- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-1089-613/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00792-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.11.8Daiktų pirkimas-pardavimas išsimokėtinai (kreditan)
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos, delspinigių, baudos ir kitų išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 1 357,99 Eur skolą, 3 161,40 Eur delspinigius, 135,80 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovui A. K. ieškinys, jo priedai ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti viešo paskelbimo būdu 2020 m. birželio 5 d. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Atsakovui buvo išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. K. 1 357,99 Eur skolą, 122,22 Eur delspinigius, 135,80 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 616,01 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Kapitalo valda“. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad atsakovo pagrindinė skola sudaro 1 357,99 Eur. Už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. (4 656 dienas), taikant 0,05 procento normą, priskaičiuota 3 161,40 Eur delspinigių ir 135,80 Eur bauda. Atsakovas sumokėjo pirmą įmoką ir vėliau sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas iš dalies vykdė įsipareigojimus pagal išperkamosios nuomos sutartį, ieškovė ilgai delsė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, atsakovas yra vartotojas, nusprendė, kad ieškovės prašomo delspinigių dydžio priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant 0,05 procento normą, t. y. 122,22 Eur. Teismas nurodė, kad ieškinys tenkintas 35 proc. Ieškovė byloje sumokėjo 105,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteisė 37,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo A. K. ir ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai priteistą 122,22 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 3 161,40 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.). Patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 1 357,99 Eur dydžio skolos, 3 161,40 Eur dydžio delspinigių, 135,80 Eur dydžio baudos, kitų sumų. Likusią Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai 68,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Reikalavimas priteisti 3 039,18 Eur (3 161,40 Eur – 122,22 Eur) dydžio delspinigius atmestas nepagrįstai, priteista 122,22 Eur dydžio delspinigių suma (vietoje ieškiniu reikalautos (prašytos) priteisti 3 161,40 Eur dydžio delspinigių sumos) yra neproporcinga (neadekvati), neatitinkanti šalių interesų pusiausvyros, neteisinga ieškovės atžvilgiu (nors ir stipresnio kontrahento), neproporcingai maža, lyginant su atsakovo neįvykdytais įsipareigojimais kreditoriui (neįvykdytų įsipareigojimų dydžiu), pradelstu įsipareigojimų neįvykdymo laikotarpiu, skolininko elgesiu (ankstesniu ir dabartiniu), todėl ginčijamas teismo sprendimas pažeidžia ieškovės teisėtus ir pagrįstus interesus, todėl yra keistinas.
5.2. Atsakovas nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. jokių įmokų už turtą nei pradiniam, nei naujajam kreditoriui nebemokėjo (ir nebemoka dabar). Skolininkas, išsimokėtinai įsigijęs daiktą – kompiuterį, kreditoriui sumokėjo tik vieną išperkamosios nuomos mėnesinę įmoką iš visų priklausančių sumokėti įmokų (iš viso 37 įmokų). Liko skolingas ieškovei už turtą 1 357,99 Eur (4 688,87 Lt) dydžio sumą (pagrindinę skolą). Atsakovas sutarties nenutraukė, turto negrąžino, nemokėjo sutartinių delspinigių už pradelstą sumokėti skolą, nesumokėjo baudos, tuo pažeidė sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus sutarties 2.1 punkte, dėl to sutarties 11.1 punkto pagrindu atsakovui buvo skaičiuojami delspinigiai už visą sutarties nevykdymo laikotarpį. UAB „Kapitalo valda“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, 2009 m. kovo 4 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. 774, kurių pagrindu UAB „Ūkio banko lizingas“ atlygintinai perleido, o ieškovė įgijo reikalavimą į atsakovą pagal 2007 m. liepos 5 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 707633118. Ieškovė Reikalavimo perleidimo sutartimi ir 2009 m. kovo 4 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. 774 įgijusi teises iš atsakovo reikalauti įvykdyti pareigas pagal aptariamą išperkamosios nuomos sutartį, atsakovui sutartyje nurodytu adresu išsiuntė pranešimą (ir raginimą), kuriame buvo nurodyta apie reikalavimo teisės perleidimo faktą, pridėti tai pagrindžiantys dokumentai ir nurodytas įpareigojimas atsakovui grąžinti visą pagal sutartį susidariusią skolą.
5.3. Teismas savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 (šešių) mėnesių senaties terminą (180 d.), sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Kaip matyti iš sudarytos išperkamosios nuomos sutarties, kurios pagrindu šioje byloje pareikšti reikalavimai, tai buvo išperkamosios nuomos sutartis, ji nėra vartojimo kredito sutartis (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju, o ieškovės laikyti kredito davėja, kadangi akivaizdu, kad tai ne kredito sutartis. Ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydžio, manydamas, kad jie yra nepagrįstai dideli, teismas mažinti taip pat neturėjo pagrindo. To neprašė atsakovas, o ir ieškovė ieškinyje nurodė, kad prašo ne visų sutartimi numatytų delspinigių, o juos sumažino iki 0,05 proc. Ieškovė nurodė, kad mažina delspinigių normą atsižvelgdama į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus dydžius, nors pats Vartojimo kredito įstatymas šioje situacijoje netaikytinas. Teismas savo iniciatyva pritaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
5.4. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Nuo reikalavimo atsiradimo ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų. 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą ir reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais (kontaktiniais duomenimis), siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove), bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę.
5.5. Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo ieškovė patyrė įvairių papildomų išlaidų, tačiau teismo neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo, vadovaudamasi teismų praktika. Negali visa atsakomybės našta būti perkeliama (perkelta) vien tik kreditoriui (verslininkui, kaip nurodoma ginčijamame teismo sprendime), t. y. tai šaliai, nors ir stipresnei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti, taip pat mano, kad pareiga ginti savo pažeistas teises turi būti realizuojama ne tik kreditoriaus, bet teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pats skolininkas per aptariamą laikotarpį visiškai nevykdė savo pareigų. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tinkamai, tačiau, atsakovas ir toliau nebendradarbiavo ne tik su ieškove, bet ir su teismu. Ši aplinkybė, apeliantės nuomone, tik patvirtiną tą faktą, kad skolininkas nėra sąžiningas, jis ir toliau geruoju neketina vykdyti gerokai pradelstų įsipareigojimų kreditoriui. Toks skolininko sąmoningas neveikimas negali būti pateisinamas kaip laikini skolininko finansiniai sunkumai, pvz., darbo netekimas, kvalifikacijos kėlimas, studijos ir pan., kadangi skolininkas, jeigu nebūtų buvęs piktybiškas kreditoriaus atžvilgiu, šiuos įsipareigojimus per 4 656 d. tikrai būtų įvykdęs, nes skola santykinai nėra didelė, negali būti pateisinamas silpnesne sutarties šalimi, tokiu būdu iš skolininko kreditoriaus naudai praktiškai visiškai nepriteisiant delspinigių (tik 122,22 Eur, kai skola 1 357,99 Eur).
5.6. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ši teisės norma yra imperatyvi, atitinkamai, nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, nepagrįstai sumažinęs priteistinų delspinigių dydį, neturėjo teisės savo iniciatyva faktiškai taikyti ieškinio senatį ir delspinigius apskaičiuoti ne už visą atsakovo pradelstą įvykdyti prievolę laiką, o tik už sutrumpintą 6 (šešių) mėn. laikotarpį, nustatyti delspinigiai (0,05 proc.) turi būti skaičiuojami už visą pradelstą prievolės neįvykdymo laiką (laikotarpį), t. y. 4 656 d., ir tai sudaro 3 161,40 Eur (1 357,99 Eur*0,05 proc.*4 656 d. = 3 161,40 Eur).
6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Faktinės bylos aplinkybės
9. Byloje esantys įrodymai, išperkamosios nuomos sutartis, reikalavimo perleidimo sutarties išrašas, perdavimo–priėmimo aktas, Gyventojų registro išrašas įrodo, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas A. K. 2007 m. liepos 5 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 707633118 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo kompiuterį ir įsipareigojo už jį iki 2010 m. liepos 15 d. sumokėti mokėjimo grafike nurodytas įmokas, tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir liko skolingas 1 357,99 Eur.
10. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 pagrindu pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido ieškovei UAB „Kapitalo valda“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį. 2009 m. kovo 4 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. 774 nustatyta, kad atsakovo nepadengta pagrindinės skolos suma sudarė 1 357,99 Eur (4 688,87 Lt) ir 488,88 Eur (1 687,99 Lt) delspinigių. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skolą sudaro 1 357,99 Eur skola, 3 161,40 Eur delspinigiai ir 135,80 Eur bauda.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. CK 6.886 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi laikoma pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
12. Pradinė kreditorė tinkamai vykdė savo pareigą – perdavė atsakovui naudotis ir valdyti jo pasirinktą prekę, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Duomenų, kad pradinei kreditorei perleidžiant ir ieškovei perimant reikalavimo teisę būtų pažeisti reikalavimo perleidimą reglamentuojantys CK 6.101–6.110 straipsniai, nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimai priteisti 1 357,99 Eur skolą ir 135,80 Eur baudą yra pagrįsti, todėl tenkintini.
13. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 3 161,40 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. gegužės 14 d., t. y. už 4 656 dienas. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc.
Žemesnės instancijos teismas
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovės ieškinys teisme gautas 2020 m. gegužės 18 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje yra nurodęs, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad atsakovui nepateikus reikalavimo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti delspinigius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iš atsakovo priteistinų delspinigių dydį, nepagrįstai taikė nurodytą senaties terminą savo iniciatyva (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
15. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis ir negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
16. Kaip nurodo apeliantė, nuo reikalavimo atsiradimo ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų. 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta informacija, duomenys apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais, buvo siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai. Buvo pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė, bet ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę.
17. Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ieškovė patyrė įvairių papildomų išlaidų, tačiau neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo. Sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog negali visa atsakomybės našta būti perkeliama vien tik kreditoriui, t. y. tai šaliai, nors ir stipresnei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti, pareiga ginti pažeistas teises turi būti realizuojama ne tik kreditoriaus. Įvertintina tai, kad skolininkas per aptariamą laikotarpį visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditoriumi, nesidomėjo, nesiekė susitarimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas, gavęs pranešimus, privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su apeliaciniu skundu, pažymi, kad, remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017). Kasacinio teismo praktika dėl teismo teisės kontroliuoti sutartines netesybas ir jas mažinti yra pakankamai išplėtota, nuosekli. Aptartos CK normos tiesiogiai nustato teismo teisę mažinti netesybas, tačiau akcentuojama konkrečių aplinkybių reikšmė sprendžiant netesybų mažinimo klausimą.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netesybas mažino pagrįstai, tačiau nepakankamai įvertinęs šios bylos faktinę situaciją individualizuojančias aplinkybes, netesybų mažinimui taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kurio taikymui būtinas priešingos šalies reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrįsta netesybas mažinti iki negrąžintos skolos sumos, t. y. 1 357,99 Eur.
21. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 1 357,99 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Ieškinį patenkinus iš dalies (tenkintina 42,955 proc. ieškinio reikalavimų), šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų daliai – ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 105,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, teismas perskirsto pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisia 45,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
25. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 68,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pakeistą iš atsakovo ieškovės naudai priteistų delspinigių sumą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 68,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. K. 1 357,99 Eur skolą, 1 357,99 Eur delspinigius, 135,80 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 851,78 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. K. 68,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.