- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-17
- Bylos Nr.
- 1S-210-518/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32689-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė, Aloyzas Kruopys, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- A. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Aloyzo Kruopio ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. M. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į suėmimą, nustatant 2 mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo kaltinamojo sulaikymo dienos.
Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. N1-217-290/2017 medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį tuo, kad neturėdamas amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, veikdamas bendrai su D. M., R. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir asmens dokumentus, o būtent: 2016 m. rugpjūčio 10 d., apie 11.25 val., tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikęs (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į E. L. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), telefonu atsiliepė namuose, (duomenys neskelbtini), buvusi mažametė A. K., kuriai skambinęs asmuo prisistatė policijos pareigūnu, apgaulės būdu įtikino mažametę, kad jos mama D. K. pateko į avariją, kurioje dėl jos kaltės nukentėjo berniukas, kurio gydymui reikia pinigų, apgaule įtikino A. K. surinkti namuose esančius papuošalus, mobiliojo ryšio telefonus, kompiuterį, nurodė, kad pas A. K. į namus atvyks policijos pareigūnas, kuris paims jos surinktus daiktus. 2016 m. rugpjūčio 10 d., 12.09 val. bendrininkas, veikęs (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, mobiliojo ryšio abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino bendrininkui R. Ž. į jo mobiliojo ryšio telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), R. Ž. pasakė, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini), kur yra apgautas vaikas, R. Ž. iš savo mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) paskambino į bendrininko D. M. mobiliojo ryšio telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė bendrininkui D. M. vykti į (duomenys neskelbtini), kur yra apgautas vaikas, reikia paimti daiktus. Bendrininkas D. M., D. B. vairuojamu taksi automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su juo (A. M.) bei kitu, su tyrimu nesusijusiu asmeniu – G. B., nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur padavė jam (A. M.) savo mobiliojo ryšio telefoną abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo jis (A. M.) kalbėdamas su bendrininku, veikusiu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), kur mažametei prisistatė policijos pareigūnu, suklaidinta mažametė A. K. jį (A. M.) įsileido į namus, apgaule įsibrovęs į butą jis (A. M.) apieškojo butą, kambaryje nuo lentynos pagrobė 900 eurų, ant spintos lentynos suradęs E. L. priklausančio metalinio seifo raktus, atrakino seifą iš kurio pagrobė: medžioklinį graižtvinį šautuvą ,,ČŽ 550“ su optika, ginklo vertė 1150 eurų, optikos vertė 434 eurai, du optikos laikiklius, vertė 100 eurų, prie šautuvo esantį odinį diržą, kurio vertė 65 eurai, prožektorių, kurio vertė 144 eurai, 20 vnt. šovinių 40 eurų vertės, vieno šovinio vertė 2 eurai, odinę šovininę 15 eurų vertės, 12 vnt. tuščių beverčių šovinių tūtelių, optikos lęšio valiklį 7 eurų vertės, prožektoriaus bateriją 10 eurų vertės, plastikinę dėžutę su šepetėlių rinkiniu 4 eurų vertės, bevertį ginklo valiklio „Ballistl“ flakonėlį, D. K. priklausantį piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus beverčius dokumentus, kuriuos sudėjo į plastikinį ginklo dėklą 75 eurų vertės, bei su kitais iš mažametės apgaule išviliotais daiktas: planšetiniu kompiuteriu – 350 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefonu ,,Nokia“ – 30 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefonu ,,LG“ – 150 eurų vertės, beverčiais bižuteriniais papuošalais, grįžo pas taksi automobilyje jo laukusį bendrininką D. M., kuriam perdavė apgaule iš A. K. išviliotus bei pagrobtus daiktus. Bendrininkams važiuojant iš (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini) miesto link, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini), esančiame miške, jis (A. M.) ir bendrininkas D. M. paliko E. L. priklausančius daiktus: medžioklinį graižtvinį šautuvą ,,ČŽ 550“ su optika dėkle, du optikos laikiklius, prie šautuvo esantį odinį diržą, prožektorių, 20 vnt. šovinių, odinę šovininę, 12 vnt. šovinių tūtelių, optikos lęšio valiklį, prožektoriaus bateriją, plastikinę dėžutę su šepetėlių rinkiniu, ginklo valiklio „Ballistl“ flakonėlį, kurie 2016 m. rugpjūčio 10 d., 19.00 val. buvo surasti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos pareigūnų. Važiuodami keliu Jurbarkas–Šakiai, Ritinių kaimo ribose, jis (A. M.) ir bendrininkas D. M. į upę išmetė apgaule iš mažametės išviliotus, D. K. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“, mobiliojo ryšio telefoną ,,LG“, kitus beverčius dokumentus. Vilkaviškyje bendrininkas D. M. per „Paypost“ skyrių dalį – 80 eurų, iš pagrobtų 900 eurų sumos, pervedė I. N. vardu, po to nuvyko į Marijampolę, kur bendrininkas D. M. ir su tyrimu nesusijęs asmuo – G. B. nuėję į prekybos centrą ,,Maxima“, V. Kudirkos g. 3, Marijampolė, daiktų saugojimo spintelėje paliko D. K. priklausantį nešiojamą kompiuterį, kuris 2016 m. rugpjūčio 10 d., 19.15 val. buvo surastas ir paimtas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Tokiu būdu A. M., neturėdamas amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, veikdamas bendrai su D. M., R. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibrovęs į patalpą pagrobė bei apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – D. K. priklausančius 900 eurų bei daiktus, kurių bendra vertė 530 eurų, iš viso turto už 1430 eurų, pagrobė E. L. priklausantį šaunamąjį ginklą, šaudmenis bei kitus daiktus, kurių bendra vertė 2044 eurai, bei pagrobė D. K. priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas skundžiama 2017 m. birželio 15 d. nutartimi kaltinamajam A. M. pakeitė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant 2 mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo kaltinamojo sulaikymo dienos. Apygardos teismas konstatavo, kad kaltinamasis A. M. du kartus neatvykdamas į teisiamąjį posėdį be svarbių priežasčių, akivaizdžiai trukdo bylos nagrinėjimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. M. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. birželio 19 d.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. M. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį. Nurodo, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo kaltinamajam klausimą, buvo nesilaikyta imperatyvių procesinio įstatymo reikalavimų, todėl grubiai pažeistos A. M. teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Kaltinamasis pažymi, kad jis nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas A. M. taikomos kardomosios priemonės pakeitimo ir suėmimo paskyrimo klausimas. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis BPK 123 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, asmenį, kuriam suėmimas paskiriamas jam nedalyvaujant, po sulaikymo būtina pristatyti nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo priėmusiam teisėjui. Tai reiškia, kad turi būti surengtas teismo posėdis, kuriame privalo dalyvauti gynėjas bei prokuroras ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl suėmimo pagrįstumo. Šiuo atveju kaltinamasis buvo sulaikytas 2017 m. birželio 19 d. ryte. Iki 2017 m. birželio 23 d. įvykusio Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio joks kitas teismo posėdis nebuvo paskirtas, A. M. motyvai dėl suėmimo paskyrimo pagrįstumo neišklausyti, jam suprantamai nepranešta, dėl ko jis yra suimamas. Kaltinamojo nuomone, apygardos teismas tokiu būdu paskirdamas jam suėmimą nesilaikė BPK 123 ir 124 straipsnių nuostatų, todėl jis yra neteisėtai suimtas.
Kaltinamasis taip pat nurodo, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų pripažįsta iš dalies. Pradėjus bylą nagrinėti teisme, kaltinamasis neatvyko į tris teismo posėdžius, kadangi bijojo.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo A. M. gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. M. skundas atmetamas.
Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra paties kaltinamojo A. M. ir kitų kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, parodymų atpažinti protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, įvykio vietos bei objektų apžiūros protokolai, rasti ir paimti daiktai, specialistų išvados, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo A. M. paskyrimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
Nagrinėjamu atveju A. M. kaltinamas galimai padaręs apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 254 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo paskirti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Nors Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nenurodė, kuriuo iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų paskyrė kaltinamajam suėmimą, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas A. M. suėmimą paskyrė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šis suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindas nustatytas teisingai.
Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. A. M. kaltinamas galimai padaręs apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 254 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos ir griežtos, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. M. be pateisinamos priežasties neatvyko į 2017 m. balandžio 24 d., 2017 m. gegužės 26 d. ir 2017 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teisme vykusius teisiamuosius posėdžius (t. 7, b. l. 58-59, 76-78, 89-90), nors apie posėdžių vietą ir laiką jam buvo žinoma. BPK 247 straipsnyje numatyta, kad jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo nutarta kaltinamąjį atvesdinti į 2017 m. birželio 15 d. teisiamąjį posėdį (t. 7, b. l. 80-81), tačiau A. M. atvesdinti nepavyko (t. 7, b. l. 84). Kaltinamojo motina, įstatyminė atstovė A. M. 2017 m. birželio 15 d. teismui paaiškino, kad ji ryte sūnų pažadino ir liepė ruoštis vykti į teismą, bet jis pabėgo iš namų ir pasislėpė, į telefono skambučius neatsiliepė, ieškant rastas nebuvo (t. 7, b. l. 89). Kaltinamasis A. M. sulaikytas ir pristatytas į 2017 m. birželio 23 d. Kauno apygardos teisme vykusį teisiamąjį posėdį paaiškino, kad į teismo posėdžius neatvyko, nes bijojo (t. 7, b. l. 114). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis be pateisinamos priežasties neatvykdamas į tris teisiamuosius posėdžius, pasislėpdamas nuo atvesdinimo, tokiu būdu pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas ir slapstėsi nuo teismo. Nors kaltinamasis A. M. yra itin jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, anksčiau neteistas, tačiau šios aplinkybė šiuo atveju nepaneigia slėpimosi nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje A. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už A. M. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 254 straipsnio 1 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
Teisėjų kolegija iš dalies pritaria kaltinamojo A. M. skundo argumentams, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo kaltinamajam klausimą, buvo nesilaikyta BPK 123 straipsnio nuostatų, tačiau šie trūkumai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties. BPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teisėjas privalo sulaikytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Suimto asmens apklausoje dalyvauja gynėjas ir prokuroras. Apklausęs suimtą asmenį, teisėjas priima vieną iš šių sprendimų: nutartį skirti suėmimą palikti galioti (šiuo atveju teisėjas nustato konkretų suėmimo terminą) arba pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti. BPK 123 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio Kodekso 122 straipsnio reikalavimais. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. M. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į suėmimą, buvo priimta nedalyvaujant kaltinamajam, kadangi jis slapstėsi nuo teismo. Kauno apygardos teismas, nesilaikydamas BPK 123 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų reikalavimų, skundžiamoje nutartyje iš karto nustatė konkretų suėmimo terminą 2 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo kaltinamojo sulaikymo dienos. Be to, 2017 m. birželio 19 d. sulaikius kaltinamąjį (t. 7, b. l. 98), jis per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo suėmimo momento nebuvo pristatytas nutartį dėl suėmimo paskyrimo priėmusiam teisėjui. Nors priimant skundžiamą nutartį buvo nesilaikyta BPK 123 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų reikalavimų, tačiau Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. teisiamojo posėdžio metu, dalyvaujant kaltinamajam A. M., jo gynėjui ir prokurorui, buvo išklausytos proceso dalyvių nuomonės dėl suėmimo pagrįstumo, teisėjas kaltinamajam aiškiai išdėstė, dėl kokios priežasties jam buvo pakeista kardomoji priemonė ir paskirtas suėmimas (t. 7, b. l. 113-114). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti procesiniai pažeidimai nėra esminiai, kaltinamojo teisės nebuvo suvaržytos labiau nei numatyta įstatyme, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties.
Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, byloje nustatytas aplinkybes dėl kaltinamojo slapstymosi nuo teismo, kaltinamojo A. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. M., pobūdį, sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Taip pat dėl nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamojo A. M. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi kaltinamajam A. M. paskirtą suėmimą, nustatant 2 ( dviejų ) mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo kaltinamojo sulaikymo dienos.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.