Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams L. S., A. V. ir J. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – R. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

31. Atsakovai, pateikdami naujus įrodymus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. ir 2023 m. sausio 20 d. nutartis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartį, vykdomąjį raštą bei Pažymą apie D. K. skolą už komunalines, ūkines paslaugas nenurodė, kodėl minėti įrodymai nebuvo teikiami pirmosios instancijos teisme, o taip pat nenurodė, kokiems argumentams pagrįsti ar paneigti jie teikiami.

32. Pažymėtina, jog įrodymai apeliacinės instancijos teismui teikiami siekiant pagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų (ne)pagrįstumą ir yra (buvo) svarbūs tinkamam ir teisingam bylos aplinkybių atskleidimui bei visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

33. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovų pateiktais naujais įrodymais, daro išvadą, kad pateikti įrodymai nei patvirtina, nei paneigia šalių ginčui dėl žalos atlyginimo išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl jie nepriimami ir nevertinami (CPK 180 str., 314 str.).

Dėl ginčo esmės

34. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo netenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo.

35. byloje nustatyta, kad ieškovei D. K. ir trečiajam asmeniui R. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Butas priklausė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – Bendrija), kuri buvo įregistruota 1995 m. liepos 28 d., likviduota ir išregistruota 2023 m. kovo 6 d.

36. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas J. M. Bendrijos pirmininku buvo laikotarpiu 2009 m. vasario 23 d. iki 2019 m. birželio 20 d., atsakovė L. S. – nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2022 m. spalio 11 d. Darbo sutartis su atsakove sudaryta 2019 m. birželio 28 d., joje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. liepos 1 d. Atsakovė A. V. ginčui aktualiu laikotarpiu (2014–2020 m.) tvarkė Bendrijos buhalterinę apskaitą.

37. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovų veiksmų netinkamai apskaičiuojant mokesčius už šaltą, karštą vandenį bei gyvatuką bei ieškovei suteiktos tikslinės kompensacijos šildymui, geriamam vandeniui ir karštam vandeniui dalies nepanaudojimo ieškovės butui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės

38. Pirmiausia pažymėtina, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.254 str. 1 d.).

39. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 7 dalis numato, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Bendrijos pirmininkas – bendrijos valdymo organas, per kurį bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina, ir kuris atsakovo už bendrijos veiklos organizavimą bei tikslų įgyvendinimą (DGNKPPSBĮ 9 str. 2 d., 14 str. 6 d. 1 p.). Į bylą pateiktų Bendrijos įstatų 21 punkte nurodyta, kad Bendrijos valdymo organu yra Bendrijos pirmininkas ir valdyba, kurią sudaro trys nariai, įskaičiuojant Bendrijos pirmininką; Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organą – Bendrijos pirmininką (Įstatų 45.1 p.) arba Bendrijos valdybą (Įstatų 45.2 p.); Bendrijos pirmininkas atstovauja Bendrijai, veikia ir sandorius sudaro Bendrijos vardu (Įstatų 50 p.).

40. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002).

41. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

42. Pagal Bendrijos buhalterio pareiginius nuostatus buhalteris kartu su bendrijos vadovu atsako už neteisėtai tvarkomą, ne laiku pateikiamą arba klaidingą finansinę ir buhalterinę apskaitą; ūkinę ir finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymą (išskyrus tuos atvejus, kai buhalteris apie pažeidimus bendrijos vadovą yra informavęs raštu).

43. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigė, jog atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jie elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai apskaičiuodami mokesčius už šildymą, netinkamai pritaikant ieškovei suteiktą tikslinę kompensaciją ir šiems savo argumentams pateikti pateikė specializuotos buhalterinės įmonės UAB „Butrina“ išvadą apie kompensacijų (ne)panaudojimą.

44. Iš byloje pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2023 m. vasario 10 d. pažymą Nr. 13801 apie laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. suteiktą 511,85 eurų kompensaciją (už 2021 m. lapkričio mėn. 27,05 Eur; už 2021 m. gruodžio mėn. – 99,81 Eur; už 2022 m. sausio mėn. – 138,12 Eur; už 2022 m. vasario mėn. – 119,08 Eur; už 2020 m. kovo mėn. – 127,79 Eur).

45. Teismas vertindamas, ar atsakovų veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, turi nustatyti, ar atsakovai, apskaičiuodami mokesčius, veikė pagal teisės aktus.

46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patalpų savininkai individualių sutarčių su energijos tiekėjais ginčui aktualiu laikotarpiu sudarę nebuvo, už patiektą energiją (šilumą, karštą, šaltą vandenį) su tiekėjais atsiskaitydavo Bendrija pagal jai pateiktas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ sąskaitas faktūras ir mokėtinas sumas paskirstydavo gyventojams.

48. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 patvirtintos Karšto vandens kainų nustatymo metodika, reglamentuoja karšto vandens kainų dedamųjų skaičiavimo principus, kainodaros reikalavimus ir kainų nustatymo tvarką. Pagal Metodikos 2.5 papunktį, šia Metodika vadovaujasi karšto vandens tiekėjas, apskaičiuodamas galutines mėnesio karšto vandens kainas.

49. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-188 patvirtinto Šilumos paskirstymo, nustatant faktines šilumos sąnaudas 1 kub. m karšto vandens paruošti, metodo Nr. 9 nuostatos taikomos 1 punkte nurodytais atvejais, o visas pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui, rodmenis (1.2 pp.), o bute ar kitoje patalpoje, kuriuose esantys karšto vandens vartojimo prietaisai prijungti prie pastato karšto vandens tiekimo sistemos, suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal faktinius karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis (1.3.1 pp.), kartu atsižvelgiant ir šilumos bendrosioms reikmėms reikalingą šilumos kiekio dalį.

50. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio 3 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti apskaičiuojamos pagal sąnaudas atskiroms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos dalims, kurios nustatytos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje. Valstybinės kainų ir energetikos reguliavimo tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika reglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainodarą (1 p.).

51. Visuose aukščiau nurodytuose teisės aktuose aiškiai nurodyti subjektai, kurie jais vadovaujasi nustatydami ir apskaičiuodami tiekiamos energijos, geriamo vandens ar nuotekų tvarkymo paslaugas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad Bendrija, skaičiuodama mokesčius Bendrijos nariams (patalpų savininkams) už atitinkamu laikotarpiu suvartotą šilumos ar vandens kiekį, privalėjo vadovautis nurodytais teisės aktais.

52. Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, pagal kurio 22 straipsnio 2 dalies 2 punktą apskaičiuota kompensacijų suma pervedama į energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį tiekiančių įmonių ar fizinių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

53. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 1-1599 patvirtinto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo 25.2 punkte nustatyta, kad kompensacijos teikiama apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į tiekėjų atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose ar bankų skyriuose. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis kompensacijos gavėjo patirtomis šildymo išlaidomis, turimomis pajamomis ir būsto plotu, pritaikant vieną iš apskaičiavimo būdų, priklausomai nuo būstui šildyti taikomo šildymo būdo. Kompensacijų dydį, vadovaudamiesi Įstatymu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintomis formomis, apskaičiuoja tiekėjai ir bendrojo naudojimo objektų valdytojai (27.1 pp.), o tiekėjai ir bendrojo naudojimo objektų valdytojai kompensacijas apskaičiuoja tik tiems bendrai gyvenantiems asmenims ar vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems nustatyta teisė į kompensacijas, ir tik tiems mėnesiams, kuriems nustatyta teisė į kompensaciją, ir apskaičiuotos kompensacijos dalimi sumažina mokestį. Bendrojo naudojimo objektų valdytojai iki einamojo mėnesio 8 dienos teikia tiekėjams, su kuriais yra sudarę atitinkamas pirkimo sutartis, duomenis apie jų apskaičiuotas ir pritaikytas kompensacijas. Tiekėjai iki einamojo mėnesio 12 dienos elektroniniu būdu teikia Socialinių išmokų skyriui tikrinti Administracijai paraiškas grąžinti lėšas už praėjusį mėnesį apskaičiuotas ir pritaikytas kompensacijas (toliau – paraiškos) (įskaitant ir bendrojo naudojimo valdytojų apskaičiuotas kompensacijas) (30 p.), kurias apmoka administracija (32 p.).

54. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog pateiktos AB „Vilniaus šilumos tinklų“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ sąskaitose nurodyta, kad jose buvo atskirai nurodomos kiekvienam iš Bendrijai priklausančių daugiabučių namų aktualios sumos ir kiekiai, o Bendrija šias sumas paskirstydavo konkretaus daugiabučio namo gyventojams pagal jų deklaruotus rodmenis. Byloje ieškovė nėra pateikusi įrodymų, jog energijos, geriamo vandens tiekėjai netinkamai apskaičiuodavo bendrus namo išnaudojimo kiekius, ir paneigiančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, jog ieškovei apskaičiuota kompensacija pervedama į šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų atsiskaitomąsias sąskaitas.

55. Aukščiau nurodyti argumentai ir teisinis reglamentavimas, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, nes nesivadovavo nurodytų teisės aktų nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės argumentai dėl padarytos žalos, atsakovams jai neišmokant kompensacijos, neturi jokio teisinio pagrindo, nes kaip matyti iš aukščiau nurodytų teisės aktų bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kompensacijos buvo pervedamos į paslaugų tiekėjų sąskaitas.

56. Netinkamą mokesčių apskaičiavimą ir kompensacijos pritaikymą ieškovė taip pat įrodinėjo UAB „Butrina“ išvadomis apie kompensacijų (ne)panaudojimą.

57. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog UAB „Butrina“ akte lakoniškai nurodoma, kad Bendrijos skaičiavimai neatitinka Valstybinės kainų ir energetikos reguliavimo tarybos nutarimų, nedetalizuojama kaip tiksliai apskaičiuotas nurodomas neatitikimas ir nustatyti skaičiavimo netikslumai. Nors nurodoma, kad Bendrijoje nefiksuojami karšto ir šalto vandens skaitiklių parodymai, tačiau iš akto turinio nėra aišku, kokių dokumentų pagrindu tokia išvada padaryta.

58. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su teismo išvada ir papildomai pažymi, jog 2022 m. birželio 1 d. UAB „Butrina“ ieškovės butui priskaičiuotų mokesčių 2014-2020 m. akte nėra nurodyta, kokie dokumentai buvo pateikti UAB „Butrina“ vertinimui, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad mokesčių apskaičiavimui taikomas kitas metodas, tačiau nenurodoma, koks tas kitas metodas, kuris neturi teisinio pagrindo ir dėl ko surinkti didesni mokesčiai. Taip pat nenurodoma, koks metodas, UAB „Butrina“ nuomone, turėtų būti taikomas pagrįstas teisės aktais.

59. Pažymėtina, kad pagal Tarptautinius vertinimo standartus, Europos vertinimo standartus ir nacionalinius teisės aktus (LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, Turto ir verslo vertinimo metodika, kt.), paprastai vertinimą atlieka kvalifikuotas vertintojas, turintis galiojantį atitinkamos vertinimo srities kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Butrina“ yra tik buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, savo nuožiūra perskaičiavus Bendrijos apskaičiuotus mokesčius. UAB „Avantus“ išvados pateiktos tik dėl UAB „Butrina“ atliktų skaičiavimų, ir teisinės reikšmės ginčui neturi.

60. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nustatyta, jog ieškovė nesistemingai ir netiksliai deklaruodavo skaitiklių rodmenis. Pažymėtina, kad ieškovė nurodavo tik vieną skaitiklio rodmenį, neaišku kurį – „nuo“ ar „iki“, dėl ko ne kartą buvo raginama patikslinti skaitliukų duomenis ir leisti Bendrijai juos patikrinti. UAB „Butrina“ kad patikrinimo akte į tai nebuvo atsižvelgta.

61. Į bylą pateiktuose VšĮ „Progresyvios būsto idėjos“ atliktų Bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentų patikrinimo aktuose už 2017–2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m. nustatyta, kad Bendrijos atskaitomybės dokumentuose nurodyti skaičiai atitinka duomenis, pateiktus apskaitos dokumentuose ir registruose. Išlaidos atitinka banko išrašus ir apskaitos dokumentus. Atsiskaitymai su paslaugų tiekėjais vykdomi laiku.

62. Byloje nėra pateikta jokių neginčijamų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad kompensacija buvo pritaikyta teisingai, ar buvo padaryta klaida apskaičiuojant mokesčius, kurie leistų įvertinti, kad Bendrijos ir atsakovų, veiksmai buvo neteisėti, o skaičiavimo rezultatai neteisingi, ir padaryti išvadą, kad buvo pažeista teisė, dėl kurios ieškovei kilo žala.

63. Neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Kitaip tariant, neįrodžius neteisėtų veiksmų, ieškovo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Ieškovei neįrodžius neteisėtų atsakovų veiksmų ar rūpestingumo pareigos nevykdymo, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti žalos atlyginimo, nes neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas (CK 6.245-6.249 str., 6.263 str.), todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nagrinėdamas ieškinį, turėjo nustatyti ir spręsti ar yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala .

Dėl įrodymų vertinimo

64. Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės kelia įrodinėjimo proceso taisyklių pažeidimo, netinkamo įrodymų vertinimo klausimus. Atsakovai, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu visiškai ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, tinkamai taikė ir aiškino normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą.

65. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).

66. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nors ieškovė įrodinėdama ieškinio pagrįstumą teismui pateikė specializuotos buhalterinės įmonės UAB „Butrina“ skaičiavimus.

67. Nagrinėjamu atveju byla nepriskirta nedispozityvių bylų kategorijai, todėl būtent ieškovei teko procesinė našta įrodyti būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti. Pažymėtina tai, kad įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių procesinės naštos dalykas (CPK 179 str. 1 d.). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 str. 2 d., 376 str. 1 d., 414 str. 1 d.).

68. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, todėl abstraktūs apeliantės teiginiai, jog buvę Bendrijos pirmininkai ir buhalterė netinkamai vykdė pareigas, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, tinkamai nesirūpino Bendrija, nesudaro pagrindo aptariamos situacijos vertinti kitaip, nei ją pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos baigties

69. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

70. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tiek vienos šalies, tiek kitos šalies argumentus, įrodymus, liudytojų parodymus, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

71. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. todėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Atsakovai nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.