Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo sprendimas

2016-10-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1285-657/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-27Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-10-12Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-15Kauno apylinkės teismas
  4. ApeliacijaSprendimas · 2016-10-06Kauno apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2017-05-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-06
Bylos Nr.
2A-1285-657/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12788-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė
Ieškovas
UAB „Monodora“
Atsakovas
M. J., V. R.
Trečiasis asmuo
„(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“
Civilinė byla Nr. 2A-1285-657/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12788-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.2.7.; 2.5.10.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21.
Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Monodora“, atsakovo M. J. ir trečiojo asmens „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Monodora“ ieškinį atsakovams V. R., M. J., tretiesiems asmenims BUAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Monodora“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų M. J. ir V. R. solidariai ieškovės naudai 5 602,99 Eur (19 346,00 Lt) nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-8). Nurodė, kad VĮ Registrų centras duomenimis nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku yra atsakovas M. J., direktore – V. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės nuomojosi patalpas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Nuomos sutartis buvo sudaryta metams, tačiau nuo 2013 m. lapkričio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo netinkamai vykdyti nuomos sutartį ir jos nenutraukusi išsikraustė iš patalpų, nemokėjo nuomos mokesčio nei kitų su nuoma susijusių išlaidų. Atsakovai būdami, atitinkamai, juridinio asmens dalyviu ir vadovu, netinkamai vykdydami nuomos sutartį ir siekdami išvengti nuostolių UAB „Monodora“ atlyginimo trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą iš esmės sustabdė, perkeldami visą įmonės veiklą ir turtą į kitą naujai įkurtą įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku yra atsakovas M. J., nuo 2014 m. sausio 28 d. įmonės direktore yra V. R.. Akivaizdu, kad atsakovas M. J., būdamas abiejų įmonių vienintelis akcininkas, o atsakovė V. R. – abiejų įmonių direktore, tikslu išvengti sumokėti ieškovei skolą atliko neteisėtus veiksmus – visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą bei turtą perdavė trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliko tik skolas. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdo, jokio nekilnojamo turto, lėšų neturi. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4794-435/2014 ieškovei iš trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 5 361,62 Eur (18 512,60 Lt) skola. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant teismo sprendimo, ieškovė dėl jo įvykdymo kreipėsi į antstolį. Antstolis 2014 m. birželio 30 d. Išieškojimo negalimumo akte konstatavo, kad priverstinai išieškoti priteistos sumos nėra galimybių ir vykdomąjį raštą grąžino išieškotojai. Nurodyti atsakovų veiksmai pakenkė įmonei, sumažino įmonės turtą, buvo neteisėti. Atsakovų veiksmai lėmė, kad šiuo metu juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių. Atsakovai priėmę tokius sprendimus padarė įmonei turtinę žalą.

2. Atsakovai M. J. ir V. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 46-54). Nurodė, kad pati ieškovė pažeidė šalių sudarytą 2014 m. liepos 24 d. nuomos sutartį, ignoravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlytus kompromisinius susitarimus. VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinių adresai skirtingi, todėl jokios sąsajos tarp, neva, toje pačioje vietoje vykdomos veiklos nėra. Ieškovės teiginiai dėl buveinės adresų neįrodo atsakovų kaltės bei atsakomybės, nei perkeltos įmonės veiklos ir/ar turto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta ir įregistruota 2012 m. rugpjūčio 4 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – tik 2014 m. sausio 28 d. Atsakovai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ieškovė kreipsis į teismą dėl civilinės bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes gavus dokumentus iš teismo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo faktiškai įsteigta ir veikianti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolinga veikla buvo nulemta verslo rizikos ir susiformavusios ekonominės situacijos, tačiau ne neteisėtų atsakovų veiksmų. Ieškovė nėra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos specifika yra visiškai skirtinga pagrindžia įmonių įstatai, pelno (nuostolių) ataskaita Nr. 12 bei balansas. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įvykusių jokių finansinių ir ūkinių operacijų, ką patvirtina 2014 m. rugpjūčio 1 d. suformuota buhalterinė pažyma Nr. 14/08/01. Nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių vadovas ir dalyvis sutampa, įmonės nėra susietos jokiais finansiniais ar kitokiais ryšiais. Ieškovė nenurodė nei vienos juridinio asmens dalyvio M. J. bei vadovės V. R. civilinės atsakomybės sąlygos ir jų nedetalizavo, todėl ji neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovų tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovė neįrodė atsakovų, kaip buvusio vadovo ir akcininko, lojalumo, sąžiningumo, protingumo pareigų pažeidimo, akivaizdaus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimo, aiškaus aplaidumo ar jam suteiktų įgaliojimų viršijimo.

3. Tretieji asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Monodora“ atsakovams M. J. ir V. R. kiekvienam po 396,00 Eur, o trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 523,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 31,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (T.4, b.l. 18-27).

5. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovų, kaip juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo, kaltės. Ieškovė teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų savo pozicijai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, siekiant išvengti atsiskaitymo su UAB „Monodora“, pagrįsti. Ieškovė UAB „Monodora“ ir trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas atsakovės V. R. sudarė nuomos sutartį Nr. 106, kuria šalys susitarė dėl nuomos termino 1 metų laikotarpiui, apmokėjimo ir atsiskaitymo pagal sutartį tvarkos bei dėl sutarties nutraukimo prieš terminą. Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, kokiu būdu atsakovas M. J., kaip įmonės akcininkas, prisidėjo prie žalos padarymo UAB „Monodora“, nes įmonės vardu veikė direktorė V. R.. Atsakovų pateikti 2013 m. lapkričio 21 d. susitarimai dėl 2013 m. liepos 24 d. sutarties liudija, kad tarp ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kilęs ginčas dėl nuomos sutarties vykdymo. Tuo tarpu ieškovė, kaltindama atsakovus žalos padarymu, pati nepasinaudojo sutarties 14.3 punktu ir nenutraukė sutarties tuo atveju, kai trečiasis asmuo vieną mėnesį vėlavo sumokėti nuomos mokestį. Teismas darė išvadą, kad ieškovė, sudarydama sutartį su trečiuoju asmeniu veikė savo verslo rizika ir privalėjo išsiaiškinti trečiojo asmens finansines galimybes vykdyti sutartį. Reikalavimas vienintelio akcininko atžvilgiu atmestinas, nenustačius visų juridinio asmens dalyvio atsakomybės sąlygų. Šiuo atveju juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjimas atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Monodora“, t. y. sutarties nevykdymas – gali būti suprantamas kaip juridinio asmens nesąžiningumas plačiąja prasme, nes sutartį vykdyti privalu, tačiau vien juridinio asmens vengimo atsiskaityti su kita dalyvaujančia šalimi fakto yra maža, kad būtų galima priteisti skolą iš juridinio asmens dalyvio papildomai. Ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo M. J., kaip juridinio asmens dalyvio, nesąžiningus veiksmus. Tai, kad atsakovas M. J. nebevykdo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos, ją faktiškai yra sustabdęs, o vykdo veiklą kitose įmonėse, nelaikytina nesąžiningais veiksmais, nes juridinio asmens dalyvio teisė užsiimti ūkine komercine veikla keliose įmonėse nėra ribojama, o bet kokia ūkinė veikla apima ir teisę tą veiklą teisiškai nutraukti (sustabdyti). Ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį ir atsakovei V. R., kaip trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, nes ji nėra atsakinga dėl žalos UAB „Monodora“ padarymo. V. R. neįsteigė trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad įmonės veikla ar turtas būtų kokiu nors būdu perduoti naujai įsteigtam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta jokių sandorių ar ūkinių operacijų. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kokie konkrečiai atsakovės veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, o ieškovė neįrodė atsakovų individualios civilinės atsakomybės sąlygų, nes šių atsakovų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams. Teismo nuomone, ieškovės pateikti dokumentai iš internetinių tinklalapių negali būti tinkamais įrodymais šioje byloje grindžiant atsakovų kaltę dėl žalos padarymo. Abu juridiniai asmenys užsiėmė skirtinga veikla ir rinkoje nekonkuravo, todėl ieškovės teiginiai, kad įmonės veikla tuo pačiu adresu kaip ir trečiojo asmens, prekyba panašiais produktais, ar to paties internetinio puslapio naudojimas, sudaro pagrindą išvadai dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, kurie galėtų būti pagrindu žalai iš jų priteisti, atmestini. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindžia, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM įvertinusi pateiktus trečiųjų asmenų finansinius dokumentus, nenustatė, kad buvo siekiama nuslėpti mokesčius nuo valstybės dėl galimai neteisingų duomenų pateikimo apie pajamas, pelną ar turtą. Aplinkybė, jog atsakovas M. J. tuo pačiu metu buvo dviejų juridinių asmenų akcininku, o atsakovė V. R. dviejų juridinių asmenų direktorė, savaime neįrodo atsakovų nesąžiningumo ir neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, nes įmonių veikla turėjo tarnauti bendram tikslui – pelno siekimui, dėl ko yra pagrindo teigti, jog šios abi bendrovės buvo dukterinės. Nagrinėjamu atveju reikšmingas yra sutarčių laisvės principas, todėl atsakovai, manydami, kad įmonės veikla ateityje bus pelninga, siekdami plėsti pardavimo vietas, sudarė sutartį ir tai negali būti pagrindu atsakovų veiksmus pripažinti neteisėtais. Teismas šioje byloje nenustatė, kad atsakovai nuomos sutartį sudarė neįvertinę verslo rizikos, ar veikdami kaip nerūpestingi, neapdairūs, neprotingi asmenys (akcininkas ir vadovas), t. y. atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie gali būti pagrindas įmonės vadovo ar akcininko civilinei atsakomybei kilti. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinį atmetė. Vadovaudamasis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), bei atsižvelgdamas į tai, jog M. J. atstovavo advokato padėjėjos, taip pat į bylos sudėtingumą, posėdžių trukmę teismas sumažino šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas: M. J. ir V. R. priteisė po 396,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė juridinio asmens 523,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

6. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Monodora“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovų bylinėjimo išlaidas (T.4, b.l. 38-49). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismo išvados dėl nuostolių priteisimo prieštarauja teismų ir kasacinio teismo suformuotai praktikai bylose dėl žalos iš akcininkų ir vadovų priteisimo, jos yra prieštaringos. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netenkindamas akivaizdžiai pagrįstų ieškovės prašymų, susijusių su visų bylos aplinkybių nustatymu. Teismas netinkamai vertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – komercinės veiklos perkėlimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje esančius įrodymus ir nevertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumo klausimo, dėl jo nepasisakė. Tuo teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatskleidė bylos esmės. Atsakovės V. R. neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovei atsirado žala, pasireiškė tuo, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove 2013 m. rugpjūčio 1 d. su ieškove sudarė sutartį dėl patalpų nuomos, nors žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ir yra finansiškai nepajėgi sumokėti už nuomą. Atsakovas M. J., kaip vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, negalėjo nežinoti apie įmonės finansinę padėtį. Tiek atsakovė V. R., tiek atsakovas M. J. nevykdė pareigos dar 2012 metais kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Ieškovei liko neapmokėta skola pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-4794-435/2014, kas lėmė, jog ieškovė patyrė žalą, kurią turi atlyginti nesąžiningus veiksmus atlikę atsakovė V. R. – įmonės vadovė, atsakovas M. J. - įmonės vienintelis akcininkas. Šiuo atveju pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį atsakovų kaltė yra preziumuojama. Teismas nepagrįstai nustatė, kad tretieji asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė skirtinga veikla ir rinkoje nekonkuravo. Abi įmonės veiklą vykdė tose pačiose patalpose, naudojo tuos pačius kontaktinius duomenis, prekiavo tapačiais ir panašiais maisto papildais. Ieškovės nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta tam, kad perkelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą į kitą įmonę ir taip išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų apmokėjimo. Ieškovės reikalavimai nebus patenkinti bankroto byloje, todėl jie turi būti nukreipiami atsakovams. Atsakovų neteisėti ir nesąžiningi veiksmai pasireiškė ir tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant nemokiai ji vykdė finansiškai nenaudingus sandorius. Teismas turėjo kritiškai vertinti trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą pažymą, kurioje nurodyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta jokių sandorių ar ūkinių operacijų bei netinkamai vertino nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Teismas išsakydamas nuomonę, kuri nėra įrodyta byloje, kuri yra paneigta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1944-330/2015, pažeidė rungtyniškumo, nešališkumo principus bei CPK 263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą pagrįsti sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Teismas nepagrįstai nevertino, kad pateikti papildomų įrodymų į bylą ieškovė neturėjo galimybės dėl paties teismo ir atsakovų bei trečiųjų asmenų veiksmų. Ieškovė ne kartą prašė teismo išreikalauti iš trečiųjų asmenų jų finansinius dokumentus, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti, ar įmonės yra susiję. Tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Teismas visiškai be jokio teisėto pagrindo, vieną kartą tenkinęs ieškovės prašymą įpareigoti UAB „Aruneta“ pateikti informaciją apie UAB „Aruneta“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos/subnuomos santykius, tokio prašymo neįvykdė. Tokie teismo veiksmai laikytini šališkais, pažeidžia ieškovės teisę į teisingą procesą bei užkerta ieškovei teisę pateikti įrodymus.

Šalies argumentai

7. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo dalį dėl 523,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 54-60). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas sprendime nenurodė, ar 58,00 Eur už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą suma yra su PVM ar be PVM, taigi, sprendimas yra neaiškus. Teismas nepadrįstai darė išvadą, kad Rekomendacijose nėra nurodytas apmokėjimas už nuomonės dėl bylos sustabdymo, baigiamosios kalbos, advokato padėjėjos paaiškinimų byloje surašymą, ir nepagrįstai sprendė, kad šiuos dokumentus trečiojo asmens atstovė rengė savo iniciatyva, o kita šalis neturi pagrindo mokėti priešingos šalies advokato padėjėjos išlaidų už teisines paslaugas, kurių ji neprivalėjo atlikti. Teismas sprendime klaidingai nurodė, kad rašytinių paaiškinimų teikimas byloję yra teisė, o ne pareiga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę gintis nuo pareikšto neteisėto ieškinio ir jo reikalavimų visomis priemonėmis, kurias tik numato galiojantys teisės aktai. Teismas turėjo vertinti minėtus dokumentus vadovautis Rekomendacijų 8.16 punktu, kaip dokumentus, kuriuose pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, o ne pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, kaip už sugaištą laiką pasirengimui bylos nagrinėjimui.

2.2. Teismas nepagrįstai trečiajam asmeniui nepriteisė advokato padėjėjos kelionės išlaidų. Įstatymas neįpareigoja dalyvaujančio byloje asmens rinktis atstovo iš konkretaus miesto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprivalėjo teikti teismui duomenų apie tai, ar Kauno mieste ar rajono teritorijoje nebuvo reikiamos kvalifikacijos, specializacijos advokato ar advokato padėjėjo. Teismas nepagrįstai nepriteisė kopijavimo išlaidų. Bylos kopijos buvo daromos advokato padėjėjos darbo vietoje, todėl atstovė pati sau neišrašė sąskaitų faktūrų. Tačiau atsižvelgus į bylos apimtį ir į tai, kad vidutinė vienos nespalvotos kopijos kaina rinkoje sudaro apie 0,05 Eur, galima daryti išvadą, kad trečiojo asmens turėtos 29,00 Eur dokumentų kopijavimo išlaidos nėra didelės.

2.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl to, jog atsakovas M. J. yra trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius, samdyti atskirus atstovus šioje byloje nebuvo būtinybės. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės byloje turėti atstovą. Atsakovai kaip fiziniai asmenys ir tretieji asmenys šioje byloje nesutampa. Be to, M. J. turi farmacininko išsilavinimą, todėl pasinaudojo įstatymo suteikta teise turėti atstovą. Teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantei išlaidų pagal UAB „Finkona“ 2014 m. rugpjūčio 6 d.PVM sąskaitą – faktūrą.

2.4. Teismas, pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą, sprendime nepasisakė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balandžio 27 d. paaiškinime pareikšto prašymo ieškovei UAB „Monodora“ skirti 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovams ir tretiesiems asmenims. Ieškovė ieškinyje nurodė melagingus ir niekuo nepagrįstus argumentus, neįrodinėjo nei vienos atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl yra akivaizdu, kad pareiškė ieškinį piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis.

2.5. Apeliaciniame skunde atsakovas M. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Monodora“ nebuvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ir ieškovei UAB „Monodora“ paskirti 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovams ir tretiesiems asmenims (T.4, b.l. 61-65).

8. Apeliacinis skunde nurodoma, kad teismas, pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą, sprendime nepasisakė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balandžio 27 d. paaiškinime pareikšto prašymo ieškovei skirti 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovams ir tretiesiems asmenims. UAB „Monodora“ nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė neįrodė nei vienos atsakovų civilinės atsakomybės taikymo, be to, ieškinyje nurodė melagingus ir niekuo nepagrįstus argumentus, todėl ieškinį pareiškė piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 71-85). Atsiliepime nurodė, kad UAB „Monodora“ apeliacinio skundo reikalavimai yra nemotyvuoti, argumentai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams ir byloje surinktiems įrodymams. Teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nuosekliai ir išsamiai pagrindė išvadas. Ieškovės skunde nurodyta teismų praktika šiai bylai yra neaktuali, nes visiškai skiriasi nurodytų bylų faktinės aplinkybės. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovų, kaip vadovo ar dalyvio, kaltės, neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Sutarties sudarymas dėl nuomos ir jos vienašališkas nutraukimas, bei vėliau atsiradęs įmonės veiklos sustabdymas negali būti vertinami, kaip atsakovų neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovė patyrė nuostolius. Šioje byloje buvo pakankamai duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumą, nors įmonė turėjo laikinų finansinių sunkumų, tačiau finansinė padėtis buvo aiški, piniginių lėšų turėjo, į kurias buvo galimas įvykdymas dėl skolos išieškojimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nebuvo sustabdyta tikslu perkelti veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nėra likviduota ir išregistruota, todėl tariama žala kreditoriui dar nėra reali, o tik tikėtina, todėl ieškovė neįrodė ir žalos realumo padarymo fakto.

10. Trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (T.4, b.l. 88).

11. Atsakovė V. R. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.4, b.l. 90-93). Atsiliepime nurodė, kad palaiko atsakovo M. J. ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimus į ieškovės UAB „Monodora“ apeliacinį skundą ir juose išdėstytus argumentus. Teismas teisingai nustatė faktinį pareikšto ieškinio pagrindą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir ištyrė bylos įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir motyvuotą sprendimą. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad UAB „Monodora“ neįrodė atsakovų, juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo, kaltės. Ieškovė naujų argumentų ar įrodymų nepateikė, apeliaciniame skunde atkartojo tuos pačius argumentus ir pagrindus, kaip ir ieškinyje. Priešingai, nei teigia ieškovė, byloje teismas buvo aktyvus, ėmėsi visų priemonių ir padėjo šalims surinkti įrodymus.

12. Atsakovas M. J. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškinys, palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 95-108). Atsiliepime nurodė, kad palaiko trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodytus argumentus. Teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, atskleidė ginčo esmę, nustatė faktines aplinkybes ir šalis siejančius teisinius santykius, tinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas tinkamai vertino surinktus įrodymus, buvo aktyvus. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai yra melagingi, jos reikalavimai nepagrįsti įrodymais. Ieškovė remiasi tik prielaidomis dėl galimai atsakovų padarytos ieškovei žalos. Apeliaciniame skunde nenurodyta nei viena pagrįsta sąlyga ar aplinkybė, reikalinga atsakomybei atsirasti. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, sudarydama sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė savo rizika. Ieškovė turtinės žalos dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo nepatyrė, o nesant žalos negalima nei sutartinė, nei deliktinė, nei solidarioji civilinė atsakomybė. Byloje solidariosios atsakomybės ir negali būti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo kaltės. Pati ieškovė veikė nesąžiningai, piktnaudžiaudama procesu.

13. Ieškovė UAB „Monodora“ atsiliepimuose į atsakovo M. J. ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus prašo šiuos apeliacinius skundus atmesti ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovų V. R. ir M. J. UAB „Monodora“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 121-125, T.5, b.l. 3-6). Atsiliepimuose nurodė, kad teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Trečiasis asmuo nepagrįstai nurodė, kad sprendimas yra neaiškus. Apeliantai nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių skundžiamos sprendimo dalies nepagrįstumą ar neteisėtumą. Teismas šioje sprendimo dalyje nepadarė jokių procesinės teisės normų pažeidimų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliantų argumentai dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei paskyrimo yra nepagrįsti. Teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti netinkamai pareikšto prašymo, CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatytų imperatyvių reikalavimų nepažeidė. Paaiškinime pareikštas prašymas negali būti laikomas tinkamu reikalavimu, dėl kurio teismas turėtų pasisakyti išnagrinėjęs bylą. Be to, atsakovas M. J. neturi teisės pateikti apeliacinio skundo dėl prašymo skirti baudą ieškovui neišnagrinėjimo, kadangi atsakovas nebuvo nei žodžiu, nei raštu pareiškęs tokio reikalavimo. Tretieji asmenys šioje byloje neatstovavo atsakovų ir neturėjo jokios teisės reikšti jokių prašymų kitų šioje byloje dalyvaujančių asmenų vardu. Ieškovė savo teisėmis naudojasi sąžiningai ir tinkamai, siekdama realiai apginti savo teises. Nesuprantama, kokią sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas turėtų pakeisti, nes prašymas dėl baudos skyrimo nebuvo išspręstas. Be to, jeigu atsakovas ar tretieji asmenys manė, kad teismas neišsprendė jų pareikštų reikalavimų, jie vadovaudamiesi CPK 277 straipsnio 1 dalimi galėjo pateikti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Todėl skirti ieškovei baudą vadovaujantis CPK 95 straipsniu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

14. Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Monodora“ reiškė ieškinį tiesiogiai bendrovės akcininkui ir vadovei bei įrodinėjo, kad dėl verslo perkėlimo į kitą įmonę, kad atsakovams, kaip įmonės akcininkui ir vadovei, nevykdant jiems nustatytų fiduciarinių pareigų veikti maksimaliai atidžiai, protingai, rūpestingai ir sudarius su ieškove nenaudingą ir nuostolingą patalpų nuomos sandorį, piniginė prievolė kreditorei liko neįvykdyta. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiamas uždarosios akcinės bendrovės vadovų ir dalyvių civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

Dėl ieškovės teisės reikšti tiesioginį ieškinį

17. Ieškovė UAB „Monodora“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 24 d. sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 106 vienerių metų laikotarpiui (T.1, b.l. 67-70). Sutarties 2 punkte nustatyta, jog nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka nuomos mokestį, mokesčius už komunalines paslaugas, eksploatavimo išlaidų mokestį, mokestį už apsaugą ir signalizaciją pagal pateiktas sąskaitas. Nuomos sutartis buvo nutraukta ir patalpos 2014 m. vasario 24 d. perdavimo – priėmimo aktu buvo grąžintos ieškovei UAB „Monodora“ (T.1, b.l. 77).

18. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu už akių priteisė ieškovei UAB „Monodora“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 205,51 Eur (17 973, 60 Lt) skolos, delspinigių ir nuostolių atlyginimo bei 156,11 Eur (539,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų (T.1, b.l. 9-10). Vykdomasis dokumentas grąžintas 2014 m. birželio 30 d. be įvykdymo, antstoliui buvo sumokėta 100,50 Eur (347,00 Lt) (T.1, b.l. 11-16).

19. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-799-555/2016). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 5 d., Lietuvos apeliaciniam teismui (civilinė byla Nr. 2-1944-330/2015), išnagrinėjus atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. patvirtino kreditorinius reikalavimus. Ieškovė UAB „Monodora“ yra įtraukta į kreditorių sąrašą su 5 760,24 Eur kreditoriniu reikalavimu (trečios eilės kreditorius).

20. Ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei ir dalyviui nepasibaigus bankroto procesui, t. y. nelikvidavus bankrutavusios įmonės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 1 d. nutartyje konstatavo, kad tiesioginis kreditoriaus ieškinys iki bankrutuojančios įmonės pabaigos negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės, nes neužbaigus bankroto bylos, be kita ko, nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turi spręsti bylos sustabdymo klausimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

21. Kauno apygardos teismas (civilinė byla Nr. 2S-2055-773/2016), išnagrinėjęs atsakovo M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties, kuria buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas 2015 m. spalio 12 d. konstatavo, jog byla buvo sustabdyta nepagrįstai, nes bankroto proceso stadija neriboja kreditoriaus teisės kreiptis dėl bankrutuojančios įmonės skolų priteisimo tiesiogiai iš akcininkų, vadovų ir / ar valdybos narių. Tokiu atveju bylos nagrinėjimui esminę reikšmę turi tai, ar galima nustatyti, kad ieškovo reikalavimai nebus patenkinti skolininko bankroto byloje. Šis faktas gali būti nustatomas remiantis įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1786/2014).

22. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, nutartis įsiteisėjo 2016 m. kovo 10 d. 2016 m. kovo 31 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2016 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – riebalų matuoklio Omron BF 306; Mobiliųjų telefonų Samsung E 1200, 2 vnt.; Holter system CS-3CL; Ambylatory Blood Pressure Monitor; spausdintuvo HP Office Jet 100 Mobile pardavimo tvarka ir kainos.

23. Nustačius, jog likviduojama įmonė daugiau turto, kurį pardavus būtų patenkinti kreditorių, tarp jų ir ieškovės reikalavimai, nebeturi, kreditorė UAB „Monodora“ pagrįstai kreipėsi į teismą su tiesioginiu ieškiniu bankrutavusios įmonės vadovams dėl žalos atlyginimo, kuris yra lygus nepatenkintam kreditorės reikalavimo dydžiui bankroto byloje.

Dėl civilinės atsakomybės pagrindų

24. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 str. 1 d.). CK 2.82 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Juridinio asmens valdymo organas yra pagrindinis juridinio asmens organas, per kurį juridinis asmuo įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Atsižvelgiant į skirtingą dalyvių ir valdymo organų narių statusą bei faktiškai atliekamos funkcijos būtina įvertinti, kokias pareigas pažeidė asmuo – valdymo organo pareigas veikti išimtinai bendrovės interesais (CK 2.87 str.) ar akcininkų pareigą elgtis sąžiningai bendrovės atžvilgiu – nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 str. 3 d.). Bendrovės akcininkas turi pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

25. Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės organai netenka savo kompetencijos, tačiau pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą jiems išlieka.

26. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį sprendė, jog ieškovė, teikdama ieškinį ir jame dėstydama įrodymus dėl žalos atsiradimo, neįrodė atsakovų, kaip juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo kaltės. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti, nes tiek įmonės vadovo, tiek ir jos savininko civilinei deliktinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti civilinės atsakomybės turėtų atsakovai, t. y. įmonės vadovė ir akcininkas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų.

Dėl atsakovų veiksmų, kaip sąlygos civilinei atsakomybei taikyti

27. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodo, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius atsakovų V. R. ir M. J. neteisėtus veiksmus, tiek sudarant 2013 m. liepos 24 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tiek ir pagrindžiančius įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsajumą.

28. Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančio juridinių asmenų registro išrašų nustatyta, jog atsakovas M. J. nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu įmonės akcininku, o atsakovė V. R. – įmonės direktore. Atsakovas M. J. taip pat yra vienintelis įmonės UAB (duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 2014 m. sausio 28 d., akcininkas, o atsakovė V. R. – įmonės direktore (T.1, b.l. 17-21).

29. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir viešai skelbiamų duomenų (hppt://rekvizitai.vz.lt), socialinio draudimo duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos 2013 metais lyginant su 2012 metais buvo išaugusios, darbuotojų skaičius svyravo nuo 1 iki 6, buvo sudaromos sutartys ne tik su ieškove, bet ir su A. V. (2013 m. liepos 15 d. bendradarbiavimo sutartis), su F. D. (2013 m. rugsėjo 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 3), su UAB „Rentija“ (2013 m. rugpjūčio 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2013/9-24) (T.2, b.l. 10-11, 25-27, 29-38, 47). Tiek Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartyje, tiek Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartyje konstatuota, kad iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 – 2015 metų balansų matyti, kad įmonė nuo 2012 metų dirbo nuostolingai – 2012 m. patyrė 10 695,38 Eur nuostolį, 2013 m. – 41 936,11 Eur nuostolį, 2014 m. – 3 998,20 Eur nuostolį, 2015 m. – 524,00 Eur nuostolį. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas M. J. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą buvo faktiškai sustabdęs.

30. Ieškovė tiek apeliaciniame skunde, tiek ieškinyje nurodė, kad atsakovai siekdami išvengti atsiskaitymų su kreditoriais įsteigė kitą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurią perkėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tai, kad abu atsakovai tuo pat metu buvo skirtingų įmonių valdymo organai, neleidžia teigti, jog įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkuravo rinkoje, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove, nes jų vykdoma veikla turėjo tarnauti bendram tikslui – pelno siekimui, todėl yra pagrindo teigti, jog šios abi bendrovės buvo dukterinės.

31. Teisėjų kolegija, su tokia teismo išvada nesutinka, nes ji yra prieštaringa. Pirma, dukterinė (antrinė) įmonė, tai įmonė nuosavybės teise priklausanti kitai, patronuojančiai (motininei) įmonei: t.y. įmonė, kurioje kita įmonė turi daugumą dalyvių balsų ar įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės dalyvė, turi teisę skirti ar atšaukti daugumą šios pirmosios įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organo narių, ar įmonė, kuriai pagal jos steigimo dokumento nuostatas ar sudarytas sutartis su kita įmone kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą įtaką, ar įmonė, kurioje kita įmonė, remdamasi sudarytomis su dalyviais sutartimis kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės dalyvių balsų, ar įmonė, kuriai, kompetentingos institucijos nuomone, kita įmonė veiksmingai daro lemiamą įtaką. Antra, byloje taip pat nustatyta, jog 2014 m. sausio 28 d. buvo įregistruota įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vieninteliu akcininku buvo atsakovas M. J., o direktore – V. R.. Atsakovai tuo pat metu buvo ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nuo pat įmonės įkūrimo (2014 metų) buvo pelninga, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, atsakovų teigimu, buvo sustabdyta. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog abi įmonės veikė tuo pačiu adresu Jurbarko g. 2A-200A, Kaune (T.2, b.l. 4), naudojosi tuo pačiu elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l. 17-21), prekiavo tais pačiais produktais, atliko tyrimus (T.2, b.l. 55, 74, 79-83). Trečia, abi įmonės naudojo tą patį internetinį puslapį, antstolio S. U. 2015 m. vasario 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad bandant atidaryti internetinį puslapį adresu (duomenys neskelbtini) paieška nukreipia į internetinį puslapį, esantį (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l. 66-67). Nors atsakovai intensyviai teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, skirtingai nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė prekybinės veiklos, o buvo įsteigta gamybai, tyrimams, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės bei byloje esančių įrodymų visuma įmonių pavadinimų panašumas, registracija tuo pačiu adresu, naudojimasis tuo pačiu internetiniu puslapiu, elektroninio pašto adresu, telefono numeriu, t.y. naudojimasis tais pačiais materialiniais ištekliais ir resursais, iš esmės analogiškos veiklos vykdymas, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ne tik tarpusavyje susijusios, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiteigimo tikslas buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos aktyvios ūkinės veiklos (jos dalies) perkėlimas, pastarajai įmonei paliekant tik skolas bei kreditinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo M. J., kaip įmonės akcininko veiksmų, teisėtumą, jų atitikimą įstatymo leidėjo valiai bei draudimams, pritaria ieškovės pozicijai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidūrus su finansiniais sunkumais, atsakovas M. J. įsteigdamas naują bendrovę veikė netinkamai, neprotingai ir nesąžiningai būtent kreditorės UAB „Monodora“ atžvilgiu. Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu yra visiškai įrodyti ir ši sąlyga jo civilinei atsakomybei taikyti egzistuoja.

32. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės V. R. veiksmų neteisėtumo, vertino nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, ir sprendė, kad atsakovė, sudarydama sutartį su ieškove ir vėliau jos nevykdant, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes negalėjimas atsiskaityti su kreditore negali būti suprantamas kaip juridinio asmens nesąžiningumas plačiąja prasme, o ieškovė sudarydama nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati veikė savo verslo rizika ir privalėjo išsiaiškinti trečiojo asmens finansines galimybes vykdyti sutartį. Tokia teismo išvada nepagrįsta.

33. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalį, bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais; pagal 8 dalį, jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą; pagal 12 dalies 1 punktą, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).

34. Kaip jau minėta negyvenamųjų patalpų sutartis su ieškove buvo sudaryta 2013 m. liepos 24 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek apygardos teismas, tiek apeliacinis teismas spręsdami klausimą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, pakartotinai įvertinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę finansinę padėtį atspindinčius duomenis 2012 – 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenis, kitus rašytinius įrodymus, nustatė, kad 2012 metų pabaigoje į įmonės balansą įrašyto turto vertė sudarė 16 934,08 Eur, kurį sudarė trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos – 3 856,29 Eur, piniginės lėšos – 1 748,15 Eur, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 11 329,65 Eur). Tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 24 733,26 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). 2012 metus įmonė užbaigė patyrusi 10 695,38 Eur nuostolių. 2013 metų pabaigoje įmonė turėjo turto už 47 569,80 Eur, kurį didžiąja dalimi sudarė trumpalaikis turtas – 46 962,47 Eur (per vienerius metus gautinos sumos – 7 286,84 Eur, piniginės lėšos – 1 828,95 Eur, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 37 846,68 Eur), o ilgalaikis turtas – 607,33 Eur. Įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 97 305,09 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). 2013 metus bendrovė užbaigė patyrusi 41 936,11 Eur nuostolį. 2014 metų pabaigoje įmonė turto turėjo už 6 279,25 Eur, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos – 4 193,99 Eur, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 2 085,26 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 60 012,74 Eur sumą (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). 2014 metus bendrovė užbaigė su 3 998,20 Eur dydžio nuostoliais. Šios teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau 2012 metais turėjo finansinių sunkumų. Tačiau UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ finansinei padėčiai blogėjant, 2013 m. liepos 24 d. atsakovė V. R., žinodama įmonės finansinę būklę, veikdama kaip įmonės vadovė, su ieškove sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, be to, tapo naujai įsteigtos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove. Tokios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta aplaidžiai vertinant įmonės būklę, viršijant protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, pažeidžiant fiduciarines įmonės vadovo pareigas ir elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sandoris buvo sudarytas nesąžiningai ir verslo sprendimo taisyklės apsauga šiuo atveju atsakovams netaikoma.

35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abiejų atsakovų neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246 str.). Konstatavus atsakovų neteisėtus veiksmus, jų kaltė preziumuojama (CPK 6.248 str. 1 d.). Atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė, nepateikė įrodymų, paneigiančių jų kaltę.

Dėl priežastinio ryšio ir padarytos žalos dydžio

36. Kaip buvo nurodyta, atsakovas M. J. 2014 m. sausio 28 d. įsteigė kitą įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią įregistravo tuo pačiu adresu, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurios veikla analogiška kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Svarbu, kad UAB(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla vyksta sėkmingai. Byloje dėl bankroto iškėlimo buvo tirtos bei nustatytos ir tokios aplinkybės, kad UAB UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė blogėjo nuo 2012 metų (CPK 182 str. 2 p.). Kaip matyti ieškovė yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė, kurios patvirtintas kreditinis reikalavimas yra 5 760,24 Eur. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, bei atsakovų teismo posėdžiuose parodymus, jog įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto neturėjo, todėl nebuvo ką perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, spręstina, jog tarp aukščiau aptartų atsakovų veiksmų visumos ir ieškovei padarytų nuostolių (žalos), praradus galimybę atgauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtą nuomos mokestį, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, dėl ko atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą.

37. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgdama į tai, jog bankroto byloje likusio ieškovės (kreditorės) nepatenkinto reikalavimo suma yra 5 760,24 Eur, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis atitinka ieškovei padarytą žalą. Atsakovas M. J. nepagrįstai teigia, kad žalos dydis yra ne toks, nors jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti nepateikia (CPK 178 str.). Ginant bankrutavusios įmonės kreditoriaus teises, kreditorei priteistinas žalos dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos.

Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės

38. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai – gali būti pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalį.

39. Iš esmės į UAB „Monodora“ apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) – ieškinys tenkintinas ir solidariai iš atsakovų M. J. ir V. R. ieškovei priteistina 5 760,24 Eur žalos atlyginimo. Iš atsakovų solidariai taip pat priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistos sumos (5 760,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.). Atsiradusią žalą atsakovai turi atlyginti solidariai tarpusavyje, tačiau subsidiariai su skolininke BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (CK 2.50 str. 3 d., 6.6 str. 3 d., 6.245 str. 5 d., CK 6.246–6.249 str.).

Dėl baudos skyrimo

40. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas M. J. apeliaciniuose skunduose teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė jų prašymo – t.y. nepaskyrė baudos ieškovei UAB „Monodora“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

41. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis proceso teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju tokios pareigos nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu, tuo tarpu teisėtas naudojimasis proceso teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

42. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo M. J. ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl baudos skyrimo argumentais, ieškinio, apeliacinio skundo pateikimas, savo teisių gynimas, negali būti laikomas piktnaudžiavimu šiomis teisėmis. Nesant pagrindo konstatuoti, kad ieškovė UAB „Monodora“ atliko veiksmus, kvalifikuotinus kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis, prašymas atmestinas (CPK 95 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apeliacinį skundą ir dėl teismo sprendimo dalies – priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

44. Teisėjų kolegija pažymi, jog šalių bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo laikėsi šių rekomendacijų reikalavimų.

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei.

46. Panaikinus ginčijamą teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį tenkinti – trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavusios atsakovų pusėje, bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

47. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 168,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, tame tarpe 168,00 Eur žyminio mokesčio, 1 000,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų (T.1, b.l. 23; T.3, b.l. 11-13). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 168,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Viso ieškovė turėjo 1 336,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Panaikinus 2016 m. vasario 15 d. teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus, iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteistina po 668,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monodora“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Monodora“ juridinio asmens kodas 133715454, 5 760,24 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt eurų 24 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (5 760,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimą vykdant subsidiariai su bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 302843319, pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-799-555/2016 dėl ieškovės 5 760,24 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Priteisti iš atsakovų M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Monodora“ juridinio asmens kodas 133715454, iš kiekvieno po 668,00 Eur (po šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo M. J. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti.

Atmesti atsakovo M. J. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDalė BurdulienėNerijus Meilutis