Kauno apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. Č., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. U., jos atstovei advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, išsituokęs, nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apygardos teismo 1997 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 5, 8 ir 12 punktus - 15 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, pagal BK 278 straipsnio 2 dalį - 4 metams laisvės atėmimo, pagal BK 214 straipsnio 2 dalį – 3 metams laisvės atėmimo ir 1000 litų bauda; vadovaujantis BK 42 straipsniu, bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu ir 1000 litų bauda, pirmuosius 5 metus atliekant kalėjime, likusius – griežto režimo pataisos darbų kolonijoje; pagal BK 111 straipsnio 1 dalį V. Š. išteisintas. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nutartimi V. Š. veika iš BK 278 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal naujojo (2000 m.) BK 187 straipsnio 2 dalį ir bausmė už šią veiką sutrumpinta iki 3 metų laisvės atėmimo; veika iš BK 214 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal naujojo (2000 m.) BK 294 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, šios bausmės apėmimo būdu subendrintos su paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausme pagal senojo BK 105 straipsnio 5, 8 ir 12 punktus, paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nutartis pakeista: nuteistojo V. Š. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 8, 12 punktus (1991 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. I-2061 redakcija) perkvalifikuota į 1961 m. BK 105 straipsnio 5 punktą ir 8 punktą (M. D. nužudymas) ir 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį (Z. D. nužudymas) ir paskirtos bausmės: pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 8 punktus - 15 metų laisvės atėmimo, pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį – 13 metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, taikant bausmių apėmimo būdą, bausmės subendrintos su Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytomis bausmėmis pagal 2000 m. BK 187 straipsnio 2 dalį ir 294 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 metų laisvės atėmimo, kita nutarties dalis palikta nepakeista;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 metams; pagal BK 233 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 1997 metų rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu V. Š. pripažintas pavojingu recidyvistu;

3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl I. K. sužalojimo) – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl V. P. sužalojimo) – laisvės atėmimu 2 metams ir 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. Š. 2016 m. liepos 27 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 12.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, S. Č. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą S. Č. atžvilgiu - sužaloti peiliu, gyvenamojo namo koridoriuje įrėmė peilį jam į nugarą ir prievarta paguldęs veidu į grindis, taip atėmęs galimybę priešintis, pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną ir pagrobė svetimą, S. Č. priklausantį, 125 eurų vertės turtą - du bendros 20 eurų vertės mobilaus ryšio telefonus ,,(duomenys neskelbtini)", 5 eurų vertės laikrodį bei 100 eurų pinigais.

Be to, jis iš karto po padaryto plėšimo, 2016 m. liepos 27 d. laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 12.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, S. Č. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimą turtą, dėl savanaudiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą D. U. atžvilgiu - sudavė smūgį peiliu į pilvo sritį, tuo jai padarė pilvo sienelės durtinę žaizdą, kepenų dešinės skilties pažeidimą, kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę ir užpilvaplėvinį purųjį ląstelyną, taip sunkiai sutrikdė jos sveikatą bei, grasindamas toliau smurtauti peiliu ir taip atimdamas galimybę priešintis, pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną ir pagrobė svetimą, D. U. priklausantį turtą - 10 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną ,,(duomenys neskelbtini)".

Kaltinamasis V. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė (4 t., b. l. 72-73), kad 2016 m. liepos 27 d. jis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ieškodamas savo sesers B. P. Klausinėjo aplinkinių žmonių, kurių vienas nurodė, kur eiti. V. Š. eidamas plentu atėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Užėjo pas S. Č. norėdamas paklausti, kur galėtų būti sesuo. Prieš tai pasibeldęs į duris ir langą, į vidų įėjo pro duris, kurios buvo neužrakintos. Viduje stovėjo D. U., kairėje sėdėjo S. Č., o ant lovos gulėjo moteris. Jų paklausė apie seserį B. P., jokio kito tikslo neturėjo. Pradėjęs kalbėti pamatė, kad jo telefonas išsikrovęs, todėl paprašė D. U. paskolinti telefoną, kad galėtų paskambinti broliui E. Š. Jam skambino numeriu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena. Negavęs informacijos apie seserį nusprendė pakrauti savo telefoną. V. Š. teigimu, jis turėjo savo pakrovėją, kitas pakrovėjas nebūtų tikęs, kadangi jo telefonas buvo „išmanus“. Nurodo, kad telefoną krovė toje patalpoje, kur buvo stalas, ten visi sėdėjo ir kalbėjosi. Teigia, jog tuo metu D. U. ir S. Č. buvo neblaivūs, vartojo alkoholį. V. Š. išgėrė gal 200 gramų alkoholio. Vėliau, praėjus gal 20-30 min., S. Č. paprašė, kad D. U. nuvažiuotų nupirkti dar alkoholio, liepė jai pasiimti pinigų. Iš kur ir kiek D. U. pasiėmė pinigų, nežino, nematė. D. U. grįžus visi kartu toliau gėrė alkoholį, vėliau D. U. išėjo šerti gyvulių. D. U. išėjus S. Č. paprašė, kad išeitų ir V. Š. Teigia, jog jis (V. Š.) norėjo išeiti, tačiau nerado savo pakrovėjo. Jo ieškojo kampe, kur krovėsi telefonas, ieškodamas netyčia ranka ar galva kliudė sudėtas knygas, kurios pabiro, iš knygos iškrito ne daugiau 70 eurų. 10 eurų jis paliko, pasiėmė virš 50 eurų. Taip pat paėmė du telefonus „(duomneys neskelbtini)“, priklausiusius nukentėjusiajam S. Č. V. Š. teigia, kad S. Č. laikrodžio jis neėmė, pinigais paėmėm virš 50 eurų, bet ne 100 eurų. Telefonus paėmė tik dėl to, kad nukentėjusysis nepaskambintų policijai. V. Š. paaiškino, kad peilį jis paėmė tuo metu, kai S. Č. liepė išeiti, ir kažkas pabeldė į duris ar langą. V. Š. teigia, jog tuo metu jis dar nebuvo radęs savo telefono pakrovėjo. Išgirdęs beldimą, V. Š. pagriebė peilį, juo pagrasino S. Č. ir priėjęs prie durų, kurias prieš tai jis pats buvo užrakinęs, jas atrakino. Atrakinęs duris V. Š. išgirdo D. U. sakant: „Už ką?“, tuomet suprato, kad ją sužalojo, nes rankoje nebebuvo peilio. Kaip viskas įvyko, neprisimena. Tuo metu iš D. U. ištraukė peilį, liepė jai eiti į kambarį, paprašė atiduoti telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Kaip iš D. U. paėmė telefoną, ji buvo arba koridoriuje arba prie stalo. Kur padėjo peilį, kuriuo sužalojo D. U., neprisimena. Išeidamas namą užrakino, kad nekviestų policijos. Nukentėjusiųjų telefonus, kaip teigia, išmetė miškelyje. Su D. U. civiliniu ieškiniu sutinka.

Nukentėjusysis S. Č. parodė (4 t., b. l. 73-74), kad įvykis galėjo būti 2016 metų liepos mėnesio pabaigoje. Tuo metu jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo namuose buvo jo draugė I. M. Ryte, apie 10.00 val., buvo užėjusi D. U., ji atvežė žuvies. Tuo pačiu metu pas S. Č. užėjo kaltinamasis (V. Š.). Jis klausinėjo apie kažkokį asmenį, kuris laiko gyvulius, tačiau apie klausiamą asmenį, kaip teigia nukentėjusysis, S. Č. nieko nežinojo. S. Č. už žuvį D. davė 10 eurų, paprašė nupirkti vyno. V. Š. liko pas S. Č., todėl D. U. parvežus 4 butelius vyno keturiese jį gėrė. D. U. davė V. Š. telefono pakrovėją, be to, V. Š. iš D. U. telefono, kurį jam davė jo prašymu, kažkam skambino. Kam skambino ir ką kalbėjo, nežino. Praėjus gal valandai D. U. išvažiavo namo. Jai išvažiavus, V. Š. paėmė peilį, kuriuo prieš tai valgė lašinius, liepė S. Č. sėdėti ir nejudėti, o pats tuo metu paėmė knygoje buvusius apie 100 eurų. Ten padėtus pinigus V. Š. pamatė tuo metu, kai S. Č. D. U. iš knygos padavė 10 eurų, kad parvežtų vyno. Be to, V. Š. dar paėmė du telefonus „(duomenys neskelbtini)“ 20 eurų bendros vertės ir laikrodį. Laikrodžio pasigedo po to, kai išėjo V. Š. Prieš tai, visiems kartu su V. Š. geriant vyną, laikrodis dar buvo. Nukentėjusiojo teigimu, kaltinamajam S. Č. pakrovėją davė D. (D. U.), ar V. Š. turėjo savo pakrovėją, nežino, mano, kad neturėjo. V. Š. viską susirinko, užrakino namus ir išėjo. Išeidamas V. Š. sutiko D. U., tačiau S. Č. nežino, kas atsitiko, nes tuo metu buvo kambaryje. Atėjus D. U. ir jai atsisėdus ant fotelio, pamatė, kad ji sužeista. D. U. S. Č. pasakė, kad dėl telefono peiliu į nugarą ją sužalojo kaltinamasis. D. U. pasakė, kad gavo su peiliu į nugarą. Jos teigimu, jis (V. Š.) jai pasakė, kad, jei neduos telefono, ji (D. U.) gaus dar. To momento nukentėjusysis S. Č. nematė, nes V. Š. prigąsdintas buvo kambaryje. Radęs atsarginį raktą S. Č. atrakino duris, tada D. U. išėjo pas kaimyną.

Nukentėjusysis S. Č. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pagarsintus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. Č. parodė (1 t., b. l. 145-148, 150, 3, 5), kad 2017 m. birželio 27 d. apie 9.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo keturiese: jis (S. Č.), jo sugyventinė I. M., kaimynė D. U. ir dar vienas jam iš matymo pažįstamas asmuo, kurio nei vardo nei pavardės nežino. Tas asmuo į namus užėjo pirmą kartą. Paklausė, kaip rasti kažkokią ūkininkę E. iš (duomenys neskelbtini) kaimo. S. Č. jam atsakė, kad tokios nepažįsta, ir pasiūlė išgerti. Visi vaišinosi nuo 10.00 val. ryto iki maždaug 14.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali. Tuomet nepažįstamas vyras kažko supyko. Būnant koridoriuje vyriškis iš nugaros pusės įrėmė peilį S. Č. į nugarą ir paguldė ant grindų veidu į grindis, pareikalavo atiduoti telefoną. S. Č. išsigandęs pasiūlė šiam parūkyti, kad vyras nurimtų. Po to vyriškis atitraukė peilį, nuėjo iki sekcijos ir paėmė du telefonus „Nokia“, rankinį laikrodį, apie 100 eurų. Visą laiką vyriškis rankoje laikė peilį, dėl ko jo S. Č. bijojo. D. U. tuo metu buvo išėjusi į namus, jai grįžus minimas nepažįstamas vyras ją (D. U.), reikalaudamas atiduoti telefoną, sužalojo peiliu. Jis (vyriškis) pasakė - jeigu ne, tai durs dar kartą. Kiek atsimena, D. U. tas vyras sužalojo koridoriuje jai grįžus iš namų. Vyriškiui pasišalinus, D. U. atėjo į kambarį ir atsisėdo ant fotelio. Ji kraujavo nugaros srityje, sakė, kad jai blogai, truputį pagulėjo, po to išėjo pas kaimyną pagalbos. S. Č. parodė, kad vyras, priėjęs prie D. U., dūrė jai tuo pačiu peiliu kažkur į nugaros sritį sakydamas „duok telefoną, o jei neduosi dursiu dar kartą". D. (D. U.) telefoną jam atidavė. Po ko vyriškis išėjo. Vyriškis išeidamas užrakino duris, kad neišsikviestų pagalbos. S. Č. duris atrakino kitu raktu. Nurodė, kad jam (S. Č.) padaryta 125 eurų turtinė žala. Nukentėjusiojo teigimu, vyriškis buvo apie 1,7 m ūgio, lieso kūno sudėjimo, pražilęs, trumpų plaukų. Vilkėjo tamsiomis kelnėmis. Ant kairės rankos turėjo metalinę apyrankę ir laikrodį. Ant vienos rankos turėjo tatuiruotę. Išeidamas peilį, kuriuo dūrė D. (D. U.), išsinešė.

Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. Č. parodė (5 t., b. l. 48-50), kad V. Š. įrėmęs peilį nukentėjusiajam į nugarą nusivedė jį (S. Č.) į koridorių, kur grasindamas S. Č. peiliu paguldė nukentėjusįjį ant grindų. S. Č. pasiūlius parūkyti, jie kartu nuėjo į kambarį, kur atsisėdę rūkė. Tuo metu V. Š. peilį laikė rankoje, o S. Č. dėl laikomo peilio bijojo atsikelti nuo sofos. Teigia, jog pagrobti pinigai ir telefonai buvo jų – S. Č. ir I. M. - šeimos pinigai, nes jie 10 metų gyvena kartu. Nukentėjusiojo teigimu, V. Š. negalėjo tikėtis D. U. sugrįžimo, nes išvažiuodama šerti gyvulių ji nesakė, kad grįš. D. U. jam (S. Č.) sakė, kad ją „padūrė“ ir atėmė telefoną.

Nukentėjusioji D. U. parodė (4 t., b. l. 74-76), kad ji 2017 m. liepos 27 d. apie 10.00 – 11.00 val. I. M. ir S. Č., gyvenantiems (duomenys neskelbtini), atvežė žuvį. Teigia, jog ji ir S. Č., I. M. nieko negėrė, kalbėjosi. Tuomet į namą užsuko V. Š. D. U. tuo metu jo nepažinojo. Nukentėjusiosios teigimu, S. Č. ir I. M. namo durys visada būna atrakintos. Kaltinamasis pasisveikino ir paklausė, ar jie žino, kas kaime laiko karves. Atsakius, kad kaime niekas tokių gyvulių nelaiko, V. Š. išsitraukė išmanųjį telefoną ir paprašė pakrauti. Tai buvo baltos spalvos „S.“ telefonas. Kaltinamasis pakrovėjo neturėjo. Jis (V. Š.) turėjo tik krepšį, kurį padėjo verandoje. Stasys (S. Č.) turi „bliūdelį“, pilną pakrovėjų, todėl pasiūlė D. U. paieškoti pakrovėjo ir duoti V. Š. Ji (D. U.) įjungė pakrovėją į elektros tinklą. Visi sėdėjo svetainėje. Kai V. Š. telefonas krovėsi, jis paprašė D. U. paskolinti telefoną paskambinti broliui. Savo telefone ji surinko jo (V. Š.) padiktuotą numerį, kurio ji neprisimena. Ką V. Š. kalbėjo telefonu, nežino. S. Č. paprašius nuvažiuoti nupirkti alaus ji nuėjo į koridorių, apsiavė batus. S. Č. jai padavė 10 eurų. I. (I. M.) ir V. Š. sėdėjo kambaryje. Iš kur S. (S. Č.) paėmė pinigus, ji nematė, nes tuo metu rengėsi Parduotuvėje užtruko 20 minučių, važiavo dviračiu. Grįžus visi pakalbėjo, viskas atrodė normaliai, ramiai. Ji (D. U.) išgėrė porą taurių vyno ir pasakė, kad jai reikia grįžti namo pašerti gyvulių. Kiti taip pat išgėrė po kelias taures. D. U. išvažiavo, kas buvo toliau, nežino. D. U. užtruko daugiausiai 40 minučių, po to grįžo atgal, truktelėjo duris, tačiau jos buvo užrakintos. Pabeldė į langą. Tuo metu buvo tarp 11.00 – 12.00 valandos. Išgirdo žingsnius, todėl pagalvojo, kad S. (S. Č.) pabudo. Vos tik V. Š. atidarė duris, D. U. pajuto smūgį į nugarą ir bėgantį kraują. Nespėjo sureaguoti. D. U. teigimu, V. Š. atidarė duris (jos atsidaro į lauko pusę) ir iš karto nieko nesakęs kaire ranka smogė D. U. į dešinės pusės nugaros plotą. Teigia, jog ant V. Š. ji neužgriuvo, jis meluoja. Po to V. Š. įrėmė peilį D. U. į nugarą ir nulydėjo ją iki fotelio. Tuo metu peilį ištraukė ir įrėmė į pilvą, liepė sėsti į fotelį bei atiduoti telefoną. Kraujuodama ji atsisėdo į fotelį. V. Š. liepė atiduoti telefoną, nes gaus antrą smūgį. Ji (D. U.) V. Š. iš kišenės atidavė savo telefoną. V. Š. pusvalandį liepė nesikreipti į policiją, pasiėmė peilį, užrakino duris ir pabėgo. Teigia, jog iš jos (D. U.) paėmė mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 10 eurų. Daugiau iš jos (D. U.) jis nieko nepaėmė. S. Č. jai pasakojo, kad V. Š. visame name darė kratą - kaltinamasis paėmė pinigus, po to laikrodžius. Vienas jų sakė, kad paėmė 200 eurų, kitas - kad 100 eurų. Be to, paėmė telefonus, todėl D. U. negalėjo paskambinti į greitąją pagalbą. Kiek tiksliai telefonų paėmė, ji nežino. S. (S. Č.) jai sakė, kad V. Š. jam buvo įrėmęs du peilius ir liepė išeiti į verandą. V. Š. išėjus ji gulėjo kambaryje, jai buvo silpna, kraujavo. Po to, S. Č. atsarginiais raktais atrakino duris, todėl D. U. nuėjo pas kaimyną R. prašyti pagalbos. D. U. nurodė, kad ją sužalojo apie 12 valandą, o greitoji pagalba buvo iškviesta apie 16 valandą. Pas S. Č. namuose ji gulėjo valandą ar daugiau. Įsikabinusi į dviratį „nušliaužė“ pas kaimyną. Iki kaimyno buvo 200-300 metrų. Teigia, jog įvykio aplinkybes prisimena puikiai. Ji (D. U.) palaiko pareikštą civilinį ieškinį, prašo jį tenkinti, nes po sužalojimo negali dirbti nieko sunkaus.

Nukentėjusioji D. U. teisiamajame posėdyje papildomai parodė (5 t., b. l. 50-51), kad išeidama šerti gyvulių ji niekam neminėjo, kad ketina grįžti, nes pati nežinojo, kad grįš. Ji patikslino, kad kaltinamasis S. Č. namuose išbuvo nuo 10.00 val. iki maždaug 14.00 val., nes ją (D. U.) sužalojo po pietų. Nukentėjusioji D. U. teisiamojo posėdžio metu (5 t., b. l. 79) papildomai nurodė, kad operacijos metu priekyje jai buvo padaryti du zondai, todėl pilvo apatinėje dalyje yra dvi žaizdos.

Liudytojas A. R. parodė (4 t., b. l. 124-125), kad tikslios datos neprisimena, tai buvo 2016 metais, pas jį (A. R.), adresu (duomenys neskelbtini), apie 15-16 valandą atėjo D. U. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Ji buvo apsirengusi geltonos spalvos striuke, nugaroje matėsi kraujo dėmė. Ji sakė, kad jai įdūrė peiliu ir atėmė telefoną, todėl ji pati negali išsikviesti pagalbos. Be to, D. U. sakė, kad ji buvo pas I. M., ten užėjo nepažįstamas vyriškis, kuris klausė lyg tai adreso ar kažkokios pavardės. D. U. minėjo, kad ją sužalojo peiliu ir iš jos atėmė telefoną, o iš S. Č. pagrobė pinigus – apie 100 eurų ir jo telefoną. Teigia, jog D. U. jam minėjusi, kad vyriškis grasino S. Č. peiliu, D. U. puolė jį (S. Č.) ginti. Paskambinęs į greitąją pagalbą jis (A. Ragauskas) kartu su D. U. nuėjo pasitikti greitosios pagalbos automobilio, kuriuo D. U. buvo išvežta į ligoninę. Teigia, kad S. Č. ir I. M. jam (A. R.) apie įvykį pasakojo tą patį, kaip ir D. (D. U.). Patvirtino, kad įvykis galėjo būti 2016 m. liepos 27 d., kaip liudytojas A. R. nurodė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja I. M. parodė (4 t., b. l. 139-140), kad S. Č. yra jos draugas, kartu apie 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. D. U. gyvena kaimynystėje. Kaltinamąjį (V. Š.) ji mačiusi vieną kartą, kuomet jis atėjo į namus pasiklausti kelio. Tai buvo daugiau nei prieš metus, galėjo būti 2016 metų liepos mėnesį. Buvo apie pietus. Tuo metu namuose buvo ji (I. M.) ir S. Č., D. (D. U.) atėjo vėliau, atvežė žuvies. Namo durys buvo nerakinamos. Kaltinamasis prieš įeidamas pasibeldė, paklausė kelio į (duomenys neskelbtini) kaimą, minėjo, kad ieško kažkokios moteriškės. Kai D. atnešė žuvies, S. Č. davė jai pinigų, ir ji išvažiavo pirkti vyno. Kiek pinigų S. Č. davė D. U., neprisimena. Pinigai buvo padėti sekcijoje esančioje knygoje. Liudytoja parodė, kad kaltinamasis turėjo matyti, kur buvo pinigai, nes vėliau jis juos paėmė. Kaltinamasis paėmė knygą, išėmė pinigus, apie 100 eurų, paėmė du telefonus ir rankinį vyrišką laikrodį, kuris buvo padėtas matomoje vietoje ant sekcijos. Teigia, kad kaltinamasis paėmė du peilius, kuriais S. Č. grasino, kad nužudys. Atsimena, kad atėjo D. (D. U.), kuri buvo kruvina, ji atsisėdo ant fotelio. D. U. sakė, kad ją sužalojo peiliu į nugarą, jog susitiko su juo (V. Š.) lauke, jis norėjo iš D. U. atimti telefoną. Jis (V. Š.) sakė, kad norėjo paskambinti broliui, bet ar skambino, ji nežino. Teigia, jog ji (I. M.) gulėjo lovoje, alkoholio ji negėrė, nes vartoja vaistus. S. Č., D. U. ir kaltinamasis gėrė alkoholį. Jis pats (V. Š.) prisėdo prie stalo, pasakojo, kaip gyvena, sakė ieškosi darbo. Teigia, jog jos (I. M.) akivaizdoje D. U. negrasino. Kada kaltinamasis paėmė daiktus, ji nematė, teigia, jog daiktų pasigedo V. Š. išėjus.

Liudytoja I. M. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pagarsintus BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. parodė (2 t., b. l. 24, 26-28), kad 2016 m. liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, į namus atėjo kaimynė D. U. Be to, namuose buvo S. Č. Apie 12.00 val., jei gerai atsimena laiką, į namus atėjo nepažįstamas vyras: žilų plaukų, tvarkingas, apie 50-55 metų amžiaus, kūdas, apie 1,70-1,75 m ūgio, kalbėjo be akcento, turėjo tatuiruotę ant vienos rankos, ant kurios – neprisimena. Tą dieną visi vartojo alkoholį. Pati I. M. alkoholio nevartojo, nes gėrė vaistus. Atėjęs vyras paprašė D. U. telefono paskambinti ir skambino asmeniui, kurį vadino „E.“, lyg tai broliui. Prisimena, kad tas vyras verandoje sukonfliktavo su jos sugyventiniu (S. Č.), bet kaip viskas vyko, ji nematė. Tik iš S. Č. žino, kad jam grasino dviem peiliais. Vienu metu ji (I. M.) išgirdo prie durų riksmą, iš balso pažino D. U., kuri po to atėjo į kambarį ir atsisėdo ant fotelio, jį iškruvino. Pati I. M. labai išsigando, nelabai suprato, kas vyksta. Pamena, kad vyriškis iš namų išsinešė pinigus, laikrodį ir telefonus. Išeidamas jis užrakino duris iš lauko pusės. D. U. išėjo pas kaimyną kitoje kelio pusėje, skambino policijai. Liudytoja teigia, kad D. U. sužalojo tas vyras.

Liudytojas E. Š. parodė (4 t., b. l. 140-141), kad kaltinamasis V. Š. yra jo brolis. Teigia, kad 2016 m. liepos 27 d. E. Š. telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). Kas šiuo telefono numeriu skambino 2016 m. liepos 27 d., neprisimena ir nurodė, kad gali būtų, jog iš šio telefono numerio jis (E. Š.) skambino į bendrovę „G. F.“ dėl kredito sutarties sudarymo. Ar 2016 m. liepos 27 d. jam skambino brolis V. Š., neprisimena.

Liudytojas E. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pagarsintus BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Š. parodė (2 t., b. l. 56-57), kad su broliu V. Š. jis kalbėjo tą pačią dieną, kai šis padarė nusikaltimą, lyg tai dūrė peiliu. Brolis jam pasakė: „aš prisidirbau“, „V. bakstelėjau“. V. Š. permiegojo ant šieno ir sekančią dieną dingo. Po to, kai išėjo iš namų, kartais skambindavo telefonu, tačiau iš skirtingų numerių.

Ekspertas V. V. pilnai patvirtino savo duotą išvadą ir nurodė (5 t., b. l. 78-79), kad apie tai, kaip buvo sužalota nukentėjusioji D. U., jam yra žinoma iš chirurgo surašytų medicininių dokumentų, kuriuos gavo iš ligoninės. Specialisto išvadoje nurodytus D. U. padarytus sužalojimus galima padaryti duriant tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Pertraukos metu apžiūrėjęs nukentėjusiąją D. U. specialistas parodė, kad pagal apžiūrą tikėtina, kad sužalojimas padarytas nugaros srityje, nes randas yra aukščiau. Dešinėje pilvo apatinėje dalyje yra du randai, tikėtina, tose vietose buvo drenuojama, nes ten yra žemesnė pilvaplėvės ertmės vieta nei nugaroje. Tikėtina, buvo durta į dešinės mentinės linijos projekciją ties šonkaulio apatiniu lanku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek peiliu judant į kūną, tiek kūnui judant į žalojantį įrankį. Šiuo atveju žmogus kiaurai perdurtas nebuvo - peilis įlindo į pilvo ertmę, pažeidė kepenis ir sustojo.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b.l. 13-22) nustatyta, kad įvykio vieta yra vienkiemis, esantis (duomenys neskelbtini). Teritorija aplink vienkiemį neaptverta. Kieme yra vieno aukšto medinis namas. Įėjimas į namą iš vakarų pusės, įėjimo durys apžiūros metu užrakintos. Įėjus pro duris patenkama į koridorių, kurio kairėje pusėje yra įėjimas į virtuvės kambarį. Svetainės kambaryje, priešais įėjimo į kambarį duris, yra stalas ir lova. Ant stalo tarp šiukšlių yra du puodeliai, maisto atliekos ir įvairios kitos šiukšlės. Prie durų kairėje pusėje yra minkštas krėslas. Ant minkšto krėslo užtiesalo yra rausvos spalvos skysčio dėmė. Apžiūros metu specialia šluotele paimtas rausvos spalvos skysčio ėminys, kuris supakuotas popieriniame voke Nr. 1. Kambario kairėje pusėje yra dvi sekcijos. Ant pirmos sekcijos lentynos yra plastikinis kibirėlis su smulkiais daiktais, žiebtuvėlis, mobilaus telefono pakrovėjas, pintinė vaza ir kiti smulkūs daiktai. Antroje sekcijoje, ant lentynos yra keletas puodelių, albumas, knyga, popieriniai lapai.

Epikrize (5 t., b. l. 59) nustatyta, kad D. U. skundėsi durtine pilvo žaizda. Anamnezė: draugės namuose buvo užpulta nepažįstamo asmens, kuris peiliu dūrė į dešinę juosmeninę sritį. Dešinėje juosmeninėje pilvo dalyje, apatinio šonkaulio projekcijoje yra durtinė apie 2 cm ilgio žaizda, aktyvaus kraujavimo nėra.

Specialisto išvada (1 t., b. l. 101) nustatyta, kad D. U. klinikiniais duomenimis konstatuota pilvo sienelės durtinė žaizda, kepenų dešinės skilties pažeidimas, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę ir į užpilvaplėvinį purųjį ląstelyną buvo padaryti kietu smailiu duriančio tipo įrankiu, galimai 2016 m. liepos 27 d. D. U. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu, peiliu. D. U. konstatuoti kūno sužalojimai dėl kiauryminio pilvo sienelės pažeidimo su kepenų pažeidimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. D. U. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.

Alkotesterio kvitu (1 t., b. l. 103) nustatyta, kad D. U. 2016 m. liepos 27 d. 17.56 val. buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumas.

Iš ligonio priimtų daiktų ir vertybių kvitu (1 t., b. l. 23-24) bei perdavimo-priėmimo aktu (1 t., b.l. 25) nustatyta, kad iš D. U. buvo paimta oranžinė liemenė, mėlyni marškinėliai (bliuskė), pilka kepurė, mėlyni šortai, pilkos kojinės, juodi batai.

Daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 29-39) nustatyta, kad apžiūrėti 2016 m. liepos 27 d. D. U. dėvėta liemenė, marškinėliai (įvardinti bliuskute), kepurė, kelnės/šortai, kojinės ir batai. Apžiūros metu nustatyta, liemenės nugaros pusėje dešinėje yra kraujo dėmė 26x30 cm. Nuo apačios 24 cm aukštyje ir 18 cm nuo dešinio liemenės šono (žiūrint iš nugaros pusės) yra durtinė pjautinė žymė, kurios ilgis yra 1,5 cm, plotis – 0,02 cm. Šortų nugaros dalyje dešinėje pusėje viršuje yra 25x21 cm dydžio kraujo dėmė. Marškinėlių nugaros dalyje dešinėje pusėje yra 33x29 cm dydžio kraujo dėmė, 12 cm nuo dešinio šono ir 24 cm nuo marškinėlių apačios matosi durtinė pjautinė 1,5 cm žymė.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (2 t., b. l. 8-11) nustatyta, kad nukentėjusysis S. Č., pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį davė parodymus, pareiškė, kad asmuo, esantis nuotraukoje Nr. 3 (V. Š. nuotrauka), iš bruožų yra labai panašus į vyrą, kuris 2016 m. vasarą įrėmė S. Č. į nugarą peilį, nukentėjusįjį paguldė ant grindų namuose ir pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus: pinigus, telefonus ir laikrodį bei sužalojo D. U. ir paėmė jos telefoną.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 t., b. l. 120-124) nustatyta, kad nukentėjusioji D. U., pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį davė parodymus, pareiškė, kad asmuo, esantis nuotraukoje Nr. 1 (V. Š. nuotrauka), yra tas pats vyras, su kuriuo 2016 m. liepos 27 d. vartojo alkoholinius gėrimus pas S. Č. namuose, kuriam davė paskambinti savo telefoną ir kuris ją sužalojo peiliu tik atidarius duris bei pareikalavo atiduoti telefoną, jei ne – durs dar kartą. Asmenį atpažino iš išvaizdos, bruožų.

Tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 96-97) nustatyta, kad 2016 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini), S. Č. gyvenamosiose patalpose buvo įvykdytas plėšimas S. Č. ir D. U., kuriai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atžvilgiu. Plėšimo metu iš S. Č. be kitų daiktų buvo pagrobti du telefonai „(duomenys neskelbtini)“, kurių dokumentų S. Č. pateikti negalėjo. D. U. nurodė, kad iš jos plėšimo metu buvo pagrobtas jai priklausantis mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).

Prašymu dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo bei mobilaus ryšio tinklo operatoriaus pateiktais duomenimis (1 t., b. l. 40-47) nustatyta, kad iš D. U. pagrobtame mobilaus ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2016 m. liepos 27 d. buvo įdėta į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios D. U. Nr. (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio telefono išklotine laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. (1 t., b. l. 63-70) nustatyta, kad 2016 m. liepos 27 d. vyko sekantys reikšmingi tyrimui telekomunikacijų įvykiai: 09 val. 14 min. 15 s. buvo skambinta numeriu (duomenys neskelbtini) (pokalbio trukmė 117 s.); 08 val. 37 min. 35 s. (pokalbio trukmė 281 s.), 09 val. 52 min. 21 s. (pokalbio trukmė 26 s.), 10 val. 17 min. 48 s. (pokalbio trukmė 75 s.) buvo skambinta numeriu (duomenys neskelbtini). Daugiau reikšmingų pokalbių neužfiksuota.

Prašymu dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo bei mobilaus ryšio tinklo operatoriaus pateiktais duomenimis (1 t., b. l. 72-75) nustatyta, kad Nr. (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas, o Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. Ž.

Mobilaus ryšio tinklo numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinėmis laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. (1 t., b. l. 76-85), tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 96-97) nustatyta, kad R. Ž. iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. bendravo numeriu (duomenys neskelbtini) 18 kartų įvairiu paros metu, o iš numerio (duomenys neskelbtini) naudojamo D. U.) išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojo numeriu (duomenys neskelbtini) buvo skambinta 2016 m. liepos 27 d. 09 val. 14 min. 15 s. (pokalbio trukmė 117 s.). Daugiau kontaktų tarp paminėtų numerių nefiksuota. Be to, nustatyta, kad išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 26 d. 15 val. 33 min. 02 s. skambino numeriu (duomenys neskelbtini) (priklausančiu UAB „G. F.“).

UAB „G. F.“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87) nustatyta, kad 2016 m. liepos 26 d. 15 val. 33 min. 02 s. į bendrovę iš numerio (duomenys neskelbtini) skambino klientas E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , dėl vartojimo sutarties sudarymo.

GMP kvietimo kortele (2 t., b. l. 64-65) nustatyta, kad greitoji pagalba adresu (duomenys neskelbtini), D. U. 2016 m. liepos 27 d. buvo kviesta 16.36 val. Nurodytos aplinkybės – prieš kelias valandas sužeidė nepažįstamas vyras nugarą.

Asmens apžiūros protokolu (3 t., b. l. 90-96) nustatyta, kad apžiūrint V. Š. užfiksuotos jo kūne esančios ypatingos žymės – tatuiruotės ir randai bei jų išsidėstymas: randas ant pilvo, tatuiruotės ant riešų, tatuiruotė ant peties, randas nuo šautinės žaizdos ant dešinės kojos, nufotografuoti abiejų rankų riešai.

Tarnybiniu pranešimu (2 t., b. l. 22) nustatyta, kad 2016 m. liepos 27 d. nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), ten buvusios I. M., gim. (duomenys neskeltini), apklausti nepavyko, nes ji buvo stipriai neblaivi, gulėjo lovoje, buvo apsnūdusi, mieguista, kalbėjo nerišliai.

Specialisto išvada (4 t., b. l. 156) nustatyta, kad V. Š. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu konstatuotas F 60.3 Asmenybės sutrikimas (impulsyvus tipas), teismo psichiatrijos ekspertizės skirti netikslinga.

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis V. Š. grasindamas peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo S. Č. atžvilgiu, taip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė svetimą, S. Č. priklausantį, turtą, be to, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, dėl savanaudiškų paskatų, panaudodamas fizinį smurtą D. U. atžvilgiu, sunkiai sutrikdė jos sveikatą, grasindamas peiliu toliau smurtauti, taip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė svetimą, D. U. priklausantį, turtą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiojo S. Č. atžvilgiu).

BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Kaip matyti iš kaltinamojo V. Š. parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad D. U. išėjus S. Č. paprašė, kad išeitų ir V. Š. Teigia, jog jis (V. Š.) norėjo išeiti, tačiau nerado savo pakrovėjo. Jo ieškojo kampe, kur krovėsi telefonas, ieškodamas netyčia ranka ar galva kliudė sudėtas knygas, kurios pabiro, iš knygos iškrito ne daugiau 70 eurų. 10 eurų jis paliko, pasiėmė virš 50 eurų. Taip pat paėmė du telefonus „(duomenys neskelbtini)“, priklausiusius nukentėjusiajam S. Č. V. Š. teigimu, S. Č. laikrodžio jis neėmė, pinigais paėmė virš 50 eurų, bet ne 100 eurų. Telefonus paėmė tik dėl to, kad nukentėjusysis nepaskambintų policijai. Dėl grasinimo S. Č. V. Š. paaiškino, kad peilį jis paėmė tuo metu, kai S. Č. liepė išeiti, ir kažkas pabeldė į duris ar langą. V. Š. teigia, jog tuo metu jis dar nebuvo radęs savo telefono pakrovėjo. Išgirdęs beldimą, V. Š. pagriebė peilį, juo pagrasino S. Č. ir nuėjo prie durų. V. Š., pateikdamas šią įvykio versiją, bando nuneigti kaltinime nurodytą aplinkybę, jog svetimą, S. Č. priklausantį turtą, jis pagrobė grasindamas peiliu tuoj pat nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, nes, V. Š. teigimu, peilį jis paėmė tuo metu, kai išgirdo beldimą į duris ar langą, pagrasinęs S. Č. peiliu, nuėjo prie durų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. Š. buvo atėjęs pas kartu gyvenančius I. M. ir S. Č. ir vartojo alkoholinius gėrimus. Šią aplinkybę patvirtino S. Č., I. M., D. U. ir pats V. Š. Nustatyta ir tai, kad D. U. išvažiavus pašerti gyvulių I. M. ir S. Č. namuose liko V. Š. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis S. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad D. U. išėjus V. Š. supyko, todėl V. Š. ir S. Č. būnant koridoriuje V. Š. S. Č. įrėmė peilį į nugarą ir paguldė ant grindų veidu į grindis, pareikalavo atiduoti telefoną. S. Č. išsigandęs pasiūlė šiam parūkyti, kad vyras nurimtų. Tuo metu V. Š. atitraukė peilį, nuėjo iki sekcijos ir paėmė du telefonus „(duomenys neskeltini)“, rankinį laikrodį, apie 100 eurų. S. Č. nurodė, kad visą laiką V. Š. rankoje laikė peilį, dėl ko jo S. Č. bijojo. Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. Č. parodė, kad V. Š., įrėmęs peilį nukentėjusiajam į nugarą, nusivedė jį (S. Č.) į koridorių, kur grasindamas S. Č. peiliu paguldė nukentėjusįjį ant grindų. S. Č. pasiūlius parūkyti, jie kartu nuėjo į kambarį, kur atsisėdę rūkė. Tuo metu V. Š. peilį laikė rankoje, liepė S. Č. sėdėti ir nejudėti, o pats (V. Š.) tuo metu paėmė knygoje buvusius 100 eurų, du telefonus „(duomenys neskelbtini)“ ir laikrodį. Nukentėjusioji D. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. Č. jai pasakojo, jog V. Š. visame name darė „kratą“ - kaltinamasis paėmė pinigus, po to laikrodžius, telefonus. Be to, S. Č. jai minėjo, kad V. Š. nukentėjusiajam S. Č. buvo įrėmęs du peilius ir liepė išeiti į verandą. Liudytoja I. M. taip pat nurodė, jog S. Č. jai sakęs, kad V. Š. S. Č. grasino dviem peiliais, tačiau ji pati to nematė. Šie nukentėjusiųjų, liudytojos I. M. parodymai paneigia V. Š. nurodytas aplinkybes, jog peilį jis paėmė tuo metu, kai išgirdo beldimą į duris ar langą, liepė S. Č. sėdėti, o pats nuėjo prie durų. Priešingai – kaip nurodė S. Č., V. Š. kambaryje buvusius pinigus, telefonus ir laikrodį pagrobė būtent tuo metu, kai S. Č. įbaugintas grasinimu peiliu sėdėjo kambaryje ant sofos ir bijojo atsikelti. Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo S. Č. parodymais, o taip pat nukentėjusiosios D. U., liudytojos I. M. parodymais, iš dalies patvirtinančiais S. Č. parodymus, nes šių asmenų parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, sutampa tarpusavyje (išskyrus tam tikras detales, kurių jie negali tiksliai prisiminti, nes buvo neblaivūs), iš esmės nėra prieštaringi, be to, jie buvo įspėti dėl gresiančios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisiamojo posėdžio metu prisiekė sakyti tiesą. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog nukentėjusieji ir liudytoja I. M. gali būti šališki bei siektų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis. V. Š. parodymai dėl grasinimo peiliu nukentėjusiajam S. Č. momento prieštarauja nukentėjusiojo S. Č. parodymams, kitiems bylos duomenims, teismo nuomone, V. Š. tokiu būdu siekia švelnesnės atsakomybės už padarytą veiką, todėl teismais jais šioje dalyje nesivadovauja.

Kaltinamasis V. Š. neigia pagrobęs nukentėjusiajam S. Č. priklausantį laikrodį, be to, kaltinamojo teigimu, jis pagrobė ne 100 eurų, kaip nurodyta kaltinime, bet apie 50 eurų, pripažįsta pagrobęs du telefonus. Kaltinamojo parodymus, jog jis pagrobė ne 100 eurų, o 50 eurų, jog negrobė laikrodžio, paneigė nukentėjusysis S. Č., teigdamas, jog V. Š. pagrobė knygoje buvusius 100 eurų, du telefonus „(duomenys neskelbtini)“ 20 eurų bendros vertės ir 5 eurų vertės laikrodį, kuris buvo padėtas ant sekcijos. Liudytoja I. M. nurodė, kad kaltinamasis iš knygos paėmė apie 100 eurų, du telefonus ir rankinį vyrišką laikrodį, kuris buvo padėtas matomoje vietoje ant sekcijos. Nukentėjusioji D. U. taip pat patvirtino, kad S. Č. jai sakė, kad V. Š. pagrobė pinigus, laikrodžius, telefonus. D. U. teigimu, kiek konkrečiai telefonų pagrobė V. Š., ji nežino, pagrobtų pinigų sumą I. M. ir S. Č. taip pat nurodė skirtingą – vienas sakė 100 eurų, kitas – 200 eurų. Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog iš karto po įvykio pas jį atėjusi D. U. taip pat minėjo, jog ją peiliu sužalojęs asmuo pagrobė iš S. Č. telefoną ir apie 100 eurų. Kaip jau buvo minėta anksčiau, netikėti nukentėjusiųjų, liudytojų I. M., A. R. parodymais teismas pagrindo neturi, todėl spręsdamas dėl pagrobto turto apimties vadovaujasi šių asmenų parodymais. Kaltinamojo V. Š. parodymais šioje dalyje teismas nesivadovauja dėl prieštaravimo kitiems bylos duomenims, jų visumai.

Byloje neginčytinai nustačius, jog V. Š. 2016 m. liepos 27 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 12.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, S. Č. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą S. Č. atžvilgiu - sužaloti peiliu, gyvenamojo namo koridoriuje įrėmė peilį jam į nugarą ir prievarta paguldęs veidu į grindis, taip atėmęs galimybę priešintis, pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną ir pagrobė svetimą, S. Č. priklausantį, 125 eurų vertės turtą - du bendros 20 eurų vertės mobilaus ryšio telefonus ,,(duomenys neskelbtini)“, 5 eurų vertės laikrodį bei 100 eurų pinigais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Kaltinime V. Š. buvo nurodyta, jog plėšimą nukentėjusiojo S. Č. atžvilgiu jis įvykdė įsibraudamas į S. Č. gyvenamajį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys – nukentėjusiųjų S. Č., D. U., liudytojos I. M. parodymai, paties kaltinamojo V. Š. paaiškinimas patvirtina ir teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad V. Š. į S. Č. namą užėjo 2016 m. liepos 27 d. apie 10.00 val., šiame name išbuvo iki maždaug 12.00 val. V. Š. prašymu šiame name buvo kraunamas jo mobilaus ryšio telefonas, nukentėjusieji ir V. Š. kalbėjosi, nukentėjusieji pasiūlė jam atsisėsti, vaišino V. Š. alkoholiniais gėrimais, kartu su V. Š. juos vartojo patys. Bylos duomenys patvirtina, jog plėšimas S. Č. atžvilgiu buvo įvykdytas V. Š. šiame name prabuvus apie 2 valandas, po to, kai D. U. išvažiavo pašerti gyvulių. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. Š., eidamas į šį namą, jau turėjo tikslą įvykdyti plėšimą. Todėl įvertinęs šias aplinkybes teismas laiko, kad plėšimą kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į S. Č. gyvenamąjį namą – V. Š. buvo inkriminuotas nepagrįstai, todėl iš kaltinimo šalintinas.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte (nukentėjusiosios D. U. atžvilgiu).

Kaip jau buvo minėta, BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Pažymėtina, kad plėšimo atveju kaltininkas naudoja smurtą kaip priemonę prieiti prie svetimo turto ir jį užvaldyti. BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino dėl savanaudiškų paskatų. Pagal teismų praktiką, jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (atsižvelgus į kvalifikuojančius požymius) ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). BK 180 straipsnis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo.

Kaltinamasis V. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, kad, išgirdęs beldimą, jis pagriebė peilį, juo pagrasino S. Č. ir priėjęs prie durų, kurias prieš tai jis pats buvo užrakinęs, jas atrakino. Atrakinęs duris V. Š. išgirdo D. U. sakant: „už ką?“, tuomet suprato, kad ją sužalojo, nes rankoje nebebuvo peilio. Kaip viskas įvyko, neprisimena. Tuomet iš D. U. ištraukė peilį, liepė jai eiti į kambarį, paprašė atiduoti telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau, teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis V. Š. parodė, kad D. U. galimai pati užgriuvo ant V. Š. rankoje laikyto peilio. Tačiau šią kaltinamojo versiją kategoriškai teisme paneigė nukentėjusioji D. U., kuri parodė, kad jai pabeldus į langą ji išgirdo žingsnius. D. U. teigimu, V. Š. atidarė duris (jos atsidaro į lauko pusę) ir iš karto nieko nesakęs kaire ranka smogė D. U. į dešinės pusės nugaros plotą. Teigia, jog ant V. Š. ji neužgriuvo, jis meluoja. Po to, nukentėjusiosios teigimu, V. Š. įrėmė peilį D. U. į nugarą ir palydėjo ją iki fotelio, peilį ištraukė, įrėmė peilį į pilvą ir liepė sėsti į fotelį bei atiduoti telefoną, kitaip gaus antrą smūgį. Kraujuodama D. U. atsisėdo į fotelį, V. Š. iš kišenės atidavė savo telefoną. Nukentėjusysis S. Č. teisme parodė, kad išeidamas V. Š. sutiko D. U., tačiau S. Č. nežino, kas atsitiko, nes tuo metu buvo kambaryje. Atėjus D. U. ir jai atsisėdus ant fotelio, jis pamatė, kad ji sužeista. D. U. S. Č. pasakė, kad dėl telefono peiliu į nugarą ją sužalojo kaltinamasis – „gavo su peiliu į nugarą“. D. U. teigimu, V. Š. jai pasakė, kad, jei neduos telefono, ji (D. U.) gaus dar. Liudytoja I. M. taip pat parodė, kad D. U. jai sakiusi, jog ją peiliu į nugarą sužalojo V. Š., kuris norėjo atimti iš D. U. telefoną. Liudytojas A. R. parodė, kad D. U. jam sakiusi, jog jai būnant pas I. M. atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris ją sužalojo peiliu ir iš jos atėmė telefoną, o iš S. Č. pagrobė pinigus – apie 100 eurų ir jo telefoną. Nukentėjusiųjų, liudytojų I. M., A. R. parodymai, taip pat specialisto išvadoje nurodyti duomenys apie D. U. padarytus sužalojimus, eksperto V. V. paaiškinimo metu nurodytos aplinkybės paneigia V. Š. nurodytą versiją, jog D. U. galėjo susižaloti pati dėl neblaivumo užgriūdama ant V. Š. rankoje laikyto peilio. Teismas kaltinamojo V. Š. parodymais šioje dalyje nesivadovauja, kaip prieštaraujančiais kitiems bylos duomenims.

Byloje neginčytinai nustačius, kad V. Š. 2016 m. liepos 27 d. laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 12. 00 val., tiksliau nenustatytu laiku, S. Č. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimą turtą, dėl savanaudiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą D. U. atžvilgiu - sudavė smūgį peiliu į pilvo sritį, tuo jai padarė pilvo sienelės durtinę žaizdą, kepenų dešinės skilties pažeidimą, kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę ir užpilvaplėvinį purųjį ląstelyną, taip sunkiai sutrikdė jos sveikatą bei, grasindamas toliau smurtauti peiliu ir taip atimdamas galimybę priešintis, pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną ir pagrobė svetimą, D. U. priklausantį turtą - 10 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną ,,(duomenys neskelbtini)", jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusioji D. U. pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 128, 4 t., b. l. 28-31), kuriuo prašo priteisti jai 3000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, 10,00 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Neturinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnis) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Nukentėjusiajai D. U. kaltinamojo tyčiniais veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl ji jautė fizinį skausmą, gydymosi laikotarpiu ir vėliau dėl to jautė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Kaip nurodo nukentėjusioji, jai padarytas sužalojimas galėjo baigtis mirtimi, nes buvo pažeisti gyvybiškai svarbūs organai. Po šio įvykio ji blogai jaučiasi, negali tinkamai gyventi, t. y. atlikti fizinių darbų, kurie yra būtini norint išgyventi. Kiekvienas judesys jai sukelia skausmą visame organizme, ji negali tinkamai savęs realizuoti, nuolatiniai apsilankymai pas gydytojus, medikamentų vartojimas taip pat sukelia neigiamas pasekmes organizmui. Ši trauma, kaip teigia medikai, atsilieps visam likusiam jos gyvenimui. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo šeimyninę ir turtinę padėtį. V. Š. yra išsituokęs, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis turėtų turto, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendį. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, bei suformuotą Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl priteistinų sumų neturtinės žalos atlyginimui analogiškose bylose, teismas mano, kad nukentėjusiosios D. U. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių, tenkinamas visiškai. Teismo nuomone, 3000,00 eurų suma neturtinei žalai atlyginti visiškai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų reikalavimus (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis). Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad D. U. dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė 10,00 eurų turtinę žalą, nes buvo pagrobtas jai priklausantis mobilaus ryšio telefonas 10,00 eurų vertės. Nukentėjusiajai turtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo V. Š. veiksmais, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas pilnai.

Nukentėjusysis S. Č. pateikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 15), kuriuo prašo priteisti 125,00 eurus turtinei žalai atlyginti, kuriuos sudaro 20,00 Eur dėl pagrobtų telefonų, 5,00 eurai dėl pagrobto laikrodžio ir 100,00 eurų dėl pagrobtų pinigų. Nukentėjusiajam S. Č. turtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo V. Š. veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkinamas pilnai.

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1999,66 eurų dydžio civilinį ieškinį kaltinamajam V. Š. dėl nukentėjusiosios D. U. gydymo (1 t., b. l. 135-136). Pateikti dokumentai patvirtina, kad ligonių kasa Kauno klinikoms už D. U. gydymą sumokėjo 1999,66 eurų. Šios išlaidos buvo būtinos nukentėjusiosios gydymui, todėl iš kaltinamojo priteistinos.

Dėl daiktinių įrodymų.

Nukentėjusiosios D. U. rūbai: liemenė, marškinėliai (bliuskutė), kepurė, kelnės/šortai, kojinės, batai (1 t., b. l. 25) grąžintini D. U. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo V. Š. paimti mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), ir SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 37-39) grąžintini V. Š.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Kaip teigia kaltinamasis V. Š., iki jam nusikalstant jis buvo išgėręs apie 200 gramų alkoholio, priešingų aplinkybių nenurodė nė vienas kartu su V. Š. alkoholį vartojusių asmenų (nukentėjusieji S. Č., D. U., liudytoja I. M.). Iš karto po nusikaltimo padarymo V. Š. sulaikytas nebuvo, todėl objektyvių duomenų, patvirtinančių jo neblaivumą nusikaltimų padarymo metu, byloje nėra. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos V. Š. nusikaltimų padarymui, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. Š., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė du sunkius ir vieną labai sunkų tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Kaltinamasis niekur nedirbo, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 156) pateikta išvada, kad V. Š. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas F 60.3 Asmenybės sutrikimas (impulsyvus tipas), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Šios aplinkybės rodo, kad tai yra nusikalsti linkusi asmenybė. BK 56 straipsnis įsakmiai nurodo, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą teismas mano, kad kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, didesnės nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Paskirtinos bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimą (ideali nusikaltimų sutaptis) ir sudėjimą (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas, 4 dalis). Be to, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 2 punktas, 9 dalis). Bausmę paskirtina atlikti pataisos namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. Š. 2017 m. vasario 8 d. buvo sulaikytas ir nuo 2017 m. vasario 8 d. jam paskirta kardomoji priemonė, suėmimas, kurios terminas teismo nutartimis pratęstas, todėl šis sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (1 epizodas) - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (2 epizodas) - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą - laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį (2 epizodas), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie paskirtos subendrintos bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (1 epizodas), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. kovo 5 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2018 m. kovo 4 d. ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmę, atliktą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę, suėmimą, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nukentėjusiosios D. U. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš V. Š. D. U. 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 10,00 Eur (dešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S. Č. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. Š. S. Č. 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. Š. 1999,66 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 66 cnt) Kauno teritorinei ligonių kasai už D. U. gydymą.

Daiktinius įrodymus: D. U. liemenę, marškinėlius (bliuskutę), kepurę, kelnes/šortus, kojines, batus grąžinti D. U.

Iš kaltinamojo V. Š. asmens kratos metu paimtus: mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), ir SIM kortelę „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti V. Š.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, o nuteistam suimtajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Kauno apygardos teismą.