Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo J. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. J. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs J. J. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik J. J. apeliaciniame skunde pateiktais argumentais apie senaties termino skaičiavimą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, nuobaudai skirti senaties terminų nepažeidė. Taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms ir jų nekartoja.

7. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad ANK 120 straipsnyje numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių teisių pažeidimas – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3000 eurų. Sprendžiant iš aptarto straipsnio dispozicijos, akivaizdu, kad komentuojama teisės norma yra formuojama kaip blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundžiamu nutarimu J. J. inkriminuotų neteisėtų veiksmų visumą, neabejotina, jog susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra aktualios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurių duomenimis, tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam pažeidimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

8. Byloje ištirti įrodymai patvirtina faktą, kad UAB „D“ vadovas J. J., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, nevykdė įstatymu numatytos pareigos pagal savo kompetenciją su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad šiais savo veiksmais J. J. padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kuris buvo nutrauktas 2019 m. gruodžio 6 d.

9. Kaip numatyta ANK 39 straipsnyje, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 6 d., komentuojamą senaties terminą skaičiuojant būtent nuo šios dienos, akivaizdu, kad dvejų metų nuobaudos skyrimo terminas, priešingai nei tai teigiama J. J. apeliaciniame skunde, skundžiamo apylinkės teismo nutarimo priėmimo dieną dar nebuvo suėjęs. Susipažinus su apylinkės teismo nutarimu matyti, kad apylinkės teismas labai išsamiai argumentavo ir motyvavo J. J. padaryto pažeidimo aplinkybes, kaltės klausimą ir administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Skundą nagrinėjantis teismas su apylinkės teismo pateiktais argumentais sutinka ir jų nekartoja, bei konstatuoja, kad jie yra teisingi ir jiems pritaria.

10. Apeliaciniame skunde J. J. nurodo, jog aukštesnės instancijos teismui konstatavus, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti nuobaudos, ją sumažinti ir išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Šis prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.

11. ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

12. Apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą J. J., atsižvelgė ir įvertino visas aukščiau nurodytas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių buvimą, be to nustatyta, kad J. J. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Apylinkės teismas nenustatė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima paskirti švelnesnę baudą, negu straipsnio numatytoje sankcijoje. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam J. J. skyrė1 500 Eur baudą, tai yra labai artimą minimaliam baudos dydžiui.

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Kaip minėta anksčiau, apylinkės teismas nenustatė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima paskirti švelnesnę baudą, negu straipsnio numatytoje sankcijoje. Apygardos teismas taip pat nenustatė jokių ypatingų aplinkybių, kurioms esant būtų galima paskirti švelnesnę baudą, negu straipsnio numatytoje sankcijoje, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

14. Skunde prašoma baudos mokėjimą išdėstyti. Šiame kontekste teismas pastebi, jog įstatymų leidėjas ANK numatė specialią ir atskirą procedūrą, kurios metu bauda gali būti išdėstyta dalimis. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, po šios apygardos teismo nutarties priėmimo ir jos išsiuntimo, pažeidėjas turi arba per 40 kalendorinių dienų sumokėti jam paskirtą baudą arba kreiptis į mokesčių administratorių dėl baudos išdėstymo dalimis.

15. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, J. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.