Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Aleksejui Bugajui,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. B., jo atstovui advokatui Tomui Bukeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja, VMI) pareiškimą 2022 m. gruodžio 23 d. iškelta administracinio nusižengimo byla S. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2009 m. kovo 17 d. iki 2022 m. liepos 26 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ne vėliau kaip nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 21 d. (kai buvo iškelta bankroto byla) nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmuo baustinas administracine tvarka.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Bankroto bylos iškėlimas yra viena iš pasekmių, kylančių nemokiu tapusiam juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte yra numatyta pareiga juridinio asmens vadovui inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pat pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo (juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo) procesą pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

7. Administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas, išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jeigu kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2-2300/2013, Nr. e2-469-381/2018, Nr. Nr. 2-1397-180/2018, Nr. 2-468-781/2020). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas siejamas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

8. Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu S. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl šiai bendrovei tapus nemokiai, būtent S. B., kaip juridinio asmens vadovui, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju esminis klausimas, kurį kelia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo paraleliai, kuomet kreditoriai jau buvo inicijavę bankroto procedūrą ir ar yra asmens tyčia, kuomet jis neturėjo balanso, kuris jam turėjo būti pateiktas 2022 m. gegužės 2 d., nuo kurios ir skaičiuotinas pareigos kreiptis dėl bankroto iškėlimo terminas.

9. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 19 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 122 220,00 Eur (b. l. 10). Ginčo, kad bendrovė buvo nemoki byloje nekilo, juolab bendrovės nemokumo faktą įrodo tai, jog pagal kreditorės VMI 2022 m. gegužės 25 d. pareiškimą Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1031-894/2022 iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą, nutartis įsiteisėjo 2022-07-26. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokesčio už aplinkos teršimą skola susidarė 2021 m. vasario 15 d. Bendrovei pateikus deklaraciją už 2020 m., gyventojų pajamų mokesčio skola susidarė nuo 2020 m. balandžio 9 d. pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaracija už 2020 m. kovo - gruodžio mėnesius, 2021 m. sausio - birželio mėnesius, nekilnojamojo turto mokesčio skola susidarė nuo 2020 m. birželio 15 d. pateikus nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2020 m., pelno mokesčio skola susidarė 2020 m. birželio 15 d. Bendrovei pateikus pelno mokesčio deklaracija 2019 m., pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė 2019 m. liepos 17 d., Bendrovei pateikus patikslintą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2014 m. kovo mėn., bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2019 m. rugsėjo mėn., lapkričio mėn., 2020 m. vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2021 m. sausio mėn., vasario mėn., gegužės mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn., spalio mėn.

11. Kaip matyti iš prejudicinių aplinkybių, nustatytų Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga ne tik VMI, kur mokestinė nepriemoka yra 122 059,71 Eur, bet ir kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), kur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įsiskolinimas sudaro 57 908,26 Eur. Šioje nutartyje taip pat nustatyta, kad Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendrovės vardu yra registruotas nekilnojamas turtas – 68 400,00 Eur vertės pastatas – dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 667,41 kv. m. bendro ploto); 29 735 Eur pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 152,95 kv. m. bendro ploto), 25 500 Eur vertės kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė b5; b6; tvora t3; 85/1p-stoginė; su dalimi kiemo dangos b8(50/100 iš 117 kv. m.); b9 (33/100 iš 206 kv. m.)), esantys (duomenys neskelbtini), Kaunas. Visam minėtam turtui taikyta hipoteka bei turto areštai. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu yra registruotas automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Remiantis viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis įmonėje 2022 m. gegužės mėnesį apdraustųjų asmenų nebuvo. Remiantis viešais antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra vykdomos dvidešimt šešios bylos vykdomosios bylos (Nr. 0085/22/00453, Nr. 0085/22/00452, Nr. 0085/22/00390, Nr. 0085/22/00388, Nr. 0085/22/00247, Nr. 0085/22/00248 Nr. 0085/22/00212, Nr. 0085/22/00185, Nr. 0085/22/00050, Nr. 0085/21/01695, Nr. 0085/21/01661, Nr. 0085/21/01608, Nr. 0085/21/01610, Nr. 0085/21/01522, Nr. 0085/21/01503, Nr. 0085/21/01491, Nr. 0085/21/01445, Nr.0085/21/01410, Nr. 0085/21/01355, Nr. 0085/21/01301, Nr. 0085/21/01142, Nr. 0085/21/00871, Nr. 0085/21/00872, Nr. 0085/21/00873, Nr. 0085/21/00870, Nr. 0085/21/00858) 766 997,23 Eur sumai. Minėtoje įsiteisėjusioje nutartyje padaryta išvada, kad įmonė neturi apyvartinių lėšų ar likvidaus turto, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nėra duomenų apie realiai egzistuojantį trumpalaikį turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, t. y. įmonės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė nevykdo turtinių prievolių ir jos turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, o duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas, nėra.

12. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. Kauno apygardos teismas patvirtini BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimus, tarp kurių yra jau minėtos skolos VMI, VSDFV, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 318,65 Eur, Kauno r. sav. administracija 463 010,28 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 23 397,83 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 36 375,86 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 889,54 Eur ir kiti, viso – 673 796,46 Eur.

13. Anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad S. B. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, vadovas jau nuo 2021 m. gruodžio 6 d., kada VMI priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, galėjo ir turėjo suvokti įmonės nemokumo būseną, kuri nepagerėjo iki pat 2022 m. gegužės 25 d., kai Kauno apygardos teisme buvo gautas VMI pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Kaip minėta Bendrovės nemokumas konstatuotas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla. Įvertinus minėtą aplinkybę, taip pat tai, kad kaip nustatyta šio nutarimo 12 punkte, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kitų didelių skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tai, kad antstolių išieškojimų suma 766 997,23 Eur, teismo vertinimu, tokiomis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tai yra bendrovei jau ilgą laiką dirbant nuostolingai ir realiai neveikiant bei nevykdant veiklos, neturint piniginių lėšų ir iš esmės kitokio likvidaus turto, vis didėjant įsipareigojimams VMI ir kitiems kreditoriams, S. B. tvirtinimas, esą jis, neturėdamas balanso už 2021 metus, neturėjo pagrindo manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki ir todėl jam nekilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, yra nepagrįstas ir vertintinas kaip gynybinė patraukto atsakomybėn asmens pozicija, neatitinkanti tikrovės. S. B. buvo žinoma, kokia yra jo vadovaujamos bendrovės finansinė padėtis vėliausiai tuo metu, kai gavo VMI 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, juolab kaip nustatyta iš bankroto byloje pateikto VSDFV pareiškimo, VSDFV skolos išieškojimas jau 2021-10-25 sprendimu buvo perduotas vykdyti antstoliui priverstine tvarka, o atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo laikotarpiu nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2021-09-17 buvo priimtas sprendimas Nr. VIA_SP10-870 „Pripažinti netekusiu galios sprendimą atidėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimą“. Taigi, neabejotina, kad S. B. turėjo suvokti įmonės nemokumo būseną, todėl sutiktina su pareiškėju, kad ne vėliau kaip nuo 2022 m. sausio 1 d. S. B. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi, minėta S. B. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo baigėsi 2022 m. birželio 21 d.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta įmonės vadovui todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).

15. Nagrinėjamu atveju bankroto byla iškelta pagal kreditorių VMI ir VSDFV pareiškimus ir tai tik įrodo faktą, kad S. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Atmestinas kaip nepagrįstas S. B. ir jo atstovo advokato Tomo Bukelio nurodytas argumentas, kad jei kreditorius iškelia bankroto procedūrą, parašo teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai vadovo pareiga baigta ir jam paraleliai kreiptis dėl bankroto iškėlimo nereikia. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos neįvykdymą (žr. pvz., kasacinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-25-348/2020). Taigi, byloje vienareikšmiškai nustatytas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo faktas, tiek ir pareigos S. B. kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo faktas. S. B., būdamas bendrovės vadovu ir suprasdamas finansinės būklės sunkumą, bendrovei tapus nemokia, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė VMI, kaip bendrovės kreditorės, teises. Nustatytos aplinkybės patvirtina S. B. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

16. S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo ilgas nedarbingumas, atostogos užkirto kelią atlikti vadovo pareigas tinkamai. Teismas pažymi, kad šiuo atveju S. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo ne vėliau kaip nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 21 d. (kai buvo iškelta bankroto byla). Pažymėtina, kad Bendrovė jau nuo 2019 m. liepos 17 d. turėjo mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri nuosekliai didėjo ir 2022 m. rugsėjo 27 d. teismo nutartimi patvirtinus kreditorinių reikalavimų sąrašą vien mokestinė nepriemoka VMI sudarė 122 250,44 Eur. Šio fakto neneigė ir pats S. B., teismo posėdžio metu nurodęs, kad įmonės finansinė padėtis buvo bloga 2021 metais, patvirtinęs, kad jis žinojo apie antstolių vykdomus išieškojimus, tame tarpe Kauno rajono savivaldybės administracijai virš 400 tūkstančių eurų. Taigi, S. B. žinojo įmonės finansinę būseną. Iš pateiktos į bylą Sodros informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus matyti, kad aktuliu nurodytu laikotarpiu S. B., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sirgo nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. balandžio 29 d., nuo 2022 m. birželio 7 d. iki 2022 m. birželio 27 d. Taigi, duomenys dėl nedarbingumo laikotarpių patvirtina tai, kad asmuo sirgo dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip nustatyta teismo posėdžio metu iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, esančių civilinėje byloje dėl bankroto bendrovei iškėlimo, jau 2022 m. balandžio 19 d. įmonėje buvo nulis darbuotojų. Tai, kad aktualiu periodu S. B., žinodamas įmonės nemokumo būseną, įmonės finansinius sunkumus, atostogavo, nusišalino nuo bendrovės veiklos, žinodamas įmonės finansinius sunkumus ja nesidomėjo, nors tai daryti privalėjo, nešalina jo kaip vadovo atsakomybės.

18. Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. B., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, turėdamas pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatliko JANĮ 6 straipsnyje numatytų privalomų veiksmų, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei, tuo pažeidė kreditoriaus – pareiškėjos VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda.

19. Bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje, be kita ko, reglamentuota, jog administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos rūšis parenkama iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

20. Kreditorių teisių pažeidimas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

21. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

22. Teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, S. B. asmenybę (tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę švelninti S. B. teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Šiuo atveju teismas nenustatė nei vienos S. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o aplinkybė, kad S. B. periodu nuo 2020-10-19 iki 2022-08-02 įvairiais laikotarpiais buvo nedarbingas ar atostogavo, nelaikytina jokia išskirtine, privilegijuota aplinkybe, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos jam paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

23. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, tai, kad nenustatyta S. B. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad asmuo baustas ne kartą administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau baudos sumokėtos, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta S. B. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – įstatymo sankcijoje numatyto minimalaus dydžio baudą. Turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokia nuobauda laikytina proporcinga, teisinga ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

S. B. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.