Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios R. A. ir jos įgaliotos atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusioji R. A. ir jos įgaliota atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nuosprendį arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 15 d. nutartį dalyje dėl civilinio ieškinio (negautų pajamų) atlyginimo ir šioje dalyje perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, priteisti iš nuteistojo T. P. nukentėjusiosios R. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmos instancijos teismo nuosprendį ir sumažindamas nukentėjusiajai R. A. priteistos vienkartinės išlaikymo išmokos dėl netekto sutuoktinio dydį nuo 104 084,68 Eur iki 51 778,70 Eur, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą ir turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio nustatymą, nesilaikė kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismas nesilaikė teismų praktikoje atskleistos turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio nustatymo ir apskaičiavimo metodikos, neįsigilino į šios turtinės žalos atlyginimo apskaičiavimo kriterijus, ne visus juos vertino. Dalį bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių, reikšmingų negautų pajamų dydžio nustatymui ir apskaičiavimui, nutylėjo, sureikšmindamas nukentėjusiosios galimybės išlaikyti save kriterijų ir su tuo susijusias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas turtinės žalos apimties mažinimas, vertinimas neišsamus ir fragmentiškas, o skundžiama nutartis neatitinka jos turiniui keliamų reikalavimų.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalį, 115 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 5 dalį, 332 straipsnio 3, 7 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1, 2 dalis, 6.288 straipsnio 3 dalį ir kt. nuostatas. Tai sutrukdė apeliacinės instancijos teismui šioje dalyje išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Taigi, kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai.

Nukentėjusiosios R. A. ir jos įgaliotos atstovės kasaciniame skunde nors ir yra nurodyti konkretūs materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, tačiau jie nėra pagrįsti kasacijos dalyką atitinkančiais teisiniais argumentais. Nors kasaciniame skunde gausiai cituojama bylai aktuali teismų praktika, tačiau ji nėra susieta su konkrečiomis baudžiamosios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Iš esmės kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu civilinio ieškinio išsprendimui – konkrečiai nukentėjusiajai R. A. priteistos vienkartinės išlaikymo išmokos dėl netekto sutuoktinio dydžio sumažinimui, reikšmingų aplinkybių vertinimu, pateikiamas savas jų vertinimas ir siekiama dar vieno – kasacinės instancijos teismo, paminėto klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių vertinimo, atitinkamai nukentėjusiajai naudingo sprendimo, t. y. pirmosios instancijos teismo nustatyto vienkartinės išmokos dydžio palikimo galioti, priėmimo.

Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai R. A. vienkartinės išlaikymo išmokos dėl netekto sutuoktinio priteisimo ir jos dydžio pagal nuteistojo T. P. gynėjo apeliacinį skundą, dar kartą išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir apeliacinio proceso metu papildomai surinktus įrodymus, įvertino jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes ir pateikė motyvuotas išvadas. Teisinių argumentų, paneigiančių šias išvadas teisės taikymo aspektu, nukentėjusiosios R. A. ir jos įgaliotos atstovės kasaciniame skunde nėra pateikta.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą materialiosios teisės taikymą ir/ar galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios R. A. ir jos įgaliotos atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.