- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-15
- Bylos Nr.
- e2A-265-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00990-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- M. J.
- Ieškovas
- D. J.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9798-857/2019 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui M. J., institucijai, dalyvaujančiai byloje išvadai duoti, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau ir VTAS) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. J. prašė teismo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2006-03-27 sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-80-346-2006 ir priteisti iš atsakovo M. J. nepilnamečiui sūnui A. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
2. Nurodė, kad 2006-03-27 sprendimu iš atsakovo priteistas periodinis išlaikymas po 1,5 bazinės išmokos kas mėnesį iki nepilnamečio vaiko A. J. pilnametystės. Teigė, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjo 13 metų, sūnus paaugo, išaugo jo poreikiai, todėl jam reikalinga skirti žymiai daugiau lėšų. Nurodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui vidutiniškai per mėnesį reikalinga 400 Eur suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-11-28 sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies - iš atsakovo 2006-03-24 sprendimu priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui pakeistas, priteisiant iš atsakovo M. J. išlaikymą A. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-10-11 iki vaiko pilnametystės. Be to, iš atsakovo M. J. valstybės naudai priteista 117,62 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 36 Eur žyminio mokesčio bei 7,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad vaiko poreikiai yra padidėję, daugiau lėšų būtina skirti maitinimui, lavinimui, mokymosi priemonėms, aprangai, laisvalaikiui, transportui. Nurodė, kad VTAS išvadoje nurodoma, kad atsakovo mokamas išlaikymo dydis negali patenkinti būtiniausių vaiko poreikių. Konstatavo, kad ieškovės gaunamos pajamos yra nežymiai didesnės nei minimalaus dydžio darbo užmokestis.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas vykdo individualią veiklą – automobilių remontą, kartu su sutuoktine yra įgijęs gyvenamąją valdą (duomenys neskelbtini) mieste, atsakovas išlaiko dar dvi nepilnametes dukras. Nurodė, kad teismui atsakovas pateikė Metinę pajamų deklaraciją už 2018 metus, iš kurios matyti, kad jis deklaravo 2018 metais gavęs 3 162,60 pajamų. Iš VĮ Regitros duomenų teismas nustatė, kad atsakovo vardu yra registruotas automobilis (2004 m. pirmos registracijos data, įsigyta 2018 m.) ir priekaba (2017 m. pirmos registracijos data, įsigyta 2018 m.).
6. Konstatavo, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis pajamomis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nurodė neturintis santaupų, išlaikantis tris vaikus, o jo sutuoktinės pajamos sudaro 650 Eur per mėnesį. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas 2018 metais įsigijo transporto priemonę ir priekabą, nesikreipė dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo, darė išvadą, kad atsakovas slepia savo turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių teiginius apie turimas sveikatos problemas ir dėl to apribotą darbinę veiklą, atsakovas neteikė.
7. Nustatė, kad atsakovas moka tik teismo nustatyto dydžio išlaikymą, sūnaus nelanko, dovanų jam neteikia, vaiko pasiekimais moksle, sveikata nesidomi, vaikui susirgus vaistus perka viena ieškovė.
8. Atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko amžių, būtinumą patenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y., užtikrinant vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, teismas darė išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus bendriesiems, individualiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį minimaliai būtina skirti po 350 Eur. Darė išvadą esant pagrindui padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui, iš atsakovo M. J. priteisiant išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur. Pažymėjo, kad ieškovei tenka kasdienis rūpinimasis vaiku, nenumatytų jo poreikių patenkinimu, o atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir priežiūros.
9. Proporcingai tenkintų bei atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas byloje ir iš atsakovo valstybės naudai priteisė 117,62 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 36 Eur žyminio mokesčio bei 7,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas M. J. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-11-28 sprendimą, priteisiant iš jo išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. J. kas mėnesi po 100 Eur bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Prašo priimti naujus įrodymus - išlaidas patvirtinančius įrodymus, duomenis apie sveikatos būklę, individualios veiklos pajamų žurnalo kopiją. Nurodo, kad nesupratęs, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu reikia pateikti visus rašytinius įrodymus.
12. Nurodo, kad teismas tendencingai vertino byloje nustatytas tarp ginčo šalių faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, mano, kad teismas netinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas ir teismo sprendimas neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 3, 4 dalyse keliamų reikalavimų.
13. Tvirtina, kad teismas tinkamai nesiaiškino vaiko poreikių ir abiejų tėvų turtinės padėties. Nurodo, kad teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kodėl negali teikti didesnio nei 75 Eur išlaikymo, tai yra, kad vykdo individualią veiklą ir darbinės pajamos yra labai mažos, išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, todėl jei būtų priteistas prašomas išlaikymas, trūktų lėšų pragyvenimui.
14. Nurodo, kad teismas nereikalavo, jog jis pateiktų duomenis apie tai, kokiomis ligomis serga, nesiaiškino, kodėl negali daugiau uždirbti. Pažymi, kad teismo nurodoma įsigyta priekaba yra menkavertė ir ji būtina jo darbe. Nesutinka su teismo išvadomis dėl galimo pajamų slėpimo. Tvirtina, kad serga tibiofibuline sindesmoze, sunkiai vaikšto.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teigia, kad ieškovė atsisako paramos maisto produktais, jo mamai neleidžia bendrauti su vaiku. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai pažymėjo, kad jis yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, nes pati ieškovė neduodavo vaiko. Tvirtina, kad priteisus iš jo 175 Eur, nukenčia kiti vaikai, nes jie negaus to, ką priteisus minimą sumą, gaus ieškovės ir jo sūnus. Nurodo, kad iš jo šeimos išlaidų ir pajamų pateiktų skaičiavimų akivaizdu, jog jo šeimos kasmėnesinės pajamos yra 837,85 Eur ir šios sumos užtenka labai taupant. Ieškovė nepateikė duomenų kiek ji konkrečiai išleidžia vaiko poreikiams, kokie jo poreikiai ir ar teismo konstatuota 350 Eur suma, skirtina vaikui, yra protinga.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. J. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
17. Mano, kad apelianto prašymas priimti naujus įrodymus atmestinas, nes pateikti įrodymus jis galėjo pirmosios instancijos teismui, tuo labiau kad naudojosi advokato paslaugomis ir nenurodė objektyvių priežasčių, lėmusių šių įrodymų savalaikį nepateikimą. Nurodo, kad teismui nusprendus priimti teikiamus papildomus rašytinius įrodymus, prašo priimti ir jos su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiamus įrodymus - atsakovo vykdomos individualios veikos reklaminius pranešimus socialiniame tinkle Facebook.
18. Tvirtina, kad atsakovas yra verslininkas, nuo 2017 m. vykdantis individualią veiklą ir teikiantis ne tik automobilių remonto paslaugas, bet ir įrankių nuomą. Teigia, kad atsakovas gauna pakankamas pajamas, nes galėjo nupirkti brangius įrankius, o dabar juos nuomoja ir gauna iš to pajamas. Nurodo, kad nors atsakovas ginčija teismo išvadą, kad jis slepia pajamas, tačiau, tokią išvadą galima daryti vien todėl, kad atsakovas be paskolų yra įsigijęs nekilnojamąjį turtą (namus) (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje ir be jokių kreditų juos suremontavęs.
Šalies argumentai
19. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas M. J. turėjo galimybę nevaržomai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, tačiau tik apeliaciniame skunde nurodo kokia liga serga. Be to, iš medicininių dokumentų matyti, kad tik 2019-11-04 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės reumatologo diagnozuota pado fascijos fibromatozė. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų sirgęs 2017 m. ar anksčiau, o nurodoma liga nėra nepagydoma ar neįgalumą sukelianti liga.
20. Nurodo, kad priteisus išlaikymą sūnui A. J., atsakovas tik minimaliai prisidėjo prie jo poreikių tenkinimo, tačiau ženkliai pagerino savo finansinę būklę - 2015 m. įsigijo nekilnojamąjį turtą, 2017 m. pradėjo savo verslą, 2018 m. įsigijo automobilį ir priekabą. Tuo tarpu ji didžiąją savo darbo užmokesčio dalį skyrė vaiko išlaikymui ir jo poreikių tenkinimui, nėra įgijusi nekilnojamojo turto, su sūnumi gyvena pas motiną.
21. Teigia, kad atsakovas melagingai nurodo, jog ji neleidžianti jam bendrauti su sūnumi, priešingai, tvirtina, kad atsakovas M. J. niekada sūnumi nesidomėjo, jo nelankė, nesirūpino ir jokių maisto produktų nėra siūlęs. Nurodo, kad atsakovas net nereiškė noro bendrauti su sūnumi, kaip ir jo motina, kuri nors ir gyvena tame pačiame kaime, tačiau su anūku visiškai nebendrauja. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo fakto, jog nei jis, nei jo giminaičiai niekaip neprisideda prie sūnaus išlaikymo, išskyrus kas mėnesį sumokamus 58,48 Eur.
22. Nurodo, kad atsakovo pateikta išlaidų lentelė nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, pavyzdžiui kuo skiriasi išlaidos kurui -50 Eur ir išlaidos nuvykimui į darbą - 50 Eur. Kodėl vieno vaiko ugdymui jis gali skirti 50 Eur, o kito vaiko visam išlaikymui skiria tik 58 Eur. Kokių būtinųjų išlaidų -120 Eur atsakovas turi, taip pat nedetalizuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo M. J. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
24. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – išlaidas, sveikatos būklę patvirtinančius rašytinius įrodymus, individualios veiklos pajamų žurnalo kopiją, kurių nepateikė pirmosios instancijos teismui, nes, apelianto teigimu, nesuprato pareigos pateikti visus rašytinius įrodymus. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė atsakovo vykdomos individualios veikos reklaminius pranešimus socialiniame tinkle Facebook, kaip argumentus, paneigiančius apeliacinio skundo teiginius. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ginčo bei šalių įrodinėtinas aplinkybes, apeliaciniu skundu keliamus klausimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės, o kartu su skundu teikiamus įrodymus turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Minėta išvada daroma įvertinus ir aplinkybę, kad apeliantas naudojosi profesionalaus teisininko – advokato, paslaugomis, o teismo posėdžio metu nurodė, kad duomenų apie savo sveikatos būklę neteiks. Dėl paminėto priimti šalių teikiamus naujus įrodymus atsisakytina.
25. Tarp šalių kilo ginčas dėl šalių nepilnamečiui sūnui teiktino išlaikymo dydžio. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pakeistas Biržų rajono apylinkės teismo 2006-03-27 sprendimu nustatytas išlaikymo dydis ir iš atsakovo M. J. nepilnamečio sūnaus A. J. išlaikymui priteista po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantas nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti iki 100 Eur, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas tendencingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodymus, taip pat tinkamai nesiaiškino vaiko poreikių ir abiejų tėvų turtinės padėties.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, išsamiai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo pagrindu padarytomis išvadomis. Tai, kad teismo išvados dėl šalių sūnui reikalingo išlaikymo dydžio neatitiko apelianto lūkesčių nedaro skundžiamo sprendimo savaime neteisėtu ar priimtu tendencingai vertinant byloje pateiktus įrodymus.
27. Pagal Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2-3 dalys). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
28. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-294/2010; Nr. 3K-7-24/2013).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtiniausius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ir kt.; CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.).
30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, tai yra, visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010 ir kt.). Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir kt.).
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiui sūnui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), Biržų rajono apylinkės teismo 2006-03-27 sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas po 1,5 bazinės išmokos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad šalių sūnaus poreikiai nuo išlaikymo priteisimo yra ženkliai padidėję ir kad iš atsakovo M. J. sūnui priteistas išlaikymas nėra pakankamas, todėl atsakovas turi pareigą teikti didesnį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 350 Eur suma kas mėnesį ir iš atsakovo priteisė 175 Eur dydžio išlaikymą.
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus, kuriam skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, gyvena kartu su ieškove, lanko mokyklą. Nustatydamas tėvų skirtino išlaikymo dydį sūnui, teismas įvertino ieškovės pateiktus duomenis apie patiriamas išlaidas nepilnamečio vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti – patiriamas išlaidas maistui, mokyklinėms prekėms, būreliams, laisvalaikiui, aprangai ir apavui, sveikatos priežiūros paslaugoms, medikamentams, higienos reikmėms, būsto išlaikymui, todėl atmestini apelianto teiginiai, kad teismas nesiaiškino vaiko poreikių, nes nurodytos išlaidos yra būtinos. Be to, atsakovas M. J. nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu iš esmės neginčija minėtų išlaidų būtinumo bei jų dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nurodomi nepilnamečio vaiko poreikiai, atsižvelgus į jo amžių, yra būtini, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertiška asmenybe, o nurodomos išlaidos nėra užaukštintos, sutinka su teismo išvada, kad šalių sūnaus bendriesiems ir individualiems poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina minimaliai skirti ne mažiau nei 350 Eur.
33. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovės D. J. gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis, kuris, atskaičius mokesčius, yra apie 437,82 Eur bei gaunama socialinė išmoka – vaiko pinigai, 50 Eur per mėnesį. Nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, su nepilnamečiu sūnumi gyvena pas motiną, kuri, ieškovės teigimu, padeda jai išlaikyti sūnų. Nustatyta, kad ieškovė turi automobilį (pirmosios registracijos data 2002 m.). Byloje nepaneigta, kad atsakovas su sūnumi ryšių nepalaiko, jo nelanko bei kitais būdais prie jo išlaikymo, išskyrus mokamą 58,48 Eur išlaikymą, neprisideda. Bylos duomenimis ir iš atsakovo M. J. parodymų matyti, kad jis vykdo individualią veiklą – teikia automobilių remonto paslaugas, su sutuoktine yra įgijęs gyvenamąją valdą (duomenys neskelbtini) mieste ir jo teigimu, sutuoktinės pajamos sudaro 650 Eur per mėnesį, tuo tarpu jo paties pajamos sudaro tik kiek daugiau nei 200 Eur per mėnesį, skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. Nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotas automobilis (2004 m. pirmos registracijos data, įsigytas 2018 m.) ir priekaba (2017 m. pirmos registracijos data, įsigyta 2018 m). Be to, atsakovas išlaiko dvi nepilnametes dukras. Apeliaciniu skundu M. J. iš esmės tvirtina, kad dėl gaunamų itin mažų pajamų jis negali teikti didesnio nei 100 Eur išlaikymo sūnui, o dėl turimų sveikatos problemų negali gauti didesnių pajamų.
34. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas M. J. vykdo paklausią individualią veiklą, yra įsigijęs turto, nesikreipė dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo, sprendė, jog atsakovas slepia savo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad atsakovas M. J. jokių duomenų apie pragyvenimui patiriamas išlaidas, turimus įsipareigojimus tretiesiems asmenims ir pan. pirmosios inatancijos teismui neteikė. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad egzistuoja pagrįstos abejonės dėl tikrosios apelianto turtinės padėties, jo gaunamų pajamų dydžio, o, kaip ir minėta, šios abejonės turi būti aiškinamos vaiko interesų naudai, todėl konstatuotina, kad bylos duomenys nepaneigia apelianto galimybių teikti skundžiamu sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui. Apelianto teiginiai, kad sveikatos būklė neleidžia gauti didesnių pajamų, vertintini kritiškai, nes duomenų, kad M. J. būtų nustatytas sumažėjęs darbingumo lygis, kad jis, būdamas jauno amžiaus būtų dėjęs pastangas gauti didesnes pajamas, nepateikta (CPK 178 straipsnis).
35. Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus atmeta apelianto teiginius, kad teismas nesiaiškino kokiomis ligomis, ribojančiomis jo galimybes daugiau uždirbti, jis serga. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, būtent šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl atsakovas pirmosios instancijos teismui privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius sveikatos būklę, tačiau tokių įrodymų neteikė. Be to, atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl nėra pagrindo sutikti, kad jam buvo nesuprantama pareiga pateikti visus įrodymus, susijusius tiek su sveikatos būkle, tiek su šeimos turtine padėtimi. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad apelianto nurodomos ligos pobūdis – pado raiščio uždegimas, neleidžia spręsti esant nuolatinai apsunkintoms jo galimybėms dirbti bei užsidirbti pakankamai lėšų tiek paties pragyvenimui, tiek išlaikymo vaikams teikimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nepilnamečio išlaikymui kas mėnesį reikalinga minimaliai skirti 350 Eur.
36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Įvertinus nedidelį valstybės teiktino išlaikymo dydį, į tai, kad nepilnamečio vaiko poreikiai kasmet didėja, į tai kad kasdienę, nuolatinę priežiūrą sūnui ir neatidėliotinai jam skirtinas lėšas, kurias iš anksto numatyti negalima, nepilnamečiui vaikui skiria ieškovė bei atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai didesnę išlaidų dalį priteisė iš atsakovo ir priteistą išlaikymo dydį mažinti apelianto M. J. nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
37. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
38. Atsižvelgusi į aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Atmetus atsakovo M. J. apeliacinį skundą, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Iš atsakovo M. J. valstybės naudai priteistinos 168 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).
40. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad nurodant Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo datą, kuria iš atsakovo M. J. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), padaryta rašymo apsirikimo klaida. Kadangi tenkinant ieškovės reikalavimą yra keičiamas Biržų rajono apylinkės teismo 2006-03-27 sprendimu priteistas išlaikymas, sprendime nurodyta Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo data (2006-03-24) ištaisytina, nurodant, kad iš atsakovo išlaikymas A. J. buvo priteistas minėto teismo 2006-03-27 sprendimu ir šis sprendimas yra keičiamas (CPK 276 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimą 2019 m. lapkričio 28 d. sprendime, kuriame nurodyta Biržų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimo data ir sprendimo rezoliucinę datą išdėstyti sekančiai:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 27 d. sprendimu nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, priteisiant iš atsakovo M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) po vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-10-11 iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 117,62 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 62 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).
Priteisti iš M. J. (a.k. 3780529129) 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 7,40 Eur (septynis eurus 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 168 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, patirtų apeliacinės instancijos teisme (įmokos kodas 5630).