriui, turtas būtų panaudotas įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, žala nebūtų kilusi. Atsakovės kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, preziumuojama.
Atsiliepimas
2. Atsakovė D. Z. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad:
2.1. 2013 m. bendrovė sudarė patalpų nuomos sutartį su UAB „Ozantis“ dėl patalpų nuomos prekybos centre „Ozas“. Bendrovė valdė lietuviškų patiekalų restoraną „Seklyčia Euro Pub“. 2015-12-29 BUAB „Danveta“ ir UAB „Ozantis“ pratęsė nuomos terminą iki 2020-12-31. Bendrovė veiklą vykdė sėkmingai, paskutiniais metais rezultatai buvo stabiliai augantys. 2018 m. buvo pradėtos naujų patalpų nuomos paieškos antro restorano atidarymui. 2018-10-01 bendrovė oficialiai išreiškė norą dėl patalpų nuomos statomame prekybos centre „Vakarinis“ Pašilaičiuose, tačiau prekybos centras iki šiol nėra pastatytas;
2.2. Vyriausybė 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 uždraudė viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklą, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams. 2020 m. vasarą restoranas vėl pradėjo veikti, tačiau Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 vėl paskelbtas karantinas, uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų veikla. 2020 m. lapkritį BUAB „Danveta“ gavo UAB „Ozantis“ pranešimą, kad neketinama pratęsti nuomos sutarties, pasibaigus jos terminui. Nuomos laikotarpis buvo pratęstas iki 2021-01-14. Po pranešimo atsakovė pradėjo veiksmus dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2021-09-06 pateikė pranešimus kreditoriams dėl nemokumo ir prašymus dėl susitarimo dėl pagalbos sudarymo. 2021-12-16 pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismas jį atsisakė priimti. Bankroto byla iškelta pagal atsakovės 2022-01-21 pareiškimą;
2.3. atsakovė nesutinka, kad atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovė išsaugojo bendrovės turtą, kurį turėjo savo žinioje. Atsakovė ne kartą nurodė nemokumo administratoriui atvykti ir pasiimti įvairų materialų turtą, sudarė turto sąrašą, siūlė pati atvežti turtą, tačiau prašymai buvo ignoruoti. Didžiausią turto dalį sudarė atsargos, t. y. įvairūs maisto produktai, gėrimai, kurie buvo sunaudojami restorano veikloje. Ieškovo pateiktame tarpiniame 2020-11-23 balanse nurodytos atsargos buvo sunaudotos ūkinėje veikloje. 2020 m. spalio mėn. mirė buvusi buhalterė, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą nuo 2012 m. 2020-12-01 sudaryta sutartis su UAB „Denaura“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Naujoji buhalterė nustatė, kad kurį laiką nebuvo sudarytų atsargų nurašymo aktų, todėl buvo atlikta inventorizacija ir sudaryti medžiagų nurašymo aktai. Dėl šios priežasties 2020-12-31 balanse nurodyta atsargų suma liko tik 41 Eur, o vėliau ir 0 Eur. Turtas buvo sunaudotas, kai bendrovė dar vykdė veiklą, o pasikeitus buhalterei buvo nurašytas;
2.4. neaišku, kaip pasireiškia netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas. Dėl buhalterės mirties 2020 m. spalio mėn. neįvyko sklandus buhalterinės apskaitos perdavimas naujai buhalterei, kas galėjo turėti įtaką buhalterinės apskaitos peržiūrėjimui. Tačiau ši aplinkybė yra objektyvi, mirus buhalterei, atsakovė padarė viską, ko galima reikalauti iš rūpestingo ir protingo vadovo – nedelsiant buvo pasamdyta kita buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė, kuri toliau tvarkė apskaitą;
2.5. darbuotojai nebuvo atleisti dėl svarbios priežasties. Nepratęsus patalpų nuomos sutarties prekybos centre „Ozas“, atsakovė ir komercijos direktorius M. P. aktyviai ieškojo patalpų ir tikėjosi, kad bus galima toliau tęsti veiklą. Bendrovės darbuotojai buvo ilgamečiai, dirbę ne vienerius metus, tai teikė konkurencinį pranašumą prieš kitas kavines;
2.6. ieškovas neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos dydžio, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
3. Ginčas byloje kilo dėl bankrutuojančios įmonės vadovo pareigos atlyginti bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą, pasireiškusią įmonės balanse nurodyto įmonės turto neišsaugojimu.
Faktinės aplinkybės
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-557-614/2023 BUAB „Danveta“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Henkoo“. Nutartis įsiteisėjo 2022-03-15.Vilniaus apygardos teismo 2022-05-19 patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašas, kuris patikslintas 2022-08-23 ir 2022-08-26 nutartimis. Kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 98 324,51 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2022-08-23 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
5. Juridinių asmenų registro išraše nurodoma, kad BUAB „Danveta“ (duomenys neskelbtini) nuo 2013-02-18 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė D. Z.. BUAB „Danveta“ akcininkais nuo 2020-11-23 yra: V. P. (100 vnt. 3,49 proc.) ir D. Z. (2 760 vnt., 96,60 proc.).
6. Nustatyta, kad BUAB „Danveta“ vystė restorano ir pagaminto valgio teikimo veiklą prekybos ir pramogų centre „Ozas“, nuomotos 193,99 kv. m ploto patalpos bei 34 kv. m papildomas plotas. UAB „Ozantis“ 2022-12-14 rašte Nr. OZ22-12-14/01 pažymėta, jog buvęs nuomininkas BUAB „Danveta“ veiklos vykdymą nuomojamame plote nutraukė 2020-11-14, paskutinė nuomos diena pagal Nuomos sutartį buvo 2021-01-14. Bankroto byla pagal (duomenys neskelbtini) D. Z. pareiškimą buvo iškelta 2022-03-04.
Dėl vadovo atsakomybės teisinių pagrindų
7. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda, nustačius sąlygų visumą: neteisėtus vadovo veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltę ir žalą. Teismui nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
8. Nemokumo administratorius nurodo, jog D. Z. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji kaip juridinio asmens vadovė pažeidė pareigą veikti sąžiningai ir protingai bei neišsaugojo ir nemokumo administratoriui neperdavė bankrutavusios įmonės turto. Skaičiuodamas bankrutuojančiai įmonei padarytą žalą, nemokumo administratorius remiasi tuo, kad BUAB „Danveta“ 2020-11-23 sudarytame balanse nurodyta, kad įmonė turi turto už 301 451 Eur, iš jo 4 222 Eur ilgalaikio turto ir 297 229 Eur trumpalaikio turto; 2020-12-31 balanse nurodyta, kad įmonė turi turto už 41 738 Eur, iš jo 5 133 Eur ilgalaikio turto ir 36 605 Eur trumpalaikio turto; 2021-09-30 balanse nurodyta, kad įmonė turi 3 Eur vertės trumpalaikio turto. Nurodo, kad nėra dokumentų, pagrindžiančių ženklų BUAB „Danveta“ turto vertės sumažėjimą, laikotarpiu nuo 2020-11-23, kai bendrovė realios veiklos nevykdė, iki 2021-09-30, kai bendrovėje turto neliko.
9. Ieškinys atsakovei D. Z. reiškiamas CK 2.87 straipsnio bei JANĮ 13 straipsnio pagrindu, kaip įmonės vadovei, neįvykdžiusiai pareigų veikti sąžiningai ir protingai bei neperdavusiai įmonės turto nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo.
10. Bendrosios juridinio asmens vadovo pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje bei Akcinių bendrovių įstatyme. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.
11. Iškėlus nemokumo bylą, buvusio juridinio asmens vadovo pareigos įtvirtintos JANĮ. JANĮ 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. JANĮ 57 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
Dėl teismo sprendimo prejudicinės galios
12. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023-09-19 sprendimo prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 išnagrinėjo BUAB „Danveta“ nemokumo administratoriaus UAB „Henkoo“ prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame įrodinėjo, jog įmonės bankrotas yra tyčinis dėl jos vadovės D. Z. veiksmų. Vilniaus apygardos teismo 2023-09-19 sprendimu nemokumo administratoriaus UAB „Henkoo“ prašymas buvo atmestas, neįrodžius tyčinio bankroto priežasčių. Nemokumo administratorius tyčinio bankroto byloje įrodinėjo ir tas pačias aplinkybes, kuriomis taip pat remiasi ir šioje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo, abiejose bylose nemokumo administratorius įrodinėjo, kad įmonės (duomenys neskelbtini) D. Z. iššvaistė ir nemokumo administratoriui neperdavė 2020-11-23 balanse nurodyto įmonės turto.
13. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 657/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).
Žemesnės instancijos teismas
14. Tuo remdamasis, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 priimtu sprendimu nustatytos aplinkybės dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo bei 2020-11-23 balanse nurodyto turto apskaitos ir realaus buvimo turi būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Abiejose civilinėse bylose dalyvavo tie patys asmenys, buvo tiriamos faktinės aplinkybės dėl įmonės turto išsaugojimo ir perdavimo nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2023-09-19 sprendime civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 yra pažymima, jog aplinkybė, kad 2020-11-23 tarpiniame balanse įmonė nurodė 301 451 Eur vertės turtą, o vėlesnėje apskaitoje nurodė, jog šis turtas nurašytas, savaime nepagrindžia turto iššvaistymo ar praradimo, tokių išvadų negalima daryti nenustačius, jog toks turtas egzistavo, o valdymo organai jo neperdavė, siekdami apsunkinti kreditorių galimybes patenkinti susidariusius finansinius reikalavimus. Taip pat teismas pažymėjo, jog bendrovės vadovės paaiškinimais, kuriuos patvirtino liudytojas M. P. ir liudytoja L. D., nustatyta, jog bendrovės apskaitoje buvo klaidų, kadangi bendrovės buhalteriją vedusi darbuotoja sunkiai sirgo, maisto ir gėrimų likučiai (atsargos), sunaudoti restorano veikloje, laiku nebuvo nurašyti ir apskaitoje buvo įtraukti už trejus metus. Teismas nustatė, jog po apskaitą tvarkiusios darbuotojos bendrovės UAB „Apskaitos analizė“ vadovės J. L. mirties, D. Z. sudarė naują buhalterinių paslaugų tiekimo sutartį su UAB „Denaura“, kurios direktorė L. D. ėmėsi tvarkyti dokumentaciją ir pastebėjo apskaitos trūkumus – tai yra maisto sandėlio nenurašymą, po ko buvo sudaryti 2020-12-31 atsargų nurašymo aktai. Tai patvirtina tiek elektroniniai laiškai, tiek liudytojų parodymai.
15. Nemokumo administratoriaus argumentai, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 aplinkybės buvo nagrinėjamos ir vertinamos, kaip tyčinio bankroto priežastis, dėl ko nėra pagrindo ankstesnėje byloje nustatytus faktus vertinti kaip prejudicinius, nėra teisingi. Kaip prejudiciniai faktai yra vertinamos teismo nustatytos aplinkybės, kurių teisinė reikšmė yra svarbi abiejose bylose. Juridinę reikšmę turintys faktai yra naudojami teisiškai reikšmingoms išvadoms, priklausomai nuo bylos dalyko, daryti. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 juridinę reikšmę turinčiais faktais buvo pagrįstos teismo išvados dėl tyčinio bankroto, o nagrinėjamoje byloje ankstesniame procese jau nustatyti juridiniai faktai gali būti naudojami žalos atlyginimo teisinių santykių vertinime.
Dėl pareigos perduoti dokumentus vykdymo
16. Nustatyta, kad bankroto byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2022-03-04 nutartimi atsakovė buvo įpareigota paskirtam nemokumo administratoriui perduoti juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Veiksmams atlikti nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
17. Nemokumo administratorius neginčija, jog D. Z. perdavė didelę dalį bankrutuojančios įmonės dokumentų, patvirtino, kad didelės apimties dokumentai saugomi pas nemokumo administratorių bei sudarė galimybę atsakovės atstovui susipažinti su pas nemokumo administratorių saugomais įmonės dokumentais. Nemokumo administratorius pripažino, jog BUAB „Danveta“ vadovė 2022-03-08 Priėmimo–perdavimo aktu perdavė detalizuotus bendrinius bendrovės dokumentus bei 65 segtuvus įvairių dokumentų (2013–2021 m.). Vilniaus apygardos teismo 2022-06-27 nutartimi BUAB „Danveta“ buvusiai vadovei D. Z. už teismo įpareigojimų perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą paskirta 100 bauda. Nutartyje pažymėta, kad administratorė nurodė, jog vadovė neperdavė bendrovės balanso ir turto sąrašų bankroto bylos iškėlimo dienai su juose nurodytų duomenų paaiškinimu (iššifravimu), bendrovės debitorių apyvartos žiniaraščių (duomenų apie prievolių kilmę), nepateikė byloje esamo 2020-11-23 dienai sudaryto balanso iššifravimo, t. y. duomenų koks konkrečiai balanse nurodytas turtas – ilgalaikis ir trumpalaikis bendrovei priklauso, apyvartos / turto žiniaraščių, pirkimų / pardavimų registro, turto nurašymo registro, avansinių apyskaitų registro, kasos knygos registro, duomenų apie darbuotojų atostogas, mokėjimus ir įsiskolinimus darbuotojams. D. Z. pagal 2022-04-08 Dokumentų priėmimo protokolą nemokumo administratoriui perdavė papildomus buhalterinės apskaitos dokumentus.
Dėl pareigos perduoti turtą vykdymo
18. Pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį nemokumo administratoriui perduodamas juridinio asmens valdomas ir naudojamas turtas pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Kreipdamasi dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė D. Z. teismui pateikė BUAB „Danveta“ 2021-09-30 balansą, kuriame nurodyta, jog likęs įmonės turtas sudaro tik 3 Eur. Vadovaujantis 2021-09-30 balansu, kuris buvo pateiktas teismui, kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, ir, kuriuo teismas vadovavosi priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, BUAB „Danveta“ turto iš esmės neturėjo. Taigi nebuvo ir ką perduoti nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius pateikė Likvidavimo pradžios balansą, sudarytą 2022-09-02 datai, kuriame nurodyta, kad BUAB „Danveta“ turto nėra, o balanso aiškinamajame akte pažymėta, kad turtas neperduotas. Byloje nemokumo administratorius rėmėsi ankstesnių 2020-11-23 ir 2020-12-31 balansų duomenimis, tačiau neįrodinėjo aplinkybės, jog BUAB „Danveta“ kurioje nors vietoje buvo sukaupusi ir saugojo 2020-11-23 balanse nurodytą 301 451 Eur vertės turtą, kurį pažeisdama JANĮ 57 straipsnio 1 dalį ir nevykdydama teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų, neperdavė nemokumo administratoriui.
19. Nemokumo administratoriaus apibrėžtą bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ne aplinkybės dėl 2021-09-30 balanse nurodyto turto neperdavimo nemokumo administratoriui, o aplinkybės, dėl kurių įmonės turtas nebuvo išsaugotas iki atsakovei D. Z. 2022-01-21 kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir iki 2021-09-30 balanso sudarymo. Byloje turi būti tiriama, ar 2020-11-23 balanse nurodytas BUAB „Danveta“ turtas 301 451 Eur sumai buvo pasisavintas arba išvaistytas ir neperduotas nemokumo administratoriui, tuo pažeidžiant įmonės vadovo pareigas.
20. Svarbu tai, kad nagrinėjamos bylos eigoje buvo tarp šalių buvo sudaryta 2023-03-29 taikos sutartis, kurios pagrindu D. Z. nemokumo administratoriui sumokėjo 5 133 Eur už įmonės ilgalaikį turtą, kuris buvo apskaitytas 2020-12-31 balanse. Nemokumo administratorius šioje civilinėje byloje nekelia klausimo dėl balanse nurodyto bendrovės ilgalaikio turto neišsaugojimo, o reikalavimą grindžia tik tuo, kad buvo neišsaugotas ir nemokumo administratoriui neperduotas įmonės trumpalaikis turtas. Nurodo, kad taikos sutarties pagrindu sumokėtomis lėšomis bus dengiamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos. Taigi klausimas dėl įmonės trumpalaikio turto išsaugojimo ir perdavimo nemokumo administratoriui šioje byloje nesvarstytinas.
21. Gindamasi nuo ieškinio, atsakovė teismui įrodinėjo, kad 2020-11-23 balanse nurodytas trumpalaikis turtas buvo sunaudotas bendrovės veikloje tuo laiku, kai bendrovė dar vykdė veiklą, sąnaudos patirtos įmonės ūkinėje veikloje. Po buvusios buhalterės mirties 2020 m. spalio mėn., 2020-12-01 sudaryta sutartis su UAB „Denaura“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo ir naujoji buhalterė L. D. nustatė, kad apie trejus metus nebuvo sudaryti atsargų nurašymo aktai, todėl buvo atlikta inventorizacija ir sudaryti 2020-12-31 medžiagų nurašymo aktai. Dėl šios priežasties 2020-12-31 balanse atsargų suma liko tik 41 Eur, o 2021-09-30 balanse atsargų neliko.
22. Nagrinėjamoje byloje kaip prejudiciniu faktu remtinasi, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 nustatytais faktais, kad BUAB „Danveta“ 2020-12-31 atsargų nurašymo aktai sudaryti dėl tos priežasties, kad įmonėje buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, nes nebuvo nurašomi maisto ir gėrimų likučiai (atsargos), kurie sunaudoti restorano veikloje.
23. Svarbu tai, kad nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorius jokių kitų faktinių duomenų, nei nustatyta Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023, nepateikė ir neįrodinėjo, kad 2020-12-31 atsargų nurašymo aktuose nurodytos atsargos realiai egzistavo 2020-11-23 balanso sudarymo metu. 2020-12-31 atsargų nurašymo aktais nurašyta maisto produktų už 275 688,81 Eur ir gėrimų už 30 188,44 Eur, iš viso 305 877,25 Eur. Susipažinus su 2020-12-31 atsargų nurašymo aktais matyti, jog šiuose aktuose nurodyti itin dideli maisto produktų kiekiai, kurie galėtų būti laikomi tik dideliame sandėlyje ir šių prekių įsigijimo ir laikymo tikslas negalėtų būti laikomas protingai pagrįstu ir objektyviai galimu sunaudoti ūkinėje veikloje, pvz., 2 165,25 kg vištienos filė, 3 125,28 kg kiaulienos kotletinės mėsos, 1 236,30 kiaulienos lašinių, 1 233 kg duonos, 12 890 kg valytų bulvių, 1 025 l nefiltruoto Vilniaus alaus ir t. t. Itin dideli produktų ir gėrimų kiekiai patvirtina taip pat ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 nustatytą prejudicinę aplinkybę, kad 2020-12-31 atsargų nurašymo aktais patvirtintas faktas, kad produktai ir gėrimai buvo sunaudoti įmonės veikloje, bet nebuvo nurašyti dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
24. Ištyrus atsakovės ir liudytojų paaiškinimus, nustatyta, jog šiais įrodymais patvirtinami atsakovės atsikirtimai dėl 2020-12-31 atsargų nurašymo aktų reikšmės. Teismo posėdžio metu D. Z. nurodė, kad atsargų nurašymo aktuose nurodyti duomenys yra už beveik trejus metus. Prekių sunaudojimo sąrašai buvo nuolat sudaromi ir saugomi atskirais raštais bei atsakovės kompiuteryje ir buvo perduodami įmonės buhalterei, kuri nurašymo aktų į apskaitą neįtraukė. Inventorizacija buvo daroma kiekvieną mėnesį, o vasarą – kas tris mėnesius. Nauja įmonės buhalterė pastebėjo, jog atsargos yra nenurašytos už kelis metus. Atsargų nurašymo aktus pasirašė darbuotojai, kurie metų eigoje sudarinėjo atsargų nurašymo dokumentus. Dalis atsargų nurašymo dokumentų buvo perduoti nemokumo administratoriui. Liudytoja O. R. nurodė, kad dirbo pamainos vadove. Atsargas skaičiuodavo kas tris mėnesius ir aktus perduodavo D. Z.. Nurodė, kad buhalterei mirus, paaiškėjo, jog reikalinga nurašyti sunaudotas atsargas. 2020-12-31 atsargų nurašymo aktus pasirašė, prieš tai iš naujo suskaičiavo likučius. Atsargų nurašymo aktus sudarydavo kas tris mėnesius, aktus perduodavo D. Z.. Liudytoja H. M. nurodė, kad dirbo vyr. virėja. 2020-12-31 atsargų nurašymo aktus pasirašė, atsargos buvo sunaudotos už trejus metus. Įmonėje buvo atliekamas reguliarus atsargų nurašymas kas mėnesį ar kas tris mėnesius. Liudytoja V. S. nurodė, kad dirbo barmene padavėja. Baro prekių likučius skaičiuodavo kas mėnesį arba kas tris mėnesius, surašytus likučius perduodavo D. Z..
Žemesnės instancijos teismas
25. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 apklausta liudytoja L. D. nurodė, kad jai pradėjus tvarkyti BUAB „Danveta“ buhalterinę apskaitą, jai buvo pristatyti netvarkingi segtuvai su įmonės dokumentais, neatitiko skolų dokumentai, galimai buvo nesuvestos sąskaitos. Turėjo būti nurašytos žaliavos – maisto prekės, gėrimai. UAB „Apskaitos analizė“ buvo praktika atsargas nurašyti įmonės pabaigoje. Gautas sąskaitas užpajamuodavo suminiu būdu, vėliau įmonė turėdavo pateikti sunaudojimo dokumentus – atsargų nurašymo aktus. Įmonė pateikė dokumentus, kiek prekių buvo likę. Sudarant 2020-12-31 atsargų nurašymo aktus, buhalterė supažindino su atsargų likučiais, paprašė suskaičiuoti prekes.
26. Daroma išvada, kad 2020-11-23 balanse nurodytas trumpalaikis turtas atsargos buvo sunaudotas BUAB „Danveta“ veikloje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad 2020-11-23 balanse nurodytas turtas realiai egzistavo šio balanso sudarymo metu. Ieškovas nepaneigė šioje byloje atsakovės pateiktų 2020-12-31 atsargų nurašymo aktų teisingumo bei Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 priimtame 2023-09-19 sprendime nustatytų prejudicinių faktų. Nėra įrodyta ir nustatyta, kad 2021-09-30 balanso duomenys buvo neteisingi, kad BUAB „Danveta“ turtas buvo išlikęs, tačiau nebuvo perduotas nemokumo administratoriui. Atsižvelgiant į išdėstytą, sprendžiama, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė neišsaugojo BUAB „Danveta“ turto, jį iššvaistė ar pasisavino. Buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia pareigos atlyginti balanse nurodyto turto vertę, turi būti pateikiami duomenys, kad JANĮ 57 straipsnio pagrindu perduotinas turtas faktiškai egzistavo, tačiau nebuvo perduotas.
27. Nemokumo administratorė teigė, jog remdamasi aplinkybe dėl atsargų sunaudojimo iki sudarant 2020-11-23 balansą, atsakovė turi pareigą pateikti 2020-12-31 atsargų nurašymo aktais nurašytų prekių įsigijimo dokumentus bei kėlė versiją, kad galimai buvo įsigytos ir 2020-11-23 balanse nurodytos ne 2020-12-31 atsargų nurašymo aktuose nurašytos prekės, o kitos prekės. Su tokia ieškovo pozicija nėra pagrindo sutikti. Byloje yra nustatyta, kad vykdydama nustatytas pareigas atsakovė nemokumo administratoriui perdavė didelės apimties įmonės dokumentus. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 buvo nustatyta, jog D. Z. 2022-03-08 priėmimo–perdavimo aktu visus turimus dokumentus perdavė nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui V. S.. Šios bylos nagrinėjimo metu nemokumo administratorė pripažino, kad jai perduotas didelis kiekis įmonės dokumentų, pateikė 2022-03-08 priėmimo–perdavimo aktą, kuriame patvirtintas dokumentų perdavimo faktas. Savo žinioje turėdamas didelės apimties BUAB „Danveta“ dokumentus, nemokumo administratorius turėjo galimybę šiuos dokumentus įvertinti ir teismui pateikti savo argumentų pagrįstumą patvirtinančius duomenis. Sprendžiama, kad atsakovė pateiktais 2020-12-31 atsargų nurašymo aktais pakankamai patvirtino atsakovės įrodinėjamą aplinkybę dėl 2020-11-23 balanse esančio turto sunaudojimo pagrindo. Ieškovas šių atsikirtimų nepaneigė ir neįrodė, kad 2020-12-31 atsargų nurašymo aktais buvo nurašytas kitas turtas, nei tas, kuris buvo nurodytas 2020-11-23 balanse (CPK 178 straipsnis). Nesant pagrindo spręsti, jog atsakovė nevykdė pareigos perduoti dokumentus nemokumo administratoriui, net ir neatmetus galimybės, jog ne visi dokumentai buvo perduoti, vertinama, kad nemokumo administratorius pats priėmė sprendimą nesiremti jo žinioje esančiais dokumentais ir neįrodinėti deklaratyviai nurodytos aplinkybės dėl kito turto buvimo.
28. Svarbu tai, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 priimtame 2023-09-19 sprendime yra konstatuota, kad teismas sutinka su administratorės argumentais, jog nepilnas bendrovės dokumentų pateikimas gali apsunkinti administravimo procesą, tačiau byloje nėra nustatyta, jog nepateikti dokumentai sudaro kritinę masę ir dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šia teismo išvada remiamasi ir nagrinėjamoje byloje
Dėl gautinų sumų perdavimo nemokumo administratoriui
29. Nemokumo administratorius rėmėsi tuo, kad nemokumo administratoriui nebuvo perduotos per vienerius metus gautinos sumos, kurios 2020-11-23 balanse sudarė 67 110 Eur; 2020-12-31 balanse sudarė 34 505 Eur; 2021-09-30 balanse gautinų sumų nebuvo.
30. Atsakovė D. Z. pateikė paaiškinimą dėl 2020-11-23 balanso eilutės „Pirkėjai“. Nurodo, kad buvo įtraukta reikalavimo teisė į UAB „EP2 Investicijos“ 29 391,31 Eur sumai, kurią BUAB „Danveta“ įsigijo pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį su BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. UAB „EP2 Investicijos“ 2015-05-14 buvo išregistruota iš VĮ Registrų centras, todėl skola laikytina beviltiška ir balansuose neturėjo būti nurodyta kaip sudaranti bendrovės turtą. UAB „EP2 Investicijos“ išregistravimas iš Juridinių asmenų registro patvirtinamas Juridinių asmenų registro išrašu, reikalavimo teisės perleidimo sutartis nepateikta, pateiktas 2013-10-16 prašymo perduoti reikalavimo teisę projektas. Kaip matyti iš atsakovės pateiktos sąskaitų apyvartos, 2020-12-31 balanse per vienerius metus gautinas sumas sudaro 29 391,31 Eur UAB „EP2 Investicijos“ skola ir 5 123,39 Eur pirkėjų skolos. Tuo patvirtinamas UAB „EP2 Investicijos“ skolos įtraukimas į balansą ir kartu skolos įsigijimo faktas, net ir nepateikus reikalavimo teisės perleidimo sutarties. Pirkėjų skolos yra detalizuotos 2023-12-20 prašymo 2 priedo, šias skolas sudaro smulkios įvairių įmonių skolos, kurios, kaip nurodo atsakovė, galėjo būti faktiškai sudengtos, kadangi sąskaitos už maitinimą įmonėms buvo išrašomos po to, kai buvo atsiskaityta. Šios bylos dalykas nėra 2013 m. įvykusio UAB „EP2 Investicijos“ skolos įsigijimo teisėtumo patikrinimas, kadangi tuo metu BUAB „Danveta“ buvo moki įmonė, kelis metus vykdė tolesnę ūkinę veiklą. Dėl kitų pirkėjų skolų pagrįstumo teismui nėra pateikta tirtinų argumentų, todėl šių skolų patikrinimas neatliekamas.
31. Balanse nurodomi duomenys eilutėje „Per vienerius metus gautinos sumos“ savaime nesudaro nemokumo administratoriui savaime perduotino turto, kadangi tokio pobūdžio turtas gali būti vertinamas tik kaip reikalavimo teisė į skolininką, kurią turi teisę ir pareigą realizuoti nemokumo administratorius. Byloje nėra duomenų, kad remdamasis Sąskaitos 2411 „Pirkėjai“ apyvarta pagal klientus duomenimis nemokumo administratorius būtų pareiškęs pretenzijas ar reikalavimus bankrutuojančios įmonės skolininkams.
Dėl CK 2.87 straipsnio pažeidimo
32. Įrodinėdamas CK 2.87 straipsnio pažeidimą, nemokumo administratorius nurodo, kad D. Z. dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik praėjus metams nuo veiklos sustabdymo; neatleido bendrovėje dirbusių darbuotojų ir iki 2021-07-19 gavo 74 548,31 Eur subsidijų darbo užmokesčiui mokėti.
33. Byloje yra nustatyta, kad BUAB „Danveta“ veiklos nevykdo nuo 2020-11-14. Vyriausybės nutarimais Lietuvoje laikotarpiu nuo 2020-03-16 iki 2020-06-17 bei nuo 2020-11-07 iki 2021-06-30 buvo paskelbtas karantinas, kurio metu buvo negalimas ar ribojamas tam tikrų veiklų vykdymas bei apribota galimybė darbuotojams vykdyti darbo funkcijas nuolatinėje darbo funkcijų atlikimo vietoje. Tokiu būdu BUAB „Danveta“ veikla buvo apribota administraciniais sprendimais, o ne juridinio asmens vadovo sprendimais. Atsakovė atsiliepime detaliai paaiškino bei pateikė įrodymus, kad po to, kai UAB „Ozantis“ nepratęsė nuomos sutarties, ieškojo patalpų internete, domėjosi dėl patalpų nuomos (duomenys neskelbtini) pastate (atsiliepimo priedas Nr. 7) bei prekybos centre „Europa“ maisto aikštelėje „Sotus“ (atsiliepimo priedas Nr. 8). 2021-08-09 buvo gautas el. laiškas, kad maisto aikštelės „Sotus“ įrengimas nukeliamas į 2021 m. gruodžio mėn. Nurodo, kad laukti 4 mėn. įmonė negalėjo, todėl pradėti veiksmai dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2021-09-06 pateikti pranešimai kreditoriams dėl nemokumo. Nurodyti bei dokumentais patvirtinti argumentai rodo, jog BUAB „Danveta“ ėmėsi tinkamų veiksmų tolesnei įmonės veiklai užtikrinti. Nemokumo administratorius atsakovės nurodytos pozicijos nepaneigė. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 priimtu 2023-09-19 sprendimu nenustatyta, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčiniais veiksmais.
34. Dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo laikymosi remtinasi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1466-614/2023 priimtu 2023-09-19 sprendimu, kuriame yra konstatuota, kad nėra nustatyta, jog buhalterinė apskaita tyčia buvo tvarkoma apgaulingai, ar kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba), kad mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
35. Reziumuojant sprendžiama, kad nėra įrodyta, jog atsakovė pažeidė juridinio asmens vadovo pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovę atstovavo advokatas Tadas Katauskas. Už procesinių dokumentų rengimą bei kitas su byla susijusias teisines paslaugas atsakovė iš viso patyrė 3 976,81 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų ataskaitos bei apmokėjimo dokumentai.
37. Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad nustatytas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Bylinėjimosi išlaidos apmokėtos 2023-04-27, 2023-11-29 ir 2023-12-21, už atsiliepimo surašymą taikytinas 2022 m. IV ketv. indeksas, maksimali suma už ieškinio parengimą sudaro 4 750,75 Eur. Prašomos priteisti išlaidos nurodytos sumos neviršija, patirtas išlaidas sudaro ir kitos suteiktos paslaugos – atskirų prašymų rengimas, susipažinimas su nemokumo administratoriaus saugomais dokumentais bei atstovavimas procese. Sprendžiama, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir turi būti priteistos.
38. Teismas turėjo 46,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, tai šios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Iš BUAB „Danveta“ bankroto administravimui skirtų lėšų suinteresuoto asmens D. Z. naudai priteisti 3 976,81 Eur (tris tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt šeši eurai 81 centai) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.