- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-2262-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12788-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- M. J., V. R.
- Ieškovas
- UAB „Monodora“
- Trečiasis asmuo
- UAB „FH Life“, UAB „FHLIFE WORLD“
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16984-800/2014 pagal ieškovės UAB „Monodora“ ieškinį atsakovams V. R., M. J. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „FH Life“, UAB „FHLIFE WORLD“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Monodora“ pateikė teismui ieškinį atsakovams V. R., M. J., tretieji asmenys UAB „FH Life“, UAB „FHLIFE WORLD“, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų priteisti 19 346 Lt nuostolių; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškiniu taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones-atsakovams priklausančių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, o jų nesant piniginių lėšų, esančių atsakovams priklausančiose banko sąskaitose ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ar esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis 19 346 Lt sumai areštą. Nurodo, kad ieškinio turtinio reikalavimo suma fiziniam asmeniui yra didelė. Atsakovai išvengdavo skolos mokėjimo. Atsakovai, sužinoję apie didelio turtinio reikalavimo pareiškimą, gali tretiesiems asmenims perleisti, sumažinti ar paslėpti turimą turtą, taip siekdami išvengti būsimojo teismo sprendimo įvykdymo, ką iki šiol jie darė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 6-7). Teismas nutarė ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovams V. R. ir M. J. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant - pinigines lėšas, esančias atsakovams priklausančiose banko sąskaitose ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis 19346,00 Lt sumai. Areštuojant atsakovams priklausantį turtą, uždrausti atsakovams nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant jiems teisę nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Areštuojant atsakovams priklausančias pinigines lėšas, uždrausti atsakovams disponuoti jiems priklausančiomis piniginėmis lėšomis pareikšto reikalavimo ribose, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškove.
Teismas nustatė, kad byloje pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio. 19346,00 Lt suma laikytina didele ieškinio suma, atsižvelgiant į tai, jog atsakovai yra fiziniai asmenys. Todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovai gali vengti vykdyti galimai ieškovei palankų sprendimą, siekti perleisti turtą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo procesinio sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu M. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-07-15 nutartį ir panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones -turto areštą (b.l. 9-12).
Atsiliepimas
1) buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai, nes teismas vertino vienašališkai tik ieškovo ieškinį bei jame suformuotą nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesuteikdamas galimybės atsakovui pateikti atsiliepimą.
2) Teismas priimdamas skundžiamą nutartį turėjo vertinti, ar ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ar tokio masto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės išlaiko pusiausvyros principą, ar yra proporcingos Atsakovo atžvilgiu ir, ar neapriboja/nesuvaržo atsakovo turtinių interesų labiau nei reikėtų užtikrinti galimai Ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
3) Vien didelė reikalavimo suma fiziniam asmeniui negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo reikalaujama suma atsakovui nėra didelė. Atsakovas nuosavybės teise valdo turtą (pastatą-gyvenamąjį namą), kurio vidutinė vertė 119000 Lt, nors baigtumo procentas 86 proc.; atsakovui ir jo sutuoktinei priklauso žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 80 200 Lt.
4) Dėl gyvenamojo namo 2014-06-04 buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, dėl ko aktualu, kad gyvenamasis namas nebūtų areštuotas. Atsakovas, gavęs pinigus po pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dienos net ir ieškovui teismo palankaus sprendimo priėmimo atveju galės bet kada įvykdyti reikalavimą, nes parduotino turto vertė yra daugiau nei dešimt kartų didesnė nei ieškovo reikalavimas. Atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį jam kiltų neigiamos pasekmės.
5) Atsakovas yra 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir pagal 2013-04-03 vienintelio akcininko sprendimą jam yra išmokėta 550 000 Lt dividendų. Be to, ši įmonė turi turto už 2 451 344 Lt.
6) Nepagrįsti ieškinio argumentai apie įmonės veiklos perkėlimą į „(duomenys neskelbtini)“.
7) Remiantis teismų praktika juridinio asmens atsakomybė yra subsidiari, o ne solidari.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-07-15 nutartį palikti nepakeistą (b.l. 33-36). Nurodo, kad ieškinio suma laikytina didele. Visas atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas yra įkeistas. Dėl galimai finansinių sunkumų atsakovas turtą pardavinėja. Kadangi nekilnojamasis turtas yra įkeistas, neaišku ar gautų pinigų už parduotą turtą užteks atsiskaityti su hipotekos turėtojais. Nepateikta įrodymų, kad atsakovas yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, įmonės turtas nėr akcininko turtas, raštas dėl 550000 Lt išmokėjimo turėtų būti vertinamas kritiškai, nes vienintelio akcininko sprendimas, tiek įmonės raštas pasirašytas to paties asmens-atsakovo. Atsakovas nepateikė išrašų iš banko sąskaitų, o jei jo finansinė padėtis gera, neįmokėjo prašomos priteisti sumos į teismo depozitinę sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, pašalinimas. T.y. taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia remtis ekonomiškumo, proporcingumo bei bendraisiais teisės principais. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma. Pažymėtina, kad kai sprendžiamas turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne. T.y. teismas turi kiekvienu konkrečiu atveju vertinti faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes. Teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. T.y. atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti aukščiau nurodytą prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį.
Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad jis nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija ieškinio reikalavimą, yra įmonės akcininkas, jam išmokėta didelė dividendų suma. Tačiau įvertindamas atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus jo turtinę padėtį patvirtinančiu įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo. Iš pateiktų VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų (b.l. 14-15, 21-22) matyti, kad M. J. priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Nepateikta duomenų, kad atsakovas savo sąskaitose turi kaip dividendus išmokėtas sumas ar dalį jų. Nepateikti kiti įrodymai apie atsakovo turimas lėšas, nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šių įrodymų nepakanka norint nustatyti tikrąją apelianto finansinę padėtį bei įvertinti tikruosius pajėgumus įvykdyti galimai palankų ieškovui teismo sprendimą. Todėl atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad ieškinio suma nėra laikytina didele, atmestini kaip nepakankamai įrodyti ir apskritai paneigiantys galimybę jų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
Kaip jau nurodyta, taikant laikinąsias apsaugos priemones imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, todėl apelianto teiginiai, kad dėl gyvenamojo namo 2014-06-04 buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, dėl ko aktualu, kad gyvenamasis namas nebūtų areštuotas rodo, kad atsakovas gali perleisti turimą nekilnojamąjį turtą, dėl ko teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas. Aplinkybė, kad už parduodamą turtą atsakovas gautų pinigų sumą, viršijančią ieškinio reikalavimus, nepatvirtina aplinkybės, kad būtų užtikrintas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nes tai kintamas turtas ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti prarastas.
Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neatsižvelgė į tai, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės išlaiko pusiausvyros principą, ar yra proporcingos atsakovo atžvilgiu ir, ar neapriboja/nesuvaržo atsakovo turtinių interesų labiau nei reikėtų užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet didesniu ar mažesniu mastu varžo asmens, prieš kurį jos nukreiptos, teises. Teismo nuomone nagrinėjamu atveju pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, atsakovo patiriami nepatogumai neperžengė protingumo ir leistinumo ribų. Iš Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašo matyti, jog vykdant Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartį areštuotos piniginė lėšos (19346 Lt 2014-7-29 pavedimu M. J. pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą) (b.l. 31). Byloje nėra duomenų, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas negalėjo įvykdyti įsipareigojimų pagal 2014-06-04 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo sutartį, jame numatytais terminais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad neproporcingai suvaržytos atsakovo teisės ar pažeidžiamas ekonomiškumo principas.
Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai, nes teismas vertino vienašališkai tik ieškovo ieškinį bei jame suformuotą nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesuteikdamas galimybės atsakovui pateikti atsiliepimą. CPK 147 str. 1 d. nustatyta, jog kai teismas mano, kad būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. T.y. atsakovo informavimas nėra privalomas. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti, kad atsakovą informuoti buvo būtina. Todėl konstatuotina, kad atsakovo procesinės teisės pažeistos nebuvo. Teise būti išklausytas atsakovas pasinaudojo pateikdamas atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turi tik preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. T.y. teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas. Ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. T.y. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Todėl apelianto teiginiai dėl ieškinio argumentų apie įmonės veiklos perkėlimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakomybės formos, nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai neaktualūs. Klausimas dėl ieškinio bei įrodymų pagrįstumo ir faktinių aplinkybių, bus išspręstas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus teisme priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad atsiliepimą į atskirąjį skundą ieškovo UAB „Monodora“ vardu pasirašė advokato padėjėja R. S.. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokato padėjėjas neturi teisės pasirašyti atsiliepimo į atskirąjį skundą ir pateikti teismui. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimą į atskirąjį skundą pasirašė asmuo, neturintis tokios teisės, atsiliepimo atskirąjį skundą argumentų apeliacinė instancijos teismas nevertino.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.