Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovė advokatė I. Vitkutė-Zvezdinienė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. S. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio l dalyje ir jam skirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.6. Apeliantė plačiai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su juridinio asmens nemokumo būsena ir teigia, jog šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola nepagrįstai „išaugo“ 15 148,36 Eur ne dėl to, kad buvo sudarinėjami sandoriai, pakenkę kreditoriui, buvo vengiama mokėti mokesčius, o vien tik dėl to, kad VMI, vadovaudamasi „antikonstituciniu“ Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 104¹ straipsniu „priskaičiavo“ šitą sumą pagal pakaitines deklaracijas. Taigi matyti, kad A. S. 3 558 Eur PVM skola, „priskaičiuota savarankiškai“, be teisinio pagrindo, nes VMI tariamas PVM nepriemokas apskaičiavo pagal suformuotas „pakaitines“ deklaracijas, vadovaudamasi minėtu „antikonstituciniu“ MAĮ 104¹ straipsniu. Nors teismas skundžiamame nutarime nurodo, kad šiuo atveju bendrovė mokesčių deklaracijų neteikė ir jų netikslino, todėl pagrindo perskaičiuoti mokestines prievoles nebuvo, tačiau kaip nurodyta, anksčiau, tai turėjo padaryti pagal savo tiesiogines pareigas ir jai priskirtą kompetenciją įmonės buhalterė M. P., tačiau to nepadarė, o įmonei iškėlus bankroto bylą, net šiuo metu esant galimybei patikslinti įmonės mokesčių deklaracijas, A. S. tokios galimybės ir teisės nebeturi dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Tai gali padaryti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius, tačiau to nedaro.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji.

9. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nutarime, ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir nukreipia į nagrinėjamu atveju aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pažymėtina, jog šios teisės normos yra imperatyvios. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

10. Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas padarė materialiosios teisės taikymo klaidą, nes šioje byloje nepagrįstai taikė šiuo metu galiojantį JANĮ, nors turėjo taikyti ĮBĮ, taip pat nurodoma, kad būtent ĮBĮ, o ne JANĮ nuostatomis vadovaujasi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į šios administracinio nusižengimo bylos duomenis ir A. S. inkriminuoto trunkamojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo laikotarpį, darytina išvada, jog apylinkės teismas aptariamu atveju pagrįstai vadovavosi būtent JANĮ, o ne ĮBĮ normomis, todėl materialiosios teisės pažeidimo nepadarė. Kartu pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančios įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje bankroto byloje Nr. eB2-418-618/2022, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir JANĮ 21, 26 straipsniais pagal pareiškėjos VMI pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, taip pat iš įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje bankroto byloje Nr. eB2-418-618/2022, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta likviduojama dėl bankroto, akivaizdžiai matyti, jog Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, vadovaujasi būtent JANĮ, o ne ĮBĮ nuostatomis. Todėl su šiomis aplinkybėmis susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam inkriminuoto ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo nepadarė. Teigiama, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn turėjo būti traukiamas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. S., o šios įmonės buhalterė M. P., nes A. S. dar 2017 m. išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo perdavęs tvarkyti įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterei M. P., kuri savo pareigų neatliko. Taip pat kartojama, jog A. S. nebuvo žinoma (jis nebuvo informuotas) apie VMI nurodymus siunčiamus nurodymus ir sprendimus išieškoti mokestines nepriemokas, jie jam nebuvo įteikti, apie susiklosčiusią situaciją jis sužinojo tik 2022 m. balandžio 15 d. Pažymima, kad šiuo metu akivaizdžiai neteisingos ir neteisėtos įmonės deklaracijos gali būti tikslinamos, tačiau įmonei yra iškelta bankroto byla, todėl teisę ir pareigą tikslinti įmonės deklaracijas turi tik bankrutuojančios įmonės nemokumo administratorė, kuris šios pareigos neįgyvendino, o buvęs bendrovės vadovas A. S. to padaryti negali. Taip pat teigiama, jog MAĮ 104¹ straipsnio 1 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijai, todėl apylinkės teismas dėl to privalėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

14. Apylinkės teismo posėdyje Institucijos įgaliota atstovė V. P. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolė yra apskaičiuota pagal pakaitinę deklaraciją – asmuo pateikė pirminę PVM deklaraciją ir pagal įstatymą privalėjo deklaruoti prievoles. Jeigu asmuo neturi deklaruotinos sumos, teikia „0“ deklaraciją, o jeigu neteikia, VMI formuoja deklaracijas pagal paskutinę pateiktą deklaraciją. Asmuo turi teisę patikslinti deklaracijas pateikdamas „0“ deklaraciją, bet šiuo atveju to nebuvo padaryta. Tikslinti deklaraciją šiuo metu galėtų nemokumo (bankroto) administratorė, nes ji yra atsakinga už bendrovę. Pati bendrovė nesilaikė įstatymų ir neteikė deklaracijų, o už bendrovės veiklą, bei tai, kad būtų laikomasi įstatymų, visais atvejais yra atsakingas bendrovės vadovas. Šiuo atveju vadovas neskundė mokestinių nurodymų, taip pat ir sprendimo bendrovei iškelti bankroto bylą. Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu. Finansinio reikalavimo suma – mokestinė nepriemoka pelno mokesčio 135,81 Eur ir PVM 3 558 Eur susidarė pagal bendrovės pateiktą deklaraciją. Pareiga užtikrinti, kad visi finansiniai įsipareigojimai būtų vykdomi, buvo pažeista 2019 m. birželio 25 d., kai suėjo PMV mokesčio mokėjimo terminas. VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė 2022 m., todėl vadovas pareigų nevykdė ilgą laiką. Pareiškime Institucija rėmėsi paskutiniais 2017 m. nurodytais duomenimis, kad turto vertė 174 493 Eur, o įsipareigojimų suma 175 547 Eur, tai patvirtina, jog įsipareigojimų suma viršijo turto vertę. Bendrovės vadovas, matydamas, kad balanso duomenys nėra teisingi, galėjo juos tikslinti. Naujausioje teismų praktikoje (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-489/2021, 2AT-26-719/2020) išaiškinta, kad ANK 120 straipsnio sudėtis yra blanketinė, nukreipianti į JANĮ. JANĮ 21 straipsnis apibrėžia nemokumo bylos iškėlimo sąlygas, o 2 straipsnio 7 punktas – juridinio asmens nemokumo sąvoką. Tai buvo nustatyta ir šiuo atveju – sąlygos bankroto bylos iškėlimui susidarė jau 2019 m., bankroto byla iškelta 2022 m. pagal kreditorės pareiškimą, nes įsipareigojimai viršijo turto vertę. Pavėluotas bankroto procesas pažeidžia tiek esamų, tiek būsimų kreditorių interesus. O už visų veiksmų pagal JANĮ vykdymo privalo imtis būtent juridinio asmens vadovas (b. l. 91–93, 116–118). Apylinkės teismo posėdyje liudytoja M. P. parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir yra vieno iš šios įmonės akcininkų žmona. Nežinojo, kad direktorius A. S. buvo „nuteistas už traktorius“. Aplinkybes apie traktorių įsigijimą sužinojo 2018 ar 2019 m., kai policija paprašė pateikti dokumentus dėl traktorių, o vėliau buvo apklausta kaip buhalterė. Kada sprendimas dėl direktoriaus nuteisimo įsiteisėjo, nežino, jokių dokumentų negavo. Į 2018 m. balansą traktorius įtraukė, nes savavališkai jų pašalinti negalėjo, o jokių vadovo nurodymų dėl to negavo, nors būtent jis turi pateikti visus duomenis. Teismo sprendimo neturi iki šiol. Deklaracijas VMI teikė ji, tačiau vadovas A. S. taip pat turi visus prisijungimus prie deklaravimo sistemos. Jos įgaliojimai baigėsi 2020 m. sausio mėnesį, todėl po to deklaracijų ji nebeteikė (b. l. 91–93, 116–118).

15. Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui A. S. (b. l. 2–5) ir prie šio pareiškimo pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 27 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka buvo 19 040,97 Eur, iš jų – pelno mokesčio 287,97 Eur, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) 18 753 Eur (b. l. 14–15). Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal VMI prie FM pareiškimą iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 25 d. (b. l. 10–12). Juridinio asmens duomenų išraše nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. kovo 28 d. buvo A. S. (b. l. 7–8). Siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM 2019 m. liepos 3 d. surašė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 3 699,68 Eur (b. l. 20–21). 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 3 768,50 Eur (b. l. 16–17), o 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 15 274,23 Eur (b. l. 18–19), tačiau mokestinių nepriemokų išieškoti nepavyko. Iš 2019 m liepos 3 d. balanso matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka buvo 3 699,68 Eur (pelno mokestis 136,33 Eur ir PVM 3 563,35 Eur) (b. l. 22–23). Iš 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės grynasis pelnas ataskaitiniu laikotarpiu buvo 1 487 Eur (b. l. 73). Iš 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės grynasis pelnas ataskaitiniu laikotarpiu buvo 2 058 Eur (b. l. 74). Iš 2018 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad už praėjusį laikotarpį nuosavo kapitalo bendrovė turėjo už 174 493 Eur, o įsipareigojimų už 175 547 Eur, ataskaitiniu laikotarpiu nuosavas kapitalas sumažėjo iki 145 520 Eur, o įsipareigojimai iki 144 516 Eur. Ataskaita ir balansas direktoriaus A. S. nepasirašyti (b. l. 74, 75). Iš „ManoVMI“ duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 3 d. nurodymas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos nuskaitymo adresato neperskaityti (b. l. 99, 101), 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto perskaitytas 2022 m. balandžio 15 d. (b. l. 103). Iš apyvartos žiniaraščio matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos skolos tiekėjams už 2017 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d., kuri laikotarpio pabaigai yra 125 335 Eur (b. l. 112). Iš VMI prie FM rašto Klaipėdos apygardos teismui matyti, kad jame paaiškinta, kokiu būdu susidarė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka (b. l. 114–115). Iš LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų: VMI prie FM – 19 040,97 Eur sumai. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta likviduojama dėl bankroto, o bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, išdėstytas anksčiau minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje, paliktas galioti.

16. Šios nutarties 14–15 punktuose aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma patvirtina, jog A. S. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

17. Minėti įrodymai, be kita ko, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriemokos susidarė ir pradėjo kauptis dar nuo 2019 m. birželio 26 d., kai bendrovė geranoriškai nesugebėjo sumokėti susidariusios skolos VMI prie FM, o nuo 2019 m. liepos 3 d. Institucijai nepavyko priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos, todėl jau nuo 2019 m. liepos 4 d. A. S. kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šias aplinkybes patvirtina ir ne kartą minėta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis, kurioje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola VMI sudaro 19 040,97 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 174 493 Eur, jos skoliniai įsipareigojimai sudarė 175 547 Eur, iš jų 158 577 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2017 m. ji turėjo 2 261 Eur nuostolių. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. apylinkės teismo posėdyje pripažino, kad bendrovė neteikė balanso už 2018 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovė registruota kaip vienos transporto priemonės („Toyota Land Cuiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, valdytoja. Byloje duomenų apie bendrovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą nėra. VMI išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, taikant priverstinio skolos išieškojimo priemones, nepavyko. Kitų duomenų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumą, nebuvo pateikta.

18. Šioje byloje nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta duomenų, kad nuo 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė kokią nors veiklą ar kad ši įmonė buvo ir yra moki. Nors tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde tvirtinama, kad VMI prie FM nepagrįstai skaičiavo mokėtinus mokesčius, nes bendrovė veiklos nevykdė ir jokių sandorių nuo 2018 metų nesudarinėjo, tačiau VMI prie FM atstovė apylinkės teismo posėdyje motyvuotai paaiškino, jog PVM nepriemokos buvo apskaičiuotos pagal suformuotas „pakaitines“ deklaracijas, o tokių deklaracijų suformavimo teisę suteikia MAĮ 104¹ straipsnio 1 dalis, kuri nurodo, kad mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruota mokestinė prievolė, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui vis vien išlieka pareiga mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti mokestį ir pateikti mokesčio deklaraciją. Tačiau, jeigu, pasibaigus mokesčio deklaracijos pateikimo terminui, mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją, mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinė prievolė patikslinama pagal tos pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių deklaracijų neteikė ir jų netikslino, todėl pagrindo perskaičiuoti mokestines prievoles nebuvo. Pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde teigiama, kad dabar A. S. negali (neturi teisės) patikslinti minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčio deklaracijų, nes tokią teisę šiuo metu turi tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė, tačiau aptariamu atveju ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant A. S. kaltės klausimą ir nešalina jo atsakomybės dėl padaryto trunkamojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, kuris truko būtent tik iki tada, kai 2022 m. sausio 5 d. VMI prie FM kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi nemokumo administratore buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“.

19. Nors apeliaciniame skunde plačiai dėstomi teorinio pobūdžio pamąstymai apie tai, kad MAĮ 104¹ straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai, tačiau, apygardos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai yra subjektyvūs ir nesuteikia pagrindo abejoti dėl minėto straipsnio ir (ar) jo dalies atitikties Konstitucijai, todėl apylinkės teismas neturėjo pareigos skundžiamame nutarime išsamiai vertinti ir pasisakyti dėl šių aplinkybių, taip pat neturėjo ir pagrindo šiuo klausimu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Tokio pagrindo neturi ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, manydamas, kad pažeistos jo konstitucinės teisės ir laisvės, turės galimybę kreiptis į šį teismą su individualiu skundu.

20. Nors apeliaciniame skunde skiriamas didelis dėmesys aplinkybei, jog, apeliantės nuomone, A. S. nebuvo laiku ir tinkamai informuotas apie VMI prie FM siunčiamus nurodymus ir sprendimus išieškoti mokestines nepriemokas, o apie juos sužinojo daug vėliau (2022 m. balandžio 15 d.), tačiau iš „ManoVMI“ sistemos duomenų matyti, kad, kaip jau minėta, 2019 m. liepos 3 d. nurodymas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos nuskaitymo adresato neperskaityti (b. l. 99, 101), 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto perskaitytas 2022 m. balandžio 15 d. (b. l. 103). Apygardos teismo vertinimu minėti VMI nurodymas ir sprendimai tam skirtomis elektroninėmis priemonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti tinkamai ir laiku. VMI neprivalėjo įsitikinti, jog visi šie dokumentai buvo tuometinio įmonės vadovo A. S. perskaityti ir (ar) įteikti jam pasirašytinai ar kokiu nors kitu įteikimo būdu. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš VMI sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog tai, kad A. S. šia informacija nesidomėjo, nešalina jo administracinės atsakomybės už jo neveikimą.

21. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog aptariamu atveju A. S. nėra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį subjektas, nes jis nuo 2017 m. išvyko į užsienį ir nieko nežinojo apie įmonės veiklą, todėl administracinėn atsakomybėn turėtų būti patraukta tuometinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė M. P., kuriai A. S. buvo perdavęs tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Nėra abejonių, jog šioje byloje tinkamas administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį subjektas yra būtent buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. S.. Šios nutarties 8 punkte aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra aiškiai išdėstyta, jog pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelsti įsipareigojimai valstybės biudžetui tęsėsi dar nuo 2019 m., ne vienerius metus, bendrovės mokumo būklė nepakito, ji veiklos nevykdė, jos įsipareigojimai viršijo turto vertę, todėl akivaizdu, kad bendrovė jau 2019 m. buvo nemoki, tai buvo konstatuota ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi, o tai reiškia, kad A. S. privalėjo imtis JANĮ 6 straipsnyje numatytų veiksmų. Tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šiuo atveju A. S. būtų ėmęsis veiksmų siekdamas atkurti bendrovės mokumą ir sumokėti šios įmonės kreditoriams. Priešingai, net apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nuo 2017 m. jis daugiausia laiko praleido užsienyje ir mažai domėjosi bendrovės veikla, nurodoma, kad A. S. užsienyje gyvena iki šiol. Apylinkės teismas pagrįstai pastebėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskritai nusišalino nuo bendrovės veiklos ir ja nesidomėjo, nors tai daryti privalėjo. Darytina išvada, jog A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesiėmė pakankamų veiksmų bendrovės mokumui atstatyti ir jam pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei atsirado nuo 2019 m. liepos 4 d., tačiau nemokumo proceso jis neinicijavo.

22. Nors apeliaciniame skunde tokiai apylinkės teismo išvadai prieštaraujama, tačiau nėra pagrindo abejoti, jog nuosekliai blogėjanti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis, augantys įsipareigojimų dydžiai, vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, šios bendrovės vadovui A. S. ne tik turėjo būti, bet ir buvo žinomi ir suprantami. A. S. jokių realių veiksmų, kuriais būtų siekta atkurti bendrovės mokumą, neatliko, todėl turėjo pareigą inicijuoti bendrovės nemokumo procesą. Tačiau jis, dar 2019 m. liepos 4 d. žinodamas apie bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ir nesikreipdamas į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, kuris tęsėsi iki 2022 m. sausio 5 d., kai bendrovės kreditorė – VMI prie FM, kreipėsi į teismą dėl bendrovės nemokumo bylos iškėlimo. Todėl, priešingai nei mano apeliantė, bylos įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. veikoje (neveikime) yra visi objektyvieji ir subjektyvieji ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

23. Apeliantė teigia, kad nors šioje byloje buvo prašoma taikyti nuobaudos skyrimo senaties institutą, tačiau teismas nepagrįstai šį prašymą atmetė, nes apie trunkamąjį pažeidimą šiuo atveju kreditorei VMI tapo žinoma nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. ar nuo 2022 m. gruodžio 8 d., ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu 2023 m. sausio 12 d. jau buvo suėjęs dviejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

24. ANK 39 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

25. Teisės doktrinoje trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą, ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1006/2008, N-444-628/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022).??? ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto trunkamojo nusižengimo pabaigą žymi kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021).

26. Atsižvelgdamas į šios nutarties 24–25 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą ir Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog kreditorė VMI prie FM su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2022 m. sausio 5 d. Taigi būtent ši data žymi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto trunkamojo administracinio nusižengimo pabaigą ir yra atskaitos taškas nuo kurio skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Akivaizdu, kad minėtas terminas šiuo atveju nėra suėjęs, todėl skundžiamu 2023 m. sausio 12 d. nutarimu administracinė nuobauda A. S. buvo paskirta nepažeidus ANK 39 straipsnio nuostatų.

27. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.