- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- e2S-2572-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00600-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. G.
- Pareiškėjas
- G. J.
- Išvadą teikia
- Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2249-490/2017 pagal pareiškėjos G. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. G., V. J., institucijai, teikiančiai išvadą Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.Pareiškėja G. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinusi prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą priimti atstovavimo tvarka pagal įstatymą mirusio A. J. palikimo dalį nepilnamečių R. J. ir P. J. vardu, atsiradusią po A. J., mirusio 2016 m. gegužės 21 d., mirties.Pareiškėja nurodė, kad atstovavimo tvarka pagal įstatymą ji nori priimti palikimo dalį, kuri būtų priklausiusi jos nepilnamečių vaikų R. J. ir P. J. tėvui, A. J. sūnui A. J., mirusiam 2007 m. sausio 25 d. Paveldimą turtą sudaro: 0,4964 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais (ūkinis pastatas, klėtis, garažas, malkinė, daržinė, tvartas, daržinė, kiti inžineriniai statiniai) (duomenys neskelbtini); 1,1300 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); 0,9600 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 2,6900 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); vandens bokštas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo vaikų vardu per 3 mėnesius nesikreipė, kadangi nežinojo apie tokią procedūrą. Apie tai, kad anūkai gali atstovavimo teise priimti jų tėvui priklausančią palikimo dalį sužinojo tik 2016 m. rugsėjo mėnesį, kai jai paskambino socialinė darbuotoja ir paaiškino apie tokią teisę. Vėliau procedūra užtruko dėl dokumentų, susijusių su antrine teisine pagalba ir ginču, tvarkymo. Pareiškėja anksčiau niekada nebuvo susidūrusi su paveldėjimo klausimais, neturi teisinio išsilavinimo. Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu į patikslintą pareiškimą su juo nesutiko. Suinteresuoto asmens nuomone, patikslintame pareiškime pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido terminą palikimui vaikų vardu priimti, negali būti laikomos svarbiomis. Pareiškėja negalėjo nežinoti apie savo vaikų senelio mirtį. Be to, ji domėjosi palikimo klausimais ir iki pat kreipimosi į teismą buvo išreiškusi nuomonę šio palikimo nepriimti. Vėlesnis valios pakeitimas negali būti laikomas priežastimi atnaujinti praleistą terminą.Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikslinto pareiškimo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad G. J. šeima nėra įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Skyriaus nuomone, pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra pakankamai svarbios, todėl terminas turėtų būti atnaujintas. Tik tokiu būdu būtų galima tinamai atstovauti ar apginti nepilnamečių vaikų interesus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, atnaujino pareiškėjai G. J. praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti atstovavimo tvarka pagal įstatymą mirusio A. J. palikimo dalį nepilnamečių R. J. ir P. J. vardu, atsiradusią po A. J., mirusio 2016 m. gegužės 21 d., mirties. Teismas nurodė, kad pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui jos nepilnamečių vaikų vardu, atsiradusiam po A. J. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių: trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas; pareiškėja yra teisiškai neišprususi, sąžiningai klydo, manydama, kad palikimą gali priimti tik vaikai ir sutuoktinis, o anūkai gali priimti senelio palikimą tik nesant pirmos eilės įpėdinių; pareiškėja, praleidusi įstatymo nustatytą terminą, kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, taip išreikšdama valią priimti palikimą atstovavimo tvarka jos nepilnamečių vaikų vardu; neatnaujinus termino palikimui priimti nepilnamečių vaikų interesai būtų pažeisti dėl pareiškėjos nesikreipimo per įstatymų nustatytą terminą į notarą, todėl tokios pasekmės nėra adekvačios pareiškėjos nesikreipimui laiku; byloje nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuotų asmenų teises.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. J. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės, pareiškimą atmesti. Skunde nurodė, kad teismas netinkamai vestino termino praleidimo priežastis be pagrindo jas pripažindamas svarbiomis, kadangi pareiškėja buvo nutarusi nepriimti palikimo, o vėliau apsigalvojo. Teismo nutartis pažeidžia suinteresuoto asmens interesus, kadangi ji paveldimą turtą sudarančiame name gyveno ir gyvena, remontuoja jį, moka mokesčius, mirusį tėvą prižiūrėjo, pasirūpino jo laidotuvėmis, todėl teismas be pagrindo sprendė, kad termino atnaujinimas nepažeis suinteresuoto asmens interesų. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi palikėjo A. J. palikimas nėra perėjęs valstybei, todėl teismo procesinis sprendimas neturės jokios įtakos VĮ „Turto bankas“ teisėms ir pareigoms.Pareiškėja G. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Pareiškėjos vertinimu teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, įvertinęs visus byloje sutrinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, be to, atsižvelgdamas ir į nepilnamečių vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas atstovavimo tvarka pagal įstatymą priimti palikimo dalį nepilnamečių vardu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja G. J. kartu su A. J. susilaukė dviejų vaikų: R. J. ir P. J.. A. J. mirė 2007 m. sausio 25 d. 2016 m. gegužės 21 d. mirė A. J. tėvas A. J.. Mirusiajam A. J. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su namu ir jo priklausiniais (duomenys neskelbtini), 3 žemės sklypai bei vandens bokštas (duomenys neskelbtini). Po A. J. mirties palikimą priėmė mirusiojo dukros E. G. ir V. J.. Mirusiojo testamentų nėra, paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti. Pareiškėjos sūnūs, mirusiojo A. J. vaikaičiai, turėję teisę priimti palikimo dalį atstovavimo teise pagal įstatymą po jų senelio A. J. mirties, nustatytais terminais šios teisės neįgyvendino. Pareiškėja G. J., atstovaudama savo nepilnamečių vaikų interesus pagal įstatymą, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti. Teismui patenkinus pareiškimą su tokia nutartimi nesutinka suinteresuotas asmuo V. J., kuri skunde nurodo, jog nepaisant to, kad mirusiojo vaikaičiai turi teisę į palikimo dalį, teismas netinkamai vertino priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti bei tokio sprendimo įtaką kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo atskirojo skundo ribose, kartu patikrindamas, ar nėra absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., CPK 338 str.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas pasisako tik dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų.
Dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad mirusiojo A. J. įpėdiniams terminas kreiptis į notarą baigėsi 2016 m. rugpjūčio 21 d. Notarė Vaiko teisių apsaugos skyriui 2016 m. lapkričio 21 d. raštu nurodė, kad nepilnamečiai R. ir P. J. turi teisę atstovavimo tvarka priimti palikimą, jei to nepadarys iki 2016 m. gruodžio 1 d., bus išduodami paveldėjimo teisės liudijimai palikimą priimti valią nustatytu terminu išreiškusiems asmenims. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių nurodydama, kad tvarkosi dokumentus dėl nemokamos valstybinės pagalbos gavimo, todėl sutvarkyti visų reikiamų dokumentų iki 2016 m. gruodžio 1 d. nespės. Dėl valstybės garantuojamos pagalbos pareiškėja kreipėsi 2016 m. lapkričio 29 d., valstybės garantuojama pagalba jai buvo skirta 2016 m. gruodžio 6 d. 2016 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas pataisytas sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai. 2017 m. gruodžio 7 d. buvo kreiptasi dėl pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeimos sudėtį gavimo. 2017 m. vasario 16 d. kreiptasi į Registrų centrą dėl išrašo apie palikimą sudarantį turtą gavimo, šie duomenys gauti 2017 m. vasario 23 d. Ieškinys teismui pareikštas 2017 m. kovo 2 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties 13-14 punktuose aptartos faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjos teiginius apie tai, kad ji sąžiningai klydo dėl vaikaičių teisės paveldėti atstovavimo teise, o apie šią galimybę sužinojo jau pasibaigus terminui iš socialinės darbuotojos, tačiau nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad po senelio mirties nepilnamečiai vaikaičiai priimtų palikimą.Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pareiškėja siekia apginti ne savo, o nepilnamečių vaikų interesus, ir, kaip nurodyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, nagrinėjamu atveju kitokiu būdu jų tinkamai atstovauti ir apginti galimybių nėra. Pažymėtina, kad šiuo aspektu yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kai tai susiję su nepilnamečio asmens interesais, išaiškino, kad bylos, kurios susiję su pareiškėjų, prašančių pratęsti terminą palikimui priimti, interesais, kai šie yra nepilnamečiai, nagrinėtinos ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įpėdinių motina, atstovė pagal įstatymą, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Tokiu atveju atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį įpėdiniai praleido ne dėl savo kaltės, nes jei, būdami nepilnamečiais, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 str.), pažeistų įpėdinių interesus. Tai, kad atstovė pagal įstatymą laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė nėra nepateisinamai didelė, jog būtų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistą terminą, vertinant termino pratęsimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu.Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, svarbą, pareiškėjos elgesį, kurio negalima vertinti kaip akivaizdžiai aplaidaus, taip pat atsižvelgė į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) bei teisingą paveldėti teisę turinčių nepilnamečių ir suinteresuotų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiks termino atnaujinimas, interesų balansą, bei pagrįstai sprendė, kad praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas. Nors teismas plačiau savo argumento dėl to, kad termino atnaujinimas nepagrįstai nepažeis išreiškusių valią įpėdinių, kartu ir apeliantės (suinteresuoto asmens) interesų, nepagrindė, tai nereiškia, kad šių aplinkybių teismas apskritai neįvertino. Pažymėtina, kad mirusio A. J. palikimą sudaro ne vien tik turtas, kuriame nurodo gyvenanti ir šį turtą išlaikanti apeliantė (žemės sklypas su gyvenamuoju namu), tačiau dar 3 žemės sklypai. Teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro prielaidas paveldėtojams pasidalinti paveldėtą turtą atsižvelgiant į suinteresuoto asmens, gyvenančios viename iš palikimą sudarančių turto vienetų, interesus. Taigi, priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, termino atnaujinimas nesukeltų apeliantės turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių. Be to, vien ši aplinkybė negalėtų paneigti nepilnamečių vaikaičių, turinčių teisę priimti dalį palikimo, interesų. Kartu pažymėtina, kad toks nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. nutarties 12 p., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2017).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad remiantis atskirojo skundo argumentais naikinti Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.