Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. J. (R. J.) ir jo atstovui advokatui Jonui Urbonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam skirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nukentėjusiojo R. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. P. priteista R. J. 449,88 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo; iš A. P. priteista civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 21,32 Eur, susiję su R. J. gydymo išlaidomis, taip pat 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojami nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo; iš A. P. priteista nukentėjusiajam R. J. 1200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. P. 2022 m. kovo 27 d. apie 17.50 val. viešoje vietoje – gatvėje, ties pastatu, esančiu Vilniuje, Šv. Kazimiero g. 3, būdamas automobilyje, be priežasties įžeidinėjo ir keikėsi prieš nukentėjusįjį R. J., išlipęs iš automobilio pašalinių asmenų akivaizdoje vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. J. į veidą, nukentėjusiajam nugriuvus, ranka sudavė jam dar vieną smūgį į viršutinę kūno dalį, sugriebęs nukentėjusį R. J. už lietpalčio atlapų, šį tampė ir du kartus trenkė į pastato sieną, taip elgdamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. J. sveikatą dėl jam padarytų burnos gleivinės nubrozdinimų, poodinių kraujosruvų kairėje plaštakoje ir kojose, taip pat sugadino nukentėjusiojo R. J. turtą – suplėšė lietpaltį, nubrozdino batus ir sulaužė ausines, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. A. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiojo atstovas faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei nuteistajam paskirtos bausmės neginčija, nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 36-39). Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, ir teigiama, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiajam padarytą fizinę ir psichologinę žalą.

7. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

8. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

9. Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, teisėjų kolegija pastebi, kad jie svyruoja nuo 100 eurų iki 1200 eurų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-130-387/2023, 2K-70-942/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022 ir kt.). Pažymėtina, kad didesnės (nei nukentėjusiajam priteista 700 eurų) sumos priteisiamos tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-149-576/2023 nukentėjusiesiems buvo suduoti daugybiniai smūgiai į galvos ir veido sritį, spirta į pilvą, neturtinė žala įvertinta 1000 eurų; to paties teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-573-873/2022 vienam nukentėjusiajam suduota ne mažiau 40 smūgių į įvairias kūno vietas, kitam – ne mažiau 25 smūgių, neturtinė žala įvertinta 900 eurų; to paties teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-367-898/2022 nukentėjusioji buvo daug kartų tampoma, pargriauta ant žemės, rankomis ir kojomis buvo suduoti smūgiai į galvą, jos galva buvo trankoma į metalinį stulpelį, neturtinė žala įvertinta 800 eurų; to paties teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-252-891/2022 nukentėjusiajam delnu į veido sritį suduoti 2 smūgiai, rankomis suduoti ne mažiau 5 smūgių į veido ir galvos sritį, vėliau rankomis ne mažiau kaip 10 smūgių į viršutinę kūno sritį ir rankas, neturtinė žala įvertina 1000 eurų.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. P. kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusiajam nugriuvus, ranka sudavė jam dar vieną smūgį į viršutinę kūno dalį, sugriebęs nukentėjusį už lietpalčio atlapų, šį tampė ir du kartus trenkė į pastato sieną, taip elgdamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. J. sveikatą dėl jam padarytų burnos gleivinės nubrozdinimų, poodinių kraujosruvų kairėje plaštakoje ir kojose. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl A. P. padarytos nusikalstamos veikos R. J. patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybe, kad apeliaciniame skunde įvardijami nukentėjusiojo sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti dar prieš aptariamą įvykį. Tą savo paaiškinimuose patvirtino ir pats nukentėjusysis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi nukentėjusiojo patiriami adaptacijos sutrikimai (kodas F43.2.) taip pat gali būti nulemti ir pasikeitusio jo gyvenimo būdo (nukentėjusysis teisme paaiškino, kad prieš 6 mėnesius išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini)). Todėl iš esmės negalima vienareikšmiškai teigti, kad nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kuriuos iki šiol teigia patiriantis nukentėjusysis, yra nulemti išskirtinai nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nedarbingas buvo gana trumpą laiko tarpą, nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad atstovo apeliaciniame skunde prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis. Teismo manymu, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitinka kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, jos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrina kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl nustatyto neturtinės žalos dydžio. Nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

12. Nukentėjusiojo atstovas advokatas J. Urbonas pateikė prašymą priteisti nukentėjusiajam iš nuteistojo 242 eurus kaip proceso išlaidas, kurias nukentėjusysis patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje, tačiau pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2013, 2K-177-677/2016 ir kt.).

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tai, kad baudžiamasis procesas apeliacinės instancijos teisme vyko tik pagal nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, daro išvadą, jog pagrindo priteisti prašomą sumą už nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, nėra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. J. (R. J.) atstovo advokato Jono Urbono apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti atstovo prašymo priteisti proceso išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.