- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-949-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01401-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Diana Labokaitė, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo A. K. 823,54 Eur skolą, 1 999,14 Eur delspinigius, 82,35 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovas pasirašė 2007 m. birželio 5 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 706620778, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu (t. y. skolon) įsigijo [BMS] A045 kompiuterį Pentium D 935 3.2+3.2 GHz/i945GZ/1GB/160GB/DVD+-RW/GeForce 7300 GS/bc OS, [Samsung] 731BF LCD monitorių, 43 cm (17“), 2000:1, 300cd/m2 , 2 ms, DVI, juodą, [Logitech] Kolonėles Z-2300, 2.1, sidabrines - juodas. Atsakovas įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį (t. y. iki 2007 m. birželio 5 d.) pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas nuo 2007 m. spalio 12 d. jokių įmokų už turtą ieškovei nemoka, t. y. skolininkas, išsimokėtinai įsigijęs turtą, kreditoriui sumokėjo tik 3 pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas iš 24 įmokų. Tokiu būdu atsakovas, pažeidęs sutartį, kreditoriui liko skolingas už perduotą turtą 823,54 Eur dydžio sumą (pagrindinę skolą). Atsakovui pažeidus mokėjimų grafiką, ieškovė, vadovaudamasi sutarties 11.1 ir 5.5 punktais, už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 12 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 26 d.) paskaičiavo 1 999,14 Eur delspinigių ir dar prašė priteisti iš atsakovo 82,35 Eur baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Kapitalo valda“ iš atsakovo A. K. 823,54 Eur skolą, 296,47 Eur delspinigius, 82,35 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 120,01 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 26,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitos ieškinio dalies netenkino.
3. Teismas nustatė, kad tarp atsakovo ir pradinės kreditorės UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2007 m. birželio 5 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 706620778, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo [BMS] A045 kompiuterį Pentium D 935 3.2+3.2 GHz/i945GZ/1GB/160GB/DVD+-RW/GeForce 7300 GS/be OS, [Samsung] 731BF LCD monitorių, 43 cm (17“), 2000:1, 300cd/m2, 2ms, DVI, juodą, [Logitech] Kolonėles Z-2300, 2.1, sidabrines – juodas ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį (t. y. iki 2007 m. birželio 5 d.) pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti mokėjimo grafike numatytas įmokas ir vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį tinkamai nevykdė ir liko skolingas 823,54 Eur. Pradinė kreditorė 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 reikalavimo teises perleido naujajam kreditoriui – ieškovei.
4. Teismas sprendė, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 823,54 Eur nesumokėta skolos suma, taip pat atsakovas privalo atlyginti ieškovei dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas. Teismo vertinimu, ieškovė teisingai nurodo, kad konkrečiu atveju netaikytinas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ), nes sutarties sudarymo momentu jis negaliojo ir ieškinio senatis, nesant kitos šalies prašymo, netaikytina. Teismas nurodė, kad turi teisę ir pareigą vadovautis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, kuriuose įtvirtinta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas netesybas gali sumažinti.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. spalio 12 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškinys teisme gautas tik 2021 m. sausio 27 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip 10 metų. Taigi, ieškovė pakankamai ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, bet už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir paaiškinimų bei nepateikė įrodymų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Nors ieškovė savanoriškai sumažino sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., prašoma priteisti jų suma (1 999,14 Eur), palyginus su pagrindine skola (823,54 Eur), yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti bei pažeidžia teisėtus atsakovo interesus. Kadangi prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą, sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, ieškovė nepagrįstai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, teismas sprendė, kad ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, todėl netesybos mažinamos ir iš atsakovo priteistini delspinigiai apskaičiuotini už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. delspinigių normą, t. y. 296,47 Eur (823,54 Eur x 0,2 proc. x 180 dienų).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir iš atsakovo A. K. ieškovei UAB „Kapitalo valda“ priteistą 296,47 Eur delspinigių sumą padidinti iki 1 999,14 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.), patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 823,54 Eur skolos, 1 999,14 Eur delspinigių, 82,35 Eur baudos, likusioje dalyje teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, ex officio taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
6.2. Teismo išvada, kad ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms: nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu (keliu), abiem šalims (kontrahentėms) patiriant kuo mažiau išlaidų. Jau 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais. Buvo siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka kreiptasi į teismą.
6.3. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove, bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę (apsunkino skolos išieškojimą, kas didino skolos išieškojimo išlaidas, nereagavo į daugkartinius ieškovės bandymus susiekti ir t. t.).
6.4. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tinkamai, tačiau atsakovas ir toliau nebendradarbiavo ne tik su ieškove, bet ir su teismu. Ši aplinkybė tik patvirtiną tą faktą, kad skolininkas nesąžiningas, jis ir toliau geruoju neketina (į)vykdyti gerokai pradelstus įsipareigojimus kreditoriui (skolos nemoka, su kreditoriumi nesusisiekia, t. y. nebendradarbiauja ir t. t.), todėl teismas negali būti subjektyvus atsakovo atžvilgiu (skolininkas, pasiėmęs skolon didelės vertės daiktus, kreditoriui sumokėjo tik 3 pačias pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas (iš 24 įmokų).
6.5. Toks skolininko sąmoningas neveikimas (kadangi įsipareigojimai nevykdomi ilgą laikotarpį, kas negali būti pateisinama kaip laikini skolininko finansiniai sunkumai, pvz., darbo netekimas, kvalifikacijos kėlimas, studijos ir pan., kadangi skolininkas, jeigu nebūtų buvęs piktybiškas kreditoriaus atžvilgiu, šiuos įsipareigojimus per 4 855 d. tikrai būtų įvykdęs) negali būti pateisinamas silpnesne sutarties šalimi, tokiu būdu iš skolininko kreditoriaus naudai praktiškai visiškai nepriteisiant delspinigių (tik 296,47 Eur, kai skola 823,54 Eur).
6.6. Teismas, vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais (dėl silpnesnės šalies (vartotojo)), negali ginti vien tik skolininko interesų (skolininko, kuris yra nesąžiningas, kuris ir toliau nebendradarbiauja nei su kreditoriumi, nei su teismu), nors kreditorius ir yra stipresnis kontrahentas, bet turi (į)vertinti faktines aplinkybes, t. y. skolininko elgesį, kitas aplinkybes, pvz., tai, kad kreditorius savo iniciatyva delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc. Be to, teismas turi teisingai ir objektyviai įvertinti šalių interesų pusiausvyrą.
6.7. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ši teisės norma yra imperatyvi, atitinkamai, nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį (jis tokią galimybę/teisę turėjo, kadangi žinojo apie vykstantį teismo procesą dėl skolos priteisimo). Tuo tarpu aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje buvo priimtas teismo sprendimas už akių (atsakovui faktiškai nedalyvavus byloje), neturi jokios įtakos (reikšmės) kilusio klausimo (ginčo) išsprendimui, kadangi pats atsakovas nesirūpino proceso eiga, nebendradarbiavo, nors atsakovui siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka (tinkamai).
6.8. Teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 296,47 Eur dydžio delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi (nepagrįsti) atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (823,54 Eur), t. y. beveik 3 kartus mažesni už priteistą pagrindinę sumą, ir visiškai neatitinka (t. y. pažeidžia) šalių interesų pusiausvyrą. Faktiškai priteistų delspinigių iš atsakovo dydis (delspinigių ir skolos santykis) yra tik simbolinis, dėl kurio atsakovas nesupras sutarties ne(į)vykdymo, nuostolių ieškovei padarymo pasekmių.
6.9. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vis tik netaikė atsakovo atžvilgiu 6 mėn. (sutrumpintos) delspinigių senaties, ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-458-569/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-428-372/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1089-613/2020 išdėstytais argumentais, kadangi šie teismo (teismų) argumentai yra mažiau subjektyvūs bei šališki (nesąžiningo) atsakovo atžvilgiu, labiau atitinka ieškovės ir skolininko interesų pusiausvyrą, t. y. yra teisingesni, ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 1 999,14 Eur dydžio delspinigius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ (toliau ir Lizingo įmonė) ir atsakovas pasirašė 2007-06-05 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 706620778 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo šias prekes (daiktus) – [BMS] A045 kompiuterį Pentium D 935 3.2+3.2 GHz/i945GZ/1GB/160GB/DVD+-RW/GeForce 7300 GS/bc OS, [Samsung] 731BF LCD monitorių, 43 cm (17“), 2000:1, 300cd/m2 , 2 ms, DVI, juodą, [Logitech] Kolonėles Z-2300, 2.1, sidabrines – juodas (toliau – turtas).
10. Atsakovas sutarties 2.1 punktu įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį (iki 2007 m. birželio 5 d.) pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką sumokėti Lizingo įmonei visas sutarties mokėjimų grafike numatytas įmokas, tačiau įmokų nuo 2007 m. spalio 12 d. nemokėjo. Sutarties 11.1 punkte atsakovas įsipareigojo, kad pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, mokėti Lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 11.2 punkte atsakovas įsipareigojo, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas sutarties 5.2 ir 5.5 punktus sumoka Lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą.
11. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido naujajai kreditorei ieškovei UAB „Kapitalo valda“ reikalavimus į atsakovo pradinei kreditorei neįvykdytą prievolę. Ieškovė, be reikalavimų priteisti iš atsakovo 823,54 Eur skolos ir 82,35 Eur baudos, kuriuos pirmosios instancijos teismas tenkino visiškai, taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1 999,14 Eur delspinigius, kuriuos paskaičiavo už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 12 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 26 d.), t. y. už 4855 dienas, taikydama po 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą, sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, ieškovė nepagrįstai ilgą laiką (daugiau kaip 10 metų) delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, sprendė, kad ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis neatitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, todėl netesybas sumažino ir iš atsakovo priteisė 296,47 Eur delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų, taikant šalių sutartimi (jos 11.1. punkte) nustatytą 0,2 proc. delspinigių normą (823,54 Eur x 0,2 proc. x 180 dienų).
13. Ieškovės įsitikinimu, jai pačiai sumažinus delspinigių normą nuo sutartinių 0,2 proc. iki Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytų 0,05 proc., pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovės reikalaujamus priteisti iš atsakovo 1999,14 Eur delspinigius sumažinti iki 296,47 Eur, neatsižvelgus į tai, kad būtent atsakovas nesirūpino skolos grąžinimu, buvo nesąžiningas. Be to, teismas nepagrįstai taikė 6 mėn. ieškinio senatį, kai nebuvo atsakovo reikalavimo ją taikyti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai neteikia pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį laikyti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti.
14. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės sumažinti netesybas, pastebi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018).
15. Netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus – atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių turėjusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
16. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovo ir pradinės kreditorės UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2007 m. birželio 5 d. sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 706620778, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo pirmiau nutartyje nurodytą turtą, yra prilyginama vartojimo kredito sutarčiai, kuriai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, kad prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą, kad ieškovė daugiau kaip 10 metų delsė kreiptis dėl skolos priteisimo, patvirtina sąlygų mažinti delspinigius egzistavimą. O ieškinyje ieškovės nurodytos aplinkybės apie jos atliktus aktyvius veiksmus siekiant išsiieškoti skolą iš atsakovo (atsakovui buvo siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą) nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, kad ieškovė ir apeliaciniame skunde nurodžiusi, kad atsakovui buvo siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės dėl delsimo kreiptis į teismą priteisti skolą ieškovė nepaneigė.
17.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine, vertinant ir iki Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl apeliantės argumentai, kad skaičiuodama delspinigius ji taikė netesybų dydį 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną, neteikia pagrindo konstatuoti, kad netesybos nėra pernelyg didelės, kadangi ieškovė jas skaičiavo už 4855 vėlavimo dienas, t. y. daugiau nei 26 kartus ilgesnį laikotarpį, nei jis nurodytas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje.
18.Vertinant apeliantės argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigių dydį, sprendime nesirėmė ieškinio senatį reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad ieškinio reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigių dydį taikė CK 6.73 straipsnio nuostatas ir apie tai nurodė sprendime. Nagrinėjamu atveju teismo pasirinktas 180 dienų laikotarpis vertintinas kaip orientacinis laikotarpis, už kurį apskaičiuotos netesybos pripažįstamos pagrįstomis. Teismas priteisė delspinigių sumą, apskaičiuotą taikant sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, tuo įvertindamas ir atsakovo elgesį savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (ne)vykdymo atžvilgiu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas taikė ieškinio senatį, spręsdamas dėl delspinigių dydžio.
19. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014 konstatavo, jog atsakovui nepateikus reikalavimo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iš atsakovo priteistinų delspinigių dydį, nepagrįstai faktiškai taikė ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (LR CK1.126 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas cituotoje byloje išnagrinėjo ginčą, kilusį iš rangos teisinių santykių, ir bylos aplinkybės yra nepanašios su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.
20. Išnagrinėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovas neprašė byloje taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti delspinigius pareikšti, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė šį terminą savo iniciatyva. Teisėjų kolegija pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kadangi nagrinėjamoje byloje priimtame sprendime nėra nurodyta apie ieškinio senaties taikymą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimus, netaikydamas apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos kasacinio teismo praktikos ir nesiremdamas šios praktikos pagrindu priimtais apeliantės nurodytais apeliacinės instancijos teismų sprendimais.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Konstatuotina, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.