Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-284-883/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-10
Bylos Nr.: e2A-284-883/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-07183-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas: J. M.
Atsakovas: H. G., uždarajai akcinei bendrovei „Helira“

Kategorijos

2.6.10.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.9.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-284-883/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07183-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 3.2.4.9.3.7.; 3.3.1.19.4. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-53-1028/2024 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams H. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Helira“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. M. ieškiniu, kurį patikslino, prašė priteisti iš atsakovo H. G. 3384 Eur skolą, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Helira“ (toliau – UAB „Helira) 7363 Eur skolą, priteisti penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, jog su atsakovu H. G. 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarė sutartį – užsakymą, kurio pagrindu atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. lapkričio 6 d. ieškovui pateikti gaminius – virtuvės komplektą, kurio kaina 3700 Eur, ir skydus, kurių kaina 900 Eur (iš viso 4600 Eur). Ieškovas pagal šią sutartį visiškai atsiskaitė su atsakovu ir sumokėjo jam 4600 Eur, tačiau atsakovo pristatytas virtuvės komplektas neatitiko tokiam daiktui keliamų kokybės reikalavimų ir ieškovas nurodė atsakovui ištaisyti gaminio broką. Todėl ieškovas prašo priteisti 700 Eur nuostolių iš už perduoto virtuvės komplekto broko taisymą.

3. Ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovas H. G. 2020 m. lapkričio 13 d. sutartimi – užsakymu įsipareigojo ieškovui iki 2020 m. gruodžio 21 d. pagaminti ir pateikti dvi spintas, kurių kaina 2500 Eur, tualeto ir vonios spinteles, kurių kaina 850 Eur (iš viso 4350 Eur). Ieškovas pagal šią sutartį visiškai atsiskaitė su atsakovu ir sumokėjo jam 4350 Eur. Atsakovas pristatė ieškovui dvi spintas bei vonios spintelę. Ieškovas priėmė šiuos daiktus iš atsakovo, tačiau nurodė ištaisyti jų broką, kadangi daiktai neatitiko tokio pobūdžio daiktams keliamų kokybės reikalavimų, be to, atsakovas nepristatė ieškovui tualeto spintelės. Atsakovas nepašalino gamybos broko, sutarties darbų rezultatas iki šiol ieškovui yra perduotas tik iš dalies, o baldų defektai neištaisyti. Todėl ieškovas prašo priteisti 500 Eur už nepagamintą tualeto spintelę bei 1687 Eur už baldų perdažymą ir jų taisymą pagal su UAB „Nexta“ sudarytą 2022 m. spalio 14 d. sutartį.

4. 2021 m. rugpjūčio 5 d. sutartimi – užsakymu atsakovo H. G. vadovaujama įmonė UAB „Helira“ įsipareigojo iki 2021 m. spalio 3 d. ieškovui pateikti TV baldą (3100 Eur), svetainės baldą (2050 Eur), kosmetinę komodą (1800 Eur), lango ir durų uždangą (530 Eur), uždangą radiatoriui (670 Eur), viso 8 150 Eur. Ieškovas sumokėjo 4000 Eur avansą, tačiau UAB „Helira“ užsakytų baldų iki šiol ieškovui nėra pagaminusi ir perdavusi. Atsakovė UAB „Helira“ turi pareigą grąžinti ieškovo sumokėtą avanso dalį, t. y. 2000 Eur, kadangi iš sumokėto 4000 Eur dydžio avanso, 2000 Eur atsakovė jau yra grąžinusi ieškovui.

Šalies argumentai

5. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2023 m. sausio 10 d. kreipėsi į UAB „Neksta“ ir sudarė 2023 m. sausio 10 d. gaminių/paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Neksta“ įsipareigojo perdažyti atsakovo H. G. 2020 m. lapkričio 13 d. sudarytos sutarties pagrindu atvežtą spintą, suremontuoti jos nugarėlę bei atlikti kitus papildomus broko šalinimo darbus. UAB „Neksta“ minėtus darbus atliko, o ieškovas pagal minėtą sutartį su UAB „Neksta“ 2023 m. kovo 23 d. sumokėjo 1197 Eur, todėl šią sumą papildomai prašo priteisti iš atsakovo H. G. kaip broko taisymo kaštus.

6. Ieškovas su rangove UAB „Neksta“ 2022 m. spalio 14 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos rangos sutarties suma yra 15 200 Eur, o galutinė baldų gamybos suma sudaro 13 513 Eur. Kartu sutartimi UAB „Neksta“ įsipareigojo ir ištaisyti atsakovo H. G. broką, kurio taisymo ir perdažymo suma sudaro 1687 Eur. Ieškovui dėl neteisėtų atsakovų veiksmų baldai pabrango 5363 Eur sumą, todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovės UAB „Helira“.

Atsiliepimas

7. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškovas ir atsakovas H. G. 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarė sutartį dėl virtuvės individualių baldų pagaminimo ir jų sumontavimo; ieškovas neišreiškė jokių pretenzijų dėl baldų ir/ar jų sumontavimo kokybės, o tik dar papildomai užsisakė iš atsakovo H. G. pagaminti kitus (vonios kambario) baldus.

8. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas ir atsakovas H. G. 2020 m. lapkričio 13 d. sudarė sutartį dėl vonios kambario individualių baldų pagaminimo ir jų sumontavimo; įvykdžius ir šią sutartį, ieškovas neišreiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl baldų ir/ar jų sumontavimo kokybės, o tik dar papildomai užsisakė iš atsakovo H. G. vadovaujamos įmonės – atsakovės UAB „Helira“ pagaminti kitus (svetainės) baldus.

9. Atsakovė UAB „Helira“ nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. grąžino ieškovui pusę avanso (2000 Eur). Šalys susitarė, kad kitą pusę avanso (2000 Eur) atsakovė grąžins ieškovui, kai ji realizuos panaudotas medžiagas dėl ieškovui pradėtų gaminti baldų, tačiau nors atsakovė iki šiol nerealizavo minėtų medžiagų, tačiau siekiant išvengti bylinėjimosi, UAB „Helira“ 2023 m. liepos 10 d. grąžino ieškovui likusią avanso dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui J. M. iš atsakovo H. G. 1867 Eur, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 462,89 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „Helira“ 2000 Eur, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 694,34 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo J. M. 10,21 Eur pašto išlaidų valstybei.

11. Teismas, vertindamas ieškovui pagamintų baldų kokybę, iš pateiktų fotonuotraukų nustatė, kad yra matomi apskilinėję, atsilupę kampai ir paviršių briaunos, skilusios baldų plokštės, galimai dėl varžtų ar kitų montavimo detalių per gilaus įsiskverbimo į plokštes montuojant baldus. Teismo nuomone, esant tokiems pažeidimams gali būti, kad ir medžiagos, panaudotos baldų gamybai, buvo nekokybiškos, todėl skilinėjo, nesilaikė ar brinko baldų plokščių kampinės plokštumos. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokio atsakovų pateikto įrodymo apie tai, jog atsakovai prieštaravo ieškovo pretenzijoms dėl baldų kokybės, taip pat apie tai, kad buvo pristatyti kokybiški baldai. Teismas nurodė, kad vertinant iš nuotraukų ir susirašinėjimo, būtų net galima manyti, kad baldai apskritai buvo net nevisiškai sukomplektuoti, sureguliuoti.

12. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo dėl 700 Eur už virtuvės baldų trūkumų taisymą priteisimo, nurodė, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų, nuotraukų sudėtinga spręsti, kokie baldų trūkumai buvo; taip pat nėra aišku, ar trūkumams tvarkyti buvo reikalinga samdyti kitą asmenį, ar kažką buvo galima padaryti savarankiškai; jokių įrodymų, kad trūkumus taisiusiam asmeniui ieškovas sumokėjo 700 Eur, nepateikta, todėl teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė.

13. Teismas, spręsdamas dėl 500 Eur už nepagamintą tualeto spintelę pagal antrą sutartį priteisimo, nurodė, kad tikėtina, jog spintelė taip ir nebuvo pagaminta nutrūkus šalių teisiniams santykiams. Teismas sprendė, kad nėra argumentų vertinti, jog nepagamintos tualeto spintelės kaina yra 500 Eur ir priteisė pusę sutartyje nurodytos sumos (850 Eur) - 425 Eur.

14. Teismas nurodė, kad pagal antrąją sutartį pagaminti baldai turėjo trūkumų, tačiau nėra galima labai aiškiai ir tiksliai konstatuoti, kiek ir kokių darbų buvo atlikta juos šalinant, ar visi jie buvo būtini, ar dėl jų į geresniąją pusę nepasikeitė baldų kokybė, kadangi sutartys su UAB „Neksta“ tikslių duomenų apie tai neparodo. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo H. G. dalį (pusę) ieškovo nurodytos 2884 Eur baldų trūkumų šalinimo sumos – 1442 Eur, kuri laikytina protinga suma esamoje situacijoje, nes didesnės sumos priteisimas neatitiktų šalių faktinių teisinių santykių vertės ir apimties.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2000 Eur avansas ieškovui buvo grąžintas jau iškėlus bylą teisme. Esant tokiai situacijai, reikalavimas dėl 2000 Eur avanso grąžinimo netenkintas.

16. Teismas spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius dėl baldų pabrangimo, nurodė, kad baldų gamyba tikėtinai galėjo pabrangti ir dėl objektyvių priežasčių – pandemijos sukeltų gamybos ir tiekimo nesklandumų bei 2022 m. kilusio karo Ukrainoje. Taip pat nurodė, jog nėra aišku, ar UAB „Neksta“ gamino tuos pačius baldus, kadangi jie sutartyse įvardinami šiek tiek skirtingai. Be to, teismas nurodė, jog nėra aišku, ar UAB „Neksta“ pagaminti baldai savo medžiagų kokybe nesiskiria nuo tų, kuriuos ieškovas užsakė pas UAB „Helira“. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendė, kad UAB „Helira“ yra atsakinga už 2000 Eur iš ieškovo nurodyto 5363 Eur kainų skirtumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovas J. M. prašo panaikinti 2024 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas priimtame sprendime nevertino atsakovų nesąžiningumo. Skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl atsakovo elgesio, vengimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, vienodai vertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų pateiktus argumentus bei rašytinius įrodymus.

17.2. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. nevertino ir nenustatė bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, kadangi nepareikalavo ir netyrė baldų trūkumus patvirtinančių įrodymų, faktinių trūkumų apimties, neatsižvelgė ir nepasisakė dėl faktinio sutarties nebaigimo vykdyti. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nepasisakė dėl ieškovo nurodomų aplinkybių, jog sutartis nėra įvykdyta iki šiol, kadangi baldai nėra baigti sumontuoti, nesprendė dėl sutarties įvykdymo apimties ir įvykdymo tinkamumo.

17.3. Teismas priimtame sprendime neatsižvelgė į tai, jog ieškovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji šalis. Ieškovui, kaip vartotojui, nepagrįstai buvo permesta rizika dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo sąlygų ar defektų šalinimo kainos. Ieškovas net nebūtų sudaręs pakeičiančiosios sutarties su UAB „Neksta“, jei atsakovai būtų tinkamai vykdę savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovai ilgą laiką vilkino sutarčių vykdymą sudarydami iliuziją, kad ateityje sutartis įvykdys ir pristatys ieškovui kokybiškus baldus, nors to neplanavo daryti. Būtent dėl šios priežasties ieškovas buvo suklaidintas ir priverstas sudaryti pakeičiančiąją sutartį, todėl negali būti atsakingas už jokį baldų pabrangimą, kadangi pastarasis buvo sąlygotas ilgo atsakovų sutarčių vykdymo vilkinimo. Be to, ieškovas, kaip vartotojas, neturėjo pareigos rengti konkurso ar apklausos dėl baldų kainų.

17.4. Pirmosios instancijos teismas pervertino ir suabsoliutino atsakovų argumentus apie tai, kad ieškovas savo rizika nusprendė imtis baldų trūkumų tvarkymo už akivaizdžiai didelę kainą bei nurodydamas, kad nėra aišku, ar ieškovas siekė sąžiningai spręsti problemą, ar padidinti nuostolius, kurių būtų reikalaujama iš atsakovo H. G. T. teismo argumentacija yra visiškai nepagrįsta, kadangi, pirmiausia, byloje nėra nustatyta jokio ieškovo nusistatymo prieš atsakovų asmenį.

17.5. Teismas, atmetęs dalį ieškovo patirtų išlaidų kaip nepagrįstas, nepateikė aiškios logikos ar motyvacijos, kodėl konkretūs baldų gamybos darbai buvo vertinami mažiau nei realiai kainavo. Taip pat nenurodė, kaip buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovas, būdamas vartotojas, patyrė nepagrįstą diskomfortą dėl netinkamos kokybės baldų

Atsiliepimas

18. Atsakovai H. G. ir UAB „Helira“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1. Teismas skyrė itin daug dėmesio šalių sąžiningumo įvertinimui, nes ištyrė ir visapusiškai įvertino visus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. baldų nuotraukas, elektroninius laiškus ir susirašinėjimus bei dėl jų visų pasisakė sprendime padarydamas atitinkamas išvadas.

18.2. Teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai įvertino bei išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovo atstovo, atsakovo atstovo ir UAB „Neksta“ vadovo duotus paaiškinimus, priimdamas sprendimą vadovavosi ginčui aktualiomis teisės normos ir jas tinkamai taikė nagrinėjamos bylos kontekste, išsamiai argumentavo priimtą sprendimą, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas bei turi būti paliktas nepakeistas.

18.3. Teismas itin gerai atkreipė dėmesį, kad ir pats ieškovas dėl pabrangusių baldų kainos skirtumo turi prisiimti atsakomybę, nes logiškai nepaaiškinama, jeigu atsakovas H. G. jam netinkamai ir ne laiku pagamino baldus pagal pirmąsias dvi rangos sutartis, tai kam jis po viso to sudarė dar trečią rangos sutartį dėl baldų gamybos su H. G. atstovaujama UAB „Helira“. Ieškovas, matydamas, kad atsakovo H. G. baldų kokybė ir gamybos terminai jo netenkina, jis kaip protingas ir atidus vartotojas turėjo nesudaryti trečiosios rangos sutarties UAB „Helira“ dėl baldų gamybos, tačiau dėl logiškai nesuprantamų ir nepaaiškinamų priežasčių taip nepasielgė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20. Apeliacijos objektą sudaro ginčas dėl iš vartojimo rangos sudarytų sutarčių vykdymo bei sudarytų sutarčių netinkamo vykdymo kilusių nuostolių atlyginimo.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. M. 2020 m. rugsėjo 25 d. su atsakovu H. G. (toliau – ir Atsakovas 1) sudarė sutartį-užsakymą (toliau ir – Sutartis 1), kuriuo Atsakovas1 įsipareigojo iki 2020 m. lapkričio 6 d. pagaminti virtuvės baldų komplektą (3700 Eur) ir skydus (900 Eur), visa sutarties kaina 4600 Eur. 2020 m. lapkričio 13 d. ieškovas ir Atsakovas 1 sudarė sutartį-užsakymą (toliau ir – Sutartis 2), kuriuo Atsakovas1 įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 21 d. pagaminti spintą (2500 Eur), spintą (1000 Eur) bei spinteles (tualeto ir vonios, 850 Eur), visa sutarties kaina 4350 Eur.

22. 2021 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas ir atsakovė UAB „Helira“ (toliau ir – Atsakovė 2) sudarė sutartį-užsakymą (toliau ir – Sutartis 3), kuriuo Atsakovė 2 iki 2021 m. rugsėjo 3 d. (taip pat nurodyta data iki 2021 m. spalio 3 d.) pagaminti TV baldą (3100 Eur), svetainės baldą (2050 Eur), kosmetinę komodą (1800 Eur), lango ir uždangą virš durų (530 Eur), uždangą radiatoriui (670 Eur), visa sutarties kaina 8150 Eur. Ieškovas Atsakovei 2 grynaisiais pinigais sumokėjo 4000 Eur avansinį mokėjimą ir apie nurodė Sutartyje 3 – „paduota grynais“.

23. 2022 m. spalio 14 d. ieškovas ir UAB „Neksta“ 2022 m. spalio 14 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis 4), pagal kurią sutarties šalys sutarė, jog UAB „Neksta“ pagamins TV baldą (7290 Eur), svetainės baldą (5870 Eur), palangę ir konvektoriaus apdailą (615 Eur) bei atliks prieškambario detalių perdažymą už 1687 Eur, visa sutarties kaina 18709,02 Eur. UAB „Neksta“ pateiktame gaminių/paslaugų pasiūlyme nurodyta, kad sutarties kaina po nuolaidos sudaro 15200 Eur. 2022 m. spalio 18 d. pakvitavime nurodyta, kad J. M. A. S. atstovaujančiam UAB „Neksta“ sumokėjo 7000 Eur avansą, 2023 m. kovo 23 d. – 4000 Eur avansą, 2023 m. balandžio 27 d. – 4200 Eur avansą.

24. 2023 m. liepos 10 d. H. G. mokėjimo pavedimu (Nr. nenurodytas) už UAB „Helira“ grąžino ieškovui 1970 Eur avansinį mokėjimą pagal Sutartį 3 (mokėjimo paskirtyje Sutarties 3 data nurodyta ne 2021 m. rugpjūčio 5 d., bet 2021 m. rugpjūčio 15 d.), 2022 m. rugsėjo 21 d. grąžino 2000 Eur, o 2023 m. sausio 19 d. 30 Eur avansą, bendra grąžinta avanso suma pagal Sutartį 3 – 4000 Eur.

25. Ieškovas J. M.2023 m. sausio 10 d. gaminių/paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis 5) UAB „Neksta“ sutarė dėl mažos lenktos spintos perdažymo už 600 Eur bei papildomų baldų detalių pakeitimo, bendra sutarties kaina 1197 Eur be PVM (kaina su PVM 1448,37 Eur). 2023 m. kovo 23 d. pakvitavimu patvirtinta, kad ieškovas J. M. sumokėjo 1197 Eur sumą pagal Sutartį 5.

26. Ieškovas J. M. byloje įrodinėjo, kad Atsakovas1 pagamino baldus pagal Sutartį1, o pagal Sutartį 2 pagamino iš dalies, tačiau pagaminti baldai buvo nekokybiški. Atitinkamai Atsakovė 2 Sutarties 3 neįvykdė, todėl jis sudarė Sutartį 4 ir Sutartį 5 su UAB „Neksta“, dėl ko jis patyrė padidėjusių kainų nuostolį.

27. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Taigi, ši sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis). Kadangi rangovu pagal vartojimo rangos sutartį visada yra verslininkas, tai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju jis atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2004).

28. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių. Šalių sudarytos sutartys kvalifikuotinos kaip vartojimo rangos sutartys, nes užsakovas yra fizinis asmuo, jo užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti užsakovo ir jo šeimos buitinius poreikius, o rangovai yra verslininkai (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

29. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei. Tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

30. Šioje byloje ieškovas vartotojo teisių gynimo būdu pasirinko dalies sudarytų vartojimo sutarčių nutraukimą ir nuostolių atlyginimą, grįsdamas rangovų (atsakovų) prisiimtų sutartinių prievolių nevykdymo faktu – netinkama pagamintų daiktų kokybe. Ieškovo patikslintame ieškinyje reikalavimai suformuoti iš esmės išskiriant į kelias dalis: 1) priteisti iš atsakovo H. G. 700 Eur už pagamintos virtuvės broko ištaisymą, 500 Eur už nepagamintą tualeto spintelę, 1687 Eur už baldų perdažymą ir jų taisymą, 1197 Eur už broko taisymą; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Helira“ 2000 Eur avanso, 5363 Eur skirtumą tarp išaugusios naujai reikalingų užsakyti baldų kainos.

Dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio vertinimo atsakovo H. G. atžvilgiu

31. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą atmetė ieškovo reikalavimą dėl 700 Eur už virtuvės baldų trūkumų taisymą ir nurodė, kad jokių patvirtinančių įrodymų nėra pateikta, todėl nėra galimybės ir pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą. Teismas sprendė, jog iš ieškovo pateiktų įrodymų, nuotraukų sudėtinga spręsti, kokie baldų trūkumai buvo, be to, teismas pažymėjo, kad iš patikslinto ieškinio ir advokato surašytos pretenzijos matyti, kad turėjo būti smulkūs trūkumai, daugiausia susiję su baldų reguliavimu, taip pat nėra aišku, ar trūkumams tvarkyti buvo reikalinga samdyti kitą asmenį, ar kažką buvo galima padaryti savarankiškai.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, šis ieškovo reikalavimas buvo atmestas nepagrįstai formaliai, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismo sprendime trūko išsamios analizės ir motyvacijos. Iš teismo sprendimo nėra aišku, ar teismas konstatavo virtuvės baldų gamybos trūkumus, tačiau ieškovas neįrodė nuostolių dydžio, ar virtuvės baldų trūkumai nebuvo nustatyti, todėl atitinkamai nuostoliai nėra priteistini. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant padarytai žalai dėl atliktų darbų trūkumų, ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti tų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad ieškovas tinkamai neįrodė jų dydžio. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti išlaidų, reikalingų darbų trūkumams pašalinti, dydį, tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovo paaiškinimai, kad buvo sumokėta tam tikriems asmenims, leidžia daryti išvadą, kad šie asmenys galėjo atlikti virtuvės baldų trūkumų taisymo darbus. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir apsiribojo konstatavimu, kad ieškovas neįrodė visų nurodytų defektų ir iš jų kylančių nuostolių dydžio.

33. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas teikė fotonuotraukas, tačiau iš šių fotonuotraukų nėra aišku, kurios iš jų atspindi būtent virtuvės baldų kokybės trūkumus. Taigi, nors teismas nurodė, kad iš tam tikrų fotonuotraukų negalima suprasti virtuvės baldų kokybės trūkumų, tačiau teismas ieškovui nesiūlė pateikti papildomų įrodymų, tarp jų ir fotonuotraukų, kuriose būtų fiksuoti konkretūs baldų pažeidimai/kokybės neatitikimai.

34. Vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis, CK 6.188 straipsnis), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Konstatuotina, kad galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo (kilusio iš vartojimo sutarties) specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002). Svarbu pažymėti, kad ieškovas atsakovams 2022 m. sausio 6 d. išsiuntė pretenziją, kurioje įvardijo virtuvės baldų kokybės trūkumus: per trumpos skalbyklės durelės, nesureguliuotos viso komplekto durelės, nesureguliuoti durelių aukščiai ir tarpai, tačiau, kaip nustatyta, teismas nebuvo aktyvus ir iš esmės nesiaiškino virtuvės baldų trūkumų apimties ir ieškovui dėl to galėjusių kilti nuostolių dydžio.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas ex officio yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019). Nors įrodinėjimo našta, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, esant procesiniam poreikiui, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023, 78 punktas; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024). Proceso šalių ir teismo pareigos įrodinėjimo procese sudaro darnią sistemą, todėl teismas, spręsdamas kilusį ginčą, negali remtis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu vien dėl to, kad šalies pateikti įrodymai teismui nėra pakankamai aiškūs ar tikslūs, prieš tai neįvykdęs jam tenkančios išaiškinimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024).

36. Vienas iš ieškovo reikalavimų taip pat buvo priteisti 500 Eur už nepagamintą tualeto spintelę pagal Sutartį 2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad spintelės kaina sutartyje nėra išskirta, todėl nėra argumentų vertinti, jog nepagamintos tualeto spintelės kaina yra 500 Eur, todėl priteisė 425 Eur. Kaip minėta, bylose, susijusiose su vartotojų teisių apsauga, teismas turi būti aktyvus ir išsiaiškinti tiek tikruosius šalių ketinimus, tiek siūlyti šalims teikti įrodymus, kuriais jie grindžia savo reikalavimus, tačiau spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 500 Eur už nepagamintą tualeto spintelę, teismas nesiaiškino, ar dvi spintelės, kurių kainą teismas nustatė kaip vienodą, yra lygiavertės, t. y. iš panašių baldinių medžiagų, panašių išmatavimų ir pan.

37. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš Atsakovo 1 1687 Eur už baldų perdažymą ir jų taisymą bei 1197 Eur už broko taisymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad baldų remonto patirtos sąnaudos nurodomos 2884 Eur ir tai praktiškai sudaro 3/4 baldų kainos, todėl teismo vertinimu, toks reikalaujamos atlyginti baldų tvarkymo trūkumus sumos dydis nėra racionalus ir vargu ar ekonomiškai prasmingas, kadangi beveik prilygsta baldų kainai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas vertindamas šių išlaidų pagrįstumą iš esmės rėmėsi prielaidomis bei svarstymais, tačiau nesiaiškino konkrečios šių išlaidų kilmės. Minėtus baldų trūkumų šalinimo darbus atliko UAB „Neksta“, kuri apeliantui pateikė 2023 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. sausio 10 d. gaminių/paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais ieškovas grindė atliktų Atsakovo1 pagamintų baldų tvarkymo išlaidas. Iš šių dokumentų matyti, kad minėtoje gaminių/paslaugų sutartyje nurodyta bendra kaina 1448,37 Eur, tačiau 2023 m. kovo 23 d. pateiktas pakvitavimas patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 1197 Eur sumą ir galiausiai būtent šiai sumai buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kainų nurodytoje sutartyje ir PVM sąskaitoje-faktūroje pasikeitimo aplinkybių ir atitinkamai konkrečiai nurodytų darbų įkainių pasikeitimo aplinkybių, taip pat sistemiškai nevertino UAB „Neksta“ ieškovui teikto 2022 m. spalio 14 d. gaminių/paslaugų pasiūlymo, kuriame nurodyta, kad prieškambario detalių perdažymas kainuoja 1687 Eur ir atitinkamai 2023 m. sausio 10 d. pasiūlymo, kuriame nurodytas mažos lenktos spintos perdažymas, taigi, nėra aišku, kokiems konkrečiai baldams minėti darbai buvo atlikti, ar šie abu baldų perdažymo darbai nepersidengia ir yra atlikti skirtingiems baldams. Svarbu pabrėžti, kad teismas nurodė, jog remonto darbai taip pat galėjo būti skirti ir papildomai brangesnei vidaus furnitūrai (mechanizmams) įrengti, ko galbūt nebuvo sutarta užsakant baldus pas Atsakovą1, galbūt net buvo atlikti ne vien baldų dažymo darbai, o kažkokie papildomi darbai, dėl kurių iš pradžių su Atsakovu1 net nebuvo tartasi. Teisėjų kolegija apibendrindama pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino apelianto ir UAB „Neksta“ susitarimo apimties bei galimo Atsakovo 1 sumontuotų detalių kokybės skirtumo nuo UAB „Neksta“ keičiamų detalių kokybės.

Dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio vertinimo atsakovės UAB „Helira“atžvilgiu

38. Ieškovas prašė priteisti 5363 Eur dėl išaugusios naujai užsakytų baldų kainos. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog jam, kaip vartotojui, nepagrįstai buvo permesta rizika dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo sąlygų ar defektų šalinimo kainos. Be to, atsakovai, kaip verslininkai, vykdantys veiklą baldų gamybos srityje, galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl užsitęsusio baldų nepagaminimo iki nustatyto termino, ieškovui išaugs baldų gamybos kaina, todėl atsakovai, tinkamai neįvykdę ieškovo užsakymo, turi prisiimti neigiamas iš to kylančias pasekmes, dėl kurių ieškovui išaugo baldų gamybos kaina.

39. Ieškovas prašydamas iš Atsakovės 2 priteisti 5363 Eur baldų pabrangimo kaštus remiasi CK 6.258 straipsnio 5 dalimi. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017 24-25 punktai).

40. Nagrinėjamu atveju teismas šalių santykiams taikė CK 6.258 straipsnio 5 dalį, tačiau nurodė, kad nėra aišku, ar UAB „Neksta“ gamino tuos pačius baldus, kadangi jie sutartyse įvardinami skirtingai. Svarbu pažymėti, kad sprendžiant CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, būtina, be kita ko, išsiaiškinti, kokia yra pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, pakeičiančios sutarties dalykas ir santykis tarp šių dviejų kriterijų. Taigi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik svarstymais, tačiau neįvertino, kokia buvo 2022 m. spalio 14 d. UAB „Neksta“ pateikto gaminių/paslaugų pasiūlymo bei UAB „Neksta“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantui pagamintų baldų apimtis ir santykis lyginant su Atsakovės 2 neįvykdyta Sutartimi 3, t. y. UAB „Neksta“ PVM sąskaitoje-faktūroje matyti, kad buvo atlikta palangės ir konvektoriaus apdaila, lango apdaila, svetainės baldas – indauja, kurių Sutartimi 3 gaminti ieškovas su Atsakove 2 nesitarė, o jei tarėsi, nėra aišku, koks minėtų UAB „Neksta“ gamintų baldų atitikmuo buvo nurodytas Sutartyje 3.

41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, siekiant nustatyti, ar nukentėjusi sutarties šalis turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą, konstatuotinos bylos faktinės aplinkybės, atsižvelgiant į pirmiau nurodytų ir kitų būtinų sąlygų visetą, ir tada spręstina dėl materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo santykius, taikymo ir materialiojo subjektinio reikalavimo visiško ar dalies tenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017). Be to, pakeičianti sutartis turi būti sudaryta ne tik protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančią sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui.

42. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas ir pats prisiėmė riziką, be to, nurodė, jog gali būti, kad UAB „Neksta“ pagamino geresnės kokybės baldus, o ieškovas nesiėmė veiksmų ieškoti paties pigiausio galimo gamintojo. Taigi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik prielaida, jog ieškovas užsakė kitokios kokybės baldus, tačiau, kaip minėta, paties sutarties su UAB „Neksta“ turinio netyrė ir nesiaiškino bei nenustatė, ar ieškovas pas UAB „Neksta“ užsisakė iš esmės kitokios kokybės baldus ir pan. Taigi, apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo tinkamai neištyrė visų sąlygų ir neatskleidė aplinkybių, svarbių sprendžiant dėl priteistinų nuostolių dydžio.

Dėl reikalavimo grąžinti sumokėtą avansą

43. Bylos duomenimis, apeliantas ir atsakovė UAB „Helira“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią sutarė, jog Atsakovė 2 pagamins baldus (TV baldą, svetainės baldą, kosmetinę komodą, lango uždangą ir uždangą virš durų, uždangą radiatoriui) ir juos sumontuos ieškovo bute iki 2021 m. spalio 3 d. Pagal šią sutartį apeliantas Atsakovei 2 sumokėjo grynaisiais pinigais 4000 Eur avansą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Atsakovė 2 pateikė duomenis, kad šį 4000 Eur avansą ieškovui grąžino (2022 m. rugsėjo 21 d. – 2000 Eur, 2023 m. sausio 19 d.– 30 Eur, 2023 m. liepos 10 d.– 1970 Eur), todėl atsižvelgiant į tai, kad dalis ieškovo reikalavimo yra patenkinta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl 2000 Eur avanso grąžinimo, paliktina nepakeista.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016 28 punktas, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Taigi, tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą.

46. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo H. G. priteista 1867 Eur bei iš atsakovės UAB „Helira“ priteista 2000 Eur, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dalies ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia, jis, kartu su grąžinama bylos dalimi, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

47. Kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, turi išaiškinti tiek ieškovui, tiek atsakovams pareigą įrodinėti, pateikti įrodymus galinčius pagrįsti jų argumentus; spręsdamas dėl nuostolių dėl baldų trūkumų taisymo ir pasikeitusios sutarties kainos priteisimo, teismas turi išsiaiškinti sutarčių, sudarytų su ir atsakovais ir su UAB „Neksta“, santykį ir apimtį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 2000 Eur avanso priteisimo, palikti nepakeistą.

Sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies (ieškovui J. M. iš atsakovo H. G. priteista 1867 Eur, iš atsakovės UAB „Helira“ priteista 2000 Eur) panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismui, kartu su grąžinama nagrinėti iš naujo bylos dalimi, perduoti spręsti šalių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusIrena Stasiūnienė