Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui G. D. dėl išlaikymo vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo G. D. nepilnametės dukros M. D. laikinam išlaikymui po 750 Eur mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, mokėtiną kiekvieną mėnesį (iki einamojo mėnesio 15 dienos) į ieškovės banko sąskaitą, iki dukters pilnametystės, mokamą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

13. Apeliantė K. D. su atskiruoju skundu pateikė į bylą M. D. neįgaliojo pažymėjimą, kortelę, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą dėl specialiųjų poreikių, sprendimą dėl neįgalumo lygio, rekomendaciją dėl specialiosios pagalbos priemonių, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jos teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi įrodymai atsirado po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apeliantės pateikti įrodymai priimami.

14. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, banko sąskaitos išrašą, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Šventežerio seniūnijos raštą, atsakovo dukros J. D. gimimo liudijimo kopiją, medicininius dokumentus, Nekilnojamojo turto registro duomenis, Valstybės įmonės „Regitra“ pažymą apie transporto priemones, atsakovo gimimo liudijimą, atsakovo tėvų pasų kopijas, Kauno kolegijos pažymą apie atsakovo dukros J. D. studijas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jo teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovui, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui atsakovo pateikti įrodymai priimami.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

16. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio, kuriame įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tikslas – apsaugoti jų interesus, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).

17. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.

18. Nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-265-179/2016 buvo sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta šalių (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta santuoka, patvirtinta pareiškėjų K. D. ir G. D. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Minėtos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad dukros M. D. išlaikymui G. D. įsipareigoja teikti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur nuo 2016 m. kovo 1 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 15 dienos į K. D. nurodytą banko sąskaitą, išmokas indeksuojant valstybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant K. D.. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas per mėnesį teikia 304 Eur išlaikymą dukrai, tačiau tokia suma yra nepakankama, įvertinus iš esmės padidėjusius dukros būtinuosius poreikius. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo G. D. nepilnametės dukros M. D. laikinam išlaikymui po 750 Eur mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, mokėtiną kiekvieną mėnesį (iki einamojo mėnesio 15 dienos) į ieškovės banko sąskaitą, iki dukters pilnametystės, mokamą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovės K. D. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas sprendė, kad įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimu iš atsakovo priteista ir atsakovo mokama išlaikymo suma yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų būtiniausius vaiko poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti vaiko interesai. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė K. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad šiuo metu Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo pagrindu atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui nebeužtikrina net minimalių vaiko poreikių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ieškovės nurodytų padidėjusių išlaidų vaiko minimaliems poreikiams tenkinti nevertino ir neanalizavo, neatsižvelgė į vaiko amžių, sveikatos būklę, užklasinę veiklą, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus). Atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą vaikui, nei šiuo metu rekomenduojama ½ MMA, jeigu ši suma dalinama lygiomis dalimis tarp tėvų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir bylos šalių argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apeliantės pozicija.

19. Teismas pažymi, kad teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiams ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos. Jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-53-275/2020, 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1229-643/2021, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2895-643/2021), todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai nenustatė šalių nepilnamečio vaiko poreikių, neatsižvelgė į vaiko amžių, sveikatos būklę, užklasinę veiklą, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus), nevertino aplinkybės, kad atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą vaikui nei šiuo metu rekomenduojama ½ MMA. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl pirmosios instancijos jų nenustatinėjo ir nevertino pagrįstai ir teisėtai. Šalių argumentai dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties bus įvertinti, sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių ieškovės atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

20. Atskirajame skunde nurodoma, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo pagrindu atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui nebeužtikrina net minimalių vaiko poreikių, tačiau minėti apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 633 Eur (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudarė 840 Eur (atskaičius mokesčius apie 633 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

22. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kurio dydis siekia 840 Eur (bruto), o tai yra 633 Eur „į rankas“, atskaičiavus valstybės skiriamus vaiko pinigus nuo 2023 m. sausio 1 d. – 85,75 Eur, atsakovui šiuo metu tenkanti vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti išlaidų suma yra 273,63 Eur ((633 Eur – 85,75 Eur)/2). Atsakovo į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas dukros išlaikymui kas mėnesį perveda 305 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju atsakovo mokama išlaikymo suma yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų būtiniausius vaiko poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti vaiko interesai.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.