Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-06 · Civilinė byla Nr. e2S-1343-324/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-06
Bylos Nr.
e2S-1343-324/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05182-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Suinteresuotas asmuo
V.O. S.
Civilinė byla Nr. e2S-1343-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05182-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.3.1.18.1; 3.3.2.5; 3.4.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V.O. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. O. S. dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas teismo prašė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po tėvo po J. S. mirties.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. S. Pareiškėjas yra mirusiojo J. S. įpėdinis. Apie tėvo mirtį pareiškėjui niekas nepranešė. Pareiškėjui žinoma, kad po tėvo mirties liko paveldimas turtas: 3/8 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos banko sąskaitoje. Į notarą pareiškėjas kreipėsi nedelsdamas po žinios apie tėvo mirtį (2019-03-05). 2018 m. gruodžio mėn. pareiškėjas patyrė sunkią galvos traumą. Sveikata po traumos nėra gera, sutrikusi kalba, motorinės funkcijos, yra nedarbingas. Terminą palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties – ligos, pripažintinos svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėjas negalėjo įgyvendinti savo teisės paveldėti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo V.O. S. atsiliepime į pareiškimą su pareiškėjo prašymu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui buvo žinoma apie tėvo mirtį – jis dalyvavo savo brolio laidotuvėse, bendravo su giminėmis, mano, jog ryšiai buvo išlikę, todėl jam buvo pranešta apie tėvo mirtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. pareiškimą patenkino. Atnaujino pareiškėjui praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po J. S. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Priteisė pareiškėjui iš suinteresuoto asmens V.O.S. 1107,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. S. Pareiškėjas yra J. S. sūnus. Kauno miesto 11-asis notarų biuras 2019 m. vasario 14 d. pareiškėjui pranešė, kad po J. S. mirties yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 252/2018, pareiškėjas gali kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo arba palikimo atsisakymo pareiškimo iki 2019 m. balandžio 1 d. Suinteresuotam asmeniui V.O. S. 2019 m. vasario 5 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, 2019 m. vasario 14 d. – paveldėjimo teisės liudijimas į ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį mirusiojo piniginių lėšų, esančių sąskaitoje AB „Swedbank“. Pareiškėjas po žinios apie tėvo mirtį 2019 m. kovo 5 d. nedelsdamas kreipėsi į notarinę kontorą. Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, jog pareiškėjas dėl intracerebrinio kraujavimo į pusrutulio požievį gydytas nuo 2018 m. gruodžio 28 d., 2019 m. sausio 12 d. jam atlikta operacija, 2019 m. sausio 18 d. patenkinamos būklės išrašytas į namus. Trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi 2019 m. sausio 24 d.

Šalies argumentai

6. Teismas nustatė, kad apie tėvo mirtį pareiškėjas sužinojo iš 2019 m. vasario 18 d. gauto notaro pranešimo apie iškeltą paveldėjimo bylą, į notarą kreipėsi 2019 m. kovo 5 d., o į teismą pareiškimu dėl termino atnaujinimo palikimui priimti pareiškėjas kreipėsi 2019 m. kovo 25 d., nuo J. S. mirties (2018-10-24) iki kreipimosi į teismą dienos buvo praėję (duomenys neskelbtini) mėn., t. y. pareiškėjas palikimo priėmimo terminą praleido (duomenys neskelbtini) mėnesiais. Praleistas terminas nėra nepagrįstai ilgas. Faktą, kad dėl sveikatos būklės pareiškėjas negalėjo laiku kreiptis į notarinę kontorą, patvirtina pridėti įrodymai, o aplinkybės, kad jam buvo pranešta apie J. S. mirtį, suinteresuotas asmuo V.O S. neįrodė. Sužinojimą apie tėvo mirtį pasibaigus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui ir pareiškėjo sveikatos būklę termino pasibaigimo dieną teismas pripažino svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą priimti palikimui pagal įstatymą, atsiradusiam po J. S. mirties. Tuo remiantis šį terminą atnaujino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimą dėl termino atnaujinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. byloje nėra ginčo, kad suinteresuotas asmuo nežinojo apie pareiškėjo gyvenamąją vietą ir dėl to nepranešė jam apie jo tėvo mirtį. Pareiškėjas yra suinteresuoto asmens antrojo sutuoktinio sūnus iš šio sutuoktinio pirmosios santuokos, t. y. suinteresuotas asmuo nėra pareiškėjo motina, jie niekada kartu negyveno. Pareiškėjas po savo tėvų skyrybų, t. y. nuo nepilnametystės, nebebendravo su savo tėvu, pastarasis net nežinojo, kur pareiškėjas gyvena, neturėjo jo kontaktų, todėl suinteresuotas asmuo nežinojo ir nepažinojo pareiškėjo, pasirinkusio nebendrauti su tėvu ir po pilnametystės amžiaus suėjimo. Dėl to nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad šalys ne itin sutarė. Suinteresuotas asmuo po sutuoktinio mirties pranešė visiems žinomiems savo ir velionio sutuoktinio giminaičiams, prašė jų pranešti ir pareiškėjui. Analogiškai rūpestingai suinteresuotas asmuo ir J. S. elgėsi ir tuomet, kai su jais kartu gyvenęs prieš kelis metus mirė J. S. pirmasis sūnus R. S. (pareiškėjo brolis), ir tuomet į laidotuves pareiškėjas atvyko suinteresuoto asmens tiesiogiai net ir nekviestas. Šias aplinkybes buvo nurodžiusi atsiliepime, tai patvirtino į 2020 m. vasario 6 d. teismo posėdį jos pakviesti liudytojai. Liudytoja L. S. nurodė (garso įrašo 41:41 sek.), kad yra velionio J. S. brolio našlė, jai žinoma, kad pareiškėjas artimai bendrauja su kita giminaite (J. S. brolio žmona) V. D., gyvenančia Kaune, kad pastaroji giminaitė pranešė pareiškėjui apie brolio R. mirtį prieš kelis metus, ir jie abu – V. D. ir pareiškėjas – dalyvavo pareiškėjo brolio laidotuvėse, J. S. esant gyvam. Analogiškai V. D. dalyvavo ir J. S. laidotuvėse, nes apie jo mirtį buvo taip pat informuota ir per suinteresuotą asmenį, ir per L. S.. Byloje nėra duomenų, paneigiančių teiginį, kad V. D. iškart pranešė pareiškėjui apie jo tėvo mirtį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad, apie tai sužinojęs, pareiškėjas laiku būtų kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo.

7.2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiti asmenys, priėmę palikimą, neprivalo likusių įpėdinių informuoti apie palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

7.3. Pareiškėjas nesidomėjo savo tėvo sveikata, juo nesirūpino, su juo nebendravo. Tai patvirtina, kad savo teises pareiškėjas įgyvendino bei savo interesais (galimai – siekti paveldėti tėvo turtą) rūpinosi neapdairiai, neprotingai ir nerūpestingai. Gyventojų registre pareiškėjo tėvo mirties faktas buvo įregistruotas mirties dieną. Fakto, kad jis aplankė tėvą kelis metus iki mirties, neneigimas viso proceso metu, rodo, kad pareiškėjas žinojo ir savo tėvo adresą, ir kontaktinius duomenis, galėjo žinoti ir jo telefono bei suinteresuoto asmens telefono numerį, tačiau tokiomis priemonėmis palaikyti ryšį bei gauti informaciją taip pat nepasirūpino.

7.4. Pareiškėjo nurodomas sužinojimo momentas, 2019 m. gruodžio 28 d. pasikeitusi pareiškėjo sveikatos būklė ir kiti jo pareiškimo teiginiai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vienas kitam ir dviprasmiški. Pareiškėjas nurodo, kad neva dėl sveikatos būklės pats atvykti į Kauną nepajėgia, pagalbos kreipėsi į savo svainį Š. M., kad tą pačią dieną svainiui išdavė notarinį įgaliojimą atstovauti jam paveldėjimo procese. Su pareiškimu pareiškėjas pateikė minėtą 2020 m. kovo 5 d. įgaliojimą. Iš įgaliojimo matyti, kad jis yra patvirtintas Kauno miesto 11-asis notaro biuro notarės I. J., įgaliojimo sudarymo vieta – Kaunas. Vadinasi, pareiškėjo būklė nebuvo tokia bloga, kad 2020 m. kovo 5 d. jis būtų negalėjęs atvykti į Kauną.

7.5. Iš pareiškimo prieduose pateiktų pareiškėjo sveikatos būklę apibūdinančių duomenų matyti, kad po 2019 m. gruodžio 28 d. patirtos traumos pareiškėjo sveikata reikšmingai taisėsi: 2020 m. sausio 12 d. atlikus galvos operaciją, 2020 m. sausio 18 d. pareiškėjas jau rengiamas išrašymui į namus, kadangi paliepimus vykdo visomis galūnėmis, yra sąmoningas, kontaktiškas, gydymo planas pilnai įvykdytas ir baigtas. Pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad suprato informaciją apie savo sveikatos būklę, gydytojas jam atsakė į klausimus. Pareiškėjas 2020 m. kovo 5 d. Kaune išdavė įgaliojimą svainiui. Per atstovą į teismą kreipėsi tik 2020 m. kovo 22 d., praleidęs terminą palikimui priimti nuo (duomenys neskelbtini) iki kovo 22 d. Vidutiniškai rūpestingas asmuo, net ir gavęs notaro pranešimą ir nuo to momento sužinojęs apie tėvo mirtį, nelauktų dar (duomenys neskelbtini) dienų suvokdamas apie tai, kad praleido jam svarbų terminą.

7.6. Nėra įtikinamai paneigta suinteresuoto asmens ir liudytojų nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo nesužinoti apie savo tėvo mirtį dar iki jo laidotuvių, tik pasirinko jose nedalyvauti ir nereikšti savo valios dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo sveikata netrukdė jam įgyvendinti savo teisių. Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką). Asmens teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka savaime nepagrindžia tokio ilgo palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1004-555/2020).

Atsiliepimas

2. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai

8.1. jo ir tėvo santykiai, artimumas, epizodinio bendravimo priežastys nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas, o teismas pagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentu bei pareiškėjo atliktus veiksmus ir elgesį po to, kai apie tėvo mirtį jam tapo žinoma. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti nustatytas ir individualiai įvertintas sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentas, aplinkybės bei po šio momento atlikti veiksmai, šalių elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1; Teismų praktika, 2018, p. 666-727). Vienoje iš naujausių savo faktinėmis aplinkybėmis panašių bylų Klaipėdos apygardos teismas pasisakė, jog nežinojimas apie palikėjo mirtį laikytinas svarbia priežastimi, pateisinančia termino palikimui priimti atnaujinimą (2020 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-360-538/2020), juo labiau tais atvejais, kai įpėdinis, nors ir pavėluotai, tačiau aktyviai ėmėsi įgyvendinti savo paveldėjimo teisę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas giminaičių ir tėvo artimųjų nebuvo informuotas apie tėvo mirtį, apie tai nežinojo, todėl natūralu, kad nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Aplinkybė, kad tėvas jį dar vaikystėje paliko, juo nesirūpino ir su tuo metu dar mažamečiu sūnumi santykių palaikyti nesistengė, dėl ko tėvo ir sūnaus ryšys nebuvo stiprus, o bendravimas buvo tik epizodinis, paliudija, kad ne pareiškėjas elgėsi neatsakingai ir ne jis yra kaltas dėl susiklosčiusių ne itin artimų santykių. Antra vertus, nors ir retokai, tačiau pareiškėjas tėvui paskambindavo, ryšį kurti bandė, deja, ne itin sėkmingai būtent dėl suinteresuoto asmens priešiškumo. Aplinkybė, kad tėvo vaikystėje paliktas pareiškėjas aktyviai nebendravo su tėvu, negali būti vertinama kaip jo neatsakingumas, nerūpestingumas ar neprotingumas.

8.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo patirta trauma ir sveikatos būkle. Net ir laiku sužinojęs apie tėvo mirtį, pareiškėjas nebūtų turėjęs galimybės iki termino pabaigos (2019 m. sausio 24 d.) realizuoti savo teisę į palikimo priėmimą, nes dėl patirtos itin sunkios traumos sutriko jo motorinės funkcijos, kalba, judėjimas, laikinai jis tapo visiškai neįgaliu (atitinkami duomenys konstatuoti 2019 m. sausio 18 d. epikrizėje, tokios būklės pareiškėjas buvo iki termino palikimui priimti pabaigos).

8.3. Ginčydama teismo nutarties išvadas dėl paminėtų priežasčių pripažinimo svarbiomis ir užkirtusiomis kelią pareiškėjui realizuoti teisę į palikimo priėmimą, apeliantė turėtų pateikti įrodymus, kad pareiškėjo ryšys su tėvu nebuvo artimas būtent dėl pareiškėjo kaltės, o patirta trauma nebuvo kliūtis priimti palikimą, tačiau nei pagrįstų argumentų, nei jokių įrodymų dėl to apeliantė nepateikė, atskirasis skundas yra grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais.

8.4. Nepagrįstas ir nelogiškas apeliantės teiginys, nepatikrinęs viešų Gyventojų registro duomenų, nesidomėjęs apie tėvo mirtį, pareiškėjas neva nebuvo apdairus, atsakingas ir protingas. Visų pirma, gyventojų registras duomenų gavėjams neteikia kito asmens duomenų be pastarojo sutikimo (Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo taisyklių 24 punktas), antra vertus, iš jokio apdairaus, rūpestingo ir protingo žmogaus negalima tikėtis, kad jis periodiškai užsiklausinės gyventojų registro, galbūt jau numirė koks nors jo giminaitis. Suabejoti tokias užklausas periodiškai teikinėjančio asmens protingumu ir adekvatumu būtų kur kas didesnė tikimybė, nei tokiu elgesiu apdairumą ir protingumą pagrįsti.

8.5. Neteisingi ir nesąžiningi apeliantės argumentai, kad pareiškėjas nesidomėjo savo tėvo sveikata, juo nesirūpino, su juo nebendravo ir tai rodo, kad savo teises pareiškėjas įgyvendino bei savo interesais rūpinosi neapdairiai, neprotingai ir nerūpestingai. Apeliantei puikiai žinoma, jog būtent J. S. savo mažametį sūnų (pareiškėją) paliko dar vaikystėje ir juo visiškai nesirūpino. Natūralu, kad tėvų pareiga auklėti, išlaikyti, auginti savo vaikus yra pamatinė ir tik iš jos gimsta vaikų pareiga rūpintis savo pagyvenusiais tėvais. Vaiką palikęs ir prie jo išlaikymo, lavinimo, auginimo neprisidėjęs tėvas negali tikėtis, jog, vaikui suaugus, jų ryšys taps artimas ir glaudus. Būtent tokia situacija susiklostė ginčo atveju, todėl už artimo ryšio nebuvimą ir tik epizodinį bendravimą (pareiškėjo iniciatyva) buvo atsakingas palikėjas J. S.. Tai, kad pareiškėjas nepalaikė glaudaus ryšio su tėvu, individualiu ginčo atveju negali būti pripažinta jo nerūpestingumą liudijančia aplinkybe. Kad atsakomybė už glaudaus sūnaus ir tėvo ryšio nebuvimą tenka J. S., paliudijo ir apeliantės į posėdį iškviesti liudytojai. Apeliantė prisidėjo prie to, kad pareiškėjo ir jo tėvo santykiai nebuvo glaudūs, atitinkamai elgėsi ir po tėvo mirties. Nors pareiškėjas niekada neteigė ir neįrodinėjo, kad apeliantė turėjo teisinę pareigą informuoti jį apie tėvo mirtį, yra įsitikinęs, kad moralinę pareigą ji turėjo, tačiau to nepadarė. Nepaisant to, kad santykiai su tėvu nebuvo glaudūs, pareiškėjas nusivylė sužinojęs, jog jam nebuvo pranešta apie tėvo mirtį ir jis neturėjo galimybės su juo atsisveikinti. Priešingai, nei teigia apeliantė, jis nebuvo abejingas, atvyko į brolio, su kuriuo vaikystėje jie buvo išskirti, laidotuves, būtų atvykęs atsisveikinti ir su tėvu.

8.6. Teismų praktikoje įrodinėjimo pareiga analogiškai atvejais yra paskirstyta taip, kad įrodyti, jog įpėdinis žinojo apie palikimo atsiradimą, privalo taip teigianti šalis, t. y. apeliantė (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartis c. b. Nr. 2A-360-538/2020). Sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo turi būti taikoma taisyklė probatio diabolica, t.y. iš pareiškėjo negalima reikalauti įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes - nežinojimą. Tai, kad pareiškėjas iki 2019 m. vasario 19 d. nežinojo apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimą, netiesiogiai įrodo jo elgesys ir atlikti veiksmai netrukus po to, kai gavo notarės pranešimą – kai tik pareiškėjui tapo žinoma apie tėvo mirtį ir atsiradusį palikimą, jis itin operatyviai, net ir būdamas sunkios sveikatos būklės, su giminaičių pagalba išreiškė notarei valią dėl palikimo priėmimo ir informavo, kad dėl termino atnaujinimo kreipsis į teismą, teisinių veiksmų atlikimui išdavė įgaliojimą. Pareiškėjas buvo maksimaliai apdairus, rūpestingas ir atsakingas, kiek toje situacijoje buvo įmanoma. Apeliantė įvardijo giminaitę V. D., kuri tariamai galėjo pareiškėjui pranešti apie tėvo mirtį, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių liudyti šios giminaitės nekvietė, t. y. savo įrodinėjimo pareigos nevykdė, nes, tikėtina, žinojo, jog teiginiai neatitinka tikrovės.

8.7. Apeliantė bando sumenkinti pareiškėjo patirtą traumą ir jos įtaką galimybėms atlikti aktyvius veiksmus siekiant priimti palikimą. Pareiškėjas paaiškina, kad traumą patyrė atlikdamas ūkio darbus, jos pasekmės pakeitė gyvenimą, sveikata nėra gera iki šiol, sutrikę motorinės funkcijos, atmintis. Po patirtos traumos jam buvo atlikta galvos operacija, išvalyti kraujo krešuliai, išrašymo iš gydymo įstaigos dieną jis visiškai nekalbėjo, į aplinką ir klausimus reagavo padrikais judesiais, jam nustatyta motorinė afazija. Tokios būklės jis buvo dar nepasibaigus palikimo priėmimo terminui, t. y. 2019 m. sausio mėn., taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jeigu apie palikimo atsiradimą jam būtų buvę žinoma, dėl tuo metu itin sunkios sveikatos būklės jis nebūtų pajėgęs net išduoti įgaliojimą palikimo priėmimo procedūroms atlikti. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, neva pareiškėjo sugebėjimas 2019 m. kovo 5 d. atvykti į Kauną pas notarę ir teiginys, kad jis savarankiškai atvykti į Kauną yra nepajėgus, prieštarauja vienas kitam. Sunkiai judantis ir nekalbantis asmuo savarankiškai niekur vykti negali. Į Kauną pareiškėjas atvyko su svainiu Š. M. pastarojo transportu ir jam prižiūrint, padedant judėti. Įgaliojimas išduotas todėl, kad savarankiškai tvarkytis pareiškėjas tuo metu nepajėgė, o įgaliotinis gyvena Vilniuje, todėl visose situacijos būti šalia taip pat negalėjo. Tarp šių aplinkybių jokių prieštaravimų nėra.

8.8. Teismų praktikoje galioja taisyklė, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti palikimą jau priėmusių įpėdinių interesai. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir įpėdinio, priėmusio palikimą, teisėtų interesų balanso. Ginčo atveju apeliantė nutyli, kad palikimo, į kurį pretenduoja pareiškėjas, dalis iki šiol nėra priimta, todėl jos interesai dėl termino priimti palikimą pareiškėjui atnaujinimo nenukentės, savo palikimo dalį apeliantė jau yra priėmusi, pareiškėjas į šią dalį nepretenduoja. Be to, teismų praktikoje akcentuojama, kad itin reikšminga aplinkybė termino atnaujinimo klausimui išspręsti yra termino praleidimo trukmė. Ginčo atveju terminas buvo praleistas labai nežymiai, apie du mėnesius, todėl jo atnaujinimas, juo labiau esant nepaveldėtai palikimo daliai, jokių teisinių santykių stabilumo nepažeis, o būtent toks yra termino palikimui priimti nustatymo tikslas. 2019 m. vasario 19 d. sužinojęs apie atsiradusią teisę priimti palikimą, pareiškėjas į notarę kreipėsi itin operatyviai 2019 m. kovo 5 d. Tai leidžia daryti išvadą, jog, sužinojęs apie būtinybę priimti palikimą, pareiškėjas elgėsi pakankamai rūpestingai ir aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo tik dėl objektyvių priežasčių - dėl nežinojimo ir kritinės sveikatos būklės. Atitinkamos aplinkybės teismų praktikoje pripažįstamos pagrindu atnaujinti palikimo priėmimo terminą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-346-803/2019, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2572-436/2017).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

5. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjo tėvo mirties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

7. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

8. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjas nurodė, kad apie tėvo mirtį ir laidotuves jis nebuvo informuotas, apie tėvo mirtį pareiškėjas sužinojo 2019 m. vasario 19 d., kuomet Kauno miesto 11-asis notarų biuras 2019 m. vasario 14 d. raštu jam pranešė, kad po J. S. mirties yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 252/2018, kad pareiškėjas gali kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo arba palikimo atsisakymo pareiškimo iki 2019 m. balandžio 1 d. Suinteresuotam asmeniui V.O. S. 2019 m. vasario 5 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas ir 2019 m. vasario 14 d. paveldėjimo teisės liudijimas į ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ mirusiojo piniginių lėšų, esančių sąskaitoje AB „Swedbank“. Taigi, remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas praleistas (duomenys neskelbtini) dienas, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo teismui pateiktas per (duomenys neskelbtini) dienų nuo sužinojimo apie tėvo mirtį (duomenys neskelbtini). Įvertinęs termino praleidimo trukmę pirmosios instancijos teismas sprendė, jog terminas praleistas nežymiai, o pareiškėjas, sužinoję apie tėvo mirtį, aktyviais veiksmais nedelsiant siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

9. Nors apeliantė teigia, kad pareiškėjas apie tėvo mirtį sužinojo anksčiau, jai po sutuoktinio mirties pranešus visiems žinomiems savo ir sutuoktinio (velionio) giminaičiams bei prašius jų pranešti ir pareiškėjui, tačiau byloje esantys įrodymai (įskaitant ir liudytojų parodymus) nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas apie tėvo mirtį buvo informuotas per suinteresuoto asmens nurodytą asmenį V. D. Atmestinas apeliantės teiginys, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių, jog V. D. iškart pranešė pareiškėjui apie jo tėvo J. S. mirtį. Sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, iš pareiškėjo negalima reikalauti įrodyti neįmanomų įrodyti aplinkybių – nežinojimo (probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Šiuo atveju apeliantė, kaip teigianti šalis, turėjo įrodyti, jog pareiškėjas žinojo apie palikimo atsiradimą.

10. Apeliante teisingai teigia, kad įstatymas neįpareigoja įpėdinio informuoti apie palikimo priėmimą kitų įpėdinių, tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą palikimui po tėvo mirties priimti, svarbu ne tai, ar pareiškėjas tam tikrus veiksmus atliko per įmanomai trumpiausius terminus, o tai, ar pareiškėjas, sužinojęs apie tėvo mirtį, pareiškė norą palikimą priimti ir ar pareiškėjo kreipimasis su pareiškimu dėl termino priimti palikimą atnaujinimo nėra nepagrįstai uždelstas siekimas įgyvendinti savo teises.

11. Nesutiktina su apeliante, kad savo teises pareiškėjas įgyvendino bei savo interesais rūpinosi neapdairiai, neprotingai ir nerūpestingai, kadangi nesidomėjo savo tėvo J. S. sveikata, juo nesirūpino, su juo nebendravo. Pareiškėjo ir jo tėvo epizodinio bendravimo priežastys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentu bei pareiškėjo atliktus veiksmus ir elgesį po to, kai apie tėvo mirtį jam tapo žinoma. Pareiškėjo tėvų santuoka buvo nutraukta, kai pareiškėjas buvo nepilnametis, vėliau pareiškėjas ir miręs J. S. bei jo šeima artimų santykių su pareiškėju nepalaikė, bendravo itin epizodiškai (dėl to ginčo byloje nėra), todėl logiška ir labiau tikėtina, kad, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas apie tėvo mirtį tik sužinojo 2019 m. vasario 19 d., gavęs notaro pranešimą.

12. Atmestinas apeliantės argumentas, kad pareiškėjas apie tėvo mirtį faktą galėjo sužinoti iš Gyventojų registro, kuriame mirties faktas buvo įregistruotas mirties dieną. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėju, kad, vertinant protingumo požiūriu, rūpestingumo ir atidumo pareiga nereiškia pareiškėjo pareigos atitinkamuose registruose nuolat domėtis, ar jo tėvas nėra miręs (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

13. Nesutiktina su apeliante, kad pareiškėjo sveikata netrukdė jam įgyvendinti savo teisių.

14. Priešingai, nei teigia apeliantė, pareiškėjui išduotas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad jo sveikatos būklė po 2018 m. patirtos traumos buvo sudėtinga. Minimoje pažymoje nurodyta, kad po traumos ligonis prarado galimybę kalbėti (motorinė afazija). Diagnozuota intracerebrinė hematoma k. pusrutulio gyrus precentralis ir post centralis virš Silvijaus vagos 30x35x32 mm. 2019 m. sausio 12 d. pareiškėjui atlikta smegenų biopsija per trepanacines angas. Tai, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 18 d. po atliktos operacijos buvo išleistas gydymui į namus, taip pat nepatvirtina geros jo būklės. Pareiškėją gydęs gydytojas nurodė, kad bendra ligonio būklė gerėjanti, jis sąmoningas, kontaktiškas, tačiau paliepimus ir toliau vykdo visomis galūnėmis, o tai reiškia, kad motorinės funkcijos išliko sutrikusios. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo patirta trauma ir sveikatos būkle. Net ir laiku sužinojęs apie tėvo mirtį, dėl tuometinės sveikatos būklės pareiškėjas nebūtų turėjęs galimybės iki termino pabaigos (2019 m. sausio 24 d.) realizuoti savo teisės į palikimo priėmimą – dėl patirtos itin sunkios traumos sutriko jo motorinės funkcijos, kalba, tokios būklės pareiškėjas buvo iki termino palikimui priimti pabaigos.

15. Nesutiktina su apeliante, kad vidutiniškai rūpestingas asmuo, gavęs notaro pranešimą ir nuo to momento sužinojęs apie tėvo mirtį, nelauktų dar 33 dienų jau suvokdamas apie tai, kad praleido svarbų jam terminą.

16. Kaip minėta, pareiškėjas apie savo tėvo mirtį sužinojo 2019 m. vasario 19 d., t. y. tuo metu, kai buvo dar sunkios sveikatos būklės. Į notarą dėl įgaliojimo svainiui išdavimo ir informacijos apie ketinimą kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo pateikimo kreipėsi 2019 m. kovo 5 d., į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo kreipėsi 2019 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) dienų terminas parengti ir teismui pateikti pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo nelaikytinas nepagrįstai pradelstu, todėl pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, pagrįstai atnaujino terminą priimti palikimą, likusį po pareiškėjo tėvo mirties.

17. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių bylose asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas yra atmestas (Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalis). Kadangi pareiškėjo ir apeliantės suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, jų interesai priešingi, o atskirasis skundas netenkinamas, iš suinteresuoto asmens pareiškėjo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Advokato teisinės pagalbos paslaugų išlaidas pagrindžiantys dokumentai: PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas serija AKS Nr. 6448 484 Eur sumai (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas); mokėjimo nurodymas Nr. 535. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R- 85) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), 8.12 punkte nustatytų maksimalių dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), todėl priteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens V.O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 484 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė