Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. M. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1217-1072/2022, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 500 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. M. nubaustas už tai, kad nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2022 m. spalio 31 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ne vėliau kaip nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. (kai buvo iškelta bankroto byla) nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte. A. M. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad sprendžiant dėl bendrovės vadovo administracinės atsakomybės pirmiausia turi būti nustatyta, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki, o byloje nėra pakankamai duomenų dėl šios aplinkybės ir teismas taip pat nenustatė, kada bendrovė faktiškai tapo nemoki. Nemokumas yra siejamas tik su išvestinėmis aplinkybėmis, su nuostolingumu ir mokestinės paskolos sutarties nutraukimu. Taip pat nepateikti jokie duomenys, kad kreditorinių reikalavimų sumos yra susijusios tik su apelianto savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ar kitaip nepateisinamai atsiradusios dėl apelianto kaltės kokiu nors būdu pažeidus kreditorių interesus. Apelianto manymu, byloje nėra įrodymų apie tai, kada bendrovė faktiškai tapo nemoki, kada jam atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kada tariamai daromas nusižengimas paaiškėjo, nėra jokių įrodymų dėl jo kaltės, todėl visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami jo naudai.

3.2. VMI nuomone, apelianto prašymas dėl baudos sumažinimo taip pat nėra pagrįstas. Teismas, skirdamas apeliantui administracinę nuobaudą – 1 500 Eur baudą už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, įvertino visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tai yra atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į apelianto atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę (tokio pobūdžio veiką padarė pirmą kartą) bei nustatė, kad šiuo konkrečiu atveju pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra. Institucijos atstovės vertinimu, teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti apeliantui už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus mažesnę baudą nei šio straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis, todėl paskirta administracinė nuobauda nelaikytina per griežta. VMI atstovės teigimu, šiuo atveju teismas nenustatė nei vienos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad A. M. šiuo metu yra bedarbis ir negauna pajamų, nėra jokia privilegijuota aplinkybė, dėl kurios paskirta administracinė nuobauda apeliantui galėtų būti švelninama. Taip pat atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal sankciją už padarytą nusižengimą paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ANK 22 straipsnyje numatytų baudos tikslų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nutarimas yra tikrinamas teisingumo ir teisėtumo aspektais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.

6. Administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas, išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas siejamas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

7. Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu A. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl šiai bendrovei tapus nemokiai, būtent apeliantui, kaip juridinio asmens vadovui, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju esminis klausimas, kurį apeliaciniame skunde kelia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ar iš tiesų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki (anot apelianto, bendrovė buvo moki, susidūrė tik su laikinais finansiniais sunkumais), ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo ir šią savo pareigą aiškiai suvokė.

9. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga ne tik VMI. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus pareiškimą (b. l. 8–11). Šia nutartimi nustatyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 4 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą. Vadovaujantis 2022 m. rugpjūčio 4 d. balanso duomenimis, atsakovei priklausančio turto vertė sudarė 123 949 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 103 812 Eur. Įmonė dirba nuostolingai: 2022 m. rugpjūčio 4 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė patyrė 15 431 Eur nuostolių. Atsakovė nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 12 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas sudaro 21 885,95 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovės turto antstolis vykdo priverstinius išieškojimus. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO nustatyta, kad atsakovė turi aktyvių (nagrinėjamų) bylų, kuriose dalyvauja ieškovės (kreditorės) ar atsakovės (skolininkės) statusu, tačiau ta aplinkybė, jog atsakovė keliose šiuo metu nagrinėjamose bylose dalyvauja ieškovės ar pareiškėjos statusu, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie jos finansinės padėties pagerėjimą artimiausiu metu. Teismo nutartimi konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė yra gyvybinga – pateiktais duomenimis ūkinė komercinė veikla, leidžianti įvykdyti prievoles ateityje, nevykdoma. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs buvusio bendrovės vadovo atskirąjį skundą, 2022 m. spalio 20 d. nutartimi jo netenkino ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 12–16). Šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali laiku vykdyti ir sistemiškai nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, iš atsakovės antstoliai vykdo priverstinius išieškojimus, nėra duomenų apie atsakovės perspektyvas atkūrus veiklą stabilizuoti padėtį, atsakovė neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams įsipareigojimams patenkinti.

10. Anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad A. M. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2022 m. vasario 10 d., tai yra kada jai buvo įteiktas 2022 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (23.34-08) 327-9176 dėl 2021 m. gegužės 19 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08) 327-26988 nutraukimo, negalėjo įvykdyti savo prievolių VMI, tai yra buvo nemoki, bendrovės finansinė padėtis nepagerėjo iki pat 2022 m. rugpjūčio 4 d., kai Vilniaus apygardos teisme buvo gautas VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Bendrovės nemokumas konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. spalio 20 d., kuria bendrovei iškelta bankroto byla, todėl atmestini apelianto argumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nemoki. Nors bendrovė nemokumo bylos iškėlimo metu, pagal jos pateiktus duomenis, ir turėjo turto už 123 949 Eur, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. galėjo atsiskaityti su kreditore VMI ar kitais kreditoriais. Kaip pažymėta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skoliniai įsipareigojimai tikėtinai viršija realią atsakovės turimo turto vertę, bendrovė vykdė licencijuojamą veiklą, tačiau šiuo metu leidimo teikti licencijuojamas paslaugas neturi, jau ilgą laiką dirba nuostolingai (šią aplinkybę patvirtina tiek finansinė atskaitomybė už 2020 metus, tiek atsakovės kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti dokumentai), aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ keliose šiuo metu nagrinėjamose bylose dalyvauja ieškovės ar pareiškėjos statusu, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie finansinės padėties pagerėjimą artimiausiu metu. Apeliaciniame skunde A. M. vis tik akcentuoja, kad bendrovės laikinus finansinius sunkumus lėmė I. P. veiksmai, dėl kurios atsakomybės buvo kreiptasi į teismą, pareikštas ieškinys dėl 102 535 Eur žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2121-560/2022) ir tenkinus ieškinį bus iš esmės padengti VMI ir kitų kreditorių reikalavimai. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad minimas ieškinys negalės būti tenkinamas, nes, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apelianto minimoje civilinėje byloje (dabartinis bylos Nr. e2-749-560/2023) Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. priėmė nutartį, kuria priėmė ieškovės bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, o ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 21 d. Apygardos teismo vertinimu, tokiomis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tai yra bendrovei jau ilgą laiką dirbant nuostolingai ir realiai neveikiant bei nevykdant veiklos, neturint piniginių lėšų ir iš esmės kitokio likvidaus turto, vis didėjant įsipareigojimams VMI ir kitiems kreditoriams, A. M. tvirtinimas, esą jis neturėjo pagrindo manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki ir todėl jam nekilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, yra nepagrįstas ir vertintinas kaip gynybinė apelianto pozicija, neatitinkanti tikrovės. A. M. buvo žinoma, kokia yra jo vadovaujamos bendrovės finansinė padėtis tuo metu, kai 2022 m. vasario 10 d. gavo VMI 2022 m. vasario 9 d. sprendimą nutraukti 2021 m. gegužės 19 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.34-08) 327-9176, tai yra, kad įmonė yra nemoki, ir nuo tada A. M. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

11. Kadangi bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad atsiradusi 2022 m. vasario 10 d. A. M. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo baigėsi 2022 m. rugsėjo 13 d. Bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą ir tai, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, tik įrodo faktą, kad A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos neįvykdymą (LAT 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Pažymėtina, kad, kaip matyti iš VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šis kreditorius 2022 m. kovo 15 d. bei pakartotinai 2022 m. gegužės 4 d. siuntė bendrovei buveinės adresu ir bendrovės vadovo gyvenamosios vietos registracijos adresu pranešimus, įspėdamas, kad inicijuos bankroto bylos iškėlimą, jei bendrovė nesumokės įsiskolinimo rašte nustatytu terminu ir informavo, kad susitarimas dėl pagalbos nebus sudaromas, tačiau šių pranešimų niekas neatsiėmė. Tai rodo, kad A. M., jau žinodamas apie tai, kad bendrovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais, net ir atidėjus įsiskolinimo mokėjimą ar išdėsčius mokestinės nepriemokos mokėjimą, nepaisydamas to elgėsi pasyviai ir jokių veiksmų nesiėmė. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis, veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nes bendrovė galėjo tęsti veiklą, byloje vienareikšmiškai nustatytas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo faktas, tiek ir pareigos A. M. kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo faktas. A. M., būdamas bendrovės vadovu ir suprasdamas finansinės būklės sunkumą, bendrovei tapus nemokia, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė VMI, kaip bendrovės kreditorės, teises. Nustatytos aplinkybės patvirtina A. M. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

12. Apeliantas skunde pažymi, kad skundžiamame nutarime nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl šalyje paskelbto karantino bendrovė nuo 2020 m. kovo 16 d. ir iš esmės iki 2020 m. gegužės 18 d. negalėjo vykdyti (ji buvo labai apribota) savo pagrindinės (vienintelės) veiklos – teikti odontologijos paslaugas, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir didžioji dalis verslo subjektų, susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau tai nesudarė pagrindo kiekvienam kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Apygardos teismas, atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo teiginius (argumentus), pažymi, kad šiuo atveju A. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo ne vėliau kaip nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. (kai buvo iškelta bankroto byla), tai yra žymiai vėliau nei nurodytu karantino apribojimų galiojimo metu. Apelianto nurodomu laikotarpiu pareiga jam pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neegzistavo, nes bendrovė tuo metu dar nebuvo laikoma nemokia.

13. Apeliantas nurodo ir tai, kad vien tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga VMI, nesudaro pagrindo teigti, kad jis pažeidė kreditorių interesus ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų (nagrinėjamu atveju – JANĮ) reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės nemokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (LAT 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

14. A. M. vadovaujamos bendrovės nemokumo faktas, minėta, nustatytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė situacija dėl jos nemokumo A. M. turėjo būti žinoma nuo 2022 m. vasario 10 d., gavus VMI 2022 m. vasario 9 d. sprendimą dėl 2021 m. gegužės 19 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.34-08) 327-9176 nutraukimo. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktai). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu (JANĮ 8 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteisminė nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kai nemokumo procesą inicijuoja juridinis asmuo), yra imperatyvios. Tai, kad juridinio asmens vadovo delsimas inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą negali būti pateisinamas, spręstina ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, numatančių, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, be kita ko ir dėl to, kad neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti. A. M., bendrovei tapus nemokia, JANĮ reikalavimų nevykdė, jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti neatliko, nemokumo proceso neinicijavo, t. y. neatliko veiksmų, kurie turėjo būti atliekami, siekiant iškelti bankroto bylą ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė, elgėsi pasyviai. Bendrovės nemokumo procesą, įvykdydama JANĮ 9 straipsnio reikalavimus, inicijavo VSDFV Vilniaus skyrius ir pagal jo pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. M. padaryta veika atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

15. Apeliaciniu skundu A. M. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo paskirta administracine nuobauda – 1 500 Eur bauda, kuri, anot jo, netinkamai individualizuota, tai yra paskirta neatsižvelgus į tai, kad jis šiuo metu yra bedarbis ir negauna pajamų, bei prašo sumažinti jam skirtą baudą iki 200 Eur. Bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje, be kita ko, reglamentuota, jog administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos rūšis parenkama iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

16. Kreditorių teisių pažeidimas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Skundžiamu nutarimu A. M. už minėto administracinio nusižengimo padarymą paskirta bauda (1 500 Eur), artima minimaliai sankcijoje numatytai baudai. Taigi apelianto prašymas sumažinti baudą iki 200 Eur yra susijęs su išimtiniu nuobaudos švelninimu, įtvirtintu ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, apylinkės teismo nutarimo argumentus, skundo motyvus bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę švelninti A. M. teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Šiuo atveju apylinkės teismas nenustatė nei vienos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o A. M. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad jis šiuo metu yra bedarbis ir negauna pajamų, nelaikytina jokia išskirtine, privilegijuota aplinkybe, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos jam paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

18. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas, skirdamas A. M. administracinę nuobaudą, minėtų nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. M. asmenybę (tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apylinkės teismas paskyrė A. M. žymiai mažesnę baudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokia nuobauda laikytina proporcinga, teisinga ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1217-1072/2022 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.