Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) šalims gimė vaikas. Kartu negyvena nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžios, atsakovas gyvena su kita moterimi. Šalių santuoka iširo dėl atsakovo santuokinės neištikimybės, nuolatinių barnių ir kivirčų bei atsakovo slėptų skolų, kurias antstoliai siekia išieškoti iš ieškovės darbo užmokesčio. Atsakovas nevykdo sutuoktinio pareigų, paliko šeimą, ja nesirūpina, nesistengia išlaikyti, skolomis sukuria ieškovei papildomą finansinę naštą. Atsakovas amoraliai elgiasi su ieškove vaiko akivaizdoje, nepadeda ieškovei nei buityje, nei vaiko auklėjime ar priežiūroje. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje. Jai reikalingas darbas grafiku, pagal kurį galėtų vaiką nuvežti ir pasiimti iš mokyklos, o tokio darbo pasiūlymų nėra. Šiuo metu ieškovė viena išlaiko šalių nepilnametį vaiką, atsakovas prie vaiko auklėjimo ir išlaikymo visiškai neprisideda. Ieškovė vaiko išlaikymui per mėnesį skiria apie 400 Eur, galimybių skirti didesnę sumą, neturi. Ieškovei atsakovo gaunamų pajamų dydis nėra žinomas, tačiau jis yra darbingas, daugiau išlaikytinių neturi. Kadangi atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžios neteikė vaikui išlaikymo, per 5 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos susidarė 1000 Eur dydžio įsiskolinimas, skaičiuojamas po 200 Eur per mėnesį. Atsakovui visiškai nesirūpinant vaiku, gyvenant atskirai nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, vaiką nuolat prižiūrint ir juo rūpinantis ieškovei, yra tikslinga šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Ieškovė S. Z. po santuokos sudarymo sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB Mogo LT (po 2019-02-18 Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo kreditorius - Plus Plus Baltic OU Lietuvos filialas) dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Šią transporto priemonę nuo 2018-05-28 savo žinioje turėjo atsakovas. Jis nemokėjo nei vienos įmokos kreditoriui, su kreditoriumi atsiskaitinėjo ieškovė. Dėl atsakovo neveikimo 2018-10-17 transporto priemonė buvo paimta, o sutartis nutraukta. Atsakovas turi įsiskolinimų UAB Sotero LT pagal Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro vykdomąją bylą Nr. 0157/18/03532 ir M. K. pagal 2018-09-13 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro vykdomąją bylą Nr. 0011/18/03529, apie kuriuos ieškovei nebuvo žinoma, o vykdomasis įrašas byloje Nr. 0011/18/03529 buvo išduotas jau šalims gyvenant atskirai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė prašo teismo prievoles kreditoriams Plus Plus Baltic OU Lietuvos filialui, UAB Sotero LT ir M. K. pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Ieškovė turi prievolę kreditoriui AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui pagal 2018-05-09 įrangos pirkimo-pardavimo Mezon elektroninėje parduotuvėje sutartį Nr. ELP000845. Ieškovė sutinka šią prievolę vykdyti asmeniškai, jeigu jai bus priteista kompensacija už televizorių. Ieškovė turi prievolę kreditoriui UAB Autorentvėjus pagal (duomenys neskelbtini) Turto išperkamosios nuomos sutartį dėl automobilio (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė šį automobilį naudoja savo reikmėms, įmokas moka iš savo asmeninių lėšų, todėl po santuokos nutraukimo prašo šią prievolę pripažinti jos asmenine. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, rimtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, neturi, todėl pretenzijoms dėl vienas kito išlaikymo nėra pagrindo.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena 3 kambarių nuomojamame bute, kuriame vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Šeima iki 2018-06-30 nebuvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Tarnyba taip pat nėra gavusi tėvų ar trečiųjų asmenų prašymų, pranešimų ar skundų dėl nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, o reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteisimo yra pagrįstas.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad 2018 m. birželio mėnesį pastebėjo, kad atsakovo elgesys pasikeitė. Atsakovas dirbo parduotuvėje apsauginiu, pradėjo domėtis ten dirbančia kasininke, o tarp šalių prasidėjo konfliktai. 2019-09-12 atsakovas ieškovei parašė žinutę, kad nebegrįš namo. Šiuo metu ieškovė kartu su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini, jos draugo name. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi. Jos turtinė padėtis stabili, ji dirba (duomenys neskelbtini) valytoja, gauna 460 Eur per mėnesį dydžio atlyginimą, atskaičius mokesčius, 50 Eur dydžio vaiko išmoką. Šiuo metu atsakovo pajamos ieškovei nežinomos, anksčiau jo darbo užmokestis siekė 700 Eur atskaičius mokesčius. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi, naudojasi automobiliu pagal Lizingo sutartį. Pagal išperkamosios nuomos sutartį ieškovė sudarė sutartį dėl automobilio (duomenys neskelbtini), atsakovas sudarė sutartį dėl automobilio (duomenys neskelbtini). Automobilius šalys pirko šeimos reikmėms. Prievolė kreditoriui UAB Autorentvėjus atsirado už automobilį (duomenys neskelbtini), dėl kurio sutartis buvo sudaryta šalims kartu nebegyvenant. Šalys gyvendamos kartu naudojosi Mezon internetu, gavo pasiūlymą dėl televizoriaus įsigijimo, todėl ieškovė sudarė lizingo sutartį ir išsimokėtinai nusipirko televizorių su interneto prieiga. Šalims pradėjus gyventi skyrium, televizorius liko pas atsakovo motiną, kuri televizoriaus negrąžina. Pradinė televizoriaus vertė buvo 463 Eur, pardavėjui liko sumokėti 300 Eur, todėl prašo tokio dydžio kompensacijos iš atsakovo už jam atitenkantį turtą. Formaliai kreditoriams pagal išperkamosios nuomos sutartis šalys yra atsakingos solidariai, tačiau teismas turėtų nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šalys prieš kreditorius liktų atsakingos lygiomis dalimis arba atsakovas liktų atsakingas asmeniškai.

Ieškovas UAB Gelvora teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (CPK 123 str. 3 d.).

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateiktas prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsakovui pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, o atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo aplinkybių patvirtinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, atsakovas atsiliepime išreiškė pritarimą šiam reikalavimui. Todėl, ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo paliekama santuokinė pavardė – Z.. Atsakovui paliekama jo pavardė „Z.“.

Šalys nereiškė reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo, todėl šis klausimas byloje nesprendžiamas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Iš į bylą pateiktos vaiko gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad šalys turi sūnų D. Z. (D. Z.), gim. (duomenys neskelbtini), kuris santuokos nutraukimo metu yra nepilnametis. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, abi šalys prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaiko teisių pažeidimus byloje nėra. 2019-03-26 buities tyrimo akte nurodyta, kad su berniuku bendrauta individualiai, vaikas norėtų gyventi su mama.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, nesant duomenų, kad ji prieštarauja vaiko interesams, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

2019-12-12 teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė pradiniu ieškiniu pareikšto reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kadangi ginčo šiuo klausimu tarp šalių nėra. Teismas 2020-01-21 nutartimi priėmė ieškovės dalies ieškinio reikalavimo atsisakymą ir civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nutraukė. Atsakovas reikalavimo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nereiškė.

Nors vaiko poreikių dydį patvirtinantys įrodymai į bylą nepateikti, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms, įskaitant ir buities priemones, kurių ieškovė nurodė neįskaičiavusi, komunalinėms paslaugoms, ugdymui yra realūs ir protingo dydžio. Ieškovės nurodytas vaiko poreikis žaislams, sudarantis 30 Eur per mėnesį, yra abejotino dydžio, tačiau atsakovui nei dėl jo, nei dėl kitų ieškovės nurodytų vaiko poreikių prieštaravimų nepareiškus, daroma išvada, kad atsakovas turi galimybes jį tenkintinti.

Remiantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Atsakovo vardu registruotų nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių, Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra ir Juridinių asmenų registro duomenimis, taip pat nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas dirba, jo gaunamas atlyginimas viršija 800 Eur neatskaičius mokesčių. Duomenų, kad atsakovas turėtų daugiau išlaikytinių, kad turėtų sveikatos problemų, darančių įtaką jo darbingumui, byloje nėra.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, tačiau atsakovas gauna didesnį darbo užmokestį, todėl turi galimybes didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Remiantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nesant duomenų apie atsakovo nedarbingumą, daroma išvada, kad jis gali gauti pakankamas pajamas vaiko poreikiams tenkinti, tinkamam laisvalaikio poreikių tenkinimo užtikrinimui.

Ieškovė skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo.

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 1000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2018 rugsėjo mėnesio (kai atsakovas ėmė gyventi skyrium) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. vasario mėnesio). Taigi ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuodama po 200 Eur per mėnesį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo 1000 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą.

Dėl turto padalinimo.

Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe šalių santuokos metu įgytą televizorių (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisti 300 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkantį televizorių. Atsakovas atsiliepimu sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu. Į bylą pateikta 2018-05-09 įrangos pirkimo-pardavimo Mezon elektroninėje parduotuvėje sutarties kopija, iš kurios matyti, jog tarp AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir ieškovės buvo sudaryta televizoriaus (duomenys neskelbtini), prekės modelis (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, kuria AB Lietuvos radijo ir televizijos centras įsipareigojo perduoti nurodytą įrangą ieškovei, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už ją sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 2 p.). Remiantis Sutarties 4 p., nuosavybės teisė į parduodamą įrangą perėjo ieškovei nuo įrangos perdavimo ir priėmimo momento. Sutarties 22.1.1. punktu ieškovė patvirtino, kad priėmė įrangą. Sutartyje numatyta 439,20 Eur įrangos kaina ir 36 mėnesių jos mokėjimo terminas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog už televizorių liko sumokėti 300 Eur, todėl prašydama priteisti jai iš atsakovo kompensaciją už jam tenkantį turtą, ieškovė nurodė likusią mokėtinos sumos už televizorių dalį.

Televizorius yra nedalus daiktas (CK 4.6 straipsnio 2 dalis), jo padalinimas natūras nėra galimas, todėl turi būti sprendžiama dėl šio turto priteisimo vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant kompensaciją (CK 3.127 str. 3 d.). Ieškovė savo reikalavimu iš esmės prašo priteisti televizorių atsakovui, priteisiant jai kompensaciją už atsakovui tenkantį turtą. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko. Esant tokioms aplinkybėms, televizorius priteisiamas atsakovui, ieškovei priteisiama kompensacija už atsakovui tenkantį turtą.

CK 3.117 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl nepaneigus šios prezumpcijos, ieškovei priteisiamos kompensacijos dydis turėtų sudaryti ½ turto vertės. Remiantis CK 3.119 straipsniu, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ieškovė turto vertės nenurodė, jos įrodymų nepateikė, kompensaciją paskaičiavo pagal likusią mokėti įmokų už televizorių sumą, įrodymų apie šios sumos dydį į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad ieškovės prašoma priteisti kompensacija yra didesnė nei pusė sumos, už kurią televizorius įsigytas.

Vis dėl to teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl turto padalinimo, atsižvelgia į tai, kad atsakovas taip pat neteikė turto vertės įrodymų, atsiliepimu sutiko su ieškovės nurodyta kompensacijos suma. Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, išskyrus atvejus, kai tokio būdo taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos teismas privalo ginti ex officio, arba sutuoktinių (ar vieno iš jų) kreditorių interesus ir byloje dalyvaujantys kreditoriai jam prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių turto padalinimas prašomu būdu pažeistų vaiko interesus. Kreditoriai prieštaravimų dėl turto padalinimo būdo nepareiškė.

Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S.J.v. A.J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (jos suvaržymais ar tvarkymo išlaidomis), susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu.

Viešųjų registrų, teismų informacinės sistemos LITEKO bei Antstolių informacinės sistemos duomenimis, kitais byloje esančiais duomenimis, šalys turi kreditorius AB „Lietuvos radijo ir televizijos centrą, Plus plus Baltic OU Lietuvos filialą, UAB „Autorentvėjus“, M. K..

Ieškovė prašo prievolę kreditoriui trečiajam asmeniui AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pripažinti jos asmenine prievole. Nors ieškovė nurodė, kad pagal Įrangos pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ įsigytas televizorius buvo skirtas šeimos (vaiko) poreikiams tenkinti, nei ji, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ prievolės solidarumo neįrodinėjo. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis – ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Vien tai, kad prievolė įgyta esant santuokoje, nereiškia, kad ji yra solidari. Remiantis CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų prievolės pagal sutartį su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ bendrumą.

Prievolę trečiajam asmeniui M. K. vykdomojoje byloje Nr. 0011/18/03529 ieškovė prašo pripažinti asmenine atsakovo prievole, teigė, jog jai nėra žinomos aplinkybės, susijusios su šia atsakovo prievole.

Byloje esančiais antstolės Irenos Beliačic duomenimis, notaro vykdomojo įrašo pagrindu iš atsakovo trečiojo asmens M. K. naudai vykdomas 1020 Eur skolos, 80,79 Eur palūkanų ir 15,90 Eur atlygio notarui išieškojimas. Į bylą pateiktas 2018-05-04 paprastasis vekselis ir 2018-09-13 vykdomasis įrašas. Trečiasis asmuo M. K. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad 2018-05-04 su atsakovu sudarė paskolos sutartį, kurios suma – 400 Eur, vekselis išrašytas kaip įsipareigojimų užtikrinimo priemonė.

Minėta, kad remiantis CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Duomenų apie tai kokiu tikslu imta paskola iš trečiojo asmens M. K. į bylą nepateikta. Įrodymų apie tai, kad buvo gautas ieškovės sutikimas sudaryti sandorį, kad ji sandorį patvirtino ar kad jis sudarytas šeimos interesais, bendriems šeimos poreikiams tenkinti, byloje nėra. Nenustatyti kitų pagrindų, dėl kurių prievolė trečiajam asmeniui M. K. galėtų būti pripažinta bendra šalių prievole. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo tokios aplinkybės neteigė ir neįrodinėjo.

Ieškovė prašė palikti asmenine jos prievole įsipareigojimus pagal 2018-12-27 Turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su trečiuoju asmeniu UAB „Autorentvėjus“. Iš į bylą pateiktos sutarties, priėmimo – perdavimo akto nustatyta, kad sutarties pagrindu ieškovei perduotas naudotis automobilis (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutartį sudarė jau negyvendama su atsakovu (gyvena skyrium nuo 2018 m. rudens), asmeniniam naudojimui.

Ieškiniu pareikštas reikalavimas prievolę Plus Plus Baltic OU Lietuvos filialui pagal UAB Mogo Lt 2019-02-18 Reikalavimo perleidimo sutartį palikti asmenine atsakovo prievole.

Į bylą pateikta 2017-06-08 Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB Mogo LT ir ieškovė susitarė dėl transporto priemonės valdymo ir naudojimosi, turint tikslą ją įsigyti. 2017-06-08 priėmimo-perdavimo aktu ieškovei buvo perduotas automobilis (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Auto nuomos paraiškoje ieškovė nurodė, kad lizinguojamos transporto priemonės naudojimo tikslas – savo poreikiams. Remiantis UAB „mogo LT“ pateikta informacija, ieškovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, sutartis nutraukta, o 2019-02-18 reikalavimo teisė į skolą perleista naujam kreditoriui. Pastarąją aplinkybę patvirtina 2017-02-28 Periodinė reikalavimo teisių pardavimo-pirkimo ir perleidimo sutartis Nr. 2017/02/28, kuria UAB „Mogo LT“ perleido reikalavimo teisę į ieškovę Risk Risk Management Services OU, o šis – 2017-03-01 Periodine reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 perleido teisių perėmėjui Plus Plus Capital AS.

Trečiasis asmuo Plus Plus Capital AS atsiliepimu į ieškinį prašė pripažinti prievolę pagal 2017-06-08 Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį solidaria šalių prievole, kadangi sutartis sudaryta šalių santuokos metu, turint mažametį vaiką, šeimos poreikiams tenkinti.

Spręstinas klausimas ar prievolė nagrinėjamu atveju yra asmeninė ieškovės prievolė ar bendra šalių prievolė. Iš ieškovės paaiškinimų (remiantis CPK 177 straipsnio 1, 2 dalimi, šalies paaiškinimai laikomi įrodymu byloje) nustatyta, kad sutartis sudaryta šeimos poreikiams tenkinti, t.y. kad automobilis buvo reikalingas šeimai. Vadovaujantis tiek CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tiek šio straipsnio 3 dalimi, prievolė pripažįstama bendra, kai sandoris, sudarytas vieno sutuoktinio, buvo sudarytas šeimos interesais ar kai paskolos sutartis sudaroma, prekės išsimokėtinai perkamos kai tai būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Darytina išvada, kad prievolė trečiajam asmeniui Plus Plus Capital AS yra bendra šalių prievolė.

Nors trečiojo asmens Plus Plus Capital AS atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, kad sutartis sudaryta šalių santuokos metu, turint mažametį vaiką, šeimos poreikiams tenkinti savaime nereiškia, kad prievolė yra solidari, iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad 2017-06-08 Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartimi ieškovei perduotas naudotis automobilis buvo būtinas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė nurodė, kad šeima gyveno užmiestyje, kito automobilio neturėjo, todėl jiems buvo būtina susisiekimo priemonė. CK 3.109 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji skolininkų prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju, remiantis pačios ieškovės paaiškinimais, sutarties sudarymas buvo būtinas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolė pagal šią sutartį pripažįstama solidaria šalių prievole. Pažymėtina, kad priešingu atveju, pripažinus prievolę daline, susidarytų situacija, kuomet trečiasis asmuo, sudaręs Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį su ieškove, jai paraiškoje nurodžius, kad automobilis reikalingas jos poreikiams tenkinti, netektų galimybės nukreipti į sutarties šalį dalies skolos išieškojimo, kas neatitiktų, nei Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 ir 3 dalies, 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6.256 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, nei teisingumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 str.).

Ieškovė prašė palikti atsakovo asmenine prievole įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „Sotero LT“.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai apie atsakovo prievolę UAB „Sotero LT“ nebuvo žinoma, dėl automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo lizingo sutarties pagrindu atsakovas su ja nesitarė, būtinybės įsigyti antrą automobilį nebuvo, jis nebuvo reikalingas šeimai. Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu pripažinti prievolę trečiajam asmeniui UAB „Sotero LT“ asmenine jo prievole, tačiau teisių perėmėjas trečiasis asmuo Plus Plus Capital AS prašo pripažinti ją solidaria šalių prievole. Trečiasis asmuo nurodo, kad lizingo sutartis sudaryta santuokos su ieškove metu, turint su ieškove mažametį vaiką, todėl transporto priemonė buvo reikalinga šeimos poreikiams tenkinti.

Kadangi prievolė kreditoriui UAB „Gelvora“ įgyta iki santuokos sudarymo, ji yra asmeninė atsakovės prievolė (CK 3.110 str. 1 d.), o jos pobūdžio klausimas santuokos nutraukimo byloje nesprendžiamas.