Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. (Š.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis 2020 m. kovo 25 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad išieškojimo vykdymo senaties terminas taikomas tik priverstine tvarka išieškant administracines nuobaudas bei baudas, skirtas baudžiamojoje byloje, o vykdant išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimus dėl gydymo išlaidų išieškojimo, įstatymai nenumato išieškojimo vykdymo senaties terminų. Antstolis taip pat pažymėjo, jog nesutiktina su skolininko teiginiais, kad jam nebuvo žinoma apie vykdomuosius raštus ir vykdymo procesą. Pažymėjo, kad vykdomųjų raštų kopijų antstolis neprivalo pateikti skolininkui, jis pats turi žinoti apie jam priimtus teismo sprendimus, kurių nevykdant gali būti pradėtas vykdymo procesas. Tuo tarpu antstolis vykdymo proceso metu priimtus procesinius dokumentus siuntė skolininkui vykdomuosiuose raštuose nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), o jų neįteikus buvo paskelbti specialiame interneto puslapyje, dėl to laikytina, kad buvo tinkamai įteikti skolininkui CPK 644 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

11.1 Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, priimta įvertinus įrodymus, objektyviai išnagrinėjus aplinkybes, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, todėl ją keisti ar naikinti pagrindo nėra.

11.2 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolis, priimdamas patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė vykdymo veiksmų atlikimo taisyklių, numatytų CPK 590 straipsnio 1 dalyje, todėl vykdymo procesas pradėtas teisėtai.

11.3 Teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje asmens sąskaitoje. Bausmių vykdymo kodeksas nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.

11.4 Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.

11.5 CPK 443 straipsnio 6 dalyje punkte įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuoto asmens Jono Petriko teisinės pagalbos išlaidos sudaro 100,00 Eur, todėl antstolis Jonas Petrikas prašo teismą priteisti iš pareiškėjo V. Š. bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme metu turėtas advokato teisinių paslaugų išlaidas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

15. 2020 m. liepos 17 d. teisme gauti pareiškėjo V. Š. rašytiniai paaiškinimai dėl antstolio atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą, jie grindžiami naujais argumentais dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo teikiamais rašytiniais paaiškinimais, pažymi, jog pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo V. Š. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia iš esmės dviem argumentais, t. y. vykdomieji dokumentai buvo priimti pažeidžiant CPK 590 straipsnio, 651 straipsnio nuostatas, todėl vykdomosios bylos turi būti perduotos vykdyti pagal skolininko buvimo vietą; antstolis netinkamai informavo skolininką apie pradėtus vykdyti skolų išieškojimus, dėl to nepagrįstai padidino vykdymo išlaidas, todėl jos neturi būti išieškomos iš pareiškėjo.

18. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, konstatavo, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai, priimti procesiniai dokumentai ir apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir teisėtos, pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas nėra.

19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar vykdymo procesas pradėtas teisėtai, nustatė, kad pateiktame vykdyti 2017 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte Nr. 1-197-482/2017 nurodyta, kad skolininkas neturi pastovios gyvenamosios vietos. Iš Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. vykdomojo rašto Nr. 1-53-810/2018 matyti, kad skolininko V. Š. gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), minėtą skolininko gyvenamosios vietos adresą nurodė ir išieškotojas, pateikdamas prašymą. Todėl nusprendė, kad antstolis pagrįstai, remdamasis vykdomajame dokumente nurodytu skolininko adresu, priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus.

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu.

21. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų ir vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008 ir kt.). Taigi nurodyti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

22. Pažymėtina, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, jog antstoliui nesuteikti įgaliojimai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo arba keisti jo vykdymo tvarką. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Antstolis nėra kompetentingas spręsti, ar procesinis sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, bei pats vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir pagrįstas, ir gavęs vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis).

23. Spręsdamas klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

24. Remiantis teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0172/17/01528 ir Nr. 0172/18/00998 medžiaga nustatyta, kad antstolio Jono Petriko kontoroje 2017 m. lapkričio 21 d. ir 2018 m. liepos 26 d. gauti ir atitinkamai 2017 m. lapkričio 21 d. ir 2018 m. liepos 30 d. priimti vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-197-482/2017 dėl 649,99 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai ir Kauno apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-53-810/2018 dėl 1 999,66 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. 2017 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte Nr. 1-197-482/2017 nurodyta, kad skolininkas neturi pastovios gyvenamosios vietos. Minėtame vykdomajame rašte taip pat nurodytas įkalinimo įstaigos pavadinimas ir adresas – Kauno tardymo izoliatorius. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 1-53-810/2018 nurodyta, kad skolininko V. Š. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau skliausteliuose įrašyta, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad antstolis, turėdamas duomenis, kad skolininkas V. Š. yra be pastovios gyvenamosios vietos (vykdomajame dokumente nurodytas įkalinimo įstaigos pavadinimas ir adresas), kitu atveju – atlieka laisvės atėmimo bausmę, neteisingai nustatė skolininko gyvenamosios vietos adresą, neteisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus esant CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytai kliūčiai (nepatikrinęs, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis) ir nepagrįstai skolininkui skirtus procesinius dokumentus vykdymo procese siuntė adresu (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, antstolis priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus savo veiklos teritorijoje pažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

25. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl vykdomųjų dokumentų vykdytinumo antstolio Jono Petriko veiklos vietoje, nesprendė dėl pareiškėjo teisės skųsti antstolio veiksmus, kai yra suėjęs skundo dėl antstolio veiksmų padavimo naikinamasis senaties terminas.

27. CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2007). Sprendžiant klausimą, ar CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai, jeigu jie praleidžiami, gali būti atnaujinami, atsižvelgtina į tai, kad CPK 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

28. Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015). CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas antstolio veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai, pažymėjo, kad neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio Jono Petriko patvarkymai priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti priimti 2017 m. lapkričio 21 d. ir 2018 m. liepos 30 d. Pareiškėjas skundą dėl šių antstolio Jono Petriko patvarkymų padavė 2020 m. kovo 23 d., t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos ir atitinkamai suėjus devyniasdešimties dienų naikinamajam terminui. Tokiu atveju nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas, nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas, kadangi, kaip minėta, naikinamasis terminas teismo nebegali būti atnaujinamas ir asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo šių aplinkybių, kad yra praleistas devyniasdešimties dienų terminas, ir be pagrindo netaikė įstatyme nustatytų naikinamojo termino praleidimo pasekmių, t. y. bylos dalies nutraukimo. Jau minėta, kad, nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, nustatęs naikinamojo termino praleidimą, teismas privalo nutraukti bylą. Nustačius, kad asmuo praleido naikinamąjį terminą ir nebeturėjo teisės kreiptis su atitinkamu skundu į teismą, netenka prasmės analizuoti kitų aplinkybių ir argumentų, kuriais grindžiamas nepagrįstai priimtas nagrinėti skundas. Skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas), ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. jose teismas turi būti aktyvus. Konstatavus naikinamojo CPK 512 straipsnyje nustatyto termino antstolio Jono Petriko patvarkymams priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus, dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo apskųsti praleidimą, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimas nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0172/17/01528 ir Nr. 0172/18/00998, nustačius, kad vykdomieji dokumentai neteisėtai priimti, panaikintina ir ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Padarius išvadą, kad pareiškėjas praleido naikinamąjį terminą ir dėl šios priežasties jis neturėjo teisės kreiptis su skundu į teismą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, susijusių su vykdomųjų dokumentų priėmimu, su antstolio Jono Petriko veiksmų neteisėtumu priimant vykdomuosius dokumentus vykdyti, išsiunčiant raginimus įvykdyti sprendimą, dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo susiję pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nevertintini.

31. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl vykdomųjų bylų nutraukimo suėjus išieškojimo senaties terminui, dėl antstolio Jono Petriko 2020 m. vasario 20 d. patvarkymo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju bylos dalis pagal pareiškėjo skundą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo nutrauktina, kita skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista, kadangi pareiškėjas jos neskundžia. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo antstoliui, vertina tai, kad teismui konstatavus, jog skundžiami antstolio veiksmai atlikti pažeidžiant įstatymo nuostatas, tačiau dalis bylos pagal pareikštus pareiškėjo skundo reikalavimus nutrauktina suėjus naikinamajam terminui, todėl antstolio turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamu atveju neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo V. Š. (Š.) skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimai nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0172/17/01528 ir Nr. 0172/18/00998, nustačius, kad vykdomieji dokumentai neteisėtai priimti, dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, ir nutraukti šią bylos dalį.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui V. Š. 2020 m. liepos 17 d. gautus jo rašytinius paaiškinimus.