Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. P. H. U. A. H. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. H. U. A. H. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosistemų servisas“ dėl vienašališko pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės, sumokėtų piniginių lėšų ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

12. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2022 m. lapkričio 25 d., 2023 m. gegužės 11 d., 2023 m. gegužės 12 d., 2024 m. spalio 22 d., 2024 m. spalio 23 d. elektroninius laiškus.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

15. Atsakovės pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą įrodymai buvo pateikti į bylą ir priimti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

16. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis). CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrosios taisyklės dėl teismo pareigos ex officio paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši išimtis taikoma tuo atveju, jeigu taikos sutartį sudariusios bylos šalys nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, – tuomet teismui nekyla bendroji pareiga paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019 21 punktas). Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad ši norma taikytina tik sprendžiant dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir netaikytina išlaidoms, kurios turi būti priteisiamos valstybės naudai, jeigu jos viršiją minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247).

17. Vis dėlto CPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas nereiškia, kad šalys neturi teisės susitarti, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu būtų taikomos CPK nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalių taikos sutartyje nustatyta sąlyga, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, reiškia ne ką kita, kaip susitarimą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas būtų sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Nors tokia taikos sutarties nuostata nesusitarta dėl konkrečių atlygintinų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų sumų, tačiau ja taip pat neatsisakyta teisės gauti patirtų išlaidų atlyginimą CPK 94 straipsnio 2 dalies prasme. Nurodydamos, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, šalys išreiškia valią, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos teismo CPK nustatyta tvarka. Toks susitarimas CPK 94 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste aiškintinas kaip susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Aiškinimas, kad šalių susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimo CPK nustatyta tvarka reiškia susitarimą taikyti ir CPK 94 straipsnio 2 dalį, reikštų šalių atsisakymą nuo teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o tai padarytų tokią sutarties nuostatą beprasmę. Tokiais atvejais šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019 23 punktas).

18. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad šalims taikos sutartyje sutarus dėl sąlygos, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turi būti sprendžiamas CPK nustatyta tvarka.

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

20. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

21. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).

22. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 46 punktas).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reikia įvertinti: i) priežastis, kodėl byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; ii) tai, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo priimtas procesinis sprendimas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; iii) tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, spręstinas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4, 3 dalys, CPK 3 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-933/2025 34 punktą).

25. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama civilinės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo dalis; jas sudaro pinigų sumos, kurias turi sumokėti byloje dalyvaujantys asmenys už teismo atliekamus procesinius veiksmus (pvz., žyminis mokestis), taip pat jų turėtos (pvz., atstovavimo) arba teismo patirtos (pvz., procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme. Taigi bylinėjimosi išlaidų patyrimas susijęs su asmens siekiu apginti pažeistą jo teisę ir (ar) interesus. Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio (pareiškimo, skundo) ar nutraukus civilinę bylą, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos dalyvių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 17 punktas).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022 51 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo padarė išvadą, kad kilus ginčui dėl parduoto daikto kokybės, abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, o jų bylinėjimosi išlaidų nesąlygojo netinkamas priešingos šalies procesinis elgesys byloje ir nusprendė palikti šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

28. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas patyrė 4 163,87 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė – 4 353,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

29. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nenustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu šalys būtų nesąžiningai naudojusios procesinėmis teisėmis. Ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovė nustatytu terminu teikė atsiliepimą, kuriame detaliai išdėstė savo poziciją į ieškovo pareikštus reikalavimus. Abi šalys teikė papildomus paaiškinimus, rašytinius įrodymus kiekvienos iš savo argumentams pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog tai, kad šalys nesutiko su priešingos šalies pozicija ir argumentais, nereiškia, jog šie jų procesiniai dokumentai nebuvo reikalingi.

30. Iš šalių procesinių dokumentų ir jų priedų nustatyta, kad abi šalys iki kreipiantis į teismą dėjo pastangas išspręsti ginčą. Pažymėtina, jog tai, kad ikiteisminėje stadijoje atsakovė atsakymuose į ieškovo pretenzijas išdėstė savo poziciją dėl ieškovo reikalavimo ir ją grindė turima vaizdo medžiaga (pvz. 2022 m. lapkričio 21 d. atsakymas į pretenziją), bei siūlėsi atvykti į vietą apžiūrėti Savaeigio purkštuvo, parodo, jog atsakovė, kaip ir ieškovas, dėjo pastangas išspręsti ginčą kilusį tarp šalių. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. liepos 26 d. Savaeigio purkštuvo gamintojo „Horch“ atstovo P. M. techninėje išvadoje, nurodyta, jog Savaeigis purkštuvas neturi esminių trūkumų yra tinkamas eksploatacijai. Ieškovo pateiktoje techniko A. L. 2023 m. rugsėjo 30 d. surašytą techninę išvadą yra priešinga, jojoje nurodyta, kad Savaeigis purkštuvas neužsiveda. Teismui atsakovės prašymu 2023 m. gruodžio 4 d. paskyrus Savaeigio purkštuvo techninės būklės teismo ekspertizę ir gavus ekspertizės aktą, bei teismo posėdyje apklaus ekspertą, kuris prašė remtis jo teiktomis techninėmis išvados, įskaitant ir išvadą, kurią pateikė į Lenkijos ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas, taip pat vėliau į bylą pateikta Lenkijos eksperto 2024 m. rugsėjo 17 d. techninės išvados Nr. (duomenys neskelbtini), padėjo šalims rasti ginče kompromisą ir susitarti dėl taikos sutarties sąlygų.

31. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys iš esmės susitarė dėl tokių taikos sutarties sąlygų, kurios atitinka pagrindinius ieškinio reikalavimus: kad nutraukia purkštuvo pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė ieškovui sumoka 35 000,00 Eur, pasiima purkštuvą iš ieškovo ir atlygina ieškovui nuostolius už purkštuvo transportavimą iš Lietuvos į Lenkiją. Pažymėtina, kad taikos sutarties sudarymas nereiškia ieškinio pripažinimo, nes jos sudarymas sprendžiamas abipusių nuolaidų būdu. Taip pat, tai, kad šalys ginčą išsprendė kompromiso keliu ir susitarė gera valia, savaime nereiškia, kad ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalims užbaigus ginčą taikos sutartimi, pirmosios instancijos teismas nevertino jų procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu išdėstytų argumentų, taip pat netyrė byloje esančių įrodymų, tame tarpe ir į bylą pateiktų ekspertizės aktuose nurodytų išvadų, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog sudaryta taikos sutartimi buvo iš esmės patenkintas ieškinys. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek bylą nagrinėjant teisme, o jų bylinėjimosi išlaidų nesąlygojo netinkamas priešingos šalies procesinis elgesys byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nepaskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidų, šalims paliekant jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai išsprendė klausimą bylinėjimosi išlaidų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

35. Atsakovė atskirajame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

36. Atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 8.16 punktas), į tai, kad ieškovo atskirasis skundas atmestinas, atsakovei iš ieškovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 6 d nutartį dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosistemų servisas“, juridinio asmens kodas 303299557, iš ieškovo Lenkijos Respublikos bendrovės P.P.H.U A. H., juridinio asmens kodas (REGON) 005838191, 600 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.