- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-213-896/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01083-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- B. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-72-558/2022 pagal ieškovės B. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių bei atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei B. K. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. K. patikslintu ieškiniu prašė:
1) panaikinti B. K. ir A. K. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Alytaus šv. Liudviko parapijos bažnyčioje, ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašą dėl atsakovo A. K. kaltės;
2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę K. pavardę;
3) iš atsakovo priteisti ieškovės naudai 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
4) iš atsakovo A. K. ieškovės B. K. išlaikymui priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) nepilnamečių vaikų D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina B. K.;
6) iš atsakovo A. K., nepilnamečių vaikų D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti kiekvienam po 450 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant ieškovei tvarkyti lėšas uzufrukto teise;
7) iš atsakovo A. K., nepilnamečių vaikų D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 5 400 Eur įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki ieškinio pateikimo teisme dienos;
8) nustatyti A. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. K. ir D. K. bendravimo tvarką;
9) iš A. K. B. K. naudai priteisti 4 000 Eur kompensaciją dėl sumažėjusios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės;
10) pripažinti B. K. teisę į A. K. sukaupto AVIVA Lietuva 1 146,31 Eur pensijų fondo lėšų.
Šalies argumentai
2. Atsakovas A. K. priešieškiniu prašė:
1) santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2) palikti ieškovei pavardę „K.”, atsakovui „K.”;
3) nepilnamečių vaikų D. K. ir D. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;
4) iš atsakovo A. K. nepilnamečių vaikų D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti kiekvienam po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant ieškovei tvarkyti lėšas uzufrukto teise;
5) nustatyti, kad atsakovo su nepilnamečiais vaikais D. K. ir D. K. bendrauja sekančiai:
5.1. du kiekvieno mėnesio, kuomet tėvas būna Lietuvoje, savaitgalius;
5.2. vaikų visų ugdymo ir mokymosi atostogų metu pusę vaikų atostogų laiko, kuomet tėvas būna Lietuvoje;
5.3. metinių ir šeimos švenčių dienomis, atsižvelgiant į vaikų interesus ir tėvo buvimą švenčių metu Lietuvoje;
5.4. apie tikslų planuojamą bendravimo laiką tėvas vaiko motiną SMS žinute informuoja prieš 48 val.;
5.5. telefonu, socialinių tinklų pagalba, kiek tai netrukdo vaikų veiklai ir poilsiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Alytaus šv. Liudviko parapijos bažnyčioje, ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Alytaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp B. K. ir A. K. apskaitos akto įrašą dėl atsakovo A. K. kaltės; priteisė iš A. K. B. K. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – K.; nustatė nepilnamečių vaikų D. K. ir D. K. gyvenamąją vietą su motina B. K.; priteisė iš A. K. nepilnamečiams vaikams D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250 Eur išlaikymą kiekvienam, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 4 d., iki vaikų pilnametystės, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant vaikų piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jų įstatyminei atstovei motinai B. K.; priteisė iš A. K. nepilnamečių vaikų D. K. ir D. K. naudai po 2 100 Eur kiekvienam (viso 4 200 Eur) išlaikymo įsiskolinimą; nustatė tokią tėvo A. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. K. ir D. K. tvarką:
1. Tėvui būnant užsienyje, šis su vaikais bendrauja nuotoliniu būdu per Skype ar kitokią interaktyvią programą 2 kartus per savaitę, pirmadienį ir ketvirtadienį, po tėvo darbo valandų, bet ne vėliau kaip iki 20 val. Lietuvos laiku;
2. Tėvui būnant Lietuvoje:
2.1. vaikus pasiima iš gyvenamosios vietos antradienį ir ketvirtadienį su motina iš anksto sutartu laiku ir parveža į gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą tą pačią dieną šalių sutartu laiku;
2.2. vaikus pasiima iš gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį 10 val. ir parveža į gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą sekmadienį 18 val.;
2.3. neporiniais metais tėvas šv. Velykas sutinka su vaikais, iš gyvenamosios vietos pasiimdamas juos pirmąją šv. Velykų dieną 12 val. ir parveždamas į gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą antrą dieną 18 val.;
2.4. poriniais metais tėvas šv. Kalėdas sutinka su vaikais, iš gyvenamosios vietos pasiimdamas juos pirmąją šv. Kalėdų dieną 12 val. ir parveždamas į gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą antrą dieną 18 val.;
2.5. vaikai atostogų metu pirmą pusę atostogų laiko būna pas tėvą.
2.6. apie tikslų planuojamą bendravimo laiką tėvas vaiko motiną SMS žinute informuoja prieš 48 valandas.
Teismas priteisė iš atsakovo A. K. ieškovės B. K. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 23 d., iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovo A. K. ieškovės B. K. naudai 3 000 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą; pripažino B. K. teisę į A. K. sukaupto UAGDPB „AVIVA Lietuva” 1 146,31 Eur pensijų fondo lėšų; priteisė B. K. iš A. K. 1 176,95 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo A. K. į valstybės biudžetą 275 Eur žyminį mokestį, priteisė iš ieškovės B. K. į valstybės biudžetą 226 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas nustatė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Alytaus šv. Liudviko parapijos bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) santuoką apskaitė Alytaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. K., o santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. K.. Nuo 2020 metų balandžio mėnesio šalys neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Teismas padarė išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima.
5. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad šalys gyvena skyrium nuo 2020 metų balandžio mėnesio, kai atsakovas paliko šeimos namus ir išėjo gyventi kitur. Iš bylos medžiagos nustatė, tą patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu, kad šiuo metu jis gyvena su kita moterimi – G. B.. Atsakovas teigia, kad jis santykius su šia moterimi užmezgė tada, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais kitais įrodymais. Atsakovo neištikimybės faktas įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais: susirašinėjimo telefonu sms žinutėmis, iš kurių matyti, kad atsakovas 2020 m. kovo 27 d. sms žinute paklausė ieškovės ,, jai aš turėčiau kitą, ką tu sakytum, ką tu darytum?”; 2021 m. sausio 31 d. atsakovas parašė sms žinutę ieškovei, kurioje nurodė ,, jai ne su G. būčiau dabar, tai būtų kita, nes aš jau seniai galvojau apie skyrybas”, taip pat atsakovo banko sąskaitos išraše (110 eilutė) atsakovas G. B. 2020 m. birželio 8 d. bankiniu pavedimu pervedė 6 Eur, o mokėjimo paskirtyje nurodė ,,Myliu”. Nors atsakovas teigė, kad su G. B. pradėjo artimai bendrauti kai šalys gyveno skyriumi ir ši moteris nebuvo skyrybų priežastis, tačiau iki šios moters atsiradimo jo gyvenime ieškovė su atsakovu gyveno šeimoje, jų santykiai buvo geri, abu rūpinosi judviejų pirmagimiu, laukėsi antrojo vaikelio ir kūrė planus pasistatyti šeimos namus ir apsigyventi atskirai nuo tėvų. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojais ieškovės tėvai D. A. bei S. A., kurie žentą apibūdino kaip gerą žmogų ir tik atsiradus kitai moteriai jis paliko šeimos namus ir išėjo gyventi atskirai. Nustatytos aplinkybės, jog atsakovas susirado kitą moterį ir paliko šeimos namus kai ieškovė laukėsi antrojo jų vaiko, o šiam gimus atsakovas nepasiėmė jų iš ligoninės, neaplankė, sūnų pirmą kartą pamatė praėjus keturiems mėnesiams po jo gimimo, patvirtina, jog esminis ryšys tarp santuokos iširimo ir šalių veiksmų yra susijęs būtent su tokiu atsakovo elgesiu, kuris yra nesuderinamas su įprastu sutuoktinio elgesiu, prieštaraujančiu ne tik teisės, bet ir moralės principams. Atsakovas neįrodė, jog šalių santuoka iširo dėl abipusės sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas teisinius padarinius turtinėms sutuoktinių teisėms sukelia nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. gegužės 5 d.
6. Teismas pripažino, kad ieškovę sutuoktiniui palikus su mažamečiu sūnumi, kai tuo metu ieškovė laukėsi ir antrojo vaiko dėl kitos moters, ieškovei tai neabejotinai sukėlė emocinius pergyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas, pažeisdamas lojalumo pareigą, sutrikdė šeimos vidinius emocinius ryšius, dėl to sukėlė neigiamų išgyvenimų ieškovei, o taip pat atsižvelgė ir į formuojamą teismų praktiką, šalių turtinę padėtį, santuokoje pragyventą laiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei.
7. Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo turtinę padėtį bei jo darbingą amžių, atsižvelgdamas į ieškovės turtinę padėtį, pripažino būtinu priteisti iš A. K. ieškovės B. K. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. (kai ieškovė patikslino ieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką bei priteisti jai išlaikymą) iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad ieškovė iki santuokos sudarymo yra įgijusi vieną transporto priemonę – Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: 0,3000 ha žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, viraline, ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio plotas 1 0000 ha, žemės sklypas, kurio plotas 1,5600 ha, žemės sklypas, kurio plotas 0,2000 ha, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovei nustatytas iki (duomenys neskelbtini) (iki senatvės pensijos) netektas darbingumas 60 %, taip pat ieškovei nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2023 m. kovo 4 d. Šiuo metu ieškovės gaunamas pajamas sudaro 260 Eur gaunama neįgaliojo išmoka, 82,80 Eur priežiūros (pagalbos) tikslinė išmoka. Ieškovė gauna išmokas kiekvienam vaikui, kurios šiuo metu yra po 80,50 Eur/mėn. Ieškovė turi du išlaikytinius. Ieškovė yra vaiko auginimo atostogose iki trejų metų (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). Ieškovė serga nuo 2011 metų, jai diagnozuota: (duomenys neskelbtini), pasunkėjęs vaikščiojimas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metais buvo operuota (taikytas (duomenys neskelbtini) gydymas). Ieškovė sunkiai vaikšto, savarankiškai neatsistoja, gatvėje eina su pagalba, buto ribose vaikšto savarankiškai, nes yra visur atramos. Po paskutinio gimdymo skauda klubus, ypač dešinį, skauda abipus kryžkaulyje, nutirpusi kairė ranka, maudžia per riešą, ieškovei rekomenduojama riboti fizinius krūvius, kineziterapija. Atsakovas A. K. jokio nekilnojamojo turto neturi, turi asmeninės nuosavybės teise iki santuokos įgijęs transporto priemonę – BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”, jo darbo užmokestis per mėnesį, neatskaičius mokesčių laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. sudarė 383,57 Eur, nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. – 0 Eur, nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. – 482,20 Eur, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 1 205,50 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad du mėnesius būdamas komandiruotėje Švedijoje jis dirba, o kitus du mėnesius būna Lietuvoje. Per du mėnesius Švedijoje jis uždirba apie 5 000 Eur, tačiau jis iš šios sumos turi pragyventi keturis mėnesius (per mėnesį sudaro 1 250 Eur). Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes jo pajamos iš darbinių santykių yra žymiai didesnės, jis yra darbingas, sveikatos sutrikimų neturi, kas leidžia jam užsidirbti ir susirasti papildomo darbo, tuo tarpu ieškovė dėl sveikatos sutrikimų (netektas 60 % darbingumas) turi reguliariai lankytis pas medicinos specialistus (daryti mankštas, masažus, įvairias kitas procedūras), kurios yra mokamos. Atsakovas nurodė, kad ieškovė galėtų gauti pajamas iš jai priklausančių žemės sklypų juos išnuomodama. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja ieškovės motina D. A. nurodė, kad ji ūkininkauja ieškovei priklausančioje sodyboje, augina daržoves, vištas, dirbamos žemės yra tik 2 ha, ją išnuomojus per metus gautų nuo 80 Eur iki 100 Eur. Taip pat liudytoja nurodė, kad už ieškovei priklausančius žemės sklypus, kuriuos ji su vyru prižiūri, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros yra gavusi 600 Eur išmoką. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės tėvai ūkininkaudami dukros sodyboje daug daugiau prisideda prie ieškovės šeimos išlaikymo, negu, kad ieškovė išnuomojus svetimam asmeniui žemės sklypą per metus gautų žymiai mažesnes pajamas, negu ieškovės tėvų sukurtu darbu. Ieškovės tėvai, gyvendami kartu su ieškove ir jos dviem mažamečiais vaikais, aprūpina ieškovę maistu bei prisideda lėšomis, nes viena ieškovė iš savo gaunamų pajamų nepragyventų. Iš dalies teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ji tam tikras pajamas galėtų gauti, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis nėra pakankama save išlaikyti ir užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį.
8. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiais vaikais rūpinasi viena ieškovė, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikams, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Todėl šiuo atveju didesnę išlaikymo naštą turėtų prisiimti atsakovas, nes jo turtinė padėtis geresnė ir jis neturi sveikatos sutrikimų. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui kiekvienam po 450 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Į bylą ieškovė pateikė šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimo lentelę: D. K. poreikių patenkinimui kiekvieną mėnesį skiriama po 590 Eur: maistui – 180 Eur (apie 6 Eur per dieną), sveikatos stiprinimui – 30 Eur (maisto papildai, vitaminai, vaistai, vykimas pas gydytojus), rūbams ir avalynei – 50 Eur, būstui (elektra, atliekų išvežimas, vanduo, dujos ir pan.) – 30 Eur per mėnesį tenkanti išlaidų dalis, higienos ir švaros prekėms, kirpyklai – 50 Eur; laisvalaikiui – 50 Eur, transporto kuro išlaidoms – 50 Eur, ugdymo priemonėms, žaislams, knygoms, kanceliarinėms priemonėms – 50 Eur, rinkliava ir mokesčiai ugdymo įstaigoje – 100 Eur; D. K. poreikių patenkinimui kiekvieną mėnesį skiriama po 440 Eur: maistui – 150 Eur (apie 5 Eur per dieną), sveikatos stiprinimui – 30 Eur (maisto papildai, vitaminai, vaistai, vykimas pas gydytojus), rūbams ir avalynei – 50 Eur, būstui (elektra, atliekų išvežimas, vanduo, dujos ir pan.) – 30 Eur per mėnesį tenkanti išlaidų dalis, higienos ir švaros prekėms – 70 Eur; laisvalaikiui, žaislams, ugdymo priemonėms – 60 Eur, transporto kuro išlaidos – 50 Eur. Teismo vertinimu, išlaidos, tokios kaip drabužiams, avalynei, higienos ir švaros prekėms, žaislams, ugdymo priemonėms, atsižvelgiant į pačios ieškovės turtinę padėtį, yra per didelės, kitos nurodytos išlaidos, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir pramogų kainas, yra realaus ir protingo dydžio. Teismo vertinimu, šalių vaikams, kuriems šiuo metu yra vienam 5 metai, kitam 2,4 metai, būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga apie 400 Eur per mėnesį suma. Iš šių sumų atėmus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą gaunamą išmoką vaikams, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 80 Eur, tėvams reikalinga pasidalinti: kiekvienam sūnui likusią 320 Eur sumą, iš kurios kiekvienam po 250 Eur turėtų skirti tėvas ir po 70 Eur turėtų skirti motina. Priteisdamas išlaikymo sumą nepilnamečiams vaikams, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į ieškovės blogesnę turtinę padėtį.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 13 mėnesių, t. y. nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 4 d. (ieškinio teisme padavimo dienos), skaičiuojant po 350 Eur, kas sudarytų 5 400 Eur (2 vaikai x 350 Eur/mėn. x 13 mėn. – 3 700 Eur teikto išlaikymo). Nurodė, jog atsakovas savo nuožiūra kiekvienam vaikui, palikęs šeimos namus nuo 2020 m. balandžio mėnesio, skyrė po 200 Eur/mėn., o nuo 2021 m. kovo 2 d. – po 150 Eur/mėn. Todėl yra susidaręs įsiskolinimas, nes atsakovas per mažai skyrė vaikų išlaikymui, o šias sumas kompensavo vaikams ieškovės tėvai (vaikų seneliai). Apie sumokėtas vaikų išlaikymui skirtas lėšas patvirtino į bylą pateiktas atsakovo A. K. banko sąskaitos išrašas. Atsakovas, duodamas paaiškinimus 2022 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad palikdamas šeimos namus jis atsakovei grynaisiais davė 550 Eur vaikų išlaikymui, tačiau ieškovė patikslino ir patvirtino, kad atsakovas vaikų išlaikymui paliko ne 550 Eur, o 500 Eur ir ši suma nebuvo išminusuota iš išlaikymo įsiskolinimo sumos. Atsakovas prieštaravimų ieškovei dėl patikslintos sumos nepareiškė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į tai, kad vaikams išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą teismas skaičiavo nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2021 m. gegužės 5 d., kas sudaro 4 200 Eur (250 Eur x 2 mėn. x13 mėn.= 6 500 Eur – 4 200 Eur teiktas išlaikymas) ir priteisė iš atsakovo A. K. po 2 100 Eur kiekvieno vaiko D. K. ir D. K. naudai.
10. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti kompensaciją iš atsakovo už atsakovo įsigytą lengvąjį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad byloje yra pateikti duomenys, jog 2020 m. balandžio 22 d. J. B. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi už 1 500 Eur įsigijo automobilį BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš A. V.. Iš atsakovo į bylą pateikto banko Swedbank, AB sąskaitos išrašo nustatė, kad 2020 m. balandžio 22 d. (eilės Nr. 162) į pardavėjo A. V. sąskaitą A. K. pervedė 1 500 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodė “Uz bmw ldb 520”. Iš 2021 m. gegužės 19 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nustatė, kad minėtas automobilis buvo parduotas už tą pačią 1 500 Eur sumą. Teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas santuokines lėšas (1 500 Eur) panaudojo ne šeimos poreikių tenkinimui, todėl jis privalo kompensuoti ieškovei ½ dalį 1 500 Eur sumos, kas sudaro 750 Eur kompensacijos už santuokoje įgyto turto sumažėjimą. Dėl reikalavimo priteisti ieškovei 2 250 Eur kompensaciją iš atsakovo, t. y. už santuokoje įgytų lėšų panaudojimą ne šeimos poreikių tenkinimui, teismas nurodė, kad atsakovo į bylą pateiktas jo banko Swedbank, AB sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas 2020 m. liepos 12 d. E. B. pervedė 1 000 Eur sumą (eilės Nr. 151), mokėjimo paskirtyje nurodė “Užstatas”, o 2020 m. rugsėjo 21 d. savo motinai R. K. pervedė 3 500 Eur (eilės Nr. 215), mokėjimo paskirtyje nurodė „Skola”. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad jo tėvai turėjo planų įsigyti sodybą ir jie paprašė, kad jis paskolintų sodybos pirkimui lėšų. Atsakovo turimų lėšų nepakako norimai sodybai įsigyti, todėl likusią dalį paskolino G. B., tačiau, kol tėvai grąžins jai skolą, buvo nuspręsta, kad jai nuosavybės teisėmis bus įregistruota ½ dalis tėvų ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas panaudojo santuokines lėšas ne šeimos poreikių tenkinimui, todėl atsakovas privalo kompensuoti ieškovei ½ dalį 4 500 Eur sumos, kas sudaro 2 250 Eur kompensacijos už santuokoje įgyto turto sumažėjimą.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė jai pripažinti teisę į atsakovo sukaupto UAGDPB „AVIVA Lietuva“ 1 146,31 Eur pensijų fondo lėšų. Teismas iš Gyvybės draudimo taupymo investavimo pensijų fondo „AVIVA Lietuva” 2022 m. vasario 23 d. pažymos nustatė, kad atsakovas A. K. nuo santuokos sudarymo iki ieškinio teisme pateikimo dienos sukaupė 2 292,62 Eur pensijos fondo. Atsižvelgęs į tai, kad pensijų fondo lėšos buvo sukauptos šalims gyvenant santuokoje, kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas pensijų fondui mokėjo iš savo asmeninių lėšų byloje nėra, todėl pensijų fondo lėšas teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir ieškovei pripažino teisę į ½ dalį, t. y. 1 146,31 Eur atsakovo sukauptų pensijų fondo lėšų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė B. K. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo dalį dėl priteisto iš atsakovo A. K. nepilnamečiams vaikams išlaikymo ir iš A. K. nepilnamečiams vaikams D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui priteisti išlaikymą po 400 Eur/mėn. mokamą periodinėmis išmokomis, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, prijungti įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nevisiškai įsigilino į esamą situaciją ir pateiktus ieškovės įrodymus bei paaiškinimus, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, todėl netinkamai nustatė vaikams per mėnesį reikalingo išlaikymo dydį. Ieškovė nurodė, kad D. K. poreikių patenkinimui rūbams ir avalynei per mėnesį reikia 50 Eur, higienos ir švaros prekėms, kirpyklai – 50 Eur; ugdymo priemonėms, žaislams, knygoms, kanceliarinėms priemonėms – 50 Eur; D. K. poreikių patenkinimui kiekvieną mėnesį reikia skirti rūbams ir avalynei 50 Eur, higienos ir švaros prekėms – 70 Eur; laisvalaikiui, žaislams, ugdymo priemonėms – 60 Eur. Teismas argumentų, kodėl šie poreikiai per dideli, nenurodė, išskyrus, kad jie per dideli atsižvelgus į ieškovės turtinę padėtį. Teismas neįvertino, kad tokio amžiaus vaikai labai greitai išauga rūbus, apavą, kad jiems dėl amžiaus ypatumų sezoninių rūbų ir avalynės reikia daugiau, nes jie greičiau ne tik išauga, bet ir labiau juos dėvi, supurvina, dėl ko reikia daugiau pakaitinių rūbų ir apavo. Vaikai yra labai skirtingi savo ūgiu ir svoriu, kad avalynės, kuri buvo nešiojama kito vaiko, negalima duoti nešioti kitam, nes tai labai individualu, gali neteisingai formuotis vaiko pėda. Dėl skirtingo vaikų sudėjimo, dydžio, amžiaus, ne visi išaugti vyresnio vaiko rūbai tinka jaunesniam. Dėl nurodytų priežasčių vaikų rūbai yra dažnai skalbiami, todėl reikia daugiau ir būtent vaikams skirto rūbų skalbiklio, kuris yra brangesnis nei suaugusiems tinkamas skalbiklis. Vaikams skirtos higienos priemonės, odos ir plaukų priežiūros priemonės yra specifinės, skirtos tik vaikams, be to, kadangi vaikai turi daugiau sąlyčio su aplinka lauke, jie yra dažniau prausiami ir maudomi, todėl ir šių priemonių jiems reikia daugiau. D kol kas dėvi sauskelnes, kurių jam per dieną vis dar reikia nuo 5 iki 8 vienetų. Sauskelnių D užtenka 2 mėnesiams, jų pardavimo kaina 2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo 104 Eur, tų pačių sauskelnių kaina už 4 dėžes 2022 m. spalio 14 d. – 112 Eur. Todėl D. higienos ir švaros prekėms jau nepakanka ieškovės nurodytų 70 Eur. O dar yra išlaidos drėgnoms servetėlėms, vatos tamponėliams, popieriniams rankšluosčiams, tualetiniam popieriui, ausų krapštukams, rankšluosčiams, patalynei ir kitoms priemonėms. Laisvalaikiui, žaislams, ugdymo priemonėms reikia netgi daugiau nei nurodyta paskaičiavimuose, nes pvz., vien tik spektaklių Alytaus mieste vaikams kaina yra 15 Eur. Vaikų ugdymui reikia ir kitų priemonių, kurios turi savo vertę. Teismo sumažinti vaikų poreikiai apriboja galimybes ugdyti vaikus visapusiškai, o tai būtų pvz., ir fizinė veikla baseine žiemos metu, kitos pramogos, žaislai, piešimo, lipdymo, muzikavimo priemonės. Pateiktuose paskaičiavimuose nėra numatytų išlaidų kitiems vaikų poreikiams patenkinti, t. y. baldų, kuriuos jie jau beveik išaugo, pirkimui – lovų, spintelių, rašomojo stalo ir kėdžių (D. kitais metais lankys parengiamąją grupę į mokyklą). Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad vaikams reikalingo išlaikymo paskaičiavimas buvo pateiktas 2021 m. gegužės 4 d., t. y. iki energetinių resursų, o kartu su jais ir visų kitų paslaugų ir kainų pabrangimo bei augančios infliacijos. Pateikusi ieškinį dėl išlaikymo vaikams priteisimo, jo šioje dalyje ieškovė netikslino, nedidino jokių išlaidų, t. y. išlaidų dalies, kuri tenka vaikams būstui už elektrą, dujas, šildymą ir kt., nors akivaizdu, kad šie resursai pabrango kelis kartus, ir vaikams tenkanti dalis jau kelis kartus didesnė nei buvusi 2021 m. Teismas 30 Eur būsto išlaidoms pripažino protingomis išlaidomis, kai tuo tarpu akivaizdu, kad šiuo metu šios išlaidos paskaičiuotos, neįvertinus jau 2022 m. pasikeitusių aplinkybių (kainų) rinkoje. Priešingai nei teismas konstatavo sprendime, pateikti vaikų išlaidų paskaičiavimai yra per maži, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes rinkoje dėl brangusių elektros, dujų, kuro kainų, dėl to pabrangusių visų paslaugų ir būtiniausių prekių kainų. Todėl teismas nepagrįstai ir neargumentuotai sumažino nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui būtinas išlaidas, tuo pačiu nepagrįstai iš atsakovo priteisė nepakankamą išlaikymą vaikams.
12.2. Teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės ir atsakovo pajamų proporcingumą, neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes, tokias kaip ieškovės specialiuosius poreikius dėl sveikatos būklės ir būtinas išlaidas šiems poreikiams tenkinti, į atsakovo dedamas pastangas uždirbti pakankamas pajamas vaikams išlaikyti, kiekvienos šalies galimybes gauti didesnes pajamas, ir nepagrįstai iš atsakovo priteisė per mažą išlaikymą vaikams, nustatydamas neproporcingą ieškovės pajamoms ir galimybėms teikiamo vaikams išlaikymo dydį. Teismas neįvertino, kad atsakovas visiškai nelanko savo vaikų, nebendrauja su jais, nepadeda ieškovei kitu būdu kasdieną rūpintis vaikais, o kasdieninė tų rūpesčių našta yra niekaip finansiškai neįvertinama, nors yra absoliučiai būtina ir be jos ir protingo išlaidų planavimo jokie priteisti išlaikymo pinigai neturi ypatingos vertės. Ieškovės mėnesinės pajamos yra 260 Eur neįgaliojo išmoka ir 82,80 Eur priežiūros (pagalbos) tikslinė išmoka, kuri ieškovei bus mokama iki 2023 m. kovo 4 d. Tai yra visos ieškovės pajamos ir dėl neįgalumo ir dėl ligos 60 procentų netekto darbingumo (nustatytas iki senatvės pensijos, t. y. (duomenys neskelbtini)) ieškovės galimybės gauti ieškovės sveikatos būklę ir kvalifikaciją atitinkantį darbą yra visiškai apribotos. Be to, šiuo metu ieškovė yra vaiko, iki jam sueis 3 metai, priežiūros atostogose. Ieškovės turima žemės ūkio paskirties 2 ha ploto žemė yra naudojama pačiu efektyviausiu būdu, kadangi ją dirba ieškovės tėvai, ieškovę visokeriopai remiantys, tačiau jie jau yra pensininkai. Ieškovės mėnesinės pajamos yra 342,80 Eur, iš kurių 82,80 Eur yra tikslinės ir skirtos ieškovės specialiesiems poreikiams tenkinti terminuotam laikotarpiui ir nėra aišku, ar toliau ši tikslinė išmoka bus skiriama. Akivaizdu, kad jokių specialiųjų poreikių pilna apimtimi iš tokio dydžio išmokos neįmanoma patenkinti. Likusi 260 Eur išmoka yra skirta ieškovės kitų, pačių būtiniausių poreikių tenkinimui, tačiau ir šių lėšų ieškovei nepakanka, ieškovę remia jos tėvai, be jų pagalbos ieškovė neišgyventų. Teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteistas 150 Eur/mėn. išlaikymas iki vaikų pilnametystės patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovei pačiai pajamų trūksta ir ieškovės turtinė padėtis nėra pakankama save išlaikyti, jau nekalbant apie tai, kad turėtų skirti po 70 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Įvertinus visas ieškovės pajamas, ieškovės tėvų teikiamą paramą, būtiniausias išlaidas, specialiuosius poreikius, akivaizdu, kad faktiškai ieškovė vaikams gali skirti po 25 Eur/mėn. ir nuolatinį rūpestį jais kas dieną, gaminant jiems maistą, tvarkant namus, skalbiant rūbus, vežant į gamtą, renginius, į gydymo įstaigas, rūpinantis jų ugdymu, emocine ir dvasine gerove, bendravimu. Atsakovas yra visiškai sveikas, darbingas, neturintis jokių specialių poreikių ir dirbantis. Jo darbinės pajamos yra apie 2 500 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius), nors, kai gyveno šeimoje, atsakovo pajamos Švedijoje kartais siekdavo net 3 000 Eur (atskaičius mokesčius), jis 2 mėnesius dirba Švedijoje, paskui 2 mėnesius grįžęs Lietuvoje ilsisi, kitų išlaikytinių neturi, įsipareigojimų kitiems asmenims neturi. Todėl ieškovo turtinė padėtis yra ne tik geresnė, bet jo ir galimybės uždirbti didesnes pajamas yra akivaizdžiai didesnės už ieškovės, nes jis neturi asmenų, kuriais turi rūpintis kasdien dėl jų amžiaus ar sveikatos, turi daug laisvo laiko, kurį gali skirti papildomų pajamų uždirbimui (per metus jis dirba 6 mėnesius, kitus 6 mėnesius jis ilsisi), tačiau nededa jokių pastangų ir nesiima ieškoti tokio darbo ir papildomų pajamų, teigdamas, kad gali vaikams skirti tik po 150 Eur/mėn. išlaikymui. Atsakovas yra pajėgus ir gali teikti daug didesnį išlaikymą vaikams. Atsakovas visiškai niekaip kitaip neprisideda prie vaikų gerovės kūrimo, nebendrauja su vaikais, nepadeda ieškovei jais rūpintis, todėl jo dalis išlaikymo prievolėje turi būti ženkliai didesnė.
13. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-72-558/2022 dalyje dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo, dėl neturtinės žalos 2 000 Eur priteisimo, dėl dviem nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo 4 200 Eur, dėl ieškovei priteisto 150 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, dėl 3 000 Eur kompensacijos už santuokoje įgyto turto sumažinimą ir dėl ieškovei pripažintos teisės į atsakovo sukauptą „AVIVA Lietuva“ 1 463,31 Eur pensijų fondo lėšų bei priteistų bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį šiose dalyse atmesti, atsakovo priešieškinį šiose dalyse tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ieškovės kaltės nelaikė svariomis, leidžiančiomis teismui padaryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau teismas nenurodė, kokias konkrečiai pareigas atsakovas kaip sutuoktinis pažeidė gyvenant santuokinį gyvenimą. Taip pat teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą. Ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius kito sutuoktinio kaltę, lėmusią santuokos iširimą, o ne atsakovas turėjo ginčyti įstatyme įtvirtintą prezumpciją. Ieškovė neįrodė, kad santuokos metu atsakovas buvo neištikimas. Visi ieškovės į bylą pateikti įrodymai liudijo apie aplinkybes, buvusias po to, kai šalys jau gyveno atskirus savarankiškus gyvenimus ir jų santuoka faktiškai buvo iširusi. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad šalys skyriumi pradėjo gyventi nuo 2020 m. kovo mėnesio pabaigos, kad nuo to laiko nevedė bendro ūkio ir santuoka tapo formali. Kad po 2020 m. kovo mėnesio pabaigos, teismo vertinimu, atsakovas nepakankamai bendravo su vaikais, ar pradėjo artimiau bendrauti su kolege G. B., nesudarė objektyvaus pagrindo pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo buvus jam neištikimam santuokos metu. Atsakovo santykiai su kolege artimesni tapo tik po to, kai atsakovas su ieškove pradėjo gyventi skyriumi, kai ieškovei atsakovas pranešė, kad iš Švedijos pas ją negrįš.
13.2. Šalims neginčijant faktinio santuokos iširimo nuo 2020 m. kovo mėn. pabaigos bei teismui pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį. Tokiu atveju laikytina, kad santuokos iširimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2020 metų kovo mėnesio pabaigos.
13.3. Teismas, netinkamai išsprendęs šalių kaltės klausimą dėl santuokos iširimo, nepagrįstai iš atsakovo priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo visiškai nepagrįstas. Teismas formaliai ir nemotyvuotai išsprendė šį klausimą ir nepagrįstai iš dalies tenkino šį ieškovės reikalavimą. Neturtinės žalos priteisimas galimas tik įrodžius, kad atsakovo, kaip sutuoktinio, kalti veiksmai, nulėmė santuokos nutraukimą, bei įrodžius, kad sutuoktinė išties patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Tokių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje turėjo būti atmestas. Ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina, kad prasidėjus skyrybų procesui jai buvo nustatytos naujos ligos, ar, kad būtų paūmėję esamos ligos. Ieškovei neįrodžius, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo apskritai neurėjo būti svarstytas.
13.4. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai iš atsakovo ieškovės išlaikymui priteisė kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant šį klausimą, būtina įvertinti išlaikymo prašančio sutuoktinio turtą ar gaunamas pajamas. Ieškovė yra iš dalies darbinga, turi galimybę dirbti ir save išlaikyti. Byloje nėra pateiktų dokumentų, kad ieškovė ieško jos sveikatos būklę atitinkančio darbo, ar kad ji yra registruota darbo biržoje ir pan. Teismo posėdžių metu ieškovė patvirtino, kad net nemėgino ieškoti kokio nors darbo ar keisti/įgyti kvalifikaciją. Ieškovė nepateikė duomenų, kad jos sveikatos būklė blogėja, dėl ko ateityje jos darbingumo lygis galėtų dar sumažėti. Priešingai, ieškovės pateikta 2021 m. kovo 17 d. specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-647 liudija, kad ieškovei tik dviem metams (iki 2023 m. kovo 4 d.) nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Vien tik šie duomenys bei duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas (neįgalumo išmoka ir tikslinė išmoka priežiūrai (pagalbai)), negali patvirtinti išlaikymo būtinumo. Ieškovė, pagal jai diagnozuotą ligą, galimai negali dirbti sunkaus fizinio darbo, tačiau moterys apskritai retai dirba sunkius fizinius darbus. Šiuo įvairių technologijų klestėjimo laiku yra daugybė galimybių dirbti ir gauti papildomas pajamas net neišėjus iš namų. Byloje taip pat nėra įrodymų apie ieškovės turimas būtinąsias išlaidas. Ieškovė asmeninės nuosavybės teisėmis valdo tris žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir sodybą, kurią sudaro namų valdos žemės sklypas su gyvenamuoju namu, viraline ir 3 ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė tvirtino, kad žemę panaudos pagrindais yra perdavusi naudotis savo tėvams, nes pati jos dirbti negali, tačiau šio fakto nepatvirtino rašytiniais įrodymais. Ieškovė, būdama apdairesnė ir atsakingesnė, galėtų žemę nuomoti ir už tai gauti papildomas pajamas. Taip pat už žemės atitinkamą dirbimą yra mokamos išmokos bei parama, kurią gauna ieškovės tėvai ir tokiu būdu ieškovę remia materialiai. Sodybą taip pat yra galimybė nuomoti ar parduoti. Už parduotą turtą ieškovė galėtų save tinkamai išlaikyti ir atitinkamai pasirūpinti vaikų poreikiais. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis nėra bloga. Ieškovė neįrodė, kad yra nedarbinga ir kad iš gaunamų ar galimų gauti pajamų nepragyvena. Iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ieškovė turi turto, kurio racionaliai nenaudoja, taip pat ieškovė nenurodo visų savo gaunamų pajamų bei nepateikia duomenų apie turimas būtinąsias išlaidas. Nenustačius šių aplinkybių, nebuvo galimybės tenkinti ieškovės reikalavimo dėl jai priteistino išlaikymo iš sutuoktinio. Tokio išlaikymo priteisimas galimas tik tais atvejais, kai teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami. Iš to seka, kad atsakovas CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją paneigė. Priešinga teismo išvada laikytina nepagrįsta.
13.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir dėl to netinkamai ir neteisingai išsprendė nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą. Ieškovė ne tik neįrodė, kad ėmėsi kokių nors priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių, sveikatą, profesines galimybes, pajamas, iš kurių galėtų teikti išlaikymą vaikams, bet labai aiškiai patvirtino, kad darbo neieškojo, o profesijos keitimo/įgijimo klausimo nesvarstė ir net nežadėjo viso to imtis kada nors ateityje. Nuo pat pirminio ieškinio teismui pateikimo ieškovė neslėpė, kad visą nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą ketina užkrauti atsakovui. Teismas nepagrįstai šių aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė. Ieškovė, reikalaudama, kad teismas taikytų išimtį ir nukryptų nuo lygių dalių principo, privalėjo įrodyti, kad pati vaikams teikti reikalingo išlaikymo negali dėl objektyvių priežasčių. Vien tai, kad ieškovei nustatytas neįgalumas, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad ji visiškai negali dirbti ir nors mažesne dalimi prisidėti prie šalių vaikų išlaikymo. Sutiktina su teismo vertinimu, kad išlaidos, tokios kaip drabužiams, avalynei, higienos ir švaros prekėms, žaislams, ugdymo priemonėms, atsižvelgiant į pačios ieškovės turtinę padėtį, yra per didelės. Tačiau nesutiktina, kad kitos išlaidos, tokios kaip transporto kuro išlaidos - 50 Eur, maistui - 180 Eur (apie 6 Eur per dieną), rinkliava ir mokesčiai ugdymo įstaigoje -100 Eur, yra realaus ir protingo dydžio. Šios išlaidos nebuvo pagrįstos įrodymais ir yra ženkliai per didelės. Vaikams lankant ugdymo įstaigą, joje 4 kartus per dieną gaunamas maitinimas, todėl niekaip negalima sutikti, kad vos 5 metų ar juo labiau 2,4 metų amžiaus vaikas, namuose valgydamas tik vakarienes ir savaitgaliais, galėtų suvalgyti maisto produktų už 180 Eur kiekvieną mėnesį. Tokia pinigų suma net suaugusio, sunkų fizinį darbą dirbančio, asmens mitybai būtų ženkliai per didelė. Neįtikėtina, kad ieškovė, veždama abu vaikus į tą pačią ugdymo įstaigą, nuo gyvenamosios vietos nutolusią vos 1,6 km, per mėnesį galėtų sunaudoti degalų už 100 Eur. Todėl spręsti, kad šie vaikų poreikiai pagrįsti ir protingi, teismui nebuvo jokio pagrindo. Mažamečių vaikų poreikiams, užtikrinant materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis bei tobulinti gebėjimus, pakanka skirti 300– 330 Eur per mėnesį, atsakovas gali skirti 150 Eur, ieškovė dėl savo riboto darbingumo galėtų skirti 100 Eur ir dar 80 Eur vaiko išmoką skiria gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrius.
13.6. Ieškovė visiškai nepagrįstai reikalavo iš atsakovo priteisti 5 400 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo to momento, kuomet šalys pradėjo gyventi skyriumi (2020 m. balandžio 1 d.), ir teismas nepagrįstai iš dalies tenkino šį ieškovės reikalavimą. Atsakovas, išeidamas iš namų 2020 m. kovo mėn. pabaigoje, ieškovei į rankas padavė 550 Eur vaikų išlaikymui, vėliau dar du kartus (gegužės ir birželio mėnesiais) ieškovei taip pat perdavė grynaisiais pinigais vaikų išlaikymui po 400 Eur. Toliau išlaikymą vaikams teikė atlikdamas bankinius pavedimus, nes su ieškove prasidėjo konfliktai dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir atsakovas nustojo ja pasitikėti. Taigi, atsakovas po 200 Eur išlaikymą vaikams teikė, nes su ieškove nusprendė, kad toks išlaikymas būtų pakankamas, vėliau dėl įvairių ekonominių veiksnių ir plintančios pandemijos, pablogėjus atsakovo turtinei padėčiai, su ieškove susitarė, kad išlaikymui teiks po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį ir taip teikė, todėl joks išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaikus ar, kad atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams buvo nepakankamas. Be to, ieškovė pripažino, kad atsakovas jai davė vaikų išlaikymui 500 Eur, tačiau teismas, skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą, šios sumos neišminusavo.
13.7. Ieškovė nepagrįstai nurodė, o teismas nepagrįstai sutiko, kad atsakovas su ieškove, gyvenant santuokinį gyvenimą, įgijo transporto priemonę - lengvąjį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 500 Eur santuokinių lėšų ne šeimos poreikių tenkinimui. Teismas neatsižvelgė į svarbią faktinę aplinkybę, kad transporto priemonė buvo įgyta faktiškai šalims santuokinio gyvenimo negyvenant, t. y. gyvenant skyrium – 2020 m. balandžio 22 d. Ieškovė jau pirminiame ieškinyje (2021 m. gegužės 3 d.) tvirtina, kad „Atsakovas nuo 2020 m. kovo mėn. pradėjo gyvenimą skyriumi nuo šeimos...“ (pirminio ieškinio 3 punktas). Patikslintuose ieškiniuose ieškovė taip pat tvirtina, kad atsakovas nuo 2020 m. kovo mėn. nustojo rūpintis šeima ir balandžio mėnesį iš Švedijos grįžęs į Lietuvą apsigyveno atskirai nuo šeimos. Transporto priemonė negalėjo būti laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta šalims gyvenant skyriumi, kartu netvarkant šeimos ūkio ir lėšų, vienašališku atsakovo sprendimu iš asmeninių atsakovo lėšų. Šios sprendimo dalies teismas visiškai nemotyvavo ir tai laikytina esminiu proceso teisės normų pažeidimu.
13.8. Pirmos instancijos teismas be motyvų ir teisinio pagrindo iš atsakovo iškovei priteisė 2 250 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažėjimą, nes šias santuokoje įgytas lėšas atsakovas neva panaudojo ne šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė šį reikalavimą grindė neteisėtais būdais gautų dokumentų pagrindu, t. y. neaišku kaip gautais duomenimis iš VĮ Registrų centro. Ieškovė ir jos atstovė apie trečiuosius asmenis, t. y. atsakovo tėvus R. K. ir R. K. bei G. B., E. B. ir V. M., neturėjo teisinio pagrindo rinkti ir gauti informacijos iš viešojo registro. Todėl ieškovės nurodytos aplinkybės dėl 2020 m. rugsėjo 22 d. sudaryto sandorio laikytinos nepagrįstomis, nes ieškinio reikalavimai negali būti grindžiami neteisėtais būdais gautais įrodymais. Atsakovas jokio nekilnojamojo turto neįgijo ir tokių ketinimų net neturėjo. Lygiai taip pat atsakovas dėl 2020 m. rugsėjo 22 d. trečiųjų asmenų sudaryto sandorio nesumažino bendrosios jungtinės nuosavybės ir neturi jokios pareigos ką nors kompensuoti ieškovei. 2020 m. rugsėjo 22 d. sandoris buvo sudarytas atsakovui su ieškove jau pusę metų kartu negyvenant ir nevedant bendro ūkio, todėl atsakovas ir dėl šių aplinkybių niekaip negalėjo sumažinti bendros jungtinės santuokinės nuosavybės.
13.9. Teismas be jokių motyvų tenkino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą ir pripažino jai teisę į atsakovo sukaupto UAGDPB „AVIVA Lietuva“ 1 146,31 Eur pensijų fondo lėšų. CK 3.88 straipsnio nuostatų citavimas negali būti laikytinas pakankamu teismo sprendimo motyvavimu. Teismas pripažino ieškovei teisę į pinigines lėšas, kurios nėra gautos, nebuvo gautos, nežinoma kada bus gautos ir ar apskritai bus gautos. Lėšos, sukauptos pensijų fonde, laikytinos atsakovo asmenine nuosavybe, kuri gali būti ir bus paveldima artimųjų. Be to, atsakovas kaupė pensiją (II pakopa) Avivą Lietuva bendrovėje nuo 2016 metų. Šalių santuoka įregistruota po dviejų metų, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad iš bendrų sutuoktinių lėšų atsakovas pensiją II-oje pakopoje kaupė tik nuo (duomenys neskelbtini). Iki 2016 m. pensiją II-oje pakopoje kaupė kitame pensijų fonde ir 2016 m. sudarydamas sutartį su Aviva Lietuva bendrove dalį sukauptos pensijos persikėlė į šį fondą. Todėl ieškovės prašoma pripažinti teisė į pensijų fondo lėšas turėjo būti sumažinta.
13.10. Tenkinus apeliacinį skundą, turi būti perskaičiuotos ir bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, t. y. tris ar daugiau kartų byloje tikslino ieškinį ir tai darė prieš pat teismo paskirtus posėdžius, teikė prašymus atidėti teismo posėdžius, nepateikiant jokių tuos prašymus pagrindžiančių dokumentų, didelės apimties rašytinius įrodymus teikė posėdžių metu, kai byla yra elektroninė. Visi šie veiksmai užvilkino bylos nagrinėjimą ir ženkliai didino bylinėjimosi išlaidas, todėl jos turėtų būti sumažintos.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į ieškovės B. K. apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo netenkinti ieškovės B. K. apeliacinio skundo, atsisakyti priimti ieškovės B. K. teikiamus naujus įrodymus, priimti atsakovo A. K. teikiamus naujus įrodymus, kurių atsakovas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, prijungti naujai teikiamus įrodymus, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Mažamečių vaikų poreikiams užtikrinti pakanka skirti 300–330 Eur per mėnesį sumos, iš kurios atsakovas gali skirti 150 Eur, ieškovė dėl savo riboto darbingumo galėtų skirti 100 Eur ir dar 80 Eur vaiko išmoką skiria gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrius.
Šalies argumentai
14.2. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo ir ginčija naujas aplinkybes, dėl kurių nebuvo ginčo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovės nurodytos išlaidos sauskelnėms kelia pagrįstų abejonių, nes jų kaina ženkliai didesnė, nei bet kuriame prekybos centre. Taip pat pagrįstų abejonių kelia, kad sūnui D., kuris jau yra 2,5 metų amžiaus, per dieną reikia 5–8 vnt. sauskelnių. Tokio amžiaus vaikas sauskelnių jau nedėvi, ar tik nakties metu jos būna uždedamos. Pateiktas dokumentas apie drabužių ir avalynės pirkimą patvirtina, kad vaikų išlaidos aprangai ir avalynei nėra tokios didelės, kokias nurodo ieškovė. Striukę ieškovė perka už 10 Eur, sportinius batelius taip pat už panašią ar net mažesnę kainą, kelnytės, kepurė ir kiti rūbeliai net 4 Eur nesiekia. Padidėjusios išlaidos būsto šildymui, elektros energijai ar degalams galėjo ir turėjo būti įrodinėjamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo. Šių energetinių išteklių kainos yra svyruojančios, yra galimybė gauti įvairias valstybės teikiamas kompensacijas. 2023 metais augs netekto darbingumo, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, kurią tikėtina, nutraukus santuoką, ieškovė gaus. Ieškovės turtinė padėtis pagerės, o ir vaikai jau tokio amžiaus, kad ieškovė turėtų dėti pastangas ir ieškoti darbo.
14.3. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė kokiu pagrindu turėtų būti priimti nauji įrodymai, todėl apeliacinis teismas neturėtų priimti ieškovės teikiamų naujų įrodymų ir jų vertinti.
14.4. Ieškovė, reikalaudama, kad teismas taikytų išimtį ir nukryptų nuo lygių dalių principo, privalėjo įrodyti, kad pati vaikams teikti reikalingo išlaikymo negali dėl objektyvių priežasčių. Vien tai, kad ieškovei nustatytas neįgalumas, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad ji visiškai negali dirbti ir bent po 100 Eur prisidėti prie kiekvieno vaiko išlaikymo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ne tik neįrodė, kad ėmėsi kokių nors priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių, sveikatą, profesines galimybes, pajamas, iš kurių galėtų teikti išlaikymą vaikams, bet labai aiškiai patvirtino, kad darbo neieškojo, o profesijos keitimo/įgijimo klausimo nesvarstė ir net nežadėjo viso to imtis kada nors ateityje.
14.5. Bylos duomenys patvirtina, kad po to, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi ir jų šeimyninis gyvenimas faktiškai nutrūko, atsakovas vis artimiau ėmė bendrauti su savo kolege G. B.. Laikui einant jų ryšiai tapo vis artimesni. 2022 m. spalio 4 d. G. B. buvo patvirtintas nėštumas. Atlikus tyrimus, buvo nustatyta, kad nėštumas atitinka 12 savaičių. Atsakovas yra šio netrukus gimsiančio vaikelio tėvas, kuriuo jam teks rūpintis ir jį išlaikyti. Šias aplinkybes patvirtina pateikiami duomenys iš sveikatos portalo www.esveikata.lt. Dėl šių aplinkybių G. B. negali dirbti sunkaus fizinio darbo, kurį dirbo ūkyje Švedijoje. G. B. registruota Užimtumo tarnyboje. Šias naujai paaiškėjusias aplinkybes patvirtina 2022 m. lapkričio 7 d. išduota pažyma. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui iš gaunamų pajamų, kurios per mėnesį vidutiniškai sudaro 1 250 Eur, teks išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, o šiuo metu tenka išlaikyti gimsiančio vaikelio motiną. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, jos yra itin reikšmingos teismui sprendžiant šalių ginčą dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atsakovo A. K. apeliacinį skundą ieškovė B. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, priimti ieškovės teikiamus naujus įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Aplinkybė, jog atsakovas susirado kitą moterį ir paliko šeimos namus, kai ieškovė laukėsi antrojo jų vaiko, o šiam gimus atsakovas nepasiėmė jų iš ligoninės, neaplankė, ir sūnų pirmą kartą pamatė praėjus keturiems mėnesiams po jo gimimo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog esminis ryšys tarp santuokos iširimo ir šalių veiksmų yra susijęs būtent su tokiu atsakovo elgesiu, kuris yra nesuderinamas su įprastu sutuoktinio elgesiu, prieštaraujančiu ne tik teisės, bet ir moralės principams. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog šalių santuoka iširo dėl abipusės sutuoktinių kaltės. Šeimos santykiai grindžiami pasitikėjimu, meile, pagarba, rūpinimusi vienas kitu bei vaikais. Šių vertybių nebuvimas išardo šeimą. Palikęs šeimą, atsakovas visiškai nusišalino nuo vaikų auklėjimo, jis nebendrauja su savo vaikais, kas patvirtina visišką jo abejingumą bei tėvo pareigų neatlikimą. Iki pat 2020 m. balandžio mėn. pabaigos santuoka nebuvo formali, šalys vedė bendrą ūkį, ieškovė gyveno su atsakovu šeimoje ir net nebuvo kalbos apie skyrybas. Teismas pagrįstai padarė išvadas, kad iki G. B. atsiradimo atsakovo gyvenime ieškovė su atsakovu gyveno šeimoje, jų santykiai buvo geri, abu rūpinosi judviejų pirmagimiu, laukėsi antrojo vaikelio ir kūrė planus pasistatyti šeimos namus ir apsigyventi atskirai nuo tėvų.
15.2. Teismas pagrįstai nustatė momentą, nuo kada taikomos santuokos iširimo turtinėms teisėms teisinės pasekmės, t. y. nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tačiau netiksliai nurodė tokią datą, t. y. nurodė 2022 m. gegužės 5 d. - ieškovės pateiktas pradinis ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo. Patikslintas ieškinys dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su jo panaikinimu susijusių pasekmių pateiktas teisme 2022 m. rugpjūčio 18 d.
15.3. Ieškovės patirti ir dar šiuo metu patiriami sunkūs pergyvenimai dėl atsakovo kaltės buvo pagrindas teismui priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė iki šiol emociškai neatsistatė, nes be patirto streso, sunkių išgyvenimų, ėmė blogėti jos sveikata. Ieškovė nuo 2022 m. lapkričio 13 d. buvo paguldyta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl ją ištikusios (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 23 d. buvo išvežta ir (duomenys neskelbtini) Kauno klinikų Stuburo ir periferinių nervų chirurgijos skyriuje buvo operuota skubos tvarka dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Ieškovės sveikatos būklė blogėjo nuo pat 2020 m. balandžio mėn., kuomet patyrė sunkius emocinius pergyvenimus dėl atsakovo kaltės, dėl atsakovo išdavystės, dėl vaikų likimo, po gimdymo. Ieškovė dėjo visas pastangas palaikyti sveikatos būklę kiek įmanoma geresnę, rūpinosi savo emocine būkle, tačiau pastangos (mankštos, masažai, kitos procedūros) nedavė siekiamo rezultato - sveikatos pagerėjimo arba bent stabilizavimo, nes po sužinojimo apie atsakovo neištikimybę, taip pat po antrojo gimdymo ji tik blogėjo.
15.4. Ieškovė dėl savo sveikatos negali teikti didesnio nei 25 Eur išlaikymo. Ypač tai yra aktualu šiuo metu, nes ieškovė Kauno klinikose yra gydoma po (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atliktos operacijos. Gydymo ir reabilitacijos laikotarpis nėra žinomas ir sunkiai šiuo metu prognozuojamas, net nėra žinomos operacijos pasekmės, t. y. ar pavyko bent iš dalies sustabdyti ir atstatyti visišką kojų parezę, neaišku, kiek ieškovė bus pajėgi judinti rankas ir ką su jomis ji galės atlikti. Kai (duomenys neskelbtini) buvo atlikta pirmoji operacija, gydymas ir reabilitacija truko 6 mėnesius.
15.5. Priešingai nei teigia atsakovas, jokio susitarimo su atsakovu ieškovė nepasiekė dėl vaikams būtino išlaikymo ir būtent todėl, kad stigo lėšų vaikų išlaikymui, kuriuos atsakovas savo nuožiūra sumažino iki 150 Eur/mėn., atsakovė buvo priversta mediacijos keliu ir vėliau, nepasiekus sutarimo, inicijuoti procesą teisme dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo. Atsakovas ieškovei buvo palikęs 500 Eur, bet ne 550 Eur, kuriuos teismas įvertino ir sumažino priteistino išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nebuvo ieškovei į rankas davęs 400 Eur, kaip jis teigia, vaikų išlaikymui. Ieškovei visuomet pritrūkdavo vaikams pinigų, nes jos pajamų ir ieškovo teikto nereguliariai 150 Eur/mėn. išlaikymui nepakako. Teismas iš atsakovo pagrįstai priteisė kiekvienam vaikui po 2 100 Eur susidariusį įsiskolinimą.
15.6. Kadangi teismas sprendime nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d., atsakovo iki šios dienos turėtos/sutaupytos lėšos yra santuokinės lėšos, kurios buvo panaudotos ne šeimos poreikių tenkinimui, skolinant kitiems asmenims, todėl pusė šių sumų yra priteisiamos ieškovei kaip kompensacija už sumažėjusią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybę.
15.7. Teismas pagrįstai ieškovei priteisė sukauptą pensijų fondo dalį, tinkamai sprendimą motyvavo. Dėl reikalavimo pripažinti teisę į pusę privataus pensijų fondo lėšas, CK 3.88 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo.
15.8. Ieškovė nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ieškinius tikslino ir pildė prieš parengiamuosius posėdžius, atsižvelgiant į byloje atsiradusius naujus įrodymus, kuriuos atsakovas neteikė laiku, nors ieškovė kelis kartus prašė teismo posėdį atidėti dėl objektyviai egzistavusių kliūčių bylą nagrinėti teismo posėdyje, dėl ieškovės pareikšto noro pasisakyti per baigiamąsias kalbas. Atsakovas bando sudaryti nuomonę, kad tai kažkokiu būdu išdidino ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir todėl reikia jas mažinti, kokią dalį mažinti nenurodė, kokia dalimi išlaidos padidėjo taip pat nenurodė. Dėl kokių nors posėdžių atidėjimo ieškovei pateikus tikslintą ar pildytą ieškinį jos išlaidos nepadidėjo ir tai matyti iš pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas. Bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į darbų apimtis, bylos trukmę, nėra nepagrįstai didelės, jos nepriklausė nuo atidėtų posėdžių ir juose sugaišto laiko, į galutinį atstovavimo posėdžiuose laiko apskaičiavimą šis laikas nebuvo įskaitytas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo panaikintas santuokos apskaitos akto įrašas dėl atsakovo kaltės, priteista neturtinė žala, nepilnamečiams vaikams priteistas materialinis išlaikymas ir materialinio išlaikymo įsiskolinimas, priteista kompensacija už lėšas, panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti bei ieškovei pripažinta teisė į atsakovo sukauptą lėšų dalį privačiame pensijų fonde, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Ieškovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, įrodančius komunalinių išlaidų kainų padidėjimą, taip pat duomenis, patvirtinančius išlaidas vaikų laisvalaikiui. Be to, ieškovė pateikė prašymą (2023 m. vasario 21 d. pateiktas prašymas, DOK-4907) prijungti prie bylos naujus įrodymus: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2022 m. gruodžio 21 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą bei 2023 m. sausio 9 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. Ieškovė nurodo, kad šių dokumentų pateikimo būtinumas atsirado išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, be to, aplinkybės apie ieškovės sveikatos būklės pablogėjimą bei besitęsiantį gydymąsi tęsiasi iki šiol.
19. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Be to, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktas; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).
21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų įrodymų nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, todėl šiuo atveju vertintina tik tai, ar šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, taip pat atsižvelgiant į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką šalių ginčui išspręsti.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati ieškovė, prašanti prijungti įrodymus nurodo, jog pateikti nauji įrodymai patvirtina aplinkybes apie ieškovės sveikatos būklės pablogėjimą bei besitęsiantį gydymąsi, kuris tęsiasi iki šiol. Taigi, darytina išvada, kad pateikti nauji įrodymai gali pagrįsti faktinę situaciją, esančią po teismo sprendimo priėmimo, todėl darytina išvada, kad jie neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisingumo ir pagrįstumo vertinimui. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo šiuos įrodymus prijungti.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindų
23. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
24. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
26. Ieškovė į teismą kreipėsi su reikalavimu nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, tuo tarpu atsakovas kreipėsi į teismą su reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad dėl santuokos kaltas atsakovas A. K.. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad dėl santuokos nutrūkimo kalta ir atsakovė, o savo kaltę dėl teismo nustatytų santuokos nutrūkimo pagrindų – neištikimybės ir šeimos palikimo, neigia.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismo argumentus bei išvadą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovas buvo neištikimas sutuoktinei dar iki 2020 m. kovo mėnesio pabaigos, kai šalys nustojo gyventi kartu. Tai patvirtina susirašinėjimo telefonu sms žinutėmis, iš kurių matyti, kad atsakovas 2020 m. kovo 27 d. SMS žinute paklausė ieškovės ,, jai aš turėčiau kitą, ką tu sakytum, ką tu darytum?”; 2021 m. sausio 31 d. atsakovas parašė SMS žinutę ieškovei, kurioje nurodė ,,jai ne su G. būčiau dabar, tai būtų kita, nes aš jau seniai galvojau apie skyrybas“, taip pat atsakovo banko sąskaitos išraše (110 eilutė) atsakovas G. B. 2020 m. birželio 8 d. bankiniu pavedimu pervedė 6 Eur, o mokėjimo paskirtyje nurodė ,,Myliu“ (2021 m. rugpjūčio 18 d., DOK-27744, Priedas susirašinėjimas, 2021 m. spalio 7 d., DOK-33248, Priedas Nr. 3). Be to, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, atsakovas paliko šeimos namus, kai ieškovė laukėsi antrojo jų vaiko, o šiam gimus atsakovas nepasiėmė jų iš ligoninės, neaplankė, ir sūnų pirmą kartą pamatė praėjus keturiems mėnesiams po jo gimimo. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog esminis ryšys tarp santuokos iširimo ir šalių veiksmų yra susijęs būtent su atsakovo neištikimybe. Galiausiai, įvertintina ir tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir gyveno su G. B..
29. Pažymėtina, kad nors kiekvienas iš šių įrodymų atskirai nepatvirtina neištikimybės fakto, tačiau jų visuma ir tarpusavio ryšys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas buvo neištikimas sutuoktinei, o tai, kad jis vėliau paliko šeimą ir santuoka nutrūko yra ne sutuoktinių bendrų nesutarimų, konfliktų, o būtent atsakovo netinkamo elgesio - neištikimybės pasekmė.
30. Tuo tarpu atsakovas sutuoktinės kaltę įrodinėja savo paties paaiškinimais. Atsakovas kitų įrodymų, kurie patvirtintų santuokos nutrūkimą dėl ieškovės kaltės, nenurodė.
31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ieškovės konfliktiškumo, jų bendrų nesutarimų negali būti vertintinos kaip pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės kaltę dėl santuokos nutrūkimo.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad šalių santuoka nutrūko ir dėl ieškovės kaltės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių laikytina pagrįsta ir teisinga, ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl neturtinės žalos
33. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog sprendimo dalis dėl santuokos nutrūkimo pasekmių yra nekeistina, nėra pagrindo keisti ar naikinti ir sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog atsakovei santuokos nutrūkimas sukėlė neigiamus išgyvenimus, sutrikdė šeimos vidinius emocinius ryšius. Apeliacinės instancijos teismas papildo, kad būtent dėl atsakovo elgesio ieškovė prarado galimybę auginti vaikus pilnoje šeimoje, džiaugtis buvimu kartu, remti vienas kitą. Atsakovas nepagrindė, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neteisingas ar prieštaraujantis teismų praktikai.
Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
34. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė ieškovės B. K. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 23 d., iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
35. CK 3.72 straipsnyje, reglamentuojančiame buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius, nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (1 dalis). Šio straipsnio antroje dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis).
36. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad santuoka truko apie 1,5 metus, tačiau šalys jau nuo 2013 m. palaikė ryšius, o 2017 m. jiems gimė pirmas vaikas. Iš pateikto į bylą 2021 m. sausio 28 d. medicinos dokumentų išrašų matyti (2021 m. rugpjūčio 18 d., DOK-27744, Priedas psichologo išvada_med_dokumentai), kad ieškovė serga nuo 2011 metų, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), pasunkėjęs vaikščiojimas, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metais buvo operuota (taikytas (duomenys neskelbtini) gydymas). Iš minėtos pažymos turinio matyti, kad ieškovė sunkiai vaikšto, savarankiškai neatsistoja, gatvėje eina su pagalba, buto ribose vaikšto savarankiškai, nes yra visur atramos. Nurodyta, jog po paskutinio gimdymo skauda klubus, ypač dešinį, skauda abipus kryžkaulyje, nutirpusi kairė ranka, maudžia per riešą, 2020 m. lapkričio 4 d. medicinos dokumento išraše rekomenduojama riboti fizinius krūvius, kineziterapija. Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad ieškovei nustatytas iki (duomenys neskelbtini) (iki senatvės pensijos) netektas darbingumas 60 %, taip pat ieškovei nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2023 m. kovo 4 d. (2021 m. gegužės 4 d., CBP-2163). Šiuo metu ieškovės gaunamas pajamas sudaro 260 Eur gaunama neįgaliojo išmoka, 82,80 Eur priežiūros (pagalbos) tikslinė išmoka (2022 m. rugpjūčio 2 d., DOK-28423, Priedai). Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė iki santuokos sudarymo yra įgijusi vieną transporto priemonę – Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. vasario 8 d., DOK-4528). Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: 0,3000 ha žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, viraline, ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio plotas 1 0000 ha, žemės sklypas, kurio plotas 1,5600 ha, žemės sklypas, kurio plotas 0,2000 ha esantys (duomenys neskelbtini) (2021 m. gegužės 4 d., CBP-2163 Priedas).
37. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo sutuoktinės naudai priteistas išlaikymas. Atsakovas teigia, kad jo buvusi sutuoktinė gali dirbti ir pati save išlaikyti, be to, turi turto, iš kurio gali gauti pajamų.
38. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nedarbingumas ieškovei nustatytas iki (duomenys neskelbtini) m., t. y. iki senatvės pensijos, o iki 2023 m. kovo 4 d. nustatytas ir antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodoma, kad antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga. Taigi, ieškovė net nesugeba visiškai savarankiškai pasirūpinti savimi. Vertindama ieškovės galimybes gauti pajamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog akivaizdu, kad ieškovė neturi galimybės dirbti fizinio darbo. Nors atsakovas teigia, kad šiuo įvairių technologijų klestėjimo laiku yra galimybė dirbti ir gauti pajamas net neišėjus iš namų, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovė turi įgūdžių ir žinių tokį darbą dirbti, ar fizines galimybes tokį darbą dirbti, o taip pat mokytis, įgyti žinių ar persikvalifikuoti. Įvertintina ir tai, kad su ieškove lieka gyventi du mažamečiai vaikai, kuriais reikia nuolat rūpintis, juos auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jų ugdymą, kas, net savimi pasirūpinti negalinčiam asmeniui, akivaizdu, yra sudėtinga bei reikalauja daug laiko ir fizinių pastangų, kuriuos galima būtų skirti darbui, net jei galėtų dirbti.
39. Vertindama atsakovo argumentus dėl ieškovės turimo turto, teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad ieškovė galėtų savo turtu disponuoti taip, jog gautų bent dalį lėšų, reikalingų savęs išlaikymui, tačiau spręstina, kad ieškovės turimas turtas, net jeigu iš jo ir būtų galima gauti pajamų, neužtikrintų visiško ieškovės išlaikymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, esant teisės į išlaikymą pagrindui, sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovės turtu naudojasi jos tėvai, kurie gyvena ūkiškai ir gautu derliumi remia ieškovę bei jos vaikus. Todėl darytina išvada, kad turtas naudojamas racionaliai.
40. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės negalia sukuria tam tikrus specialiuosius poreikius, kurių patenkinimui neįgalusis iš valstybės gauna specialiąsias išmokas. Todėl ieškovės gaunama 82,80 Eur priežiūros (pagalbos) tikslinė išmoka negali būti vertinama kaip bendruosius poreikius (maistui, būstui, aprangai ir kt.) patenkinanti suma.
41. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, spręstina, kad ieškovės gaunama 260 Eur neįgaliojo išmoka bei jos galimybė gauti dalį lėšų iš turto niekaip negali užtikrinti jos poreikių, todėl jai reikalingas išlaikymas.
42. Spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas A. K. jokio nekilnojamojo turto neturi (2021 m. gegužės 4 d., CBP-2163 Priedas NTR). Turi asmeninės nuosavybės teise iki santuokos įgijęs transporto priemonę – BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis per mėnesį, neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. sudarė 383,57 Eur, nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. – 0 Eur, nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. – 482,20 Eur, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 1 205,50 Eur. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad du mėnesius būdamas komandiruotėje Švedijoje jis dirba, o kitus du mėnesius būna Lietuvoje. Per du mėnesius Švedijoje jis uždirba apie 5 000 Eur, tačiau jis iš šios sumos turi pragyventi keturis mėnesius (per mėnesį sudaro 1 250 Eur).
43. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą ieškovei. Įvertintina tai, kad atsakovas yra jaunas ir darbingas. Be to, kaip nurodė pats atsakovas, faktiškai per metus jis Švedijoje dirba tik 6 mėnesius, o likusį laiką praleidžia Lietuvoje. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo būtinybę Lietuvoje praleisti 6 mėnesius per metus, kai dirbant Švedijoje gali gauti daugiau pajamų ir taip gauti lėšų, kad tinkamai įvykdytų savo pareigą išlaikyti paramos reikalingus buvusius savo šeimos narius, todėl spręstina, kad atsakovas neišnaudoja visų galimybių gauti pajamas.
44. Be to, įvertintina ir tai, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina faktinę padėtį teismo sprendimo priėmimo metu ir, priimdamas sprendimą, užtikrina tuo metu reikalingo išlaikymo asmens teises. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios ir šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo pakeitimo ar panaikinimo.
45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas buvusiai sutuoktinei, yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
46. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš A. K. nepilnamečiams vaikams D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250 Eur išlaikymą kiekvienam, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 4 d., iki vaikų pilnametystės, išskaičiuojant sumas, išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
47. Ieškovė, nesutikdama su priteisto išlaikymo dydžiu, ir teikdama apeliacinį skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino vaikų poreikius, t. y. nusprendė dėl per mažo vaikų poreikių dydžio, bei neteisingai paskirstė šalių pareigą teikti išlaikymą. Savo ruožtu, atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, nurodo, kad teismas taip pat neteisingai įvertino vaikų poreikius, tačiau atsakovas nurodo, kad teismas nusprendė dėl per didelio vaikų poreikių dydžio. Kartu atsakovas teigia, kad teismas neteisingai paskirstė šalių pareigą teikti išlaikymą, nes ieškovė taip pat turi pareigą išlaikyti vaikus.
48. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
49. Tarp šalių kylant ginčui dėl vaikų poreikių dydžio, vertintina, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad vaikų poreikius patenkina apie 400 Eur suma kas mėnesį kiekvienam, priėmė teisingą sprendimą. Ieškovė nurodo, kad D. K. poreikių patenkinimui kiekvieną mėnesį reikia skirti apie 590 Eur, o D. K. – 450 Eur. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad vaikų poreikius patenkintų ir 300–330 Eur per mėnesį.
50. Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
51. Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 730 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarė 533,65 Eur. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 840 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 633 Eur. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, sprendė, kad vaikų poreikius patenkins ir mažesnė nei nustatytas orientacinis dydis suma.
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės argumentus, pažymi, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl šalių vaikų poreikių. Vaikai yra maži, todėl jų socialiniai interesai daugiausia apsiriboja šeima ir namais. Vaikai specialiųjų poreikių neturi, yra sveiki. Žvelgiant į ieškovės nurodomus poreikių dydžius, akivaizdu, kad dalis nurodomų sumų vaikų poreikiams nepagrįstai išdidintos. Pvz., ieškovės nurodomi po 50 Eur kirpyklai kiekvienam vaikui, 70 Eur higienos ir švaros prekėms, 50 Eur kuro išlaidoms. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė lėšas, skirtas vaikų poreikiams užtikrinti, turi paskirstyti racionaliai ir ekonomiškai, todėl atsakovui negali tekti neigiamų tokių ieškovės veiksmų pasekmių našta. Įvertintina ir tai, kad pati ieškovė nurodo, jog jos tėvams naudojantis jai priklausančiais žemės sklypais gaunamas daržovių ir vaisių derlius, kuris iš dalies užtikrina vaikų maisto poreikius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors minimalaus mėnesinio atlyginimo dydis valstybėje pastaraisiais metais ženkliai augo, tačiau realios žmonių pajamos (uždirbančių daugiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą) proporcingai neaugo. Kartu pažymėtina, jog atsakovo argumentai, jog vaikų poreikių užtikrinimui pakanka ir 300–330 Eur suma, neparemti jokiais įrodymais, nors atsakovas, teigdamas, kad vaikų poreikius patenkins ir mažesnė nei nustatytas orientacinis dydis suma, turėjo tokius įrodymus pateikti. Atsakovo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos nustatyta 400 Eur vaikų poreikių suma šiuo atveju yra reali ir teisinga.
53. Atsakovo galimybės teikti išlaikymą įvertintos šios nutarties 42–43 p., todėl pakartotinai dėl jų nepasisakoma.
54. Spręsdama dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą paskirstymo, teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymėtina, jog pati ieškovė neturi galimybių gauti pakankamų pajamų net savo pačios poreikiams užtikrinti. Taigi, negalėdama užtikrinti savo poreikių, akivaizdu, ji negali skirti ir lėšų vaikų poreikių užtikrinimui. Šiuo atveju įvertintina, kad atsakovas, žinodamas apie ieškovės sveikatos būklę, jos galimybes dirbti, sukūrė šeimą ir susilaukė vaikų. Taigi, atsakovas prisiėmė socialinę atsakomybę išlaikyti vaikus, žinodamas, kad vaikų motina neturės galimybių išlaikyti vaikus. Įvertintina ir tai, kad šalių bendro gyvenimo (iki santuokos ir santuokoje) laikotarpiu ieškovė nedirbo. Taigi, šeimą išlaikė atsakovas. Jis sugebėjo gauti pakankamai lėšų išlaikyti šeimą, todėl nėra jokių abejonių, kad gali tai padaryti ir toliau.
55. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog dalis vaikų materialinio išlaikymo naštos turi tekti ir ieškovei, padarė klaidingą išvadą, nes asmuo, reikalingas išlaikymo, negali teikti išlaikymą kitiems asmenims. Todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas. Iš atsakovo A. K. nepilnamečiams vaikams D. K. ir D. K. priteistinas po 320 Eur išlaikymas kiekvienam, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo
56. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteista nepilnamečių vaikų D. K. ir D. K. naudai po 2 100 kiekvienam (viso 4 200 Eur) išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas teigia, kad ieškovė neįrodė, jog išlaikymas nebuvo teikiamas, be to, teismas nepagrįstai neišskaičiavo iš priteistos sumos 500 Eur, kuriuos ieškovė pripažino gavusi.
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos abejonės dėl vaiko poreikių ar atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Todėl atsakovo argumentai, jog ieškovė neįrodė, kad išlaikymas nebuvo teikiamas, atmestini. Būtent atsakovas, kuris laikotarpiu, už kurį priteistas išlaikymo įsiskolinimas, gyveno skyrium nuo vaikų, turėjo įrodyti, jog išlaikymą teikė, tačiau atsakovas šių aplinkybių neįrodė.
58. Atsižvelgtina į atsakovo argumentus, kad teismas nepagrįstai neišskaičiavo iš priteistos sumos 500 Eur, kuriuos ieškovė pripažino gavusi. Iš teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 24 d. (1:23:39 s – 1:23:57 s) garso įrašo matyti, kad ieškovė pripažino, jog atsakovas, susirinkęs daiktus ir palikdamas šeimą, paliko 500 Eur ir ji šios sumos neišskaičiavo iš vaikų išlaikymo įsiskolinimo sumos. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimo sumą, šios sumos neišskaitė.
59. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo pakeičiama ir vietoje 250 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis išmokomis iš atsakovo priteisiama 320 Eur. Tačiau ieškovė sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neskundžia. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2021 m. gegužės 5 d., kuriuo minimalus mėnesinis atlyginimas buvo 447 Eur ir 468 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nepriklausomai nuo to, jog priteistas didesnis išlaikymas, išlaikymo įsiskolinimas turi būti sumažintas 500 Eur suma. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ir iš A. K. nepilnamečių vaikų D. K. ir D. K. naudai priteistina po 1 850 Eur kiekvienam (viso 3 700 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl kompensacijos dėl sumažėjusios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės
60. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovei priteista 3 000 Eur kompensacija už santuokoje įgyto turto sumažinimą.
61. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys skyrium gyventi pradėjo nuo 2020 m. kovo pabaigos. Atsakovo į bylą pateiktas jo banko Swedbank, AB sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2020 m. balandžio 22 d. (eilės Nr. 162) į pardavėjo A. V. sąskaitą A. K. pervedė 1 500 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodė “Uz bmw ldb 520” (2021 m. spalio 7 d., DOK-33248, Priedas Banko sąskaitos išrašas nuo 2020 m. sausio 1 d.). Tą pačią 2020 m. balandžio 22 d. J. B. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi už 1 500 Eur įsigijo automobilį BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš A. V. (2021 m. spalio 13 d., DOK-33967, Priedas BMW pirk_pard_sutart). Atsakovo pateikta į bylą 2021 m. gegužės 19 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad minėtas automobilis buvo parduotas už tą pačią 1 500 Eur sumą.
62. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, be kita ko, pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.). Ieškinys dėl santuokos nutraukimo pateiktas 2021 m. gegužės 5 d., todėl turtas, tame tarpe ir sutuoktinių gautos pajamos per laikotarpį, kai šalys faktiškai negyveno kartu, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių nuosavybės dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra lygios. Atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos nutrūkimo, todėl neturi teisės reikalauti, kad teismas taikytų turtines pasekmes nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo vesti bendrą ūkį. Taigi, atsakovo turimos lėšos (1 500 Eur) 2020 m. balandžio 22 d. buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šias lėšas atsakovas panaudojo sumokėti už J. B. perkamą transporto priemonę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad lėšos panaudotos ne šeimos interesais. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3. l 09 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovui panaudojus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšas ne šeimos interesams, iš jo ieškovei priteistina pusei šių lėšų lygi kompensacija – 750 Eur.
63. Be to, iš atsakovo į bylą pateiktos jo banko Swedbank, AB sąskaitos matyti, kad atsakovas 2020 m. liepos 12 d. E. B. pervedė 1 000 Eur sumą (eilės Nr. 151), mokėjimo paskirtyje nurodė „Užstatas”, o 2020 m. rugsėjo 21 d. savo motinai R. K. pervedė 3 500 Eur (eilės Nr. 215), mokėjimo paskirtyje nurodė „Skola” (2021 m. spalio 7 d., DOK-33248, Priedas Banko sąskaitos išrašas nuo 2020 m. gegužės 4 d.). Atsakovo turimos lėšos (1 000 Eur) 2020 m. liepos 12 d. ir (3 500 Eur) 2020 m. rugsėjo 21 d. buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 2 250 Eur (4 500 Eur/2) kompensaciją.
Dėl teisės į sukauptas pensijų fondo lėšas
64. Pirmosios instancijos teismas pripažino B. K. teisę į A. K. sukaupto UAGDPB „AVIVA Lietuva” 1 146,31 Eur pensijų fondo lėšų.
65. Atsakovas, remdamasis kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011, nurodo, kad pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį turtas, įgytas po santuokos sudarymo vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Tarp jų tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokesčio) ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tam, kad tokios prigimties pajamos būtų pripažintos bendru sutuoktinių turtu, jos turi būti gautos ar jau yra gautos. Taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos). Atsakovo teigimu, kadangi šios sukauptos lėšos nėra gautos, nebuvo gautos ir nežinoma, kada bus gautos bei ar bus gautos, nėra pagrindo jas laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
66. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka. CK 3.88 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo. Taigi, pagal savo esmę CK 3.88 straipsnio 4 dalis laikytina specialiuoju įstatymu, reglamentuojančiu specifinę teisinių santykių sritį (vertinant santykyje su CK 3.88 straipsnio 2 dalimi), o tai reiškia, kad minėto įstatymo taikymui galioja Lex speciālis derogat generāli (specialusis įstatymas pakeičia bendrąjį) taisyklė. Todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011 neaktuali. Pažymėtina tai, kad ieškovei pripažinus teisę į atsakovo sukaupto UAGDPB „AVIVA Lietuva” 1 146,31 Eur pensijų fondo lėšų, atsakovui nekyla pareiga šią sumą ieškovei išmokėti. Ieškovė tiesiog turi teisę į šias sukauptas lėšas, o jos gali būti išmokamos tokių privačių pensijų fondų sukauptų lėšų įstatymuose numatyta išmokėjimo tvarka.
67. Kartu atsižvelgtina į atsakovo argumentus, jog jis II pakopos privataus fondo pensiją kaupė nuo 2016 m., o santuoką įtraukė į apskaitą Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tik (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas teigia, jog laikotarpiu nuo 2016 m. iki santuokos įregistravimo momento sukauptos lėšos yra jo asmeninė nuosavybė. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su šiais atsakovo argumentais ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo sukauptų lėšų sumą. 2022 m. vasario 24 d. atsakovas į bylą pateikė prašymą dėl įrodymų prijungimo (DOK-6775), kuriame nurodė, kad teismas 2022 m. vasario 2 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti duomenis iš UAGDPB „Aviva Lietuva“ apie atsakovo su UAGDPB „Aviva Lietuva“ sudarytą pensijų kaupimo sutartį, nurodant konkrečius bylai teisingai išspręsti reikšmingus duomenis, t. y. nurodant: kada buvo sudaryta pensijos kaupimo sutartis?; kiek sutarties sudarymo metu A. K. piniginių lėšų buvo atsinešta iš kito pensijos kaupimo fondo?; kiek iš viso įnešta įmokų iki (duomenys neskelbtini) (iki santuokos sudarymo)?; kiek iš viso įnešta įmokų iki 2020 m. kovo 31 d. (iki gyvenimo skyrium)?; kiek iš viso įnešta įmokų iki 2021 m. gegužės 4 d. (iki ieškinio teismui pateikimo)? Kartu su šiuo prašymu atsakovas pateikė UAGDPB „Aviva Lietuva“ raštą, kuriame nurodyta, jog A. K. pensijų kaupimo sutartį sudarė 2016 m. vasario 9 d., ji įsigaliojo 2016 m. vasario 15 d., iš kitos bendrovės 2016 m. vasario 15 d. gauta 118,04 Eur; 2018 m. rugpjūčio 6 d. sukaupta 1 504,21 Eur; 2020 m. kovo 31 d. sukaupta 2 337,78 Eur; 2021 m. gegužės 4 d. sukaupta 3 796,83 Eur. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki ieškinio pateikimo teisme dienos buvo sukaupta 2 292,62 Eur (3 796,83 Eur – 1 504,21 Eur), o pusė šios sumos yra 1 146,31 Eur. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, iki santuokos sudarymo sukauptų lėšų neįtraukė į ieškovei priteistiną sumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
68. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad, iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, pakeista tik nežymi sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio, ir, iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, pakeista nežymi dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo, tarp šalių paskirstytų bylinėjimosi išlaidų nepakeičia.
69. Tačiau atsižvelgus į tai, kad atsakovui kyla pareiga sumokti valstybei žyminį mokestį nuo priteistos išlaikymo dydžio sumos, priklausomai nuo apeliacinės instancijos teismo priteistos sumos apskaičiuoja žyminį mokestį ir jį priteisia. Iš atsakovo dviejų vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteista po 320 Eur, o ieškovei priteista po 150 Eur, todėl žyminis mokestis apskaičiuojamas nuo (320x2x12)+(150x12)=9 480 Eur ir yra 284,40 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškinys pareikštas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl ieškovė yra atleista nuo 213,30 Eur (284,40 Eur x 75 proc.) žyminio mokesčio sumos, o šią sumą, patenkinus ieškinį, turi sumokėti atsakovas. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią klaidą ištaiso.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
70. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovė patyrė 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas patyrė 232 Eur bylinėjimosi išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti bei 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
71. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad, iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, pakeista tik nežymi sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio, ir, iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, pakeista nežymi dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) išlaikymą kiekvienam, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 4 d., iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išskaičiuojant sumas, išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant vaikų piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jų įstatyminei atstovei - motinai B. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai po 1 850 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam (viso 3 700 Eur) išlaikymo įsiskolinimą.“
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš A. K. priteisimo valstybei ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 213,30 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų 30 ct) žyminį mokestį, kuris turi būti įmokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.“
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.