Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei E. G. dėl

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1)Pripažinti, kad Ieškovė J. V. su A. G. vedė bendrą ūkį ir veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę (8121,27 Eur santaupų);

2)Pripažinti, kad Ieškovei J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4060,64 Eur, t.y. ½ partnerių sukauptų santaupų;

3)Priteisti iš Atsakovės E. G. 2392,34 Eur A. G. laidojimo išlaidų;

4)Priteisti Ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į civilinę bylą pateiktus tai patvirtinančius dokumentus.

Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė atsisakė nuo ieškinio reikalavimo dėl laidojimo išlaidų priteisimo ,kadangi šis jos reikalavimas buvo patenkintas 2023- civilinėje byloje Nr. e2A-55-413/2023 priimta Kauno apygardos teismo nutartimi ir dėl to byla šioje dalyje nutrauktina.

2. Ieškovė J. V. su A. G. kartu pradėjo gyventi dar 2012 metais. Ieškovei susipažinus su A. G., jis jau buvo išsituokęs su buvusia sutuoktine ir gyveno buvusios žmonos motinos namuose. A. G. jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo registruotino turto, kuris jam priklausytų nuosavybės teise, nebuvo įgijęs.

3. J. V. iki pažinties su A. G. apie 10 metų dirbo (duomenys neskelbtini) vaikų aukle, todėl turėjo daug santaupų, kurias laikė grynaisiais pinigais.

4. J. V. ir A. G. vienas kitam pajutę šiltus jausmus, simpatiją, pradėjo draugauti, o po kurio laiko nusprendė apsigyventi kartu kaip pora ir vesti bendrą ūkį. A. G. atsikraustė gyventi į Ieškovei J. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

5. Ieškovės ir A. G. gyvenimas kartu ir susitarimas dėl jungtinės veiklos pasireiškė lėšų bendrumu, buities darbų pasidalijimu, rūpesčiu vienas kitu, bei kitais elementais, kurie yra būdingi susituokusiems asmenims, gyvenantiems santuokoje.

6. Ieškovė kartu A. G. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį Ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, taip pat naudojosi Ieškovei nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, todėl jiems nereikėjo rūpintis dėl būsto ar automobilio įsigijimo, todėl tarp partnerių buvo sudarytas susitarimas dėl bendrų lėšų kaupimo įvairiems gyvenimo atvejams. Šalys buvo sudarę susitarimą kaupti pinigines lėšas, t.y. prie Ieškovės jau turėtų santaupų buvo taupomos lėšos iš gaunamų pajamų, išmokų, pensijos išmokų, etc.

7. Ieškovė su A. G. bendrai pinigines lėšas kaupdavo, o prireikus jas panaudodavo atsiradus poreikiui ar susidūrus su tam tikromis situacijomis: partneriai iš bendrai sukauptų lėšų tvarkė A. G. tėvų kapus (šias aplinkybes patvirtino liudytoja apklausta A. G. sesuo ikiteisminio tyrimo metu), A. G. dukrai (Atsakovei) pirkdavo ir siųsdavo įvairius siuntinius (lietuviškų maisto produktų, daiktų) į (duomenys neskelbtini), taip pat bendrai sukauptos lėšos buvo naudojamos A. G. gydymui, slaugymui, priežiūrai ir vaistams: A. G. (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuotas galvos smegenų auglys, (duomenys neskelbtini) atlikta operacija, kurios metu auglys buvo pašalintas. Tiek pati operacija (medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad numatytas gydymas - didelės apimties operacija), tiek pooperacinis laikotarpis ir gydymas buvo ilgas ir sudėtingas. Po operacijos A. G. buvo sudaryta reabilitacijos programa, kurią sudarė kineziterapija, ergoterapija, psichologo, logoterapeuto konsultacijos, masažas, dieta, etc. A. G. po operacijos sunkiai vaikščiojo, negalėjo elementariai savimi pasirūpinti, todėl Ieškovė nuolat rūpinosi A. G., kadangi jam pagalba ir priežiūra buvo reikalinga visose gyvenimo srityse, taip pat reikėjo vežioti į procedūras, į gydymo įstaigas, pirko priežiūrai reikalingus medikamentus ir priemones.

8. (duomenys neskelbtini) A. G. buvo diagnozuota melanoma, (duomenys neskelbtini) buvo atliktas chirurginis darinio šalinimas bendrinėje nejautroje.

9. (duomenys neskelbtini) A. G. dar kartą buvo diagnozuotas galvos smegenų navikas, (duomenys neskelbtini) buvo taikytas pakartotinis chirurginis gydymas - atlikta sudėtinga galvos operacija, po kurio sekė ilgas ir sudėtingas pooperacinis laikotarpis ir gydymas.

10. (duomenys neskelbtini) A. G. vėl buvo diagnozuotas galvos navikas ir (duomenys neskelbtini) taikytas chirurginis gydymas. Pažymėtina, kad visos galvos operacijos buvo sudėtingos ir sudėtingas pooperacinis laikotarpis. Poros sutaupytos lėšos buvo naudojamos gydymui, gyvenimui, vaistams, reabilitacijai ir kitoms reikalingoms priemonėms. Aukščiau nurodytas aplinkybes apie A. G. sveikatos būklę patvirtina prie ieškinio pridedami medicininiai dokumentai.

11. Šių aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina kad partneriai gyveno kartu, turėjo susitarimą dėl bendrų santaupų kaupimo, bendrai lėšas kaupdavo, vėliau jas panaudodavo taip pat abiejų partnerių ar su jais susijusių poreikių tenkinimui.

12. Ieškovės ir A. G. vedamas bendras ūkis pasižymėjo lėšų bendrumu - bendrai pirkdavo ir mokėdavo kasdienio naudojimo daiktus, maistą, mokėjo už komunalines paslaugas.

13. A. G. banko sąskaitą atsidarė (duomenys neskelbtini) Paskatintas Ieškovės į banko sąskaitą įnešė 4 797,92 Eur, kurių didžiąją dalį sudarė Ieškovės grynaisiais laikytos santaupos uždirbtos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur suma buvo pervesta į indėlį.

14. (duomenys neskelbtini) A. G. buvo pristatytas į VŠĮ Prienų ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas insultas, o būklei dar labiau blogėjant A. G. iš VšĮ Prienų ligoninės buvo pervežtas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. (duomenys neskelbtini) A. G. mirė. Ieškovė A. G. atsidūrus ligoninėje (duomenys neskelbtini) išgrynino 7882,13 Eur.

15. Išgrynindama A. G. banko sąskaitoje buvusias lėšas, J. V. niekada neturėjo motyvų ir intencijų neteisėtai pasisavinti lėšas, kurios galėtų priklausyti įpėdinei ir tokiu būdu sumažinti E. G. paveldėtiną turtą. Ieškovė lėšas išgrynino kaip bendrą partnerių turtą, kurio ½ priklausė J. V., o lėšas ieškovei buvo nurodęs nuimti ir pats A. G., kadangi dėl itin prastos A. G. būklės nebuvo žinoma, ar lėšos bus reikalingos A. G. slaugymui ir gydymui, ar laidotuvėms.

16. Po tėvo A. G. mirties jo dukra, Atsakovė kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. E. G. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo turtą, kurį sudarė piniginės lėšos, esančios „Swedbank", AB, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė E. G. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus su ieškiniu, prašydama priteisti iš J. V., E. G. naudai 7882,13 Eur nuostolių.

17. Kadangi A. G. su J. V. kartų gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, buvo sudarę susitarimą dėl bendrų santaupų kaupimo ir abu partneriai iš gaunamų lėšų taupė pinigus, ką patvirtina nurodytos faktinės aplinkybės, todėl santaupos buvusios banko sąskaitoje buvo bendra dalinė partnerių nuosavybė.

18. Turtiniai santykiai tarp dviejų asmenų, kurie nėra sudarę santuokos, tačiau bendrai gyvena, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, iki šios dienos vis dar nėra įstatymų leidėjo sureguliuoti (CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Tačiau, kaip ne kartą buvo pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, tai nereiškia, kad tokie santykiai nesusiklosto praktikoje ir kad jie nėra sprendžiami taikant kitus teisės institutus, pavyzdžiui, prievolių teisę, bendrą dalinę nuosavybę ir jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2016-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016; 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Nagrinėjamoje byloje būtent toks ginčas dėl dviejų asmenų (kadangi A. G. miręs (duomenys neskelbtini), ginčas kyla su jo įpėdine dukra E. G.), nesudariusių santuokos, jungtinės veiklos vykdymo ir dalinės nuosavybės teisės į jungtinės veiklos metu sukurtą turtą pripažinimo.

19. Kaip nurodoma nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvauja tokioje veikloje savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016). Pakankamas pagrindas pripažinti buvusį asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, gali būti ir nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015).

20. Nėra reikalaujama, kad susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, būtinai būtų rašytinis. Nerašytinis susitarimas įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

21. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, skirtingai nei susituokusių asmenų atveju, kai (nesant vedybų sutarties) galioja įstatymu įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo prezumpcija, pagal kurią sutuoktinių turto dalys yra lygios, jungtinės veiklos sutarties tarp nesusituokusių asmenų atveju taikomos dalinės nuosavybės teisės normos ir partnerių dalys nustatomos atsižvelgiant į jų susitarimą. Sutarties turinys, jos sąlygos yra teisiškai reikšmingos kiekvienai iš jos šalių tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės nustatymui. Vien tai, kad jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo šios sutarties sudariusios rašytine forma, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad dėl konkrečių įnašų ir dalių jos nebuvo susitarusios. Pastarosios aplinkybės įrodinėjimo pareiga byloje tenka ja besiremiančiai šaliai. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip, taikytina įrodžius ir teismui nustačius, kad dėl konkrečių dalių jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo susitarusios. Kitu atveju sutarties šalių valia dėl dalių bendrojoje nuosavybėje nustatytina vertinant bendras sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas CK 6.970 straipsnio 1 dalyje - įnašus pinigais, kitu turtu, profesines ir kitas žinias, įgūdžius ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

22. Ieškovės įsitikinimu, byloje pakanka duomenų ir faktinių aplinkybių, kad Ieškovė su A. G. gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, vienas kitu rūpinosi, iš abiejų partnerių gaunamų lėšų pirko maistą ir kasdienių poreikių tenkinimui skirtus daiktus, o likdavusias lėšas taupydavo - J. V. ir A. G. buvo tarpusavyje susitarę taupyti lėšas žodžiu ir atliekamais veiksmais patvirtintas sudarytas susitarimas tarp partnerių dėl lėšų kaupimo, o, kadangi nebuvo konkrečiai sutarta dėl įnašų ir kiekvieno iš partnerių dalies, o lėšos, atsiradus poreikiui būdavo naudojamos abiejų partnerių poreikiams tenkinti, neskirstant ir nevertinant įnašų dydžio, galima daryti išvadą, kad abu partneriai laikė, kad jų dalys yra lygios. Todėl iš 8121,27 Eur, buvusių A. G. sąskaitoje, pusė, t.y. 4060,64 Eur priklausė Ieškovei.

Pateiktu dubliku ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad :

2. Atvirkščiai, būtent Atsakovės E. G. santykis su tėvu buvo pakankamai šaltas, Atsakovės bendravimas su tėvu niekuomet nebuvo nuoširdus, A. G. visuomet norėjo bendrauti su dukra, tačiau būtent iš atsakovės pusės bendravimas buvo šaltas ir vyko pakankamai retai, o dažniausiai tik tuomet kai pačiai Atsakovei ko nors prireikdavo. Neteisingi ir tikrovės neatitinka Atsakovės teiginiai, kad Ieškovė buvo nusiteikus priešiškai ar kažkokiais būdais trukdė Atsakovės ir atsakovės dukros bendravimui - būtent dėl Atsakovės būdo bendravimas buvo paviršutiniškas, retas, o dažniausiai vykdavo ko nors prireikus Atsakovei - lygiai taip pat Atsakovės ir kitų artimųjų bendravimas buvo šaltas ir paviršutiniškas.

3. Būtent Atsakovės E. G. bendravimas su tėvu A. G. buvo retas, pakankamai formalus ir šaltas, pats A. G. net nenorėdavo sakyti dukrai apie sveikatos problemas, retai pasakodavo apie užklupusius sunkumus, taip pat retai dalindavosi džiugiomis naujienomis. Dėl šių priežasčių Atsakovė E. G. net nežinojo kaip iš tikrųjų gyvena jos tėtis, taip pat nežinojo tėčio ir Ieškovės J. V. santykių ypatumų, juo labiau nežinojo detalių apie tai, kaip gyveno Ieškovė su A. G., kokie juos siejo susitarimai dėl bendro turto kūrimo ar piniginių lėšų ar turto dalijimosi.

4. Iš tiesų, kaip nurodė Atsakovė, Ieškovė su A. G. gyvendami kartu neįsigijo jokio registruotino turto, tačiau daroma išvada, neva tai patvirtina aplinkybę, kad asmenys neturėjo tikslo jungtinės veiklos pagrindu įsigyti ir kaupti turto yra visiškai neteisinga ir pagrįsta išimtinai Atsakovės samprotavimais. Pažymėtina, kad Ieškovė su A. G. pradėjo kartu gyventi Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, pora naudojosi Ieškovės turėtu automobiliu. Kaip jau minėta procesiniuose dokumentuose, porai susipažinus ir pradėjus draugauti, A. G. neturėjo jokio registruotino turto, o jo gaunamas darbo užmokestis buvo minimalus. Kadangi J. V. turėjo nuosavybės teise jai priklausantį butą ir automobilį, todėl pora naudojosi Ieškovės turimu turtu, t.y. apsigyveno bute ir naudojosi automobiliu, kadangi tiek butas, tiek automobilis tenkino poros poreikius, o įsigyti kito gyvenamojo būsto ar automobilio tiesiog nebuvo reikiamybės.

5. Nesutiktina su Atsakovės argumentu, jog pora neturėjo bendros banko sąskaitos ir daromos išvados, kad dėl to šalių lėšos nebuvo bendros. Ieškovė nesutinka su šiuo argumentu, kadangi jis nepagrįstas, o ir vertintinas kaip Atsakovės samprotavimai. Ieškovė su A. G. vedė bendrą ūkį ir net neturėdami bendros sąskaitos, bendrai mokėjo už komunalines paslaugas, vienas kito ryšio paslaugas, bendrai pirko maisto produktus, kitus reikalingus daiktus ir niekada neskirstė, kuris daiktas kuriam iš poros priklauso. Ieškovė ir A. G. gyveno kaip sutuoktiniai, viską darė bendrai.

7. Taip pat Ieškovė nesutinka su Atsakovės atsiliepimo argumentais, jog Ieškovė niekur nedirbo ir samprotavimais, jog neturėjo lėšų. Kaip jau minėta procesiniuose dokumentuose, Ieškovė dešimt metų dirbo (duomenys neskelbtini), todėl turėjo sukaupusi daug santaupų, taip pat gaudavo neįgalumo išmoką.

8. Taip pat Ieškovė nesutinka su Atsakovės atsiliepimo argumentais, jog civilinėje byloje Nr. e2-2208-805/2022 ir civilinėje byloje Nr. e2A-55-413/2023 buvo nustatytos aplinkybės, kurios paneigia Ieškovės teiginius ir argumentu, jog civilinėje byloje yra nustatyti prejudiciniai faktai, kuriais teismas turi vadovautis. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju Ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo pripažinti, kad Ieškovė J. V. su A. G. vedė bendrą ūkį, veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, todėl šios aplinkybės nebuvo nei nagrinėtos, nei įrodinėjamos.

9. Kaip numatyta nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

10. Taip pat Atsakovė kategoriškai nesutinka su Ieškovės teiginiais, kad poros santaupos buvo bendros ir Ieškovė savo santaupomis prisidėjo prie grynaisiais įneštų lėšų į A. G. sąskaitą kai ji buvo atidaryta ir nurodo, kad jos tėvas A. G. pats turėjo santaupų ir tai buvo išimtinai jo asmeninės lėšos. Ieškovė nesutinka su tokiais Atsakovės teiginiais. Kaip jau minėta, porai susipažinus ir pradėjus gyventi kartu, A. G. neturėjo registruotino turto ir gyveno pas buvusios žmonos motiną bei gaudavo minimalų darbo užmokestį, taigi gaunant minimalų darbo užmokestį yra sudėtinga apskritai pragyventi jau nekalbant apie piniginių lėšų taupymą. Siekiant pagrįsti šias faktines aplinkybes, Ieškovė prašo teismo išreikalauti duomenis iš VSDFV apie A. G. darbovietes ir gautą darbo užmokestį nuo 2010 m. iki 2018 m.

Motyvuojamoji dalis

13. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs J. V. apeliacinį skundą, sumažino E. G. priteistinos sumos dydį, atsižvelgiant į laidojimo išlaidas, Ieškovė teikia atsisakymą dėl reikalavimo priteisti laidojimo išlaidas iš Atsakovės.

Atsakovė E. G. pateiktu atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko nurodydama savo motyvus ir argumentus dėl ieškinio atmetimo:

1. Atsakovė E. G. yra mirusio A. G. (toliau - A. G.) dukra. A. G. buvo susituokęs su Atsakovės mama D. G.. (duomenys neskelbtini). Atsakovės tėvai išsituokė, tačiau ir po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo Atsakovės tėvai gyveno kartu kaip šeima iki (duomenys neskelbtini).

2. (duomenys neskelbtini) Atsakovės mama D. G. sužinojo, jog A. G. turi romaną su Ieškove. Būtent tuo metu ir įvyko tikroji Atsakovės tėvų ištuoka. Kiek Atsakovė prisimena, būtent mamos D. G. reikalavimu A. G. išsikraustė iš bendrų šeimos namų. A. G. išsikraustęs iš bendrų šeimos namų kurį laiką gyveno pas savo mamą (Atsakovės močiutę), vėliau A. G. persikraustė gyventi pas Ieškovę į jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini).

Atsakovė nuo 2009 m. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) grįždavo su šeima tik aplankyti artimųjų, t.y. tėvo A. G., savo mamos. Nepaisant atstumo Atsakovė nuolat palaikė ryšį su tėvu A. G., t.y. nuolat bendravo telefonu, per skype programą. Tuo tarpu tarp Ieškovės ir Atsakovės draugiški santykiai nesusiklostė. Jautėsi nuolatinis Ieškovės priešiškumas Atsakovei, buvo atvejų, kada Ieškovė netgi bandydavo nuteikinėti A. G. prieš Atsakovę. Atsakovė su Ieškove yra bendravusi tik kelis kartus. Atsakovei su šeima grįžus į Lietuvą susitikimai su tėvu A. G. vykdavo nedalyvaujant Ieškovei.

3. (duomenys neskelbtini) A. G. buvo diagnozuotas galvos smegenų gerybinis navikas. (duomenys neskelbtini) A. G. buvo operuotas - navikas buvo pašalintas. (duomenys neskelbtini) A. G. sveikatos būklė vėl pablogėjo, (duomenys neskelbtini) jis vėl buvo operuotas. A. G. (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuotas galvos smegenų piktybinis navikas. (duomenys neskelbtini) VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose konstatuota A. G. mirtis.

4. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-asis notaro biuras Atsakovei išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kurio pagrindu Atsakovė įgijo teisę paveldėti po tėvo mirties likusį turtą. Paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudarė piniginės lėšos, buvusios Swedbank AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas buvo palikėjas A. G.. Realizuodama savo teisę į palikimą Atsakovė sužinojo, kad iš A. G. sąskaitos išgrynintos joje buvusios piniginės lėšos, t.y. 7882,13 Eur. Vėliau Atsakovei tapo žinoma, kad šias lėšas be tėvo leidimo ir žinios, t.y. kai tėvas ligoninėje gulėjo be sąmonės, išsigrynino Ieškovė.

5. Atsakovė sužinojusi apie neteisėtą 7882,13 Eur dydžio pinginių lėšų išgryninimą nuo A. G. banko sąskaitos kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, tačiau 2021 m. gruodžio 31 d. prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nutrauktas konstatavus, jog nenustatyta, kad J. V. apsunkintų E. G. teisės į paveldėjimą įgyvendinimą. Prokuroras nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodė, jog vien banko taisyklių pažeidimas dėl mokėjimo kortelės panaudojimo kai ja ar prieiga prie banko sąskaitos naudojasi ne jos savininkas nesant banko sutikimui nesudaro požymių BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje taikymui, todėl konstatavo, jog tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, susiję su A. G. paveldėtinu turtu, kurie nagrinėtini CPK nustatyta tvarka.

6. 2022 m. kovo 23 d. Atsakovė gindama savo pažeistas teises kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių priteisimo, kuriuo prašė iš Ieškovės priteisti 7882,13 Eur, t.y. sumą, kurią Ieškovė išsigrynino nuo A. G. banko sąskaitos. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2208-805/2022 Atsakovės ieškinį tenkino ir Atsakovės naudai iš Ieškovės priteisė visą iš banko sąskaitos Ieškovės išgrynintą sumą, t.y.7882,13 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų, bei bylinėjimosi išlaidas.

7. Ieškovė apeliaciniu skundu apskundė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2208-805/2022 ir kartu su apeliaciniu skundu pateikė Ieškovės A. G. laidojimo išlaidas patvirtinančius įrodymus, bei prašė peržiūrėti pirmos instancijos teismo sprendimą, bei sumažinti iš Ieškovės priteistą sumą. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 12 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-55-413/2023, kuria Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą nutarė pakeisti ir sumažinti priteisiamą nuostolių dydį laidojimo išlaidų suma, t.y. 1453,91 Eur. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi iš Ieškovės Atsakovės naudai priteisė 6428,22 Eur nuostolių atlyginimą, 5 dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, bei bylinėjimosi išlaidų.

8. Taigi akivaizdu, jog Ieškovė, siekdama išvengti piniginių lėšų, kurias nusiėmė nuo A. G. banko sąskaitos be jo sutikimo ir žinios, grąžinimo Atsakovei kaip šių piniginių lėšų paveldėtojai, inicijuoja bylą, kuria prašo Teismo pinigines lėšas, buvusias A. G. banko sąskaitos pripažinti bendrąją daline nuosavybe ir pusę šių lėšų priteisti Ieškovei. Atsakovė kategoriškai nesutinka su Ieškovės ieškiniu.

9. Be kita ko Ieškovė ieškiniu taip pat prašo iš Atsakovės priteisti ir A. G. laidojimo išlaidas. Tačiau kadangi šiuo klausimu jau yra priimtas teismo sprendimas ir jis jau yra įsiteisėjęs, todėl pakartotinai šioje byloje negalėtų būti iš naujo svarstomas.

10. Ieškovė byloje siekia įrodyti, kad ji ir A. G. nuo (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį, taip pat kad jos ir A. G. gyvenimo kartu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikotarpiu visos A. G. vardu atidarytoje banko sąskaitoje sukauptos piniginės lėšos buvo bendra jos ir A. G. nuosavybė. Ieškovės pozicija, kad 8121,27 Eur piniginės lėšos buvusios A. G. vardu atidarytoje banko sąskaitoje priklauso ir jai, o nuosavybės dalys yra lygios, yra grindžiama bendro gyvenimo su A. G. faktu, buities darbų pasidalinimu, rūpesčiu vienas kitam.

11. Atsakovė, nesutinka su Ieškovės pareikštu reikalavimu pripažinti, kad tarp Ieškovės ir A. G. buvo susitarimas vykdyti bendrą jungtinę veiklą.

12. Visų pirma, nors Atsakovė A. G. gyvenimo kartu su Ieškove fakto neneigė, tačiau pažymi, kad jos tėvas A. G. tikslo sukurti su Ieškove bendrą nuosavybę jungtinės veiklos sutarties pagrindu niekada neturėjo. Priešingai, dėl ankstesnės iširusios santuokos A. G. sąmoningai siekė neturėti jokios bendros nuosavybės su Ieškove, todėl joks bendras dalintinas turtas neegzistuoja.

13. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)m. iki (duomenys neskelbtini)m. Ieškovė ir Atsakovės tėvas A. G. neįgijo jokio bendro kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, neturėjo jokių bendrų santaupų nei banko sąskaitose nei grynaisiais pinigais. Tai neabejotinai rodo, jog Ieškovė ir A. G. neturėjo tikslo jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgyti, sukaupti jokio bendro turto.

14. Neatsitiktinai šioje byloje vienintelį turtą, kurį Ieškovė siekia pripažinti jungtinės veiklos sutarties rezultatu yra tik A. G. banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos, kurias pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą privalo grąžinti Atsakovei. Atsakovės vertinimu, Ieškovės siekis A. G. banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas pripažinti bendra jungtine nuosavybe yra tik siekis išvengti atlyginti nuostolius Atsakovei dėl Ieškovės atliktų neteisėtų veiksmų.

15. Antra, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2208-805/2022 ir Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-55-413/2023 šiuo atveju turi prejudicinę galią.

16. CPK 182 str. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

17. Civilinėje byloje Nr. e2-2208-805/2022 Atsakovės reikalavimas dėl 7882,13 Eur nuostolių priteisimo buvo grindžiamas teisės normoms, reglamentuojančiomis nepagrįstą, t y. Ieškovei be teisėto pagrindo nuėmus nuo palikėjo banko sąskaitos pinigines lėšas. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-2208-805/2022 savo atsikirtimus grindė tuo, kad ginčijamos piniginės lėšos buvo jos ir mirusio Atsakovės tėvo bendroji dalinė nuosavybė, įgyta sugyventinių jungtinės veiklos pagrindu. Nors Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-2208-805/2022 savarankiško reikalavimo dėl bendros jungtinės veiklos pripažinimo nepareiškė, tačiau savo argumentus dėl lėšų pasisavinimo pagrįstumo grindė bendra jungtine veikla bei iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t.y. piniginių lėšų bendrumu, bendro gyvenimo su A. G. faktu, buities darbų pasidalinimu, rūpesčiu vienas kitam.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pozityvųjį res judicata poveikį įtvirtinančiame CPK 182 str. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 38/2012; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019,48—49 punktai).

18. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2208-805/2022 dėl nuostolių iš Ieškovės priteisimo, o Ieškovei įrodinėjant byloje buvus bendrai jungtinei veiklai pirmos instancijos teismas vertindamas pateiktus įrodymus byloje nustatė, jog:

18.1. Ieškovė ir Atsakovės tėvas A. G. per kartu nugyventą laiką neturėjo bendros banko sąskaitos;

18.2. Ieškovė, grįžusi iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą faktiškai niekur nedirbo ir jokių oficialių pajamų iš darbinės veiklos negavo;

18.3. Ieškovė, grįžusi iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą gyveno iš užsienyje sukauptų santaupų;

18.4. Ieškovė turėjo atskirą savo vardu atidarytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini);

18.5. Iš banko išrašo teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. Ieškovei buvo mokama VSDFV išmoka, atliekami mokėjimai atsiskaitant už prekes, kurą, komunalines paslaugas ir kt., buvo vykdomas grynųjų pinigų išėmimas. Tuo tarpu A. G. dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), gaudavo pastovias pajams iš darbinės veiklos, jomis disponavo savarankiškai, pildavo kurą pakeliui į darbą, už kurį atsiskaitydavo (duomenys neskelbtini) degalinėje turima banko kortele.

19. Ieškovė šių pirmos instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių apeliacinės instancijos teisme neginčijo, todėl Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimo šioje dalyje nepakeitė. Be to Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartyje pritardamas pirmos instancijos teismo išvadoms, kad Ieškovės pateikti įrodymai, jos apklaustų liudytojų parodymai bylai reikšmingų aplinkybių buvus Ieškovės ir A. G. susitarimui dėl ginčijamos pinigų sumos dalinės nuosavybės nepatvirtino, neabejotinai paneigė Ieškovės teiginius buvus Ieškovės ir A. G. lėšų bendrumui.

20. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-2208-805/2022 ir civilinėje byloje Nr. e2A-55-413/2023 nustatytos aplinkybės akivaizdu paneigia Ieškovės teiginius dėl bendrų Ieškovės ir Atsakovės tėvo A. G. piniginių lėšų bendrumo.

21. Trečia, pats faktas, kad A. G. gyveno Ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute ar kad prisidėjo prie buities darbų, Atsakovės vertinimu negrindžia buvus Ieškovės ir A. G. susitarimui dėl bendros jungtinės veiklos. Pagalba padedant tvarkyti ūkio reikalus arba nedidelės vertės buities reikmėms būtinas prekes, savaime nereiškia, kad asmenys susitarė dėl bendros jungtinės veiklos. Dėl šių Ieškovės nurodytų argumentų yra pasisakyta jau išnagrinėjote byloje dėl nuostolių iš Ieškovės priteisimo. Civilinėje byloje Nr. e2-2208-805/2022 pirmos instancijos teismas sprendime darė išvadą, jog aplinkybės, kad Ieškovei A. G. padėdavo tvarkytis jai nuosavybės teise priklausančiame bute, ar kad A. G. gyvendamas pas Ieškovę duodavo jai iš algos kas mėnesį po 500 Eur elementariems poreikiams tenkinti (maistui, buto komunaliniams paslaugoms apmokėti), nepagrindžia bendrosios jungtinės veiklos rezultato CK 6.969 str. prasme, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nutartimi šios pirmos instancijos teismo padarytos išvados nebuvo paneigtos ar nebuvo pripažintos nepagrįstomis. Ketvirta, šioje Byloje Ieškovė papildomai nurodo, jog iš bendrai sukauptų lėšų tvarkė A. G. tėvų kapus, kad taip pat iš bendrų lėšų Atsakovei pirkdavo ir siųsdavo įvairius siuntinius (lietuviškų maisto produktų, daiktų) į (duomenys neskelbtini), taip pat bendros lėšos buvo naudojamos A. G. gydymui, slaugymui, priežiūrai, vaistams, bei šiomis aplinkybėmis grindžia buvus Ieškovės ir Atsakovės tėvo A. G. susitarimui dėl bendros jungtinės veiklos.

22. Šiems Ieškinio teiginiams pagrįsti Ieškovė nepateikia visiškai jokių įrodymų, nei dėl lėšų bendrumo, nei dėl nurodytų patirtų išlaidų fakto ar kad už paslaugas ar prekes buvo atsiskaitoma iš bendrų lėšų. Kaip jau nurodyta, anksčiau nagrinėtoje byloje jau buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog Ieškovė ir A. G. neturėjo bendros banko sąskaitos, kiekvienas naudojosi savo vardu atidaryta banko sąskaita ir bankine kortele atsiskaitydami už prekes ir paslaugas, kas neabejotinai reiškia, jog kiekvienas iš jų banko sąskaitoje buvusiomis piniginėmis lėšomis disponuodavo savarankiškai.

23. Šios bylos ginčo objektas ir yra A. G. banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos, kurias Ieškovė siekia pripažinti bendromis jos ir A. G. sukauptomis lėšomis. Todėl Ieškovė visų pirma turi pareigą įrodyti, jog šios lėšos buvo bendros, nes piniginių lėšų buvusių A. G. banko sąskaitoje naudojimas jo poreikiams, t.y. tvarkant kapus, siunčiant dukrai siuntinius ar perkant vaistus A. G. gydymui, patvirtina tik tai, jog A. G. banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos buvo naudojamos išimtinai A. G. poreikių tenkinimui, o ne bendram Ieškovės ir A. G. poreikių tenkinimui.

Taigi atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, Atsakovė pagrįstai mano, jog Ieškovė ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodo buvus jos ir A. G. susitarimui dėl jungtinės veiklos vykdymo. Ieškovė į bylą nepateikia jokių įrodymų, kas būtų pagrindas pripažinti tarp Ieškovės ir A. G. buvus susitarimui dėl bendros jungtinės veiklos.

Atsakovė taip pat nesutinka su Ieškovės reikalavimu pripažinti, kad Ieškovė ir A. G. veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, t.y. A. G. banko sąskaitoje sukauptas 8121,27 Eur dydžio pinigines lėšas.

Tuo atveju, jeigu ir Byloje būtų nustatyta, jog Ieškovę ir A. G. siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, tačiau tai savaime nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise.

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas).

26. Kasacinio teismo praktikoje teigiama jog, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159- 916/2022)

27. Todėl sprendžiant ginčą dėl Ieškovės ir A. G. turto, įgyto gyvenimo kartu metu, nuosavybės teisės, pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto, t.y. šiuo atveju piniginių lėšų buvusių A. G. banko sąskaitoje, buvo sudarytas Ieškovės ir A. G. susitarimas sukurti šį turtą, t.y. sukaupti santaupas, bendrosios dalinės nuosavybės teise.

28. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Šiuo atveju Ieškovei, siekiančiai pagrįsti reikalavimus dėl A. G. banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų dalinės nuosavybės, kyla pareiga įrodyti, kad Ieškovė ir A. G. buvo susitarę dėl piniginių lėšų sukaupimo, kurios priklausytų Ieškovei ir A. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise.

29. Visų pirma, šiuo atveju reikšmingos byloje dėl nuostolių priteisimo nustatytos faktinės aplinkybės.

Byloje dėl nuostolių atlyginimo neginčijamai nustatyta, jog tiek Ieškovė, tiek A. G. turėjo atskiras banko sąskaitas. Ieškovė kartu su Ieškiniu pateikė A. G. banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog A. G. vardu (duomenys neskelbtini) banke laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat turėjo jos vardu atidarytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini). Šie banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog Ieškovė nėra atlikusi jokio pavedimo į A. G. banko sąskaitą. Viso A. G. banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos buvo sukauptos iš A. G. gaunamo darbo užmokesčio.

30. Byloje dėl nuostolių atlyginimo taip pat nustatyta, jog Ieškovė, tiek A. G. neturėjo bendros banko sąskaitos, kas leidžia daryti išvadą, jog tarp Ieškovės ir A. G. nebuvo jokio susitarimo kaupti lėšas bendrai.

31. Antra, kita šiai bylai reikšminga aplinkybė yra ta, jog Byloje dėl nuostolių atlyginimo neginčijamai nustatyta, jog Ieškovė grįžusi iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą faktiškai niekur nedirbo, jokių oficialių pajamų iš darbinės veiklos negavo, gyveno iš užsienyje sukauptų santaupų. Vertinant tai, jog Ieškovei buvo reikalingos lėšos ne tik būsto, kuriame gyveno išlaikymui, tačiau ir maistui, aprangai, buitinėms prekėms, tikėtina, jog Ieškovės užsienyje uždirbtos piniginės lėšos buvo išleistos pragyvenimui. Ieškovė į Bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad Ieškovė 2015 m. būtų turėjusi ir kiek piniginių lėšų turėjo, kurias buvo uždirbusi užsienyje.

32. Trečia, jokiais įrodymais Ieškovė nepagrindžia ir savo Ieškinio teiginių, jog ji savo santaupas, t.y. pinigines lėšas uždirbtas užsienyje, pervedė į asmeninę A. G. banko sąskaitą. Abejonių dėl šio Ieškovės pozicijos tikrumo kelia faktinės aplinkybės, jog Ieškovė pati turėdama savo vardu atidarytą asmeninę banko sąskaitą savo asmenines santaupas įnešė į A. G. asmeninę banko sąskaitą. Ketvirta, Ieškovė siekdama pagrįsti pinginių lėšų, buvusių A. G. banko sąskaitoje bendrumą, nurodo, jog dalis, t.y. 4000 Eur, į A. G. banko sąskaitą pervestų piniginių lėšų (duomenys neskelbtini) buvo pervesta į indelio sąskaitą, bei nurodo, jog šis sprendimas buvo neva bendras jos ir A. G. sprendimas. Priešingai nei Ieškovė bando įrodyti šiomis aplinkybėmis, būtent A. G. su banku sudaryta sutartis dėl indelio sąskaitos, patvirtina, jog A. G. banko sąskaitoje buvo jo asmeninės pinginės lėšos ir jis šiomis lėšomis disponavo pats. Indelio sutartis su banku buvo sudaryta jo asmeniškai, o ne bendrai Ieškovės, A. G. su banku sudaryta sutartį.

33. Taigi vertinant tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, akivaizdu, jog Ieškovė neįrodė, jog tarp Ieškovės ir A. G. buvo susitarimas A. G. asmeninėje banko sąskaitoje kaupti bendras santaupas ir kad A. G. banko sąskaitoje piniginės lėšos buvo bendra dalinė Ieškovės ir A. G. nuosavybė, todėl šis Ieškovės reikalavimas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

1.1. Dėl reikalavimo pripažinti, kad Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4060,64 Eur, t.y. ½ partnerių sukauptų santaupų

34. Ieškovė Byloje siekia įrodyti, jog jos asmeninės santaupos buvo įneštos į A. G. asmeninę banko sąskaitą ir prašo Teismo pripažinti, jog Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4060,64 Eur, t.y. pusę A. G. banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų.

35. Atsakovė kategoriškai nesutinka su šiuo Ieškovės reikalavimu.

36. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu.

37. Nesusituokusių kartu gyvenančių (ar gyvenusių) asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, turi įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008).

38. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime nepripažintinas bendrąja daline nuosavybe, būtina nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011, 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

39. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

40. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, akivaizdu, jog būtent Ieškovei kyla pareiga įrodyti, jog būtent pusę A. G. banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų priklauso jai dalinės nuosavybės teise. Tačiau Ieškovė ne tik kad nenurodė, tačiau nepateikė ir jokių įrodymų, kurie pagrįstų Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jos asmeninės santaupos neva buvo įneštos į A. G. banko sąskaitą, nenurodo net sumos, kokiai tai buvo piniginių lėšų sumą.

41. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Atsakovė pagrįstai mano, jog Ieškovė neįrodė, jog pusę A. G. asmeninėje banko sąskaitoje buvusių lėšų, t.y. 4060,64 Eur, priklauso jai bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl šis Ieškovės reikalavimas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

42. Atsakovė pateiktu tripliku nurodė,kad Atsakovės pateikti susirašinėjimai paneigia Ieškovės nepagrįstus teiginius apie neva šaltus Atsakovės ir jos tėvo santykius. Pateikti duomenys patvirtina, jog Atsakovės santykiai su tėvu buvo labai geri ir artimi, juo labiau, jog Atsakovė buvo vienintelė A. G. dukra.

43. Dublike Ieškovė nurodo, jog (duomenys neskelbtini) kai A. G. pradėjo gyventi Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, A. G. neturėjo jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, neturėjo piniginių lėšų, nes gaudavo tik minimalų darbo užmokestį.

44. Tokiais argumentais Ieškovė siekia įrodyti, jog A. G. neturėjo santaupų ir (duomenys neskelbtini) į jo asmeninę banko sąskaitą pervesto piniginės lėšos, t.y. 4797,92 Eur, nebuvo jo asmeninės santaupos, o neva tai buvo Ieškovės asmeninės santaupos.

45. Atsakovė visų pirma pažymi, jog būtent Ieškovei kyla pareiga įrodyti, jog 4797,92 Eur piniginių lėšų suma, kuri (duomenys neskelbtini) buvo įnešta į asmeninę A. G. banko sąskaitą buvo Ieškovės asmeninės lėšos, tačiau kaip akivaizdu, Ieškovė šios aplinkybės neįrodinėja ir tik deklaratyviai nurodo, jog šios lėšos neva buvo Ieškovės.

46. Antra, Ieškovės teiginiai apie Atsakovės tėvo finansinę būklę yra melagingi. Kartu su šiuo Tripliku Atsakovė į Bylą pateikia VĮ „Registrą" duomenis, kurie patvirtina, jog 2012 m. kada A. G. pradėjo gyventi Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute asmeninės nuosavybės teise priklausė dvi transporto priemonės, t.y.:

46.1. Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

46.2. Audi A6Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

47. VĮ „Registrą" pažyma patvirtina, jog A. G. automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleido tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini), o automobilį Audi A6Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims perleido (duomenys neskelbtini).

48. Taigi Ieškovės teiginiai, neva A. G. neturėjo jokio kilnojamojo turto yra melagingi ir neatitinka tikrovės.

49. Trečia, Atsakovė pažymi, jog jos tėvas A. G. visuomet turėjo santaupų, kurias laikydavo tiek grynais, tiek banke indėlių sąskaitose. Atsakovės tėvui dar gyvenant kartu su Atsakovės mama, jie savo santaupas laikydavo indėlių sąskaitose. Šias aplinkybes sieks įrodyti gautais iš bankų duomenimis apie A. G. vardu turėtas banko sąskaitas. Taip pat šias aplinkybes Atsakovė įrodinės liudytojos buvusios žmonos, Atsakovės mamos D. G. parodymais.

50. Atsakovė pažymi, jog būtent Atsakovės mama D. G. gali patvirtinti, kad A. G. turėjo santaupų, kadangi priešingai nei nurodo Ieškovė net ir po santuokos nutraukimo D. G. ir A. G. gyveno kartu. Ir tik tuomet, kai D. G. sužinojo apie A. G. santykius su Ieškove, A. G. išsikraustė gyventi pas savo mamą. A. G. pas savo mamą gyveno apie 2 (dvi) savaites. Reikėtų pastebėti, jog Ieškovė vėlgi teismą klaidina ir nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi prieš pradėdamas gyventi Ieškovės bute, A. G. gyveno pas savo mamą, o ne pas D. G. mamą, kaip kad nurodo Ieškovė.

51. Taigi Ieškovė į Bylą nepateikia jokių įrodymais pagrįstų logiškų paaiškinimų, jog darbingas (duomenys neskelbtini) metų vyras, t.y. Atsakovės tėvas A. G., (duomenys neskelbtini) m. negalėjo turėti (sukaupti) 4797,92 Eur santaupų. Be to Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog A. G. asmeninėje banko sąskaitoje laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2020 m. liepos mėn. buvo kaupiamos tik jo asmeninės lėšos, t.y. lėšos gaunamos kaip darbo užmokestis, SODROS išmokos, VMI grąžinta gyventojų pajamų mokesčio permoka.

52. Ieškovė Byloje įrodinėja, jog turėjo santaupų, tačiau iki šiol į bylą nepateikė nei vieno šias aplinkybes patvirtinančios įrodymo.

53. Priešingai civilinėje byloje Nr. e2-2208-805/2022 neginčijamai nustatyta, jog Ieškovė grįžusi iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą niekur nedirbo ir oficialių pajamų iš darbinės veiklos negavo, Ieškovė grįžusi į Lietuvą gyveno iš užsienyje sukauptų santaupų, kas galimai reiškia, jog ji uždirbtas pinigines lėšas užsienyje buvo išleidusi.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, o dalyje dėl laidojimo išlaidų priteisimo patvirtino, jog atsisako nuo šios ieškinio dalies.

Atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais.

Ieškinys dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir priteisimo atmestinas, o civilinė byla dalyje dėl reikalavimo priteisti laidojimo išlaidas nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

2022-12-14 Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-2208-805/2022 buvo išnagrinėtas E. G. ieškinys atsakovei J. V. dėl nuostolių priteisimo, kuriuo buvo nuspręsta :

„Priteisti iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 7 882,13 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus trylika centų) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 3 559,66 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir šešiasdešimt šešių centų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 117,00 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų) žyminį mokestį. „

Išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas 2023-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-5655-413/2023 pakeitė iš dalies Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimą ir nutarė:

„Priteisti ieškovei E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 428,22 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 22 centus) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 998,32 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 32 ct) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.“

Apeliacinės instancijos teismas nutarties 56 p. nurodė, kad „Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta tik jau minėtas 1453,91 Eur dydžio išlaidas, susijusias su A. G. laidotuvėmis, todėl yra pagrindas šia suma sumažinti ieškovei priteistą pinigų sumą (CPK 285 straipsnis).“

Taigi tokiu būdu tiek 2022-12-14 Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas , tiek 2023-06-12 Kauno apygardos teismo nutartis šioje nagrinėjamojoje byloje turi prejudicinę reikšmę.

Alytaus apylinkės teismo 2022-12-14 sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad:

„Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose, jos atstovė teisminio nagrinėjimo metu teigė ne va tai jie kartu naudojosi ieškovės tėvo banko kortele, ji netgi daugiau nei jis, nes taip buvo sutarę, tačiau tokių aplinkybių nei, kad iki (duomenys neskelbtini), nei ginčijamu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos buvo nuimtos/išgrynintos su A. G. žinia bei jo sutikimu ar turint leidimą kategoriškai nepatvirtino nei faktiniai bylos duomenys, nei atsakovės iniciatyva į teismo posėdį pasikviesti bei apklausti liudytojai, kadangi jiems tokios aplinkybės nėra žinomos. Tuo tarpu jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, pvz. notariškai patvirtinto įgaliojimo veikti A. G. vardu ir jo interesais ar kt., atsakovė taip pat nepateikė. Aplinkybių, kad nuo velionio sąskaitos atidarymo ten esančias lėšas laikė bendromis, nes toks buvo abipusis susitarimas, kad A. G. buvo leidęs naudotis jo banko kortele savo nuožiūra atsakovei ir, kad ši kortelė visuomet būdavo pas atsakovę liudytojų P. B. ir J. P. pagalba atsakovė taip pat neįrodė, kadangi liudytojoms tokios aplinkybės nėra žinomos, apie tai nebuvo kalbėta, dėl to patvirtinti liudytojai to negali. Be to, kaip matyti bylos duomenimis, bendros sąskaitos atsakovė ir ieškovės tėvas per kartu gyventą laikotarpį atsidarę nebuvo ir neturėjo, atsakovė, grįžusi iš (duomenys neskelbtini) Lietuvoje faktiškai niekur nedirbo ir jokių oficialių pajamų iš darbinės veiklos negavo, kaip teigiama bylos duomenimis, ji gyveno iš užsienyje sukauptų santaupų. Teismo pareikalavimu pateiktais duomenimis atsakovė turėjo atskirą savo vardu atidarytą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, iš kurios išrašo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). stebėta, kad atsakovei mokėta VSDFV išmoka, matomas piniginių lėšų judėjimas atsiskaitant už prekes, kurą, komunalines paslaugas ir kt., grynųjų pinigų išėmimas. Bylos duomenimis A. G. dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gaudavo pastovias pajams iš darbinės veiklos, jomis disponavo savarankiškai, pildavo kurą važiuodamas pakeliui į darbą (duomenys neskelbtini), už kurį atsiskaitydavo degalinėje turima banko kortele. O, kad, kaip nurodė atsakovės atstovė, gyvendamas pas atsakovę bute duodavo atsakovei iš algos kas mėnesį po 500 eurų elementariesiems poreikiams tenkinti (maistui ar komunalinėms paslaugoms apmokėti) ar, pasak liudytojų, parodymų tarpusavyje sutarė, A. G. padėdavo tvarkytis atsakovei jai nuosavybės teise priklausančiame sode, niekaip nepagrindžia bendrosios jungtinės veiklos rezultatų CK 6.969 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nenustatyta, jog atsakovė ir A. G. kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, kas būtų pagrindas pripažinti tarp šalių buvus susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos.“

„Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad piniginių lėšų išgryninimas nuimti iš mirusiojo palikėjo A. G. banko sąskaitos buvo vykdomas su jo žinia ir pritarimu.<...> (41 p.)

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovės pateikti įrodymai, jos apklaustų liudytojų parodymai bylai reikšmingų aplinkybių buvus atsakovės ir A. G. susitarimui dėl ginčijamos pinigų sumos dalinės nuosavybės nepatvirtino, todėl teismas pagrįstai minėtus atsakovės argumentus atmetė kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis).<....> (46 p.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir sumažinti teismo sprendimu priteistą sumą iki 6 428,22 Eur (7 882,13 Eur – 1 453,91 Eur; CPK 326 str. 1 d. 3 p.). „ (57 p.).

Iš ieškovės 2023-11-07 byloje pateikto jos banko sąskaitos išrašo ((duomenys neskelbtini)) už (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) laikotarpį matosi, kad per šį laikotarpį ieškovė nebuvo dariusi jokių piniginių pervedimų į A. G. banko sąskaitą.

Iš atsakovės E. G. su (duomenys neskelbtini) pateiktu atsiliepimu į ieškinį pateiktos ieškovės banko sąskaitos išrašo už (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) laikotarpį išrašo matosi, kad (duomenys neskelbtini) (po atlikto valiutos konvertavimo iš litų į eurus po euro įvedimo) ieškovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo 543,78 Eur, bei kad iš šios sąskaitos nėra atlikta jokių mokėjimų į A. G. sąskaitą, o pagrinde iš sąskaitos buvo atliekami atsiskaitymai už ieškovei suteiktas paslaugas ir atsiskaitoma už pirkinius parduotuvėse.

Iš ieškovės (duomenys neskelbtini) pateiktų įrodymų (DOK-49441) dėl jos turėtų pajamų (duomenys neskelbtini) matosi, kad ji (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) piliečiu (vardas ir pavardė nurodyti),kur po to jai už darbą buvo mokamas atlyginimas iki (duomenys neskelbtini), bei buvo gautos skirtingos sumos pajamų.

Ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė į bylą ((duomenys neskelbtini)) jos (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl judriojo ryšio paslaugų teikimo su UAB „(duomenys neskelbtini) „ , bei PVM sąskaitą faktūrą ,iš kurios matyti, jog ji savo vardu įsigijo mobilaus ryšio telefoną, su sąlyga per 24 mėn. mokėti po 12,37 Eur mokestį.

Iš ieškovės 2023-05-02 pateikto kartu su ieškiniu ((duomenys neskelbtini)) A. G. banko sąskaitos išrašo už (duomenys neskelbtini) laikotarpį matosi, kad (duomenys neskelbtini) (po atlikto valiutos konvertavimo iš litų į eurus po euro įvedimo) sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo 4797,92 Eur, bei kad į šią sąskaitą nėra atlikta jokių mokėjimų iš J. V. sąskaitos, o pagrinde iš sąskaitos buvo atliekami atsiskaitymai už pirkinius parduotuvėse, kuro įsigijimą, buvo gaunamas darbo užmokestis, faktiškai kas mėnesį (duomenys neskelbtini) iš bankomato nuolat buvo nuimamos grynųjų pinigų sumos ((duomenys neskelbtini) m laikotarpiu po 200 Eur, nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) po 500 Eur, (duomenys neskelbtini) dar buvo nuimta 2000 Eur, (duomenys neskelbtini) 1000 Eur), bei kartais, apart šių sumų, buvo nuimamos ir kitos kelių šimtų eurų dydžio sumos grynais pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

Ieškovė pateiktu ieškiniu savo reikalavimą grindžia tarp jos ir A. G. buvus partnerystę LR CK 6.970 str. pagrindu (ieškinio 21 p.). Tačiau ieškovė nepateikė rašytinės sutarties dėl jos ir A. G. jungtinės veiklos vykdymo sukuriant bendrąją nuosavybę (CK 6.971 str.) būtent dėl bendro indėlio sukūrimo. Kartu ieškovė nepateikė ir jokių kitų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima neabejotinai spręsti, jog tarp ieškovės ir A. G. buvo bent žodinis susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo A. G. turėtoms banko sąskaitoje piniginėms lėšoms. Tokiu netiesioginiu rašytiniu patvirtinimu galėtų būti ieškovės piniginių lėšų pervedimai į A. G. sąskaitą iš savo banko sąskaitos ar grynųjų pinigų įnešimas savo vardu į A. G. sąskaitą. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė, bei ieškovė nepateikė ir įrodymo apie jos nurodomą buvusį grynųjų pinigų įnešimą į A. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Iš pateikto A. G. banko sąskaitos išrašo galima daryti išvadą, kad jis, maždaug po darbo užmokesčio gavimo, kas mėnesį nuimdavo po 200 Eur, vėliau po 500 Eur grynųjų pinigų, kur iš to galima padaryti išvadą, kad jis gyvendamas pas ieškovę galimai prisidėjo prie būsto išlaikymo , maisto pirkimo ir kitų būtinų išlaidų. Tačiau šis faktas nepatvirtina, kad jis būtų pripažinęs ieškovei dalinę nuosavybės teisę į jo sąskaitoje esančias lėšas ir kad ieškovė būtų galėjusi disponuoti jų sutarta dalimi jo turimų piniginių lėšų sąskaitoje. Iš sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-2208-805/2022 matosi, kad ieškovė A. G. bankine mokėjimo kortele pradėjo disponuoti tik 2020 m birželio mėn. pabaigoje, o iki to laiko šia kortele disponavo tik A. G.. Ieškovė nepateikė ir rašytinio įrodymo - A. G. patvirtinto nustatyta tvarka rašytinio įgaliojimo, kuriuo remiantis ieškovė būtų galėjusi disponuoti jo turimomis piniginėmis lėšomis iki jo susirgimo (duomenys neskelbtini) pabaigoje, kada pagal ieškovės aiškinimą A. G. jau prieš tai prie kelis metus buvo keletą kartų operuotas ir ligoninėje gydėsi dėl sunkios sveikatos būklės. Ieškovės pakviesti ir apklausti teismo posėdyje liudytojai R. G. (ieškovės pusseserė),J. P.(A. G. sesuo) ir A. G.(A. G. brolis) daugiau nurodė aplinkybes dėl A. G. gyvenimo kartu su ieškove, bei kad ieškovė rūpinosi A. G., tačiau nieko konkretaus nežinojo apie A. G. turimas pinigines lėšas banko sąskaitoje ir kas konkrečiai naudojosi šiais pinigais. Iš liudytojo A. G. parodymų galima spręsti, jog A. G. taupė pinigus, bei dar 2002 ar 2003 m buvo gavęs 25 000 litų vietoj išlošto loterijoje automobilio.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr.e3K-3-196-421/2020 30 p. nurodo, kad:

„Kasacinio teismo praktikoje dėl nesusituokusių asmenų jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso nustatymo pabrėžiama, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).“

Iš surinktų įrodymų visumos teismas nenustato, kad tarp ieškovės ir A. G. buvo susitarimas dėl A. G. banko sąskaitoje laikomų pinigų laikyti šiuos pinigus jų bendrąja daline nuosavybe. Ši išvada sutampa su 2022-12-14 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-2208-805/2022 padaryta išvada ir ieškovei nepateikus pakankamų įrodymų(šiuo atveju rašytinio susitarimo) nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį ir dėl to ieškinys atmestinas.

Ieškovė ieškiniu buvo pateikusi ir reikalavimą dėl laidojimo išlaidų priteisimo iš atsakovės. Kadangi Kauno apygardos teismas priimta nutartimi sumažino iš ieškovės priteistą E. G. sumą, tai ieškovė atsisakė nuo reikalavimo dėl laidojimo išlaidų priteisimo ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Kadangi ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms, tai toks atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Ieškovė buvo pateikusi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kur 2023-10-11 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir buvo nutarta sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų išieškojimo iš J. V. a.k(duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr.e2-4430-308/2023 ir įsiteisės teismo sprendimas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki įsiteisės teismo sprendimas , o įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Įvertinus aplinkybes, jog bylos rezultatas palankus atsakovei ieškovės reikalavimus atmetus, o taip pat, kad ieškovė atsisakė nuo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos pobūdį, jog prieš tai buvo išnagrinėtas ginčas tarp tų šalių su panašiomis aplinkybėmis ir proceso ilgumą, įvertinus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, nagrinėtos bylos faktinę situaciją, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti tenkintinas iš dalies, ir atsakovei iš ieškovės priteistina 2800 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl žyminio mokesčio

Ieškinys buvo teikiamas elektroninio ryšio priemonėmis. Nagrinėjamu atveju pradinė ieškinio suma buvo 6452,98 Eur, todėl byloje iš viso turėjo būti mokamas 146,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė paduodama ieškinį buvo sumokėjusi 50,00 Eur žyminį mokestį valstybei , o 2023-05-12 nutartimi likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Kadangi ieškovė atsisakė nuo reikalavimo priteisti 2394,34 Eur laidojimo išlaidų, tai mokėtino žyminio mokesčio dalis nuo šios sumos būtų sudariusi 54 Eur(2394,34x0,03=71,8302x0,75(dėl teikimo el.ryšio pagalba) =53,87 Eur, suapvalinus 54 Eur, o pritaikius CPK 85 str.2d. (atsisakius nuo ieškinio dalies) žyminis mokestis po suapvalinimo būtų 41Eur(54x0,75=40,5).

Žyminio mokesčio dalis nuo reikalavimo dėl 4060,64 Eur priteisimo , pritaikius CPK 80 str.7d. nuostatas(dėl teikimo el.ryšio pagalba) po suapvalinimo sudarytų 91 Eur(4060,64 x 0,03=121,8192x 0,75=91,3644(dėl teikimo el.ryšio pagalba)).Kadangi ieškovė paduodama ieškinį buvo sumokėjusi 50 Eur žyminio mokesčio,tai nesumokėto žyminio mokesčio suma sudaro 41 Eur, bei ši suma priteistina valstybei iš ieškovės.(CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos ir 6,50 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistina ir 6,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais,293 str.1d.4 p.

nusprendžia:

ieškinį dėl ieškovės J. V. reikalavimų, kad ieškovė J. V. su A. G. vedė bendrą ūkį ir veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę (8121,27 Eur santaupų) , o taip pat, kad ieškovei J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4060,64 Eur, t.y. ½ partnerių sukauptų santaupų, atmesti.

Civilinę bylą dalyje dėl ieškovės J. V. reikalavimo priteisti iš atsakovės E. G. 2392,34 Eur A. G. laidojimo išlaidų nutraukti, ieškovei atsisakius nuo šios ieškinio dalies.

Priteisti iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 41(keturiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio(mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,50 Eur (šešių eurų ir septyniasdešimt trijų centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

2023-10-11 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones- vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų išieškojimo iš J. V. a.k(duomenys neskelbtini) sustabdymą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr.e2-4430-308/2023 ir įsiteisės teismo sprendimas palikti galioti ik sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.