Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje MB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja, VMI) pareiškimą 2024 m. gegužės 17 d. iškelta administracinio nusižengimo byla H. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2019 m. rugsėjo 18 d., žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį (jos nemokumą) bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ne vėliau kaip nuo 2023 m. vasario 22 d. iki 2024 m. sausio 11 d. (kai VMI buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo) nesikreipė į teismą dėl bendrijos bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmuo baustinas administracine tvarka.

4. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Bankroto bylos iškėlimas yra viena iš pasekmių, kylančių nemokiu tapusiam juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte yra numatyta pareiga juridinio asmens vadovui inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pat pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo (juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo) procesą pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

5. Administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas, išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jeigu kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2-2300/2013, Nr. e2-469-381/2018, Nr. Nr. 2-1397-180/2018, Nr. 2-468-781/2020). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas siejamas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

6. Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu H. M. buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl šiai bendrovei tapus nemokiai, būtent H. M., kaip juridinio asmens vadovui, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

8. Byloje duomenų apie bendrijos vykdomą ūkinę komercinę veiklą nėra, VSDFV duomenimis darbuotojų įmonėje nėra, registrų duomenimis bendrovė registruotino nekilnojamojo turto neturi, vienai bendrovės vardu registruotai transporto priemonei taikomi apribojimai, duomenų nei apie vykdomas sutartis, nei apie gaunamas pajamas iš vykdomos veiklos byloje taip pat nepateikta.

9. Bendrijos nemokumo faktą įrodo tai, jog pagal kreditorės VMI 2024 m. sausio 11 d. pareiškimą Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą, ši nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo 2024 m. balandžio 16 d. Kaip matyti iš aplinkybių, nustatytų Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, MB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga ne tik VMI, kur mokestinė nepriemoka yra 50 505,76 Eur, bet ir remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis matyti, kad yra užvesta 11 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš MB „(duomenys neskelbtini)“, kuriose bendra išieškoma suma iš bendrijos siekia 131 144,15 Eur. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad bendrija laiku neatsiskaito su kreditoriais, t. y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių, todėl buvo nuspręsta, kad įmonė yra nemoki, dėl ko jai buvo iškelta bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad įmonei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Duomenų, leidžiančių manyti, kad įmonės negalėjimas įvykti prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, byloje nebuvo.

10. H. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimą pripažįsta, gailisi. Nurodė, kad buvo kreiptasi į VMI dėl PVM nepriemokos išdėstymo, tačiau VMI nesutiko. Žinojo apie mokesčių skolas, buvo gavęs laišką dėl skolų iš VMI.

11. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-54-648/2020). Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčo dėl to, kad H. M. yra vertintinas kaip asmuo, kuris gali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, t. y. jis atitinka šioje normoje numatyto specialaus subjekto požymius, nes nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Vadovaujantis bylos duomenimis mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 metų balandžio mėnesio. Priverstinio išieškojimo veiksmai buvo pradėti atlikti nuo 2023 m. vasario 22 d. Kadangi H. M. įmonės vadovu tapo 2019 m. rugsėjo 18 d., akivaizdu, jis, žinojo, kad bendrija nesumoka mokesčių nuo 2022 metų balandžio mėnesio, o gaudamas VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką turėjo susipažinti su valdomos bendrijos finansine būkle, dėl ko akivaizdu, kad jis suvokė bendrijos finansinę padėtį, todėl turėjo ieškoti sprendimų bendrijos mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Duomenų, kad mokestinės nepriemokos mokėjimas būtų atidėtas arba mokėjimas būtų išdėstytas dalimis nenustatyta, priešingai, pats H. M. teismo posėdžio metu pripažino, kad kreipėsi į VMI dėl PVM išdėstymo dalimis, tačiau VMI nesutiko tenkinti šį įmonės vadovo prašymą, taigi, net ir priėmus šį sprendimą, esant didelei mokestinei nepriemokai, bendrijos vadovas vis tiek nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat nuo 2023 m. vasario 22 d. nebuvo imtasi jokių veiksmų atkurti įmonės mokumą, o įmonė 2024 m. kovo 28 d. nutartimi buvo pripažinta nemokia, todėl laikytina, kad vėliausiai nuo 2023 m. vasario 22 d. įmonės vadovui atsirado pareiga iškelti bankroto bylą. Pastebėtina, kad H. M. vadovaujama bendrija mokestinės nepriemokos nesumokėjo nei prieš priverstinio išieškojimo veiksmus, nei juos pradėjus, nei VMI pasikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, nei iki šio laiko. Taigi, mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs, bendrijos atžvilgiu vykdoma 11 vykdomųjų bylų, be VMI bendrija turi ir kitų kreditorių, antstolių išieškoma skolos suma siekia 131 144,15 Eur, visa tai rodo, jog Bendrovė nemoki, nes negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų.

12. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad įmonės vadovui (ar kitiems atsakingiems asmenims) nekiltų atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pavėluotą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui (ar jo nepateikimą), neužtenka konstatuoti, kad vadovas ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti. Priemonės, kurių imamasi tokiu atveju, turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-54-648/2020). Nagrinėjamu atveju, H. M. nurodė, kad jis kreipėsi į VMI dėl PVM mokėjimų išdėstymų, tačiau šis prašymas buvo atmestas, jokių kitų veiksmų, kurių jis ėmėsi įmonės mokumui atkurti nenurodė, nebuvo pateikti jokie konkrečias priemones pavirtinantys duomenys. Be to, kad ir kokie būtų buvę, jei buvę, H. M. veiksmai dėl Bendrovės mokumo atkūrimo, jie įmonės mokumo neatkūrė, juolab šios bylos kontekste svarbu tai, kokie H. M. veiksmai buvo atlikti tuo laikotarpiu, kuomet jis privalėjo imtis konkrečių veiksmų Bendrovės mokumui atkurti, t. y. jo vadovavimo laikotarpiu iki bankroto bendrovei bylos iškėlimo, todėl konstatuotina, kad H. M. per įstatymo nustatytą terminą nesiėmė reikiamų ir pakankamų priemonių įmonės mokumui atkurti, taip pat neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

13. Anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad H. M. vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, vadovas nuo 2023 m. vasario 22 d., kada VMI nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), galėjo ir turėjo suvokti įmonės nemokumo būseną, kuri nepagerėjo iki pat 2024 m. sausio 11 d., kai Kauno apygardos teisme buvo gautas VMI pareiškimas dėl bankroto bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Kaip minėta bendrijos nemokumas konstatuotas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi, kuria bendrijai iškelta bankroto byla. Įvertinus minėtą aplinkybę, taip pat tai, kad kaip nustatyta šio nutarimo 11 punkte, MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kitų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tai, kad bendra įsiskolinimų suma yra mažiausiai 131 144,15 Eur, teismo vertinimu, tokiomis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tai yra bendrovei jau ilgą laiką dirbant nuostolingai ir realiai neveikiant bei nevykdant veiklos, neturint piniginių lėšų ir iš esmės kitokio likvidaus turto, vis didėjant įsipareigojimams VMI ir kitiems kreditoriams, neabejotina, kad H. M. turėjo suvokti įmonės nemokumo būseną, todėl ne vėliau kaip nuo 2023 m. vasario 22 d. H. M. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi bankroto byla MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi, minėta (duomenys neskelbtini) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo baigėsi 2024 m. kovo 28 d.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta įmonės vadovui todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).

15. Nagrinėjamu atveju bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad H. M., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Byloje vienareikšmiškai nustatytas tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo faktas, tiek ir pareigos H. M. kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo faktas. H. M., būdamas bendrijos vadovu ir suprasdamas finansinės būklės sunkumą, bendrijai tapus nemokia, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė VMI, kaip bendrijos kreditorės, teises. Nustatytos aplinkybės patvirtina H. M. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

16. Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad H. M., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, turėdamas pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatliko JANĮ 6 straipsnyje numatytų privalomų veiksmų, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą bendrijai, tuo pažeidė kreditoriaus – pareiškėjos VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda.

17. Bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje, be kita ko, reglamentuota, jog administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos rūšis parenkama iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

18. Kreditorių teisių pažeidimas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

19. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

20. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-145-737/2023). Nagrinėjamu atveju H. M., bylos nagrinėjimo teisme metu, administracinį nusižengimą pripažino, dėl padaryto nusižengimo gailėjosi, be to nurodė esmines bylos aplinkybes. Šių aplinkybių pagrindu spręstina, jog byloje turi būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

21. Teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), jo padarymo aplinkybes, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, H. M. asmenybę (ne kartą baustas administracine tvarka dėl įvairių pažeidimų, tarp jų už nepateiktas PVM deklaracijas ir KET pažeidimus, tačiau tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę švelninti H.M. teisinę padėtį taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Įvertinęs byloje surinktus duomenis, tai, kad nustatyta viena H. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad asmuo baustas ne kartą administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, už tokį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta H. M. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą –baudą, kurios dydis atitinka įstatymo sankcijoje numatytą minimalų dydį. Tai atitinka teismų praktiką (pvz., kasacinio teismo nutartys: Nr. 2AT-9-489/2021, 2AT-17-511/2020; Kauno apygardos teismo nutartys bylose: Nr. AN2-195-397/2023, AN2-390-383/2021, AN2-462-238/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose: Nr. AN2-53-891/2023, AN2-63-380/2023, AN2-54-806/2023). Be to, turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokia nuobauda laikytina proporcinga, teisinga ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

H. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.