- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- AN2-25-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00102-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. V., UAB ,,Akmuva“
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutarimo L. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimu L. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) eurų bauda už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovu, 2018 m. gegužės 29 d. patvirtindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines ataskaitas už 2017 metus, iš jų žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei kitiems kreditoriams, ir turėdamas pareigas kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bei šio pareiškimo nepateikdamas, neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.
2. L. V., nesutikdamas su priimtu Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutarimu, jį skundžia, prašo jį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Netenkinus šio prašymo L. V. prašo sumažinti jam paskirtą baudą, kuri, anot apelianto, yra akivaizdžiai per didelė, neadekvati ir neproporcinga. Skunde nurodoma, kad, jei teismas manytų, kad jis padarė administracinį nusižengimą, nurodo, kad jis dėl to nuoširdžiai gailisi ir teigia, kad jo veiksmuose nebuvo jokios piktybinės ar tiesioginės tyčios padaryti šį pažeidimo ir jis turėjo vienintelį siekį – išgelbėti įmonę nuo bankroto bylos iškėlimo.
2.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. V. skunde teigia, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas jo neinformavus ir jam nežinant apie paskirtą teismo posėdį. Nesutinkama su nutarimo teiginiais, kad jis atsisakė priimti teismo šaukimą ir kitus dokumentus. L. V. teigia, kad ilgą laikotarpį turėjo nedarbingumą ir dėl to nebuvo darbe, kodėl ir negalėjo priimti jam siunčiamų laiškų. Anot apelianto, teismas turi atlikti aktyvius veiksmus ir įsitikinti pats, ar asmuo neserga. Teismas turi galimybę prie Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazės, tačiau to nepadarė. L. V. nurodo, kad jis nevengė priimti jam siunčiamų dokumentų ir mano, kad niekas net nebandė jam jų įteikti.
2.2. Teismo siunčiami procesiniai dokumentai gali būti įteikiami įvairiais būdais, kuriuos nustato Administracinių nusižengimų kodeksas, tačiau nei vienu dokumentų įteikimo būdu šioje byloje nebuvo pasinaudota. Apelianto L. V. nuomone, procesas buvo su procedūriniais pažeidimais, jis nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą, neturėjo galimybės pateikti argumentų, gintis nuo jam mestų kaltinimų ar galimai pripažinti padarius jam inkriminuotą nusižengimą, taip pat nebuvo sudarytos galimybės net ir galimai pripažinti padarius šį inkriminuojamą nusižengimą, kad būtų paskirta kaip galima mažesnė bauda. L. V. nuomone, tokios teisės iš jo buvo atimtos neįteikiant pagal taisykles siunčiamų dokumentų ir jo neinformavus apie teisme esančią bylą, nurodo, kad apie šią bylą jis sužinojo jau po priimto nutarimo.
2.3. Skundžiamu nutarimu L. V. buvo paskirta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Apelianto teigimu, jam neįteikus dokumentų, nebuvo sudaryta galimybė prašyti pirmosios instancijos teismo skirti jam kaip galima mažesnę baudą ar išdėstyti per atitinkamą terminą. ANK nustato, kad taip pat yra galimos situacijos, kada teismas gali paskirti baudą ir mažesnę negu yra nustatyta straipsnio sankcijoje. Anot L. V., visos šios galimybės iš jo buvo atimtos.
2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad greitu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla bus nutraukta, nes bus atsiskaityta su kreditoriais. Tai tik įrodys ir pagrįs aplinkybes, kad nebuvo iš jo pusės jokių tyčinių veiksmų, jog laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos kėlimo. Klaidingai skundžiamame nutarime nurodoma, kad iš 2017 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės jau buvo galima spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki. Spręsdamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą, apie pradelstų įmonės finansinių įsipareigojimų ir jos turimo turto vertės santykį, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo nemokumo. Be to, yra matyti, kad turėdama finansinių sunkumų įmonė siekia rasti būdų atsiskaityti su kreditoriais ir išlikti moki. L. V. nurodo, kad jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios pažeisti kokius nors elgesio standartus, kad būtų pažeidžiami mokesčių inspekcijos interesai.
Šalies argumentai
2.5. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti pačios valstybinės mokesčių inspekcijos elgesį, nes jei ji manė, kad yra pagrindas kelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, tai ji galėjo pati tai inicijuoti, tačiau niekas nebuvo padaryta. ANK 120 straipsniu išimtinai naudojasi tik Valstybinė mokesčių inspekcija ir tokiu būdu renka papildomas pajamas į valstybės biudžetą. Tai patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmai, nes ji pareiškimą pateikė 2019 m. rugsėjo 27 d., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla jau buvo iškelta 2019 m. rugpjūčio 13 d., todėl jau nebebuvo jokio poreikio ir būtinumo kreiptis į teismą su tokio turinio pareiškimu.
Atsiliepimas
3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas Jonas Čebelis pateikė atsiliepimą į L. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. L. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs L. V. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik L. V. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie padarytus procesinius pažeidimus jo neinformuojant apie posėdį nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms.
7. Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose nenustatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.
8. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal savo kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet nevėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
9. ANK 120 straipsnyje numatytam pažeidimui konstatuoti yra būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nei vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
10. Apygardos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, jog dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, nes manė, kad jo vadovaujama bendrovė yra moki. Nagrinėjamu atveju įmonės nemokumo faktas jau yra įrodytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą ir vertindamas bendrovės mokumą/nemokumą bei turimų įsipareigojimų santykį analizavo pagal į bylą pateiktus ir teismo išreikalautus įrodymus, t. y. įmonės balansą už 2017 m. Iš bendrovės balanso už 2017 metus pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė turi 1 396 363 Eur turto, o jos įsipareigojimai siekia 1 314519 Eur, tokiu būdu teismas nustatė, kad bendrovės skolos kreditoriams jau 2017 m. viršijo pusę bendrovės balanse nustatyto turto vertės. Apeliacinis teismas, nagrinėdamas Bendrovės apeliacinį skundą, pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų, matyti, kad Bendrovės materialus turtas sudaro 488 837 Eur, trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė pakankamus įrodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertė siekia 455 800 Eur, VSDFV Alytaus skyrius nustatė, kad bendrovės turimų transporto priemonių vertė gali siekti 13 300 Eur. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad Bendrovės balanse fiksuojama net 574 306 Eur finansinio turto suma nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis bendrovės 2017 metų balansu, nustatė, kad net ir laikant, jog bendrovė turi turto 1 396 363 Eur sumai, byloje yra įrodyta, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai, kurių išieškojimas vykdomas antstolių kontorose siekia 1426694,05 Eur, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiko nemokios įmonės apibrėžimą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas. Šiuo atveju nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jo vadovaujama bendrovė yra moki, nes įmonės nemokumo faktas yra įrodytas įsiteisėjusiais sprendimais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos už 2017 m. buvo patvirtintos 2018 m. gegužės 29 d., todėl teismas sprendė, kad būtent nuo šios datos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui tapo žinoma, kad jo vadovaujama Bendrovė yra nemoki ir jis per nustatytus terminus turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jis šios pareigos nevykdė ir dėl to pažeidė kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju konstatuotinas neteisėtas vadovo L. V. neteisėtas neveikimas. Bankroto byla bendrovei iškelta 2019 m. birželio 28 d. pagal kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes nagrinėjamu atveju sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei jau buvo ir anksčiau.
11. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo žinoma apie pirmosios instancijos teisme vykusį teismo posėdį šioje administracinio nusižengimo byloje. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio apeliantui siųsto teismo šaukimo (b. l. 88), L. V. atsisakė jį priimti, ką patvirtina laiškanešys savo parašu. Nors apeliaciniame skunde L. V. teigia, kad jis ligos, kurios buvimą patvirtina byloje esantys jam išduoti nedarbingumo pažymėjimai, metu nebuvo darbe ir negalėjo priimti jam siunčiamų dokumentų bei tai, kad jei kas nors būtų norėjęs jam įteikti siunčiamus dokumentus, jei jis nebūtų sirgęs, jis juos būtų priėmęs, tačiau pagrindo abejoti apeliantui siųstame teismo šaukime laiškanešio, kuris neturi jokio suinteresuotumo šioje nagrinėjamoje byloje, daryto įrašo patikimumu nėra. Pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad L. V. nežinojo apie vykstantį procesą ir dėl to buvo pažeistos jo teisės prašyti skirti mažesnę nuobaudą ar ją išdėstyti, taip pat kad jis negalėjo gintis nuo jam mestų kaltinimų atmestini kaip nepagrįsti. Apygardos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas turėjo būti aktyvus ir pats įsitikinti, ar asmuo neserga. Sutiktina, kad teismas turi galimybę prisijungti prie Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazės, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismui nekyla pareiga kiekvieną kartą tikrinti, ar byloje dalyvaujantys asmenys neserga. Be to, apeliantui atsisakius priimti jam siųstą teismo šaukimą ir neatvykus į teismo posėdį, atsiranda neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytina, kad apeliantas tinkamai buvo informuotas apie teismo posėdį ir byloje nebuvo gautų prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, todėl darytina išvada, kad apeliantas pats pasirinko savo elgesio modelį, dėl ko turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius. Be to, nors byloje ir yra duomenys apie L. V. išduotus nedarbingumo pažymėjimus laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d. (b. l. 107-108, 114), tačiau, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju apelianto nedarbingumas neįrodo vykusio teismo posėdžio neteisėtumo ir procedūrinių administracinio proceso pažeidimų. Egzistuojant aukščiau aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas nesutinka ir su apelianto keliamomis abejonėmis, kad pirmosios instancijos teismas bet kokiais būdais norėjo išnagrinėti šią administracinio nusižengimo bylą, kad tik kuo greičiau būtų priimtas sprendimas.
12. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia nuo 1400 iki 3000 eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skundžiamu nutarimu L. V. paskirta 2200 Eur dydžio bauda, kuri yra sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas šią baudą, atsižvelgė į tai, kad L. V. veiksmai sunkių pasekmių kreditorei nesukėlė, į tai, kad nėra L. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nusižengimas padarytas tyčia. Šiems pirmosios instancijos teismo argumentams apygardos teismas pilnai pritaria ir konstatuoja, kad byloje nėra aplinkybių, kurių pagrindu L. V. paskirta nuobauda turėtų būti švelninama. Nors apeliaciniame skunde L. V. nurodo nuoširdžiai besigailintis ir teigia, kad jo veiksmuose nebuvo jokios piktybinės ar tiesioginės tyčios padaryti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o turėjo tik vienintelį siekį – išgelbėti įmonę nuo bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios aplinkybės, apeliacinės instancijos vertinimu, nepaneigia jo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ko jis nepadarė ir taip pažeidė kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.
13. Prašymą sumažinti paskirtą baudą apeliantas taip pat grindžia tuo, jog jam nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, dėl ko iš jo buvo atimta galimybė prašyti paskirti mažesnę baudą bei ją išdėstyti per atitinkamą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliantui procesiniai dokumentai pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį buvo tinkamai įteikti ir nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų dėl jo informavimo apie teismo posėdį, todėl apygardos teismas šiuo klausimu daugiau nepasisako.
14. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog jokie procesiniai pažeidimai vertinamu atveju padaryti nebuvo, L. V. paskirta nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam nusižengimui, dėl ko, L. V. apeliacinis skundas netenkinamas ir Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.