- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- e2S-647-650/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20100-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- L. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir atsakovo L. V. priešieškinį ieškovei G. V. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys procese - akcinė bendrovė SEB bankas ir akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. V. (toliau ir – ieškovė) ieškinį atsakovui L. V. (toliau ir – atsakovas) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau ir – AB) SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – išvadą teikianti institucija, tarnyba) ir atsakovo L. V. priešieškinį ieškovei G. V. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. 2022 m. vasario 1 d. nutartimi, tenkinus ieškovės prašymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) nustatyta nepilnamečio vaiko B. V. laikinoji gyvenamoji vietą su ieškove G. V.; 2) iš atsakovo L. V. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui B. V. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, nustatant, kad priteistą laikiną vaiko išlaikymą uzufrukto teise tvarko vaikų motina G. V.; 3) nustatyta tokia, laikina nepilnamečio vaiko B. V. ir atsakovo L. V. bendravimo tvarka: (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. 2023 m. rugsėjo 4 d. ieškovė pateikė prašymą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalinio pakeitimo, kuriuo prašoma: 1) įpareigoti atsakovą perduoti B. V. ieškovei G. V.; 2) įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius išklausyti pozityvios tėvystės kursus atsakovo pasirinktoje įstaigoje; 3) pakeisti 2022 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią atsakovo ir B. V. bendravimo tvarką: a) atsakovas bendrauja su sūnumi B. V. vieną kartą per savaitę, vaiko ir tėvo susitikimus rengiant Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patalpose arba skyriaus rekomenduoto socialinio partnerio įstaigoje, susitikimuose dalyvaujant Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistui ir psichologui.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareikštu prašymu ir prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2023 m. rugsėjo 21 d. teismas nutartimi tenkino ieškovės prašymą iš dalies, nutarė: ieškovės G. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies; pakeitė 2022 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr.e2-962-1052/2023 (ankstesni Nr. e2-3141-1052-2022 ir e2-30521-1052-2021) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį, kuria nustatyta laikina nepilnamečio vaiko B. V. ir atsakovo L. V. bendravimo tvarka, nustatant, jog nuo šios nutarties priėmimo dienos, nustatyta tokia, laikina nepilnamečio vaiko B. V. ir atsakovo L. V. bendravimo tvarka.
6. 2023 m. rugsėjo 21 d. teismas išsprendė 2023 m. vasario 1 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, o 2023 m. rugsėjo 29 d. tenkino atsakovo L. V. atskirąjį skundą ir panaikino 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį, todėl teismas pakartotinai nagrinėjo ieškovės prašymą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalinio pakeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovės G. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies; pakeitė 2022 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr.e2-962-1052/2023 (ankstesni Nr. e2-3141-1052-2022 ir e2-30521-1052-2021) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį, kuria nustatyta laikina nepilnamečio vaiko B. V. ir atsakovo L. V. bendravimo tvarka, nustatant, jog nuo šios nutarties priėmimo dienos, nustatyta tokia, laikina nepilnamečio vaiko B. V. ir atsakovo bendravimo tvarka:
7.1. Atsakovas bendrauja su sūnumi B. V. du kartus kartą per savaitę, vaiko ir tėvo susitikimus rengiant vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, dalyvaujant vaiko teisių specialistui ir / ar psichologui.
7.2. Tikslias bendravimo dienas atsakovas, prieš savaitę iki numatyto bendravimo, suderina su ieškove, vadovaudamasis vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)“ užimtumo grafiku.
7.3. Bendravimo išlaidas apmoka atsakovas.
7.4. Įpareigoti atsakovą L. V. per 2 mėnesius nuo šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, išklausyti pozityvios tėvystės kursus, paties atsakovo pasirinktoje įstaigoje ir pateikti teismui šio įpareigojimo įvykdymą patvirtinančius duomenis.
8. Teismas nurodė, kad 2022 m vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės ir nustačius B. V. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove G. V., ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų šalių nepilnametį sūnų jai, o atsakovas įgijo pareigą grąžinti šalių nepilnametį sūnų ieškovei po laikinoje bendravimo tvarkoje nustatytų, atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko, bendravimo laikotarpių. Dėl minėtos 2022 m. vasario 1 d. nutarties nevykdymo ir atsakovo įpareigojimo grąžinti šalių vaiką ieškovei jau buvo sprendžiama, nagrinėjant klausimą dėl baudos atsakovui skyrimo, ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsakovui jau buvo paskirta bauda už teismo 2022 m vasario 1 d. nutarties nevykdymą už laikotarpį iki nutarties priėmimo ir iki nutarties įvykdymo (vaiko grąžinimo į 2022 m vasario 1 d. nutartimi nustatytą laikiną vaiko gyvenamąją vietą). Taip pat, kaip nurodė ir pati ieškovė, ji kreipėsi į antstolį dėl priverstinio 2022 m. vasario 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo, todėl antstoliui vykdant nutartį priverstinai, atsakovas privalo vykdyti privalomus antstolio nurodymus, įskaitant ir nurodymą grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą. Be to L. V. atskirajame skundė nurodė, jog ieškovė 2023 m. rugsėjo 22 d. atvyko prie sūnaus ugdymo įstaigos ir jį išsivežė, todėl įpareigojimas grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą nebesukels teisinių pasekmių.
9. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju vaikas yra mažametis, (duomenys neskelbtini), todėl visiškai priklausomas nuo tėvų, jo nuomonė neišvengiamai veikiama to tėvo, su kuriuo jis gyvena, pažiūrų. Vaiko nenoras bendrauti su vienu iš tėvų nėra pagrindas nevykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos ir negrąžinti vaiko į teismo nutartimi nustatytą jo gyvenamąją vietą. Atsakovo elgesys nevykdant teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos negali būti pateisintas vaiko nenoru bendrauti su mama, tuo labiau, kad tai truko nuo 2023 m. birželio 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog atsakovas suvokia, jog vaikui nebendraujant su vienu iš tėvu, vaiko ryšys su tuo tėvu silpnėja, tai neigiamai veikia vaiko psichologinę būklę, daro žalą vaiko interesams, tačiau suvokdamas šiuos tėvų ir vaikų bendravimo aspektus, jis savavališkai pakeitęs vaiko gyvenamąją vietą neužtikrino motinos ir mažamečio vaiko bendravimo beveik 4 mėnesius. Todėl teismas sprendė, yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius nuo šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos išklausyti pozityvios tėvystės kursus paties atsakovo pasirinktoje įstaigoje.
10. Teismas konstatavo, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl bendravimo su šaliu nepilnamečiu vaiku, atsakovas nevykdė teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos bei nurodė, kad atsakovas pats pripažino, jog nevykdė ir neketina vykdyti teismo 2023 m. vasario 1 d. nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos.
11. Teismas pažymėjo, kad tokie atsakovo veiksmai, t. y. staigus vaiko paėmimas iš jo gyvenamosios vietos, įprastos aplinkos kurioje sūnus iki tol nepertraukiamai gyveno, pakeitimas turi įtakos vaiko raidai ir emocinei būsenai, kenkia vaiko ryšiui su mama. Iki 2023 m. birželio 4 d, kai vaikas buvo paimtas iš mamos ir negrąžintas į vaiko gyvenamąją vietą, motina užtikrino bendravimą su tėvu, išlaikė artimą tėvo ir vaiko ryšį. Kad vaiko su tėvu ryšys geras ir artimas patvirtina ir atsakovas. Byloje nėra duomenų, kad motina netinkamai rūpinosi vaiko sveikata, poreikiais. Tai, kad vaikas sirgo, neįrodo, jog dėl ligos kalta vaiko mama. Tuo tarpu tėvas neužtikrino vaiko ir motinos bendravimo nuo 2023 m. birželio 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d., kas teismui sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovas kenkė vaiko interesams, ir ketina taip elgtis ateityje. Tokią išvadą teismas padarė iš atsakovo pasisakymų teismo posėdžiuose, kad jis neketino grąžinti vaiko motinai, pats vaiko negrąžino motinai, ir procesiniuose dokumentuose neišsako ketinimo savo elgesį keisti, t. y. atsakovas kenkė vaiko ir mamos ryšiui, atskirdamas vaiką nuo motinos.
12. Teismas pripažino, kad atsakovas įgyvendina savo, kaip tėvo teises, priešingai vaiko interesams; t. y. atsakovas neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų, į vaiko teisių specialistų paaiškinimus nereaguoja. Teismas atsižvelgė į tai, kad vaikas nori bendrauti su abiem tėvais, o dalį, galimai neigiamų pasisakymų apie ieškovę, šalių vaikas teigia, atkartodamas tėvo (atsakovo) žodžius. Teismas vertino, kad yra pagrindas spręsti, jog toks tėvo elgesys kenkia vaiko interesams, ir tuo pagrindu reikalinga pakeisti 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nustatytą laikina nepilnamečio vaiko B. V. ir atsakovo L. V. bendravimo tvarką. Kartu įvertinta ir tai, kad vaiko ryšys su tėvu yra labai artimas, nėra pagrindo uždrausti šalių nepilnamečio vaiko bendravimo, vaiko ir tėvo bendravimas apribotinas, siekiant išvengti nederamo tėvo elgesio, kuriuo jis siekia apriboti motinos ir vaiko bendravimą. Esant šioms aplinkybėms ieškovės prašymas tenkinamas iš dalies, nustatant atsakovui galimybę bendrauti su šaliu nepilnamečiu vaiku du kartus per savaitę dalyvaujant kitiems asmenims.
13. Teismas nurodė, kad nėra galimybės įpareigoti atsakovo ir šalių vaiko bendravimą vykdyti tarnybos patalpose, taip pat nėra galimybės vykdyti bendravimą dalyvaujant tarnybos atstovui. Ieškovės prašomą bendravimo tvarką, kuriuo metu atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimas vyksta dalyvaujant vaiko teisių specialistui ir / ar psichologui, specialiai tam paroštoje patalpoje paslaugas (duomenys neskelbtini) teikia vaikų gerovės centras „(duomenys neskelbtini)“.
14. Visi kiti atsakovo argumentai, tame tarpe ir apie nesaugią vaikui aplinką motinos namuose yra teismo išnagrinėti, sprendžiant atsakovo prašymą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, jokių naujų aplinkybių sudarančių pagrindą kitaip vertinti aplinkos saugumą motinos namuose byloje nepateikta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
15. Skųsdamas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) L. V. prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-962-1052/2023 ir nekeisti 2022 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr.e2-962-1052/2023 (ankstesni Nr. e2-3141-1052-2022 ir e2-30521-1052-2021) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalies, kuria nustatyta laikina nepilnamečio vaiko B. V. ir atsakovo L. V. bendravimo tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovas sutinka su nutarties dalimi, kuria atsakovui nustatytas įpareigojimas išklausyti pozityvios tėvystės kursus, tačiau nesutinka su dalimi, kuria pakeista bendravimo su vaiku tvarka, nustatyta 2022 m. vasario 1 d. nutartimi. Nurodo, kad teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau buvo išsprendęs 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, o 2023 m. rugsėjo 29 d. šią nutartį panaikinus, teismas neturėjo teisės pakartotinai ieškovės prašymo nagrinėti savo iniciatyva.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Teismo nutartis sąlygotų staigų vaiko bendravimo su atsakovu sumažėjimą, suteikiant galimybę bendrauti du kartus per savaitę institucijose ir dalyvaujant jų atstovams, tai pakenktų vaiko emocinei būklei. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis bendravimas kenkia vaiko interesams, o šiuo atveju staigus bendravimo apribojimas ženkliai pakenktų vaiko interesams. Nustačius tokią minimalią bendravimo tvarką, atsakovas taip pat būtų atribotas nuo sūnaus lavinimo, ugdymo ir sveikatos priežiūros klausimų, kurių, atsakovo nuomone, ieškovė negeba užtikrinti. Atsakovas jau buvo baustas pinigine bauda už 2022 m. vasario 1 d. nutarties nevykdymą, nes, apelianto teigimu, jis paisė vaiko nuomonės ir atsisakė per prievartą gražinti vaiką motinai, o ginčijama nutartis vertintina kaip pakartotinė sankcija.
15.3. Teismas nepasisakė dėl motinos vaidmens susidariusioje situacijoje, nevertino, kad ji nedėjo jokių pastangų, kad pakeistų vaiko nuomonę, nebandė antstoliui pateikti vykdyti priverstinai 2022 m. vasario 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neatvyko ir į vizitą pas vaiko psichologę. Teismas nesiaiškino sūnaus priešiškumo motinai priežasčių, nesiėmė aktyvaus vaidmens sureguliuojant sūnaus ir motinos ryšio atkūrimą, nevertino atsakovo byloje pateiktų įrodymų apie vaiko atsisakymą vykti pas motiną, neanalizavo atsakovo pateiktų duomenų apie tai, kad sūnui rekomenduotos psichologo konsultacijos. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas kaip nors įtakoja vaiko nuomonę.
Šalies argumentai
15.4. Apelianto teigimu, nutartis yra neaiški, nėra nurodyta kokia turėtų būti atsakovo bendravimo su vaiku trukmė, kaip turėtų būti sprendžiamas šalių nesusitarimas dėl bendravimo dienų, nors teismui yra žinomi šalių konfliktiški santykiai.
15.5. Nesutinkama ir su nutarties dalimi, nustatančia, kad atsakovas apmoka bendravimo išlaidas. Mano, kad šias išlaidas turėtų finansuoti ir ieškovė. Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis sudėtinga, atsakovas tik 50 proc. darbingas, jo gaunamas pajamas sudaro 213,54 Eur netekto darbingumo išmoka ir 608 Eur darbo užmokestis. Atsakovas taip pat turi mokėti kredito įmokas ir išlaikymą nepilnametį vaiką. Taip pat nurodo, kad teismo nurodoma tarpininkavimo paslauga galėtų būti finansuojama iš savivaldybės biudžeto.
15.6. Prašo atskirojo skundo išnagrinėjimui priimti naujus įrodymus – 2023 m. rugsėjo 29 d. UAB „Romuvos klinika“ pažymą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirojo skundo netenkinti ir atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia sekančiais argumentais:
16.1. Toks atsakovo elgesys, t. y. teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymas, sūnaus izoliavimas nuo ieškovės, jo mamos, nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo jam įprastos aplinkos ir rutinos, kurioje jis jautėsi saugus ir mylimas, vaiko nuteikinėjimas prieš ieškovę, neigiamai atsiliepia vaiko gerovei ir jo fizinei bei emocinei būklei, neužtikrina vaiko interesų turinio apsaugos bei nekuria saugios aplinkos vaikui augti ir vystytis. Tokiu būdu yra pažeidžiama vaiko teisė į saugią ir sveiką aplinką, teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, o akivaizdus atsakovo piktnaudžiavimas tėvų valdžia, sukėlė žalą vaiko psichinei sveikatai.
16.2. Atsakovas 2023 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu, kuriame buvo nagrinėjamas jo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad negrąžins sūnaus ieškovei, t. y. nurodė, kad net ir neketina vykdyti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
16.3. Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai eilę kartų vertindami B. V. situaciją nenustatė, jokių vaiko teisių ir interesų turinio pažeidimų ir konstatavo, kad berniukui gyvenamojoje vietoje su mama yra sukurta saugi ir tinkama aplinka, o mama sūnumi pasirūpina tinkamai. Taip pat atsakovas nuolat teikia visoms įmanomoms institucijoms nepagrįstus skundus ir pareiškimus ieškovės G. V. atžvilgiu, t.y., kad ieškovė smurtauja berniuko atžvilgiu, naudoja seksualinį smurtą.
16.4. Atvirkščiai nei teigia atsakovas, tarp ieškovės ir sūnaus yra susiformavęs itin stiprus emocinis ryšys, ieškovė be galo myli sūnų, o sūnus ieškovę, o atsakovo veiksmais sąlygotas ilgas nebendravimo ir nesimatymo laikotarpis sukelia dvasinius išgyvenimus; vaikas niekada nėra išsakęs pozicijos, kad nenorėtų su mama bendrauti. Apibendrinant atsakovo elgesį, galima daryti išvadą, kad atsakovas savo veiksmais, kurie buvo aprašyti atsiliepime, nori izoliuoti ieškovę nuo jos nepilnamečio sūnaus ir jo auklėjimo, siekdamas nuteikti nepilnametį vaiką prieš jo motiną ir sumažinti esantį stiprų emocinį ryšį tarp sūnaus ir ieškovės, o galiausiai negrįžtamai sutraumuoti savo paties sūnų.
Šalies argumentai
16.5. Ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo taikytos 2022 m. vasario 1 d. nutartimi, sąlygojo išimtinai atsakovo elgesys, kai jis pasiėmęs sūnų jo negrąžino praktiškai keturis mėnesius. Būtent atsakovo aukščiau aprašyti veiksmai ir faktinė situacija yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvų valdžia, o konstatavus piktnaudžiavimą tėvų valdžia ir vaiko interesų pažeidimus , yra pagrindas apskritai apriboti tėvų valdžią.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pakeistos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikina bendravimo su vaiku tvarka- teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskiruoju skundu skundžiama tik nutarties dalis, kuria buvo pakeista bendravimo su vaiku tvarka, tačiau neskundžiama dalis, kuria atsakovas įpareigotas išklausyti pozityvios tėvystės kursus, tad dėl šios nutarties dalies apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Atsakovas su atskiruoju skundu prašo priimti naujai teikiamus įrodymus – 2023 m. rugsėjo 29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą.
20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
22. Pagal kasacinio teismo praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad atsakovo pateikti rašytiniai duomenys yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos klausimo išsprendimui bei kad teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog 2023 m. rugsėjo 29 UAB „“(duomenys neskelbtini) pažyma priimama ir vertintina visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl atskirojo skundo
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinąsias apsaugos priemonės – 1) nustatyta B. V. laikinoji gyvenamoji vietą su ieškove G. V.; 2) iš atsakovo L. V. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui B. V. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, nustatant, kad priteistą laikiną vaiko išlaikymą uzufrukto teise tvarko vaikų motina G. V.; 3) nustatyta tokia, laikina nepilnamečio vaiko B. V. ir atsakovo L. V. bendravimo tvarka: (duomenys neskelbtini).
25. 2023 m. gegužės 31 d. atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi ieškovė vadovaudamasi 2022 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2023 m. birželio 2 d. perdavė mažametį šalių sūnų B. V. jo tėvui, atsakovui L. V.. Pagal nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, L. V. turėjo grąžinti sūnų motinai, ieškovei G. V., 2023 m. birželio 4 d. iki 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą, tačiau šalių sūnus B. V. ieškovei nebuvo grąžintas. Atsakovas teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo, tačiau 2023 m. birželio 12 d. teismo nutartimi atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) atmestas. Atsakovas 2023 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje ir išspręsti klausimą iš esmės – arba tenkinti L. V. dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ginčas buvo perduotas nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, kuris 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-466-650/2023 atsakovo atskirąjį skundą atmetė.
26. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.
28. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
29. Pirmiausiai atmestini apelianto argumentai, kad teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėjo savo iniciatyva. 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi teismas sutiko su apelianto atskiruoju skundu dėl 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties ir nutartį panaikino. Panaikinus 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo liko neišspręstas, todėl teismas pagrįstai šį klausimą išsprendė 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi.
30. Teismų praktikoje išaiškinta jog teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Šie išaiškinimai taikytini ir tuo atveju, kai ginčo nagrinėjimo teisme metu nustatoma laikina bendravimo su vaiku tvarka.
31. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad skyrium gyvenančių vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiški, todėl tokiu atveju teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nuoseklus ir tikslus abipusis laikymasis tampa itin svarbus, siekiant teisminio proceso metu tinkamai užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais. Neturėtų būti toleruotina tokia apelianto pozicija, kuomet ignoruojama 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka ir vaikas nepateisinamai ilgą laiką tėvo veiksmais negrąžinamas motinai tvarkoje nustatytu grafiku. Nors apeliantui už minėtos nutarties nevykdymą jau buvo skirta bauda, tačiau sprendžiant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo, toks apelianto elgesys kartu gali ir turi būti vertintinas kaip indikatorius, kad nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka netinkama, neveiksminga, nes atsakovas pateisina jos nevykdymą, taip kenkiama vaiko interesams, kadangi neužtikrinamas pastovus vaiko ir motinos ryšys. Nors apeliantas tokį savo atsisakymą vykdyti teismo nutartį motyvuoja paties vaiko nenoru matytis su motina, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių vaikas yra tik (duomenys neskelbtini) amžiaus, tokio vaiko vidinė pozicija dėl noro matytis su vienu iš tėvų gali būti nulemta momentinių aplinkybių, nuotaikos bei įtakojama kito iš tėvų nuomonės. Esant teismo nustatytai konkrečiai laikinai bendravimo su vaiku tvarkai, būtent abu tėvai privalo jos sąžiningai laikytis ir užtikrinti tinkamą vykdymą, todėl nagrinėjamu atveju vertintini kritiškai bei atmestini apelianto argumentai dėl vaiko atsisakymo grįžti pas motiną.
32. Nors apeliacinės instancijos teismas ir sutinka su apelianto argumentu, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka išties ženkliai riboja vaiko ir atsakovo bendravimą, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad būtent atsakovas savo elgesiu ir neketinimu vykdyti teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, lėmė būtinumą šią tvarką keisti, ją siaurinant ir taip užtikrinant sklandų bei netrukdomą vaiko perdavimą kiekvienam iš tėvų pasikeitimo momentu. Nors apeliantas motyvuoja, kad nustatyta nauja tvarka kenkia vaiko interesams, vaikas būtų suglumintinas bendravimo su tėvu pokyčio, tačiau šie argumentai laikytini tik subjektyvia jo, kaip tėvo, nuomone, todėl atmestini. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, mažamečio vaiko interesams būtent iš esmės kenkia atsakovo veiksmai ir laikinos bendravimo tvarkos tyčinis nesilaikymas, vaiko negrąžinant sutartu laiku į jam įprastą gyvenamąją aplinką ir atsakovo elgesiu sukuriant ilgus laiko periodus, kuomet vaikas negali matytis su savo motina. Atsakovo motyvai, kad ieškovė nedėjo pastangų matytis su vaiku tuo metu, kai atsakovas pats sąmoningai negrąžino vaiko, atmestini kaip nereikšmingi.
33. Tokia situacija, kuomet atsakovas skundu siekia palikti galioti 2022 m. vasario 1 d. teismo nutartį, tačiau tuo pačiu demonstruoja poziciją, pateisinančią tokios tvarkos sąmoningą nevykdymą, perkeliant visą atsakomybę ieškovei dėl vaiko nebendravimo su ja, sukuria pagrindą nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką keisti. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad atsakovas nevykdė pirminės laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, pagrįstai pakeitė byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir susiaurino atsakovo bendravimo su sūnumi ribas, nurodydamas, kad atsakovo susitikimai su vaiku turi vykti dalyvaujant vaiko teisių specialistui ir/ar psichologui vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose.
34. Atmestini ir atskirojo skundo argumentai dėl nutarties neaiškumo, nes teismas nenurodė susitikimų trukmės ir tikslių susitikimo dienų. Nors šalių santykiai ir teisingai įvertinti kaip konfliktiški, tačiau tai savaime nelemia, kad šalys nėra pajėgios tarpusavyje susitarti dėl susitikimo su vaikų dienų. Tokiu atveju, jei tarp šalių kiltų nesutarimas, kokiomis dienomis turėtų būti skirti susitikimai ir kokia susitikimų trukmė, teismas, bet kurios iš šalies prašymu, gali spręsti dėl tokios tvarkos patikslinimo ar pakeitimo. Be to šie atskirojo skundo argumentai atmestini ir tuo pagrindu, kad pats atsakovas nesuformulavo jokio konkretaus prašymo dėl tokios tvarkos patikslinimo.
35. Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė negeba tinkamai užtikrinti vaiko lavinimo, ugdymo ir gydymo klausimų, atmestini kaip deklaratyvūs ir paremti tik asmeniniu atsakovo vertinimu bei nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Apelianto su atskiruoju skundu pateikta 2023 m. rugsėjo 29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl B. V. taip pat nepatvirtina tokių aplinkybių, nes joje pateikta išvada, kad jokių vaiko elgesio, emocijų ar raidos sutrikimų nenustatyta, o psichologo konsultacijos pateiktos kaip rekomendacinio pobūdžio, o ne kaip būtina priemonė.
36. Atmestini ir skundo argumentai dėl atsakovo finansinių galimybių apmokėti bendravimo išlaidas. Sutiktina su pirmos instancijos teismo nutarties argumentais, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos siaurinimas yrą sąlygotas išimtinai paties atsakovo veiksmų, neketinant vykdyti 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nustatytos tvarkos, todėl pagrįstai išlaidų atlyginimo pareiga priskirta jam. Argumentai apie asmens sunkią finansinę situaciją prieštarauja paties atsakovo atskirojo skundo duomenims apie vaiko ugdymui skirtas lėšas ( pvz. sudaryta priešmokyklinio ugdymo sutartis su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už vieną ugdymo mėnesį mokant 1025 Eur, be to apmokamos vaiko plaukimo treniruotės, „Yamaha“ mokyklos užsiėmimai, kartingų čempionatas, gimnastikos treniruotės), todėl atsakovo nurodytos gaunamos mėnesio pajamos (821 Eur) ne tik kad nesutampa su vien vaiko ugdymui skiriamų lėšų apimtimi, bet netgi nurodomos kaip ženkliai mažesnės, įvertinus tiek vaiko laikinam išlaikymui reikalingas sumas, tiek deklaruojamas banko paskolos įmokas.
37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo - kitos bendravimo su vaiku tvarkos taikymo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atskirasis skundas atmestinas, nutartis paliktina nepakeista.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.