Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. P. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu dėl A. A. nužudymo prisipažino ir parodė, buvo Naujųjų metų išvakarės, šventė savo namuose. Pirmiausia atvažiavo L., po to A. ir jo sesuo. Visi pradėjo švęsti, pradžioje kilo nedidelis konfliktas dėl Kauno „Žalgirio“ klubo trenerio, tačiau visi šventė toliau, po 24.00 val. pirma išvažiavo T. P. sesuo su vaikais, T. L. su šeima nuėjo gulti į viršų, svetainėje jie liko keturiese. Kiek pamena, susiginčijo dėl praeities, kas kaip gyvena, kas ką pasiekę, pirmą kartą susistumdė, A. A. griebė jį už dešinės rankos ir T. P. išsivaduodamas jam galėjo prakirsti lūpą. Tada A. A. kaltinamąjį išvadino necenzūriniais žodžiais, tuo metu žmonos juos išskyrė, iš karto po to T. P. su R. A. kalbėjo virtuvėje, o A. A. su J. P. išėjo į terasą. Maždaug po 15-20 minučių T. P. grįžinėjo iš virtuvės, o A. A. iš terasos. Kaltinamasis buvo atsipalaidavęs ir net nesitikėjo, kad A. A. jam suduos, tačiau sulaukė smūgio iš dešinės rankos į kairį skruostą. Nuo smūgio neparkrito, kiek pamena, atsirėmė į stalą ar į kėdes. Anot kaltinamojo, jam nuo smūgio net suskambėjo dantys, susisuko smegenys ir, matyt, po to aptemo protas. Kiek pamena, galvojo, kad peilis, kuriuo vėliau dūrė A. A., buvo svetainėje ant stalo, bet gali klysti ir gali būti, kad į virtuvę pats nubėgo jo paimti, tačiau šių aplinkybių negali tiksliai nurodyti. Įvyko vienas dūris, A. A. lyg paėjo kelis žingsnius ir po to nukrito, kilo chaosas, T. P. lyg bandė ieškoti žaizdos, kad užspausti, kažkas skambino greitajai medicinos pagalbai, buvo labai daug kraujo, kaltinamasis pradėjo jį valyti nuo plytelių, tada pamatė A. A. mėlynuojantį ir po tos akimirkos atsigavo kažkur laukuose gal po dviejų valandų. Pamatė šviesą gatvėje, išėjo link jos ir policija jį sulaikė. Pamena, kad pas A. A. buvo žaizda galvoje, kuri kaip nurodoma, padaryta buteliu, bet apie tai nieko negali pasakyti. Pirmo konflikto metu buvo tik susistumdymas prie stalo, tai matė jų abiejų žmonos, nes sesuo jau buvo išvažiavusi, o kiti nuėję miegoti, nepamena ar to konflikto metu kažkas nugriuvo, ar kur nors atsitrenkė, pats T. P. negriuvo, kaip minėjo, gavo smūgį į skruostą, A. A. smūgiavo dešinės rankos kumščiu, o T. P. tuo metu ateidinėjo iš virtuvės, A. A. iš terasos, jie buvo vienas priešais kitą. A. A. smūgiavo nieko nesakęs, tuo metu nuo pirmo susistumdymo buvo praėję gal 15 minučių. R. A. matė tą smūgį. Anot kaltinamojo, jis paėmęs peilį smūgiavo iš dešinės rankos kažkur prie širdies. Smūgiuodamas peiliu nesuprato ką daro, aptemo protas, nesuprato pasekmių. Peiliu smūgiavo vieną kartą, kraują nuo grindų valė galimai su servetėlėm ir tik po to praeinant pamatė, kad mėlynuoja A. A. veidas, nuo to momento nieko nepamena, nei kaip išėjo, nei kaip pasiėmė pinigus. Po kelių valandų atsigavo kažkokiuose laukuose, 3-4 kilometrai nuo namų. Vakaro metu vartojo alkoholinius gėrimus, moterys gėrė putojantį vyną, o vyrai degtinę. A. A. pradžioje gėrė kokteilius, o po to degtinę, T. P. – tik degtinę. Dėl savo veiksmų labai gailisi, juos vertina blogai. Anot kaltinamojo, nors jis gali neprisiminti konkretaus butelio, bet galimai tokiu daiktu sudavė A. A. per galvą, nes daugiau niekas to negalėjo padaryti. Jų santykiai su A. A. buvo geri, kartu keliaudavo, susiskambindavo, po valandą ar daugiau kalbėdavo, šis konfliktas buvo atsitiktinis. Konkretizavo, kad 2018 metais buvo šioks toks konfliktas atostogų metu, iki muštynių nedaėjo. Tada skyrė R. A. su A. A., tuo metu irgi vartojo alkoholinius gėrimus ir jie tada dėl kažko susiginčijo, A. A. pradėjo R. A. plūsti necenzūriniais žodžiais sakydamas: „vieną kaip kirsiu tai fototapetas iš tavęs tik liks“, „vargo pelė“, „aš tave ant kojų pastačiau“ ir panašiai. Daugiau konfliktų nėra turėję. Save kaltinamasis apibūdino kaip normalų žmogų, nuoširdų, jautrų, padedantį kitiems, savanoriauja prieglaudose, duoda kraujo, yra padėjęs futbolo organizacijoms, treniravo vaikus. Yra atsitikę keli įvykiai gyvenime, bet jis dėl to nėra toks blogas žmogus. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis T. P. konkretizavo, kad įvykio metu jautėsi apsvaigęs, jo sesuo ir šios vyras alkoholio nevartojo, visi kiti gėrė. Iki šiol yra atlyginęs po 2 500,00 eurų A. A. seseriai ir motinai, sumokėjo daugiau kaip 2 858,00 eurų laidotuvių išlaidų, R. A. pervedė daugiau kaip 4 000,00 eurų, tai pat 1 200,00 eurų už advokatės paslaugas. Pavedimus atliko jo žmona, tačiau pinigai yra bendri, jie veda bendrą ūkį. Dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo palieka nuspręsti teismui. Nurodė, kad jo žiniomis A. tik šešis mėnesius per du metus dirba Norvegijoje ir nėra tikras, kad A. A. R. A. išlaikė, reikalaujama atlyginti turtinė ir neturinė žala yra per didelės, pats sutinka sumokėti kažkokią protingą sumą, yra sveikas ir darbingas. Vakaro metu T. P. filmavo savo telefonu, tai momentai kaip grojo gitara ir dainavo, siuntė įrašus draugams, tai buvo prieš konfliktą. 2019 metais yra turėjęs konfliktą su žmona kai griebėsi peilio, grįžo po koncerto, susipyko, tada buvo prastuose santykiuose, neblaivi žmona jį išprovokavo žodžiais ir veiksmais, nežinojo kaip ją nuraminti, buvo labai arši, nežinojo kaip sulaikyti ir kažkaip tą peilį pasiėmė, galvojo gal išsigąs. Ji pati už rankos griebė, prisidėjo peilį prie kaklo ir po to numetė, liko kažkokia žymė. Kitą dieną atsiprašė, susitaikė nuvažiavo nutraukti tyrimą. Taip pat buvo teistas 2014 metais, kai bare draugas susimušė ir policija norėjo jį išvežti, T. P. prašė, kad paliktų jį ir taip pakliuvo į šią istoriją. Po įvykio šioje byloje jam neblaivumą nustatė kuomet buvo sulaikytas pareigūnų, tai yra maždaug po dviejų valandų, kuomet jau buvo prabuvęs kažkur laukuose. Iki dūrio A. A. pats vis vartodavo alkoholį, pašokdavo, vis išgerdavo. Kaltinamasis nurodė, kad neprisimena, ar tuo pačiu peiliu, kuriuo smūgiavo A. A. prieš tai ką nors pjaustė, ar atsinešė iš virtuvės, jam atrodo, kad peilį iš karto nuo stalo pasiėmė, bet dėl to gali klysti. Yra sakęs, kad prieš tai norėjo pjaustytis maisto virtuvėje iki kurios nuo stalo yra apie 2-3 metrai. A. A. tuo metu kai T. P. jam smūgiavo stovėjo svetainėje kažkur per vidurį, kiek laiko po to kai dūrė A. A. pats dar buvo prie jo nepamena, jo negaivino, nepamena ar po įvykio koridoriuje buvo sutikęs T.. Turėjo grynųjų pinigų namie, su savimi buvo juos pasiėmęs, tačiau negali paaiškinti kokiam tikslui, pinigus dažnai pasiimdavo, nes namie nebuvo signalizacijos, su savimi telefono nepasiėmė, tiesiog pamačius mėlynuojant A. A. veidą jį ištiko šokas. Tokio įvykio, kad A. A. kada anksčiau būtų grasinęs peiliu nepamena ir nežino kodėl R. A. apie tai kalba. Šiuo metu dirba, tačiau bylą nagrinėjant teisme kurį laiką nedirbo, kai paleido iš kalėjimo negalėjo tris mėnesius išeiti iš namų. Nuo A. A. suduoto smūgio į veidą T. P. žymių neliko. Pats su žmona turi butą, o taip pat namą su paskola, jo pajamos šiuo metu siekia 800-900 eurų per mėnesį. Anot kaltinamojo, A. A. santykiai su motina buvo geri. Patikslindamas aplinkybes nurodė, kad apie A. A. smūgį jam veidą pasakė vos nuvežtas į policiją, kuomet tyrėja paskambino ir davė žmonai pakalbėti tada jis verkdamas pasakė – „už ką man tas A. kirto“. Anksčiau buvo profesionalus futbolininkas, žaidė gynėjo pozicijoje, sportas kontaktinis, ten yra daug smūgių, kurių gavęs tiek treniruotėse, tiek varžybose. Kai T. P. paleido iš kalėjimo jis R. A. skambino kelis kartus, tačiau ši neatsiliepė, tada parašė atsiprašymo laišką „Messenger“ programėlėje, buvo ją kapinėse sutikęs, tačiau R. A. nuėjo į kitą pusę. Prašė savo žmonos, kad nuvažiuotų su R. A. pasikalbėti, kad leistų susitikti, kažkaip atsiprašyti, giminaitis taip pat buvo susitikęs R. A. advokatę, kalbėjo, kad gal kaip nors galima T. P. susitikti su nukentėjusiąja, tačiau ji nurodė neskambinėti ir paaiškino, kad niekas nesitars. R. A. atsiprašė teisme. Kiek žino, A. A. neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo, nei mamai, nei sesei, nei R. nepadėdavo, jeigu jis važiuodavo į Norvegiją, skolindavosi pinigų iš R. A.. Prieš tai kaip išvažiavo į Norvegiją T. P. pats R. A. dar paskolino pinigų. Pagal byloje pateiktus banko išrašus suskaičiavo, kad per tuos metus netgi R. A. yra A. A. pravedus 919,00 eurų daugiau nei jis pats, taigi, ji jį išlaikė, o ne atvirkščiai. Už komunalines paslaugas mokėjo pati R. A., A. A. žaisdavo ir lažybose, ir kazino.

Kaltinamasis T. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pas juos namuose vyko Naujųjų metų sutikimas. Kartu namuose buvo žmona J. P., su dviem mažamečiais vaikais buvo atvykę draugai T. L. su žmona I. L., taip pat A. A. ir R. A. bei jo sesuo A. D. su vyru E. D.. Jie visi šventė, laukė Naujų metų ir gražiai bei draugiškai sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio negėrė tik jo sesuo su vyru. Jis per visą vakarą išgėrė apie 0,7 litro degtinės. Po 24.00 val. jo sesuo su vyru išvažiavo ir jie liko šeši suaugę bei du vaikai. Apie 3.00 val. prie stalo svetainėje jie jau buvo likę keturiese – jis su žmona ir A. A. su žmona. Vienu momentu jie abu su A. A. apsižodžiavo bei apsistumdė. Kodėl įvyko apsižodžiavimas negali tiksliai pasakyti, tiesiog jau visi buvo daug išgėrę ir pradėjo konfliktuoti. Tada jis kažkuriuo momentu nuėjo iki virtuvės zonos ir kai iš virtuvės apsisukęs grįžinėjo į svetainę, buvo netoli stalo, esančio svetainėje, A. A., priėjęs prie jo, dešine ranka trenkė jam į kairį skruostą. Smūgis net jam, kaip buvusiam futbolininkui, pasirodė stiprus, net dantys sutraškėjo. Nuo smūgio jis nenukrito, tačiau supyko. Kiek pamena, jis, iš virtuvės zonos eidamas į svetainę, rankoje laikė peilį, nes norėjo kažką pjaustyti. Norėdamas A. A. pagąsdinti, tiesiog užsimojo peiliu ir dūrė, o kadangi A. A. buvo šalia, jis šiam įdūrė kažkur į kairį šoną. Šis jo dūris peiliu buvo instinktyvus. A. A. po dūrio nukrito ant žemės ir jis pamatė, kad iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas. Kur jis padėjo peilį, kuriuo dūrė, nepamena, nes jį ištiko šokas. Jis tik pamena, kad puolė A. A. suteikinėti pirmąją pagalbą, laikė užspaudęs žaizdą. Kiek pamena, jo žmona kvietė greitąją pagalbą. Kaip ten viskas detaliai vyko, negali papasakoti, nes dėl patirto šoko ir išgerto alkoholio kiekio ne viską pamena. Tik pamena, kad gal praėjus porai minučių, jis iš stalčiaus pasiėmė pinigus, apsirengė striukę ir išėjo. Kur jis ėjo, pats pasakyti negali, nes jam buvo šokas, slapstytis neketino, tiesiog pats nesuprato kur eina. Kai jis ėjo keliu, kažkur link (duomenys neskelbtini), prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dar kai jie sėdėjo prie stalo, A. A. visą vakarą buvo irzlus, iš pradžių jie susiginčijo dėl „Žalgirio“ trenerio, taip pat A. A. vakaro metu jį vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, pavyzdžiui „žertvų žertva“, „bailių bailys“ ir pan. Kiek žino, A. A. galimai apie 1 metus sėdėjo kalėjime Vokietijoje dėl narkotinių medžiagų. Savo elgesio A. A. atžvilgiu nepateisina, nenori jo apjuodinti. A. A. pažįsta nuo vaikystės, jie buvo labai geri ir artimi draugai, dažnai bendraudavo. A. A. to vakaro metu taip pat buvo nemažai išgėręs, kiek pamena, šis gėrė degtinę, tačiau kiek tiksliai jos išgėrė, negali pasakyti. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi ir labai pergyvena, labai blogai emociškai dėl to jaučiasi. Papildydamas savo parodymus T. P. paaiškino, kad dėl įtarime nurodytų aplinkybių, t. y. dėl sudavimo buteliu, jis gali pasakyti tiek, jog įvykio metu jis buvo neblaivus ir ne viską prisimena, tačiau abejoja ar jis galėjo suduoti A. A. buteliu į galvos sritį. Pas A. A. galvoje sužalojimas galėjo atsirasti truputį anksčiau, nes jie abu konfliktavo ir įvyko susistumdymas. Ar susistumdymo metu kas nors kur nors krito, jis neprisimena, tačiau galbūt galėjo būti, kad jie abu krito ir A. A. kažkur atsitrenkė, tačiau jis to neprisimena ir tiksliai pasakyti negali. Toks susistumdymas buvo vienas ir juos žmonos išskyrė. Po to susistumdymo jis nepastebėjo, kad A. A. iš kur nors bėgtų kraujas. Taip pat nori papildyti, kad ir prieš jį buvo naudotas smurtas, t. y. A. A. su dešine ranka jam smūgiavo į kairį žandą, po smūgio kraujas nebėgo. Jeigu nebūtų šio smūgio, jis tiksliai žino, kad nebūtų buvę dėl to atsako iš jo prieš A. A.. Po šio smūgio jis peiliu dūrė A. A., nepamena iš kur pasiėmė peilį, t. y. ar nuo stalo svetainėje, ar iš virtuvės. Peilį kuriuo dūrė, jis galėtų atpažinti, nes su šiuo peiliu jis dažniausiai gamindavo valgyti (2 t., b. l. 136–137, 142–143).

Ikiteisminio tyrimo metu T. P. parodymų patikrinimo vietoje metu savo parodymuose išdėstytas aplinkybes susiejo su įvykiais vietoje, parodė kur vyko konfliktas, kaip susistumdė su A. A., kur šis nukrito, parodė virtuvės patalpas (2 t., b. l. 144–146).

Nukentėjusioji R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. atvyko pas P. švęsti Naujųjų Metų. Viskas vyko sklandžiai, linksmai. Apie 3.00 val. jos vyras A. A. susiginčijo su T. P., prasidėjo pokalbis, kurio metu sėdint prie stalo A. A. sakė T. P.: ,,tau pasisekę gyvenime, kad tu vargo nematęs“, T. P. sako: ,,kodėl taip sakai aš irgi augau ir visko buvę“. Tada A. A. sako: ,,tau nereikėjo armijoje tarnauti“ ir tada prasidėjo visokie pokalbiai, T. P. užsiplieskė sako: ,,ko tu man čia aiškini atvažiavęs pas mane į namus?“ ir abudu atsistojo, T. P. trenkė A. A. į veidą prakirto lūpą. Tada J. P. A. A. išsivedė į lauką, o R. A. T. P. paklausė kodėl šis taip daro. Po keletos minučių A. A. grįžo iš lauko su J. P. ir jie vėl vienas prie kito priėjo. A. A. stūmė T. P. ir sako: ,,tu man vieną kirtai“ ir apsisuko ir vėl grįžo prie terasos durų, liudytoja pagalvojo, kad A. A. vėl keltino eiti rūkyti, nes kaip susinervuoja dažnai eina rūkyti, tačiau T. P. apsisuko ir greitai nuėjo į virtuvę pasiėmė peilį, į kitą ranką putojančio vyno ,,Prosecco“ butelį ir tiesiog bėgte, kaip ir užsipuldamas, A. A. sako: ,,kas tau yra, kas tau yra“ ir trenkė tuo buteliu bei dūrė į šoną A. A.. Pirmą sekundę liudytoja nepagalvojo, kad viskas taip rimta, tiesiog šokas įvyko, žiūri ir netiki savo akimis. Po to jau A. A. susvirduliavo, J. P. padėjo jam atsigulti ant kilimo. R. A. atsitūpė prie A. A. ir prašė ką nors pasakyti, pamatė, kad keičiasi veido spalva prakirsta galva ir kruvinos rankos. Pagalvojo, kad su tuo buteliu smūgiavo per galvą. T. P. tuo momentu puolė valyti kraują nuo plytelių. R. A. atsistojo. Po to kvietė greitąją medicinos pagalbą, liudytoja išsigando ir daugiau nėjo žiūrėti. T. P. apsirengė ir išėjo, R. A. jį sutiko prie laiptų, jis jau buvo apsirengęs, liudytoja T. P. pasakė, kad jis nužudė A. A., bet jis nieko nesakė ir išėjo. Po to iš viršaus prie laiptų išgirdęs triukšmą atėjo T. L.. J. P. su T. L. A. A. suteikė pagalbą, nes jie per telefono garsiakalbį pasijungė nurodymus ir vykdė tai ką sakė greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. R. A. nuėjo į vonią ir ten buvo kol atėjo medikė, kuri pasakė, kad A. A. nepavyko atgaivinti. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji R. A. parodė, kad iki šio įvykio T. P. ir A. A. buvo daug metų pažįstami, bendraudavo ir susiskambindavo, dalyvaudavo šventėse, gimtadieniuose. Buvo susipykę prieš 15-20 metų, kuomet T. P. tėvų sode vyko šventė, T. P. skriausdavo savo žmoną, A. A. jam sakė baigti skriausti J. P., tada T. P. taip pat griebė peilį, bet ten buvo dar kiti žmonės ir jis numetė peilį, atsiprašė, savęs klausė, kas jam užėjo ir taip viskas liko. Bendravo šeimomis, buvo draugiški santykiai. Nukentėjusioji patvirtino, kad įvykio metu vienoje rankoje T. P. turėjo butelį putojančio vyno ,,Prosecco“, kuris yra žalias ir sunkus, o kitoje rankoje peilį. T. P. tuos daiktus paėmė iš virtuvės, tai buvo buitinis virtuvinis peilis. Anot R. A., ji paties smūgio su buteliu į galvą nematė, bet matė tą jo judesį kuomet užsimojo. Kai pamatė T. P. su buteliu ir peiliu, tuo metu buvo atviroje svetainėje su virtuve, stovėjo maždaug toje zonoje kur prasideda virtuvė. T. P. tiesiog pro ją pralėkė ir viskas įvyko priešais jos akis. Kokiu atstumu ji buvo sunku pasakyti, tačiau gerai matė įvykį, visas buvo apšviesta, niekas neužstojo. Tuo metu patalpoje buvo T. P. žmona J. P., pati R. A., A. A. ir T. P.. T. P. vienu metu abiem rankom lyg ir prisitraukė A. A. lyg apsikabino prie savęs ir tada dūrė peiliu į šoną. Liudytoja kraują pastebėjo iš karto, nes T. P. įdūrė ir iš karto ištraukė peilį, kur dėjosi butelis nežino, nes ten jų buvo pilna, butelis nesudužo. A. A. po dūrio pusę minutės stovėjo užsiėmęs šoną ir matomai pajuto, kad jam silpna, pradėjo smukti, J. P. buvo šalia jo, jį prilaikė, kad jis švelniai atsigultų ir tada griebė rankšluostį užspaudė žaizdą. Praėjus vos kelioms minutėms kvietė greitąją medicinos pagalbą iš R. A. telefono, kalbėjo J. P., nes reikėjo pasakyti adresą. Medikai atvyko per 10 minučių dviem ekipažais. Ką jie ten darė liudytoja tikina nemačiusi, nes jos neleido eiti. Policijos nekvietė, spėja, kad gal medikai iškvietė policijos pareigūnus. T. P. išėjo dar iki medikų atvykimo. Iš visų šventės dalyvių tik T. P. sesuo A. D. vyru E. D. nevartojo alkoholio ir jie buvo jau išvykę iki to laiko. Kita pora – T. L. ir I. L. buvo su vaikais, jie įvykio metu jau buvo nuėję miegoti į antrą aukštą, alkoholį vartojo. Liudytoja patikino, kad pati alkoholio vartoja labai mažai, bet tą vakarą išgėrė 2-3 taures putojančio vyno, tačiau nesijautė apsvaigusi. Vyrai gėrė, A. A. iš pradžių gėrė kokteilius, T. P. degtinę, J. P. gėrė putojantį vyną. R. A. negalėjo nurodyti kiek išgėrė T. P., akivaizdžių girtumo požymių nebuvo, negriuvinėjo, koordinacija nebuvo sutrikusi. A. A. taip pat buvo išgėręs. Vakaro metu daugiau konfliktų nebuvo, iš pradžių buvo tema apie „Žalgirio“ trenerį, bet tai konfliktu nepavadinsi ir buvo pamiršta. Dėl įvykio R. A. padaryta turtinė ir neturtinė žala. Neturtinė žala – 100 000,00 eurų, 5 065,00 eurų atstovavimo išlaidos, iš viso civilinis ieškinys – 266 195,04 eurai. Turtinę žalą sudaro jos patirtos išlaidos ir netektos pajamos dėl vyro netektų pajamų, nes vyras dirbo ir uždirbo. Už netektas pajamas prašo priteisti pagal įstatymą. Taip pat kainavo kapo tvarkymas, laidotuvių išlaidos, gydytojų, vertėjų išlaidos. Neturtinę žalą vertina 100 000,00 eurų. Su vyru santuokoje gyveno 21 metus, abu labai gerai sutarė, vaikų neturėjo, emocinis ir dvasinis ryšys buvo labai stiprus, liudytoja patikino iki šiol jo nei vieno daikto nepajudino namuose, vedė bendrą ūkį, viską kartu užgyveno. A. A. palaidotas ten, kur ir jo tėtis. Apie tai, kas buvo pakeista įvykio vietoje iki atvykstant pareigūnams nurodė, kad kai A. A. susmuko tada T. P. pradėjo valyti kraują. Anot liudytojos, nebuvo taip, kad A. A. suduotų T. P., T. P. buvo atsisukęs į A. A. veidu, kai stūmė. Patikslindama dėl neturtinės žalos R. A. paaiškino, kad su vyru dirbo kartu, visą laiką buvo kartu, važiuodavo, keliavo. Dirbo Norvegijoje, A. A. išvažiavo dirbti 2009 m. ir po poros metų ją pačią ten nusivežė. Ten dirbo, grįždavo, nesipyko su vyru. 2023 m. Norvegijoje jie dirbo 8 mėnesius su pertraukomis. R. A. patikino, kad po įvykio taip ir neišvažiavo į Norvegiją, nes jai sunku ten nuvažiuoti. Visą laiką važiuodavo automobiliu, viena tokio kelio nenuvažiuos ir pragyvenimas sunkus, likus vienai labai viskas pasikeičia. Nuoma labai brangi vienam, iki šiol yra ir be pajamų, ir be vyro. Po laidotuvių buvo labai blogai, nukrito svoris, sunku emociškai, kreipėsi į gydytoją, paskyrė gydymą, naudoja vaistus, nuo nerimo ir nemigos – ,,Cipralex“, ,,Lexotanil“, ,,Xanax“, bet kartais jai atrodo, kad ir vaistai nepadeda. Rugsėjo mėnesį buvo pas gydytoją, kuris primygtinai nurodė tęsti gydymą vaistais. Su A. A. iki santuokos taip pat gyveno kartu, iš viso 26 metus, tai yra pusę jos gyvenimo. Anot liudytojos, T. P. žmona jai yra atlyginusi 5 868,00 eurus. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos numerį jos telefonu surinko T. ir perdavė telefoną kalbėti J. P., kai T. atėjo iš viršaus T. P. jau stovėjo apsirengęs. T. P. po įvykio nesiėmė veiksmų, jis tik valė nuo plytelių kraują. Pati patalpa, kur įvyko nužudymas yra didelė, kai A. A. stūmė T. P., pastarasis buvo maždaug ties svetainės viduriu, T. P. grįžo į virtuvę, ten gal kokie trys metrai, o iki A. A. dabėgo per visą svetainę. Nemano, kad T. P. ieškojo peilio, galimai prie kriauklės jį pasiėmė nes ten yra peilių stovas. A. A. mamai dėl įvykio buvo baisus šokas, ji ir taip silpnos sveikatos beveik 80 metų, vyrą palaidojusi, po viso įvykio ji buvo pas R. A. ir jai vienai buvo sunku. Labai gera moteris, labai pergyvena dėl sūnaus, didelis skausmas motinai. Kai ji kalba visą laiką verkia, dar turi dukrą. A. A. santykiai su seserimi buvo geri, jie bendraudavo susiskambindavo. A. A. ir per šventes važiuodavo ir dažnai susiskambindavo tikrai gerai sutarė. Aišku, nesiskambindavo kasdien, bet labai dažnai bendraudavo A. A. sesuo pergyvena, tai vienintelis brolis. Pats A. A. buvo geras, ramus, labai mylėjo mamą, nebūdavo agresyvus. Tą vakarą jo nuotaika buvo gera, jis ir šoko, ir dainavo, jie tik prieš šventes grįžo iš Norvegijos buvo pasiilgęs draugų. T. grojo gitara jam labai patinka gitara. A. A. vakaro metu buvo linksmai nusiteikęs, jis nebuvo suirzęs, ar susikrimtęs. Po įvykio R. A. pūtė į alkotesterį ir buvo parodymai 0,8 promilės. Anot liudytojos, A. A. turėjo pažįstamų siejamų su nusikalstamu pasauliu, bet jokių santykių su jais nepalaikė, buvo atlikęs bausmę Vokietijoje, bet tai buvo iki santuokos, nors tuo metu ir bendravo, jo kalėjime nelankė. Liudytoja negalėjo tiksliai atsakyti kiek 2022 metais dirbo mėnesių, tačiau ne visus dvylika, vienus metus gali dirbti 8 mėnesius, o kitus tik 4 mėnesius. 2023 metais A. dirbo 8 mėnesius. Norvegijoje jie turi pastovius kontraktus, bet būna, kad darbo nebūna tai priklauso nuo žaliavų, tai žuvies fabrikas, bet sutartis nenutrūksta, skaičiuojasi, kad dirba, bet kai žaliavų nėra nereikia eiti į darbą ir atlyginimo nemoka, kai nedirbi. A. A. atlyginimas priklausė nuo valandų – vieną mėnesį gali uždirbti 5 000,00 eurų, o kitą mėnesį – 2 000,00 eurų. Anot liudytojos, būdami Norvegijoje daug pinigų išleisdavo pragyvenimui, brangus maistas, nuoma, važinėjimas į darbą, benzinas. Pragyvenimui visgi likdavo, tam ir važiuodavo, atlyginimą gaudavo į Norvegišką banko sąskaitą. Su A. A. bendrai gyveno ir bendrai dirbdavo, buvo bendras ūkis. A. A. turėjo priklausomybę lošimams, tačiau tai netrukdė šeimai, dėl to bėdų neturėjo. R. A. teigimu, ji vyrui buvo davusi prisijungimus prie savo sąskaitos, jis jos sąskaita žaisdavo internetu, to nesureikšmino. Su P. ir su sutuoktiniu yra buvę kartu Portugalijoje, koks ten buvo konfliktas smulkiai neatsimena, tačiau T. P. įsiaudrino ir J. P. jį uždarė kambaryje, R. A. sakė A. A., kad gal laikas eiti gulti, o J. P. T. P. uždarė kambaryje ir jo neišleido. Gal kai liepė A. A. eiti gulti išgėrusiam, tai gal jis ir ką pasakė liudytojai, tačiau ji to neatsimena. A. A. buvo pilnai darbingas, kažkada jam buvo lūžusi ranka, kurią skaudėdavo, bet tai darbui netrukdė. Abu planavo dar dirbti, kad susikurti ir gauti pensiją. Norvegijoje liudytoja iš socialinio draudimo įstaigos gauna išmokas, kur prieš tai mokėjo A. A. pensijai, dėl jo gyvybės atėmimo iš Sodros nieko negauna. Yra gavusi pinigų už gyvybės draudimą. A. A. nei iš jos, nei iš kitų asmenų nėra skolinęsis pinigų. Kada paskutinį kartą lankėsi pas A. A. seserį neatsimena, ji gyvena Vilniuje. Norvegijoje buto nuoma atsieidavo 6 000,00 – 7 000,00 kronų per mėnesį. Kai nėra darbo būdavo Lietuvoje, bedarbio išmokų negaudavo. 2023 m. daugiau vasaros metu būdavo Lietuvoje, kokius 4 mėnesius. 2020-2022 m. dirbo nors buvo pandemija, Lietuvoje buvo gal 6 mėnesius. A. A. dėl pinigų nesiskundė, jam pinigų skolinti nereikėjo, jis turėjo pinigų, visur važiuodavo. Kai vykdavo dirbti į Norvegiją kas įmanoma viską veždavosi iš Lietuvos. Abu turi butą ir sodą su nameliu, viskuo rūpinosi A. A., kad būtų sumokėta, padarydavo visus darbus. Dabar tenka samdyti. Anot liudytojos, A. A. uždirbdavo daugiau už ją, nes jis dirbdavo daugiau valandų.

Nukentėjusioji R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena Vilniuje, tą dieną 9.00 val., į vyro telefoną paskambino žentas, jis buvo šoke sako kažką ir negali pasakyti, kol galiausiai pasakė, kad nėra A., kuris buvo nuvykęs pas T. P. sutikti Naujuosius metus. Po to liudytoja skambino R. A., kuri patvirtino, kad A. A. nudūrė T. P.. Liudytoja nurodė, jog T. P. pažinojo, yra buvę gimtadieniuose, o kad jis sakė, jog liudytojos ir brolio A. A. santykiai blogi, yra neteisybė. Nors R. L. nėra buvusi pas T. P. namuose, tačiau jis pats atvažiuodavo pas A. A., švęsdavo gimtadienius, jubiliejus. Liudytoja labai dažnai bendraudavo su broliu, jis klausdavo kaip dukros, visos šventės būdavo kartu, taip pat atostogos, kartu keliaudavo. Brolis daug metų buvo Norvegijoje, ten dirbo sezoninius darbus ir būdavo 3-4 mėnesius per metus. Lietuvoje A. A. nedirbo. Kai grįždavo į Lietuvą gyvendavo Marijampolėje, skambindavo visą laiką siūlydavo susitikti, savo vaikų neturėjo, todėl liudytojos dukras laikė savo vaikais. Su R. A. abu susituokę 20 metų Norvegijoje dirbo kartu, labai mylėjo mamą, skambindavosi, bendraudavo, rūpindavosi. Bendrų verslų su juo nebuvo, bendravo šeimomis. Nukentėjusioji nurodo prašanti 50 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimui, nes šis įvykis visai šeimai suteikė labai didelį skausmą, tai didelė netektis. Liudytoja konkretizavo, kad nieko blogo T. P. santykiuose su A. A. nežino, jie labai neblogai bendraudavo, atvažiuodavo šuniukus prižiūrėti kelioms dienoms pas T. P., labai gerai sutarė su T. P. žmona, jie viename kieme užaugę. Niekada nebuvo jokių konfliktų su broliu, tai pats geriausias brolis, daugiau neturi brolių ir seserų. Anot liudytojos, sužinojusi apie įvykį šiai dienai gyvena su vaistais, nemiega, nelabai suvokia, kad jo dar nėra. Brolis dirbo Kirkenes mieste, pati liudytoja nėra ten buvusi. Kur brolis kalėjo įkalinimo įstaigoje nebuvo. Nežinojo brolio problemos su lošimais. Atostogavo kartu užsienyje, prieš pora metų Turkijoje, Sopote, Lenkijoje, Lietuvoje, po Trakus važinėdavo, jis atvažiuodavo pas liudytoją ir kartu važiuodavo. Praeitas Kalėdas namuose šventė, bet jo nebuvo, jis atsisakė nors liudytoja kvietė. Mama taip pat nebuvo pas ją.

Nukentėjusioji V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad apie sūnaus mirtį sužinojo 2024 m. sausio 1 d. po pietų, jau buvo prietema. Apie įvykį pranešė pas ją atvykę R. A. ir žentas. R. A. pasakė, kad A. A. nužudė T. P., tada liudytoja nieko nesuvokė, jai buvo šokas, pradėjo blaškytis, nuėjo į kambarį. T. P. liudytoja yra mačiusi bet mažai, žinojo jį kaip A. A. draugą. A. A. pasakodavo, kad važiuoja pas T. P. į Kauną. Tuo momentu liudytojai neaiškino detalių kaip A. A. buvo nužudytas, tik po to pasakė, kad peiliu nudūrė. Sūnus buvo geras, bendravo, tokia žinia jai kaip perkūnas iš giedro dangaus. Liudytojai dažnai skambindavo ir sūnus, ir marti, ateidavo ir vienas, ir abu, į savaitę kelis kartus užeidavo, pro šoną nepraeidavo, visada pakalbindavo. Sūnus su žmona kitame bute per kelis namus gyveno, kartu švęsdavo didžiąsias metų šventes. Dukra iš Vilniaus ne taip dažnai lankydavosi, o sūnūs dažnai būdavo. Liudytoja yra pensininkė, vyras miręs, kur reikdavo paremdavo sūnus. Būdavo taip, kad visi važiuoja į Vilnių pas dukrą. Anot liudytojos, sūnaus santykiai su seserimi nebuvo blogi, ji rečiau susitikdavo. Savo civilinį ieškinį palaiko. Viskas pasikeitė po A. A. netekties, sveikata prasta, su akimis pablogėjo, R. A. veža pas gydytojus, sutriko regėjimas, geria vaistus. Laidotuvėmis rūpinosi R. A., padėjo žentas, dukra, atvažiavo anūkės. T. P. neatsiprašė ir neskambino iki šios dienos, pinigų pervedė jo žmona. Sąskaitos numerį žinojo liudytojos dukra. Anot liudytojos, T. P. ir A. A. santykiai buvo geri, A. A. sakydavo, kad jie kalbasi, susitinka, dažnai važiuodavo į keliones, pabūdavo pas juos kelias dienas, bendravo senai, buvo kažkiek nutrūkę santykiai, bet liudytoja į tai nesikišo. Po įvykio kelias dienas miegojo namie, o po to pas R. A., abiem buvo blogai, abidvi pasiguosdavo, taip kartu gyveno porą mėnesių. Su sūnumi buvo šiltas bendravimas, visuomet pasiteiraudavo kaip liudytoja laikosi, o dabar gyvena su vaistais, ir nežino kaip būtų be jų, prasidėjo nemigo naktys, užeina verkimai, laukia, žiūri per langą, gal dar pareis. Neįsivaizduoja kaip T. P. taip galėjo padaryti jos sūnui. Lankosi pas psichologą, šeimos gydytoją, dėl akių važinėja į Kauną. Po įvykio atsirado depresija, akys suprastėjo, vartoja daug vaistų. Sūnus važinėdavo į Norvegiją jau daug metų, po įvykio R. A. nevažiavo į Norvegiją, kol kas yra čia, Lietuvoje. Sūnus Lietuvoje nedirbo, jie tvarkėsi sode. A. A. bylų dėl smurto neturėjo, namie nesmurtaudavo, R. A. nesiskųsdavo. Žino, kad apie 1995 metus Vokietijoje kažkas buvo su narkotikais, dar prieš Norvegiją, kad buvo sulaikyti, bet jis sakė, kad nekaltas.

Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Naujųjų metų naktį, apie 3.00 val., tarp A. A. ir T. P. įvyko konfliktas. Jie apsižodžiavo, truputėlį apsistumdė, liudytoja su R. A. bandė stoti tarp jų ir išskirti, bet nepavyko. Tada T. P. kažkuriuo momentu ranka sudavė A. A. per veidą ir J. P., kad nuslopinti visą įsikarščiavimą jį išsivedė į lauką, po kelių minučių grįžo atgal ir T. P. pradėjo eiti link A. A., anot liudytojos, norėjo kažką gražaus ir gero pasakyti, kad susitaikytų, o A. A. pasakė: ,,ką T., tu man vieną ir aš tau vieną“ ir sudavė T. P. į veidą. Anot liudytojos, ji nematė ar T. P. atsinešė iš virtuvės peilį, ar jis kur nors jau buvo padėtas, pačio veiksmo ir dūrio nematė arba neatsimena dėl patirto šoko. Atsimena, kad pamatė T. P. rankoje ištrauktą kruviną peilį. Tada skambino telefonu „112“, bet ar iš savo telefono, ar iš R. neatsimena. Po dūrio J. P. pasitraukė A. A. link savęs, jis pradėjo svirduliuoti dar ištarė kelis necenzūrinius žodžius ir liudytoja jį nuleido ant žemės. Iškvietė pagalbą, atsimena, kad telefonu klausė nurodymų ir darė tai ką sakė operatorė, kažkuriuo momentu, kai su R. A. pradėjo rėkti iš viršaus atbėgo T. su I. ir abu su T. L. bandė A. A. gaivinti. Liudytoja bandė užspaudusi laikyti žaizdą, o T. darė širdies masažą kol atvyko greitosios medicinos pagalbos ir policijos ekipažas. Tą vakarą apie 17.00 val. pirmi atvažiavo R. A. su A. A., po to T. su I. ir vaikais, dar vėliau T. sesuo su vaikais, visi prie stalo susėdo apie 18.00–19.30 val. Tuo metu jokių ginčių nebuvo. Liudytoja pačio smūgio kur T. P. A. A. sudavė tikina nemačiusi, bet kai su A. A. grįžo iš lauko R. pastebėjo, kad A. A. iš lūpos bėgo kraujas ir jam apie tai pasakė. A. A. frazės, kad T. P. nematęs sunkaus gyvenimo ir yra bailys buvo prieš T. P. suduodant smūgį A. A. ir dar prieš pirminį jų kontaktą. Viskas vyko labai greitai, liudytoja patikino mačiusi virtuvinį peilį, bet iš kur jis atsirado nežino, jų svetainė ir virtuvė yra vienoje patalpoje. Konflikto metu jie buvo tik keturiese. Tuo momentu R. A. buvo kažkur svetainėje, matomumas buvo geras, atstumas nėra didelis. Pati nuo A. A. su T. P. buvo 2-3 metrų atstumu, jie buvo prie televizoriaus, o J. P. kitame kambario gale, butelio šukių, o ir paties butelio T. rankose nematė, matė tik peilį. Ant stalo buvo butelių – šampano, vyno, brendžio. Buvo šampano butelis, kuris galėjo būti tuščias arba kažkiek likę, nes jos dviese su R. A. gėrė. Matė ištrauktą kruviną peilį, kuris buvo T. P. rankose. Daugiau pas A. A. sužalojimų nematė, kraujavimas iš lūpos buvo minimalus. Medikai atvyko greitai, už kokių 10-12 minučių. Atvykus medikams šie paprašė jų pasišalinti ir leisti dirbti. Kur tuo metu buvo T. P. liudytoja nežino, jis kažkur pasišalino, bet kuriuo momentu – nematė, buvo susikoncentravusi į A. A.. T. P. tik vėliau kažkur sulaikė policija. Tą vakarą alkoholį liudytoja vartojo, jo nevartojo tik A. ir E.. Kiek T. P. buvo išgėręs nežino, neskaičiavo, jis darėsi degtinės kokteilius. Mano, kad vakaro metu visi buvo apsvaigę. A. A. irgi gėrė kokteilius su degtine panašiai su T. P., abu buvo labai geri draugai, tarp jų didesnių konfliktų neatsimena. Liudytoja patikino, kad matė ištrauktą peilį, bet tuo momentu kol A. stovėjo žaizdos nematė, kuri kūno dalis kraujuoja irgi nematė, žaizdą pastebėjo kai A. A. jau gulėjo, žaizda buvo kairiame šone apačioje. Nematė, kad A. A. griuvinėtų, kur nors atsitrenktų. A. A. ir T. P. nesistumdė tarpusavyje. Anot liudytojos, T. P. nebūdingas elgesys staiga užsiplieksti. Po to kai A. A. nugriuvo T. P. dar valė kraują, kurio buvo prie televizoriaus ant žemės, kodėl ir kokiu tikslu jis vėliau pasišalino iš namų liudytoja tikina nežinanti. A. A. išsivedė į lauką, kad nusiramintų, siūlė eiti parūkyti, sakė baigti daryti nesąmones. Kai grįžo iš lauko, A. A. įėjo pro duris pirmas, o J. P. paskui jį. T. P. ėjo link jo norėjo A. A. apsikabinti, susitaikyti ir atsiprašyti, o A. A. pasakė: ,,tu man vieną ir aš tau vieną“. Jau nuo pat pirmo įsiplieskimo jos su R. A. prašė, kad abu baigtų, bet nepavyko. Kuomet A. A. trenkė T. P., liudytoja buvo už jo, nepamena ar kas nors buvo sakyta jai, ar ji bandė juos skirti. A. A. buvo paėjęs link tos vietos kai buvo smūgis, jie buvo paėję link virtuvės, o paskui viskas atsitraukė į kitą kambario pusę. Pareigūnai atvyko 3.40 val., po įvykio buvo praėję 10-12 min. Nepamena ar pareigūnai kažko klausė, bet kažkuriuo momentu pasakė pasišalinti iš vietos. Paskui su pareigūnais kalbėjo, nes abi su R. A. buvo užsidarę vonioje. Ar pati aiškino pareigūnams kas įvyko negali pasakyti. Jeigu pasakojo tai mano, kad sakė tiesą. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja J. P. patikino negalinti prisiminti, ar įvykio vietoje pareigūnams sakė, kad matė, kaip sutuoktinis T. žodžiais sukonfliktavo su A. A. nuėjo į virtuvę ir nuėjęs prie pastarojo dešine ranka užsimojo iš apačios ir vieną kartą dūrė į kairės pusės šonkaulių sritį, tuo metu buvo išgėrusi, šoke. Vyras yra smurtavęs prieš ją, buvo parašiusi pareiškimą, pati išprovokavo konfliktą nes buvo susipykę. Negali pasakyti kiek kartų ir už ką jos vyras buvo teistas, ar T. P. yra įrėžęs peilį jai į kaklą neprisimena, nors patvirtino, kad 2019 m. spalio 11 d. tarp jų konfliktas buvo. T. P. nėra įprasta švaistytis peiliu, jis geras ir jautrus žmogus. Liudytoja negalėjo prisiminti tokio konflikto kuomet šis pas tėvus peiliu mosikavo A. A.. Jos vyras žaidė futbolą ir liudytoja nežino kokios jo pajamos, niekada neskaičiavo, paskutiniu metu jis dirbo pavėžėju. Nukentėjusiajai siuntė žalos atlyginimą iš savo banko sąskaitos. Liudytoja patikslino, kad nuo virtuvės kai pasiėmė peilį ir iki tos vietos kur T. P. įdūrė peiliu kokie 4-5 metrai, jos su R. A. gėrė putojantį vyną, galimai ,,Prosseco“. A. A. sudavė T. P. stiprų smūgį į žandikaulį, nes T. P. žengtelėjo kelis žingsnius atgal, žymių nebuvo. Anot liudytojos, R. A. jai apie santykius su A. A. nėra pasakojusi, tačiau pats A. A. jai yra pasakojęs, kad jų santykiai buvo toli gražu ne idealūs. A. A. visą laiką sakydavo, jog jam su R. nėra gerai, bet liudytoja niekada nelindo giliau. Ji su A. A. buvo artimesnė ir geriau bendravo nei su R. A., bendravo šeimomis. Anot liudytojos, A. A. santykių su seserimi nebuvo, jie labai mažai bendraudavo ir kai A. A. grįždavo iš Norvegijos atvažiuodavo pas P., pasakodavo, kad R. yra „žertva“, nes nesugeba nuvažiuoti aplankyti mamos. Apie jų bendras šventes nieko nežino, jeigu A. A. važiuodavo į Vilnių tai vykdavo pas švogerį, bendraudavo su švogeriu, bet ne su seserimi. Kartu su A. A. yra buvę Portugalijoje. Ten tarp A. A. ir R. A. buvo konfliktas. Pačio konflikto esmės nežino, bet A. A. atsistojo nuo kėdės ir ant R. A. krito ar stūmė, A. A. mėgo sakyti: ,,žertva, ką tu man aiškini“ ir taip toliau, ir tada T. P. užstojo R. A.. Liudytoja pamačiusi, kad nieko gero nebus nuėjo miegoti ir juos paliko. Išgirdusi, kad žodinis konfliktas nesiliauja nusivedė T. P. į kambarį miegoti ir neleido jam išeiti iš kambario nors A. A. pusę nakties prastovėjo prie jų durų ir prašė, kad ji išleistų T. P., bet liudytoja to nepadarė, ją visaip išvadino ir tik tada pasišalino nuo durų. Tada irgi buvo vartojamas alkoholis. A. A. buvo azartiškas, priklausomas nuo lažybų, kazino, pralošdavo daug pinigų negrįždavo naktimis. Daugeliu atvejų lošdavo su liudytojos broliu A. R.. Jie abu marijampoliečiai iš vieno kiemo, pažįstami nuo vaikystės. A. A. visą laiką eidavo lošti kai grįždavo iš Norvegijos, liudytoja prašydavo A. A., kad neužvestų A., bet A. A. prisigerdavo ir skambindavo A., išsivesdavo iš namų ir ištisas paras praleisdavo lažybose ištisai gerdami. A. A. iš liudytojos nėra skolinęsis pinigų lažyboms, bet yra skolinęsis iš T. P., taip pat iš T. P. draugo. Tikslų sumų nurodyti negalėjo. Anot liudytojos, A. A. neskirdavo pinigų R. A., kai jie grįždavo kartu iš Norvegijos, jis labai greitai savo pinigus pralošdavo ir skolindavosi pinigus iš žmonos, o kai dirbdavo Norvegijoje tada atiduodavo. Norvegijoje jie ilgiausiai dirbdavo 4-5 mėnesius, bet būdavo, kad ir 2-3 mėnesius dirbdavo. Liudytoja patvirtino, kad jau nuo pat pradžių pervedinėjo pinigus nukentėjusioms, jos vyras to negalėjo pats padaryti nes jis buvo suimtas. Laidotuvių išlaidas sumokėjo liudytoja ir tai buvo bendras šeimos sprendimas. T. P. noras atsiprašyti R. A. buvo didžiulis, kai jį išleido iš sulaikymo, skambino tačiau nekėlė ragelio, tada T. P. parašė atsiprašymo žinutę, bet nežino ar R. A. ją perskaitė. Kartu su T. P. buvo ant A. A. kapo ir tuo metu ten buvo R. A. su A. A. mama, kurios pamatę juos pasišalino visai į kitą pusę. Kartu su T. P. pradėjo savanoriauti šunų prieglaudoje, tiek T. P., tiek liudytoja vykdavo į iškvietimus kur reikia suteikti pagalbą, važiuodavo į vietą vedžioti šunų, tvarkyti gyvenamąsias patalpas, patys turi keturis šunis iš prieglaudos, abu yra neatlygintinais kraujo donorais – liudytoja jau labai seniai, o T. P. gal keletą metų. A. A. Norvegijoje dirba jau daug metų, 2023 m. 3-4 mėnesius dirbo Norvegijoje. Nepamena kiek kartų 2023 m. buvo susitikusi su A. A., gal vieną ar du. Pati su A. A. niekada nesusiskambindavo, tačiau T. P. su A. A. dažnai susiskambindavo ir ilgai kalbėdavo. Liudytoja su A. A. užaugo viename kieme ir su jais susitikdavo 1-2 kartus per metus, šiltai ir artimai bendraudavo. Įvykis Portugalijoje nutiko galimai 2019 metais, nepamena kad prieš ją būtų naudotas sumurtas, gal alkoholio kiekis skirtingai suvartotas būdavo, kuris atminčiai turi įtakos. Kiek A. A. turėjo sąskaitoje piniginių lėšų nežino. Jos ir T. P. pajamos iki įvykio buvo tvarkomos atskirai, tik šiuo metu jau bendrai. A. A. santykiai su mama buvo labai geri ir šilti. Kiek A. A. atžvilgiu buvo pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl prieš R. A. naudoto smurto liudytoja patikino nežinanti.

Liudytoja I. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo Naujųjų metų sutikimas pas giminaičius, vakaras ėjo smagiai, nebuvo jokių pykčių ir po šventės su vyru ir vaikais nuėjo miegoti. Giminaičiai, pas kuriuos šventė yra jos vyro teta J. P.. Atvyko su vyru ir dviem mažamečiais vaikais vakare apie 18.00-19.00 val., (duomenys neskelbtini), konkretaus adreso nežino, namuose buvo T. P. ir J. P., paskui atvažiavo T. P. sesuo su vyru ir A. A. su R. A., kurie prisijungė maždaug po valandos. Naujuosius metus sutiko visi, buvo lauke, parėjo į kambarį, pasisveikino, o liudytoją dar ir su gimtadieniu pasveikino ir truputėlį pabuvus, gal gerą valandą, apie 2.00 val. su vyru nuėjo miegoti. Liudytoja užlipo į viršų pažiūrėti ar miega vaikai, o vyras pasiūlė eiti miegoti, ką ir padarė. Tuo metu triukšmo nebuvo, girdėjo tik muziką, žmonių kalbas. Pabudo nuo triukšmo, verkimo. Pažadino vyrą ir nusileido laiptais į apačią paskui jį. Nusileidusi laiptais pamatė ant žemės gulintį A. A., šalimais buvo R. A. ir J. P., o jos vyras priklaupęs šalia. Liudytoja greitai apsisuko ir nuėjo laiptais į viršų pas vaikus pažiūrėti ar jie nepabudo. P. turi šunų, kurie tuo metu lojo. Paskui buvo pilni namai – ir medikai, ir policijos pareigūnai atvažiavo. Kai buvo paskambinta medikams liudytojos vyras gavo nurodymus ką daryti, kaip padėti nukentėjusiajam. Kas A. A. buvo atsitikę nematė ir tik vėliau sužinojo, kad buvo dūris peiliu, pati kraujo nematė, ant grindų kraujo nebuvo. A. A. nebuvo sąmoningas. Kur tuo metu buvo J. P. negali pasakyti, tik žino, kad toje pačioje svetainėje nes pati nuėjo pas vaikus. Peilių, butelių nematė, medikus ir policijos pareigūnus pamatė tik sugrįžusi antrą kartą. Buvo galima suprasti, kad kažkas nemalonaus įvyko, o suvokti kas ką padarė buvo labai sunku. Po įvykio su niekuo nebendravo, vakaro metu tarp A. A. ir T. P. ginčų nebuvo. Alkoholį vartojo ir A. A., ir T. P., ką jie gėrė negali pasakyti, nes buvo ir alaus, ir vyno, ir stipriųjų gėrimų, pati taip pat vartojo alkoholį. Priežasties dėl ko A. A. buvo sužalotas nežino. Nusileidusi laiptais T. P. nematė. Po 24.00 val. kai grįžo į namo vidų visi dar kiek pabuvo ir T. P. sesuo su vyru išvažiavo o ji su vyru nuėjo miegoti. Kai grįžo iš lauko, liudytojos vyras grojo gitara, paskui T. P. įjungė kolonėlę, dar visi rateliu sustojo pašoko. A. A. ir R. A. pažinojo kaip T. P. ir J. P. draugus. A. A. džiaugėsi, kad visi jauni, tačiau pasakė, kad jam nėra gerai su R. A.. Kiek jie laiko dirbo Norvegijoje nežino. T. P. ir J. P. santykiai buvo geri, su abiem bendrauja. J. P. nesiskundė, kad T. P. prieš ją smurtauja, ir pati liudytoja asmeniškai tokių faktų nežino.

Liudytojas T. L. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad visi šventė Naujuosius metus, po dvyliktos valandos ėjo miegoti ir iš miego jį pabudino žmona, sako kad triukšmas apačioje. Liudytojas nusileido žemyn, koridoriuje pamatė T. P., kurio paklausė kas čia atsitiko, o šis paaiškino, kad gynėsi, nuėjęs į kambarį pamatė A. A. gulintį ant žemės, jis gulėjo ant šono. Paskui skambino greitajai medicinos pagalbai, kuri sakė ką daryti, prasidėjo gaivinimas, sulaukė medikų. Viskas įvyko naktį, po 12.00 val. Jie su žmona nuvyko pas P. į svečius, J. P. yra liudytojo mamos sesuo. Su žmona pas P. atvyko pirmi – apie 18.00 val. –19.00 val., paskui atvyko T. P. sesuo, o dar vėliau A. A. su R. A.. Visi kartu sutiko Naujuosius metus ir po Naujųjų metų E. su A. išvyko, jie išvažiavo dar iki įvykio, o liudytojas su žmona dar nebuvo nuėję miegoti. Kol sėdėjo prie stalo jokių konfliktų nebuvo, visi kalbėjosi, bendravo, jokių, ginčų, taip pat ir tarp T. P. ir A. A. nebuvo. Žmona minėjo, kad jie nuėjo miegoti apie 1.00 val. – 2.00 val. nakties. Švenčiant Naujuosius metus vartojo alkoholį. A. A. ir T. P. taip pat vartojo alkoholį, jie gėrė kokteilius, anot liudytojo, visi buvo apsvaigę kiekvienas daugiau ar mažiau, bet visi buvo savame prote, niekas nesivartė, negriuvinėjo, elgėsi adekvačiai. Liudytojas su žmona miegojo antrame aukšte, jos pažadintas į apačią nusileido pirmas. Pamatė ant grindų gulintį A. A., nesuprato kas atsitiko, kažkas pasakė, kad jam dūrė, o kas dūrė, kaip dūrė nepasakė. A. A. gulėjo svetainėje ant žemės tarp lovos ir stalo, dar rodė gyvybinius ženklus, kvėpavo, bet garsas buvo kažkoks keistas, jau nekalbėjo. Kraujo nematė, peilio, butelių taip pat nematė. Svetainėje buvo jis pats, A. A., J. P., ar buvo R. A. neatkreipė dėmesio, nes puolė prie A. A. ir buvo susikoncentravęs į jį, greitai susiskambino telefonu su greitąja medicinos pagalba, medikai sakė ką daryti, liudytojas jį gaivino iki kol atvyko greitoji medicinos pagalba. Liudytojo žmona pradėjo leistis laiptais žemyn, pradėjo panikuoti, tai vienu metu jis buvo atsistojęs ją raminti, buvo šokas. Po įvykio dar tą patį vakarą J. P. su R. A. jam pasakojo, kad T. P. su A. A. susiginčijo, bet konkrečių faktų dėl ko susiginčijo nežino, kol liudytojas buvo namuose T. P. namo negrįžo. Tą vakarą T. P. ir A. A., kaip ir visi kiti, bendravo paprastomis gyvenimiškomis temomis, apie krepšinį, sportą, ginčų nebuvo. A. A. pažinojo daug metų. Jie gyveno tame pačiame kieme kur ir liudytojo močiutė, jį matydavo 1-2 kartus per metus, tą kartą susitiko po ilgo laiko. Patikslino, kad išgirdęs triukšmą į apačią nusileido maždaug per 5 minutes. Liudytojas patikino žinantis, kad J. P. ir T. P. daug laiko skiria šunų prieglaudai, gerina gyvenimo sąlygas šunims ir juos prižiūri.

Liudytoja A. D. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad Naujųjų metų išvakarėse važiavo su savo šeima švęsti pas brolį. Ten taip pat susirinko brolio draugai, minėjo Naujuosius metus. Sulaukus 12.00 val. ėjo į lauką, po to grįžo atgal į kambarį. Dar pabuvę apie valandą su šeima išvažiavo namo. Grįžę atsigulė. Viskas vyko Kaune o jie grįžo į Marijampolę. Jau atsigulusi sulaukė J. P. skambučio, kuri pasakė, kad įvyko tam tikras dalykas, kad A. A. padurtas peiliu ir nebegyvas, o T. P. pabėgo. Liudytoja konkretizavo, kad pas savo brolį T. P. į svečius nuvyko su vyru ir dviem mergaitėm, atvyko apie 19.00 val., paskutiniai. Svečiuose jau buvo I., T., A. A. ir R. A., T. P. ir J. P., ir jie su vaikais bei T. ir I. vaikai. Prie stalo sėdint jokių ginčų nebuvo, A. A. ir T. P. priekaištų vienas kitam nepastebėjo, niekas nekonfliktavo, buvo vartojamas alkoholis, tačiau ką konkrečiai gėrė A. A. ir T. P. negali pasakyti. Ant stalo buvo putojančio vyno butelių. Kuomet liudytojai paskambino J. P. ir pasakė, kad T. P. pabėgo, nekonkretizavo kur jis pabėgo ir dėl kokių priežasčių tai padarė. Vakaro metu susistumdymų, fizinių kontaktų nepastebėjo. Jie pirmi išvyko namo ir visus išvardintus asmenis dar paliko. Liudytoja T. P. charakterizavo kaip gerą žmogų, visada pasiruošusį padėti, rūpestingą, kuris rūpinosi mama, ją slaugė, maitino, masažavo iki paskutinės minutės, bendraujantis, šiltas žmogus, komunikabilus, tiek moka bendrauti su vyresnio amžiaus žmonėmis, tiek su vaikais. Vaikams pasakius kad važiuos pas T. su J., jie laukia, gražiai bendrauja. Anot liudytojos, T. P. nėra linkęs į smurtą, neįžeidus, nebuvo nei karto, kad įžeistų. Liudytoja patikino žinanti, kad T. P. su A. A. bendravo, teko būti bendruose susiėjimuose. T. P. jai nepasakojo apie santykius su A. A.. Jie buvo kartu išvykę atostogų, kaip tos kelionės pavyko negali pasakyti. Su broliu dažnai švęsdavo šventes, jis nebuvo agresyvus. Dėl ko įvyko konfliktas jai niekas konkrečiai nepasakė. Anot liudytojos, brolis nedažnai vartoja alkoholį, tai, kad T. P. ir J. P. dviese vartotų alkoholį nežino. J. P. jai nėra sakiusi, kad T. P. prieš ją vartoja smurtą. Kiek kartų jis teistas nežino. T. P. su žmona kasmet vykdo akciją, nuolat duoda kraują, brolio reta grupė. Užsiima savanoriavimo veikla prižiūri gyvūnus, padeda J. P. prižiūrėti gyvūnus juos globoja, patys turi 3 ar 4 gyvūnus, kurie buvo išmesti, jie buvo surasti ir dabar gyvena šiltai namuose. T. P. iš gyvūnų priežiūros pajamų negauna, nežino kokios jo pajamos ir iš ko jie gyvena. Prieš 18 metų T. P. baigė futbolo verslą, paskutiniu metu dirbo vairuotoju.

Liudytojas E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pats įvykio nematė, tik apie jį girdėjo. Buvo atvykę švęsti Naujųjų metų, atšventė ir išvažiavo namo. Naktį žmonai paskambino telefonu ir pasakė, kad atsitiko nelaimė. Naujuosius metus šventė pas savo buvusios žmonos brolį T. P. ir J. P.. Atvyko apie 19.00 val., namuose jau buvo A. A. su žmona, T. su I. ir jie. Apie 1.00 val. išvyko namo. Kol svečiavosi pas P. ginčų, nesutarimų nebuvo. Visus palikę išvyko pirmi. Vakaro metu buvo vartojamas alkoholis, ant stalo buvo alkoholio, kadangi liudytojas nurodė alkoholio nevartojantis, todėl nežino ar ten buvo šampano. T. P. ir A. A. gal ir gėrė, nepastebėjo, kad jie būtų apsvaigę ar kad būtų nekoordinuoti judesiai. J. P. paskambino liudytojo buvusiai žmonai ir pasakė, kad įvyko nelaimė – T. P. nužudė žmogų, tai yra A. A., ar kažkas tokio, kaip tą žmogų nužudė nepasakė. Liudytojas T. P. apibūdino kaip normalų gerą žmogų ir nežino, kaip tokia nelaimė galėjo įvykti. A. A. pats nepažinojo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 1 d. apie 4.08 val., buvo gautas Kauno apskrities VPK OVS specialisto pranešimas, kad į pilvą peiliu padurtas keturiasdešimt penkių metų vyras. Padūrė draugas, su kuriuo kartu vartojo alkoholį. Praneša liudininkė, smurtautojas šalia. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), įėjus į namus, koridoriuje rasta akivaizdžiai neblaivi R. A.. Pastaroji kalbėjo nerišliai, tačiau paaiškino, kad atvyko pas draugus – J. P. ir T. P. švęsti Naujųjų metų. R. A. pokalbio metu paaiškino, kad būdami namuose vartojo alkoholinius gėrimus, po dvyliktos valandos, būdami keturiese prie stalo, svetainės kambaryje, tikslaus laiko negalėjo nurodyti, žodiškai sukonfliktavo namo savininkas T. P. ir A. A.. Pastaroji nurodė, kad konfliktas įvyko dėl senų laikų nuoskaudų, asmenys apsistumdė (ar buvo suduota smūgių nenurodė) ir tuomet R. A. pamatė, kaip ant grindų pradėjo plūsti kraujas. T. P. staiga atsitraukęs ir nubėgęs iki virtuvės pasiėmė virtuvinį popierinį rankšluostį ir pradėjo valyti kraują nuo grindų. R. A. paaiškino, kad nematė kokiu įnagiu buvo sužalotas sutuoktinis, tačiau supratusi, kad A. A. gyvybei gresia pavojus, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė tarnybas. Laukdama atvykstančių tarnybų, kartu su J. P. stabdė kraujavimą ir vykdė visus medikų nurodymus iki jiems atvykstant. Kokiu metu iš namų pasišalino T. P., pastaroji nematė. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu 2024 m. sausio 1 d. 4.38 val., nustatytas 0,99 promilių neblaivumas. Toliau bendraujant su name buvusiais asmenimis nustatyta, kad įvykį matė J. P.. Pastaroji paaiškino mačiusi kaip sutuoktinis T. P., žodiškai sukonfliktavęs su A. A., nuėjo į virtuvę ir priėjęs prie pastarojo, dešine ranka užsimojo iš apačios (kablio judesiu) ir vieną kartą dūrė į kairės pusės šonkaulių sritį. Taip pat pamatė, kaip rankoje laiko pilkos spalvos virtuvinį peilį su juodos spalvos fragmentais, kurį galimai pasiėmė nuėjęs į virtuvę iš šalia, prie virtuvinės kriauklės esančio medinio peilių laikiklio. Kur T. P. po įvykio padėjo virtuvinį peilį, J. P. nematė, nes sužalotam asmeniui suteikinėjo būtinąją pirmąją pagalbą, tačiau paaiškino, kad valė grindis. Pasiteiravus dėl ko kilo konfliktas, nurodė, kad pastarieji buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio ir sukonfliktavo dėl senų dalykų, tačiau ankščiau niekada nesipykdavo, buvo geriausi draugai. Patikrinus ankščiau minėtu alkoholio kiekio matuokliu, 2024 m. sausio 1 d. 4.29 val., nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. Nuėjus į antrą namo aukštą rasti I. L. ir sutuoktinis T. L.. Pastarieji paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 31 d. apie 16.00 val., atvyko pas giminaičius minėtu adresu. Būdami namuose, visi kartu vartojo alkoholį ir kultūringai bendravo. I. L. nurodė, kad 2024 m. sausio 1 d. apie 1.30 val., kartu su sutuoktiniu nuėjo į antrą namo aukštą ilsėtis. Tikslaus laiko nurodyti negalėjo, tačiau būdami kambaryje išgirdo konflikto garsus iš pirmo namo aukšto. I. L. nurodė, kad nuėjusi į pirmąjį namo aukštą pastebėjo, kaip svetainėje ant grindų galimai be gyvybės ženklų guli A. A.. Tuo metu prie jo buvo R. A. ir J. P., kurios bandė sustabdyti kraujavimą, per mobiliojo ryšio telefono garsiakalbį kalbėjo medicinos darbuotoja. Pastaroji pokalbio metu nurodė, kad vėliau į pirmą namo aukštą taip pat atėjo sutuoktinis T. L., kuris padėjo suteikinėti pirmąją pagalbą. Ar tuo metu namuose buvo T. P., nei I. L., nei T. L. negalėjo nurodyti, nes neįsidėmėjo. Alkoholio kiekio matuokliu I. L. 2024 m. sausio 1 d. 4.32 val., nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, 2024 m. sausio 1 d. 4.44 val., T. L. nustatytas 1,36 promilių neblaivumas. Pirmoji į įvykio vietą atvyko GMP brigada Nr. 1581, vėliau brigada Nr. 1501 (medikė V. M.). Nustatyta, kad T. P. dūrė į kairės pusės šoną, taip padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės pusėje. GMP brigada Nr. 1501 pagal asistolijos algoritmą pradėjo gaivinti A. A., tačiau, nesant atsako į gaivinimo veiksmus, medikai 2024 m. sausio 1 d. 4.25 val., konstatavo A. A. mirtį. Vykdant įtariamojo paiešką, buvo tikrinti visi galimi atsitraukimo keliai, radijo ryšiu informuotos Kauno mieste dirbančios policijos pajėgos. Dirbant įvykio vietoje, radijo ryšiu ekipažas „K1737“ informavo, kad įtariamasis T. P. sulaikytas kelyje link (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 1 d. 5.36 val. Namuose įvykio metu taip pat buvo mažamečiai L. L. ir M. L., pastarieji įvykio nematė, tuo metu miegojo antrame namo aukšte (1 t., b. l. 8–10).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie įvykį telefonu pranešta 2024 m. sausio 1 d. 3.54 val. (1 t., b. l. 21–25).

Apžiūrėjus įvykio vietą – gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), jo vidų, svetainėje ant grindų rastas vyriškos lyties lavonas, atlikta pirminė jo apžiūra, įvykio vietos apžiūros metu nuo virtuvės spintelės paimtas peilis su kraujo žymėmis, nuo grindų šalia įėjimo į virtuvę mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, o iš koridoriaus mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“, fotografuota (1 t., b. l. 26–47).

2024 m, sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis, ant kurio yra kraujo pėdsakų ir kuris buvo apžiūrėtas (1 t., b. l. 48–53).

Iš 2024 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros metu paimto mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, nuotraukų kataloge rastų vaizdo failų apžiūros nustatyta: 1. Failas „20231231_185925“, kuriame matomas prie stalo su valgiais ir gėrimais, gale sėdintis T. L., apsirengęs juodos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, kuris groja gitara, jam iš dešinės sėdi A. A., kuris apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais, trumpomis rankovėmis. 2. Failas „20231231_232037“, kuriame matomas prie stalo su valgiais ir gėrimais, gale sėdintis T. L., kuris groja gitara ir dainuoja, jam iš dešinės sėdi A. A., kuris iškėlęs kairę ranką į viršų sako „bet fainiau ar ne?“ ir pritardamas T. L. dainuoja kartu. T. L. iš kairės prie stalo sėdi I. L.. 3. Failas „20231231_234550“, kuriame matomas prie stalo su valgiais ir gėrimais, gale sėdintis T. L., kuris groja gitara ir dainuoja, jam iš dešinės sėdi A. A., kuris pritardamas T. L. dainuoja kartu. T. L. iš kairės prie stalo sėdi I. L.. 4. Failas „20231231_235026“, kuriame matomas prie stalo su valgiais ir gėrimais, gale sėdintis T. L., kuris groja ir dainuoja, jam iš dešinės sėdi A. A., kuris sulenkęs rankas kažką pasakoja prie stalo sėdintiems žmonėms. T. L. iš kairės prie stalo sėdi I. L., mergina ir moteris. 5. Failas „20240101_003825“, kuriame matomas prie stalo su valgiais ir gėrimais, gale sėdintis T. L., kuris groja ir dainuoja, jam iš dešinės sėdi A. A., kuris pakėlęs kairę ranką virš galvos sušunka „eina“ ir rankomis linguodamas į šonus bando dainuoti kartu su T. L.. T. L. iš kairės prie stalo sėdi I. L.. 6. Failas „20240101_004611“, kuriame matomas prie stalo su valgiais ir gėrimais, gale sėdintis T. L., kuris groja ir dainuoja, jam iš dešinės sėdi A. A., kuris pritardamas dainuoja, atsistoja ir vėl atsisėda ant kėdės. T. L. iš kairės prie stalo sėdi I. L., mergina, moteris ir vyras, kitame stalo gale sėdi J. P.. Šalia A. A., jam iš dešinės ant kėdės sėdi R. A., kuri ant kelių laiko šuniuką. Fone filmuojantis T. P. sako „R., negerk, prašau aš tavęs“. 7. Failas „20240101_015623“, kuriame matomas prie stalo su valgiais ir gėrimais, gale sėdintis T. L., kuris groja ir dainuoja, jam iš dešinės, šalia stalo stovi A. A., kuris kažką sako ir juokiasi. T. L. iš kairės prie stalo sėdi I. L.. Kitoje stalo pusėje, ant kėdės sėdi J. P., kuri pakėlusi dešinę ranką sušunka ir siunčia „oro bučinį“. Fone filmuojantis T. P. sako „visus mylim“. A. A. atsistojęs paploja, mojuoja rankomis, bando pritarti dainuojančiam T. L. ir atsisėda ant kėdės, juokdamasis sako „cirkų cirkas“. 8. Failas „20240101_020013“, kuriame matomas prie stalo su valgiais ir gėrimais, gale sėdintis T. L., kuris groja ir dainuoja, jam iš dešinės, sėdi A. A., kuris atsistoja, mojuoja ištiestomis į priekį rankomis, juokiasi, sušunka sugniaužęs kumščius ir po to atsisėda ant kėdės. Šalia A. A., jam iš dešinės ant kėdės sėdi R. A.. Fone filmuojantis T. P. bando kartu dainuoti. Apžiūrėjus kitą telefone esančią informaciją, reikšmingos informacijos nerasta, po apžiūros mobilaus ryšio telefonas pakvitavimu grąžintas T. P. (1 t., b. l. 54–59, 60).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus 2024 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 11“, juodos spalvos, tyrimui naudingos informacijos nerasta, po apžiūros mobilaus ryšio telefonas pakvitavimu grąžintas R. A. (1 t., b. l. 61–66, 67).

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. pateikė 6 vnt. tuščių butelių nuo alkoholinių gėrimų, kuriuos vartojo 2024 m. sausio 1 d., per Naujųjų metų sutikimo šventę, kurie buvo apžiūrėti, nustatyta, jog tai iš viso trys vienetai butelių nuo putojančio vyno ir trys vienetai butelių nuo vyno, kurie po apžiūros perduoti saugoti Kauno apskrities VPK (1 t., b. l. 68–69, 70–75, 76–80).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaisų „Alcotest“ panaudojimo registracijos žurnalų išrašų matyti, kad 2024 m. sausio 1 d. 4.29 val., J. P. nustatytas 2,09 promilių apsvaigimas; 2024 m. sausio 1 d. 4.32 val., T. L. nustatytas 1,36 promilių apsvaigimas; 2024 m. sausio 1 d. 4.38 val., R. A. nustatytas 0,99 promilių apsvaigimas; 2024 m. sausio 1 d. 4.44 val., I. L. nustatytas 1,95 promilių apsvaigimas; 2024 m. sausio 1 d. 5.37 val., T. P. nustatytas 2,10 promilių apsvaigimas (1 t., b. l. 81–83, 84–85).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 17 d. raštu VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. sausio 1 d. kvietimo garso įrašus bei medicininius dokumentus, kurie buvo apžiūrėti. Garso įrašų: „G. S.-1704074215.988881.mp3“ ir „G. S.-1704074215.988881 (1).mp3“ apžiūros metu nustatyta, kad pirmajame įraše užfiksuota, kaip moteris skambina ir dispečerei nurodo, kad telefoną perduoda šeimininkei, kuri toliau kalba telefonu ir nurodo adresą (duomenys neskelbtini). Moteris šaukia: „greičiau, nes jisai negyvas jau žmogus, nu“ ir nurodo, kad ji priėjusi prie žmogaus, spaudžia žaizdą. Paklausta kas atsitiko, moteris nurodo, kad „susipyko draugai ir smeigė peilį į kažkur į pilvo sritį“, pacientui 40-50 metų, jis nesąmoningas, nekvėpuoja. Pirmasis pokalbis nutrūksta, po ko greitosios medicinos pagalbos dispečerė perskambina pranešėjai, moteris nurodo, kad „viskas, jisai negyvas“, įvardindama pacientą „A.“, o dispečerė toliau teikia rekomendacijas kaip atlikti gaivinimo veiksmus, kol atvyksta greitosios medicinos pagalbos ekipažas (1 t., b. l. 88–92, 93–97).

Iš įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų, kurie buvo atsisiųsti iš kūno kamerų vaizdo įrašų tvarkymo sistemos (viso 4 vnt.), apžiūros nustatyta: 1. Vaizdo faile „PSS-20240101-040631UTC+0200.mp4“ apatiniame kairiame kampe matoma data ir laikas: 2024 m. sausio 1 d., 04:06:31, vaizdo įrašas trunka 30 min. Vaizdo įraše matosi, kaip pareigūnas atvyksta į įvykio vietą, įeina į namus. Namuose didelis chaosas, loja šunys, svetainėje ant grindų greitosios pagalbos medikai suteikia asmeniui pirmąją pagalbą (gaivina). Taip pat namuose yra keli policijos pareigūnai, kurie stebi esančią situaciją, padeda medikams. Namuose garsiai kalba (matosi išsigandę) ir namuose esantys asmenys. Matomos dvi moterys. Pareigūnai klausinėja „kas jį padūrė“. Garsiai loja šunys, todėl kas kalba, sunku suprasti. Viena moteris prašoma kalbėti tyliau, nes teigia, kad viršuje miega vaikai. Pareigūnai prašo uždaryti šunis. Iš lauko ateina dar viena moteris, kuri kelis kartaus paklausia „pasakykit ar jis gyvas?“. Pareigūnai klausia kur tas žmogus, kuris sužalojo, kita moteris atsako, kad „mes buvome viršuje, miegojome“. Namuose daug žmonių, visi išsigandę, kalba chaotiškai, vyrauja triukšmas. Matomas gaivinamas asmuo. Namus apžiūri pareigūnas. Pareigūnė vienos moters klausia ar asmenį sužalojo šių namų šeimininkas, moteris atsako, kad taip, po to jos klausia iš kur ji žino, ar matė kaip dūrė, ji atsako, kad taip, matė kaip su peiliu dūrė į šoną. Moters klausia ar jis išbėgo iš namų, moteris atsako, kad ten sužalotas jos vyras, tada moters klausia ar ji nežino kur išėjo asmenį sužalojęs žmogus. Moteris atsako, kad nežino, kad jis tikriausiai išsigando pats. Klausia ar jie susipyko. Moteris atsako, kad nebuvo didelio ginčo, kad nežino, kad jie atvažiavo į svečius, kad jie visą laiką draugai. Moteris verkia. Kitos moters prašoma apsirengti ir išeiti į lauką. Verkiančios moters prašoma prisistatyti, ji prisistato kaip R. A., ji nuolat kartoja „ar jis gyvas“. Kita moteris išeina į lauką. Atvyksta dar viena medikų brigada. Moteris prašo paklausti „ar jis gyvas“, ji verkia. Moteris sako, kad čia visi artimi žmonės, nesupranta kas čia įvyko. Teigia, kad ji realiai nematė, bet sako, kad tai T. su peiliu dūrė. Moteris prašo pareigūnų pažiūrėti „ar jis gyvas“, ji teigia, kad jam kaip dūrė, tai J. iškart užspaudė ir laikė žaizdą, tai kodėl toks klanas kraujo? Namuose vaikšto daug policijos pareigūnų. Moteris pradeda garsiai verkti. Kita moteris verkiančią moterį nusiveda nuo durų (koridoriuje), kur ji sėdėjo. Pareigūnai klausia kur sužaloto asmens dokumentai. Pradeda verkti kita moteris. Medikai konstatuoja sužaloto asmens mirtį. Garsiai verkia mirusio asmens žmona. Kalbasi medikai, policijos pareigūnai. 2. Video faile „PSS-20240101-040708UTC+0200.mp4“ apatiniame kairiame kampe matoma data ir laikas: 2024 m. sausio 1 d., 04:07:08, vaizdo įrašas trunka 30 min. Vaizdo įraše matosi pareigūnas įvykio vietoje. Namuose didelis chaosas, loja šunys, matosi kaip svetainėje ant grindų greitosios pagalbos medikai suteikia asmeniui pirmąją pagalbą (gaivina). Taip pat namuose matomi keli policijos pareigūnai, kurie stebi esančią situaciją, padeda medikams. Vaizdo įrašas, iš dalies kartojasi su prieš tai apžiūrėto vaizdo įrašo epizodais (įvykio vietoje buvo atvykę keli policijos pareigūnų ekipažai, kurie tuo pačiu metu naudojosi kūno kameromis). Įraše matosi, kaip moteris sako, kad viršuje miega vaikai. Vyras prašo J. uždaryti šunis. Pareigūnai apieško namus bei kiemą aplink namus. Pareigūnas į lauką pasikviečia J.. Jai policijos pareigūnas duoda telefoną (su įjungtu garsiakalbiu) ir ji kalbasi su policijos budėtoju. Klausia kiek buvo žmonių, ji atsako, kad šeši suaugę, o du iš jų jau buvo nuėję miegoti su vaikais, o buvo likusi ji, jos vyras T. P., A. A. (nukentėjęs) ir jo žmona R. A.. Budėtojas klausia: kas įvyko? kas nukentėjęs? Atsako, kad nukentėjęs A. A. ir nukentėjo nuo T. P., jam 45 metai ir jis gyvena (duomenys neskelbtini). Klausia: kodėl kilo konfliktas? Atsako, kad „lempiškai“, kad jie patys geriausi draugai, ji nežino dėl ko kilo tas konfliktas, ji net neįsivaizduoja kodėl kilo konfliktas. Klausia: koks T. telefono numeris? Atsako: (duomenys neskelbtini). Klausia: ar T. išvažiavo su mašina, atsako, kad be. Klausia: kuo buvo apsirengęs. Atsako, kad su džinsais. Klausia: ar T. su savimi pasiėmęs telefoną, J. skambina T., bet neprisiskambina. Šalia dar kalbasi kiti pareigūnai, J. klausia kodėl jie susiginčijo, ji atsako, kad dėl kažkokių senų laikų. Po to pareigūnas iš J. paima telefoną ir bando skambinti T., skambindamas įeina į namų vidų, namuose randa T. telefoną ir vėl išeina į lauką. Namuose medikai atlieka gaivinimo veiksmus. Kieme matomi keli policijos ekipažai. Po to pareigūnas apžiūri namų (kiemo) aplinką it grįžta į namų vidų. Namuose kalba pareigūnai, medikai, verkia mirusiojo žmona. Lauke dėl patirto šoko medikai suteikia pagalbą ir kitai moteriai, kuri verkia. 3. Video faile „PSS-20240101-043629UTC+0200.mp4“ apatiniame kairiame kampe matoma data ir laikas: 2024 m. sausio 1 d., 04:36:29, vaizdo įrašas trunka 7 min 25 sek. Vaizdo įraše matomi pareigūnai bei medikai į įvykio vietoje. Pareigūnė įtariamojo žmonos klausia ar įtariamasis pasiėmęs telefoną, jai atsako, kad ne, kad kažkur palikęs namuose. Moters klausia ar ji viską matė, ji atsako: „aš mačiau tik kaip skeryčiojo, gyniau aš, gynė R., liepė baigti, sakydamos, baikit durniai jus prisigėrėt nedarykit nesąmonių“. Klausia: kodėl jie sukonfliktavo, atsako: „nu dėl kažkokių senų laikų, nu dėl kažko“. Pareigūnė klausia: kas tada buvo? Moteris atsako: „tada T. atsinešė peilį, kiek aš supratau iš virtuvės ir dūrė jam peiliu. Aš tik pamačiau tik tą dalyką, aš nemačiau kaip jis pasiėmė peilį, bet aš mačiau kaip dūrė su peiliu jisai“. Pareigūnė klausia: ar vieną kartą dūrė? Moteris linkčioja galvą. Klausia: „ką jis darė toliau, ėjo pro duris, šalinosi, nematėt kur jis peilį padėjo?“ Moteris atsako (atsidusdama): „aš A. iš karto užėmiau žaizdą, užspaudžiau“. Klausia: ką tuo metu darė jos vyras? Moteris negali atsakyti. Klausia: kaip buvo apsirengęs vyras? Atsako, kad su džinsais ir su maike, tamsia, gali būti, kad be striukės išbėgo. Matosi kaip namuose vaikšto pareigūnai, medikai. Ieško nukentėjusiojo dokumento. Pareigūnas išeina į lauką, po to grįžta į vidų, namuose loja šunys. 4. Video faile „PSS-20240101-053519UTC+0200.mp4“ matoma data ir laikas: 2024 m. sausio 1 d., 05:35:19, vaizdo įrašas trunka 01 min 59 sek. Vaizdo įraše matosi kaip pareigūnas asmeniui, kuris yra griovyje, šalia kelio, liepia gulti ant žemės. Vyriškis paklūsta, jam uždedami antrankiai. Vyriškio pareigūnas paklausia kur padėjo peilį, šis atsako, kad turėjo būti virtuvėje. Vyriškio klausia ar nieko neturi, jį apieško, klausia ką turi kišenėse, vyriškis atsako, kad pinigai. Vyriškis įsodinamas į policijos tarnybinį automobilį (1 t., b. l. 99, 100–103)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M5/2024(02) nustatyta, kad A. A. mirties priežastis – kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su VIII šonkaulio, liestiniu diafragmos, kiauriniais širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio užpakalinės sienos pažeidimais žaizdos kanalo eigoje, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes. A. A. mirė 2024 m. sausio 1 d. 4.25 val., tai patvirtina medicininių dokumentų duomenys. A. A. lavone konstatuoti sužalojimai: kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairiame šone su VIII šonkaulio, liestiniu diafragmos, kiauriniais širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio užpakalinės sienos pažeidimais žaizdos kanalo eigoje. Sužalojimas padarytas artimu mirčiai laiku aštriu, vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankių, galimai peiliu, ašmenims esant nukreiptoms žemyn, vienu trauminiu poveikiu paveikus krūtinės kairį šoną iš kairės dešinėn, iš apačios viršun, nežymiai iš priekio link nugaros. Kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas su širdies pažeidimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas), kas šiuo konkrečiu atveju tapo A. A. mirties priežastimi. Muštinė žaizda dešiniame momenyje padaryta artimu mirčiai laiku, buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu paveikus dešinio momens sritį, tiek sudavus smūgį, tiek dešinio momens sritimi atsitrenkus į buką objektą. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir įtakos A. A. mirčiai neturėjo. Sužalojimuose individualių žalojusių daiktų savybių neužsifiksavę, detalesnė jų identifikacija, nei nurodyta išvados 3-6 punkte, negalima. Kovai ir savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta. Savęs žalojimui, savižudybei sužalojimai nebūdingi. Po durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje padarymo A. A. keliolika-keliasdešimt minučių galėjo būti gyvas. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo konkrečios A. A. pozos bei tarpusavio padėties su jį žalojusiu asmeniu. A. A. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,19 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,67 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį neblaivumą (girtumą). A. A. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūravų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų nerasta. Lavono šlapime amfetaminų, amitriptilino, difenhidramimo, efedrino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidvokanabinolio karboksirūgšties nerasta. A. A. lavone pomirtinių sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 110–115).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas Žydrūnas Mėgelaitis ikiteisminio tyrimo metu atsakydamas į užduotus klausimus specialistas paaiškino: 1. Klausimas: Ar specialisto išvadoje Nr. M5/2024(02) konstatuota A. A. padaryta kiauryminė durtinė pjautinė žaizda (sukėlusi mirtį) galėjo būti padaryta įvykio vietos apžiūros metu paimtu peiliu, kurio geležtės ilgis apie 15 cm., o plotis apie 1,5 cm? Atsakymas: konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas peiliu. Sprendžiant apie žaizdos odoje ilgį, pasisakyti apie peilio geležtės plotį negalima, nes peilis į krūtinę įdurtas ir ištrauktas galėjo būti skirtingu kampu. Įvertinus peilio nuotrauką (padarytą įvykio vietos apžiūros metu) sprendžiant pagal peilio geležtės ilgį, jis galėjo būti pakankamas, kad padaryti A. A. krūtinėje konstatuotą kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis yra vienašmenis, kas neprieštarauja ir padarytos žaizdos pobūdžiui. 2. Klausimas: Ar A. A. konstatuota žaizda galvos srityje galėjo būti padaryta suduodant šampano buteliu? Atsakymas: A. A. galvoje konstatuota muštinė žaizda dešinio momens srityje yra aukščiau išorinio pakauškaulio gumburo, todėl tikėtina, kad ji padaryta sudavus smūgį buku daiktu, kuo galėjo būti šampano butelis, žaizdoje specifinių žalojusio daikto savybių neužsifiksavo (1 t., b. l. 117–118).

Apžiūrėjus ikiteisminio tyrimo metu pateiktus A. A. rūbus – skarelę (kaklo mova), marškinėlius, džinsines kelnes, kojinių porą, apatines kelnaites matyti, kad ant jų yra rusvos spalvos, galimai kraujo, dėmių (1 t., b. l. 120–121, 122–129).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu J. P. atpažino peilį, nuotraukoje Nr. 3, kaip tą, su kuriuo jos sutuoktinis T. P. sužalojo A. A. (2 t., b. l. 7–10).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu T. P. atpažino peilį nuotraukoje Nr. 3, kaip tą, kuriuo 2024 m. sausio 1 d. dūrė A. A. (2 t., b. l. 147–150).

Apžiūrėjus 2024 m. sausio 1 d. T. P. dėvėtus rūbus, kurie buvo paimti – mėlynos spalvos džinsus ir juodos spalvos marškinėlius, ant kelnių įvairiose vietose, ypatingai klešnių apatinėje dalyje, matomi sutepimai, prilipusių žemių likučiai, taip pat matyti rusvos spalvos dėmės (2 t., b. l. 151-152, 153–158).

Ikiteisminio tyrimo metu T. P., be kita ko, pateikė popierinį voką į kurį buvo suvynioti pinigai ir pinigus – 8 900,00 eurų bei 10 930,00 JAV dolerių, kuriuos pasiėmė 2024 m. sausio 1 d. pasišalindamas iš savo namų po įvykio ir turėjo su savimi sulaikomas. Apžiūrint voką, ant jo matyti rusvos spalvos dėmės (2 t., b. l. 166–168, 173–177).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 3/2024 (02) nustatyta, kad T. P. konstatuota: odos nubrozdinimai kaktos dešinėje ir kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos (ekchimozės) kairiame žaste. Odos nubrozdinimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 1-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste padarytos kietais, bukais riboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėtina rankų pirštais sugriebimo metu. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Dėl konstatuotų sužalojimų T. P. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi, tačiau nubrozdinimas kairėje plaštakoje galėjo susidaryti pargriuvus ir kaire plaštaka kontaktuojant su grubia plokštuma (2 t., b. l. 164–165).

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas T. P. dėl A. A. nužudymo pasitvirtino, tačiau iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl to, kad T. P. dėl asmeninių nesutarimų tyčia vieną kartą nenustatytu buteliu sudavė A. A. į galvos sritį tuo padarydamas jam muštinę žaizdą dešiniame momenyje, kaip neįrodyta ir neturėjusi įtakos A. A. mirčiai bei galutiniam veikos kvalifikavimui.

Byloje surinktų ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. P. nužudė A. A. kuomet jis 2024 m. sausio 1 d. apie 3.40 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su A. A. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu į krūtinės kairę pusę, tuo padarė A. A. kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą krūtinės kairiame šone su VII šonkaulio, liestiniu diafragmos, kiauryminiais širdies ir širdies dešinio skilvelio užpakalinės sienos pažeidimais žaizdos kanalo eigoje, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes, dėl ko A. A. įvykio vietoje mirė.

T. P. savo kaltę dėl A. A. nužudymo pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme, taigi, esminio ginčo dėl įvykio ir A. A. mirties priežasties bei tą tiesiogiai nulėmusių aplinkybių nekyla. T. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo pakankamai nuoseklūs ir iš esmės atitinka bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti. Kaltinamasis T. P. parodė, kad Naujųjų metų naktį švenčiant namuose kilo tarpusavio ginčas su A. A., abu susistumdė, A. A. griebė jį už dešinės rankos ir T. P. išsivaduodamas jam galėjo prakirsti lūpą. Maždaug po 15-20 minučių T. P. grįžinėjo iš virtuvės, o A. A. iš terasos. Kaltinamasis buvo atsipalaidavęs ir net nesitikėjo, kad A. A. jam galėtų smūgiuoti, tačiau sulaukė smūgio iš dešinės rankos į kairį skruostą. Tada paėmęs virtuvinį peilį juo vieną kartą dūrė A. A. į kairįjį šoną širdies srityje, buvo labai daug kraujo, kaltinamasis pradėjo jį valyti nuo plytelių, pamatė A. A. mėlynuojantį ir po tos akimirkos atsigavo kažkur laukuose po dviejų valandų. Žino, kad A. A. buvo konstatuota ir muštinė žaizda galvoje, kuri kaip nurodoma, padaryta buteliu, bet apie tai nieko negali pasakyti. Anot kaltinamojo, smūgiuodamas peiliu nesuprato ką daro, aptemo protas, nesuprato pasekmių. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusios J. P. parodymai, apie tai, kad Naujųjų metų naktį apie 3.00 val., tarp A. A. ir T. P. įvyko konfliktas, jie apsižodžiavo, apsistumdė, T. P. kažkuriuo momentu ranka sudavė A. A. per veidą ir J. P., kad nuslopinti pastarojo įsikarščiavimą, jį išsivedė į lauką, po kelių minučių grįžo atgal, pastebėjo, kad A. A. iš lūpos bėgo kraujas, T. P. pradėjo eiti link A. A., o šis sudavė T. P. į veidą. Anot liudytojos, ji nematė ar T. P. atsinešė iš virtuvės peilį, ar jis kur nors jau buvo padėtas, pačio veiksmo ir dūrio nematė arba neatsimena dėl patirto šoko. Atsimena, kad pamatė T. P. rankoje ištrauktą kruviną peilį, tada skambino bendruoju pagalbos telefonu „112“. Po dūrio J. P. pasitraukė A. A. link savęs, jis pradėjo svirduliuoti dar ištarė kelis necenzūrinius žodžius ir liudytoja jį nuleido ant žemės. Butelio šukių, o ir paties butelio T. P. rankose nematė, matė tik peilį. Po to kai A. A. nugriuvo T. P. dar valė kraują, kurio buvo prie televizoriaus ant žemės, kodėl ir kokiu tikslu jis vėliau pasišalino iš namų liudytoja tikina nežinanti. Nukentėjusioji R. A. paaiškino, kad apie 3.00 val. nakties jos vyras A. A. susiginčijo su T. P., kilo konfliktas, kurio metu T. P. trenkė A. A. į veidą prakirto lūpą. Tada J. P. A. A. išsivedė į lauką. Po keleto minučių A. A. parėjo iš lauko su J. P. ir jie vėl vienas prie kito priėjo, A. A. stūmė T. P., kuris apsisuko ir greitai nuėjo į virtuvę pasiėmė peilį, į kitą ranką putojančio vyno ,,Prosecco“ butelį ir pribėgęs trenkė tuo buteliu bei dūrė į šoną A. A.. Po to A. A. susvirduliavo, J. P. padėjo jam atsigulti ant grindų. T. P. tuo momentu puolė valyti kraują nuo plytelių. Anot R. A., ji paties smūgio su buteliu į galvą nematė, bet matė tokį T. P. judesį kuomet jis užsimojo. Liudytoja I. L. nurodė Naujuosius metus sutikusi kartu su T. P. ir A. A. bei kitais žmonėmis, kurie buvo pas juos, apie 2.00 val. su vyru nuėjo miegoti. Liudytoja užlipo į viršų pažiūrėti ar miega vaikai, o vyras pasiūlė eiti miegoti į namo antrą aukštą, pabudo nuo triukšmo, tada pažadino vyrą ir nusileido laiptais į apačią kur pamatė ant žemės gulintį A. A., šalimais buvo R. A. ir J. P., o jos vyras priklaupęs šalia, tik vėliau sužinojo, kad buvo dūris peiliu, anot liudytojos, vakaro metu tarp A. A. ir T. P. ginčų nebuvo. Liudytojas T. L. paaiškino, kad sutikus Naujuosius metus, po dvyliktos valandos ėjo miegoti iš miego jį pabudino žmona dėl triukšmo apačioje. Liudytojas nusileido žemyn, koridoriuje pamatė T. P., kurio paklausė kas čia atsitiko, o šis paaiškino, kad gynėsi, nuėjęs į kambarį pamatė A. A. gulintį ant žemės, kažkas pasakė, kad jam dūrė peiliu, skambino greitajai medicinos pagalbai. Kol sėdėjo prie stalo jokių konfliktų nebuvo. Liudytoja A. D. patikino, kad sutiko Naujuosius metus pas P. ir po 24.00 val. su šeima išvažiavo namo. Jau atsigulusi sulaukė J. P. skambučio, kuri pasakė, kad A. A. padurtas peiliu, o T. P. pabėgo. Sėdint prie stalo jokių ginčų nebuvo, A. A. ir T. P. priekaištų vienas kitam nepastebėjo. Liudytojas E. D. nurodė, kad su žmona buvo atvykęs pas P. švęsti Naujųjų metų, atšventė ir išvažiavo namo. Naktį žmonai paskambino telefonu ir pasakė, kad atsitiko nelaimė – T. P. nužudė žmogų, tai yra A. A.. Nukentėjusioji R. L. ir V. A. įvykio nematė ir apie jį sužinojo iš kitų asmenų šiems nurodant, kad T. P. peiliu nudūrė A. A.. Taigi, atlikus byloje apklaustų liudytojų parodymų analizę ir juos gretinant tarpusavyje didesnių neatitikimų ar prieštaravimų faktinei bylos situacijai dėl A. A. mirties priežasties neužfiksuota, kaltinamojo, nukentėjusiosios R. A. ir byloje apklaustų liudytojų parodymai papildo vieni kitus todėl teismas juos vertina kaip patikimus, tačiau analizuoja ir kitų bylos įrodymų kontekste.

Kaltinamojo T. P., nukentėjusiosios R. A. ir byloje apklaustų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie įvykį telefonu pranešta 2024 m. sausio 1 d. 3.54 val. (1 t., b. l. 21–25). VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktuose gauto iškvietimo pokalbių kvietimo garso įrašuose moteris nurodo, kad telefoną perduoda šeimininkei, kuri nurodo tikslų įvykio vietos adresą, paaiškina, kad susipyko draugai ir vienas iš jų smeigė peilį į kažkur į pilvo sritį, pacientą įvardija „A.“, dispečerė teikia rekomendacijas kaip atlikti gaivinimo veiksmus, kol atvyksta greitosios medicinos pagalbos ekipažas (1 t., b. l. 88–92, 93–97). Apžiūrėjus įvykio vietą – gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), jo vidų, svetainėje ant grindų rastas A. A. lavonas, atlikta pirminė jo apžiūra, įvykio vietos apžiūros metu nuo virtuvės spintelės paimtas peilis su kraujo žymėmis (1 t., b. l. 26–47). Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo 2024 m. sausio 1 d. apie 4.08 val., buvo gautas Kauno apskrities VPK OVS specialisto pranešimas dėl įvykio. Pareigūnams nuvykus į įvykio vietą akivaizdžiai neblaivi R. A. nurodė jog susipykus draugams šie apsistumdė ir pamatė ant grindų plūstantį kraują, nematė kokiu įnagiu buvo sužalotas jos sutuoktinis, jai nustatytas 0,99 promilių neblaivumas. J. P. pareigūnams paaiškino mačiusi kaip T. P., žodiškai sukonfliktavęs su A. A., nuėjo į virtuvę ir priėjęs prie pastarojo, dešine ranka užsimojo iš apačios (kablio judesiu) ir vieną kartą dūrė į kairės pusės šonkaulių sritį, jai nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. Pareigūnams nuėjus į antrą namo aukštą rasti I. L. ir T. L., kurie paaiškino, kad būdami kambaryje išgirdo konflikto garsus iš pirmo namo aukšto, o nusileidę žemyn pamatė apačioje be gyvybės ženklų gulintį A. A., alkoholio kiekio matuokliu I. L. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, T. L. nustatytas 1,36 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje medikai nustatė, kad T. P. dūrė į kairės pusės šoną, taip padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės pusėje, medikai 2024 m. sausio 1 d. 4.25 val., konstatavo A. A. mirtį. T. P. sulaikytas kelyje link (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 1 d. 5.36 val. (1 t., b. l. 8–10). 2024 m. sausio 1 d. 5.37 val., T. P. nustatytas 2,10 promilių apsvaigimas (1 t., b. l. 81–83, 84–85). Iš įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, kad namuose didelis chaosas, loja šunys, svetainėje ant grindų greitosios pagalbos medikai suteikia asmeniui pirmąją pagalbą (gaivina). Pareigūnė vienos moters klausia ar asmenį sužalojo šių namų šeimininkas, moteris atsako, kad taip, po to jos klausia iš kur ji žino, ar matė kaip dūrė, ji atsako, kad taip, matė kaip su peiliu dūrė į šoną, nurodo, kad nebuvo didelio ginčo, nurodo, jog čia visi artimi žmonės. Viename iš vaizdo įrašų matosi kaip pareigūnas asmeniui, kuris yra griovyje, šalia kelio, liepia gulti ant žemės. Vyriškis paklūsta, jam uždedami antrankiai. Vyriškio pareigūnas paklausia kur padėjo peilį, šis atsako, kad turėjo būti virtuvėje. Vyriškis įsodinamas į policijos tarnybinį automobilį (1 t., b. l. 99, 100–103). Iš 2024 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros metu paimto mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, nuotraukų kataloge rastų vaizdo failų apžiūros nustatyta, kad vakaro metu T. L. grojo gitara, jam pritardamas dainavo A. A., kambaryje yra I. L., J. P. ir R. A., T. P. filmuoja. Jokių tarpusavio konfliktų, nesutarimų neužfiksuota (1 t., b. l. 54–59, 60).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M5/2024(02) patikimai patvirtina, kad A. A. mirties priežastis – kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su VIII šonkaulio, liestiniu diafragmos, kiauriniais širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio užpakalinės sienos pažeidimais žaizdos kanalo eigoje, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes. Nekelia abejonių, kad A. A. mirė 2024 m. sausio 1 d. 4.25 val., tai patvirtina ir byloje pateiktų medicininių dokumentų duomenys. A. A. lavone konstatuoti sužalojimai: kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairiame šone su VIII šonkaulio, liestiniu diafragmos, kiauriniais širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio užpakalinės sienos pažeidimais žaizdos kanalo eigoje. Sužalojimas padarytas artimu mirčiai laiku aštriu, vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankių, galimai peiliu, ašmenims esant nukreiptoms žemyn, vienu trauminiu poveikiu paveikus krūtinės kairį šoną iš kairės dešinėn, iš apačios viršun, nežymiai iš priekio link nugaros. Kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas su širdies pažeidimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas), kas šiuo konkrečiu atveju tapo A. A. mirties priežastimi. Sužalojimuose individualių žalojusių daiktų savybių neužsifiksavę, detalesnė jų identifikacija, nei nurodyta išvados 3-6 punkte, negalima. Kovai ir savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta. Savęs žalojimui, savižudybei sužalojimai nebūdingi. Nurodoma, kad po durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje padarymo A. A. keliolika-keliasdešimt minučių galėjo būti gyvas. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo konkrečios A. A. pozos bei tarpusavio padėties su jį žalojusiu asmeniu. A. A. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,19 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,67 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį neblaivumą (girtumą). A. A. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūravų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų nerasta. Lavono šlapime amfetaminų, amitriptilino, difenhidramimo, efedrino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidvokanabinolio karboksirūgšties nerasta. A. A. lavone pomirtinių sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 110–115). Šie įrodymai yra pagrindiniai dėl kilusių negrįžtamų pasekmių – A. A. mirties priežasties fakto, sužalojimų pobūdžio ir jų lokalizacijos. 2024 m, sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis, ant kurio yra kraujo pėdsakų ir kuris buvo apžiūrėtas, jo geležtės ilgis apie 15 cm., o plotis apie 1,5 cm (1 t., b. l. 48–53). Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu tiek J. P., tiek ir T. P. atpažino peilį, kuriuo buvo durta A. A. (2 t., b. l. 7–10, 147–150). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas Žydrūnas Mėgelaitis patvirtino, kad sprendžiant apie žaizdos odoje ilgį, pasisakyti apie peilio geležtės plotį negalima, nes peilis į krūtinę galėjo būti įdurtas ir ištrauktas skirtingu kampu. Įvertinus peilio nuotrauką (padarytą įvykio vietos apžiūros metu) sprendžiant pagal peilio geležtės ilgį, jis galėjo būti pakankamas, kad padaryti A. A. krūtinėje konstatuotą kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis yra vienašmenis, kas neprieštarauja ir padarytos žaizdos pobūdžiui (1 t., b. l. 117–118). Akivaizdu, dėl A. A. padarytos kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su VIII šonkaulio, liestiniu diafragmos, kiauriniais širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio užpakalinės sienos pažeidimais žaizdos kanalo eigoje, kilo komplikacija kuomet įvyko vidinis nukraujavimas į kairę krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes, kas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo mirtimi taigi ir kaltinamojo T. P. veiksmais. Apžiūrėjus ikiteisminio tyrimo metu pateiktus A. A. rūbus – skarelę (kaklo mova), marškinėlius, džinsines kelnes, kojinių porą, apatines kelnaites matyti, kad ant jų yra rusvos spalvos, galimai kraujo, dėmių (1 t., b. l. 120–121, 122–129). Ant 2024 m. sausio 1 d. T. P. dėvėtų rūbų taip pat matyti rusvos spalvos dėmės (2 t., b. l. 151–152, 153–158). Ikiteisminio tyrimo metu T. P., be kita ko, pateikė popierinį voką į kurį buvo suvynioti pinigai ir pinigus – 8 900,00 eurų bei 10 930,00 JAV dolerių, kuriuos pasiėmė 2024 m. sausio 1 d. pasišalindamas iš savo namų po įvykio ir turėjo su savimi sulaikomas. Apžiūrint voką, ant jo matyti rusvos spalvos dėmės (2 t., b. l. 166–168, 173–177).

Nors kaltinime buvo nurodyta, kad T. P. dėl asmeninių nesutarimų su A. A. metu, tyčia vieną kartą nenustatytu buteliu sudavė A. A. į galvos sritį ir tuo padarė jam muštinę žaizdą dešiniame momenyje, tačiau ši aplinkybė kelia pernelyg daug abejonių, kurias teismas vertina kaltinamojo naudai jas šalindamas iš kaltinimo, šioje dalyje kaltinamojo T. P. ir liudytojos J. P. bei nukentėjusiosios R. A. parodymai išsiskyrė, tačiau bet kuriuo atveju, šiame kontekste pažymėtina, kad tai jokios reikšmės T. P. veiksmų galutiniam kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl A. A. nužudymo neturi.

Byloje įrodyta, kad A. A. lavone, be kita ko, konstatuoti sužalojimai – muštinė žaizda dešiniame momenyje padaryta artimu mirčiai laiku, buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu paveikus dešinio momens sritį, tiek sudavus smūgį, tiek dešinio momens sritimi atsitrenkus į buką objektą. Kaip nurodoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M5/2024(02) šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir įtakos A. A. mirčiai neturėjo. Sužalojimuose individualių žalojusių daiktų savybių neužsifiksavę, detalesnė jų identifikacija negalima (1 t., b. l. 110–115). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas Žydrūnas Mėgelaitis paaiškino, kad A. A. galvoje konstatuota muštinė žaizda dešinio momens srityje yra aukščiau išorinio pakauškaulio gumburo, todėl tikėtina, kad ji padaryta sudavus smūgį buku daiktu, kuo galėjo būti šampano butelis, žaizdoje specifinių žalojusio daikto savybių neužsifiksavo (1 t., b. l. 117–118). Ikiteisminio tyrimo metu J. P. pateikė šešis tuščius butelius nuo alkoholinių gėrimų, kuriuos vartojo 2024 m. sausio 1 d., per Naujųjų metų sutikimo šventę, kurie buvo apžiūrėti ir nustatyta, jog tai iš viso trys vienetai butelių nuo putojančio vyno ir trys vienetai butelių nuo vyno (1 t., b. l. 68–69, 70–75, 76–80). Pats kaltinamasis T. P., nors ir pripažindamas savo kaltę dėl A. A. nužudymo, visgi patikino neprisimenantis, jog būtų buteliu smūgiavęs jam į galvos sritį, liudytoja J. P. nepatvirtino, kad T. P. prieš durdamas A. A. peiliu būtų turėjęs butelį, nors ant stalo jų buvo. Tai, kad T. P. savo rankose galėjo turėti žalios spalvos putojančio vyno butelį tuo pačiu momentu kuomet peiliu smūgiavo A. A. nurodo tik nukentėjusioji R. A., tačiau taip pat patikslina, kad paties smūgio buteliu nematė ir kur tas butelis vėliau dėjosi nežino, stiklo šukių nebuvo, o į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams apie tai nė neužsiminė nurodydama tik dūrį peiliu. Šalia A. A. lavono iš karto po įvykio jokio butelio nematė ir liudytojai T. L. ir I. L.. Pažymėtina, kad visiems nurodytiems asmenims iš karto po įvykio buvo nustatytas neblaivumas, dėl ko tam tikrų aplinkybių įsiminimas arba detalių fiksavimas, teismo nuomone, gali būti ribotas. Kita vertus, toks faktas nebuvo nurodytas bendrojo pagalbos centro operatorei, į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, kurie bendravo su namie buvusiais asmenimis ir dėl to buvo surašytas tarnybinis pranešimas jame nurodant detalias aplinkybes. Tai, kad šalia A. A. lavono būtų koks nors stiklinis butelis, išlieta kokių nors skysčių, neužfiksuota ir įvykio vietos apžiūros metu, o atlikus J. P. pateiktų butelių apžiūrą taip pat negauta jokių reikšmingų rezultatų, kurie galėtų patvirtinti tokio objekto kontaktą su A. A. kūnu, ant jų nebuvo užfiksuota kraujo pėdsakų, nepaimti biologiniai mėginiai, neatliktas daktiloskopinis tyrimas, o kaltinime toks objektas įvardijamas kaip „nenustatytas butelis“. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 3/2024 (02) ir pačiam T. P. konstatuoti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje ir kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos (ekchimozės) kairiame žaste, o konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, šie sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi, tačiau nubrozdinimas kairėje plaštakoje galėjo susidaryti pargriuvus ir kaire plaštaka kontaktuojant su grubia plokštuma (2 t., b. l. 164–165). Nei paties T. P., nei nukentėjusiosios R. A. ar byloje apklaustų liudytojų parodymai neleidžia daryti patikimos išvados kokiomis aplinkybėmis galėjo atsirasti minėti T. P. sužalojimai, kas leidžia daryti išvadą, jog dar iki T. P. dūrio peiliu A. A. galėjo vykti grumtynės, o kaip jau minėta, muštinė žaizda dešiniame momenyje A. A. galėjo atsirasti ir dešinio momens sritimi atsitrenkus į buką objektą, o taip pat ir visai kitu laiku, nei įvyko kaltinime nurodomas dūris peiliu. Kita vertus, jau minėta, jog tokia aplinkybė tėra tik fakto klausimas ir jokios įtakos A. A. mirčiai, taigi ir atitinkamam T. P. veiksmų kvalifikavimui, neturėjo, nors sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau ir kaltinime apie kokį nors A. A. sveikatos sutrikdymą, kuris apimamas sunkesniu – nužudymo nusikaltimu, nebuvo nurodyta. Sutiktina, kad pats įvykis kilo dėl T. P. ir A. A. asmeninių nesutarimų ir tarpusavio konflikto, tačiau veiką kvalifikuojant kaip nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, asmeninio pobūdžio motyvų gali būti daug ir įvairių ir jie aprašant nusikalstamos veikos sudėtį dispozicijoje nėra būtini nurodyti ir nėra privalomai nustatinėtini, kai tuo tarpu apie nužudymą kvalifikuojančių požymių buvimą šiuo atveju nėra nurodoma. Taigi, esant aukščiau išvardintiems motyvams iš kaltinimo šalinama aplinkybė jog T. P. dėl asmeninių nesutarimų su A. A. metu, tyčia vieną kartą nenustatytu buteliu sudavė A. A. į galvos sritį ir tuo padarė jam muštinę žaizdą dešiniame momenyje.

Įvertinus visus aukščiau aprašytus įrodymus ir atlikus jų kompleksinę analizę byloje nekyla abejonių dėl T. P. kaltės nužudžius A. A., šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo T. P. kaltei pagrįsti.

BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Sprendžiant dėl kaltininko veikos pripažinimo pagal BK 129 straipsnį nužudymu svarbu nustatyti tiek objektyviuosius nužudymo požymius – veiką, padarinius (nukentėjusiojo mirtį), būtinąjį priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, tiek ir subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį atsiranda tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Asmens kaltė nustatoma atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nužudymo įrankius ir būdą, žaizdų ir kitų sužalojimų skaičių, pobūdį, išsidėstymą gyvybiškai svarbių žmogaus organų atžvilgiu, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius nusikaltimo metu, prieš jį ir po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-489/2017 ir kt.).

Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes A. A. mirtį lėmė kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su VIII šonkaulio, liestiniu diafragmos, kiauriniais širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio užpakalinės sienos pažeidimais žaizdos kanalo eigoje, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes. A. A. mirė 2024-01-01 4.25 val., tai patvirtina medicininių dokumentų duomenys. A. A. lavone konstatuoti sužalojimai: kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairiame šone su VIII šonkaulio, liestiniu diafragmos, kiauriniais širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio užpakalinės sienos pažeidimais žaizdos kanalo eigoje. Sužalojimas padarytas artimu mirčiai laiku aštriu, vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankių, galimai peiliu, ašmenims esant nukreiptoms žemyn, vienu trauminiu poveikiu paveikus krūtinės kairį šoną iš kairės dešinėn, iš apačios viršun, nežymiai iš priekio link nugaros. Tai yra peilis, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu, juo Kaltinamasis T. P. vieną kartą smūgiavo A. A..

Teismų praktikoje laikoma, kad net ir vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą), o šiuo atveju dar ir specialiai parinktu žalojančiu įrankiu – peiliu, gali būti pripažintas tyčia padarytu nužudymu. Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą stipriai smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, o ypatingai specialiu žaloti pritaikytu įrankiu, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus nuo dūrio peiliu sukeltų padarinių gali mirti. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Nėra svarbu, kada nukentėjusysis nuo gautų sužalojimų mirė, tačiau svarbu nustatyti, kad padaryti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo mirtimi. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Asmuo suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystymąsi bei numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Šiuo atveju priežastinio ryšio buvimas tarp kaltinamojo T. P. veiksmų ir dėl to kilusių padarinių – A. A. mirties, abejonių nekelia.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes, kurios yra esminės nustatant subjektyviųjų veikos požymių turinį, pripažintina, kad kaltinamasis T. P. elgdamasis aptartu būdu, suprato savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatė, kad jie gali sukelti sunkius padarinius, veikė tiesiogine tyčia ir nužudė kitą žmogų. Apie tiesioginę T. P. tyčią nužudyti liudija tai, kad savo tikslui įgyvendinti buvo pasitelktas specialus žalojantis įrankis – peilis, o smūgiuota gana tiksliai į gyvybiškai svarbią kūno vietą krūtinės kairėje pusėje, tuojau pat po įvykio T. P. pasišalino ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų tik praėjus kelioms valandoms, ne įvykio vietoje, taigi buvo iš esmės abejingas A. A. likimui.

Nukentėjusiosios R. A. įgaliotoji atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė baigiamosios kalbos metu, be kita ko, prašė kaltinamojo T. P. veiksmus vertinti ir juos kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kaip nužudymą itin žiauriai, nurodė, kad nužudymą kaltinamasis įvykdė artimo asmens, tai yra A. A. sutuoktinės ir kitų asmenų akivaizdoje, ir šią aplinkybę suvokė, sukėlė R. A. dideles kančias. Su tokiais nukentėjusiosios R. A. įgaliotosios atstovės argumentais sutikti nėra objektyvaus pagrindo.

Visų pirma pažymėtina, kad BPK 256 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Šiuo atveju abejonės dėl kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo buvo pareikštos jau pabaigus įrodymų tyrimą ir tik baigiamųjų kalbų metu, taigi, nesilaikyta tokio pobūdžio prašymams pareikšti nustatytos tvarkos. Antra, teismui jau išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir išsamiai ištyrus visus bylos įrodymus abejonių dėl T. P. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nekilo, ir tai išsamiai aptarta šiame nuosprendyje, taigi ir teismo iniciatyva nebuvo ir nėra pagrindo spręsti klausimo dėl veikos perkvalifikavimo į sunkesnę, dėl ko, kaip teisingai replikavo prokuroras, keistųsi ir baudžiamosios bylos teismingumo jau apygardos teismo trijų teisėjų kolegijai nagrinėti priskirtinumo klausimas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybių, kvalifikuojančių atsakomybę už nužudymą, sąrašas yra išsamus, baigtinis. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą nusikalstama veika kvalifikuojama tokiu atveju, jei nužudoma kankinant ar kitaip itin žiauriai, tai yra, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, neturi reikšmės. Pati sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, taip pat yra būtina nustatyti ir kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. nustatyti, ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-72-746/2015, 2K-235-222/2016 ir kt.).

Pabrėžtina, kad ypatingo žiaurumo požymio veikoje konstatavimas yra teisinė kategorija, o tai reiškia, kad dėl šio požymio buvimo sprendžia teismas, atsižvelgęs į visas faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus. Šiuo atveju, nors sutiktina, kad A. A. buvo nužudytas tiek savo sutuoktinės, tiek ir kitų asmenų akivaizdoje, tam panaudojo buitinį peilį, tačiau vien tai jokiu būdu nedaro jo veikos kaip nors pavojingesne nei parašyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, kadangi byloje nėra duomenų jog nužudymą T. P. būtų iš anksto planavęs, rengęsis, specialiai ieškojęs įrankius, priešingai, patys įvykio vietoje buvę asmenys ten neatsidūrė atsitiktinai, jis, nors pasirinkęs nusikalstamą elgesio modelį, veikė vedamas pykčio dėl abipusio tarpusavio konflikto metu patirtų išgyvenimų, o peilis tapo atsitiktiniu įranku, kurį jis spontaniškai paėmė, ir nors veikė tiesiogine tyčia, tačiau ji buvo aiškiai konkretizuota ir nukreipta tik į A. A. nužudymą, o ne kokių nors neigiamų išgyvenimų, didelio skausmo sukėlimą jo sutuoktinei ar kitiems asmenims, su kuriais visais prieš tai šventė ir vartojo alkoholį, dūris peiliu, nors tikslus ir atliktas į gyvybiškai svarbią vietą, tačiau buvo vienintelis ir tuojau pat po to, kaltinamojo supratimu, jis jau mėgino padėti nukentėjusiajam valydamas kraują, tačiau kiek vėliau pasišalindamas iš įvykio vietos liko abejingas tokio savo elgesio pasekmėms, byloje nepaneigta aplinkybė, jog tuo metu buvo ištiktas šoko. Kaip matyti iš bylos duomenų, greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai jau 2024 m. sausio 1 d. 4.25 val. konstatavo A. A. mirtį, kas gana artima paties įvykio laikui, o dar iki medikams atvykstant jis jau buvo praradęs sąmonę ir nėra duomenų apie jam pačiam sukeltas itin dideles kančias, žiaurų elgesį. Taigi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes T. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis A. A. nužudymas.

Nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo BK 129 straipsnio 1 dalies redakcija ir šios straipsnio sankcijos nesikeitė.

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė.

T. P. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kuris yra tyčinis ir baigtas, sukėlė išskirtinai sunkius ir negrįžtamus padarinius – A. A. mirtį. Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Tai, kad dar iki įvykio T. P. vartojo alkoholį patvirtino ne tik jis pats, tačiau ir visi kiti šioje baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai bei nukentėjusioji R. A.. Tuojau pat po įvykio, 2024 m. sausio 1 d. 5.37 val., T. P. nustatytas 2,10 promilių apsvaigimas (1 t., b. l. 81–83, 84–85). Tai, kad vertinant T. P. reagavimą jam pasišalinant iš įvykio vietos reikia atsižvelgti į jo suvartotą alkoholio kiekį, kuris galėjo padaryti poveikį tokiam elgesiui, nurodoma ir nagrinėjant skundą Kauno apygardos teisme 2024 m. sausio 26 d. teismo posėdyje gynėjo pateiktoje medicinos psichologo K. P. 2024 m. sausio 22 d. išvadoje. Taigi, ši aplinkybė abejonių nekelia, kaip ir nėra pagrindo abejoti, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir T. P. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti jo spontaniškam nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti bei jo indiferentiškumui dėl pasekmių, tai yra A. A. likimo.

Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, priklausomai nuo bylos aplinkybių gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau šiuo atveju jų nekonstatuota. Kaltinamojo T. P. asmenybė iš esmės charakterizuotina teigiamai ir byloje yra pateikta duomenų bei dokumentų kopijų apie buvusią aktyvią T. P. sportinę veiklą, sveikinimų, padėkų, pažymėjimų ir diplomų, pagyrimo raštas už labai gerą mokymąsi, darbą ir pavyzdingą elgesį pradinėje klasėje (3 t., b. l. 20–50), kaltinamasis nurodė esantis kraujo donoru, padeda gyvūnų prieglaudoje, visgi tokie duomenys jau buvo įvertinti dar ikiteisminio tyrimo metu, kuomet Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartimi T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į kitas, švelnesnes kardomąsias priemones (3 t., b. l. 53–59), o Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2024 m. kovo 26 d. nutarimu sušvelnintos T. P. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos (3 t., b. l. 69–72). Pažymėtina, kad į kaltinamojo asmenybę atsižvelgia ir baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas skirdamas T. P. bausmę. Byloje taip pat yra pateikti duomenys apie dalies turtinės ir/ar neturtinės žalos padengimą nukentėjusiosioms bei prašymas ikiteisminio tyrimo metu iš T. P. paimtus pinigus – 8 900,00 eurų bei 10 930,00 JAV dolerių atitinkamai perduoti bei paskirstyti nukentėjusiosioms R. A., V. A. ir R. L. (2 t., b. l. 46, 3 t., b. l. 99–100, 101–103, 4 t., b. l. 1–4), nurodoma, kad kaltinamasis T. P., siekdamas dengti padarytą žalą jau po nusikalstamos veikos padarymo paleistas iš laisvės atėmimo vietos įsidarbino ir dirba. Visgi tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiems (civiliniams ieškovams) tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios, kai tuo tarpu nukentėjusiosios R. A. civilinis ieškinys reiškiamas ne tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ir dėl išlaikymo, reikalaujama atlyginti žalą, atsiradusią dėl maitintojo netekimo, vien pagal patikslintą šios civilinės ieškovės reikalavimą prašoma iš viso 264 195,04 eurų žalos atlyginimo, o nukentėjusiųjų V. A. ir R. L. civiliniai ieškiniai dėl atitinkamai 100 000,00 eurų ir 50 000,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo taip pat susiję su reikalavimais dėl tyčinio jiems artimo asmens gyvybės atėmimo, ir teismas tokius reikalavimus šiuo nuosprendžiu iš dalies tenkina, o kaltinamasis T. P. siunčiamas atlikti realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Taigi, tai nėra pagrindas nei taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, nei taikyti BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tai pripažinti kaip kitą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Aptariamuoju atveju taip pat nėra pagrindo ir pripažinti A. A. elgesį iki jo nužudymo provokuojančiu ar rizikingu, kas būtų galėję turėti reikšmės T. P. nusikalstamos veikos padarymui, ir nors byloje yra duomenų apie buvusį šių asmenų tarpusavio konfliktą ir ginčą dar iki nužudymo, tačiau toks elgesys nesiekia nukentėjusiojo sąmoningo ar neatsargaus elgesio, kuris galėjo paskatinti kaltininką prieš jį nusikalsti pripažinimo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, abi konflikto pusės buvo iniciatyvios, tai nebuvo ir būtinoji gintis.

Nukentėjusiosios R. A. įgaliotoji atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė savo baigiamojoje kalboje prašė nepripažinti T. P. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nurodė, kad T. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme skyrėsi, nebuvo nuoseklūs, jis klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus tiek dėl sudavimo buteliu, tiek dėl peilio, jo parodymai nesutampa ir su kitų liudytojų parodymais dėl pagalbos suteikimo nukentėjusiajam, kas kvietė pagalbą, nelogiški jo paaiškinimai, ir dėl pinigų pasiėmimo su savimi, kai jis spruko iš įvykio vietos. Anot nukentėjusiosios įgaliotosios atstovės, T. P. parodymai dalyje dėl nuoširdaus gailesčio ir tam tikrų svarbių įvykio aplinkybių turi būti vertinami kritiškai, nes jis jau anksčiau yra teistas už melagingus parodymus, jo parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja byloje esančiai medžiagai, ir turi būti vertinami kaip siekimas sumenkinti veikos pavojingumą ir švelninti savo atsakomybę, ir negali būti vertinami kaip nuoširdus gailėjimasis. Todėl šiuo atveju negalima teigti, kad jo prisipažinimas yra nuoširdus, todėl tai negali būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Visgi, tokie nukentėjusiosios R. A. įgaliotosios atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės argumentai atmestini. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė bus pripažįstama tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi turi būti nustatyti du šios aplinkybę lengvinančios aplinkybės aspektai: pirma, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; antra, kaltininko nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-697/2017, 2K-132-976/2023). Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

Tačiau pažymėtina ir tai, kad prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023). Nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023).

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs viso proceso metu kaltinamojo T. P. duotus parodymus ir sugretinęs juos su ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, konstatuoja, kad priešingai, nei savo baigiamojoje kalboje nurodė nukentėjusiosios R. A. įgaliotoji atstovė, kaltinamojo parodymai dėl pilno savo kaltės pripažinimo iš esmės yra nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas du kartus ir dar tą pačią dieną, tai yra 2024 m. sausio 1 d. savo kaltę pripažino pilnai (2 t., b. l. 136–137), o 2024 m. sausio 17 d. parodymų patikrinimo vietoje metu T. P. savo parodymuose išdėstytas aplinkybes susiejo su įvykiais vietoje, parodė kur vyko konfliktas, kaip susistumdė su A. A., kur šis nukrito, parodė virtuvės patalpas (2 t., b. l. 144–146), analogiškos pozicijos dėl kaltės jis laikėsi ir 2024 m. balandžio 22 d. įtariamojo apklausos metu (2 t., b. l. 142–143), savo kaltę pilnai pripažino ir 2024 m. rugsėjo 10 d. bei 2024 m. gruodžio 10 d. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, akivaizdu, jog tam tikrų aplinkybių, tai yra dėl to, iš kur konkrečiai paėmė peilį, o taip pat ir dėl to, ar sudavė A. A. į galvą buteliu, kaltinamasis galėjo ir gali neatsiminti dėl įvykio metu buvusio girtumo – 2024 m. sausio 1 d. 5.37 val., T. P. nustatytas 2,10 promilių apsvaigimas (1 t., b. l. 81–83, 84–85), taigi, įvykio metu jis buvo dar didesnis, tačiau jų neneigė, kita vertus, dalyje dėl sudavimo A. A. buteliu per galvą, teismas šią faktinę aplinkybę dėl išsamiai ir aiškiai aukščiau šiame nuosprendyje aprašytų priežasčių pašalino iš kaltinimo, nors ji ir taip esminės reikšmės T. P. veiksmų kvalifikavimui neturėtų, taigi, T. P. parodymų davimas baudžiamojo proceso metu buvo savanoriškas, padėjo objektyviai greičiau ir išsamiau atlikti ikiteisminį tyrimą, o teisme ištirti įrodymus ir išnagrinėti baudžiamąją bylą per įmanomai trumpiausią laiką kompleksiškai vertinant ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, kurios buvo nustatytos kitais surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis net keletą kartų tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir tardamas paskutinį žodį atsiprašė nukentėjusiųjų, nurodė, kad kuomet buvo paleistas iš suėmimo kelis kartus skambino R. A., tačiau ši neatsiliepė, tada parašė atsiprašymo laišką programėlėje „Messenger“, buvo ją sutikęs kapinėse, kur lankė A. A. kapą, tačiau ji nuėjo į kitą pusę. Prašė savo žmonos, kad nuvažiuotų pasikalbėti su R. A., kad leistų susitikti, kažkaip atsiprašyti, o giminaitis buvo susitikęs R. A. advokatę, kalbėjo, kad gal kaip nors galima T. P. ir jam susitikti, tačiau ji pasakė neskambinėti ir nurodė, kad niekas nesitars, akivaizdu, kad kaltinamasis gailisi dėl savo veiksmų ir juos vertina kritiškai, deda pastangas atlyginti nukentėjusiųjų patirtą turtinę ir neturtinę žalą ir teismo nuomone, esant bendram sutuoktinių ūkiui, nėra svarbu iš kieno banko sąskaitos pervedamos piniginės lėšos žalos atlyginimui, tai patvirtino tiek pats T. P., tiek ir jo sutuoktinė, nurodžiusi, kad pavedimus atlieka kaltinamojo iniciatyva iš bendrų lėšų, kita vertus tinkamą žalos atlyginimo faktą pripažįsta ir pati nukentėjusioji atitinkamai mažindama civiliniu ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą, paleistas iš suėmimo kaltinamasis dirba, yra išreiškęs valią nukreipti iš jo ikiteisminio tyrimo metu paimtas lėšas – 8 900,00 eurų ir 10 930,00 JAV dolerių civilinių ieškinių dengimui. Taigi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas tokią kaltinamojo poziciją vertina kaip atitinkančią sąlygas byloje kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis T. P. praeityje dėl tyčinių nusikaltimų buvo teistas tris kartus (2 t., b. l. 90–93), nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu teistumai buvo išnykę, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 88), psichiatrinių, narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso (2 t., b. l. 128, 130), taigi, yra pakaltinamas, dirba.

Prokuroras kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymą, siūlė skirti 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusiosios R. A. įgaliotoji atstovė prašė T. P. skirti ne mažesnę nei 12 (dvylikos) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam T. P. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, 10 000,00 eurų dydžio užstatas ir dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso bei Asmens tapatybės kortelės) paėmimas (3 t., b. l. 53–57, 201–203; 4 t., b. l. 150–153; 5 t., b. l. 64–66) paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos, užstatą gražinant jo davėjui – J. P. (3 t., b. l. 17), o voką Nr. 1, kuriame yra T. P. dokumentai: 1) Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus ir T. P. pradėjus atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę perduodant atitinkamai laisvės atėmimo vietų įstaigai pridėti prie jo asmens bylos.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. įgaliotoji atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė pateikė civilinį ieškinį, kurį vėliau patikslino, dėl 159 130,04 eurų turtinės, 100 000,00 eurų neturtinės žalos bei 5 065,00 eurų atstovavimo išlaidų atlyginimo, ieškinyje visą reikalavimo sumą nurodydama – 264 195,04 eurus. R. A. vardu teikiamame civiliniame ieškinyje ir jo patikslinime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei kilti yra būtini 3 elementai: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėtais veiksmais pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį laikomi tokie veiksmai, kurių atlikimas yra draudžiamas įstatymų. T. P. savo neteisėtais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Jo veiksmai – dūris peiliu nukentėjusiajam A. A. į gyvybiškai svarbius organus ir nuo jo atsiradę mirtini padariniai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Be to, iš CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatų išplaukia, kad žalą visiškai atlyginti privalo atsakingas asmuo. Šiuo atveju atsakingas asmuo yra kaltinamasis T. P.. CK 6.247 straipsnis reglamentuoja priežastinį ryšį. Šio straipsnio analizė leidžia teigti, kad tam, jog asmeniui kiltų civilinė atsakomybė, jo neteisėti veiksmai turi sukelti žalą (nuostolius). Ieškovei turtinė žala atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų atsakovo veiksmų ir tarp atsakovo veiksmų bei ieškovei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl A. A. mirties atsakingas asmuo yra T. P.. Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tiesioginė mirties priežastis – širdies sužalojimas su prasiskverbimu (penetracija) į širdies dešinio skilvelio kamerą (Hemotoraksas). Be to, specialisto išvadoje Nr. M 5/2024(02) nustatyta, kad A. A. mirties priežastis – kiauryminė durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su VIII šonkaulio, liestiniu diafragmos, kiauliniais širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio užpakalinės sienos pažeidimais žaizdos kanalo eigoje, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į kairę krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes, o iš pateiktų dokumentų, susijusių su laidojimo (1 658,33 eurų), kapo tvarkymo (3 832,20 eurų), dokumentų vertimo (70,00 eurų), pažymos apie R. A. sveikatos būklę išdavimo (7,50 eurų) išlaidomis, matyti, jog turtinė žala (patirtos išlaidos) yra 5 568,03 eurai. Nurodoma, kad šiai dienai kaltinamasis T. P. yra atlyginęs 3 858,33 eurų žalos. Tokiu būdu T. P. nusikalstama veika padarytas turtinis nuostolis (patirtos išlaidos) nužudytojo sutuoktinei R. A. šiuo metu sudaro 1709,70 eurus. Šią sumą teisminio proceso metu pripažinus kaltinamąjį T. P. kaltu, prašo priteisti kaip nusikaltimu padarytą turtinę žalą (patirtas išlaidas). Be to, CK 6.284 straipsnyje reglamentuojami atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtas atlygintinos žalos dydis – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Sutuoktinių teisė į išlaikymą kyla iš CK 3.27 straipsnio, kuris nustato sutuoktinių pareigą vienas kitą remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl sutuoktinio teisės į išlaikymą ir tokio išlaikymo dydžio, yra išaiškinęs, kad, apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, kurias kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę; apskaičiuojant apdraustojo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl apdraustojo mirties imama 1/2 apdraustojo pajamų, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 477/2014; 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog sutuoktinis yra darbingas, gauna panašias pajamas kaip kad gaudavo mirusysis, neįrodo, kad jis dėl sutuoktinio mirties patyrė mažesnę žalą, negu 1/2 mirusiojo sutuoktinio pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-652-916/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama 1/2 šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014). Aprašo 6.1 punkte (2008 m. gruodžio 3 d. redakcija) nustatyta, kad, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šio Aprašo 3.1—3.4 punktuose, ir mėnesines premijas. Atsižvelgiant į tai, kad A. A. mirė 2024 m. sausio 1 d., jo vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už tris prieš tai ėjusius mėnesius, t. y. už spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Kaip matyti iš A. A. algalapių, jam išmokėtas darbo užmokestis už spalio mėnesį – 40 225,00 kronų, (3 213,37 eurų), už lapkričio mėnesį – 56 549,00 kronų (4 517,41 eurų), už gruodžio mėnesį – 23 874,00 kronos (1 907,17 eurų). Atsižvelgiant į nurodytą, A. A. vidutinis darbo užmokestis už tris paskutinius mėnesius būtų 9 637,95 eurų. t. y. 3 212,65 eurų mėnesiui. 1/2 apdraustojo A. A. pajamų būtų 1 606,33 eurų mėnesiui. Sodros duomenimis (https://www.sodra.lt/lt/senatves-pensiios-amziaus-lentele ) 2024 metais senatvės pensijos amžius vyrams – 64 metai 8 mėnesiai, todėl negautos pajamos apskaičiuotinos pagal A. A. gautas nuolatines realias pajamas iš darbo teisinių santykių iki A. A. pensinio amžiaus, t. y. 64 metų 8 mėnesių ir būtų 157 420,34 eurų (98 mėn. 9 d. /1 606,33 eurai), todėl ši suma kaip turtinė žala taip pat turi būti priteista iš kaltinamojo T. P.. Nusikaltimo metu nužudytojo sutuoktinei R. A. buvo padaryta ir neturtinė žala, kurią, kaip numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 250 straipsnis, privalo atlyginti nusikaltimą įvykdęs asmuo. Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo atėmus asmeniui gyvybę. Įvykio metu ir tuoj po jo sutuoktinė R. A. patyrė didžiulį šoką dėl sutuoktinio, su kuriuo kartu gyveno virš 26 metų, iš jų santuokoje 21 metus, netekimo. Sutuoktinis buvo nužudytas nukentėjusiosios R. A. akivaizdoje, kas ypač paveikė R. A.. Iki šiol ji negali užmigti, jaučia didelius psichologinės sveikatos pokyčius, nes nuolat galvoja apie negrįžtamą praradimą, kurio nebeįmanoma atkurti jokiomis priemonėmis. Po sutuoktinio netekties R. A. nuolat lankosi pas psichiatrą, jai konstatuotas Adaptacijos sutrikimas F43.2, reguliariai vartoja vaistus (med. pažymėjimas pridedamas). Dėl šios psichologinės traumos nukentėjusiajai pasekmės liks visam gyvenimui. Be to, R. A. su sutuoktiniu nuo 2011 m. kartu dirbo Norvegijoje, dėl sutuoktinio netekties jos vykimas į Norvegiją ir darbas joje pasidarė problematiškas (anksčiau vykdavo su sutuoktiniu kartu sutuoktinio automobiliu, kartu nuomojo būstą), kas taip pat daro neigiamą įtaką nukentėjusiosios sveikatai. Įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiajai R. A. padaryta neturtinė žala vertinama 100 000,00 eurų, todėl ši suma, kaip nusikaltimu padaryta neturtinė žala, priteistina iš T. P.. Atstovavimo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti reikalavimo pateikimo dienai sudarė 5 065,00 eurų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. A. kaip nukentėjusysis asmuo, remiantis BPK 109 straipsniu (asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį) ir BPK 110 straipsnio 1 dalimi (civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą) turi teisę šioje byloje pareikšti civilinį ieškinį, būti pripažinta civiliniu ieškovu ir reikalauti pilnai atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Remiantis tuo, kas išdėstyta prašoma priteisti iš atsakovo T. P. 159 130,04 eurų (1 709,70 eurų patirtų išlaidų, 157 420,34 eurų negautų pajamų) turtinei žalai atlyginti, 100 000,00 eurų neturtinei žalai ir 5 065,00 eurų atstovavimo išlaidoms padengti, viso 264 195,04 eurų. Kartu su ieškiniu ir patikslintu civiliniu ieškiniu teikiami dokumentai: 2024 m. sausio 3 d. UAB „S.“ kasos aparato kvitai, UAB „N.“ 2024 m. sausio 4 d. PVM sąskaita-faktūra NVS serija Nr. 1628 ir kasos aparato kvitas, 2024 m. sausio 5 d. R. A. sąskaita faktūra Nr. 2, 2024 m. sausio 4 d. V. N. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas, 2024 m. sausio 4 d. E. P. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas, 2024 m. sausio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas, 2024 m. sausio 2 d. mirties liudijimas, PVM sąskaita faktūra už kapo tvarkymą, Mokėjimo nurodymas už kapo tvarkymą, Pinigų mokėjimo kvitai už akmenukus, Sąskaita už sveikatos pažymėjimą, Mokėjimo nurodymas už sveikatos pažymėjimą, 2024 m. gegužės 7 d. medicininis pažymėjimas, Pinigų priėmimo kvitas už vertimą, Sąskaitos už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymai, A. A. darbo sutartis ir jos vertimas, A. A. algalapiai ir jų vertimas, Medicininis pažymėjimas (1 t. 139–160; 3 t. b. l. 164–191).

Civilinis ieškovas – R. L. pateikė civilinį ieškinį dėl 50 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad A. A. yra jos brolis. Dėl brolio mirties patyrė fizinės ir moralinės žalos. Dėl patirtos žalos kaltininkui reiškia civilinį ieškinį. Dėl brolio mirties patyrė turtinės žalos. Turtinės žalos dydis yra nežymus, žalą patvirtinančių kvitų neišsaugojo, dėl to reikalavimo priteisti turtinę žalą nereiškia. Dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų I nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Brolio mirtis jai buvo didelis dvasinis sukrėtimas, sukėlė didelių dvasinių išgyvenimų, kurie vis nesibaigia ir tikriausiai dar ilgai kamuos. Ją su broliu A. siejo artimi glaudūs ryšiai. Nors abu turėjo savo šeimas, gyveno skirtinguose miestuose, tam tikrą laiką brolis dirbdavo užsienyje, jie rasdavo galimybių praleisti laiką kartu, nuolat bendraudavo ryšio priemonėmis ir kitais būdais. Daugelį metų kasmet bent kartą per metus kartu praleisdavo atostogas, atostogaudavo ir Lietuvoje, ir užsienyje. Šeimines šventes, kažkurio iš šeimos narių gimimo dienas, Šv. Velykų, Šv. Kalėdų šventes švęsdavo kartu su brolio šeima. Broliui dirbant užsienyje reguliariai kas savaitę po kelis kartus bendraudavo ryšio priemonėmis. Kai reikėdavo pagalbos, paramos, patarimo, brolis būdavo pirmasis, kuris pasiūlydavo savo paslaugas, buvo pirmasis, į kurį kreipdavosi panašiais klausimais. Netikėta ir pernelyg ankstyva brolio netektis suardė įprastą gyvenimo tvarką, sugriovė dalį planų ir lūkesčių. Po brolio mirties liko tam tikra tuštuma jos asmeniniame pasaulyje. Dėl nusikalstamais veiksmais sukeltos brolio mirties jai padarytą neturtinę žalą vertina 50 000,00 eurų, kuriuos iš kaltininko prašo priteisti civilinės ieškovės R. L. naudai (1 t., b. l. 173–174).

Civilinės ieškovės – V. A. įgaliotoji atstovė advokatė Kristina Udrienė pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad ieškovė V. A. (toliau – ir ieškovė) yra nužudytojo A. A. motina, kuri dėl sūnaus netekties patyrė neturtinę žalą, dėl kurios atlyginimo reiškia šį ieškinį, ir prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Sužinojusi apie sūnaus mirtį ieškovė patyrė psichologinį šoką, buvo sunku suvokti, kad sūnaus nebėra. Su nužudytuoju sūnumi ieškovė buvo labai artima, juos siejo itin glaudus tarpusavio ryšys, ji sūnų labai mylėjo. Ieškovė dar anksčiau yra netekusi vyro (nužudytojo tėvo), tad sūnus buvo jos atrama, palaikė tiek morališkai, tiek finansiškai, padėdavo buityje, nuveždavo pas gydytojus ir pan. Ieškovė su sūnumi nuolat bendravo, dažnai susiskambindavo, aplankydavo vienas kitą namuose, kviesdavo pietų, kalbėdavosi, dalindavosi problemomis, ateities planais, svajonėmis. Kai sūnus išvažiuodavo į užsienį dirbti, jis dažnai skambindavo, domėdavosi, kaip laikosi ieškovė, kaip jos sveikata, pasakodavo, kaip jam sekasi, kokie planai. Netekus sūnus ieškovė išgyvena intensyvų emocinį skausmą, kamuoja nuolatinis liūdesys, verkimas, troškimas pamatyti sūnų. Dėl skausmingų dvasinių išgyvenimų smarkiai pablogėjo ieškovės sveikata: ženkliai suprastėjo regėjimas, kamuoja virškinimo sutrikimai, dingo apetitas, vargina miego sutrikimai, pastoviai jaučiamas nuovargis, energijos stoka, nėra noro užsiimti bet kokia veikla, jaučiamas beprasmybės jausmas, nerimas ir baimė, noras atsiriboti nuo kitų. Dėl sunkių neigiamų išgyvenimų ieškovė lankosi pas gydytoją psichiatrą, kasdien turi vartoti jo paskirtus nervų sistemą veikiančius vaistus. Teisiniu ieškinio pagrindu nurodoma, kad BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Asmenys, dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pripažįstami nukentėjusiaisiais ir turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, įgyja visas procesines teises, kartu ir teisę į žalos atlyginimą. Asmeniui, tiesiogiai nenukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, turtinė žala nepadaroma, tačiau jam gali būti padaroma neturtinė žala. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nukentėjusiaisiais baudžiamosiose bylose pripažįstami žuvusio dėl nusikalstamos veikos asmens artimieji giminaičiai ir jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė yra A. A. motina, kuris buvo nužudytas, dėl nužudymo įtariamas atsakovas T. P.. Atitinkamai ieškovė prašo ją pripažinti nukentėjusiąją. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatas, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina tai, kad Civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-7-255/2005, 2K-442/2009 ir kt.). Atsakovas savo neteisėtais veiksmais – tyčia vieną kartą durdamas peiliu A. A. į krūtinės kairę pusę ties priekine pažasties linija 9-o šonkaulio aukštyje, padarydamas jam durtinę pjautinę žaizdą, dėl ko A. A. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu nužudė ieškovės vienintelį sūnų A. A., ir taip sukėlė sunkius neigiamus išgyvenimus ieškovei, todėl privalo atlyginti jos patirtą neturtinę žalą. Ieškovei teikiamos gydytojo psichiatro konsultacijos. Ji priversta kasdien vartoti gydytojo psichiatro paskirtus stiprius nervų sistemą veikiančius vaistus, nes be jų apskritai negali ištverti emocinio skausmo. Iki šiol ji gyvena lydima emocinės depresijos, ją kamuoja mintys apie sūnaus netektį, troškimas pamatyti jį, nuolatinis liūdesys, verkimas, itin pablogėjo regėjimas, kamuoja virškinimo sutrikimai, nemiga, nuovargis, energijos stoka, atsirado beprasmybės jausmas, nerimas, baimė, noras atsiriboti nuo kitų. Ieškovė dėl patirtų neigiamų išgyvenimų prašo atlyginti neturtinę žalą – 100 000,00 (šimtą tūkstančių) eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ieškovė šioje byloje teikdama ieškinį naudojasi advokatės teisine pagalba, dėl to patirtas išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai bus pateikti į bylą, taip pat prašo priteisti iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, be kita ko, prašoma priteisti iš atsakovo T. P. ieškovės naudai 100 000,00 (šimtą tūkstančių) eurų padarytos neturtinės žalos atlyginimui, priteisti iš atsakovo T. P. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai pateikti į bylą (1 t., b. l. 185–188).

Nukentėjusiosios R. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, o taip pat nukentėjusiųjų R. A., R. L. ir V. A. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies.

Tiek BPK 109 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažino T. P. kaltę tyčia nužudžius A. A., dėl ko nukentėjusiajai R. A. buvo padaryta turtinė žala, nukentėjusiosioms R. A., R. L. ir V. A. padaryta neturtinė žala, kurią jos prašo atlyginti, neabejotina, jog tiek turtinė tiek ir neturtinė žala civiliniams ieškovams dėsningai kilo dėl kaltinamojo T. P. veiksmų. Tai reiškia, kad T. P. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą.

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai.

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas; taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).

CK 6.284 straipsnyje reglamentuojami atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtas atlygintinos žalos dydis – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Sutuoktinių teisė į išlaikymą kyla iš CK 3.27 straipsnio, kuris nustato sutuoktinių pareigą vienas kitą remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Nukentėjusiosios R. A. įgaliotoji atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė civiliniame ieškinyje pagal patikslintą reikalavimą R. A. patirtą turtinę žalą vertina iš viso 159 130,04 eurų, nurodo, jog ją sudaro išlaidos susiję su laidojimo (1 658,33 eurai), kapo tvarkymo (3 832,20 eurai), dokumentų vertimo (70,00 eurų), pažymos apie R. A. sveikatos būklę išdavimo (7,50 eurų) išlaidomis, tai yra iš viso 5 568,03 eurų, iš kurių patikslinto reikalavimo dienai kaltinamasis T. P. yra atlyginęs 3 858,33 eurų žalos. Nurodoma, kad tokiu būdu T. P. nusikalstama veika padarytas turtinis nuostolis (patirtos išlaidos) nužudytojo sutuoktinei R. A. šiuo metu sudaro 1709,70 eurus, kuriuos prašo priteisti kaip nusikaltimu padarytą turtinę žalą (patirtas išlaidas). Baigiamosios kalbos metu priteistinos turtinės žalos reikalavimas tikslintas, prašant įvertinti papildomai iš kaltinamojo gautą žalos atlyginimą. Be to, prašoma R. A. naudai priteisti turtinę žalą dėl žuvusio sutuoktinio negautų pajamų nurodant, kad atsižvelgiant į tai, jog A. A. mirė 2024 m. sausio 1 d., jo vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už tris prieš tai ėjusius mėnesius, t. y. už spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, o kaip matyti iš A. A. algalapių, jam išmokėtas darbo užmokestis už spalio mėnesį – 40 225,00 kronų, (3 213,37 eurai), už lapkričio mėnesį – 56 549,00 kronų (4 517,41 eurų), už gruodžio mėnesį – 23 874,00 kronų (1 907,17 eurų), taigi, atsižvelgiant į nurodytą, A. A. vidutinis darbo užmokestis už tris paskutinius mėnesius būtų 9 637,95 eurų, tai yra 3 212,65 eurų mėnesiui. 1/2 apdraustojo A. A. pajamų būtų 1 606,33 eurų mėnesiui. Taip pat nurodoma, kad Sodros duomenimis (https://www.sodra.lt/lt/senatves-pensiios-amziaus-lentele) 2024 metais senatvės pensijos amžius vyrams – 64 metai 8 mėnesiai, todėl negautos pajamos apskaičiuotinos pagal A. A. gautas nuolatines realias pajamas iš darbo teisinių santykių iki A. A. pensinio amžiaus, tai yra 64 metų 8 mėnesių ir būtų 157 420,34 eurų (98 mėn. 9 d. /1 606,33 eurų), todėl ši suma kaip turtinė žala taip pat turi būti priteista iš kaltinamojo T. P.. Priteistinos turtinės žalos dydį, ryšium su iki šiol atlygintos žalos suma bei padidėjusiomis bylinėjimosi išlaidomis nukentėjusiosios R. A. įgaliotoji atstovė tikslino ir baigiamosios kalbos metu įvardindama 156 130,37 eurų turtinės žalos sumą, bei pareikšdama reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo.

Prokuroras baigiamosios kalbos metu prašė priteisti R. A. patirtą turtinę žalą, tačiau nurodė, jog dalyje dėl išlaikymo priteisimo teismui pateikta per mažai duomenų, jog būtų galima priimti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Tokiai pozicijai iš esmės pritarė ir kaltinamojo T. P. gynėjas.

Visgi, baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju tai nėra BPK 115 straipsnio 2 dalyje reglamentuota padėtis, kuomet tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, galėtų pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo imtasi visų įmanomų priemonių šioje dalyje reikšmingoms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti, civiliniam ieškiniui spręsti ir šalys pateikė, o teismas ir savo iniciatyva taip pat surinko pakankamai įrodymų šalių reikalavimams ar atsikirtimams visapusiškai bei objektyviai įvertinti, civiliniu ieškiniu pareikštas turtinės žalos atlyginimo reikalavimas dėl išlaikymo netekus sutuoktinio atitinka teismų praktiką, o dėl turtinės žalos apskaičiavimo būdo ir metodų teismas vadovaujasi aiškiu teisiniu reglamentavimu ir galiojančiais teisės norminiais aktais, kurių pagrindu iš pateiktų duomenų galima apskaičiuoti sutuoktinio netekusiai R. A. tenkančio išlaikymo dydį ieškovės reikalavimą tenkinant iš dalies.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalimi, kurias kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę; apskaičiuojant apdraustojo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl apdraustojo mirties imama 1/2 apdraustojo pajamų, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog sutuoktinis yra darbingas, gauna panašias pajamas kaip kad gaudavo mirusysis, neįrodo, kad jis dėl sutuoktinio mirties patyrė mažesnę žalą, negu 1/2 mirusiojo sutuoktinio pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama 1/2 šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014).

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nustatant asmeniui, turinčiam teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimą, mokėtino atlyginimo apimtį, visų pirma reikia įvertinti paties asmens galimybę išlaikyti save. Dėl to reikia nustatyti asmens sveikatos būklę, amžių, galimybę užsidirbti, gauti kitų pajamų, jei prašantis žalos atlyginimo asmuo dirba – jo gaunamas pajamas, kitas svarbias aplinkybes, lemiančias asmens, turinčio teisę į išlaikymą dėl sutuoktinio mirties, žalos atlyginimo apimtį. Visgi, civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, jos tikslas – kuo labiau kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone ieškovui nepagrįstai praturtėti. Ne mažiau svarbu nustatyti ir mirusiojo galimybę, jei jis būtų gyvas, teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl galimybės asmeniui uždirbti, jei nebūtų gyvybės atėmimo fakto, nurodė, kad gali būti įvertintos su konkrečiu nukentėjusiu (mirusiu) asmeniu susijusios aplinkybės (subjektyvios aplinkybės) ir visuomeninių santykių sąlygoti pasikeitimai (objektyvios aplinkybės). Subjektyvios aplinkybės – nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki gyvybės atėmimo buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos (jei tokių yra), žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, kitos reikšmingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Vertinant objektyvias aplinkybes, taip pat gali būti įvertinta, koks yra asmens iki mirties gauto darbo užmokesčio santykis su tuo metu buvusiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 63 punktas).

Iš byloje pateiktos Darbo sutarties tarp (duomenys neskelbtini) ir A. A. matyti, kad darbuotojas pradeda eiti pareigas 2009 m. rugpjūčio 10 d., o fiksuotas susitarimas – nuo 2010 m. vasario 10 d., sulygtas atlyginimas per valandą – 172,00 NOK ir numatytas darbo laikas – 37,5 valandos per savaitę. Atlyginimas mokamas kiekvieno mėnesio 5 dieną (4 t., b. l. 12, 13–15). Nukentėjusioji R. A. apklausiama teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tiek ji pati, tiek ir A. A. iki pat mirties dirbo aukščiau nurodytoje įmonėje ir darbo santykiai nebuvo nutrūkę. Nurodė, kad darbas buvo sezoninio pobūdžio, pagal poreikį, kuomet reikiant pagalbos buvo iškviečiami darbdavio, kiekvienais metais darbo laikotarpiai skyrėsi, tačiau buvo išlaikomos socialinės garantijos, mokama už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tai, kad A. A. iki pat mirties dirbo (duomenys neskelbtini) pavirtina ir kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu, o taip pat baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikti jo darbo užmokesčio lapai (4 t., b. l. 16–24, 106–130), iš kurių matyti, kad 2023 metais A. A. dėl darbo santykių atlyginimą gavo vasario, kovo, birželio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, kad visais nurodomais atvejais atlyginimas būdavo išmokamas mėnesio pirmosiomis dienomis, darytina išvada, jog tai yra atlyginimas už darbą, kurį darbuotojas realiai atliko praėjusį mėnesį, taigi atitinkamai 2023 m. sausį, vasarį, gegužę, rugpjūtį, rugsėjį, spalį, lapkritį ir gruodį. Pažymėtina, kad byloje pateikti du darbo užmokesčio lapai dėl A. A. gauto atlyginimo 2023 m. gruodį, kurių vienas yra apmokėtas 2023 m. gruodžio 5 d. (4 t., b. l. 127), taigi, laikytinas praėjusio, tai yra lapkričio mėnesio atlyginimu, o kitas, papildomas, kuris apmokėtas 2023 m. gruodžio 29 d. (4 t., b. l. 128), tai yra laikytinas jau einamojo, tai yra gruodžio mėnesio atlyginimu, kuris išmokėtas iki kalendorinių metų pabaigos ir buvo paskutinis pilnas A. A. darbo mėnuo iki jo mirties jau po to sekusį mėnesį, tai yra 2024 m. sausį. Būtent už šiuos paskutinius tris nurodytus mėnesius nukentėjusiosios R. A. įgaliotoji atstovė prašė skaičiuoti A. A. darbo užmokesčio vidurkį. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktas ir darbo užmokesčio lapas, liudijantis (duomenys neskelbtini) mokėjimą A. A. 2024 m. sausio 24 d., tai yra jau po jo mirties (4 t., b. l. 129). Dėl šio fakto nukentėjusioji R. A. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tai yra atsiskaitymas už atostogas kuris būdavo mokamas kiekvienais metais. Nors nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė civiliniame ieškinyje neprašė šios sumos įskaičiuoti į A. A. skaičiuotino vidutinio atlyginimo dydį, tačiau baigiamojoje kalboje jau nurodė, jog šias pajamas reikėtų įvertinti. Visgi, pagal byloje pateiktus duomenis darytina išvada, kad šis mokėjimas apskaičiuojant vidutinį A. A. darbo užmokestį bylai aktualiu laikotarpiu neturi reikšmės ir nėra duomenų apie panašius mokėjimus praeityje, kaip ir tokių išmokų apskaičiavimo tvarką ir būdus, pagal nukentėjusiosios R. A. parodymus tai yra kompensacinio pobūdžio išmoka už nepanaudotas kasmetines atostogas ir yra apskaičiuotą už vienerių metų laikotarpį, o kartu su ieškiniu nepateikė duomenų apie tai, nuo kada A. A. galėtų būti skaičiuojamas atostogų laikotarpis už konkrečius metus, įprastai darbdaviui atsižvelgiant į darbo santykių pradžios momentą konkrečiais metais. Kita vertus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 3 punkte yra įtvirtinta baigtinis sąrašas mokėjimų, kurie gali būti įskaitomi į vidutinį darbo užmokestį, o to paties aprašo 5 punkte pateiktos ir aiškios tokio užmokesčio apskaičiavimo taisyklės, kuriose nenumatyta, jog apmokėjimas darbuotojui už nepanaudotas kasmetines atostogas galėtų būti įskaitomas į vidutinį darbo užmokestį, priešingai nurodoma, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto tik už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, taigi, teismas vertina tik byloje pateiktus dokumentus dėl buvusio A. A. mėnesio darbo užmokesčio paskutinius tris jo darbo (duomenys neskelbtini) mėnesius, kurių pakanka tokiai išvadai padaryti. Kita vertus, jau minėta, kad analogiškai nurodoma ir patikslintame civiliniame ieškinyje prašant A. A. darbo užmokestį skaičiuoti tik už tris prieš tai (iki jo mirties) ėjusius mėnesius, t. y. už 2023 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius (nurodant konkrečius į bylą pateiktų jo darbo užmokesčio lapų duomenis), o kaip matyti iš A. A. darbo užmokesčio lapų, jam išmokėtas darbo užmokestis, kaip nurodoma, už spalio mėnesį – 40 225,00 kronų, (3 213,37 eurai), už lapkričio mėnesį – 56 549,00 kronų (4 517,41 eurų), už gruodžio mėnesį – 23 874,00 kronų (1 907,17 eurų). Tokio reikalavimo nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė nekeitė iki pat įrodymų tyrimo pabaigos, pasikeitusią poziciją išsakė tik baigiamųjų kalbų metu, kai ieškinio reikalavimų tikslinti įstatymas nesuteikia galimybės, o kita vertus, tokie reikalavimas ir nėra apgrįsti dėl jau aukščiau nurodytų priežasčių.

Patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė, grįsdama reikalavimą skaičiuoti mirusio A. A. vidutinį darbo užmokestį cituoja Aprašo 6.1 (2008 m. gruodžio 3 d. redakcija) punktą, o taip pat nurodo ir Aprašo 3.1–3.4 punktus. Nors nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė nei prieš tai dėstomame patikslinto civilinio ieškinio tekste, nei po to, konkrečiai nenurodo kokį dokumentą savo ieškinyje sutrumpintai įvardija „Aprašu (2008 m. gruodžio 3 d. redakcija)“, tačiau pagal aukščiau teismo plačiai aprašytas teorines nuostatas dėl analogiško pobūdžio teisiniam santykiui taikytinos teisės manytina, jog turimas galvoje Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (2008 m. gruodžio 3 d. redakcija). Tokia dokumento redakcija nei nusikaltimo padarymo metu, nei šiuo metu jau negalioja ir esamą teisinį santykį teismas nagrinėja vadovaudamasis galiojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintu Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas (aktuali redakcija, toliau – Aprašas).

Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, vadovaujantis Aprašo 5.1. punktu laikomasi nuostatų jog skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, o darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Kaip matyti iš į bylą pateiktų A. A. darbo užmokesčio lapų jo atlyginimą kiekvieną dirbtą mėnesį sudaro pagal įvairius dydžius apskaičiuojama darbo užmokesčio dalis bei speciali pašalpa. Taigi, civilinės ieškovės įgaliotoji atstovė pagrįstai prašo A. A. Vidutinį darbo užmokestį skaičiuoti už paskutinis tris jo realiai dirbtus pilnos apimties mėnesius (duomenys neskelbtini), tai yra – 2023 m. spalį, lapkritį ir gruodį, kuriuos A. A. realiai dirbo ir gavo užmokestį iki savo mirties 2024 m. sausio 1 d., o taip pat nurodo teisingus kiekvieno iš šių mėnesių darbo užmokesčio dydžius Norvegijos kronomis (NOK), kurie byloje patvirtinti atitinkamais dokumentais. Visgi, kaltinamojo gynėjas savo baigiamojoje kalboje pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę dėl valiutos kurso skaičiavimo metodikos, kuri nebuvo aptarta ieškininiame reikalavime, todėl šioje dalyje atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 4 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog prireikus apskaičiuoti darbuotojų, dirbančių užsienyje, vidutinį darbo užmokestį, užsienio valiuta gautas darbo užmokestis perskaičiuojamas eurais pagal Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio užsienio valiutos ir euro santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, galiojantį vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo dieną. Nukentėjusiosios R. A. įgaliotoji atstovė patikslintame civiliniame ieškinyje nurodo atitinkamą Norvegijos kronos ir euro atitikmenį – už spalio mėnesį – 40 225,00 kronų, (3 213,37 eurai), už lapkričio mėnesį – 56 549,00 kronų (4 517,41 eurų), už gruodžio mėnesį – 23 874,00 kronų (1 907,17 eurų), iš ko matyti, kad visais šiais atvejais imamas vienintelis minėtų valiutų kurso atitikmuo (1 EUR – 12,518 NOK, atitinkamai 40 225,00 : 3212,37; 56 549,00 : 4 517,41; 23 874,00 : 1 907,17). Tai laikytina ieškiniu pasirinktu Norvegijos kronos ir euro valiutų kursu. Teismas, svarstydamas tokį ieškinio reikalavimą ir jo pagrįstumą negali išeiti už jo ribų nebent būtų nustatyta, kad civilinio ieškovo pasirinktas valiutos kursas viršija Aprašo 4 punkte nurodyto kurso ribą, tokiu būdu ieškovui tektų papildoma pareiga pagrįsti kodėl konkrečiu atveju taiko atitinkamą valiutų kurso santykį, tačiau šiuo atveju ieškinyje nurodytas Norvegijos kronos ir euro valiutų santykis neviršija Aprašo 4 punkte įtvirtinto reikalavimo, tai yra vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo dieną, kurią teismas laiko patikslinto ieškininio reikalavimo pateikimo diena, tai yra 2024 m. birželio 19 d. (patikslintas ieškinys Kauno apygardos teisme gautas 2024 m. birželio 19 d. reg. Nr. DOK-14713 (3 t., b. l. 164)), kurią ir buvo pareikštas ieškovės reikalavimas su jos pačios apskaičiuotu lyginamuoju A. A. darbo užmokesčio dydžiu, kadangi pagal Europos Centrinio Banko paskelbtus orientacinius euro (EUR) ir Norvegijos kronos (NOK) valiutų kursus jų santykis 2024 m. birželio 19 d. buvo 1 EUR – 11,3540 NOK (https://www.ecb.europa.eu/stats/exchange/eurofxref/shared/pdf/2024/06/20240619.pdf).

Ieškovė nurodo, kad Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (https://www.sodra.lt/lt/senatves-pensiios-amziaus-lentele) 2024 metais senatvės pensijos amžius vyrams – 64 metai 8 mėnesiai, todėl negautos pajamos apskaičiuotinos pagal A. A. gautas nuolatines realias pajamas iš darbo teisinių santykių iki A. A. pensinio amžiaus, t. y. 64 metų 8 mėnesių ir būtų 157 420,34 eurų (98 mėn. 9 d. /1606,33 Eur), todėl ši suma kaip turtinė žala taip pat turi būti priteista iš kaltinamojo T. P.. Kaip jau minėta anksčiau, su tokia ieškovės pozicija baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas sutinka tik iš dalies, kadangi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Taigi, aplinkybė, kad žuvusysis būtų dirbęs dar atitinkamą laikotarpį, kaip šiuo atveju nurodoma iki 64 metų ir 8 mėnesių, turi būti įrodyta. Pažymėtina, kad civilinės ieškovės R. A. įgaliotoji atstovė civiliniame ieškinyje aiškiai apibrėžė reikalavimo terminą tai momentas, kuomet A. A. būtų sukakę 64 metai ir 8 mėnesiai, ir nukentėjusioji bei jos įgaliotoji atstovė tokios savo pozicijos bylos nagrinėjimo teisme metu nekeitė, įgaliotoji atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė baigiamųjų kalbų metu taipogi prašė tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti negautas pajamas iki nurodyto konkretaus metais ir mėnesiais apibrėžto termino. Nors teismų praktikoje sprendžiant tokio pobūdžio klausimus laikomasi nuostatos, kad apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama 1/2 šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014), kuri vyrams Marijampolės apskrityje, kur nuolatos gyveno A. A., 2022-2023 metais buvo 75,65 metai (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/), tai yra ilgesnė, nei vyrų pensinis amžius Lietuvoje, kurį nurodė ieškovė, todėl ieškovei nurodant reikalavimą priteisti negautas pajamas, apskaičiuotinas pagal A. A. gautas nuolatines realias pajamas iš darbo teisinių santykių iki jam būtų sukakę 64 metai ir 8 mėnesiai, teismui nėra pagrindo remtis gyventojų statistine gyvenimo trukme, nes tokio reikalavimo ieškinyje nėra. Bylos procese nei civilinė ieškovė, nei jos įgaliotoji atstovė neprašė atlyginti negautų pajamų, kurias R. A. žuvęs sutuoktinis būtų gavęs jau sulaukęs pensinio amžiaus. Kita vertus, nors ieškovė remiasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie vyrų pensinį amžių Lietuvoje 2024 metais ir nurodo, kad A. A., kuris gimęs (duomenys neskelbtini), jis taikytinas nuo 64 metų ir 8 mėnesių, tačiau remiantis tais pačiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, vyrams, kurie gimę 1961 m. sausio 1 d. ir vėliau senatvės pensijos amžius yra ne 64 metai ir 8 mėnesiai, o 65 metai (https://www.sodra.lt/lt/senatves-pensijos-amziaus-lentele?lang=lt), tačiau teismas civilinį ieškinį ir šioje dalyje sprendžia neišeidamas už reikalavimo ribų ir apskaičiuojant priteistiną išlaikymą R. A. dėl netekto sutuoktinio teismas taiko ieškiniu keliamą jo amžiaus reikalavimą iki 64 metų ir 8 mėnesių. Tokiu būdu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2032 m. vasario 9 d., kuomet A. A. būtų sukakęs nukentėjusiosios įgaliotosios atstovės ieškinyje nurodomas 64 metų ir 8 mėnesių amžius yra 8 metai 1 mėnuo ir 9 dienos. Kaip matyti iš patikslinto civilinio ieškinio įgaliotoji atstovė skaičiuotiną išlaikymo laikotarpį nurodo – 98 mėnesius ir 9 dienas, taigi, akivaizdu, kad jį sieja su A. A. mirtimi, tai yra 2024 m. sausio 1 d., kas yra pagrįsta ir atitinka teismų praktikos nuostatas tokio pobūdžio bylose. Taigi, nuo A. A. mirties iki ieškiniu nurodomo jo amžiaus (64 metai ir 8 mėnesiai) yra 8 metai 1 mėnuo ir 9 dienos arba 97 mėnesiai ir 9 dienos, o ne patikslintame ieškinyje klaidingai nurodytas 98 mėnesių ir 9 dienų laikotarpis.

Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad negautos A. A. pajamos apskaičiuotinos pagal A. A. gautas nuolatines realias pajamas iš darbo teisinių santykių iki A. A. pensinio amžiaus pateikiant skaičiavimo formulę – „(98 mėn. 9 d. /1606,33 Eur, tai yra 157 420,34 Eur)“. Su šia patikslinto civilinio ieškinio reikalavimo dalimi dėl aukščiau nurodytų priežasčių taip pat nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad Aprašo 5.8. punkte yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad skaičiuojamo vidutinio darbo užmokesčio laikotarpiu, tai yra 2023 metais, A. A. (duomenys neskelbtini) iš viso dirbo aštuonis pilnus mėnesius – 2023 m. sausį, vasarį, gegužę, rugpjūtį, rugsėjį, spalį, lapkritį ir gruodį. Ir nors ankstesniais nei 2023 metais, A. A. darbo laikotarpiai (duomenys neskelbtini) gali skirtis, tačiau Aprašo nuostatos jokių kitų taisyklių ar išlygų apskaičiuojant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį dėl to nenumato, o priešingai, apibrėžia aiškų ir konkretų tokio užmokesčio skaičiavimo būdą ir laikotarpį, kuris šiuo atveju laikytinas būtent 2023 metai ir teismas juo vadovaujasi, be to, nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ankstesnių nei nurodytas laikotarpis periodų skaičiavimas vidutiniam darbo užmokesčiui neturi reikšmės, kadangi gali susiklostyti situacija, jog iki nurodyto laikotarpio asmuo apskritai būtų neturėjęs darbo santykių. Esant tokioms aplinkybėms apskaičiuojant išlaikymo dėl netekto sutuoktinio dydį teismas jį priteisia tik už tikėtiną A. A. realaus darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpį, tai yra 8 praėjusių metų mėnesius (2/3 visų metų mėnesių) arba 2/3 viso laikotarpio iki A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinyje nurodomo 64 metų ir 8 mėnesių amžiaus, kas sudaro 64,87 mėnesio (skaičiuojama pagal formulę: iki ieškinyje nurodomo A. A. 64 metų ir 8 mėnesių amžiaus likęs laikotarpis – 97 mėnesiai ir 9 dienos = 2 919 darbo dienų dauginama iš tikėtino jo darbo laikotarpio santykiu 2/3, tai yra 2 919 x 2/3 = 1 946 darbo dienos, kas sudaro 1 946 : 30 = 64,87 mėnesio). Šį dydį padauginus iš 1/2 A. A. vidutinio darbo užmokesčio, tai yra 1 606,32 eurų, priteistina išlaikymo dėl netekto sutuoktinio nukentėjusiajai R. A. suma yra 104 201,98 eurai (64,87 x 1 606,32), tokiu būdu ieškinio reikalavimą tenkinant iš dalies.

CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyti žalos atlyginimo būdai, priklausomai nuo to, kuris iš jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimą, atliekant žalos atlyginimo skaičiavimą. Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis klausimą, vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant šios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine išmoka klausimą – vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 53 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant pareikštam reikalavimui atlyginti negautas pajamas, kai žala padaryta asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu (nagrinėjamos bylos atveju – dėl gyvybės atėmimo), o žalos atlyginimą prašoma priteisti vienkartinės išmokos forma, šio materialiojo reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis nei tuo atveju, jei žalos atlyginimą būtų prašoma priteisti periodinėmis išmokomis. Nustatant ateityje atsirasiančius nuostolius, nuostolių įvertinimas turi būti grindžiamas pagrįstai tikėtinu specialių ekonominių ir finansinių ar kitų žinių reikalaujančiu ateities prognozavimu. Negautų pajamų dėl prarasto ar sumažėjusio darbingumo (nagrinėjamos bylos atveju – dėl gyvybės atėmimo) apskaičiavimas lemia, kad toks skaičiavimas objektyviai niekada negali būti visiškai tikslus, neginčijamai atspindintis realybę ateityje. Pagrįstai tikėtinos žalos skaičiavimas grindžiamas tuo, kad visiškai tikslaus ateities numatymo negalimumas neturėtų užkirsti kelio nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą ir kartu žalą padariusiam asmeniui išvengti pareigos kompensuoti nukentėjusio asmens turtinius praradimus. Priešingu atveju būtų paneigta civilinės atsakomybės kompensacinė funkcija ir konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas, neapgintas deliktų teisės saugomas tikrumo interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 69 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors teisė pasirinkti žalos atlyginimo mokėjimo būdą priklauso ieškovui, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, gali parinkti kitą, nei reikalauja ieškovas, įstatyme nustatytą žalos atlyginimo būdą. Šią teismo teisę pagrindžia ir teismo vaidmuo žalos dydžio įrodinėjimo procese, atsižvelgiant į tai, kad, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Todėl tuo atveju, jeigu ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka teismo įsitikinimui dėl tikslaus nuostolių dydžio susiformuoti, ypač įrodinėjimo prasme apsunkintame negautų pajamų priteisimo vienkartine išmoka procese, teismas gali parinkti kitą, nei reikalauja ieškovas, žalos atlyginimo būdą, jei pripažintų, kad, taikant konkretų žalos atlyginimo mokėjimo būdą, būtų geriau užtikrintas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas bei užkirstas kelias nepagrįstam ieškovo praturtėjimui. Tokiu atveju teismas turėtų informuoti šalis apie kito, nei reikalauja ieškovas, nuostolių atlyginimo mokėjimo būdo parinkimo būtinybę, užtikrinant CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų šalių procesinių teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 70 punktas).

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, konstatuoja, kad net ir įvertinus nuostatą, jog civilinėje teisėje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), negali būti naudojamas toks žalos atlyginimo mechanizmas (nustatant žalos atlyginimo būdą ir dydį), kuriuo būtų paneigiami žalą padariusio asmens teisminės gynybos principai (pavyzdžiui, jo teisė įrodinėti, kad nukentėjusysis prarado teisę į išlaikymą, kad gauna išlaikymą iš kito asmens ir pan.). Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalą apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.251 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas).

Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusiosios R. A. naudai prašoma priteisti iš atsakovo T. P. tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas nurodant konkrečius jų dydžius, o ieškovė turtinę žalą grindžia ne tik išlaikymo dėl netekto sutuoktinio priteisimu, tačiau ir kita patirta materialine žala nurodydama bendrą turtinės žalos dydį, neprašo visos ar dalies turtinės žalos priteisti periodinėmis išmokomis, taigi, teismas tokį ieškinio reikalavimą supranta ir nagrinėja kaip reikalavimą ir dalyje dėl išlaikymo priteisti visos nustatytos žalos dydžio vienkartinę išmoką, kadangi, kaip jau minėta, teisė pasirinkti žalos atlyginimo mokėjimo būdą priklauso ieškovui.

Baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo nuomone, yra tiek teisinis, tiek ir faktinis pagrindas R. A. išlaikymui dėl netekto sutuoktinio vienkartine išmoka priteisti. Nors baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu itin daug dėmesio skirta buvusių R. A. ir A. A. santykių aiškinimuisi, jų darbų pasidalijimo, bendro biudžeto, buities sąlygų nustatymui, A. A. asmeninių savybių ir žalingų įpročių nurodymui, buvusių tarpusavio nesutarimų ir konfliktų išviešinimui, tačiau tai nepaneigia iš CK 3.27 straipsnio kylančios sutuoktinių pareigos vienas kitą remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o taip pat CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nurodyto sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigų, kurias kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę. Šiuo konkrečiu atveju teismas įvertina ir su konkrečiu mirusiu asmeniu, tai yra A. A. susijusias aplinkybes (subjektyvios aplinkybės) ir galimus visuomeninių santykių sąlygotus pasikeitimus (objektyvios aplinkybės). Teismų praktikoje nurodyta, kad tokios subjektyvios aplinkybės yra nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki gyvybės atėmimo buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos (jei tokių yra), žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, kitos reikšmingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Be jokios abejonės, ir nustatant asmeniui, turinčiam teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimą, šiuo atveju R. A. mokėtino atlyginimo poreikį ir apimtį, visų pirma reikia įvertinti jos pačios galimybę išlaikyti save. Dėl to taip pat reikia nustatyti asmens sveikatos būklę, amžių, galimybę užsidirbti, gauti kitų pajamų, jos gaunamas pajamas, kitas svarbias aplinkybes, lemiančias asmens, turinčio teisę į išlaikymą dėl sutuoktinio mirties, žalos atlyginimo apimtį. Visa tai yra itin sudėtingi ir dinamiški procesai, todėl ir negautų pajamų dėl A. A. gyvybės atėmimo apskaičiavimas lemia, kad toks skaičiavimas objektyviai niekada negali būti visiškai tikslus, neginčijamai atspindintis realybę ateityje.

Nukentėjusioji R. L. yra nužudytojo A. A. vyresnioji sesuo (gim. (duomenys neskelbtini)), tarp jų yra dviejų metų skirtumas. Savo civiliniame ieškinyje R. L. tikina, kad ją su A. A. siejo artimi glaudūs ryšiai. Nors abu turėjo savo šeimas, gyveno skirtinguose miestuose, tam tikrą laiką brolis dirbdavo užsienyje, rasdavo galimybių praleisti laiką kartu, nuolat bendraudavo ryšio priemonėmis ir kitais būdais. Daugelį metų kasmet bent kartą per metus kartu praleisdavo atostogas, atostogaudavo ir Lietuvoje, ir užsienyje. Šeimines šventes, kažkurio iš šeimos narių gimimo dienas, Šv. Velykų, Šv. Kalėdų šventes švęsdavo kartu su brolio šeima. Broliui dirbant užsienyje reguliariai kas savaitę po kelis kartus bendraudavo ryšio priemonėmis. Kai reikėdavo pagalbos, paramos, patarimo, brolis būdavo pirmasis, kuris pasiūlydavo savo paslaugas, buvo pirmasis, į kurį kreipdavosi. Tokias aplinkybes nukentėjusioji R. L. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau, atsakydama į proceso dalyvių klausimus, nurodė ir tai, kad Kirkenes mieste, kur brolis dirbo, nėra buvusi, taip pat nelankė brolio ir tuo metu, kai jis buvo įkalinimo įstaigoje, o apie A. A. problemą su azartiniais lošimais iš viso nežinojo. Patikslino, kad praeitas Šv. Kalėdas šventė savo namuose ir nei motinos, nei brolio nebuvo. Tai, kad A. A. nelabai mėgo sesers patikino tiek T. P., tiek ir J. P., pyko ant jos, kad nelanko motinos, kaip nurodė, nieko neveikdama neatveža anūkių, o geresnius santykius A. A. palaikydavo su jos vyru, nei su ja pačia. Nukentėjusioji V. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus su žmona nuo jos gyveno per kelis namus, ateidavo per Kūčias, Kalėdas, Velykas, tačiau dukra iš Vilniaus būdavo ne taip dažnai, negali pasakyti, kad sūnus su seserimi turėjo blogus santykius, tačiau jie susitikdavo rečiau. Taigi, nors neabejotina, kad dėl netikėtos savo brolio mirties nukentėjusioji R. L. patyrė neigiamus išgyvenimus ir emocijas, kas tikėtina, galėjo jai sukelti tam tikrą diskomfortą, laikinai sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, šiai nukentėjusiajai priteistina neturtinės žalos suma nustatytina gerokai mažesnė nei mirusiojo A. A. sutuoktinei ir jo motinai, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažinant iki 7 000 eurų. Bylos duomenys patvirtina, kad iki šio nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajai R. L. buvo atlyginta 2 500,00 eurų neturtinės žalos (5 t., b. l. 118, 122, 157, 159, 162), taigi, šios civilinės ieškovės naudai priteistina 4 500,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo.