- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- A6.-1217-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01294-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Advokatai
- Asta Kaminskaitė, Asta Kaminskaitėp
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., jo atstovei advokato padėjėjai Astai Kaminskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2022 m. spalio 31 d. būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI), privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. (kai buvo iškelta bankroto byla) A. M. nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
A. M. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 5 d. buvo gauti paaiškinimai iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M., kurie sutampa su teismo posėdžio metu atstovės išdėstyta pozicija (b. l. 56-57).
Iš VMI pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. lapkričio 18 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 23 800,17 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė (duomenys neskelbtini) nemokumo (bankroto) bylą pagal VSDF pareiškimą. Buvęs Bendrovės vadovas nesutikdamas su teismo priimta nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs buvusio Bendrovės vadovo atskirąjį skundą jo netenkino ir 2022 m. spalio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Nutartis dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. spalio 20 d.
Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 13 d. iškelta bankroto byla. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (VSDF) – pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Prie pareiškimo pridedami priedai jame nurodytoms aplinkybės patvirtinti (b. l. 2-32).
Šalies argumentai
VSDF kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, kad Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) registre įregistruota (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovas A. M. Atsakovė (duomenys neskelbtini) teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 4 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą. Vadovaujantis 2022 m. rugpjūčio 4 d. balanso duomenimis, atsakovei priklausančio turto vertė sudarė 123 949 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 103 812 Eur. Įmonė dirba nuostolingai: 2022 m. rugpjūčio 4 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė patyrė 15 431 Eur nuostolių. Atsakovė nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 12 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas sudaro 21 885,95 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovės turto antstolis vykdo priverstinius išieškojimus. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO nustatyta, kad atsakovė turi aktyvių (nagrinėjamų) bylų, kuriose dalyvauja ieškovės (kreditorės) ar atsakovės (skolininkės) statusu, tačiau ta aplinkybė, jog atsakovė keliose šiuo metu nagrinėjamose bylose dalyvauja ieškovės ar pareiškėjos statusu, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie jos finansinės padėties pagerėjimą artimiausiu metu. konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, suponuojančių pagrindą tikėti, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles savo kreditoriams atsakovė galėtų įvykdyti ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra tik laikini. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė yra gyvybinga ar kad jos gyvybingumą galima atkurti artimoje ateityje (b. l. 8-11).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjus buvusio Bendrovės vadovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties, konstatuota, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) negali laiku vykdyti ir sistemiškai nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, iš atsakovės antstoliai vykdo priverstinius išieškojimus, nėra duomenų apie atsakovės perspektyvas atkūrus veiklą stabilizuoti padėtį, atsakovė neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams įsipareigojimams patenkinti. Dėl išdėstytų aplinkybių atsakovės atskirasis skundas atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis palikta nepakeista (b. l. 12-16).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiuo konkrečiu atveju A. M. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.
JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.
Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.
JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Byloje nustatyta, kad A. M. nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini)buvo šios bendrovės vadovu, todėl būtent jam kilo pareiga, numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje išaiškinama, kad bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir konstatavus įmonės nemokumą kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės vadovui išnyksta pareiga pačiam kreiptis į teismą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi tik ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą, bet tokia aplinkybė pati savaime nešalina bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, jei kreditorius tokį prašymą pateikia po to, kai bendrovės vadovui buvo kilusi pareiga tai padaryti, nepaisant to ar bendrovės vadovas žinojo, numanė ar bent galėjo numatyti apie kreditoriaus ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
A. M. pateikti rašytiniai paaiškinimai, aukščiau paminėti įrodymai patvirtina tai, kad Bendrovė nuo 2022 m. vasario 10 d. negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriumi – VMI, priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvūs, nes įmonė neturėjo registruotino nekilnojamojo turto ir pakankamai lėšų, todėl buvo nemoki. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo ir nevykdė savo finansinių įsipareigojimų VMI prie FM nuo 2021 m.gegužės 1 d., t. y. nuo tada, kada buvo sudaryta ir patvirtinta Bendrovės finansinė ataskaita už 2020 metus. VMI prie FM 2022 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas mokestinės paskolos sutartis nutraukė.
Bendrovės nemokumą, be kita ko, patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Šios nutartys taip pat patvirtina tai, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pateikė ne Bendrovės vadovas A. M. ar jo įgaliotas asmuo, o VSDF, t. y. Bendrovės kreditorė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Iš Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 4 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą. Vadovaujantis 2022 m. rugpjūčio 4 d. balanso duomenimis, atsakovei priklausančio turto vertė sudarė 123 949 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 103 812 Eur, kas rodo, jog Įmonė dirba nuostolingai: 2022 m. rugpjūčio 4 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė patyrė 15 431 Eur nuostolių. Taigi VSDF minėtą pareiškimą pateikė teismui jau po to, kai Bendrovės vadovas nebuvo įvykdęs JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) vadovas A. M., žinodamas, jog jo vadovaujama Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką VMI ir dėl Bendrovės nemokumo negalėjo su VMI atsiskaityti, nesiėmus priemonių Bendrovės mokumui atkurti, nei per JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminą nuo Bendrovės nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai per minėtą terminą nė vienas Bendrovės kreditorius taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – VMI interesus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad A. M. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tokio pobūdžio veiką padarė pirmą kartą, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skirtina nuobauda - bauda, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas šiuo konkrečiu atveju nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-1217-1072/2022 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.