Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

dalyvaujant ieškovei D. K. ir jos atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov),

vertėjaujant Olgai Gumuliauskienei, Svetlanai Minakovai, Julijai Portnovai, Giedriui Račkauskui, Erikai Vencevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams L. S., A. V. ir J. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – R. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas parengiamojo teismo posėdžio metu nustatė ieškovei terminą patikslintam ieškiniui pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

29. Taigi byloje keliamas klausimas dėl buvusių Bendrijos pirmininkų ir buhalterės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl netinkamo mokesčių už šaltą, karštą vandenį bei gyvatuką apskaičiavimo ieškovei bei ieškovei suteiktos tikslinės kompensacijos šildymui, geriamam vandeniui ir karštam vandeniui dalies nepanaudojimo ieškovės butui.

30. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovas J. M. Bendrijos pirmininku išrinktas 2008 m. spalio 3 d., įregistruotas nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2019 m. birželio 20 d.

31. Atsakovė L. S. Bendrijos pirmininke išrinkta 2019 m. sausio 10 d., registruota nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2022 m. spalio 11 d. Darbo sutartis su atsakove sudaryta 2019 m. birželio 28 d., joje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. liepos 1 d.

32. Duomenys apie darbo sutarties su atsakove A. V. ginčui aktualiu laikotarpiu sudarymą į bylą nepateikti, tačiau į bylą pateikti Bendrijos patvirtinti 2001 m. vasario mėn. (diena neįžiūrima) Bendrijos buhalterio (finansisto) pareiginiais nuostatai, kuriuos pasirašė atsakovė A. V.. Taip pat kaip matyti iš į bylą pateiktų viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Progresyvios būsto idėjos“ 2019 m. kovo 29 d. Bendrijos 2017–2018 m. buhalterinės apskaitos dokumentų patikrinimo akto duomenų, juose fiksuota, kad tarp Bendrijos samdomų darbuotojų buvo ir buhalterė. Analogiškai fiksuota ir patikrinimo aktuose už 2019 m., 2020 m., 2021 m. Be to, atsakovė neneigė buvusi Bendrijos buhaltere ginčo laikotarpiu, tarp šalių ginčas šiuo aspektu nekilo. Taigi darytina išvada, kad atsakovė A. V. ginčui aktualiu laikotarpiu buvo Bendrijos buhaltere.

33. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalį bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (DNSBĮ 9 straipsnio 2 dalis). Bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus (DNSBĮ 14 straipsnio 8 dalis).

34. Iš ieškovės į bylą pateiktų 2019 m. birželio 20 d. registruotų Bendrijos įstatų (toliau – Įstatai) matyti, kad Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu (Įstatų 9 punktas). Bendrija gali įgyti ir turėti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, Bendrijos Įstatams, Bendrijos tikslui ir uždaviniams (Įstatų 11 punktas). Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus: Bendrijos pirmininką ir Bendrijos valdybą (Įstatų 45 punktas).

35. Kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

36. Pagal Bendrijos buhalterio (finansisto) pareiginius nuostatus buhalteris kartu su bendrijos vadovu atsako už neteisėtai tvarkomą, ne laiku pateikiamą arba klaidingą finansinę ir buhalterinę apskaitą; ūkinę ir finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymą (išskyrus tuos atvejus, kai buhalteris apie pažeidimus bendrijos vadovą yra informavęs raštu).

37. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

38. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei, pareiškusiai ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovams, tenka procesinė įrodinėjimo pareiga įrodyti atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Taigi būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o atsakovams tenka procesinė pareiga paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

39. Kaip minėta, ieškovė remdamasi 2022 m. birželio 1 d. UAB Butrina parengtu ieškovei priklausančio buto 2014–2020 m. priskaičiuotų mokesčių patikrinimo aktu teigia, kad jai neteisingai suskaičiuoti šalto ir karšto vandens bei gyvatuko mokesčiai, tai daryta nesivadovaujant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais patvirtintomis metodikomis: 2009 m. Nr. O3-106 bei 2016 m. Nr. O3-188.

40. Nurodyta, kad bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (DNSBĮ 2 straipsnio 7 dalis). Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai.

41. Daugiabučių namų (pastatų) valdymo atvejais susiklosto dvejopo pobūdžio nuosavybės santykiai, taigi atsiranda ir skirtingi nuosavybės teisės subjektai. Pirma, daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus ir kitas patalpas subjektai. Antra, visi daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai kartu yra ir viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, o šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrojo naudojimo objektų sąrašas nustatytas CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje. Bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018).

42. CK 4.76 straipsnio nuostata dėl bendraturčių teisių ir pareigų, naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, yra daiktinės teisės norma, reglamentuojanti santykius, susijusius su nuosavybės teisės į daiktą įgyvendinimu. Dėl to sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, ginčus, kuriuose reikalavimai reiškiami šio straipsnio pagrindu, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios – butų savininkų poreikiams tenkinti. Pastaruoju atveju tai būtų paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006).

43. Bendraturčių tarpusavio santykiuose bendraturčių teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo ar (ir) bendraturčių susitarimo, todėl, minėta, turi prievolinių teisinių santykių požymių, todėl šiems santykiams tarp bendraturčių įgyvendinti taikytinos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos ir principai (šalių valios autonomijos, sutarčių laisvės ir privalomumo, bendradarbiavimo ir kiti). Jei įstatymo nedraudžiama, įstatyminiu reguliavimu nustatytos tarpusavio santykių taisyklės gali būti keičiamos ar papildomos sutartimis. Dauguma bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių įstatymo nuostatų yra dispozityvios, todėl bendraturčiai, remdamiesi sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis) ir nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, sutartimi gali nusistatyti įstatymo pateiktų taisyklių išimtis ar susikurti individualų tarpusavio santykių reglamentavimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018).

44. Bendrija veikia tik kaip jos dalyvių atstovė, padedanti įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, ji neįgyja savininko teisių ir pareigų, o veikia bendraturčių vardu ir interesais. Vykdydama sutarties ir susitarimų sąlygas, bendrija gali skirstyti suvartotos šilumos kiekį bendrijos gyventojams, rinkti iš jų mokesčius už šilumą ir karštą vandenį bei pervesti juos tiekėjui (bendrijos išoriniai teisiniai santykiai). Bendrija, vykdydama sutarties ir susitarimų sąlygas, visų namo bendraturčių interesais gali sumokėtas lėšas išieškoti iš butų (patalpų) savininkų, jei šie nesumoka mokesčių ir (ar) neapmoka suteiktų konkretaus buto, patalpos įrangos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018).

45. Iš į bylą pateiktų 2019 m. birželio 20 d. registruotų Bendrijos įstatų matyti, kad Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu (Įstatų 9 punktas). Bendrija gali įgyti ir turėti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, Bendrijos Įstatams, Bendrijos tikslui ir uždaviniams (Įstatų 11 punktas). Pagal Įstatų 12 punktą Bendrija turi teisę sudaryti sandorius kaip juridinis asmuo. Įstatuose (19.2.1–19.2.9 papunkčiai) taip pat reglamentuotos patalpų savininko pareigos, nepriklausančios nuo narystės Bendrijoje, tarp kurių ir: teisės aktų ir Bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius Bendrijos fondus (19.2.2 papunktis); parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį butą ar kitas patalpas pranešti apie tai Bendrijos pirmininkui ir atsiskaityti su Bendrija pagal savo prievoles, kurių vykdymo terminas yra suėjęs (19.2.7 papunktis). Bendrijos lėšas sudaro: tikslinės patalpų savininkų įmokos, skirtos Bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitoms išlaidoms apmokėti; valstybės, savivaldybės ir kitų subjektų paramos lėšos; pajamos gautos disponuojant Bendrijos turtu; kitos negrąžintinai gautos lėšos (Įstatų 56 punktas). Pagal 58.1 papunktį įmokos, skirtos Bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, Bendrijoje surenkamos, patalpų savininkams mokant per vieningąją atsiskaitymo knygelę (ar jos elektroninį atitikmenį), vieną sąskaitą ar kitus mokėjimo dokumentus ir mokėjimo įstaigas kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos. Bendrija disponuoja turimu turtu ir lėšomis ir naudoja juos šių Įstatų nustatyta tvarka Bendrijos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti (Įstatų 60 punktas).

46. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį, energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos. Šios nuostatos taikytinos ir aprūpinant šilumos energija, vandeniu, kt. (CK 6.391 straipsnis).

47. Ieškovės į bylą pateikto UAB Butrina akto turinys, pateiktos AB Vilniaus šilumos tinklų ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ sąskaitos faktūros, kurios išrašytos Bendrijai, šalių paaiškinimų turinys teikia pagrindą išvadai, kad patalpų savininkai individualių sutarčių su energijos tiekėjais ginčui aktualiu laikotarpiu sudarę nebuvo, už patiektą energiją (karštą, šaltą vandenį) su tiekėjais atsiskaitydavo Bendrija pagal jai pateiktas sąskaitas faktūras ir mokėtinas sumas paskirstydavo gyventojams. Teismas nesutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Bendrijos viduje skirstant gyventojams mokėtinus mokesčius nesivadovauta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais patvirtintomis metodikomis: 2009 m. Nr. O3-106 bei 2016 m. Nr. O3-188.

48. Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 patvirtintos Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 2 punkto matyti, kad Metodika privaloma visiems Šilumos ūkio įstatymo numatytiems subjektams, skaičiuojantiems ir nustatantiems karšto vandens kainų dedamąsias. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį aprūpinimo šiluma sistema – organizacinis-techninis ūkio kompleksas, skirtas gaminti ir tiekti šilumą vartotojams, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo arba šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo, arba individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros. Karšto vandens tiekėjas – asmuo, tiekiantis karštą vandenį vartotojams pagal pirkimo–pardavimo sutartis (to paties straipsnio 10 dalis). Šilumos tiekėjas – asmuo, turintis šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis (to paties straipsnio 39 dalis). Tuo tarpu Bendrija priskirtina šio straipsnio 45 dalyje nurodytam šilumos vartotojui (vartotojui) – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.

49. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-188 patvirtinto Šilumos paskirstymo, nustatant faktines šilumos sąnaudas 1 kub. m karšto vandens paruošti, Metodo Nr. 9 1 punkto formuluotė, kad šis metodas gali būti taikomas, kai egzistuoja toliau išvardytos sąlygos (1.1–1.7 papunkčiai), suponuoja imperatyvo jį taikyti nebuvimą, o tik kaip pasirenkamą variantą esant jame nustatytoms sąlygoms.

50. Byloje ginčo nėra, kad Bendrijoje kiekvienas iš Bendrijai priklausančių daugiabučių namų turėjo atskirus skaitiklius; pateiktos AB Vilniaus šilumos tinklų ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ sąskaitos taip pat rodo, kad sąskaitose buvo atskirai nurodomos kiekvienam iš Bendrijai priklausančių daugiabučių namų aktualios sumos ir kiekiai. Šias sumas Bendrija paskirstydavo konkretaus daugiabučio namo gyventojams pagal jų deklaruotus rodmenis. Ieškovė nekelia ginčo, kad tiekėjas netinkamai apskaičiuodavo bendrus namo išnaudojimo kiekius.

51. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 54 dalį viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (toliau – viešasis vandens tiekėjas) – valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, vykdanti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. Pagal minėto įstatymo 26 straipsnio 3 punktą geriamojo vandens tiekėjai privalo tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis. Šio įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti apskaičiuojamos pagal sąnaudas atskiroms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos dalims, kurios nustatytos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje. Teismo vertinimu, Valstybinės kainų ir energetikos reguliavimo tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (atitinkamų ginčui aktualių redakcijų) turinys, konkrečiai 4 punkto 4.1–4.4 papunkčių nuostatos, įtvirtinančios, kas vadovaujasi metodika, neteikia pagrindo išvadai, kad jame nurodyta metodika privalėjo vadovautis Bendrija skaičiuodama mokesčius Bendrijos nariams (patalpų savininkams) už atitinkamu laikotarpiu suvartotą vandens kiekį.

52. Kita vertus ir ieškovės pateiktame UAB Butrina akte nėra nurodoma, kad skaičiuojant mokesčius už šaltą vandenį Bendrija nesivadovavo metodika, esminis ginčas kilo dėl to, kad, anot ieškovės, Bendrijos buhalterė ir pirmininkai nepagrįstai prirašydavo ieškovei faktiškai išnaudoto vandens kiekius. Kaip matyti iš atsakovių teiktų paaiškinimų ir buhalterės darbo knygos (žiniaraščio) duomenų, ieškovė jai priklausančiame bute esančių šalto ir karšto vandens skaitiklių rodmenis deklaravo nesistemingai: 2014 m. ir 2015 m. deklaruota už 6 mėnesius, 2016 m. už 4 mėnesius, 2017 m. už 6 mėnesius, 2018 m. už 6 mėnesius, 2019 m. už 2 mėnesius, 2020 m. už 4 mėnesius, 2021 m. ir 2022 m. visus metus deklaruota. Kaip matyti iš pateikto žiniaraščio duomenų ir paaiškino atsakovės, ieškovei nedeklaravus karšto bei šalto vandens skaitiklių rodmenų, tokiais atvejais atitinkamą mėnesį buvo nurodoma „n“ raidė ir parašomas praeito mėnesio išnaudoto vandens kiekis; kuomet nurodytas deklaravimas, o faktiškai išnaudota mažiau – įrašyti skaitiklių parodymai, o kiekis – „0“. Kaip paaiškino atsakovės, tokiu būdu per tam tikrą laikotarpį sumos „išsilygindavo“. Nors ieškovė teigia, kad kitiems Bendrijos nariams toks skaičiavimo būdas nebuvo taikomas, rašomi tik nuliai, atsakovai nurodė, kad buvo butų, kuriuose negyventa ir paslaugomis nesinaudota, todėl jiems ir nebuvo rašomi praeito mėnesio duomenys. Ieškovė, nors teismo posėdžio metu nurodė, kad tam tikrais laikotarpiais bute negyveno, nepateikė duomenų, kad apie tai būtų informavusi Bendrijos pirmininką ar buhalterę, kad atitinkamais laikotarpiais jai nebūtų skaičiuojami vandens kiekiai pagal praėjusio mėnesio duomenis.

53. Nors į bylą nėra pateiktas visuotinio Bendrijos narių ir butų (patalpų) savininkų susirinkimo sprendimas dėl mokėjimų už energiją, vandenį, komunalines paslaugas ir kt. apskaičiavimo Bendrijos nariams (patalpų savininkams) tvarkos, tačiau teismo vertinimu, pateikti žiniaraščio (darbo knygos) duomenys leidžia pritarti atsakovų paaiškinimams, kad tokia tvarka ir vienodas skaičiavimo būdas buvo nustatytas anksčiau, nusistovėjęs ir taikomas Bendrijoje dar iki 2014 m. Kaip nurodė atsakovė A. V., iki 2017 m. karštas vanduo buvo apskaičiuojamas tokiu būdu – 51 (nekintantis karšto vandens išnaudojimo dydis nurodytas sąskaitoje faktūroje) dauginamas iš kainos AB Vilniaus šilumos tinklų sąskaitoje, pridedama šalto vandens kaina ir dauginama iš PVM. Ir tada taip apskaičiavus karšto vandens kainą mokėtina suma suskaičiuojama pagal gyventojų pateiktus rodmenis. Nuo 2017 m. karšto vandens kainą ėmė iš AB Vilniaus šilumos tinklų puslapio. Karšto vandens neatitikimą išskaidydavo per gyvatuko mokestį.

54. Teismas pažymi, kad ieškovės pateiktame UAB Butrina akte lakoniškai nurodoma, kad Bendrijos skaičiavimai neatitinka Valstybinės kainų ir energetikos reguliavimo tarybos nutarimų, nedetalizuojama kaip tiksliai apskaičiuotas nurodomas neatitikimas ir nustatyti skaičiavimo netikslumai. Nors nurodoma, kad Bendrijoje nefiksuojami karšto ir šalto vandens skaitiklių parodymai, tačiau iš akto turinio nėra aišku, kokių dokumentų pagrindu tokia išvada padaryta. Kita vertus, kaip nustatyta byloje ieškovė nesistemingai deklaruodavo skaitiklių rodmenis, tačiau darytina išvada, kad patikrinimo akte į tai nebuvo atsižvelgta.

55. Į bylą pateiktuose VšĮ „Progresyvios būsto idėjos“ atliktų Bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentų patikrinimo aktuose už 2017–2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m. nustatyta, kad Bendrijos atskaitomybės dokumentuose nurodyti skaičiai atitinka duomenis, pateiktus apskaitos dokumentuose ir registruose. Išlaidos atitinka banko išrašus ir apskaitos dokumentus. Atsiskaitymai su paslaugų tiekėjais vykdomi laiku.

56. DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (2 punktas); vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (3 punktas). Kaip nurodyta, Bendrijos Įstatuose taip pat reglamentuotos patalpų savininko pareigos, tarp kurių ir: teisės aktų ir Bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius Bendrijos fondus (19.2.2 papunktis).

57. Teismo vertinimu, aptartas reglamentavimas, nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog paskirstydama (skaičiuodama) gyventojams mokėtinus mokesčius už vandenį ir gyvatuką Bendrija nesivadovavo imperatyviomis įstatymo ar poįstatyminių aktų nuostatomis (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais), atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, kad tokiu būdu atsakovai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Kaip minėta, nors į bylą nepateiktas Bendrijos sprendimas dėl mokėjimų už energiją, vandenį, komunalines paslaugas ir kt. apskaičiavimo Bendrijos nariams (patalpų savininkams) tvarkos, tačiau tai savaime nelemia Bendrijoje faktiškai taikytos mokesčių paskirstymo gyventojams tvarkos neteisėtumo.

58. Esant neįrodytiems atsakovų neteisėtiems veiksmams jiems negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

59. Taip pat teismo vertinimu, ieškovė tinkamai nepagrindė ir žalos fakto bei dydžio. Kaip matyti ieškovė išimtinai remiasi UAB Butrina patikrinimo aktu, tačiau jame pateiktos formuluotės leidžia abejoti žalos dydžiu, nes kaip nurodyta, suskaičiuota ir žala, ir galima papildoma žala, neįvertinta, kad ieškovė tinkamai nedeklaravo skaitiklių rodmenų, nėra aiškus UAB Butrina atliktas skaičiavimo mechanizmas. Į bylą pateikta UAB „Avantus“ išvada nepagrindžia UAB Butrina atliktų skaičiavimų teisingumo, tik patvirtina, kad buvo tinkamai perkelti duomenys iš ieškovės pateiktos informacijos.

60. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, kad kaip nurodo pati ieškovė bei patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. K. ir R. K. 1 961,88 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19163-862/2020 Bendrijos ieškinį patenkino visiškai. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka peržiūrėjęs sprendimą, 2021 m. sausio 14 d. nutartimi paliko jį nepakeistą. Sprendime konstatuota, kad už ieškovės suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. atsakovai liko skolingi 1 961,88 Eur. Pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai naujai paaiškėja aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t. y. prašymą grindė UAB Butrina 2022 m. birželio 1 d. parengtu Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto 2014–2020 m. priskaičiuotų mokesčių patikrinimo aktu, kuriame, anot pareiškėjos, nustatyta, kad 2014–2020 metais pareiškėjai buvo padaryta žala dėl neteisingai apskaičiuojamų mokesčių už šaltą, karštą vandenį bei gyvatuką, t. y. konstatuota, kad jai priklausančiam butui neteisėtai buvo priskaičiuota 1 858,36 Eur mokesčių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs D. K. atskirąjį skundą 2023 m. sausio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį paliko nepakeistą, be kita ko konstatavęs, kad teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose įvertino atsakovų argumentus, kuriais jie reiškė abejones dėl įsiskolinimo pagrįstumo, dėl netinkamai apskaičiuoto vandens kiekio, taip pat vertino atsakovų motyvus dėl skolos apskaičiavimo.

61. Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip neturinčių įtakos nagrinėjamo ginčo išsprendimui, (ne) egzistavimo teismas nepasisako.

Dėl 87,47 Eur žalos dėl suteiktos kompensacijos šildymui

62. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovių L. S. ir A. V. 87,47 Eur dydžio žalą, padarytą ieškovei dėl Socialinių išmokų skyriaus per 2021 / 2022 m. suteiktos kompensacijos šildymui, geriamajam ir karštam vandeniui sumos dalies panaudojimo Bendrijos veikloje ne pagal paskirtį, teigia, kad atsakovės L. S. ir A. V. Bendrijos vidinėje apskaitoje neteisėtai ieškovės butui sumažino Socialinių išmokų skyriaus suteiktų kompensacijų bendrai 87,47 Eur sumai.

63. Piniginės socialinės paramos skyrimo sąlygas ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Paramos įstatymas) ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-2366 „Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).

64. Viena iš socialinės paramos rūšių yra būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (ginčui aktualios redakcijos Paramos įstatymo 5 straipsnio 2 punktas). Pagal Paramos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punktą kompensacijos gali būti teikiamos apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį tiekiančių įmonių ar fizinių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 27.2 papunkčiu kompensacijos teikiamos apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į tiekėjų atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose ar bankų skyriuose.

65. Kompensacijų dydį pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas formas apskaičiuoja tiekėjai ir bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį (Tvarkos aprašo 29 punktas). Pagal Tvarkos aprašo 30 punktą tiekėjai ir bendrojo naudojimo objektų valdytojai kompensacijas apskaičiuoja tik tiems bendrai gyvenantiems asmenims ar vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems nustatyta teisė į kompensacijas, ir tik tiems mėnesiams, kuriems nustatyta teisė į kompensaciją, ir kompensacijos dalimi sumažina mokestį bei iki einamojo mėnesio 8 dienos teikia Socialinių išmokų skyriui tikrinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išrašytas paraiškas grąžinti lėšas už praėjusį skaičiavimo mėnesį. Apskaitos skyrius apskaičiuotą kompensuojamų lėšų sumą perveda į nurodytas tiekėjų atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje pagal jų pateiktas ir Socialinių išmokų skyriaus patikrintas paraiškas už kiekvieną praėjusį mėnesį (Tvarkos aprašo 33 punktas).

66. Kadangi ieškovės buto šildymas tiekiamas centralizuotu būdu ieškovei apskaičiuota kompensacija pervedama į šilumos tiekėjo atsiskaitomąją sąskaitą. Geriamojo vandens tiekėjo apskaičiuotos kompensacijos suma už geriamąjį vandenį pervedama į UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsiskaitomąją sąskaitą.

67. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Socialinių išmokų skyrius už 2021 / 2022 m. ieškovės butui apskaičiavo išlaidų šildymui, geriamam vandeniui ir karštam vandeniui kompensaciją bendrai 511,85 Eur sumai: už 2021 m. lapkričio mėn. – 27,05 Eur, gruodžio mėn. – 99,81 Eur, 2022 m. sausio mėn. 138,12 Eur, vasario mėn. – 119,08 Eur, kovo mėn. – 127,79 Eur. Pateikti mokėjimo pranešimai patvirtina, kad ieškovei už 2021 m. lapkričio mėn. skirta 27,05 Eur kompensacija panaudota 2021 m. gruodžio mėn., 2021 m. gruodžio mėn. 99,81 Eur kompensacija – 2022 m. sausio mėn., 2022 m. sausį už šildymą apskaičiuota 129,77 Eur suma, 2022 m. vasario mėn. pritaikyta 129,77 Eur kompensacija; 2022 m. vasarį apskaičiuota 94,95 Eur suma, atsispindi 2022 m. kovo mėn. mokėjimo pranešime, už kovą apskaičiuota 72,80 Eur kompensacija atsispindi balandžio mėn. Ieškovė teisi, faktiškai mokėjimo pranešimuose nurodyta mokėtina už šildymą suma ir ieškovei pritaikyta kompensacijų suma nesutampa, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal aptartą reglamentavimą kompensacija pervedama tiesiogiai į šilumos tiekėjo sąskaitą, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė patyrė kompensacijos skirtumo žalą. Nors ieškovė teigia, kad 87,47 Eur sumą apmokėjo iš savo lėšų, ir dėl to patyrė tokią žalą, tačiau tai patvirtinantys duomenys nepateikti, be to, kaip matyti iš mokėjimo pranešimų, faktiškai buvo apskaičiuota mažesnė mokėtina suma, nei panaudota kompensacijos suma. Nors vieno iš teismo posėdžių metu atsakovės pripažino suklydusios skaičiuojant kompensaciją, teigė grąžinsiančios šią sumą, tačiau raštiškai to nepatvirtino ir tokios pozicijos vėliau nebepalaikė.

68. Taigi aptartas reglamentavimas ir nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė dėl Socialinių paslaugų skyriaus skirtos kompensacijos ir Bendrijos faktiškai apskaičiuotos už šildymą mokėtinos sumos, kuri visa buvo kompensuota, skirtumo patyrė žalą, todėl ir šioje dalyje ieškinio tenkinimui pagrindo nėra.

69. Apibendrindamas teismas ieškovės ieškinį atmeta kaip neįrodytą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

71. Ieškinį atmetus atsakovai įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nėra pateikę prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nei atstovavimo teisinius santykius ir tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Esant šioms aplinkybėms teismas nesprendžia jų atlyginimo klausimo.

72. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi byloje patirtos 149,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, priteisiamos valstybei iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 149,60 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus, 60 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.