- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-19
- Bylos Nr.
- AN2-195-397/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01230-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gytis Večerskas (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrukto asmens S. B. atstovo advokato T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 25 d. nutarimo S. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu S. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1400 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2009 m. kovo 17 d. iki 2022 m. liepos 26 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 21 d. (kai buvo iškelta bankroto byla) nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus.
Šalies argumentai
2. Skunde aukštesnės instancijos teismui S. B. atstovas advokatas T. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną S. B. atžvilgiu nutraukti.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamame nutarime nėra jokių duomenų apie tai, jog 2021 m. gruodžio 6 d. VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, buvo įteiktas S. B. ir kada tai buvo padaryta. Taip pat nėra teisės normomis pagrindžiama administracinio pažeidimo pradžios data – 2022 m. sausio 1 d.
2.2. Skundo autorius pažymi, jog pagal anksčiau galiojusį Įmonių bankroto įstatymą, teismų praktikoje buvo laikomasi 40 dienų ir 5 dienų termino (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.), nustatant vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato pareigą juridinio asmens vadovui nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Teisės aktai nedetalizuoja sąvokos „nedelsiant", tačiau aiškinant šią sąvoką būtina atsižvelgti ir į kitus šiuo įstatymu nustatytus reikalavimus. Šio įstatymo 17 straipsnis nustato, jog prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo privalo būti pridedamas juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
2.3. Skunde nurodoma, jog juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkiniui parengti yra reikalingas laikas. Įstatymų leidėjas finansinės atskaitomybės dokumentų parengimui yra nustatęs 4 mėnesių terminą (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis). Šis 4 mėnesių terminas numatytas, atsižvelgiant į buhalterinių operacijų atlikimo galutinius terminus (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Taigi tam, kad kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo bendrovės vadovas per keturis mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, turi pareigą organizuoti finansinės atskaitomybės dokumentų parengimą ir patvirtinimą.
2.4. Apeliaciniame skunde S. B. atstovas taip pat nurodo, jog vertinant asmens (ne)savalaikį pareigos vykdymą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą, reikia vertinti ne vien teorines, bet realiai turėtas asmens galimybes šią pareigą įvykdyti. S. B. neturi buhalterinio išsilavinimo bei reikiamos kompetencijos finansinės apskaitos dokumentams rengti, todėl jis buvo kreipęsis į buhalterinių paslaugų įmonę dėl finansinės atskaitomybės dokumentų parengimo. Tokiu būdu, įstatymų nustatytam finansinės atskaitomybės dokumentų rengimo procesui nesibaigus, S. B. objektyviai neturėjo galimybės konstatuoti (duomenys neskelbtini) nemokumo fakto.
2.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog skundžiamame nutarime apylinkės teismas neteisingai nustatė S. B. inkriminuojamo administracinio nusižengimo pabaigą, sutapatindamas su Kauno apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momentu. Tuo tarpu kreditorės VMI pareiškimas teismui dėl nemokumo bylos buvo pateiktas 2022 m. gegužės 25 d., o kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškimas teismui dėl nemokumo bylos buvo pateiktas 2022 m. balandžio 20 d, todėl pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pasibaigė ne 2022 m. birželio 21 d., o 2022 m. balandžio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai kreipusis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.
2.6. Skunde atstovas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime neteisingai konstatavo, jog S. B. aktualiu laikotarpiu, žinodamas įmonės nemokumo būseną, įmonės finansinius sunkumus, atostogavo, nusišalino nuo bendrovės veiklos, ja nesidomėjo, nors tai daryti privalėjo. Teismas, nurodydamas, kad pagal Sodros informaciją nurodytais laikotarpiais išduoti nedarbingumo pažymėjimai rodo, jog S. B. sirgo dirbdamas (duomenys neskelbtini), o ne dirbdamas (duomenys neskelbtini), padarė neteisingą išvadą ir S. B. nusišalinimas nuo (duomenys neskelbtini) veiklos prieštarauja aplinkybei apie jo ligą, kuri yra patvirtinta nedarbingumo pažymėjimais.
2.7. S. B. atstovas apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį, jog nedarbingumas buvo ilgalaikis bei pasikartojantis, kas patvirtina, kad S. B. sveikatos būklė tuo metu buvo sunki. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme S. B. nurodė, jog jam buvo diagnozuotas širdies nepakankamumas bei kaklo nervo uždegimas, tačiau teismas neatsižvelgė į šiuos paaiškinimus, nors turėjo juos vertinti kartu su byloje esančiais įrodymais apie asmens nedarbingumą. S. B. paaiškinimai teismo posėdžio metu bei nedarbingumo pažymėjimai nuosekliai papildo vieni kitus, jokių priešingų duomenų, paneigiančių S. B. ligą, byloje nėra.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į S. B. atstovo advokato T. B. apeliacinį skundą VMI Nepriemokų ir administravimo departamento bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja D. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patrukto asmens S. B. atstovo advokato T. B. apeliacinis skundas netenkinamas
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nutarimas yra tikrinamas teisingumo ir teisėtumo aspektais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.
5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Bankroto bylos iškėlimas yra viena iš pasekmių, kylančių nemokiu tapusiam juridiniam asmeniui. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte yra numatyta pareiga juridinio asmens vadovui inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pat pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo (juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo) procesą pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
6. Administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas, išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas siejamas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
7. Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu S. B. buvo (duomenys neskelbtini) vadovu (b. l. 69–72), todėl šiai įmonei tapus nemokiai, būtent apeliantui, kaip juridinio asmens vadovui, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju esminis klausimas, kurį apeliaciniame skunde kelia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ar iš tiesų (duomenys neskelbtini) buvo nemoki, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo ir šią savo pareigą aiškiai suvokė.
8. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo VMI skolininkė. 2022 m. gruodžio 19 d. duomenimis, (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui buvo skolinga 122 220,00 eurų, skola susidarė dėl nesumokėtų deklaruotų mokesčių. Mokesčio už aplinkos teršimą skola susidarė 2021 m. vasario 15 d. bendrovei pateikus deklaraciją už 2020 m., gyventojų pajamų mokesčio skola susidarė nuo 2020 m. balandžio 9 d. pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2020 m. kovo – gruodžio mėnesius, 2021 m. sausio – birželio mėnesius, nekilnojamojo turto mokesčio skola susidarė nuo 2020 m. birželio 15 d. pateikus nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2020 m., pelno mokesčio skola susidarė 2020 m. birželio 15 d. bendrovei pateikus pelno mokesčio deklaraciją 2019 m., pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė 2019 m. liepos 17 d. bendrovei pateikus patikslintą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2014 m. kovo mėn., bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2019 m. rugsėjo mėn., lapkričio mėn., 2020 m. vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2021 m. sausio mėn., vasario mėn., gegužės mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn., spalio mėn. (1 t., b. l. 2). VMI, siekdama išieškoti bendrovės mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. lapkričio 8 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus. 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė nurodymą nurašyti 25 632,70 eurų mokestinę nepriemoką iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (sąskaitų), 2021 m. lapkričio 18 d., 2021 m. gruodžio 2 d., buvo priimti nurodymai atitinkamai dėl 3000,00 eurų, 233,00 eurų, mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčio mokėtojo sąskaitų (sąskaitos), 2021 m. gruodžio 6 d. priimtas sprendimas išieškoti 28 961,23 eurų mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai taip pat buvo atliekami 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. sausio 10 d. priimtas sprendimas išieškoti 8294,63 eurų mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai taip pat buvo atliekami 2022 m. sausio 20 d. ir 2022 m. vasario 11 d., nurodymais nuspręsta nurašyti atitinkamai 355,54 eurų ir 80 359,27 eurų mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2022 m. vasario 18 d. priimtas sprendimas nurašyti 80 712,88 eurų mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Bendrovė VĮ Registrų centrui yra pateikusi balansą už 2021 metus: turtas 752 468 eurų sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 596 967 eurų. Bendrovė metinės finansinės ataskaitos už 2022 m. Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi, todėl nebuvo galimybės įvertinti turimo turto ir finansinių įsipareigojimų santykio VMI pareiškimo apylinkės teismui dieną.
9. Be to, pagal kreditorės VMI 2022 m gegužės 25 d. pareiškimą Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė (duomenys neskelbtini) nemokumo (bankroto) bylą, nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 26 d. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad bendrovė yra skolinga ne tik VMI, kur mokestinė nepriemoka yra 122 059,71 eurų, bet ir kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įsiskolinimas sudaro 57 908,26 eurų. Minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje taip pat nustatyta, kad Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendrovės vardu yra registruotas nekilnojamas turtas – 68 400,00 eurų vertės pastatas – dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 667,41 kv. m. bendro ploto); 29 735 eurų pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 152,95 kv. m. bendro ploto), 25 500 eurų vertės kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė b5; b6; tvora t3; 85/1p-stoginė; su dalimi kiemo dangos b8(50/100 iš 117 kv. m.); b9 (33/100 iš 206 kv. m.)), esantys (duomenys neskelbtini). Visam minėtam turtui taikyta hipoteka bei turto areštai. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu yra registruotas automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Remiantis viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis įmonėje 2022 m. gegužės mėnesį apdraustųjų asmenų nebuvo. Remiantis viešais antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra vykdomos dvidešimt šešios bylos vykdomosios bylos (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) 766 997,23 eurų sumai. Minėtoje įsiteisėjusioje nutartyje padaryta išvada, kad įmonė neturi apyvartinių lėšų ar likvidaus turto, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nėra duomenų apie realiai egzistuojantį trumpalaikį turtą, (duomenys neskelbtini) sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, t. y. įmonės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė nevykdo turtinių prievolių ir jos turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, o duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas, nėra.
10. Kadangi bankroto byla (duomenys neskelbtini) buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad atsiradusi 2022 m. sausio 1 d. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo baigėsi 2022 m. birželio 21 d. Bankroto byla iškelta pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir VMI pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo (2022 m. gegužės 25 d. VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi sujungtas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo). Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, tai tik įrodo faktą, kad S. B., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Byloje vienareikšmiškai nustatytas tiek (duomenys neskelbtini) nemokumo faktas, tiek ir pareigos S. B. kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo faktas. S. B., būdamas įmonės vadovu ir suprasdamas finansinės būklės sunkumą, įmonei tapus nemokia, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė VMI, kaip bendrovės kreditorės, teises. Nustatytos aplinkybės patvirtina S. B. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
11. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų (nagrinėjamu atveju – Juridinių asmenų nemokumo įstatymo) reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
12. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. atstovas advokatas T. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog jo atstovaujamojo būklė buvo sunki, jo nedarbingumas bei atostogos užkirto kelią atlikti vadovo pareigas tinkamai. Nors skundui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys šį skundo argumentą, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, skundžiamame nutarime apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) jau nuo 2019 m. liepos 17 d. turėjo mokestinę nepriemoką VMI, kuri nuosekliai didėjo ir 2022 m. rugsėjo 27 d. teismo nutartimi patvirtinus kreditorinių reikalavimų sąrašą vien mokestinė nepriemoka VMI sudarė 122 250,44 eurų. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka Kauno apylinkės teisme pats S. B. neneigė, jog bendrovės finansinė padėtis buvo bloga jau 2021 m., jis taip pat neneigė žinantis apie antstolių vykdomus išieškojimus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktai). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu (JANĮ 8 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteisminė nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kai nemokumo procesą inicijuoja juridinis asmuo), yra imperatyvios. Tai, kad juridinio asmens vadovo delsimas inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą negali būti pateisinamas, spręstina ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, numatančių, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, be kita ko ir dėl to, kad neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti. S. B., bendrovei tapus nemokia, JANĮ reikalavimų nevykdė, jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti neatliko, nemokumo proceso neinicijavo, t. y. neatliko veiksmų, kurie turėjo būti atliekami, siekiant iškelti bankroto bylą ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė, elgėsi pasyviai; bendrovės nemokumo procesą, įvykdydama JANĮ 9 straipsnio reikalavimus, inicijavo VMI ir pagal jos pareiškimą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. B. padaryta veika atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, apylinkės teismo nutarimo argumentus, skundo motyvus bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. atstovo advokato T. B. apeliacinį skundą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.